KONVENCIJA DĖL CHEMINIO GINKLO KŪRIMO, GAMYBOS, KAUPIMO IR PANAUDOJIMO UŽDRAUDIMO BEI JO SUNAIKINIMO
(Pataisyta pagal depozitaro pranešimą C. N.246.1993 TREATIES-5 ir 1994 m. rugpjūčio 8 d. protokolą dėl Konvencijos originalo pataisymo)
PREAMBULĖ
pasiryžusios griežtos ir efektyvios tarptautinės kontrolės sąlygomis siekti esminės pažangos visuotinio ir visiško nusiginklavimo srityje, įskaitant visų masinio naikinimo ginklo rūšių uždraudimą ir sunaikinimą,
trokšdamos prisidėti prie Jungtinių Tautų Chartijos tikslų ir principų įgyvendinimo,
prisimindamos, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja yra ne kartą pasmerkusi visus veiksmus, prieštaraujančius 1925 m. birželio 17 dieną Ženevoje pasirašyto Protokolo dėl troškinamųjų, nuodingųjų ar kitokių dujų panaudojimo kare ir bakteriologinių kovos metodų (1925 m. Ženevos protokolo) principams ir tikslams,
pripažindamos, kad ši Konvencija patvirtina 1925 m. Ženevos protokolo bei Konvencijos dėl bakteriologinių (biologinių) ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo ir jų sunaikinimo, pasirašytos 1972 m. balandžio 10 d. Londone, Maskvoje ir Vašingtone, principus ir tikslus bei iš jų atsirandančius įsipareigojimus,
turėdamos mintyje tikslą, numatytą Konvencijos dėl bakteriologinių (biologinių) ir toksinių ginklų kūrimų, gamybos ir saugojimo uždraudimo ir jų sunaikinimo IX straipsnyje,
pasiryžusios visos žmonijos labui visiškai pašalinti galimybę panaudoti cheminį ginklą, įgyvendindamos šios Konvencijos nuostatas, papildančias įsipareigojimus, priimtus remiantis 1925 m. Ženevos protokolu,
pripažindamos atitinkamuose susitarimuose ir tarptautinės teisės principuose įtvirtintą draudimą naudoti herbicidus kaip kariavimo priemonę,
laikydamos, kad pasiekimai chemijos srityje turėtų būti naudojami tik žmonijos labui,
trokšdamos skatinti laisvą prekybą cheminėmis medžiagomis bei tarptautinį bendradarbiavimą ir keitimąsi technine informacija cheminės veiklos srityje šios Konvencijos nedraudžiamiems tikslams, siekdamos skatinti ekonominį ir technologinį visų valstybių-šalių vystymąsi,
įsitikinusios, kad visiškas ir veiksmingas cheminio ginklo kūrimo, gamybos, įsigijimo, kaupimo, laikymo, perdavimo ir panaudojimo uždraudimas ir jo sunaikinimas yra būtinas žingsnis, siekiant šių bendrų tikslų,
susitarė:
I STRAIPSNIS
BENDRI ĮSIPAREIGOJIMAI
1. Kiekviena valstybė – šios Konvencijos šalis įsipareigoja niekada ir jokiomis aplinkybėmis:
(a) nekurti, negaminti, kitokiu būdu neįsigyti, nekaupti ir neišsaugoti cheminio ginklo ir neperduoti, tiesiogiai ar netiesiogiai, cheminio ginklo kam nors kitam;
(b) nenaudoti cheminio ginklo;
(c) nevykdyti jokių karinių pasiruošimų cheminiam ginklui panaudoti;
(d) jokiu būdu nepadėti, neskatinti ar neraginti kitų užsiimti veikla, kurią ši Konvencija draudžia valstybėms-šalims.
2. Kiekviena valstybė-šalis pasižada, vadovaudamasi šios Konvencijos nuostatomis, sunaikinti cheminį ginklą, kuris yra jos nuosavybė ar kurį ji valdo, arba kuris yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje.
3. Kiekviena valstybė-šalis pasižada, vadovaudamasi šios Konvencijos nuostatomis, sunaikinti visą cheminį ginklą, kurį ji yra palikusi kitos valstybės-šalies teritorijoje.
4. Kiekviena valstybė-šalis pasižada, vadovaudamasi šios Konvencijos nuostatomis, sunaikinti bet kuriuos cheminio ginklo gamybos objektus, kurie yra jos nuosavybė ar ji juos valdo, arba yra kurioje nors jos jurisdikcijai priklausančioje arba jos kontroliuojamoje vietoje.
II STRAIPSNIS
SĄVOKOS IR KRITERIJAI
Šioje Konvencijoje:
1. „Cheminis ginklas“ kartu ar atskirai reiškia:
(a) nuodingąsias chemines medžiagas bei jų pirmtakus, išskyrus atvejus, kai jos panaudojamos tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia, jei jų rūšys ir kiekiai yra suderinami su tais tikslais;
(b) šaudmenis ir įtaisus, specialiai skirtus tam, kad sukeltų mirtį ar padarytų kitokią žalą panaudojant toksines savybes paragrafo (a) punkte nurodytų nuodingųjų cheminių medžiagų, kurios pasklistų aplinkoje, panaudojus tokius šaudmenis ar įtaisus;
(c) bet kokius įrengimus, skirtus tiesiogiai panaudoti šaudmenims ir įtaisams, nurodytiems šio paragrafo (b) punkte.
2. „Nuodingoji cheminė medžiaga“ reiškia:
bet kokią cheminę medžiagą, kuri savo poveikiu gyvybiniams procesams gali sukelti mirtį, laikiną nedarbingumą arba kitaip pakenkti žmonių ar gyvūnų sveikatai. Šioms medžiagoms priskiriamos visos tokiu poveikiu pasižyminčios cheminės medžiagos, nepaisant jų kilmės ir gamybos metodų, bei to, ar jos gaminamos objekte, susidaro šaudmenyse ar kur kitur.
(Siekiant įgyvendinti šią Konvenciją, nuodingosios cheminės medžiagos, identifikuotos tikrinimo tikslams, yra išvardytos atskiruose sąrašuose, esančiuose Cheminių medžiagų priede.)
3. „Pirmtakas“ reiškia:
bet kokį cheminį reagentą, kuris bet kokiu būdu naudojamas kurioje nors nuodingosios cheminės medžiagos gamybos stadijoje. Šis terminas apima bet kokį pagrindinį binarinės ar daugiakomponentės cheminės sistemos komponentą.
(Šiai Konvencijai įgyvendinti pirmtakai, kuriems numatytas tikrinimas, yra išvardyti Cheminių medžiagų priede esančiuose sąrašuose.)
4. „Pagrindinis binarinių ar daugiakomponenčių cheminių sistemų komponentas“ (toliau vadinamas „pagrindiniu komponentu“) reiškia:
pirmtaką, kuris atlieka pagrindinį vaidmenį nulemiant galutinio produkto toksines savybes ir greitai reaguojantį su kitomis cheminėmis medžiagomis binarinėje arba daugiakomponentėje sistemoje.
5. „Senas cheminis ginklas“ reiškia:
(a) cheminį ginklą, pagamintą iki 1925 metų; arba
(b) cheminį ginklą, pagamintą 1925–1946 metais, ir kuris dėl savo senumo yra nebetinkamas naudoti kaip cheminis ginklas.
6. „Paliktas cheminis ginklas“ reiškia:
cheminį ginklą, įskaitant seną cheminį ginklą, kurį po 1925 metų kuri nors valstybė paliko kitos valstybės teritorijoje be pastarosios sutikimo.
7. „Masinių neramumų malšinimo medžiaga“ reiškia:
bet kokią Priede nenurodytą cheminę medžiagą, galinčią sukelti ūmų žmogaus jutimo organų sudirginimą arba kitą žalojantį fizinį poveikį, kuris, nutraukus jos naudojimą, per trumpą laiką išnyksta.
8. „Cheminio ginklo gamybos objektas“ reiškia:
(a) bet kokius įrengimus, taip pat bet kurį pastatą, kuriame tokie įrengimai laikomi, suprojektuotus, pastatytus arba naudojamus nuo 1946 metų sausio 1 dienos:
(i) kaip cheminių medžiagų gamybos stadijos dalis („galutinė technologinė stadija“), kur įrengimams dirbant medžiagų srautą sudarytų:
(1) bet kuri cheminė medžiaga, pateikta Cheminių medžiagų priedo 1 sąraše; arba
(2) bet kuri kita cheminė medžiaga, kuri nėra panaudojama kiekiais, didesniais už vieną toną, Konvencijos neuždraustiems tikslams valstybės-šalies teritorijoje arba bet kurioje kitoje vietoje, kuri priklauso valstybės-šalies jurisdikcijai, ar yra jos kontroliuojama, tačiau kuri gali būti panaudota cheminio ginklo gamybai; arba
(ii) cheminiam ginklui užpildyti, įskaitant, be kita ko, šaudmenų, įtaisų arba talpų užpildymą medžiagomis, išvardytomis 1 sąraše; surenkamų konteinerių, įeinančių į binarinių šaudmenų ir įtaisų sudėtį, užpildymą cheminėmis medžiagomis; arba surenkamų cheminių sprogmenų dalių, įeinančių į unitarinius šaudmenis ir įtaisus, užpildymą ir konteinerių ir cheminių sprogmenų pakrovimą į atitinkamus šaudmenis ir įrengimus;
(b) nereiškia:
(i) bet kurio objekto, kurio gamybiniai pajėgumai, skirti cheminių medžiagų, nurodytų (a)(i) papunktyje gamybai, yra mažesni kaip viena tona;
(ii) bet kurio objekto, kuriame (a)(i) papunktyje nurodyta cheminė medžiaga yra arba buvo gaminama kaip neišvengiamas šalutinis produktas veiklos, kurios ši Konvencija nedraudžia, su sąlyga, kad tokia cheminė medžiaga sudaro ne daugiau kaip tris procentus nuo bendros produkcijos ir kad objektas deklaruojamas ir inspektuojamas pagal Įgyvendinimo ir patikrinimo priedą (toliau vadinamas „Patikrinimo priedu“);
(iii) vienintelio nedidelio objekto, skirto 1 sąraše išvardytų cheminių medžiagų gamybai šios Konvencijos nedraudžiamiems tikslams, kaip numato Patikrinimo priedo VI dalis.
9. „Tikslai, kurių ši Konvencija nedraudžia“ reiškia:
(a) pramonės, žemės ūkio, tyrimų, medicinos, farmacijos ar kitus taikius tikslus;
(b) apsaugos tikslus, būtent, tiesiogiai su apsauga nuo nuodingųjų cheminių medžiagų ir apsauga nuo cheminio ginklo susijusius tikslus;
(c) karinius tikslus, nesusijusius su cheminio ginklo panaudojimu ir nepriklausančius nuo cheminių medžiagų toksinių savybių panaudojimo kaip kariavimo priemonės;
(d) teisėtvarkos tikslus, įskaitant masinių neramumų malšinimą valstybėje.
10. „Gamybos pajėgumai“ reiškia:
metinį kiekybinį tam tikros cheminės medžiagos gamybos potencialą, žinomą remiantis faktiniu naudojamu technologiniu procesu arba, jei procesas dar neįdiegtas, planuojamu panaudoti tame objekte. Gamybos pajėgumai yra laikomi lygiais nominaliam pajėgumui, arba, jei nominalus pajėgumas nežinomas, projektiniam pajėgumui. Nominalus pajėgumas – tai produkto gamyba, esant objekto sąlygoms, optimaliai pritaikytoms gaminti maksimalų produkcijos kiekį, kaip parodė vienas ar daugiau bandomųjų gamybos veiksmų. Projektinis pajėgumas yra atitinkamos teoriškai apskaičiuotos produkto pagaminimo apimtys.
11. „Organizacija“ reiškia Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją, įkurtą remiantis šios Konvencijos VIII straipsniu.
12. VI straipsnyje:
(a) „gamyba“ reiškia cheminės medžiagos gavimą cheminės reakcijos būdu;
(b) „cheminės medžiagos perdirbimas“ reiškia fizikinį procesą, pavyzdžiui, formavimą, ekstrahavimą ir gryninimą, kurio metu nesusidaro nauja cheminė medžiaga;
(c) „cheminės medžiagos suvartojimas“ reiškia jos pavertimą kita chemine medžiaga cheminės reakcijos būdu.
III STRAIPSNIS
DEKLARACIJOS
1. Kiekviena valstybė-šalis ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo jos atžvilgiu pateikia Organizacijai šias deklaracijas, kuriose ji:
(a) cheminio ginklo atžvilgiu:
(i) deklaruoja, ar ji turi ar valdo kokį nors cheminį ginklą arba kurioje nors jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje yra cheminio ginklo;
(ii) nurodo tikslią vietą, visą kiekį ir detalų inventorių cheminio ginklo, kuris yra jos nuosavybė ar kurį ji valdo, arba kuris yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, vadovaujantis Patikrinimo priedo IV(A) dalies 1-3 paragrafais, išskyrus chemines medžiagas, nurodytas paragrafo (iii) punkte;
(iii) praneša apie bet kurį jos teritorijoje esantį cheminį ginklą, kuris priklauso kitai valstybei arba yra jos nuosavybė, vadovaujantis Patikrinimo priedo IV(A) dalies 4 paragrafu;
(iv) deklaruoja, ar yra perdavusi ar gavusi tiesiogiai ar netiesiogiai kokio nors cheminio ginklo po 1946 m. sausio 1 dienos, ir konkrečiai nurodo apie tokio cheminio ginklo perdavimą arba gavimą, vadovaujantis Patikrinimo priedo IV(A) dalies 5 paragrafu;
(v) pateikia cheminio ginklo, kuris yra jos nuosavybė ar kurį ji valdo, arba kuris yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, sunaikinimo bendrąjį planą, kaip numato Patikrinimo priedo IV(A) dalies 6 paragrafas;
(b) seno cheminio ginklo ir palikto cheminio ginklo atžvilgiu:
(i) deklaruoja, ar turi savo teritorijoje seno cheminio ginklo, ir suteikia visą turimą informaciją, kaip numatyta Patikrinimo priedo IV(B) dalies 3 paragrafe;
(ii) deklaruoja, ar jos teritorijoje yra palikto cheminio ginklo, ir suteikia visą turimą informaciją, kaip numatyta Patikrinimo priedo IV(B) dalies 8 paragrafe;
(iii) deklaruoja, ar yra palikusi cheminio ginklo kitų valstybių teritorijoje, ir suteikia visą turimą informaciją, kaip numatyta Patikrinimo priedo IV(B) dalies 10 paragrafe;
(c) cheminio ginklo gamybos objektų atžvilgiu:
(i) deklaruoja, ar po 1946 m. sausio 1 dienos turi ar yra turėjusi cheminio ginklo gamybos objektų, kurie yra jos nuosavybė ar kuriuos ji valdo, arba kurie yra ar buvo kokioje nors jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje;
(ii) konkrečiai nurodo visus cheminio ginklo gamybos objektus, kurie yra ar buvo jos nuosavybė arba kuriuos ji valdo ar valdė, arba kurie yra ar buvo bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje po 1946 m. sausio 1 dienos, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalies 1 paragrafe, išskyrus objektus, nurodytus paragrafo (iii) punkte;
(iii) praneša apie visus jos teritorijoje esančius cheminio ginklo gamybos objektus, kurie yra ar buvo jos nuosavybė ar kuriuos ji valdo ar valdė, ir kuriuos turi ar turėjo kita valstybė ir kurie yra ar buvo kitos valstybės jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje po 1946 m. sausio 1 dienos, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalies 2 paragrafe;
(iv) deklaruoja, ar po 1946 m. sausio 1 dienos yra perdavusi ar gavusi, tiesiogiai ar netiesiogiai, kokius nors įrengimus, skirtus cheminio ginklo gamybai, ir konkrečiai nurodo tokių įrengimų perdavimą arba gavimą, kaip to reikalauja Patikrinimo priedo V dalies 3–5 paragrafai;
(v) pateikia bendrą cheminio ginklo gamybos objektų, kurie yra jos nuosavybė ar kuriuos ji valdo, arba kurie yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, sunaikinimo planą, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalies 6 paragrafe;
(vi) nurodo veiksmus, kurių būtina imtis, kad uždarytų cheminio ginklo gamybos objektus, kurie yra jos nuosavybė ar kuriuos ji valdo, arba kurie yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalies 1 paragrafo (i) punkte;
(vii) pateikia bendrą planą dėl laikino bet kokio cheminio ginklo gamybos objekto, kuris yra jos nuosavybė ar kurį ji valdo, arba kuris yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, pavertimo į cheminio ginklo naikinimo objektą, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalies 7 paragrafe;
(d) kitų objektų atžvilgiu:
nurodo tikslią vietą, pobūdį ir bendras veiklos apimtis visų objektų ar įrenginių, kurie yra jos nuosavybė ar kuriuos ji valdo, arba yra įkurti bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, kurie buvo suprojektuoti, pastatyti ar naudoti po 1946 m. sausio 1 dienos, pirmiausia cheminiam ginklui kurti. Tokioje deklaracijoje, be kita ko, turi būti nurodytos laboratorijos bei bandymų ir įvertinimo poligonai ir aikštelės;
(e) medžiagų masiniams neramumams malšinti atžvilgiu:
nurodo kiekvienos cheminės medžiagos, kurią valstybė-šalis turi masiniams neramumams malšinti, pavadinimą, jos struktūrinę formulę ir Chemical Abstracts Service (CAS) registracijos numerį, jei toks suteiktas. Ši deklaracija turi būti atnaujinama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo bet kurių pasikeitimų įsigaliojimo.
IV STRAIPSNIS
CHEMINIS GINKLAS
1. Šio straipsnio nuostatos ir detalios jo įgyvendinimo procedūros taikomos visam cheminiam ginklui, kuris yra valstybės-šalies nuosavybė ar kurį ji valdo, arba kuris yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, išskyrus seną cheminį ginklą ir paliktą cheminį ginklą, kuriam taikoma Patikrinimo priedo IV (B) dalis.
3. Visos vietos, kuriose saugomas arba naikinamas 1 paragrafe išvardytas cheminis ginklas, turi būti sistemingai tikrinamos inspekcijų vietoje bei stebėjimų priemonėmis vietoje pagalba, kaip numatyta Patikrinimo priedo IV(A) dalyje.
4. Kiekviena valstybė-šalis iškart po to, kai pagal III straipsnio 1(a) paragrafą padaro pareiškimą, leidžia susipažinti su jos cheminiu ginklu, nurodytu 1 paragrafe, kad būtų atliktas sisteminis pareiškimo patikrinimas vietoje. Po to valstybė-šalis jokiu būdu neliečia šio cheminio ginklo, išskyrus jo perkėlimą į cheminio ginklo naikinimo objektą. Valstybė-šalis leidžia susipažinti su tokiu cheminiu ginklu, kad būtų atliktas sistemingas patikrinimas.
5. Kiekviena valstybė-šalis leidžia susipažinti su bet kuriuo cheminio ginklo naikinimo objektu ir jo saugojimo vieta, kuris yra jos nuosavybė ar kurį ji valdo, arba kuris yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, siekiant kad būtų atliktas sistemingas patikrinimas inspektuojamoje vietoje ir vietoje esančiais instrumentais vykdomi stebėjimai.
6. Kiekviena valstybė-šalis sunaikina visą cheminį ginklą, nurodytą 1 paragrafe, vadovaudamasi Patikrinimo priedu ir pagal nustatytą sunaikinimo laiką ir seką (toliau vadinama „sunaikinimo tvarka“). Toks sunaikinimas pradedamas praėjus ne vėliau kaip dvejiems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo toje valstybėje ir baigiamas ne vėliau kaip per 10 metų po šios Konvencijos įsigaliojimo. Valstybė-šalis gali sunaikinti savo cheminį ginklą ir per trumpesnį laiką.
7. Kiekviena valstybė-šalis:
(a) ne vėliau kaip per 60 dienų iki kasmetinio sunaikinimo periodo pradžios pateikia detalius planus dėl cheminio ginklo, nurodyto 1 paragrafe, sunaikinimo, kaip numatyta Patikrinimo priedo IV(A) dalies 29 paragrafe; detalūs planai apima visas atsargas, skirtas sunaikinimui per ateinantį metinį sunaikinimo periodą;
(b) ne vėliau kaip per 60 dienų nuo metinio sunaikinimo periodo pabaigos pateikia metines deklaracijas dėl turimo cheminio ginklo, nurodyto 1 paragrafe, sunaikinimo plano įgyvendinimo; ir
(c) ne vėliau kaip per 30 dienų po sunaikinimo proceso pabaigos patvirtina, kad visas cheminis ginklas, nurodytas 1 paragrafe, buvo sunaikintas.
8. Jei valstybė ratifikuoja šią Konvenciją arba prie jos prisijungia jau pasibaigus 6 paragrafe nurodytam 10 metų sunaikinimo periodui, ji sunaikina 1 paragrafe nurodytą cheminį ginklą kuo skubiau. Sunaikinimo tvarką ir patikrinimo procedūras tokiai valstybei-šaliai nustato Vykdomoji taryba.
9. Jei valstybė-šalis, jau pateikusi deklaraciją dėl turimo cheminio ginklo, randa kokį nors cheminį ginklą, ji praneša apie jo aptikimą ir užtikrina jo saugų laikymą ir sunaikinimą, kaip numatyta Patikrinimo priedo IV(A) dalyje.
10. Kiekviena valstybė-šalis, perveždama, imdama pavyzdžius, saugodama ir sunaikindama cheminį ginklą, didžiausią svarbą teikia žmonių saugumo ir aplinkos apsaugos užtikrinimui. Valstybė-šalis cheminį ginklą perveža, ima pavyzdžius, saugo ir sunaikina vadovaudamasi nacionaliniais saugumo ir teršalų išmetimo standartais.
11. Kiekviena valstybė-šalis, savo teritorijoje turinti cheminį ginklą, kuris yra kitos valstybės nuosavybė ar kurį pastaroji valdo, arba kuris yra kitos valstybės jurisdikcijai priklausančioje ar yra jos kontroliuojamoje vietoje, imasi visų įmanomų pastangų, kad užtikrintų to cheminio ginklo pašalinimą iš jos teritorijos ne vėliau kaip per metus nuo šios Konvencijos įsigaliojimo šiai valstybei. Jei cheminis ginklas per metus nebuvo pašalintas, valstybė-šalis gali kreiptis į Organizaciją ir kitas valstybes-šalis, prašydama suteikti jai pagalbą sunaikinant šį cheminį ginklą.
12. Kiekviena valstybė-šalis saugaus ir efektyvaus cheminio ginklo sunaikinimo metodų ir technologijų klausimais bendradarbiauja su kitomis valstybėmis-šalimis, prašančiomis informacijos ar pagalbos dvišaliu pagrindu arba per Techninį sekretoriatą.
13. Atliekant patikrinimo procedūras, remiantis šiuo straipsniu ir Patikrinimo priedo IV (A) dalimi, Organizacija svarsto priemones, kaip išvengti nereikalingo valstybių-šalių dvišalių ir daugiašalių susitarimų dėl cheminio ginklo saugojimo ir patikrinimo bei jo sunaikinimo dubliavimo.
Tam Vykdomoji taryba nusprendžia apriboti patikrinimą priemonėmis, papildančiomis priemones, vykdomas pagal dvišalį ar daugiašalį susitarimą, jei taryba mano, kad:
(a) tokio susitarimo nuostatos dėl patikrinimo atitinka patikrinimo nuostatas, numatytas šiame straipsnyje ir Patikrinimo priedo IV(A) dalyje;
(b) tokio susitarimo įgyvendinimas suteikia pakankamas garantijas, kad bus laikomasi atitinkamų šios Konvencijos reikalavimų; ir
(c) dvišalio ar daugiašalio susitarimo šalys pateikia Organizacijai visą informaciją apie jų atliekamą tikrinimo veiklą.
14. Jei Vykdomoji taryba priima sprendimą, kaip numatyta 13 paragrafe, Organizacija turi teisę vykdyti dvišalio ar daugiašalio susitarimo įgyvendinimo stebėjimą.
15. Jokia iš 13 ir 14 paragrafuose numatytų nuostatų nepaneigia valstybės-šalies įsipareigojimo pateikti deklaraciją, kaip to reikalauja III straipsnis, šis straipsnis ir Patikrinimo priedo IV(A) dalis.
16. Kiekviena valstybė-šalis padengia cheminio ginklo, kurį ji įsipareigoja sunaikinti, sunaikinimo išlaidas, taip pat šio cheminio ginklo sunaikinimo patikrinimo išlaidas, išskyrus atvejus, jei Vykdomoji taryba nusprendžia kitaip. Jei Vykdomoji taryba numato apriboti Organizacijos atliekamo patikrinimo priemones, kaip numatyta 13 paragrafe, papildomos patikrinimo ir stebėjimo, kuriuos vykdo Organizacija, išlaidos apmokamos pagal Jungtinių Tautų apmokestinimo skalę, kaip numatyta VIII straipsnio 7 paragrafe.
V STRAIPSNIS
CHEMINIO GINKLO GAMYBOS OBJEKTAI
1. Šio straipsnio nuostatos ir detalios įgyvendinimo procedūros taikomos bet kuriems ir visiems cheminio ginklo gamybos objektams, kurie yra valstybės-šalies nuosavybė ar kuriuos ji valdo, arba kurie yra jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje.
3. Visi cheminio ginklo gamybos objektai, nurodyti 1 paragrafe, turi būti sistemingai tikrinami, atliekant inspekcijas vietoje ir vykdant stebėjimą ten esančiais instrumentais, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalyje.
4. Kiekviena valstybė-šalis tuojau pat nutraukia visą veiklą cheminio ginklo gamybos objektuose, nurodytuose 1 paragrafe, išskyrus veiklą, reikalingą tokiam objektui uždaryti.
5. Valstybė-šalis negali statyti naujų cheminio ginklo gamybos objektų arba modifikuoti jau esančių objektų, pritaikant juos cheminio ginklo gamybai arba bet kuriai kitai veiklai, kurią draudžia ši Konvencija.
6. Kiekviena valstybė-šalis nedelsdama pateikia deklaraciją, kaip to reikalauja III straipsnio 1(c) paragrafas, ir leidžia susipažinti su cheminio ginklo gamybos objektais, nurodytais 1 paragrafe, siekiant užtikrinti sistemingą deklaracijos patikrinimą, atliekant inspekcijas vietoje.
7. Kiekviena valstybė-šalis:
(a) ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo šalyje uždaro visus cheminio ginklo gamybos objektus, nurodytus 1 paragrafe, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalyje, ir apie tai informuoja; ir
(b) juos uždarius, leidžia susipažinti su cheminio ginklo gamybos objektais, nurodytais 1 paragrafe, sistemingo patikrinimo inspektuojant vietoje ir vietoje esančiais instrumentais atliekant stebėjimą, kad būtų įsitikinta, jog objektas lieka uždarytas ir galiausiai bus sunaikintas.
8. Kiekviena valstybė-šalis sunaikina visus cheminio ginklo gamybos objektus, nurodytus 1 paragrafe, taip pat su jais susijusius objektus ar įrengimus, kaip numatyta Patikrinimo priede ir pagal sutartą sunaikinimo tempą ir seką (toliau vadinamus „sunaikinimo tvarka“). Toks sunaikinimas prasideda ne vėliau kaip vieneri metai nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei ir baigiasi ne vėliau kaip 10 metų po šios Konvencijos įsigaliojimo. Valstybė-šalis tokius objektus gali sunaikinti ir anksčiau.
9. Kiekviena valstybė-šalis:
(a) pateikia detalius planus dėl cheminio ginklo gamybos objektų, nurodytų 1 paragrafe, sunaikinimo, ne vėliau kaip per 180 dienų iki prasidedant kiekvieno iš tų objektų sunaikinimui;
(b) ne vėliau kaip per 90 dienų po kiekvieno kasmetinio sunaikinimo periodo pateikia kasmetines deklaracijas dėl visų cheminio ginklo gamybos objektų, nurodytų 1 paragrafe, sunaikinimo planų įgyvendinimo; ir
(c) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sunaikinimo proceso pabaigos patvirtina, kad visi cheminio ginklo objektai, nurodyti 1 paragrafe, yra sunaikinti.
10. Jei valstybė ratifikuoja šią Konvenciją arba prie jos prisijungia praėjus 10 metų sunaikinimo laikotarpiui, numatytam 8 paragrafe, ji kaip galima greičiau sunaikina 1 paragrafe nurodytus cheminio ginklo gamybos objektus. Sunaikinimo tvarką ir griežto patikrinimo procedūras tokiai valstybei-šaliai nustato Vykdomoji taryba.
11. Per cheminio ginklo gamybos objektų sunaikinimo laikotarpį valstybė-šalis skiria kuo didžiausią dėmesį žmonių saugumui ir aplinkos apsaugai užtikrinti. Kiekviena valstybė-šalis sunaikina cheminio ginklo gamybos objektus, remdamasi savo nacionaliniais saugumo ir teršalų išmetimo standartais.
12. Cheminio ginklo gamybos objektai, nurodyti 1 paragrafe, gali būti laikinai pritaikyti cheminio ginklo naikinimui, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalies 18–25 paragrafuose. Toks reorganizuotas objektas turi būti sunaikintas iškart, kai tik nebėra naudojamas cheminio ginklo naikinimui, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 10 metų po šios Konvencijos įsigaliojimo.
13. Išskirtiniais neatidėliotinos būtinybės atvejais valstybės-šalys gali prašyti leidimo naudoti 1 paragrafe nurodytus cheminio ginklo gamybos objektus šios Konvencijos nedraudžiamiems tikslams. Vykdomajai tarybai rekomendavus, valstybių-šalių Konferencija nusprendžia, ar patenkinti tokį prašymą, ir nustato sąlygas, kuomet suteikiamas toks pritarimas, vadovaujantis Patikrinimo priedo V dalies D skirsniu.
14. Cheminio ginklo gamybos objektas yra reorganizuojamas tokiu būdu, kad šio reorganizuoto objekto nebūtų įmanoma atstatyti kaip cheminio ginklo gamybos objekto, kaip ir bet kurio kito objekto, naudojamo pramoniniams, žemės ūkio, tyrimų, medicininiams, farmaciniams ar kitiems taikiems tikslams, nesusijusiems su 1 sąraše išvardytomis cheminėmis medžiagomis.
15. Visi reorganizuoti objektai yra sistemingai tikrinami, atliekant inspekcijas vietose ir stebėjimą vietoje esančiais instrumentais, kaip to reikalauja Patikrinimo priedo V dalies D skirsnis.
16. Vykdant tikrinimą, kaip to reikalauja Patikrinimo priedo V dalis ir šis straipsnis, Organizacija svarsto priemones, kad būtų išvengta nereikalingo valstybių-šalių pasirašytų dvišalių ar daugiašalių susitarimų dėl cheminio ginklo gamybos objektų ir jų sunaikinimo dubliavimo.
Tam Vykdomoji taryba nusprendžia apriboti patikrinimą tik priemonėmis, papildančiomis jau esančias, vykdomas pagal tokį dvišalį ar daugiašalį susitarimą, jei ji mano, kad:
(a) tokiame susitarime numatytos patikrinimo nuostatos atitinka šio straipsnio ir Patikrinimo priedo V dalies nuostatas;
(b) susitarimo įgyvendinimas suteikia pakankamas garantijas, kad yra laikomasi atitinkamų šios Konvencijos nuostatų; ir
(c) dvišalio ar daugiašalio susitarimo šalys pateikia Organizacijai visą informaciją apie jų vykdomą tikrinimo veiklą.
17. Jei Vykdomoji taryba priima sprendimą remdamasi 16 paragrafu, Organizacija turi teisę vykdyti dvišalio ar daugiašalio susitarimo įgyvendinimo stebėjimą.
18. Jokia iš 16 ir 17 paragrafuose esančių nuostatų nepaneigia valstybės-šalies įsipareigojimo pateikti deklaracijas, kaip to reikalauja III straipsnis, šis straipsnis ir Patikrinimo priedo V dalis.
19. Kiekviena valstybė-šalis padengia cheminio ginklo gamybos objektų, kuriuos privalo sunaikinti, sunaikinimo išlaidas. Jos taip pat padengia patikrinimo, atliekamo remiantis šiuo straipsniu, išlaidas, išskyrus tuos atvejus, kai Vykdomoji taryba nusprendžia kitaip. Jei Vykdomoji taryba nusprendžia apriboti Organizacijos atliekamas patikrinimo priemones, kaip numatyta 16 paragrafe, papildomo Organizacijos atliekamo patikrinimo išlaidos padengiamos pagal Jungtinių Tautų apmokestinimo skalę, kaip numatyta VIII straipsnio 7 paragrafe.
VI STRAIPSNIS
VEIKLA, KURIOS ŠI KONVENCIJA NEDRAUDŽIA
1. Kiekviena valstybė-šalis turi teisę, atsižvelgdama į šios Konvencijos nuostatas, kurti, gaminti, kitokiu būdu įsigyti, saugoti, perduoti ir naudoti nuodingas chemines medžiagas ir jų pirmtakus tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia.
2. Kiekviena valstybė-šalis imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog nuodingosios cheminės medžiagos bei jų pirmtakai būtų kuriami, gaminami, kitokiu būdu įsigyjami, laikomi, perduodami arba naudojami jos teritorijoje ar bet kurioje kitoje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia. Šiuo tikslu bei siekiant patikrinti, ar veikla atitinka pagal šią Konvenciją prisiimtus įsipareigojimus, valstybės-šalys leidžia patikrinti, kaip numatyta Patikrinimo priede, nuodingas chemines medžiagas ir jų pirmtakus, išvardytus 1, 2 ir 3 sąrašuose, esančiuose Cheminių medžiagų priede, taip pat objektus, susijusius su šiomis cheminėmis medžiagomis, ir bet kuriuos kitus objektus, nurodytus Patikrinimo priede, kurie yra jos teritorijoje ar bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje.
3. Kiekviena valstybė-šalis taiko 1 sąraše išvardytų cheminių medžiagų (toliau vadinamų „1-ojo sąrašo cheminėmis medžiagomis“) atžvilgiu draudimą gaminti, įsigyti, saugoti, perduoti ir naudoti, kaip to reikalauja Patikrinimo priedo VI dalis. Ji leidžia sistemingai tikrinti 1-ojo sąrašo chemines medžiagas ir Patikrinimo priedo VI dalyje nurodytus objektus, atliekant inspekcijas vietoje bei stebėjimą, naudojant vietoje esančius instrumentus, kaip numatyta toje Patikrinimo priedo dalyje.
4. Kiekviena valstybė-šalis vykdo cheminių medžiagų, išvardytų 2-ajame sąraše (toliau vadinamų „2-ojo sąrašo cheminėmis medžiagomis“) ir Patikrinimo priedo VII dalyje išvardintų objektų duomenų stebėjimą ir patikrinimus vietoje, kaip numatyta toje Patikrinimo priedo dalyje.
5. Kiekviena valstybė-šalis vykdo cheminių medžiagų, išvardytų 3-ajame sąraše (toliau vadinamų „3-ojo sąrašo cheminėmis medžiagomis“) ir Patikrinimo priedo VIII dalyje išvardytų objektų duomenų stebėjimą ir patikrinimą vietoje, kaip numatyta toje Patikrinimo priedo dalyje.
6. Kiekviena valstybė-šalis vykdo objektų, nurodytų Patikrinimo priedo IX dalyje, duomenų stebėjimą ir patikrinimą vietoje, kaip numatyta toje Patikrinimo priedo dalyje, išskyrus tuos atvejus, kai valstybių-šalių konferencija nusprendžia kitaip, kaip numatyta Patikrinimo priedo IX dalies 22 paragrafe.
7. Kiekviena valstybė-šalis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo jai pateikia atitinkamų cheminių medžiagų ir objektų pirmines deklaracijas, kaip numatyta Patikrinimo priede.
8. Kiekviena valstybė-šalis, vadovaudamasi Patikrinimo priedu, pateikia metines atitinkamų cheminių medžiagų ir objektų deklaracijas.
9. Siekdamos įgyvendinti patikrinimus vietoje, valstybės-šalys suteikia inspektoriams teisę įeiti ir apžiūrėti objektus, kaip numatyta Patikrinimo priede.
10. Atliekant patikrinimą, Techninis sekretoriatas vengia nereikalingo kišimosi į valstybės-šalies cheminę veiklą, vykdomą tikslams, neprieštaraujantiems šiai Konvencijai, ir laikosi Slaptos informacijos apsaugos priede (toliau vadinamame „Slaptumo priedu“) išdėstytų nuostatų.
11. Šio straipsnio nuostatos yra įgyvendinamos tokiu būdu, kad būtų netrukdoma valstybės-šalies ekonominiam ir technologiniam vystymuisi ir tarptautiniam bendradarbiavimui cheminės veiklos srityje, vykdomam tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia, įskaitant tarptautinius apsikeitimus moksline bei technine informacija, ir cheminėmis medžiagomis bei įranga cheminėms medžiagoms gaminti, perdirbti ar panaudoti tikslams, kai ši Konvencija to nedraudžia.
Bendrieji įsipareigojimai
1. Kiekviena valstybė-šalis, remdamasi savo konstitucinėmis procedūromis, imasi reikiamų priemonių, skirtų įgyvendinti šios Konvencijos keliamus įsipareigojimus. Konkrečiai ji:
(a) uždraudžia fiziniams ir juridiniams asmenims, esantiems jos teritorijoje arba bet kurioje kitoje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, kaip numato tarptautinė teisė, imtis bet kokios veiklos, kurią valstybei-šaliai draudžia ši Konvencija, tokios veiklos atžvilgiu priima baudžiamuosius įstatymus;
(b) neleidžia bet kurioje jos kontroliuojamoje vietoje vykdyti veiklos, kurią valstybei-šaliai draudžia ši Konvencija; ir
(c) išplečia savo baudžiamosios teisės bazę, kaip numato (a) punktas, ir taiko ją bet kokiai ir bet kurioje vietoje fizinių asmenų, turinčių jos pilietybę, vykdomai veiklai, kurią valstybei-šaliai draudžia ši Konvencija, kaip numato tarptautinė teisė.
2. Siekdamos užtikrinti savo įsipareigojimų, kylančių iš 1 paragrafo, įgyvendinimą, valstybės-šalys bendradarbiauja su kitomis valstybėmis-šalimis ir teikia atitinkamą teisinę pagalbą.
Santykiai tarp valstybės-šalies ir Organizacijos
4. Siekdama įgyvendinti šioje Konvencijoje nustatytus savo įsipareigojimus, kiekviena valstybė-šalis paskiria arba įkuria nacionalinę instituciją, kuri yra nacionalinis centras, užtikrinantis efektyvų ryšį su Organizacija ir kitomis valstybėmis-šalimis. Kiekviena valstybė-šalis informuoja Organizaciją apie savo nacionalinę instituciją tuo metu, kai valstybėje įsigalioja ši Konvencija.
5. Kiekviena valstybė-šalis informuoja Organizaciją apie teisines ir administracines priemones, kurių imtasi siekiant įgyvendinti šią Konvenciją.
6. Kiekviena valstybė-šalis informaciją ir duomenis, kuriuos ji slaptai gauna iš Organizacijos ryšium su šios Konvencijos įgyvendinimu, laiko slapta ir skiria ypatingą dėmesį ją naudojant.
Valstybė-šalis naudoja tokią informaciją ir duomenis tik ryšium su savo teisėmis ir įsipareigojimais, kylančiais iš šios Konvencijos, ir pagal nuostatas, išdėstytas Slaptumo priede.
A. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės-šalys, prisijungusios prie šios Konvencijos, siekdamos įgyvendinti šios Konvencijos tikslą ir uždavinius, užtikrinti jos nuostatų įgyvendinimą, įskaitant tarptautinio tikrinimo nuostatas dėl suderinamumo su šia Konvencija, ir sukurti forumą valstybių-šalių konsultacijoms ir bendradarbiavimui, įkuria Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją.
2. Visos valstybės – šios Konvencijos šalys yra Organizacijos narės. Valstybei-šaliai negali būti atimta teisė būti Organizacijos nare.
4. Įkuriamos šios Organizacijos institucijos: valstybių-šalių Konferencija, Vykdomoji taryba ir Techninis sekretoriatas.
5. Organizacija vykdo tikrinimo veiklą, kaip to reikalauja ši Konvencija, mažiausiai trukdančiu būdu, atitinkančiu savalaikį ir efektyvų jos tikslų įgyvendinimą. Ji prašo tik tokios informacijos ir duomenų, kurie yra reikalingi jos funkcijų, kylančių iš šios Konvencijos, vykdymui. Ji imasi visų atsargumo priemonių, kad, įgyvendindama šią Konvenciją, apsaugotų informacijos apie civilinę ir karinę veiklą bei jai žinomus objektus, slaptumą ir, konkrečiai, laikosi reikalavimų, nurodytų Slaptumo priede.
6. Vykdydama tikrinimo veiklą, Organizacija svarsto priemones, kaip pritaikyti mokslo ir technologijos pažangą.
7. Organizacijos veiklos išlaidas pagal Jungtinių Tautų apmokestinimo skalę, pritaikytą, atsižvelgiant į narystės Jungtinėse Tautose ir Organizacijoje skirtumus ir pagal IV ir V straipsnių nuostatas, apmoka valstybės-šalys. Valstybių-šalių finansiniai įnašai į Paruošiamąją komisiją yra atitinkamai išskaičiuojami iš tų šalių įnašų į bendrąjį biudžetą. Organizacijos biudžetą sudaro du atskiri skyriai: vienas – administracinių išlaidų, kitas – tikrinimo išlaidų.
8. Organizacijos narė, nesumokėjusi savo finansinių įnašų Organizacijai, praranda balso teisę Organizacijoje, jei įsiskolinimų suma sudaro arba viršija sumą įnašų, kuriuos ji turėjo sumokėti už paskutinius dvejus metus. Tačiau tokiai narei gali būti suteikta teisė balsuoti, jei valstybių-šalių Konferencija nusprendžia, kad nebuvo sumokėta dėl nuo tos narės nepriklausančių aplinkybių.
Sudėtis, procedūros ir sprendimų priėmimas
9. Valstybių-šalių Konferenciją (toliau vadinama „Konferencija“) sudaro visi Organizacijos nariai. Visi nariai turi po vieną atstovą Konferencijoje, kurį gali lydėti pavaduotojai ir patarėjai.
10. Pirmąją Konferencijos sesiją depozitaras sušaukia ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Konvencijos įsigaliojimo.
12. Neeilinės Konferencijos sesijos yra sušaukiamos:
(a) kai taip nusprendžia Konferencija;
(b) kai to prašo Vykdomoji taryba;
(c) kai to prašo bet kuris narys ir tą prašymą palaiko vienas trečdalis visų narių; arba
(d) pagal 22 paragrafą, kad būtų atlikta šios Konvencijos veikimo peržiūra.
Išskyrus atvejį, numatytą paragrafo (d) punkte, neeilinės sesijos sušaukiamos ne vėliau kaip per 30 dienų po to, kai Techninio sekretoriato Generalinis direktorius gavo prašymą, išskyrus atvejus, kai prašyme yra nurodyta kitaip.
13. Konferencija taip pat yra sušaukiama kaip Pataisymų konferencija, kaip numatyta XV straipsnio 2 paragrafe.
14. Konferencijos sesijos vyksta Organizacijos būstinėje, išskyrus atvejus, kai Organizacija nusprendžia kitaip.
15. Konferencija priima savo darbo reglamentą. Kiekvienos eilinės sesijos pradžioje Konferencija išrenka savo Pirmininką ir kitus pareigūnus, kurių gali prireikti. Jie užima postus tol, kol vėlesnėje eilinėje sesijoje yra išrenkami naujas Pirmininkas ir nauji pareigūnai.
18. Konferencija sprendimus procedūriniais klausimais priima paprasta dalyvaujančių ir balsuojančių narių dauguma. Sprendimai esminiais klausimais turi būti kaip įmanoma labiau priimami konsensuso pagrindu. Jei iškilus reikalui spręsti klausimą, konsensuso pasiekti neįmanoma, Pirmininkas atideda balsavimą 24 valandoms ir per šį laikotarpį stengiasi pasiekti konsensusą bei apie savo pastangas prieš tokio laikotarpio pabaigą atsiskaito Konferencijai. Jei praėjus 24 valandoms konsensuso pasiekti nepavyko, Konferencija priima sprendimą dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai Konferencija numato kitaip. Iškilus klausimui, ar sprendžiamasis klausimas yra esminis ar procedūrinis, toks klausimas laikomas esminiu, jeigu Konferencija dauguma balsų, reikalingų sprendimams esminiais klausimais priimti, nenusprendžia kitaip.
Įgaliojimai ir funkcijos
19. Konferencija yra pagrindinė Organizacijos institucija. Ji svarsto visus klausimus ar problemas, esančius šios Konvencijos kompetencijoje, įskaitant ir klausimus, susijusius su Vykdomosios tarybos ir Techninio sekretoriato įgaliojimais ir funkcijomis. Bet kuriais klausimais ar reikalais, susijusiais su šia Konvencija, kuriuos pateikia valstybė-šalis arba Vykdomoji taryba, ji gali pateikti rekomendacijas ir priimti sprendimus.
20. Konferencija prižiūri šios Konvencijos įgyvendinimą ir veikia, palaikydama jos tikslus ir uždavinius. Konferencija prižiūri, kaip laikomasi šios Konvencijos. Ji taip pat kontroliuoja Vykdomosios tarybos ir Techninio sekretoriato veiklą ir gali bet kuriai iš šių institucijų nustatyti pagrindinius principus, kaip pagal šią Konvenciją vykdyti jų funkcijas.
21. Konferencija:
(a) svarsto ir priima savo eilinėse sesijose Organizacijos ataskaitą, programą ir biudžetą, kuriuos pateikia Vykdomoji taryba, taip pat svarsto kitus pranešimus;
(b) nustato finansinių įnašų, kuriuos valstybės-šalys moka pagal 7 paragrafą, dydį;
(c) renka Vykdomosios tarybos narius;
(d) paskiria Techninio sekretoriato Generalinį direktorių (toliau vadinamas „Generaliniu direktoriumi“);
(e) tvirtina Vykdomosios tarybos pateiktą reglamentą;
(f) įkuria tokias papildomas institucijas, kokios yra būtinos vykdant iš šios Konvencijos kylančias funkcijas;
(g) skatina taikiais tikslais tarptautinį bendradarbiavimą cheminės veiklos srityje;
(h) apžvelgia mokslinę ir technologinę pažangą, kuri gali turėti įtakos veiklai pagal šią Konvenciją, ir šiame kontekste paveda Generaliniam direktoriui įkurti Mokslinę patariamąją valdybą, įgalinančią jį jo funkcijų vykdymo eigoje teikti specializuotus patarimus mokslo bei technologijos klausimais, aktualiais šios Konvencijos kontekste, Konferencijai, Vykdomajai tarybai arba valstybėms-šalims. Mokslinė patariamoji valdyba susideda iš ekspertų, kurie skiriami vadovaujantis Konferencijos nustatyta veikla;
(i) savo pirmojoje sesijoje svarsto ir tvirtina bet kuriuos susitarimų, nuostatų ir pagrindinių principų projektus, kuriuos parengia Paruošiamoji komisija;
(j) savo pirmojoje sesijoje įkuria savanorišką paramos fondą, kaip numatyta X straipsnyje;
(k) imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi šios Konvencijos ir būtų ištaisyta bei atitaisyta bet kuri situacija, prieštaraujanti šios Konvencijos nuostatoms, kaip numato XII straipsnis.
22. Praėjus ne daugiau kaip vieneriems metams po penktųjų ir dešimtųjų metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo datos, taip pat ir kitu metu per tą laikotarpį, kaip gali būti nuspręsta, Konferencija sušaukia neeilines sesijas, kurių metu peržiūri šios Konvencijos veikimą. Per tokias peržiūras atsižvelgiama į visus aktualius mokslo ir technologijos pasiekimus. Po to, jei nėra nuspręsta kitaip, kas penkeri metai tuo pačiu tikslu sušaukiamos tolesnės Konferencijos sesijos.
C. VYKDOMOJI TARYBA
Sudėtis, procedūra ir sprendimų priėmimas
23. Vykdomąją tarybą sudaro 41 narys. Kiekviena valstybė-šalis turi teisę, remiantis rotacijos principu, įeiti į Vykdomosios tarybos sudėtį. Vykdomosios tarybos narius dvejų metų laikotarpiui renka Konferencija. Siekiant užtikrinti efektyvų šios Konvencijos galiojimą, deramas dėmesys yra skiriamas tinkamam geografiniam pasiskirstymui, chemijos pramonės svarbai bei politiniams ir saugumo interesams. Vykdomąją tarybą sudaro:
(a) devynios valstybės-šalys iš Afrikos, kurias skiria šiam regionui priklausančios valstybės-šalys. Skiriant laikomasi nuostatos, kad iš šių devynių valstybių-šalių trys narės yra valstybės-šalys, turinčios stambiausią nacionalinę chemijos pramonę regione, remiantis duomenimis, kuriuos spausdina ir publikuoja tarptautiniai šaltiniai; be to, skirdama šiuos tris narius, regioninė grupė taip pat susitaria atsižvelgti į kitus regioninius veiksnius;
(b) devynios valstybės-šalys iš Azijos, kurias skiria šiam regionui priklausančios valstybės-šalys. Skiriant laikomasi nuostatos, kad iš devynių valstybių-šalių keturios narės yra valstybės-šalys, turinčios stambiausią nacionalinę chemijos pramonę regione, remiantis duomenimis, kuriuos spausdina ir publikuoja tarptautiniai šaltiniai; be to, skirdama šiuos keturis narius, regioninė grupė taip pat susitaria atsižvelgti į kitus regioninius veiksnius;
(c) penkios valstybės-šalys iš Rytų Europos, kurias skiria šiam regionui priklausančios valstybės-šalys. Skiriant laikomasi nuostatos, kad iš šių penkių valstybių viena valstybė yra valstybė-šalis, turinti stambiausią nacionalinę chemijos pramonę regione, remiantis duomenimis, kuriuos spausdina ir publikuoja tarptautiniai šaltiniai; be to, skirdamos šį vieną narį, regiono valstybės taip pat susitaria atsižvelgti į kitus regioninius veiksnius;
(d) septynios valstybės-šalys iš Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino, kurias skiria šiam regionui priklausančios valstybės-šalys. Skiriant laikomasi nuostatos, kad iš šių septynių valstybių trys valstybės yra valstybės-šalys, turinčios stambiausią nacionalinę chemijos pramonę regione, remiantis duomenimis, kuriuos spausdina ir publikuoja tarptautiniai šaltiniai; be to, regiono valstybės, skirdamos šias tris nares, taip pat susitaria atsižvelgti į kitus regioninius veiksnius;
(e) dešimt valstybių-šalių iš Vakarų Europos, kurias skiria šiam regionui priklausančios valstybės-šalys. Skiriant laikomasi nuostatos, kad iš šių dešimties valstybių-šalių penkios narės yra valstybės-šalys, turinčios stambiausią nacionalinę chemijos pramonę regione, remiantis duomenimis, kuriuos spausdina ir publikuoja tarptautiniai šaltiniai; be to, regiono valstybės, skiriant šias penkias nares, taip pat susitaria atsižvelgti į kitus regioninius veiksnius;
(f) dar vieną valstybę – šalį paeiliui skiria valstybės-šalys, priklausančios Azijos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino regionams. Ją skiriant laikomasi nuostatos, kad ši valstybė-šalis yra rotuojanti narė, priklausanti šiam regionui.
24. Per pirmuosius Vykdomosios tarybos rinkimus 20 narių renkama vienerių metų laikotarpiui atsižvelgiant į nustatytas kiekybines proporcijas, kaip numatyta 23 paragrafe.
25. Visiškai įgyvendinus IV ir V straipsnius, Konferencija gali, Vykdomosios tarybos narių daugumos prašymu, peržiūrėti Vykdomosios tarybos sudėtį, atsižvelgdama į įvykius, susijusius su jos sudėtį nustatančiais principais, nurodytais 23 paragrafe.
28. Vykdomoji taryba renkasi į eilines sesijas. Tarp eilinių sesijų ji susitinka tiek kartų, kiek to gali reikalauti jos funkcijų ir įgaliojimų vykdymas.
29. Kiekvienas Vykdomosios tarybos narys turi vieną balsą. Jei Konvencija nenumato kitaip, Vykdomoji taryba esminiais klausimais sprendimus priima dviejų trečdalių visų savo narių balsų dauguma. Vykdomoji taryba procedūrinius klausimus sprendžia paprasta visų savo narių balsų dauguma. Kai kyla klausimas, ar konkretus klausimas laikytinas esminiu ar ne, toks klausimas yra sprendžiamas kaip esminis, nebent Vykdomoji taryba balsų dauguma, reikalinga esminiam klausimui priimti, nuspręstų kitaip.
Įgaliojimai ir funkcijos
30. Vykdomoji taryba yra vykdomoji Organizacijos institucija. Ji atsiskaito Konferencijai. Vykdomoji taryba vykdo savo įgaliojimus ir šios Konvencijos suteiktas funkcijas, taip pat ir funkcijas, kurias jai deleguoja Konferencija. Tai atlikdama, ji veikia vadovaudamasi Konferencijos rekomendacijomis, sprendimais ir nuorodomis ir užtikrina jų deramą ir nenutrūkstamą įgyvendinimą.
31. Vykdomoji taryba skatina efektyvų šios Konvencijos įgyvendinimą ir jos laikymąsi. Ji prižiūri Techninio sekretoriato veiklą, bendradarbiauja su visų valstybių-šalių nacionalinėmis tarnybomis ir padeda konsultuotis bei bendradarbiauti tarp valstybių-šalių pastarųjų prašymu.
32. Vykdomoji taryba:
(a) svarsto ir pateikia Konferencijai Organizacijos programos ir biudžeto projektus;
(b) svarsto ir pateikia Konferencijai Organizacijos ataskaitos už šios Konvencijos įgyvendinimą projektą, ataskaitą apie savo veiklos įgyvendinimą ir bet kuriuos specialius pranešimus, kuriuos mano esant reikalinga arba kurių gali paprašyti Konferencija;
(c) organizuoja Konferencijos sesijas, įskaitant dienotvarkės projektų paruošimą.
34. Vykdomoji taryba:
(a) esant išankstiniam Konferencijos pritarimui, Organizacijos vardu sudaro sutartis ar susitarimus su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;
(b) pagal X straipsnį Organizacijos vardu sudaro sutartis su valstybėmis-šalimis ir prižiūri savanorišką fondą, numatytą X straipsnyje;
(c) patvirtina sutartis ar susitarimus, susijusius su patikrinimo veiklos vykdymu, kurias Techninis sekretoriatas sudaro su valstybėmis-šalimis.
35. Vykdomoji taryba sprendžia visus jos kompetencijai priskirtus ir turinčius įtakos šiai Konvencijai ir jos įgyvendinimui klausimus, įskaitant Konvencijos laikymosi klausimus bei pažeidimo atvejus, ir kaip pridera informuoja valstybes-šalis ir atkreipia Konferencijos dėmesį į konkrečią problemą ar klausimą.
36. Svarstydama abejones ar susirūpinimą dėl Konvencijos laikymosi bei pažeidimo atvejų, įskaitant, be kita ko, piktnaudžiavimą šios Konvencijos suteikiamomis teisėmis, Vykdomoji taryba konsultuojasi su atitinkamomis valstybėmis-šalimis ir, kur dera, prašo per nustatytą laiko tarpą valstybės-šalies imtis priemonių pataisyti padėtį. Jei Vykdomoji taryba mano, jog reikalingi tolesni veiksmai, ji imasi, be kita ko, vienos ar daugiau šių priemonių:
(a) informuoja visas valstybes-šalis apie kilusią problemą arba klausimą;
(b) atkreipia Konferencijos dėmesį į kilusią problemą ar klausimą;
(c) pateikia Konferencijai rekomendacijas dėl priemonių, skirtų situacijai pataisyti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Konvencijos.
Vykdomoji taryba ypatingos svarbos ir skubos atvejais pateikia kilusią problemą ar klausimą ir su juo susijusią informaciją bei išvadas tiesiogiai Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos dėmesiui. Tuo pat metu apie savo veiksmus ji informuoja valstybes-šalis.
D. TECHNINIS SEKRETORIATAS
37. Techninis sekretoriatas padeda Konferencijai ir Vykdomajai tarybai atlikti jų funkcijas. Techninis sekretoriatas vykdo patikrinimo priemones, kurias numato ši Konvencija, bei kitas jam patikėtas funkcijas, išplaukiančias iš šios Konvencijos, taip pat funkcijas, kurias jam deleguoja Konferencija ir Vykdomoji taryba.
38. Techninis sekretoriatas:
(a) rengia ir pateikia Vykdomajai tarybai Organizacijos programos ir biudžeto projektus;
(b) rengia ir pateikia Vykdomajai tarybai Organizacijos ataskaitos dėl šios Konvencijos įgyvendinimo projektą ir kitus pranešimus, kokių gali paprašyti Konferencija ir Vykdomoji taryba;
(c) suteikia administracinę ir techninę paramą Konferencijai, Vykdomajai tarybai ir papildomoms institucijoms;
(d) Organizacijos vardu siunčia pranešimus valstybėms-šalims ir priima pranešimus iš jų apie reikalus, susijusius su šios Konvencijos įgyvendinimu;
(e) teikia techninę paramą ir techninį įvertinimą valstybėms-šalims įgyvendinant šios Konvencijos nuostatas, įskaitant sąrašuose nurodytų ir nenurodytų cheminių medžiagų įvertinimą.
39. Techninis sekretoriatas:
(a) Vykdomajai tarybai pritarus, derasi su valstybėmis-šalimis dėl susitarimų ar sutarčių, susijusių su patikrinimų vykdymu;
(b) ne vėliau kaip per 180 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo koordinuoja skubios ir humanitarinės pagalbos, kurią valstybės-šalys teikia, remdamosi X straipsnio 7 (b) ir 7 (c) paragrafu, kaupimą ir saugojimą. Techninis sekretoriatas gali patikrinti laikomų resursų tinkamumą. Sukauptinų resursų sąrašą svarsto ir tvirtina Konferencija, remdamasi aukščiau esančiu paragrafu 21(i);
(c) administruoja savanorišką fondą, numatytą X straipsnyje, kaupia valstybių-šalių pateiktas deklaracijas ir registruoja, kai to prašoma, dvišalius susitarimus, kuriuos pasirašo valstybės-šalys arba valstybė-šalis ir Organizacija X straipsnyje numatytais tikslais.
40. Techninis sekretoriatas informuoja Vykdomąją tarybą apie visas iškilusias problemas, susijusias su jo funkcijų vykdymu, įskaitant abejones, neaiškumus ir dviprasmiškumus, susijusius su šios Konvencijos įgyvendinimu, kurie buvo pastebėti, vykdant patikrinimo veiksmus, ir kurių jis pats nepajėgia išspręsti ar išsiaiškinti, konsultuodamasis su atitinkama valstybe-šalimi.
41. Techninį sekretoriatą sudaro Generalinis direktorius, kuris yra jo vadovas ir vyriausiasis administratorius, inspektoriai ir tokie moksliniai, techniniai ir kiti darbuotojai, kokie gali būti reikalingi.
43. Generalinį direktorių skiria Konferencija, remdamasi Vykdomosios tarybos rekomendacija, ketverių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas dar vienai kadencijai, bet ne ilgiau.
44. Generalinis direktorius yra atsakingas Konferencijai ir Vykdomajai tarybai už personalo skyrimą ir Techninio sekretoriato organizavimą bei funkcionavimą. Didžiausias dėmesys įdarbinant personalą ir apsprendžiant tarnybos sąlygas yra skiriamas užtikrinti didžiausio efektyvumo, kompetencijos ir orumo standartus. Generaliniu direktoriumi, inspektoriais ir kitais profesionaliais ar aptarnaujančiais darbuotojais gali būti tik valstybių-šalių piliečiai. Deramas dėmesys turi būti skiriamas personalo atrankai kaip galima platesniu geografiniu mastu. Parenkant personalą vadovaujamasi principu, kad personalas turi būti minimalaus būtino dydžio, užtikrinančio deramą Techninio sekretoriato darbą.
45. Generalinis direktorius yra atsakingas už mokslinės patariamosios valdybos, numatytos 21(h) paragrafe, organizavimą ir funkcionavimą. Generalinis direktorius, konsultuodamasis su valstybėmis-šalimis, skiria patariamosios mokslinės valdybos narius, kurie dirba individualiai. Valdybos nariai yra skiriami remiantis jų patirtimi konkrečiose mokslinėse srityse, svarbiose Konvencijos įgyvendinimui. Kai reikalinga, Generalinis direktorius, konsultuodamasis su valdybos nariais, gali įkurti laikinas mokslinių ekspertų darbo grupes, kurie pateiktų rekomendacijas konkrečiais klausimais. Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, valstybės-šalys Generaliniam direktoriui siūlo ekspertų sąrašus.
46. Atlikdami savo pareigas, Generalinis direktorius, inspektoriai ir kitas personalas neprašo ar negauna instrukcijų iš kurios nors vyriausybės ar iš kokio šaltinio, esančio už Organizacijos ribų. Jie susilaiko nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų turėti įtakos jų, kaip tarptautinių pareigūnų, atsakingų tik Konferencijai ir Vykdomajai tarybai, pozicijoms.
47. Valstybės-šalys gerbia išskirtinį tarptautinį Generalinio direktoriaus, inspektorių ir kitų personalo narių pareigų pobūdį ir nesiekia daryti įtakos jų pareigų vykdymui.
E. PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI
48. Organizacija turi valstybės-šalies teritorijoje ir bet kurioje kitoje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje tokį teisnumą ir tokias privilegijas bei imunitetus, kokie reikalingi jos funkcijoms įgyvendinti.
49. Valstybių-šalių atstovai, kartu su jų pavaduotojais ir patarėjais, į Vykdomąją tarybą paskirti atstovai kartu su jų padėjėjais ir patarėjais, Generalinis direktorius ir Organizacijos personalas turi tokias privilegijas ir imunitetus, kokie yra reikalingi nepriklausomai vykdyti jų funkcijas Organizacijos atžvilgiu.
50. Šiame straipsnyje minimi juridiniai įgaliojimai, privilegijos ir imunitetai yra apibrėžiami sutartyse tarp Organizacijos ir valstybių-šalių bei susitarimuose tarp Organizacijos ir valstybės, kurios teritorijoje yra Organizacijos būstinė. Šios sutartys yra svarstomos ir patvirtinamos Konferencijoje, kaip numato 21(i) paragrafas.
IX STRAIPSNIS
KONSULTACIJOS, BENDRADARBIAVIMAS IR FAKTŲ NUSTATYMAS
1. Valstybės-šalys konsultuojasi ir bendradarbiauja tiesiogiai tarpusavyje arba per Organizaciją ar naudodamosi kitomis atitinkamomis tarptautinėmis procedūromis, įskaitant procedūras, taikomas Jungtinėms Tautoms ir, remiantis Jungtinių Tautų Chartija, bet kuriuo klausimu, kuris gali kilti dėl šios Konvencijos tikslų ir uždavinių arba jos nuostatų įgyvendinimo.
2. Nepažeidžiant bet kurios valstybės-šalies teisės paprašyti neeilinės inspekcijos, valstybės-šalys turėtų, kada tik įmanoma, keisdamosi informacija ir konsultuodamosi, pirmiausia dėti visas pastangas, kad išsiaiškintų ir išspręstų bet kurią problemą, kuri gali kelti abejonių dėl šios Konvencijos įgyvendinimo arba kuri kelia susirūpinimą dėl su ja susijusių klausimų, kuriuos galima laikyti dviprasmiškais. Valstybė-šalis, gavusi prašymą iš kitos valstybės-šalies paaiškinti tam tikrą klausimą, kuris kitai valstybei-šaliai kelia abejonių ar susirūpinimą, suteikia prašančiai valstybei-šaliai kaip galima greičiau, bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo, informaciją, pakankamą atsakyti į išreikštas abejones ar susirūpinimą, drauge su paaiškinimu, kaip pateikta informacija leidžia spręsti šį klausimą. Jokia šios Konvencijos nuostata nepaneigia bet kurių dviejų ar daugiau valstybių-šalių teisės abipusio susitarimo pagrindu tarpusavyje organizuoti inspekcijas ar kitas procedūras, siekiant išsiaiškinti ir išspręsti bet kurį klausimą, keliantį abejonių dėl šios Konvencijos laikymosi ar susirūpinimą dėl panašių dalykų, kurie gali būti suprantami nevienareikšmiškai. Tokie susitarimai nepaneigia bet kurios valstybės-šalies teisių ir įsipareigojimų pagal šią Konvenciją.
Paaiškinimo prašymo procedūra
3. Valstybė-šalis turi teisę prašyti Vykdomąją tarybą padėti išsiaiškinti bet kurią situaciją, kuri gali būti laikoma dviprasmiška arba kelti susirūpinimą dėl galimo šios Konvencijos pažeidimo iš kitos valstybės-šalies pusės. Vykdomoji taryba suteikia tai liečiančią atitinkamą jos turimą informaciją.
4. Valstybė-šalis turi teisę prašyti Vykdomąją tarybą gauti paaiškinimą iš kitos valstybės-šalies apie bet kurią situaciją, kuri gali būti laikoma dviprasmiška arba kelti susirūpinimą dėl galimo Konvencijos pažeidimo kitoje valstybėje-šalyje. Tokiu atveju:
(a) Vykdomoji taryba persiunčia prašymą paaiškinti suinteresuotai valstybei-šaliai per Generalinį direktorių ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo gavimo;
(b) valstybė-šalis, kuriai adresuotas prašymas, pateikia paaiškinimą Vykdomajai tarybai kaip galima greičiau, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo;
(c) Vykdomoji taryba priima paaiškinimą ir perduoda jį užklaususiai valstybei-šaliai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo gavimo;
(d) jei užklaususi valstybė-šalis mano, kad gautas paaiškinimas yra nepakankamas, ji turi teisę prašyti Vykdomąją tarybą reikalauti iš atsakančios valstybės-šalies tolesnio paaiškinimo;
(e) siekiant gauti tolesnį paaiškinimą, kaip numatyta paragrafo (d) punkte, Vykdomoji taryba gali paprašyti Generalinį direktorių sudaryti ekspertų grupę iš Techninio sekretoriato personalo arba jei atitinkamo personalo Techniniame sekretoriate tuo metu nėra, iš kitur, kad tokia grupė ištirtų visą galimą informaciją ir duomenis dėl susirūpinimą keliančios situacijos. Ekspertų grupė pateikia faktinę ataskaitą Vykdomajai tarybai;
(f) jei prašančioji valstybė-šalis mano, kad paaiškinimas, gautas, kaip numatyta paragrafo (e) punkte, yra nepakankamas, ji turi teisę prašyti sušaukti neeilinę Vykdomosios tarybos sesiją, kurioje turi teisę dalyvauti valstybės-šalys, nesančios Vykdomosios tarybos narėmis. Tokios neeilinės sesijos metu Vykdomoji taryba svarsto kilusį klausimą ir gali rekomenduoti bet kurią priemonę, kurią ji laiko tinkama situacijai išspręsti.
5. Valstybė-šalis taip pat turi teisę prašyti Vykdomąją tarybą paaiškinti bet kurią situaciją, kuri yra laikoma dviprasmiška arba kelia susirūpinimą dėl galimo šios Konvencijos pažeidimo. Vykdomoji taryba atsako, suteikdama reikalingą pagalbą.
6. Vykdomoji taryba informuoja valstybes-šalis apie visus prašymus pateikti paaiškinimą, kaip numato šis straipsnis.
7. Jei valstybės-šalies abejonės ar susirūpinimas dėl galimo šios Konvencijos pažeidimo nepašalinamos per 60 dienų nuo prašymo paaiškinti pateikimo Vykdomajai tarybai arba jei valstybė-šalis mano, kad jos abejonės turi būti skubiai apsvarstytos, nepaisant jos teisės prašyti nenumatytos inspekcijos, ji gali paprašyti sušaukti neeilinę Konferencijos sesiją, kaip numatyta VIII straipsnio 12(c) paragrafe. Tokios neeilinės sesijos metu Konferencija apsvarsto kilusį klausimą ir gali rekomenduoti bet kurias priemones, kurias ji mano esant tinkamomis situacijai išspręsti.
Neeilinių inspekcijų procedūros
8. Kiekviena valstybė-šalis turi teisę prašyti atlikti neeilinę inspekciją bet kuriame objekte ar vietoje, kurie yra kitos valstybės-šalies teritorijoje ar bet kurioje kitoje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, kad išsiaiškintų ir išspręstų bet kuriuos klausimus, susijusius su galimu šios Konvencijos nuostatų pažeidimo atveju, ir pasiekti, kad tokią inspekciją nedelsiant atliktų inspekcijos grupė, kurią skiria Generalinis direktorius, kaip numatyta Patikrinimo priede.
9. Valstybės-šalys privalo traktuoti prašymą dėl inspekcijos atlikimo kaip atitinkantį šią Konvenciją ir pateikti prašyme dėl inspekcijos visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu kilo abejonės ar susirūpinimas dėl galimo šios Konvencijos pažeidimo, kaip yra numatyta Patikrinimo priede. Valstybės-šalys susilaiko nuo nepagrįstų prašymų skirti inspekciją ir rūpinasi, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama. Neeilinės inspekcijos atliekamos vieninteliam tikslui – nustatyti faktus, susijusius su galimu šios Konvencijos pažeidimu.
10. Siekiant patikrinti, kaip laikomasi šios Konvencijos nuostatų, kiekviena valstybė-šalis leidžia Techniniam sekretoriatui atlikti neeilines inspekcijas, kaip numatyta 8 paragrafe.
11. Remiantis prašymu atlikti objekto ar vietovės inspekciją ir pagal Patikrinimo priede numatytas procedūras inspektuojama valstybė-šalis turi:
(a) teisę ir pareigą imtis visų protingų pastangų pademonstruoti, kad ji laikosi šios Konvencijos nuostatų ir šiam tikslui sudaryti inspekcijai sąlygas įgyvendinti jai suteiktą mandatą;
(b) pareigą leisti atlikti inspekciją prašomoje vietoje vieninteliu tikslu – kad būtų nustatyti faktai, keliantys susirūpinimą dėl galimo šios Konvencijos pažeidimo; ir
(c) teisę imtis priemonių apsaugoti jautrias instaliacijas ir užkirsti kelią slaptos informacijos ir duomenų, nesusijusių su šia Konvencija, atskleidimui.
12. Stebėtojui taikomos šios nuostatos:
(a) prašančioji valstybė-šalis gali, esant inspektuojamos valstybės-šalies sutikimui, pasiųsti atstovą, kuris gali būti prašančiosios valstybės-šalies arba trečios valstybės-šalies pilietis, stebėti neeilinės inspekcijos eigą;
(b) inspektuojama valstybė-šalis tuomet leidžia stebėtojui susipažinti su vieta, kaip numato Patikrinimo priedas;
(c) inspektuojama valstybė-šalis paprastai priima pasiūlytą stebėtoją, tačiau jeigu inspektuojama valstybė-šalis stebėtoją priimti atsisako, tas faktas yra registruojamas galutinėje ataskaitoje.
13. Siekdama užtikrinti, kad prašymas būtų nedelsiant priimtas, prašančioji valstybė-šalis vienu metu pateikia prašymą dėl inspekcijos vietoje Vykdomajai tarybai bei Generaliniam direktoriui.
14. Generalinis direktorius nedelsdamas patikrina, ar prašymas surengti inspekciją vietoje atitinka Patikrinimo priedo X dalies 4 paragrafe numatytus reikalavimus ir, jei yra būtina, padeda prašančiajai valstybei-šaliai tinkamai užpildyti inspekcijos prašymą. Kai inspekcijos prašymas atitinka reikalavimus, prasideda pasiruošimas neeilinei inspekcijai.
15. Generalinis direktorius prašymą surengti neeilinę inspekciją inspektuojamai valstybei-šaliai perduoda ne vėliau kaip per 12 valandų iki planuojamo inspekcijos grupės atvykimo į įvažiavimo punktą.
16. Gavusi prašymą atlikti inspekciją, Vykdomoji taryba atsižvelgia į veiksmus, kurių atsižvelgiant į prašymą ėmėsi Generalinis direktorius, ir klausimą turi omenyje visos inspekcijos procedūros metu. Tačiau tokie svarstymai negali uždelsti inspekcijos proceso.
17. Ne vėliau kaip per 12 valandų nuo prašymo atlikti inspekciją gavimo Vykdomoji taryba gali trimis ketvirčiais visų savo narių balsų priimti sprendimą neorganizuoti nenumatytos inspekcijos, jei ji mano, kad prašymas atlikti inspekciją yra lengvabūdiškas, piktavališkas ar akivaizdžiai peržengiantis šios Konvencijos ribas, kaip numatyta 8 paragrafe. Priimant tokį sprendimą nedalyvauja nei prašančioji, nei inspektuojamoji valstybė-šalis. Jei Vykdomoji taryba priima sprendimą nerengti neeilinės inspekcijos, paruošiamieji darbai yra sustabdomi, nėra imamasi jokių tolesnių veiksmų, susijusių su prašymu surengti inspekciją, o atitinkamos valstybės-šalys yra apie tai informuojamos.
18. Mandatą neeilinei inspekcijai atlikti išduoda Generalinis direktorius. Inspekcijos mandatą sudaro prašymas atlikti inspekciją, kaip numatyta 8 ir 9 paragrafuose, pateiktas darbine vykdomąja forma ir atitinkantis prašymą organizuoti patikrinimą.
19. Neeilinė inspekcija yra vykdoma, remiantis Patikrinimo priedo X dalimi arba įtariant, kad buvo panaudotas cheminis ginklas, remiantis XI dalimi. Vykdydama neeilinę inspekciją, inspekcijos grupė vadovaujasi principu, įpareigojančiu ją veikti kuo mažiausiai iššaukiančiu būdu ir vadovaudamasi reikalavimu atlikti misiją efektyviai ir laiku.
20. Inspektuojama valstybė-šalis per visą neeilinės inspekcijos laiką padeda inspekcijos grupei atlikti jos darbą. Jei inspektuojama valstybė-šalis vietoj pilno ir visapusiško patikrinimo pasiūlo, remdamasi Patikrinimo priedo X dalies C straipsniu, būdus pademonstruoti, kaip ji laikosi Konvencijos reikalavimų, ji, konsultuodamasi su inspekcijos grupe, visomis priemonėmis turi siekti susitarti dėl to, kaip konkrečiai bus nustatyti faktai, demonstruojantys, kad ji laikosi Konvencijos nuostatų.
21. Galutinę ataskaitą sudaro faktologinės išvados bei inspekcijos grupės įvertinimas, kokios sąlygos jai buvo sudarytos susipažinti su objektu ir kaip tikrinamoji pusė bendradarbiavo, siekdama užtikrinti nenumatytos inspekcijos sėkmę. Generalinis direktorius nedelsdamas perduoda galutinę inspekcijos grupės ataskaitą prašančiajai valstybei-šaliai, inspektuojamai valstybei-šaliai, Vykdomajai tarybai ir visoms kitoms valstybėms-šalims. Be to, Generalinis direktorius nedelsdamas perduoda Vykdomajai tarybai prašančiosios ir inspektuojamos valstybių-šalių įvertinimą bei kitų valstybių-šalių nuomones, kurios gali šiuo tikslu būti perduotos Generaliniam direktoriui, ir po to pateikia jas visoms valstybėms-šalims.
22. Vadovaudamasi savo įgaliojimais ir funkcijomis, Vykdomoji taryba peržiūri inspekcijos grupės galutinę ataskaitą iškart ją gavusi ir sprendžia šiuos klausimus:
(a) ar buvo Konvencijos nuostatos pažeistos;
(b) ar prašymas neperžengė šios Konvencijos rėmų;
(c) ar nebuvo piktnaudžiaujama teise prašyti neeilinės inspekcijos.
23. Jei pagal savo įgaliojimus ir funkcijas Vykdomoji taryba nusprendžia, kad gali būti reikalingi tolesni veiksmai, remiantis 22 paragrafu, ji imasi atitinkamų priemonių pataisyti situaciją ir užtikrinti, kad būtų laikomasi šios Konvencijos, įskaitant konkrečias rekomendacijas Konferencijai. Piktnaudžiavimo atveju Vykdomoji taryba ištiria, ar prašančioji valstybė-šalis turėtų perimti dalį nenumatytos inspekcijos finansinių išlaidų.
24. Prašanti valstybė-šalis ir inspektuojamoji valstybė-šalis turi teisę dalyvauti peržiūros procese. Vykdomoji taryba informuoja valstybes-šalis ir po to vyksiančią Konferenciją apie proceso išdavas.
X STRAIPSNIS
PAGALBA IR APSAUGA NUO CHEMINIO GINKLO
1. Šiame straipsnyje „pagalba“ reiškia koordinaciją ir suteikimą valstybėms-šalims apsaugos nuo cheminio ginklo priemonių, įskaitant, be kita ko, cheminio ginklo panaudojimo nustatymo įrengimus, aliarmo sistemas, apsauginius įrengimus, užterštumo pašalinimo įrengimus ir užterštumo pašalinimo priemones, medicininius priešnuodžius ir gydymo priemones ir patarimą, kaip visomis šiomis priemonėmis naudotis.
2. Jokia šios Konvencijos nuostata negali būti aiškinama kaip suvaržymas bet kurios valstybės-šalies teisės atlikti tyrimus, kurti, gaminti, įsigyti, perduoti ar naudoti apsaugos nuo cheminio ginklo priemones tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia.
3. Valstybės-šalys pasižada kuo pilniau keistis įrengimais, medžiagomis ir moksline bei technologine informacija apie apsaugą nuo cheminio ginklo ir turi teisę dalyvauti tokiuose mainuose.
4. Siekiant užtikrinti nacionalinių programų, skirtų apsisaugojimui nuo cheminio ginklo, transparentiškumą, valstybės-šalys kasmet pateikia Techniniam sekretoriatui informaciją apie savo programą, kaip numato procedūros, kurias apsvarsto ir patvirtina Konferencija, remiantis VIII straipsnio 21(i) paragrafu.
5. Ne vėliau kaip per 180 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo Techninis sekretoriatas sukuria ir laiko bet kurios valstybės-šalies naudojimui duomenų banką, kuriame surinkta prieinama informacija apie įvairias apsaugos nuo cheminio ginklo priemones bei kita informacija, kuri gali būti pateikta valstybėms-šalims.
Techninis sekretoriatas pagal savo turimus išteklius ir valstybei-šaliai prašant taip pat teikia ekspertų konsultacijas ir padeda valstybei-šaliai nustatyti, kaip galėtų būti įgyvendinamos jos programos, skirtos apsaugos nuo cheminio ginklo pajėgumams sukurti ir tobulinti.
6. Jokia šios Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suvaržymas valstybių-šalių teisės prašyti pagalbos ir ją teikti dvišaliu pagrindu bei sudaryti atskirus susitarimus su kitomis valstybėmis-šalimis dėl pagalbos nelaimės atvejais.
7. Valstybės-šalys pasižada teikti pagalbą per Organizaciją ir tam pasirenka vieną ar daugiau iš šių priemonių:
(a) prisidėti prie savanoriško pagalbos fondo, kurį Organizacija įkuria savo pirmosios sesijos metu;
(b) sudaryti, jei įmanoma, ne vėliau kaip per 180 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo valstybėje, sutartis su Organizacija dėl būtinos pagalbos teikimo;
(c) ne vėliau kaip per 180 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo paskelbti, kokią pagalbą valstybė-šalis galėtų teikti Organizacijai prašant. Jei valstybė-šalis vėliau nėra pajėgi suteikti pagalbą, numatytą jos pareiškime, ji vis tiek privalo suteikti pagalbą, kaip to reikalauja šis paragrafas.
8. Valstybės-šalys turi teisę prašyti pagalbos ir apsaugos ir, remiantis 9, 10 ir 11 paragrafuose nustatytomis procedūromis, ją gauti cheminio ginklo panaudojimo atveju ar esant grasinimui panaudoti cheminį ginklą, jei jos mano, kad:
(a) prieš ją buvo panaudotas cheminis ginklas;
(b) prieš ją kariavimo tikslams buvo panaudotos masinių neramumų malšinimo priemonės; arba
(c) jai kelia grėsmę bet kurios kitos valstybės veiksmai ar veikla, kurią valstybėms-šalims draudžia I straipsnis.
9. Prašymas drauge su jį pagrindžiančia informacija yra pateikiamas Generaliniam direktoriui, kuris nedelsdamas perduoda jį Vykdomajai tarybai ir visoms valstybėms-šalims. Ne vėliau kaip per 12 valandų nuo prašymo gavimo Generalinis direktorius nedelsdamas perduoda prašymą valstybėms-šalims, kurios yra pasisiūliusios, kaip numato 7 (b) ir (c) paragrafas, suteikti skubią pagalbą valstybei-šaliai, prieš kurią yra panaudotas cheminis ginklas ar kariavimo tikslams masinių neramumų malšinimo priemonės, arba humanitarinę pagalbą, esant rimtai grėsmei, kad bus panaudotas cheminis ginklas arba masinių neramumų malšinimo priemonės. Generalinis direktorius pradeda ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo gavimo tyrimą, kuriuo nustatoma, kokie tolesni veiksmai yra reikalingi. Jis privalo baigti tyrimą per 72 valandas ir pateikti ataskaitą Vykdomajai tarybai. Jei tyrimui baigti reikalingas papildomas laikas, per tą patį laiko tarpą pateikiama tarpinė ataskaita. Papildomas laikas, reikalingas ataskaitai užbaigti, negali būti ilgesnis kaip 72 valandos, tačiau jį galima pakartotinai pratęsti tokiems pat periodams. Po kiekvieno papildomo periodo yra pateikiami pranešimai Vykdomajai tarybai. Tyrimas privalo, kaip dera ir remiantis prašymu bei prie prašymo pridedama informacija, nustatyti su prašymu susijusius faktus bei reikalingos papildomos pagalbos ir apsaugos tipą ir apimtis.
10. Vykdomoji taryba susirenka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo tyrimo ataskaitos gavimo ir apsvarsto situaciją bei paprasta balsų dauguma per artimiausias 24 valandas priima sprendimą, ar instruktuoti Techninį sekretoriatą suteikti papildomą pagalbą. Techninis sekretoriatas nedelsdamas perduoda visoms valstybėms-šalims ir atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms tyrimų ataskaitą ir Vykdomosios tarybos priimtą sprendimą. Vykdomajai tarybai nusprendus, Generalinis direktorius skiria pagalbą nedelsiant. Tuo tikslu Generalinis direktorius gali bendradarbiauti su prašančiąja valstybe-šalimi, kitomis valstybėmis-šalimis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis. Valstybės-šalys imasi visų įmanomų pastangų suteikti pagalbą.
11. Jei turima informacija, gauta iš tyrimus vykdančio ar kitų patikimų šaltinių, suteikia pakankamų įrodymų, kad yra nukentėjusių dėl cheminio ginklo panaudojimo ir būtini skubūs veiksmai, Generalinis direktorius praneša apie tai visoms valstybėms-šalims ir imasi skubių pagalbos priemonių, panaudodamas išteklius, kuriuos tokiu atveju jam skiria Konferencija. Generalinis direktorius pastoviai informuoja Vykdomąją tarybą apie veiksmus, kurių ėmėsi pagal šio paragrafo nuostatas.
XI STRAIPSNIS
EKONOMINIS IR TECHNOLOGINIS VYSTYMAS
1. Šios Konvencijos nuostatų įgyvendinimas negali trukdyti valstybių-šalių ekonominiam ir technologiniam vystymuisi bei tarptautiniam bendradarbiavimui chemijos srityje tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia, įskaitant tarptautinius mainus moksline ir technine informacija ir cheminėmis medžiagomis bei įrengimais, skirtais cheminių medžiagų gamybai, perdirbimui ar panaudojimui tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia.
2. Remiantis šios Konvencijos nuostatomis ir nepažeidžiant tarptautinės teisės principų ir taikytinų taisyklių, valstybės-šalys:
(a) turi teisę individualiai ar kolektyviai atlikti tyrimus, kurti, gaminti, įsigyti, saugoti, perduoti ir naudoti chemines medžiagas;
(b) pasižada skatinti ir turi teisę dalyvauti kuo pilniausiuose mainuose cheminėmis medžiagomis, įrengimais ir moksline bei technine informacija, susijusia su chemijos vystymu ir taikymu tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia;
(c) pasižada netaikyti tarpusavyje jokių apribojimų, įskaitant apribojimus, numatytus tarptautiniuose susitarimuose, nesuderinamų su įsipareigojimais, kylančiais iš šios Konvencijos, kurie ribotų ar trukdytų prekybą bei mokslo ir technikos pasiekimų vystymąsi ir platinimą chemijos srityje pramoniniams, žemės ūkio, tyrimų, medicininiams, farmaciniams ar kitiems taikiems tikslams;
(d) pasižada nenaudoti šios Konvencijos kaip pagrindo taikyti kitas priemones, išskyrus tas, kurias numato ar leidžia ši Konvencija, ir nenaudoti jokių kitų tarptautinių susitarimų tikslams, nesuderinamiems su šia Konvencija;
(e) pasižada peržiūrėti egzistuojančias nacionalines prekybos cheminėmis medžiagomis taisykles ir užtikrinti, kad jos atitiktų šios Konvencijos tikslus ir uždavinius.
XII STRAIPSNIS
PRIEMONĖS, SKIRTOS SITUACIJAI PATAISYTI IR UŽTIKRINTI, KAD BŪTŲ LAIKOMASI KONVENCIJOS, ĮSKAITANT SANKCIJAS
1. Konferencija imasi būtinų priemonių, kaip numatyta 2, 3 ir 4 paragrafuose, užtikrinti, kad būtų laikomasi šios Konvencijos nuostatų ir atitaisyti bet kurią situaciją, kuri prieštarauja šios Konvencijos nuostatoms. Svarstydama veiksmus, išplaukiančius iš šio paragrafo, Konferencija atsižvelgia į visą Vykdomosios tarybos pateiktą informaciją ir rekomendacijas šiais klausimais.
2. Tais atvejais, kai Vykdomoji taryba paprašo valstybės-šalies imtis priemonių situacijai atitaisyti, nurodydama problemas, kylančias dėl įsipareigojimų laikymosi ir tais atvejais, kai valstybė-šalis neįvykdo prašymo per numatytą laiko tarpą, Konferencija gali, be kita ko, rekomenduoti Vykdomajai tarybai apriboti ar suspenduoti valstybės-šalies teises ir privilegijas, išplaukiančias iš šios Konvencijos, iki ji imsis būtinų veiksmų savo įsipareigojimams šiai Konvencijai įgyvendinti.
3. Tais atvejais, kai dėl veiklos, kurią ši Konvencija, ypač jos I straipsnis, draudžia, gali kilti rimta žala šios Konvencijos tikslams ir uždaviniams, Konferencija gali rekomenduoti valstybėms-šalims imtis kolektyvinių priemonių, vadovaujantis tarptautinės teisės reikalavimais.
XIII STRAIPSNIS
SANTYKIS SU KITAIS TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS
Jokia šios Konvencijos nuostata negali būti aiškinama kaip kokiu nors būdu ribojanti ar panaikinanti įsipareigojimus, kuriuos kuri nors valstybė prisiima pagal 1925 metų birželio 17 dieną Ženevoje pasirašytą Protokolą dėl troškinamųjų, nuodingųjų ir kitokių dujų panaudojimo kare ir bakteriologinių karo metodų uždraudimo ir Konvenciją dėl bakteriologinių (biologinių) ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo ir jų sunaikinimo, pasirašytą 1972 metų balandžio 10 dieną Londone, Maskvoje ir Vašingtone.
XIV STRAIPSNIS
GINČŲ SPRENDIMAS
1. Ginčai, kylantys dėl šios Konvencijos taikymo ar aiškinimo, yra sprendžiami vadovaujantis atitinkamomis šios Konvencijos ir Jungtinių Tautų Chartijos nuostatomis.
2. Kilus ginčui tarp dviejų ar daugiau valstybių-šalių arba tarp vienos ar kelių valstybių-šalių ir Organizacijos dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo, suinteresuotos šalys konsultuojasi tarpusavyje, siekdamos rasti greitą ginčo sprendimą derybomis arba kitomis šalims priimtinomis priemonėmis, įskaitant kreipimąsi į atitinkamas šios Konvencijos institucijas ir, esant abipusiam sutikimui, į Tarptautinį Teismą, kaip numato šio Teismo statutas. Ginče dalyvaujančios valstybės-šalys apie savo veiksmus informuoja Vykdomąją tarybą.
3. Vykdomoji taryba gali bet kuriomis priemonėmis, kurias ji laiko tinkamomis, prisidėti prie ginčo sprendimo, įskaitant savo tarpininkavimą, kviečiant ginče dalyvaujančias valstybes-šalis joms priimtinu būdu imti spręsti ginčą ir rekomenduojant terminus bet kuriai sutartai procedūrai atlikti.
4. Konferencija svarsto klausimus, susijusius su ginčais, kilusiais tarp valstybių-šalių, arba ginčus, kuriuos jai paveda spręsti Vykdomoji taryba. Konferencija, kai mano esant reikalinga, steigia institucijas arba paveda jau esančioms institucijoms uždavinius, susijusius su tokių ginčų sprendimu, remiantis VIII straipsnio 21(f) paragrafu.
5. Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai įgaliojus, Konferencija ir Vykdomoji taryba savarankiškai prašo Tarptautinį Teismą pateikti konsultacinę išvadą bet kuriuo juridiniu klausimu, kylančiu Organizacijos veikloje. Šiuo tikslu pasirašomas susitarimas tarp Organizacijos ir Jungtinių Tautų, kaip numato VIII straipsnio 34(a) paragrafas.
XV STRAIPSNIS
PATAISOS
1. Bet kuri valstybė-šalis gali siūlyti šios Konvencijos pataisas. Bet kuri valstybė-šalis taip pat gali siūlyti pakeitimus, kaip numatyta 4 paragrafe, šios Konvencijos prieduose. Pataisų pasiūlymai nagrinėjami remiantis procedūromis, numatytomis 2 ir 3 paragrafuose. Pasiūlymai dėl pakeitimų, kaip numatyta 4 paragrafe, nagrinėjami pagal 5 paragrafe numatytas procedūras.
2. Siūlomos pataisos tekstas yra pateikiamas Generaliniam direktoriui, kuris jį persiunčia visoms valstybėms-šalims ir depozitarui. Siūloma pataisa svarstoma tiktai Pataisų konferencijos metu. Tokia Pataisų konferencija yra sušaukiama, jei vienas trečdalis ar daugiau valstybių-šalių informuoja Generalinį direktorių ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pasiūlymo persiuntimo, kad jos palaiko tolesnį pasiūlymo svarstymą. Pataisų konferencija sušaukiama iškart po eilinės Konferencijos sesijos, nebent prašančios valstybės-šalys pageidautų ankstesnio susirinkimo. Bet kuriuo atveju Pataisų konferencija negali būti sušaukta anksčiau kaip per 60 dienų po siūlomos pataisos išplatinimo.
3. Pataisos įsigalioja visoms valstybėms-šalims praėjus 30 dienų po to, kai visos valstybės-šalys, minimos (b) papunktyje, deponavo ratifikavimo ar priėmimo dokumentus:
(a) kai jos yra priimtos Pataisų konferencijoje teigiama valstybių-šalių balsų dauguma, nė vienai valstybei-šaliai nebalsavus prieš, ir
(b) ratifikavus ar priėmus visoms toms valstybėms-šalims, kurios Pataisų konferencijoje balsavo „už“.
4. Užtikrinant šios Konvencijos veiksmingumą ir efektyvumą, prieduose pateiktos nuostatos gali būti keičiamos vadovaujantis 5 paragrafu, jei siūlomi pakeitimai liečia tik administracinio ar techninio pobūdžio klausimus. Visi Cheminių medžiagų priedo pakeitimai atliekami remiantis 5 paragrafo nuostatomis. Slaptumo priedo A ir C Skirsniai, Patikrinimo priedo X dalis ir Patikrinimo priedo I dalies nuostatos, susiję išskirtinai su neeilinėmis inspekcijomis, negali būti keičiami, kaip numato 5 paragrafas.
5. 4 paragrafe minimi pakeitimai atliekami pagal šias procedūras:
(a) siūlomų pakeitimų tekstas kartu su reikalinga informacija perduodamas Generaliniam direktoriui. Papildomą informaciją, reikalingą siūlymui įvertinti, gali pateikti bet kuri valstybė-šalis arba Generalinis direktorius. Generalinis direktorius skubiai perduoda visus tokius pasiūlymus ir informaciją visoms valstybėms-šalims, Vykdomajai tarybai ir depozitarui;
(b) ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pasiūlymo gavimo, Generalinis direktorius pateikia pasiūlymo vertinimą ir numato visas galimas pasiūlymo pasekmes šios Konvencijos nuostatoms ir jos įgyvendinimui, taip pat pateikia šią informaciją visoms valstybėms-šalims ir Vykdomajai tarybai;
(c) Vykdomoji taryba išnagrinėja pasiūlymą atsižvelgdama į visą turimą informaciją ir patikrina, ar pasiūlymas atitinka 4 paragrafe keliamus reikalavimus. Ne vėliau kaip per 90 dienų nuo jo gavimo Vykdomoji taryba savo rekomendacijas bei atitinkamus paaiškinimus pateikia visoms valstybėms-šalims apsvarstyti. Valstybės-šalys per 10 dienų privalo informuoti apie jų gavimą;
(d) jei Vykdomoji taryba visoms valstybėms-šalims rekomenduoja pasiūlymą priimti, pasiūlymas laikomas patvirtintu, jei nė viena valstybė-šalis per 90 dienų nuo rekomendacijos gavimo jai nepaprieštarauja. Jei Vykdomoji taryba rekomenduoja, kad pasiūlymas būtų atmestas, jis laikomas atmestu, jei nė viena valstybė-šalis per 90 dienų nuo rekomendacijos gavimo nepaprieštarauja atmetimui;
(e) jei Vykdomosios tarybos rekomendacijos negauna pritarimo, reikalingo pagal paragrafo (d) punktą, sprendimas dėl pasiūlymo, įskaitant ir tai, ar jis atitinka 4 paragrafe keliamus reikalavimus, yra priimamas kaip esminis klausimas per artimiausią Konferencijos sesiją;
(f) Generalinis direktorius informuoja visas valstybes-šalis ir depozitarą apie visus pagal šį paragrafą priimtus sprendimus;
(g) pakeitimai, priimti remiantis šia procedūra, visoms valstybėms-šalims įsigalioja praėjus 180 dienų nuo datos, kai apie jų priėmimą informavo Generalinis direktorius, nebent Vykdomoji taryba rekomenduotų kitą laiką arba kitaip nuspręstų Konferencija.
XVI STRAIPSNIS
GALIOJIMO TRUKMĖ IR IŠSTOJIMAS
2. Kiekviena valstybė-šalis, įgyvendindama savo nacionalinį suverenitetą, turi teisę išstoti iš šios Konvencijos, jeigu nusprendžia, kad ypatingi įvykiai, susiję su šios Konvencijos objektu, kelia pavojų svarbiausiems jos šalies interesams. Apie savo sprendimą išstoti iš Konvencijos ji prieš 90 dienų informuoja visas valstybes-šalis, Vykdomąją tarybą, depozitarą ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą. Tokiame pranešime nurodomi tie ypatingi įvykiai, kuriuos ji laiko keliančiais pavojų svarbiausiems jos interesams.
XVII STRAIPSNIS
PRIEDŲ STATUSAS
Priedai yra sudėtinė šios Konvencijos dalis. Bet kokia nuoroda į šią Konvenciją yra ir nuoroda į jos priedus.
XVIII STRAIPSNIS
PASIRAŠYMAS
Iki Konvencijos įsigaliojimo ji yra atvira pasirašyti visoms valstybėms.
XIX STRAIPSNIS
RATIFIKAVIMAS
Šią Konvenciją pasirašiusios valstybės ją ratifikuoja, vadovaudamosi savo konstitucinėmis procedūromis.
XX STRAIPSNIS
PRISIJUNGIMAS
Bet kuri valstybė, nepasirašiusi šios Konvencijos iki jos įsigaliojimo, gali prie jos prisijungti bet kada vėliau.
XXI STRAIPSNIS
ĮSIGALIOJIMAS
1. Ši Konvencija įsigalioja praėjus 180 dienų po 65-ojo ratifikavimo dokumento deponavimo datos, bet ne anksčiau kaip dveji metai nuo jos pateikimo pasirašymui.
XXII STRAIPSNIS
IŠLYGOS
Šios Konvencijos straipsniams išlygos negali būti taikomos. Šios Konvencijos priedams negali būti taikomos išlygos, nesuderinamos su jos tikslu ir uždaviniais.
XXIII STRAIPSNIS
DEPOZITARAS
Šios Konvencijos depozitaru yra skiriamas Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius, kuris, be kita ko:
(a) nedelsdamas informuoja visas valstybes – signatares ir prisijungiančias valstybes apie kiekvieno Konvencijos pasirašymo, ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo datą ir šios Konvencijos įsigaliojimo datą, taip pat apie kitokių pranešimų gavimą;
(b) perduoda tinkamai patvirtintas šios Konvencijos kopijas visų pasirašančių ir prisijungiančių valstybių vyriausybėms; ir
(c) įregistruoja šią Konvenciją pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį.
XXIV STRAIPSNIS
AUTENTIŠKI TEKSTAI
Ši Konvencija, kurios tekstai arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis yra vienodai autentiški, deponuojama Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui.
TAI PALIUDYDAMI žemiau pasirašiusieji, būdami tinkamai įgalioti, pasirašė šią Konvenciją.
Sudaryta Paryžiuje tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt trečiųjų metų sausio tryliktą dieną.
______________
1-ojo sąrašo pagrindiniai principai
1. Sprendžiant, ar nuodingoji cheminė medžiaga ar jos pirmtakai turėtų būti įtraukti į 1-ąjį sąrašą, atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
(a) ji buvo sukurta, pagaminta, sukaupta ar panaudota kaip cheminis ginklas, kaip numatyta II straipsnyje;
(b) ji kitaip kelia didelį pavojų šios Konvencijos objektui ir tikslui, nes gali būti panaudota veikloje, kurią ši Konvencija draudžia, kadangi ji atitinka vieną ar daugiau iš šių sąlygų:
(i) jos cheminė sudėtis glaudžiai susijusi su kitų nuodingųjų cheminių medžiagų, nurodytų 1 sąraše, sudėtimi ir turi arba gali turėti panašias savybes;
(ii) ji pasižymi mirtinu ar žalojančiu toksiškumu bei kitomis savybėmis, kurios įgalintų ją panaudoti kaip cheminį ginklą;
(iii) ji gali būti panaudota kaip pirmtakas paskutinėje nuodingosios cheminės medžiagos, išvardytos 1 sąraše, technologinės gamybos stadijoje, nepaisant to, ar ši stadija vyksta objekte, šaudmenyse ar kur kitur;
(c) ji mažai ar visai nenaudojama tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia.
2-ojo sąrašo pagrindiniai principai
2. Nagrinėjant klausimą, ar nuodingoji cheminė medžiaga turi būti įrašyta į 2- ąjį sąrašą, jeigu ji neįrašyta nei į 1-ąjį sąrašą, nei yra pirmtakas cheminių medžiagų, nurodytų 1-ajame sąraše ir 2-ojo sąrašo A dalyje, būtina įvertinti šiuos kriterijus:
(a) ji kelia didelį pavojų šios Konvencijos objektui ir tikslams, nes pasižymi tokiu mirtinu ar žalojančiu toksiškumu bei kitomis savybėmis, kurios leidžia ją panaudoti kaip cheminį ginklą;
(b) ji gali būti panaudota kaip pirmtakas vienoje iš cheminių reakcijų galutinėje cheminės medžiagos, esančios 1-ajame sąraše ar 2-ojo sąrašo A dalyje, susidarymo stadijoje;
(c) ji kelia rimtą pavojų šios Konvencijos objektui ir tikslams, kadangi yra svarbi gaminant cheminę medžiagą, nurodytą 1-ajame sąraše arba 2-ojo sąrašo A dalyje;
(d) ji nėra gaminama dideliais komerciniais kiekiais tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia.
3-iojo sąrašo pagrindiniai principai
3. Sprendžiant, ar nuodingoji cheminė medžiaga ar pirmtakas, neišvardyti kituose sąrašuose, turėtų būti įtraukti į 3-iąjį sąrašą, vadovaujamasi šiais kriterijais:
(a) ji buvo gaminama, kaupiama ar naudojama kaip cheminis ginklas;
(b) ji kelia kitokį pavojų šios Konvencijos objektui ir tikslams, nes pasižymi tokiu mirtinu ar žalojančiu toksiškumu bei kitomis savybėmis, kurios gali leisti panaudoti ją kaip cheminį ginklą;
(c) ji kelia pavojų šios Konvencijos objektui ir tikslams, kadangi yra svarbi gaminant vieną ar daugiau cheminių medžiagų, esančių 1-ajame sąraše ir 2-ojo sąrašo B dalyje;
(d) ji gali būti gaminama dideliais komerciniais kiekiais tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia.
B. CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAI
Žemiau pateikiami nuodingųjų cheminių medžiagų ir jų pirmtakų sąrašai. Siekiant įgyvendinti Konvenciją, šiuose sąrašuose yra išvardytos cheminės medžiagos, kurioms taikomos Patikrinimo priede numatytos patikrinimo priemonės. Remiantis II straipsnio 1(a) paragrafu, šie sąrašai nėra cheminio ginklo apibrėžimas.
(Bet kada, kai daroma nuoroda į dialkilintų cheminių medžiagų grupes, po kurių skliausteliuose seka alkilinių grupių sąrašas, visos įmanomos cheminės medžiagos su visomis įmanomomis alkilinių grupių, nurodytų skliausteliuose, kombinacijomis yra laikomos išvardytomis atitinkamame sąraše tol, kol jos konkrečiai nėra išskirtos iš sąrašo. Cheminei medžiagai, pažymėtai „*“ ir esančiai 2-ojo sąrašo A dalyje, taikomos specialios deklaravimo ir patikrinimo ribos, kaip numatyta Patikrinimo priedo VII dalyje.)
1-asis sąrašas
(CAS registracijos Nr.)
A. Nuodingosios cheminės medžiagos:
| (1) O-Alkil (alkilas lygus arba mažesnis negu C10, įskaitant cikloalkilus) alkil (metil, etil, n-propil arba izopropil) fluorfosfonatai, pvz., zarinas: O-izopropilmetanfluorfosfonatas |
(107-44-8) |
| zomanas: 1, 2, 2-trimetilpropilmetanfluorfosfonatas |
(96-64-0) |
| (2) O-Alkil (alkilas lygus arba mažesnis negu C10, įskaitant cikloalkilus)-N, N-dialkil (metil, etil, n- propil arba izopropil)-amidocianfosfatai, pvz., tabunas: O-etil-N, N-dimetilamidocianfosfatas |
(77-81-6) |
| (3) O-Alkil (alkilas lygus H arba C10, arba mažesnis negu C10, įskaitant cikloalkilus)-S-2-dialkil (metil, etil, n- propil arba izopropil)-aminoetilalkil (metil, etil, n-propil arba izopropil) tiofosfonatai ir atitinkamos alkilintos arba protonizuotos druskos, pvz., VX: O-etil-S-2-diizopropilaminoetilmetiltiofosfonatai |
(50782-69-9) |
| (4) Sieros ipritai: |
|
| 2-Chloretilchlormetilsulfidas |
(2625-76-5) |
| Ipritas: bis (2-chloretil) sulfidas |
(505-60-2) |
| Bis (2-chloretiltio) metanas |
(63869-13-6) |
| Seskviipritas: 1,2-bis(2-chloretiltio) etanas |
(3563-36-8) |
| 1,3-bis(2-chloretiltio)-n-propanas |
(63905-10-2) |
| 1,4-bis(2-chloretiltio)-n-butanas |
(142868-93-7) |
| 1,5-bis(2-chloretiltio)-n-pentanas |
(142868-94-8) |
| Bis(2-chloretiltiometil)eteris |
(63918-90-1) |
| O-ipritas: bis(2-chloretiltioetil)eteris |
(63918-89-8) |
| (5) Liuizitai: |
|
| Liuizitas1: 2-chlorvinidichlorarsinas |
(541-25-3) |
| Liuizitas 2: bis(2-chlorvinil)chlorarsinas |
(40334-69-8) |
| Liuizitas 3: tri(2-chlorvinil)arsinas |
(40334-70-1) |
| (6) Azoto ipritai: |
|
| HN1: bis(2-chloretil)etilaminas |
(538-07-8) |
| HN2: bis(2-chloretil)metilaminas |
(51-75-2) |
| HN3: tri(2-chloretil)aminas |
(555-77-1) |
| (7) Saksitoksinas |
(35523-89-8) |
| (8) Ricinas |
(9009-86-3) |
| B. Pirmtakai: |
|
| (9) Alkil(metil, etil, n- propil arba izopropil)-fosfonildifluoridai, pvz., DF: metilfosfonildifluoridas |
(676-99-3) |
| (10) O-alkil (alkilas lygus H arba C10, arba mažesnis negu C10, įskaitant cikloalkilus)-O-2-dialkil (metil, etil, n - propil arba izopropil)-aminoetilalkil (metil, etil, n - propil arba izopropil) fosfonitai iratitinkamos alkilintos arba protonizuotos druskos, pvz., QL: O-etil-O-2-diizopropilaminoetilmetilfosfonitas |
(57856-11-8) |
| (11) Chlorzarinas: O-izopropilmetilchlorfosfonatas |
(1445-76-7) |
| (12) Chlorzomanas: O-pinakolilmetilchlorfosfonatas |
(7040-57-5) |
2-asis sąrašas
|
A. Nuodingosios cheminės medžiagos |
|
| (1) Amitonas: O,O-dietil-S-[2-(dietilamino)etil] tiofosfatas ir atitinkamos alkilintos arba protonizuotos druskos |
(78-53-5) |
| (2) PFIB: 1,1,3,3,3-pentafluor-2-(trifluormetil)-1-propenas |
(382-21-8) |
| (3) BZ: 3-chinuklidinilbenzilatas (*) |
(6581-06-2) |
|
B. Pirmtakai: |
|
| (4) Cheminės medžiagos, išskyrus išvardintas 1-ajame sąraše, turinčios fosforo atomą, prie kurio prisijungusi viena metil-, etil- ar propil- (normali ar izo-) grupė, tačiau be tolesnių anglies atomų, pvz., metilfosfonildichloridas |
(676-97-1) |
| dimetilmetilfosfonatas |
(756-79-6) |
| išskyrus: |
|
| fonofosas:O-etil S-feniletilfosfontioltionatas |
(944-22-9) |
| (5) N,N-dialkil(metil, etil, n - propil arba izopropil) fosforamido dihalogenidai (6) Dialkil (metil, etil, n - propil arba izopropil)- N, N-dialkil-(metil, etil, n - propil arba izopropil)- amidofosfatai |
|
| (7) Arseno trichloridas |
(7784-34-1) |
| (8) 2,2-difenil-2-hidroksiacto rūgštis |
(76-93-7) |
| (9) Chinuklidin-3-olas |
(1619-34-7) |
| (10) N,N-dialkil (metil, etil, n-propil arba izopropil) aminoetil-2-chloridai ir atitinkamos protonizuotos druskos (11) N,N-dialkil( metil, etil, n - propil arba izopropil) aminoetan-2-oliai atitinkamos protonizuotos druskos išimtys: N,N-dimetilaminoetanolis |
(108-01-0) |
| ir atitinkamos protonizuotos druskos N.N-dietilaminoetanolis ir atitinkamos protonizuotos druskos |
(100-37-8) |
| (12) N,N-dialkil(metil, etil, n-propil arba izopropil ) aminoetan-2-tioliai ir atitinkamos protonizuotos druskos |
|
| (13) Tiodiglikolis: bis(2-hidroksietil)sulfidas |
(111-48-8) |
| (14) Pinakolino alkoholis: 3,3-dimetil-2- butanolis |
(464-07-3) |
3-iasis sąrašas
|
A. Nuodingosios cheminės medžiagos: |
|
| (1) Fosgenas:karbonil (di) chloridas |
(75-44-5) |
| (2) Chlorcianas |
(506-77-4) |
| (3) Vandenilio cianidas |
(74-90-8) |
| (4) Chlorpikrinas: trichlornitrometanas |
(76-06-2) |
|
B. Pirmtakai: |
|
| (5) Fosforo oksichloridas |
(10025-87-3) |
| (6) Fosforo trichloridas |
(7719-12-2) |
| (7) Fosforo pentachloridas |
(10026-13-8) |
| (8) Trimetilfosfitas |
(121-45-9) |
| (9) Trietilfosfitas |
(122-52-1) |
| (10) Dimetilfosfitas |
(869-85-9) |
| (11) Dietilfosfitas |
(762-04-9) |
| (12) Sieros monochloridas |
(10025-67-9) |
| (13) Sieros dichloridas |
(10545-99-0) |
| (14) Tionilchloridas |
(7719-09-7) |
| (15) Etildietanolaminas |
(139-87-7) |
| (16) Metildietanolaminas |
(105-59-9) |
| (17) Trietanolaminas |
(102-71-6) |
I DALIS
APIBRĖŽIMAI
1. „Patvirtinti įrengimai“ reiškia įrenginius ir prietaisus, būtinus inspekcijos grupės darbui atlikti, Techninio sekretoriato atestuotus pagal Techninio sekretoriato parengtas taisykles, remiantis šio Priedo II dalies 27 punktu. Šiems įrengimams taip pat gali būti priskirti kanceliarijos reikmenys ar įrašymo priemonės, kuriomis naudotųsi inspekcijos grupė.
2. „Pastatas“ pagal II straipsnyje pateiktą cheminio ginklo gamybos objekto apibrėžimą apima tiek specialius, tiek ir standartinius pastatus.
(a) „Specialus pastatas“ reiškia:
(i) bet kokį pastatą, įskaitant požeminius statinius, kuriuose yra speciali gamybinė įranga, skirta gamybai ar užpildymui;
(ii) bet kokį pastatą, įskaitant požeminius statinius, turinčius ypatingų požymių, juos išskiriančių iš kitų pastatų, paprastai naudojamų cheminio ginklo gamybai ar užpildymui, kurių nedraudžia ši Konvencija.
(b) „Standartinis pastatas“ reiškia bet kokį pastatą, įskaitant požeminius statinius, pastatytus pagal galiojančias statybos normas, taikomas objektams, nenaudojamiems II straipsnio 8 (a) (i) punkte nurodytų cheminių medžiagų ar koroziją sukeliančių cheminių medžiagų gamybai.
3. „Inspekcija pagal pareikalavimą“ reiškia bet kokio objekto ar vietovės, kurie yra valstybės-šalies teritorijoje ar kitoje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos valdomoje vietovėje, inspekciją, atliekamą kitos valstybės-šalies reikalavimu, remiantis IX straipsnio 8–25 punktais.
4. „Konkreti organinė cheminė medžiaga“ reiškia bet kokią cheminę medžiagą, priklausančią cheminių junginių klasei, kurią sudaro visi anglies junginiai, išskyrus jos oksidus, sulfidus bei metalo karbonatus, ir yra identifikuojami pagal savo cheminį pavadinimą, struktūrinę formulę, jei tokia žinoma, ir Chemical Abstracts Service registracijos numerį, jei toks suteiktas.
5. „Įrengimai“, kaip nurodyta II straipsnyje pateiktame cheminio ginklo gamybos įrenginio apibrėžime, apima specialius ir standartinius įrengimus.
(a) „ Specialūs įrengimai“ reiškia:
(i) pagrindinę gamybos liniją, įskaitant bet kokį reaktorių ar įrengimą, skirtą produkto sintezei, išskyrimui ar valymui, bet kokį įrengimą, tiesiogiai naudojamą šilumos perdavimui paskutiniame technologiniame etape, pvz., reaktoriuose ar produkto išskyrimo metu, taip pat bet kokį kitą įrengimą, buvusį sąlytyje su II straipsnyje 8 (a) (i) punkte nurodyta chemine medžiaga arba kuris būtų sąlytyje su tokia chemine medžiaga, jei įrenginys veiktų;
(ii) bet kokie mechanizmai, skirti cheminio ginklo užpildymui;
(iii) bet kokie kiti įrengimai, specialiai sukonstruoti, pagaminti ar įrengti objekto, skirto gaminti cheminiam ginklui, funkcionavimui, skirtingai nuo objekto, pastatyto pagal galiojančius komercinės pramonės objektų standartus, kuriuose negaminamos bet kokios cheminės medžiagos, nurodytos II straipsnio 8 (a) (i) paragrafe, ar korozinės cheminės medžiagos, kaip pvz.: įrengimai, pagaminti iš daug nikelio turinčių lydinių ar kitų rūdijimui atsparių medžiagų; specialūs įrengimai atliekų kontrolei, atliekų valymui, oro filtravimui ar tirpiklių regeneracijai; specialios izoliacinės talpos bei apsauginės pertvaros; nestandartinė laboratorinė įranga, naudojama nuodingųjų cheminių medžiagų, skirtų cheminiam ginklui, analizei; specialiai sukonstruoti technologinės kontrolės pultai; arba specialių įrengimų atsarginės dalys.
(b) „Standartiniai įrengimai“ reiškia:
(i) gamybos įrengimus, kurie plačiai naudojami chemijos pramonėje ir nepriskiriami jokiai specialių įrengimų kategorijai;
(ii) kitus įrengimus, kurie paprastai naudojami chemijos pramonėje, tokių kaip: priešgaisrinės priemonės, apsaugos bei saugumo kontrolės įranga, medicininė įranga, laboratorinė įranga bei ryšių priemonės.
6. „Objektas“ VI straipsnio kontekste reiškia bet kokią gamybos zoną („gamybos zona“, „gamykla“, „įrenginys“), kurios apibrėžimai pateikti toliau:
(a) „Gamybos zona“ (gamykla, fabrikas) reiškia vietinę integraciją vienos ar daugiau gamyklų su bet kokiomis tarpinėmis administracinėmis grandimis, kurių eksploataciją kontroliuoja viena institucija ir turi šią bendrą infrastruktūrą:
(i) administraciją ir kitas tarnybas;
(ii) remonto ir techninės priežiūros cechus;
(iii) medicinos punktą;
(iv) komunikacijas;
(v) centrinę analitinę laboratoriją;
(vi) tyrimų ir bandymų laboratorijas;
(vii) centrinę nuotėkų ir atliekų valymo aikštelę;
(viii) saugyklas.
(b) „Gamykla“ (gamybos objektas, cechas) reiškia palyginti autonominę teritoriją, struktūrą ar pastatą, turinčius vieną ar daugiau padalinių su pagalbine ir susijusia infrastruktūra, kaip:
(i) nedidelis administracinis padalinys;
(ii) žaliavų ir produkcijos laikymo/ tvarkymo aikštelė;
(iii) nuotėkų / atliekų apdorojimo/valymo aikštelė;
(iv) kontrolės/analitinė laboratorija;
(v) pirmosios medicinos pagalbos tarnyba/ atitinkamas medicinos padalinys; ir
(vi) apskaitos dokumentai, susiję su deklaruotų cheminių medžiagų, jų žaliavų bei iš jų pagamintų cheminių medžiagų įvežimu į teritoriją, buvimu teritorijoje bei išvežimu iš teritorijos.
(c) „Įrenginys“ (gamybos įrenginys, technologinis įrenginys) reiškia įrengimų derinį, įskaitant reakcijos indus bei jų komplektus, reikalingus cheminės medžiagos gamybai, apdirbimui ar vartojimui.
7. „Susitarimas dėl objekto“ reiškia susitarimą tarp valstybės-šalies ir Organizacijos dėl konkretaus objekto, kuriame pagal IV, V ir VI straipsnius gali būti atliktas patikrinimas vietoje.
8. „Priimanti valstybė“ reiškia valstybę, kurios teritorijoje yra kitos, prie šios Konvencijos prisijungusios valstybės objektai ar zonos, kur gali būti atliekama inspekcija pagal šią Konvenciją.
9. „Lydintieji asmenys valstybės viduje“ reiškia asmenis, kuriuos nurodo inspektuojama valstybė-šalis ar tam tikrais atvejais Priimanti valstybė, jei to jos pageidauja, inspekcijos grupės lydėjimui ir pagalbos teikimui jos buvimo šalyje metu.
10. „Buvimo valstybėje laikotarpis“ reiškia laikotarpį nuo inspekcijos grupės atvykimo per atvykimo punktą ir iki išvykimo iš šalies per išvykimo punktą.
11. „Pirminė inspekcija“ reiškia pirmą objektų inspekciją vietoje, kurios tikslas patikrinti deklaracijas, pateiktas remiantis III, IV, V ir VI straipsniais ir šiuo Priedu.
12. „Inspektuojama valstybė-šalis“ reiškia valstybę-šalį, kurios teritorijoje ar kitoje jos jurisdikcijoje esančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje vyksta patikrinimas pagal šią Konvenciją, arba valstybė-šalis, kurios objektas ar zona, esanti priimančios valstybės teritorijoje, gali būti inspektuojama pagal šią Konvenciją; tačiau į šią sąvoką neįeina valstybė-šalis, nurodyta šio Priedo II dalies 21 punkte.
13. „Inspektoriaus padėjėjas“ reiškia Techninio sekretoriato paskirtą asmenį, kaip numatyta šio Priedo II dalies A skirsnyje, kuris padeda inspektoriams inspekcijos ar lankymosi objekte metu, kaip pvz., medicinos, apsaugos bei administracijos personalas ir vertėjai.
14. „Inspekcijos mandatas“ reiškia inspekcijos grupei duotus Generalinio direktoriaus nurodymus dėl konkrečios inspekcijos atlikimo.
15. „Inspekcijos pravedimo instrukcijos“ reiškia Techninio sekretoriato parengtą papildomų procedūrų rinkinį, kuriuo vadovaujamasi atliekant inspekcijas.
16. „Inspekcijos vieta“ reiškia bet kokį objektą ar vietą, kurioje atliekama inspekcija ir kuri konkrečiai nurodyta atitinkame susitarime dėl objekto arba reikalavime atlikti inspekciją, arba mandate, arba reikalavime atlikti inspekciją pagal alternatyvinį ar galutinį perimetrą.
17. „Inspekcijos grupė“ reiškia inspektorių bei inspektoriaus padėjėjų grupę, Generalinio direktoriaus paskirtą atlikti tam tikrą inspekciją.
18. „Inspektorius“ reiškia asmenį, kurį paskiria Techninis sekretoriatas šio Priedo II dalies A skirsnyje nustatyta tvarka, šioje Konvencijoje numatytai inspekcijai ar vizitui atlikti.
19. „Tipinis susitarimas“ reiškia dokumentą, kuriame konkretizuojama bendra forma ir turinys susitarimo, sudaryto tarp valstybės-šalies ir Organizacijos dėl šiame Priede įtvirtintų patikrinimo nuostatų įgyvendinimo.
20. „Stebėtojas“ reiškia reikalaujančios atlikti inspekciją valstybės-šalies arba trečiosios valstybės-šalies atstovą, kuris stebi inspekciją pagal pareikalavimą.
21. „Perimetras“ inspekcijos pagal pareikalavimą atveju reiškia inspektuojamos vietos išorines ribas, apibūdintas arba geografinėmis koordinatėmis, arba jų atvaizdavimu žemėlapyje:
(a) „reikalaujamas perimetras“ reiškia vietos, kurioje atliekama inspekcija, perimetrą, kaip nurodyta šio priedo X dalies 8 punkte;
(b) „alternatyvus perimetras“ reiškia inspektuojamos vietos perimetrą, kurį nurodo inspektuojama valstybė-šalis kaip alternatyvą reikalaujamam perimetrui; alternatyvus perimetras turi atitikti šio Priedo X dalies 17 punkto reikalavimus;
(c) „galutinis perimetras“ reiškia galutinį inspektuojamos vietos perimetrą, dėl kurio susitaria derybų keliu inspekcijos grupė ir inspektuojama valstybė-šalis, kaip numatyta šio Priedo X dalies 16-21 punktuose;
(d) „deklaruojamas perimetras“ reiškia objekto, deklaruojamo, kaip numatyta III, IV, V ir VI straipsniuose, išorines ribas.
22. „Inspekcijos trukmė“ pagal IX straipsnį reiškia laikotarpį nuo leidimo inspekcijos grupei įeiti į inspektuojamą vietą iki jos išvykimo iš inspektuojamos vietos, išskyrus laiką, skirtą trumpalaikiams aptarimams prieš ir po patikrinimo.
23. „ Inspekcijos trukmė“ pagal IV, V bei VI straipsnius reiškia laikotarpį nuo inspekcijos grupės atvykimo į inspektuojamą vietą iki jos išvykimo iš inspektuojamos vietos, išskyrus laiką, skirtą trumpalaikiams aptarimams prieš ir po patikrinimo.
24. „Atvykimo punktas/ išvykimo punktas“ reiškia inspekcijos grupei nurodytą vietą, per kurią ji turi atvykti į šalį atlikti patikrinimo pagal šią Konvenciją ir išvykti iš šalies užbaigus savo misiją.
25. „Reikalavimą pateikusi valstybė-šalis“ reiškia valstybę – šalį, kuri pareikalavo atlikti inspekciją pagal IX straipsnį.
II DALIS
BENDROSIOS PATIKRINIMO TAISYKLĖS
A. INSPEKTORIŲ IR INSPEKTORIŲ PADĖJĖJŲ SKYRIMAS
1. Techninis sekretoriatas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo raštu perduoda visoms valstybėms-šalims numatomų paskirti inspektorių bei inspektorių padėjėjų pavardes, pilietybę, rangus, taip pat duomenis apie jų kvalifikaciją bei profesinę patirtį.
2. Kiekviena valstybė-šalis nedelsdama informuoja apie siūlomų paskirti inspektorių ir inspektorių padėjėjų sąrašo gavimą. Valstybė-šalis raštu informuoja Techninį sekretoriatą apie savo pritarimą kiekvieno siūlomo inspektoriaus ir inspektoriaus padėjėjo kandidatūrai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąrašo gavimo patvirtinimo. Inspektorius bei inspektoriaus padėjėjas laikomas paskirtu, jei valstybė-šalis nepraneša raštu apie savo nepritarimą per 30 dienų nuo jų sąrašo gavimo. Valstybė-šalis taip pat gali nurodyti ir tokio nepritarimo priežastį.
Nepritarimo atveju siūlomas inspektorius ar inspektoriaus padėjėjas nedalyvauja patikrinime, atliekamame jo kandidatūrai nepritarusios valstybės-šalies teritorijoje ar kitoje jos jurisdikcijoje esančioje ar jos kontroliuojamoje teritorijoje. Techninis sekretoriatas prireikus papildo pirminį sąrašą naujais kandidatais.
3. Tikrinimo veiklą pagal šią Konvenciją vykdo tik paskirti inspektoriai bei inspektoriaus padėjėjai.
4. Pagal 5 punktą valstybė-šalis turi teisę bet kokiu metu užprotestuoti jau paskirto inspektoriaus ar inspektoriaus padėjėjo kandidatūrą. Apie tai ji raštu informuoja Techninį sekretoriatą, taip pat gali nurodyti užprotestavimo priežastis. Toks protestas įsigalioja per 30 dienų po to, kai jį gauna Techninis sekretoriatas. Techninis sekretoriatas nedelsdamas informuoja atitinkamą valstybę-šalį apie inspektoriaus ar inspektoriaus padėjėjo paskyrimo atšaukimą.
5. Informuota apie inspekciją valstybė-šalis nesiekia, kad būtų pašalintas iš paskirtos inspekcijos grupės bet kuris inspektorius ar inspektoriaus padėjėjas, įtrauktas į inspekcijos grupės sąrašą.
6. Inspektorių bei inspektoriaus padėjėjų, kuriems valstybė-šalis pritarė ir kurie jai paskirti, skaičius turi būti pakankamas, kad būtų galima užtikrinti reikiamo skaičiaus inspektorių bei inspektoriaus padėjėjų prieinamumą bei jų rotaciją.
7. Jeigu, Generalinio direktoriaus nuomone, nepritarimas pasiūlytoms inspektorių ar inspektoriaus padėjėjų kandidatūroms trukdo paskirti reikiamą skaičių inspektorių ar inspektoriaus padėjėjų ar kitaip apsunkina veiksmingai atlikti Techninio sekretoriato užduotis, Generalinis direktorius klausimą perduoda svarstyti Vykdomajai tarybai.
8. Tais atvejais, kai būtina daryti pakeitimus ar reikalaujama, kad būtų padaryti pakeitimai aukščiau minėtuose inspektorių ar inspektoriaus padėjėjų sąrašuose, vietoj jų paskirti inspektoriai bei inspektoriaus padėjėjai bus paskiriami ta pačia tvarka kaip ir sudarant pirminį sąrašą.
B. PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI
10. Kiekviena valstybė-šalis ne vėliau kaip per 30 dienų po inspektorių bei inspektoriaus padėjėjų sąrašo gavimo ar jame padarytų pakeitimų gavimo išduoda daugkartines įvažiavimo/išvykimo vizas ir kitus panašius dokumentus, kad visi inspektoriai bei inspektoriaus padėjėjai galėtų dėl inspekcijos atlikimo atvykti ir būti tos valstybės-šalies teritorijoje. Šie dokumentai galioja ne mažiau kaip dvejus metus po jų pateikimo Techniniam sekretoriatui.
11. Tam, kad galėtų efektyviai vykdyti savo funkcijas, inspektoriams ir inspektoriaus padėjėjams suteikiamos (a)-(i) punktuose numatytos privilegijos ir imunitetai. Privilegijos ir imunitetai suteikiami inspekcijos grupės nariams šios Konvencijos tikslams, o ne jų asmeninei naudai. Šios privilegijos ir imunitetai jiems suteikiami visam laikotarpiui nuo jų atvykimo į inspektuojamos valstybės-šalies ar priimančios valstybės teritoriją iki išvykimo iš jos ir atitinkamai ankstesnių veiksmų atžvilgiu, kuriuos jie atliko vykdydami savo tarnybines pareigas.
(a) Inspekcijos grupės nariams suteikiama tokia pat asmens neliečiamybė, kaip diplomatiniams atstovams pagal 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių;
(b) inspekcijos grupės, vykdančios inspekcijos veiklą, numatytą šioje Konvencijoje, gyvenamosioms bei tarnybinėms patalpoms suteikiama tokia pat neliečiamybė bei apsauga, kaip ir diplomatinių atstovų patalpoms, numatyti Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 30 straipsnio 1 punkte;
(c) inspekcijos grupės narių dokumentams ir korespondencijai, įskaitant įrašus, taikomas toks pats neliečiamumas, kaip ir diplomatinių atstovų dokumentams ir korespondencijai, kaip numatyta Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 30 straipsnio 2 punkte. Ryšiams su Techniniu sekretoriatu inspekcijos grupė turi teisę naudotis šifrais;
(d) mėginiai bei aprobuoti įrengimai, kuriuos veža inspekcijos grupė, yra neliečiami, atsižvelgiant į šios Konvencijos nuostatas, bei atleisti nuo muito mokesčių. Pavojingi mėginiai transportuojami pagal atitinkamas taisykles;
(e) inspekcijos grupės nariams taikomi tie patys imunitetai, kaip ir diplomatiniams atstovams, pagal Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 31 straipsnio 1, 2, ir 3 punktus;
(f) inspekcijos grupės nariai, vykdantys šioje Konvencijoje numatytą veiklą, atleidžiami nuo visų rinkliavų ir mokesčių, kaip numatyta Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 34 straipsnyje;
(g) inspekcijos grupės nariams leidžiama įsivežti į inspektuojamos valstybės-šalies ar priimančios valstybės-šalies teritoriją asmeninio naudojimo daiktus be jokių muito mokesčių ar kitų su tuo susijusių mokesčių, išskyrus daiktus, kuriuos įvežti ar išvežti draudžia įstatymai arba kuriems taikomas karantinas;
(h) inspekcijos grupės nariams suteikiamos tos pačios valiutos bei valiutos keitimo lengvatos, kaip ir užsienio valstybių vyriausybių atstovams jų trumpalaikių tarnybinių komandiruočių metu;
(i) inspektuojamos valstybės-šalies ar priimančios valstybės teritorijoje inspekcijos grupės nariai neturi užsiimti jokia profesine ar komercine veikla, siekdami asmeninės naudos.
12. Vykstant tranzitu per neinspektuojamos valstybės-šalies teritoriją, inspekcijos grupės nariams suteikiamos privilegijos ir imunitetai, taikomi diplomatiniams atstovams pagal Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 40 straipsnio 1 punktą. Jų vežamiems dokumentams ir korespondencijai, įskaitant užrašus, taip pat mėginiams bei aprobuotiems įrengimams taikomos tos pačios privilegijos ir imunitetai, kaip numatyta 11 (c) ir (d) punktuose.
13. Nepažeidžiant jų privilegijų ir imunitetų, inspekcijos grupės nariai turi gerbti inspektuojamos valstybės-šalies ar priimančios valstybės įstatymus ir taisykles, kiek tai suderinama su inspekcijos mandatu, taip pat neturi kištis į tos valstybės vidaus reikalus. Jei inspektuojama valstybė-šalis ar priimanti valstybė-šalis laiko, kad buvo piktnaudžiaujama šiame Priede nurodytomis privilegijomis ir imunitetais, tai ši valstybė-šalis bei Generalinis direktorius konsultuojasi tarpusavyje, kad nustatytų, ar buvo toks piktnaudžiavimas, ir kad užkirstų kelią šiam piktnaudžiavimui pasikartoti.
14. Generalinis direktorius gali atšaukti inspekcijos grupės narių imunitetą jurisdikcijai tais atvejais, kai, Generalinio direktoriaus nuomone, jis trukdo vykdyti teisingumą ir jeigu nuo jo galima atsisakyti, nepadarant žalos šios Konvencijos įgyvendinimui. Atsisakymas visuomet turi būti aiškiai išreikštas.
C. NUOLATINĖS PROCEDŪROS
Atvykimo punktai
16. Kiekviena valstybė-šalis paskiria atvykimo punktus ir pateikia reikalingą informaciją Techniniam sekretoriatui ne vėliau kaip per 30 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo. Šie atvykimo punktai turi būti tokie, kad inspekcijos grupė galėtų pasiekti bet kokią inspekcijos vietą bent iš vieno atvykimo punkto per 12 valandų. Apie atvykimo punkto buvimo vietą Techninis sekretoriatas praneša visoms valstybėms-šalims.
17. Kiekviena valstybė-šalis gali keisti atvykimo punktą, apie tai informavusi Techninį sekretoriatą. Pakeitimai įsigalioja praėjus 30 dienų po to, kai Techninis sekretoriatas gauna šią informaciją, kad jis savo ruožtu galėtų informuoti visas valstybes-šalis.
18. Jei Techninis sekretoriatas mano, kad atvykimo į šalį punktų skaičius yra nepakankamas inspekcijai atlikti laiku, arba mano, kad valstybės-šalies siūlomi atvykimo punktų pakeitimai trukdytų laiku atlikti inspekciją, jis pradeda konsultacijas su valstybe-šalimi dėl problemos sprendimo.
19. Tais atvejais, kai inspektuojamos valstybės-šalies objektai yra priimančios valstybės-šalies teritorijoje, arba jeigu norint iš atvykimo punkto pasiekti objektus ar teritorijas, kuriose reikia atlikti inspekciją, reikia vykti tranzitu per kitos valstybės-šalies teritoriją, inspektuojama valstybė-šalis visas su šia inspekcija susijusias teises ir pareigas vykdo vadovaudamasi šiuo Priedu. Priimanti valstybė-šalis palengvina šių objektų ar teritorijos patikrinimą ir teikia reikalingą paramą, kad inspekcijos grupė galėtų savo užduotis įvykdyti laiku ir efektyviai. Valstybės-šalys, per kurių teritoriją reikia vykti tranzitu, norint atlikti inspektuojamos valstybės-šalies objektų ar teritorijų patikrinimą, šiam tranzitui sudaro palankias sąlygas.
20. Tais atvejais, kai inspektuojamos valstybės-šalies objektai yra prie šios Konvencijos neprisijungusios šalies teritorijoje, inspektuojama valstybė-šalis imasi visų reikalingų priemonių, kad užtikrintų, jog šių objektų ir teritorijų patikrinimas būtų atliktas pagal šio Priedo nuostatas. Valstybė-šalis, kuri turi vieną ar daugiau objektų ar vietų prie šios Konvencijos neprisijungusios šalies teritorijoje, imasi visų reikalingų priemonių, kad užtikrintų, jog priimanti valstybė įsileis inspektorius ir inspektoriaus padėjėjus, paskirtus tai valstybei-šaliai. Jei inspektuojama valstybė-šalis negali užtikrinti jų priėmimo, ji turi parodyti, jog ėmėsi visų priemonių, kad inspektorių grupė galėtų pasiekti inspektuojamą objektą ar teritoriją.
21. Tais atvejais, kai objektai ir teritorijos, kuriose norima atlikti inspekciją, yra valstybės-šalies teritorijoje, tačiau vietovėje, kuri priklauso valstybės, kuri nėra prisijungusi prie šios Konvencijos, jurisdikcijai ar yra jos kontroliuojama, valstybė-šalis imasi visų priemonių, kurių turi imtis inspektuojama valstybė-šalis ar priimanti valstybė-šalis, kad užtikrintų tokių objektų ir teritorijų patikrinimą pagal šio Priedo nuostatas. Jei valstybė-šalis negali užtikrinti leidimo patekti į šiuos objektus ar teritorijas, ji turi parodyti, kad ėmėsi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų patekimą į juos. Šis punktas netaikomas tikrintinam objektui ar teritorijai, priklausantiems valstybei-šaliai.
Nereisinių orlaivių naudojimo procedūros
22. IX straipsnyje numatytoms inspekcijoms bei kitoms inspekcijoms, kurių neįmanoma aprūpinti, kad jos atvyktų laiku reisiniu komerciniu transportu, inspekcijos grupei gali tekti pasinaudoti Techniniam sekretoriatui priklausančiu ar jo užsakytu orlaiviu. Ne vėliau kaip praėjus 30 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo kiekviena valstybė-šalis praneša Techniniam sekretoriatui numerį nuolatinio diplomatinio leidimo naudoti nereisinį orlaivį inspekcijos grupei bei inspekcijai reikalingiems įrengimams gabenti į ir iš teritorijos, kurioje yra inspektuojama vieta. Oro maršrutai į ir iš numatyto atvykimo punkto turi eiti nustatytais tarptautiniais oro keliais, dėl kurių yra susitarusios valstybės-šalys su Techniniu sekretoriatu, kuriais remiantis išduodamas toks diplomatinis leidimas.
23. Naudojant nereisinį orlaivį, Techninis sekretoriatas per nacionalinę vyriausybinę instituciją pateikia inspektuojamajai valstybei-šaliai skrydžio planą orlaivio skrydžiui nuo paskutinio aerouosto prieš kertant šalies, kurioje yra inspektuojama vieta, oro erdvę iki atvykimo punkto ne mažiau kaip prieš 6 valandas iki grafike numatyto išvykimo laiko iš to aerouosto. Šis planas sudaromas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos numatyta tvarka, taikoma civiliniams orlaiviams. Savo nuosaviems ir užsakytiems reisams Techninis sekretoriatas skrydžio plane pastaboms skirtoje vietoje nurodo nuolatinio diplomatinio leidimo numerį ir atitinkamą ženklą, rodantį, kad tai yra inspekcijos lėktuvas.
24. Ne vėliau kaip prieš tris valandas iki numatyto inspekcijos grupės išvykimo iš paskutinio oro uosto prieš kertant inspektuojamos šalies oro erdvę, inspektuojama valstybė-šalis ar priimančioji valstybė-šalis užtikrina, kad pagal 23 punktą pateiktas skrydžio planas yra patvirtintas ir inspekcijos grupė gali atvykti į atvykimo punktą numatytu laiku.
25. Atvykimo punkte inspektuojama valstybė-šalis Techninio sekretoriato reikalavimu aprūpina orlaivį stovėjimo vieta, apsauga, aptarnavimu ir degalais, jei šis orlaivis priklauso Techniniam sekretoriatui ar yra jo užsakytas. Šiam orlaiviui nereikia mokėti nusileidimo, pakilimo ar kitų panašių mokesčių. Degalų, apsaugos bei aptarnavimo kaštus padengia Techninis sekretoriatas.
Administracinės procedūros
26. Inspektuojama valstybė-šalis suteikia arba pasirūpina būtinais inspekcijos grupės patogumais, pvz., ryšių priemonėmis, vertėjų paslaugomis, kiek jos reikalingos apklausoms ar vykdant kitas užduotis, transporto priemonėmis, darbo vieta, apgyvendinimu, maitinimu bei medicinine pagalba. Organizacija atlygina inspektuojamai valstybei-šaliai išlaidas, susijusias su inspekcijos grupės buvimu.
Patvirtinti įrengimai
27. Remiantis 29 punktu, inspektuojama valstybė-šalis netaiko jokių apribojimų inspekcijos grupės įsivežamiems įrengimams, patvirtintiems 28 punkte numatyta tvarka, kurie Techninio sekretoriato sprendimu yra būtini inspekcijos vykdymo poreikiams. Techninis sekretoriatas rengia ir atitinkamai atnaujina aukščiau nurodytiems tikslams reikalingą patvirtintų įrengimų sąrašą, taip pat rengia tokiems įrengimams taikomas taisykles, neprieštaraujančias šiam Priedui. Nustatydamas patvirtintų įrenginių sąrašą bei minėtas taisykles, Techninis sekretoriatas užtikrina, kad būtų visiškai atsižvelgta į visų kategorijų objektų, kuriuose gali būti panaudoti šie įrengimai, saugumo faktorius. Patvirtintų įrengimų sąrašą svarsto ir tvirtina Konferencija pagal VIII straipsnio 21 (i) punktą.
28. Šiuos įrengimus saugoja Techninis sekretoriatas, kuris juos atrenka, kalibruoja ir tvirtina. Techninis sekretoriatas pagal galimybes atrenka įrengimus, specialiai skirtus tam tikros rūšies inspekcijai. Atrinktiems ir patvirtintiems įrengimams taikoma speciali apsauga nuo nesankcionuoto pakeitimo.
29. Inspektuojama valstybė-šalis, nepažeisdama nustatytų terminų, dalyvaujant inspekcijos grupės nariams, turi teisę tikrinti įrengimus atvykimo punkte, t. y., patikrinti įvežamų ar išvežamų iš inspektuojamos valstybės-šalies ar priimančios valstybės-šalies teritorijos įrengimų tapatybę. Kad būtų lengviau atlikti šią identifikaciją, Techninis sekretoriatas prideda dokumentus ir schemas, liudijančius, kad šiuos įrengimus atrinko ir patvirtino Techninis sekretoriatas. Patikrindama įrengimus, inspektuojama valstybė-šalis visiškai įsitikina, kad įrengimai atitinka konkrečios rūšies inspekcijai skirtų patvirtintų įrengimų aprašymą. Inspektuojama valstybė-šalis gali neįsileisti įrengimų, kurie nėra įtraukti į šį aprašymą arba prie kurių nėra pridėti aukščiau minėti dokumentai ir schemos. Įrengimų patikrinimo tvarką svarsto ir tvirtina Konferencija, remdamasi VIII straipsnio 21 (i) punktu.
D. IKIINSPEKCINĖ VEIKLA
Pranešimai
31. Generalinis direktorius informuoja valstybę – šalį apie ketinimą atlikti patikrinimą iki planuojamo inspekcijos grupės atvykimo į atvykimo punktą ir nustatytų terminų ribose, jei tokie yra.
32. Generalinio direktoriaus pranešimuose turi būti nurodyta:
(a) inspekcijos pobūdis;
(b) atvykimo punktas;
(c) data ir numatomas atvykimo į atvykimo punktą laikas;
(d) priemonės, kuriomis atvykstama į atvykimo punktą;
(e) numatoma tikrinti vieta;
(f) inspektorių ir inspektoriaus padėjėjų pavardės;
(g) jei reikia, leidimas naudoti orlaivį specialiems skrydžiams.
33. Inspektuojama valstybė-šalis patvirtina Techninio sekretoriato pranešimo apie ketinimą atlikti patikrinimą gavimą ne vėliau kaip per vieną valandą po šio pranešimo gavimo.
Įvažiavimas į inspektuojamos valstybės-šalies ar priimančios valstybės teritoriją bei pervažiavimas vykstant į inspekcijos vietą
35. Inspektuojama valstybė-šalis ar priimanti valstybė-šalis, kurios buvo informuotos apie inspekcijos grupės atvykimą, užtikrina jos netrukdomą atvykimą į teritoriją ir lydėjimą šalies viduje ar kitomis priemonėmis daro viską, ką gali, kad užtikrintų saugų inspekcijos grupės ir jos įrengimų bei medžiagų pristatymą nuo atvykimo punkto iki inspekcijos vietos(-ų) ir iki išvykimo punkto.
Instruktažas prieš inspekciją
37. Atvykus į inspekcijos vietą ir prieš prasidedant inspekcijai, objekto atstovai rengia inspekcijos grupei instruktažą, panaudodami žemėlapius bei kitus atitinkamus dokumentus apie objektą, jame vykdomą veiklą, saugumo priemones, administracines bei logistines procedūras, reikalingas inspekcijai. Instruktažui skirtas laikas ribojamas iki būtino minimumo, tačiau bet kuriuo atveju negali trukti ilgiau trijų valandų.
Bendrosios taisyklės
38. Inspekcijos grupės nariai, atlikdami savo funkcijas, vadovaujasi šios Konvencijos nuostatomis, Generalinio direktoriaus nustatytomis taisyklėmis bei susitarimais dėl objektų, sudarytų tarp valstybės-šalies ir Organizacijos.
39. Inspekcijos grupė griežtai laikosi Generalinio direktoriaus išduoto inspekcijos mandato. Ji susilaiko nuo veiklos, peržengiančios mandato įgaliojimus.
40. Inspekcijos grupės veikla organizuojama taip, kad užtikrintų jos funkcijų savalaikį bei efektyvų vykdymą bei sukeltų kaip galima mažiau nepatogumų valstybei-šaliai ar priimančiajai valstybei bei trukdymų inspektuojamam objektui ar teritorijai. Inspekcijos grupė vengia be reikalo trukdyti ar stabdyti objekto funkcionavimą bei vengia veiksmų, galinčių neigiamai atsiliepti jo saugumui. Pažymėtina, kad inspekcijos grupė neeksploatuoja jokio objekto. Jei inspektorių grupė mano, kad būtina objekte atlikti konkrečias operacijas tam, kad būtų įvykdytas jos mandatas, ji prašo paskirto inspektuojamo objekto atstovo, kad būtų atliktos šios operacijos. Atstovas prašymą įvykdo tiek, kiek tai įmanoma.
41. Atliekant inspekcijos grupės užduotis inspektuojamos valstybės-šalies ar priimančios valstybės teritorijoje, jos narius lydi inspektuojamos valstybės-šalies atstovai, jei ji to reikalauja, tačiau dėl to neturi būti vėlavimų ar kitokių trukdymų, inspekcijai atliekant savo funkcijas.
Sauga
43. Inspektoriai ir inspektoriaus padėjėjai, vykdydami savo veiklą, laikosi inspektuojamoje vietoje nustatytų darbų saugos taisyklių, įskaitant objekto viduje kontroliuojamų zonų bei asmens apsaugos taisykles. Siekiant įgyvendinti šiuos reikalavimus, Konferencija, remdamasi VIII straipsnio 21 (i) punktu, svarsto ir tvirtina atitinkamas išsamias procedūras.
Ryšiai
44. Visą buvimo valstybėje laikotarpį inspektoriai turi teisę palaikyti ryšius su Techninio sekretoriato būstine. Tuo tikslu jie gali naudoti savo nuosavus tinkamai atestuotus ir patvirtintus prietaisus, taip pat gali paprašyti, kad inspektuojama valstybė-šalis ar priimanti valstybė-šalis leistų naudotis jų telekomunikacinėmis priemonėmis. Inspekcijos grupė turi teisę naudotis savo nuosava dvipusio radijo ryšio sistema tarp personalo, patruliuojančio perimetrą, ir kitų inspekcijos grupės narių.
Inspekcijos grupės ir inspektuojamos valstybės-šalies teisės
45. Remiantis atitinkamais šios Konvencijos straipsniais bei Priedais, taip pat susitarimais dėl objektų ir procedūromis, nustatytomis inspekcijos vadove, inspekcijos grupė turi teisę netrukdomai patekti į inspekcijos vietą. Inspektuotinus objektus pasirenka inspektoriai.
46. Siekdami nustatyti atitinkamus faktus, inspektoriai turi teisę apklausti bet kurį objekto darbuotoją, dalyvaujant valstybės-šalies atstovams. Inspektoriai reikalauja pateikti tik tokią informaciją ir duomenis, kurie būtini inspekcijai, o inspektuojama valstybė-šalis turi pateikti reikalaujamą informaciją. Inspektuojama valstybė-šalis turi teisę užprotestuoti personalui pateiktus klausimus, jei šie klausimai, jos manymu, nesusiję su inspekcija. Jei inspekcijos grupės vadovas su tuo nesutinka ir nurodo jų sąryšį su inspekcija, klausimai, į kuriuos reikia atsakyti, pateikiami inspektuojamai valstybei-šaliai raštu. Bet kokį atsisakymą leisti apklausti, neleidimą atsakyti į klausimus bei pateikti kokius nors paaiškinimus inspekcijos grupė gali užfiksuoti inspekcijos ataskaitos dalyje, skirtoje bendradarbiavimui su inspektuojamąja valstybe-šalimi.
47. Inspektoriai turi teisę tikrinti tą dokumentaciją bei apskaitos dokumentus, kurie, jų manymu, yra susiję su jų misijos vykdymu.
48. Inspektoriai turi teisę prašyti, kad inspektuojama valstybė-šalis ar inspektuojamo objekto atstovai padarytų fotonuotraukas. Suteikiama galimybė padaryti momentines fotonuotraukas. Inspekcijos grupė nustato, ar fotonuotraukos atitinka jų reikalavimus, o jei jos reikalavimų neatitinka, daromos pakartotinės nuotraukos. Tiek inspekcijos grupė, tiek ir inspektuojama valstybė-šalis pasilieka po vieną kiekvienos nuotraukos kopiją.
49. Inspektuojamos valstybės-šalies atstovai turi teisę stebėti inspekcijos grupės vykdomą patikrinimo veiklą.
50. Inspektuojamos valstybės-šalies prašymu jai pateikiamos Techninio sekretoriato surinktos informacijos ir duomenų apie objektą(-us) kopijos.
51. Inspektoriai turi teisę pareikalauti, kad būtų paaiškinti inspekcijos metu iškilę neaiškumai. Tokie reikalavimai pateikiami tiesiogiai per inspektuojamos valstybės-šalies atstovą. Inspekcijos metu inspektuojamos valstybės-šalies atstovas inspekcijos grupei duoda paaiškinimus, būtinus neaiškumams išsklaidyti. Jei klausimai, susiję su inspektuojamu dalyku ar pastatu, esančiu inspektuojamoje vietoje, lieka neišspręsti, šis dalykas ar pastatas, jei to reikalaujama, nufotografuojamas, tam, kad būtų išsiaiškintas jo pobūdis bei paskirtis. Jei nepavyksta išsiaiškinti neaiškumų inspekcijos metu, apie tai inspektoriai nedelsiant informuoja Techninį sekretoriatą. Inspektoriai inspekcijos ataskaitoje nurodo visus tokius neišspręstus klausimus, su jais susijusius paaiškinimus bei prideda padarytų fotonuotraukų kopijas.
Mėginių paėmimas, apdorojimas bei analizė
52. Inspektuojamos valstybės-šalies arba inspektuojamo objekto atstovai inspekcijos grupės prašymu ima mėginius, dalyvaujant inspektoriams. Inspekcijos grupė mėginius gali imti ir pati, jei dėl to iš anksto susitaria su inspektuojamos valstybės-šalies ar inspektuojamo objekto atstovais.
53. Kur įmanoma, mėginių analizė atliekama vietoje. Inspekcijos grupė turi teisę atlikti mėginių analizę vietoje, naudodama savo atsivežtus patvirtintus įrengimus. Inspekcijos grupės reikalavimu inspektuojama valstybė-šalis pagal sutartas procedūras teikia pagalbą, atliekant mėginių analizę vietoje. Savo ruožtu inspekcijos grupė gali pareikalauti, kad atitinkama analizė būtų atlikta jai dalyvaujant.
54. Inspektuojama valstybė-šalis turi teisę pasilikti dalį paimtų mėginių arba padaryti mėginių kopijas ir dalyvauti analizuojant mėginius vietoje.
55. Inspekcijos grupė, jei mano, kad tai reikalinga, perduoda mėginius analizei už objekto ribų į Organizacijos paskirtas laboratorijas.
56. Generalinis direktorius prisiima pagrindinę atsakomybę už mėginių saugumą, vientisumą ir išsaugojimą bei už objekto ribų analizei perduotų mėginių slaptumo užtikrinimą. Generalinis direktorius tai daro pagal procedūras, kurias svarsto ir tvirtina Konferencija pagal VIII straipsnio 21 (i) paragrafą, kad įtrauktų į „Inspekcijos atlikimo vadovą“. Generalinis direktorius:
(a) nustato griežtą mėginių ėmimo, apdorojimo, transportavimo bei analizės režimą;
(b) atestuoja laboratorijas, atrinktas skirtingo pobūdžio analizei atlikti;
(c) prižiūri šiose laboratorijose naudojamų prietaisų bei procedūrų, taip pat mobilios tyrimo įrangos standartizaciją, prižiūri kokybės kontrolę bei bendruosius standartus, susijusius su laboratorijų, mobilios įrangos bei procedūrų atestavimu; ir
(d) iš paskirtų laboratorijų atrenka tas, kurios atlieka analitines ar kitas funkcijas ryšium su konkrečiais tyrimais.
57. Vykdant analizę už objekto ribų, mėginių analizė atliekama ne mažiau kaip dviejose laboratorijose. Techninis sekretoriatas užtikrina operatyvų analizės atlikimą. Mėginių apskaitą veda techninis sekretoriatas, visi nepanaudoti mėginiai ar jų dalys grąžinami Techniniam sekretoriatui.
58. Techninis sekretoriatas surenka mėginių laboratorinės analizės rezultatus, susijusius su šios Konvencijos laikymusi, ir juos įtraukia į galutinę inspekcijos ataskaitą. Techninis sekretoriatas į ataskaitą įtraukia išsamią informaciją apie įrangą ir metodologiją, kuria naudojosi paskirtos laboratorijos.
Inspektavimo pratęsimas
Baigiamasis pasitarimas
60. Atlikus inspekciją, inspekcijos grupė susitinka su inspektuojamos valstybės-šalies atstovais bei už inspekcijos vietą atsakingu personalu preliminarinėms inspekcijos grupės išvadoms aptarti bei neaiškumams pašalinti. Inspekcijos grupė pateikia inspektuojamos valstybės-šalies atstovams preliminarias išvadas raštu standartine forma drauge su mėginių sąrašu bei surinktos rašytinės informacijos bei duomenų kopijomis ir kita medžiaga, kuri bus išvežta iš inspekcijos vietos. Dokumentą pasirašo inspekcijos grupės vadovas. Inspektuojamos valstybės-šalies atstovas susipažįsta su šio dokumento turiniu pasirašytinai. Šis pasitarimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per 24 valandas po inspekcijos užbaigimo.
F. IŠVYKIMAS
G. ATASKAITOS
62. Ne vėliau kaip praėjus 10 dienų po inspekcijos, inspektoriai parengia galutinę ataskaitą apie atliktą veiklą ir gautus rezultatus. Ataskaitoje turi būti pateikti tik faktai, susiję su šios Konvencijos laikymusi, kaip numatyta inspekcijos mandate. Ataskaitoje taip pat turi būti informuojama, kaip inspektuojama valstybė-šalis bendradarbiavo su inspekcijos grupe. Prie ataskaitos galima pridėti atskirų inspektorių pastebėjimus. Ataskaita yra slapta.
63. Galutinė ataskaita nedelsiant pateikiama inspektuojamajai valstybei-šaliai. Prie ataskaitos pridedami bet kokie komentarai apie inspekcijos rezultatus, kuriuos inspektuojama valstybė-šalis nedelsdama pateikia raštu. Galutinė ataskaita drauge su pridėtais inspektuojamos valstybės-šalies komentarais pateikiama Generaliniam direktoriui ne vėliau kaip per 30 dienų po inspekcijos.
64. Jei ataskaitoje yra neaiškumų arba jei vyriausybinės institucijos ir inspektorių bendradarbiavimas neatitinka reikiamo lygio, Generalinis direktorius kreipiasi į valstybę – šalį paaiškinimo.
H. BENDRŲJŲ NUOSTATŲ TAIKYMAS
III DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL IV IR V STRAIPSNIUOSE BEI VI STRAIPSNIO 3 PUNKTE NUMATYTŲ TIKRINIMO PRIEMONIŲ
A. PIRMINĖS INSPEKCIJOS BEI SUSITARIMAI DĖL OBJEKTO
1. Kiekvienas deklaruotas objektas, kuriame turi būti atliekama inspekcija vietoje pagal IV, V ir VI straipsnio 3 punktą, priima pirminę inspekciją nedelsiant po objekto deklaravimo. Šio objekto inspekcijos tikslas yra patikrinti pateiktą informaciją ir gauti bet kokią papildomą informaciją, reikalingą planuojant būsimą patikrinimo veiklą objekte, įskaitant tiek inspekcijas vietoje, tiek ir nuolatinį monitoringą, atliekamą su objekte esančiais prietaisais bei rengiant susitarimus dėl objektų.
2. Valstybės-šalys užtikrina, kad po šios Konvencijos įsigaliojimo Techninis sekretoriatas nustatytu laiku galėtų atlikti deklaracijų patikrinimą ir inicijuoti sistemingo patikrinimo priemones.
3. Kiekviena valstybė-šalis sudaro su Organizacija susitarimą dėl kiekvieno deklaruojamo objekto, kuriame turi būti atlikta inspekcija vietoje pagal IV, V ir VI straipsnio 3 punktą.
4. Susitarimai dėl objekto sudaromi ne vėliau kaip per 180 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo valstybei-šaliai arba po objekto deklaravimo pirmą kartą, išskyrus cheminio ginklo naikinimo objektus, kuriems taikomi 5-7 punktai.
5. Dėl cheminio ginklo naikinimo objekto, kuris pradeda funkcionuoti praėjus daugiau kaip vieneriems metams po šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei-šaliai, atžvilgiu susitarimas sudaromas ne vėliau kaip 180 dienų prieš pradedant šiam objektui funkcionuoti.
6. Dėl cheminio ginklo naikinimo objekto, kuris funkcionuoja šios Konvencijos įsigaliojimo valstybei-šaliai metu arba pradeda funkcionuoti ne vėliau kaip per metus po jos įsigaliojimo, susitarimas sudaromas ne vėliau kaip per 210 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo valstybei-šaliai, išskyrus tuos atvejus, kai Vykdomoji taryba nusprendžia, kad pakanka pereinamųjų patikrinimo priemonių, patvirtintų pagal šio Priedo IV (A) dalies 51 punktą ir apimančių pereinamojo pobūdžio susitarimus dėl objekto, nuostatas dėl patikrinimo vykdant inspekciją vietoje ir dėl monitoringo su vietoje instaliuotais prietaisais, taip pat šioms priemonėms įgyvendinti nustatytus terminus.
7. Dėl 6 punkte nurodyto objekto, kuris nustoja funkcionuoti ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po šios Konvencijos įsigaliojimo valstybei-šaliai, Vykdomoji taryba gali nuspręsti, kad pakanka pereinamųjų patikrinimo priemonių, patvirtintų pagal šio Priedo IV (A) dalies 51 punktą ir apimančių pereinamąjį susitarimą dėl objekto, nuostatas dėl patikrinimo vykdant inspekciją vietoje ir dėl monitoringo su vietoje instaliuotais prietaisais, taip pat pakankami yra šių priemonių taikymui numatyti terminai.
8. Susitarimai dėl objektų sudaromi pagal tipinius susitarimus ir numato detalias priemones, kuriomis vadovaujamasi atliekant inspekciją visuose objektuose. Tipiniai susitarimai numato nuostatas, įgalinančias atsižvelgti į būsimus technologinius pasikeitimus ir juos svarsto ir tvirtina Konferencija pagal VIII straipsnio 21 (i) punktą.
B. NUOLATINĖS PROCEDŪROS
10. Atitinkamais atvejais Techninis sekretoriatas turi teisę įrengti nuolatinio stebėjimo prietaisus bei sistemas ir jais naudotis, taip pat naudoti plombas, kaip numatyta atitinkamose šios Konvencijos nuostatose bei susitarimuose dėl objektų tarp valstybių-šalių ir Organizacijos.
11. Inspektuojama valstybė-šalis pagal sutartas procedūras turi teisę tikrinti bet kokį inspekcijos grupės įrengtą ar naudojamą prietaisą bei išbandyti jį inspektuojamos valstybės-šalies atstovų akivaizdoje. Inspekcijos grupė turi teisę naudotis prietaisais, kuriuos yra įsirengusi inspektuojama valstybė-šalis cheminio ginklo naikinimo technologinio proceso stebėjimui. Tam inspekcijos grupė turi teisę tikrinti tuos instrumentus, kuriuos planuoja naudoti cheminio ginklo naikinimo patikrinimui, ir juos išbandyti, jai dalyvaujant.
12. Inspektuojama valstybė-šalis atlieka būtiną pasiruošimą ir teikia paramą įrengiant nuolatinio stebėjimo prietaisus ir sistemas.
13. Tam, kad būtų įgyvendinti 11 ir 12 punktai, Konferencija svarsto ir tvirtina atitinkamas detalias procedūras pagal VIII straipsnio 21 (i) punktą.
14. Inspektuojama valstybė-šalis nedelsdama informuoja Techninį sekretoriatą, jeigu objekte, kuriame įrengti stebėjimo prietaisai, atsitinka ar gali atsitikti įvykis, galintis paveikti stebėjimo sistemą. Inspektuojama valstybė-šalis koordinuoja vėlesnius veiksmus su Techniniu sekretoriatu, siekdama atstatyti stebėjimo sistemos funkcionavimą ir, reikalui esant, kaip galima greičiau numatyti laikinas priemones.
15. Inspekcijos grupė kiekvienos inspekcijos metu tikrina, ar stebėjimo sistema funkcionuoja gerai ir ar nepažeistos konteinerių plombos. Be to, gali tekti lankytis objekte ryšium su stebėjimo sistemos aptarnavimu, kai reikia atlikti įrengimų priežiūros darbus ar juos pakeisti, ar koreguoti stebėjimo sistemos dengiamą zoną.
16. Jei stebėjimo sistema rodo kokį nors nukrypimą nuo normos, Techninis sekretoriatas nedelsdamas imasi priemonių nustatyti, ar tai įvyko dėl įrengimų gedimo, ar dėl objekto veiklos. Jei po šio ištyrimo problema lieka neišspręsta, Techninis sekretoriatas nedelsdamas nustato tikrą padėtį, jei būtina, surengdamas skubią inspekciją vietoje arba apsilankymą objekte. Techninis sekretoriatas, radęs bet kokias tokio pobūdžio problemas, nedelsdamas praneša inspektuojamai valstybei-šaliai, kuri padeda jas išspręsti.
C. IKIINSPEKCINĖ VEIKLA
17. Inspektuojama valstybė-šalis, išskyrus 18 punkte numatytus atvejus, informuojama apie inspekciją ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki inspekcijos grupės atvykimo į atvykimo punktą.
IV (A) DALIS
CHEMINIO GINKLO NAIKINIMAS IR NAIKINIMO TIKRINIMAS PAGAL IV STRAIPSNĮ
Cheminis ginklas
1. Valstybės-šalies cheminio ginklo deklaracijoje, pateiktoje pagal III straipsnio 1 (a) punktą, turi būti tokia informacija:
(a) bendras kiekvienos deklaruotos cheminės medžiagos kiekis;
(b) tiksli kiekvieno cheminio ginklo laikymo vieta, nurodant:
(i) pavadinimą;
(ii) geografines koordinates; ir
(iii) detalią vietovės schemą, įskaitant planą-žemėlapį, kuriame apibrėžtos ribos bei bunkerių / saugojimo aikštelių buvimo vieta objekte;
(c) išsamus kiekvieno cheminio ginklo saugojimo objekto inventoriaus aprašas, įskaitant:
(i) chemines medžiagas, apibūdinamas kaip cheminis ginklas, pagal II straipsnį;
(ii) neužtaisytus šaudmenis, priešužtaisius, įtaisus ir įrengimus, apibūdinamus kaip cheminis ginklas;
(iii) įrengimus, kurie pagal specialią savo naudojimo paskirtį yra tiesiogiai susiję su (ii) papunktyje nurodytų šaudmenų, priešužtaisių, įtaisų ir įrengimų panaudojimu;
(iv) chemines medžiagas, kurios pagal specialią savo naudojimo paskirtį yra tiesiogiai susijusios su (ii) papunktyje nurodytų šaudmenų, priešužtaisių, įtaisų ir įrengimų panaudojimu.
2. 1(c) (i) punkte nurodytų cheminių medžiagų deklaravimui taikomi šie reikalavimai:
(a) cheminės medžiagos deklaruojamos pagal sąrašus, pateiktus Cheminių medžiagų priede;
(b) dėl cheminės medžiagos, kuri neįtraukta į Cheminių medžiagų priede pateiktus sąrašus, pateikiama informacija, reikalinga jo galimam priskyrimui prie atitinkamo sąrašo, įskaitant grynojo junginio toksiškumą. Pirmtakams nurodomas toksiškumas ir pagrindinio galutinio reakcijos produkto(-ų) savybės;
(c) cheminės medžiagos identifikuojamos pagal cheminį pavadinimą, remiantis einamąja Tarptautinės grynosios ir taikomosios chemijos sąjungos (IUPAC) nomenklatūra, struktūrinę formulę bei Chemical Abstracts Service registracijos numerį, jei toks suteiktas. Pirmtakams nurodomas toksiškumas ir pagrindinio galutinio reakcijos produkto(-ų) savybės;
(d) dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišinių atveju identifikuojama kiekviena cheminė medžiaga bei nurodomas kiekvienos kiekis procentais, o tokie mišiniai deklaruojami labai nuodingų cheminių medžiagų kategorijoje. Jei binarinio cheminio ginklo komponentas sudarytas iš dviejų ar kelių cheminių medžiagų mišinio, identifikuojama kiekviena cheminė medžiaga ir nurodomas kiekvienos kiekis procentais;
(e) binarinis cheminis ginklas deklaruojamas pagal atitinkamą galutinį produktą 16 punkte nurodytų cheminio ginklo kategorijų ribose. Kiekvienam binariniam cheminiam šaudmeniui/įtaisui pateikiama tokia papildoma informacija:
(i) nuodingo galutinio produkto cheminis pavadinimas;
(ii) kiekvieno komponento cheminė sudėtis bei kiekis;
(iii) faktiškas komponentų svorio santykis;
(iv) kuris komponentas laikomas pagrindiniu komponentu;
(v) planuojamas nuodingo galutinio produkto kiekis, apskaičiuotas stechiometriniu būdu pagal pagrindinį komponentą, su sąlyga, kad jo išeiga 100 %. Deklaruotas pagrindinio komponento kiekis (tonomis), skirtas konkrečiam nuodingam galutiniam produktui gauti, turi būti ekvivalentiškas šio nuodingo galutinio produkto kiekiui (tonomis), apskaičiuotam stechiometriniu būdu, esant 100 % išeigai;
(f) cheminio ginklo, sudaryto iš daugelio komponentų, deklaracija analogiška dvinario cheminio ginklo deklaracijai;
(g) kiekvienai cheminei medžiagai deklaruojama jos laikymo forma, t. y. šaudmenys, priešužtaisiai, įtaisai, įrengimai, talpos ar kiti konteineriai. Kiekvienai laikymo formai nurodoma:
(i) rūšis;
(ii) dydis ar kalibras;
(iii) vienetų skaičius; ir
(iv) nominalus cheminio užtaiso svoris, tenkantis vienam vienetui;
(h) kiekvienai cheminei medžiagai deklaruojamas visas jos svoris, esantis laikymo įrenginyje;
(i) be to, cheminėms medžiagoms, esančioms be įpakavimo, deklaruojamas grynumo procentas, jei toks yra žinomas.
Cheminio ginklo deklaracijos pagal III straipsnio 1 (a) (iii) punktą
4. Cheminio ginklo deklaracijose pagal III straipsnio 1 (a) (iii) punktą pateikiama visa informacija, nurodyta aukščiau esančiuose 1-3 punktuose. Valstybė-šalis, kurios teritorijoje yra cheminis ginklas, yra atsakinga už atitinkamų susitarimų pasiekimą su kitomis valstybėmis, siekiant užtikrinti, kad būtų pateiktos deklaracijos. Jei valstybė-šalis, kurios teritorijoje yra cheminis ginklas, negali įvykdyti šiame punkte numatyto įsipareigojimo, ji turi nurodyti to priežastis.
Cheminio ginklo ankstesnių perdavimų ir gavimų deklaravimas
5. Valstybė-šalis, kuri perdavė ar gavo cheminį ginklą nuo 1946 m. sausio 1 d., turi deklaruoti apie šiuos perdavimus ar gavimus III straipsnio 1 (a) (iv) punkte numatyta tvarka, jei perduotas ar gautas atskira mase ar šaudmenyse esančios cheminės medžiagos kiekis viršijo 1 toną per metus. Šis deklaravimas atliekamas pagal inventoriaus schemą, nurodytą 1 ir 2 punktuose. Šioje deklaracijoje taip pat nurodomas tiekėjas bei gavėjas, perdavimų ar gavimų data bei kaip galima tikslesnė dabartinė perduotų vienetų buvimo vieta. Jei turima ne visa nurodyta informacija, susijusi su cheminio ginklo perdavimu ar gavimu už laikotarpį nuo 1946 m. sausio 1 d. iki 1970 m. sausio 1 d., valstybė-šalis deklaruoja visą turimą informaciją ir pateikia paaiškinimą, kodėl ji negali pateikti visos deklaracijos.
Cheminio ginklo naikinimo bendrojo plano pateikimas
6. Cheminio ginklo naikinimo bendras planas, pateiktas pagal III straipsnio 1 (a) (v) punktą, pateikia bendrą valstybės-šalies visos nacionalinės cheminio ginklo naikinimo programos apžvalgą ir informaciją, kokių priemonių valstybės-šalys ėmėsi šioje Konvencijoje numatytiems naikinimo reikalavimams įgyvendinti. Šiame plane nurodoma:
(a) bendras naikinimo grafikas, nurodant planuojamo sunaikinti cheminio ginklo rūšį bei apytikrį kiekį kiekvienu naikinimų per metus periodu kiekviename esančiame cheminio ginklo naikinimo objekte ir pagal galimybes kiekviename planuojamame cheminio ginklo naikinimo objekte;
(b) esančių cheminio ginklo naikinimo objektų ar objektų, kurie planuojama, kad funkcionuos naikinimo laikotarpiu, skaičius;
(c) kiekvieno esamo ar planuojamo cheminio ginklo naikinimo objekto:
(i) pavadinimas ir buvimo vieta; ir
(ii) numatyto sunaikinti cheminio ginklo rūšis ir apytikris kiekis bei numatyto sunaikinti cheminio užtaiso rūšis (pvz., nervus paralyžuojanti ar odą veikianti medžiaga) bei apytikris kiekis;
(d) personalo rengimo cheminio ginklo naikinimo objektų eksploatacijai planai ir programos;
(e) saugumo ir cheminių medžiagų išmetimo į atmosferą nacionalinės normos, kurių turi laikytis naikinimo objektai;
(f) informacija apie naujo cheminio ginklo naikinimo metodų kūrimą ir apie esamų metodų tobulinimą;
(g) cheminio ginklo naikinimo išlaidų sąmata; ir
(h) bet kokios problemos, kurios gali turėti neigiamą įtaką nacionalinėms cheminio ginklo naikinimo programoms.
B. OBJEKTO, KURIAME LAIKOMAS CHEMINIS GINKLAS, APSAUGOS BEI OBJEKTO PARUOŠIMO SAUGOJIMUI PRIEMONĖS
7. Ne vėliau kaip cheminio ginklo deklaracijos pateikimo metu valstybė-šalis imasi, jos nuomone, tinkamų priemonių, kad apsaugotų laikymo objektus ir užkirstų kelią bet kokiam cheminio ginklo išvežimui iš šių objektų, išskyrus jų išvežimą sunaikinimui.
8. Valstybė-šalis užtikrina tokią jos laikymo objektuose esančio cheminio ginklo konfigūraciją, kuri įgalintų nekliudomą priėjimą prie jų, norint atlikti patikrinimą pagal 37-49 punktus.
9. Kol cheminio ginklo saugojimo objektas lieka uždarytas bet kokiam cheminio ginklo išvežimui, išskyrus jų išvežimą sunaikinimui, valstybė-šalis gali tęsti objekte įprastinę aptarnavimo veiklą, įskaitant cheminio ginklo aptarnavimo veiklą; saugumo stebėjimą bei veiklą, susijusią su fizine objekto apsauga; taip pat cheminio ginklo paruošimą sunaikinimui.
10. Į cheminio ginklo aptarnavimo veiklą neįeina:
(a) nuodingosios medžiagos arba šaudmenų korpusų pakeitimas;
(b) šaudmenų, jų dalių ar komponentų pradinių charakteristikų keitimas.
C. SUNAIKINIMAS
Cheminio ginklo naikinimo principai ir metodai
12. „Cheminio ginklo naikinimas“ reiškia procesą, per kurį cheminės medžiagos iš esmės negrįžtamai paverčiamos medžiagomis, netinkančiomis cheminio ginklo gamybai, ir kuriuo šaudmenys ir kiti įtaisai padaromi netinkamais naudoti pagal tiesioginę paskirtį.
13. Kiekviena valstybė-šalis nusprendžia, kaip ji naikins cheminį ginklą, tačiau tam negalima naudoti tokių būdų, kaip skandinimas bet kokiame vandens telkinyje, laidojimas žemėje ar deginimas atviroje vietoje. Ji naikina cheminį ginklą tik specialiai paskirtuose ir atitinkamai sukonstruotuose ir įrengtuose objektuose.
Naikinimo tvarka
15. Cheminio ginklo naikinimo tvarka grindžiama įsipareigojimais, nurodytais I straipsnyje ir kituose straipsniuose, susijusiuose su sistemingais patikrinimais vietoje. Nustatant tvarką, atsižvelgiama į valstybių-šalių suinteresuotumą, kad nesumažėtų jų saugumas naikinimo metu; pasitikėjimo stiprinimą ankstyvajame naikinimo etape; laipsnišką patirties įgijimą cheminio ginklo naikinimo metu; bei kad ją būtų galima pritaikyti nepriklausomai nuo faktiškos atsargų sudėties ir pasirinktų cheminio ginklo naikinimo metodų. Naikinimo tvarka remiasi išlyginimo principu.
16. Kiekvienos valstybės-šalies sunaikinimui deklaruotas cheminis ginklas skirstomas į tris kategorijas:
1 kategorija: 1-ojo sąrašo cheminių medžiagų pagrindu pagamintas cheminis ginklas bei jo dalys ir komponentai;
2 kategorija: kitų cheminių medžiagų pagrindu pagamintas cheminis ginklas bei jų dalys ir komponentai;
3 kategorija: neužtaisyti šaudmenys, įtaisai bei įrengimai, kurių speciali paskirtis tiesiogiai susijusi su cheminio ginklo panaudojimu.
17. Valstybė-šalis:
(a) pradeda 1 kategorijos cheminio ginklo naikinimą ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po šios Konvencijos įsigaliojimo šiai šaliai ir baigia naikinimą ne vėliau kaip praėjus 10 metų po šios Konvencijos įsigaliojimo. Valstybė-šalis naikina cheminį ginklą pagal tokį naikinimo grafiką:
(i) 1 etapas: ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po šios Konvencijos įsigaliojimo užbaigiamas aprobuoti pirmasis naikinimo objektas. Ne mažiau kaip 1 procentas 1 kategorijos cheminio ginklo sunaikinamas ne vėliau kaip praėjus trejiems metams po šios Konvencijos įsigaliojimo;
(ii) 2 etapas: ne mažiau kaip 20 procentų 1 kategorijos cheminio ginklo sunaikinama ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams po šios Konvencijos įsigaliojimo;
(iii) 3 etapas: ne mažiau kaip 45 procentai 1 kategorijos cheminio ginklo sunaikinama ne vėliau kaip praėjus septyneriems metams po šios Konvencijos įsigaliojimo;
(iv) 4 etapas: visas 1 kategorijos cheminis ginklas sunaikinamas ne vėliau kaip praėjus dešimčiai metų po šios Konvencijos įsigaliojimo;
(b) pradeda 2 kategorijos cheminio ginklo naikinimą ne vėliau kaip po vienerių metų po šios Konvencijos įsigaliojimo šiai šaliai ir baigia sunaikinti ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams po šios Konvencijos įsigaliojimo. 2 kategorijos cheminis ginklas naikinamas kasmet tolygiai didėjančiais kiekiais visu naikinimo metu. Tokio ginklo lyginimo pagrindas yra 2 kategorijos cheminių medžiagų svoris jame; ir
(c) pradeda 3 kategorijos cheminio ginklo naikinimą ne vėliau kaip po vienerių metų po šios Konvencijos įsigaliojimo šiai šaliai ir baigia naikinimą ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams po šios Konvencijos įsigaliojimo. 3 kategorijos cheminis ginklas naikinamas kasmet tolygiai didėjančiais kiekiais per visą naikinimo periodą. Neužpildytų šaudmenų ir įtaisų lyginimo pagrindas yra išreikštas nominaliu užtaiso tūriu (m 3), o įrengimų – vienetų skaičiumi.
18. Dvinario cheminio ginklo naikinimui taikoma:
(a) ryšium su naikinimo tvarka konkrečiam nuodingam galutiniam produktui gauti skirto pagrindinio komponento deklaruotas kiekis (tonomis) laikomas ekvivalentišku šio nuodingo galutinio produkto kiekiui (tonomis), apskaičiuotam stechiometriniu būdu, darant prielaidą, kad išeiga yra 100%;
(b) reikalavimas sunaikinti pagrindinio komponento duotą kiekį sąlygoja reikalavimą sunaikinti atitinkamą kiekį kito komponento, apskaičiuoto pagal faktišką komponentų svorio santykį atitinkamos rūšies dvinariame cheminiame šaudmenyje/įtaise;
(c) jeigu deklaruojama daugiau kito komponento negu reikia, remiantis faktišku svorio santykiu tarp komponentų, perteklius sunaikinamas per pirmuosius du metus po to, kai prasideda naikinimo operacijos;
(d) kiekvienų paskesnių darbo metų pabaigoje valstybė-šalis gali pasilikti kito deklaruoto komponento kiekį, nustatytą pagal faktišką komponentų svorio santykį atitinkamos rūšies dvinariame cheminiame šaudmenyje/ įtaise.
Tarpinių naikinimo terminų keitimas
20. Vykdomoji taryba peržiūri cheminio ginklo naikinimo bendruosius planus, pateiktus pagal III straipsnio 1 (a) (v) punktą ir remiantis 6 punktu, inter alia, kad įvertintų, ar juose laikomasi naikinimo tvarkos, numatytos 15 -19 punktuose. Vykdomoji taryba konsultuojasi su bet kuria valstybe-šalimi, kurios planas neatitinka šios tvarkos, siekdama, kad jos planas atitiktų nustatytą tvarką.
21. Jei valstybė-šalis dėl nuo jos nepriklausančių išskirtinių aplinkybių mano, kad ji negali pasiekti naikinimo lygio, nustatyto 1 kategorijos cheminio ginklo naikinimui 1, 2, 3 etapuose, ji gali pasiūlyti šiuos lygius pakeisti. Toks pasiūlymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip praėjus 120 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo ir jame turi būti nurodytos detalios šių pasiūlymų priežastys.
22. Kiekviena valstybė-šalis imasi visų priemonių, reikalingų 1 kategorijos cheminio ginklo naikinimui pagal naikinimo terminus, numatytus 17 (a) punkte ar pakeistus pagal 21 punktą. Tačiau jei valstybė-šalis įsitikinusi, kad ji negalės užtikrinti 1 kategorijos cheminio ginklo sunaikinimo procento, reikalaujamo iki tarpinio sunaikinimo termino, ji gali paprašyti Vykdomosios tarybos rekomenduoti Konferencijai pratęsti šio įsipareigojimo įvykdymo terminą. Toks prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 180 dienų iki tarpinio sunaikinimo termino ir jame turi būti detalus šio prašymo priežasčių paaiškinimas bei valstybės-šalies planai, garantuojantys, jog ji galės įvykdyti savo įsipareigojimus iki kito tarpinio sunaikinimo termino.
Galutinio sunaikinimo termino pratęsimas
24. Jei valstybė-šalis mano, jog ji negalės užtikrinti 1 kategorijos cheminio ginklo sunaikinimo, praėjus 10 metų po šios Konvencijos įsigaliojimo, ji gali pateikti prašymą Vykdomajai tarybai dėl galutinio cheminio ginklo sunaikinimo termino pratęsimo. Toks prašymas turi būti pateiktas ne vėliau, kaip praėjus devyneriems metams po šios Konvencijos įsigaliojimo.
25. Prašyme nurodoma:
(a) siūlomo pratęsimo trukmė;
(b) siūlomo pratęsimo priežasčių detalus išaiškinimas; ir
(c) detalus naikinimo planas pratęsto termino metu bei per likusią pirmųjų dešimties naikinimo metų dalį.
26. Sprendimą dėl prašymo priima Konferencija artimiausios sesijos metu Vykdomosios tarybos teikimu. Bet koks terminas pratęsiamas tik tiek, kiek yra būtina, kad valstybė-šalis galėtų sunaikinti cheminį ginklą, tačiau bet kuriuo atveju ne daugiau kaip iki 15 metų po šios Konvencijos įsigaliojimo. Vykdomoji taryba nustato pratęsimo suteikimo sąlygas, įskaitant būtinomis laikomas konkrečias patikrinimo priemones, taip pat konkrečius veiksmus, kurių turi imtis valstybė-šalis, kad išspręstų naikinimo programos problemas. Tikrinimo išlaidos termino pratęsimo metu paskirstomos pagal IV straipsnio 16 punktą.
27. Jei suteikiamas pratęsimas, valstybė-šalis imasi atitinkamų priemonių, įgalinančių laikytis visų vėlesnių terminų.
28. Valstybė-šalis ir toliau pateikia detalius metinius cheminio ginklo naikinimo planus pagal 29 punktą bei metinius pranešimus apie 1 kategorijos cheminio ginklo naikinimą, kaip numatyta 36 punkte, iki sunaikinamas visas 1 kategorijos cheminis ginklas. Be to, ne vėliau kaip kiekvienų 90 pratęsto termino dienų pabaigoje valstybė-šalis atsiskaito Vykdomajai tarybai apie naikinimo veiklą. Vykdomoji taryba peržiūri naikinant cheminį ginklą pasiektą pažangą ir imasi reikiamų priemonių ją užfiksuoti dokumentuose. Visą informaciją, susijusią su naikinimo veikla pratęsimo metu, valstybėms-šalims jų prašymu teikia Vykdomoji taryba.
Detalūs metiniai naikinimo planai
29. Detalūs metiniai naikinimo planai pateikiami Techniniam sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki kiekvieno metinio naikinimo periodo pradžios IV straipsnio 7 (a) punkte numatyta tvarka ir juose nurodoma:
(a) kiekvienos konkrečios rūšies numatyto sunaikinti cheminio ginklo kiekis kiekviename naikinimo objekte bei datos imtinai, kada bus baigtas kiekvienos konkrečios cheminio ginklo rūšies naikinimas;
(b) detali kiekvieno naikinimo objekto vietos schema bei bet kokie pakeitimai anksčiau pateiktose schemose;
(c) detalus kiekvienos rūšies cheminio ginklo naikinimo objekto veiklos grafikas ateinančiais metais, nurodant laiką, reikalingą objekto projektavimui, statybai ar modifikacijai, įrengimų sumontavimui, įrengimų patikrinimui bei operatorių rengimui, kiekvienos konkrečios rūšies cheminio ginklo naikinimo operacijos bei planuojamų prastovų grafikas.
30. Valstybė-šalis pateikia apie kiekvieną cheminio ginklo naikinimo objektą detalią informaciją, padėdama Techniniam sekretoriatui rengti objekte naudosimas preliminarinės inspekcijos procedūras.
31. Detali informacija apie kiekvieną naikinimo objektą apima šią informaciją:
(a) pavadinimas, adresas ir buvimo vieta;
(b) detalūs objekto brėžiniai su paaiškinimais;
(c) objekto projektiniai brėžiniai, technologinės schemos, vamzdynų bei įrangos projektiniai brėžiniai;
(d) įrengimų, reikalingų cheminio užtaiso pašalinimui iš šaudmenų, įtaisų bei konteinerių, laikinam evakuoto cheminio užtaiso laikymui, cheminės medžiagos sunaikinimui bei šaudmenų, įtaisų ir konteinerių sunaikinimui detalūs techniniai aprašymai, įskaitant projektinius brėžinius bei prietaisų specifikacijas;
(e) naikinimo proceso detalus techninis aprašymas, įskaitant medžiagų judėjimo greitį, temperatūras ir slėgius bei projektinį naikinimo pajėgumą;
(f) projektinis pajėgumas kiekvienos rūšies cheminiam ginklui;
(g) detalus naikinimo produktų aprašymas bei jų galutinio pašalinimo būdas;
(h) priemonių, padedančių atlikti šioje Konvencijoje numatytas inspekcijas, detalus techninis aprašymas;
(i) detalus aprašymas laikinos saugojimo aikštelės naikinimo objekte, kuri bus naudojama cheminio ginklo tiesioginiam pristatymui į naikinimo objektą, įskaitant aikštelės bei objekto brėžinius bei informaciją apie sandėliavimo pajėgumą kiekvienai objekte numatyto sunaikinti cheminio ginklo rūšiai;
(j) detalus objekte galiojančių saugumo ir medicininių priemonių aprašymas;
(k) inspektoriams skirtų gyvenamųjų ir darbo patalpų detalus aprašymas; ir
(l) siūlomos tarptautinio patikrinimo priemonės.
32. Valstybė-šalis pateikia kiekvieno cheminio ginklo naikinimo objekto eksploatacijos instrukcijas, saugumo ir medicininio patarnavimo planus, laboratorijų eksploatacijos bei kokybės užtikrinimo ir kontrolės instrukcijas bei gautus aplinkos apsaugos leidimus, išskyrus medžiagą, kuri buvo pateikta anksčiau.
33. Valstybė-šalis nedelsdama informuoja Techninį sekretoriatą apie bet kokius pasikeitimus, kurie gali turėti įtakos inspekcijos veiklai naikinimo objektuose.
34. 30-32 punktuose nurodytos informacijos pateikimo galutinius terminus svarsto ir tvirtina Konferencija pagal VIII straipsnio 21 (i) punktą.
35. Peržiūrėjęs detalią informaciją apie kiekvieną naikinimo objektą, Techninis sekretoriatas, iškilus reikalui, konsultuojasi su atitinkama valstybe-šalimi, kad užtikrintų, jog jos cheminio ginklo naikinimo objektų konstrukcija garantuoja cheminio ginklo sunaikinimą, kad galėtų iš anksto planuoti patikrinimo priemonių taikymą, kad užtikrintų, jog patikrinimo priemonių taikymas netrukdo objekto normaliai eksploatacijai, o objekto eksploatacija įgalina atlikti atitinkamą patikrinimą.
Metiniai pranešimai apie naikinimą
36. Informacija, susijusi su cheminio ginklo naikinimo planų įgyvendinimu, pateikiama Techniniam sekretoriatui pagal IV straipsnio 7 (b) punktą ne vėliau kaip praėjus 60 dienų po kiekvieno metinio naikinimo periodo pabaigos ir joje nurodomi faktiški cheminio ginklo, kuris buvo sunaikintas per praėjusius metus kiekviename naikinimo objekte, kiekiai. Esant reikalui, turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių nepavyko pasiekti naikinimo tikslų.
D. PATIKRINIMAS
Cheminio ginklo deklaracijų patikrinimas vykdant inspekcijas vietoje
37. Cheminio ginklo deklaracijų patikrinimo tikslas – inspekcijų vietoje būdu patvirtinti atitinkamų deklaracijų, pateiktų pagal III straipsnį, tikslumą.
38. Inspektoriai atlieka šį patikrinimą tuoj po deklaracijos pateikimo. Jie tikrina inter alia cheminių medžiagų kiekį bei tapatybę, šaudmenų, įtaisų bei kitų įrengimų rūšį bei skaičių.
39. Kad būtų lengviau atlikti tikslią cheminio ginklo visuose laikymo objektuose inventorizaciją, inspektoriai naudoja atitinkamas sutartas plombas, ženklinimą bei kitas inventoriaus kontrolės procedūras.
Sistemingas sandėlių patikrinimas
41. Sistemingo sandėlių patikrinimo tikslas – užtikrinti, kad būtų neįmanoma iš šių objektų nepastebimai išvežti cheminio ginklo.
42. Sistemingas patikrinimas pradedamas tuoj po cheminio ginklo deklaracijos pateikimo ir vyksta tol, kol iš sandėlio neišvežamas visas cheminis ginklas. Jis atliekamas pagal susitarimą dėl objekto, derinant inspekcijas vietoje ir stebėjimą su vietoje instaliuotais prietaisais.
Inspekcijos bei apsilankymai objektuose
44. Cheminio ginklo saugojimo objektą, kuriame bus atliekama inspekcija, atrenka Techninis sekretoriatas tokiu būdu, kad nebūtų galima nuspėti, kada tiksliai bus objektas inspektuojamas. Sistemingų inspekcijų vietoje dažnumo nustatymo gaires parengia Techninis sekretoriatas, atsižvelgdamas į rekomendacijas, kurias svarsto ir tvirtina Konferencija pagal VIII straipsnio 21 (i) punktą.
45. Techninis sekretoriatas informuoja inspektuojamą valstybę – šalį apie savo sprendimą tikrinti ar apsilankyti cheminio ginklo laikymo objekte prieš 48 valandas iki planuojamo inspekcijos grupės atvykimo į objektą sistemingoms inspekcijoms ar apžiūrai atlikti. Inspekcijų ar apsilankymų objekte skubioms problemoms spręsti atvejais šis terminas gali būti sutrumpintas. Techninis sekretoriatas nurodo inspekcijos ar apsilankymo tikslą.
46. Inspektuojama valstybė-šalis tinkamai pasiruošia inspektorių atvykimui bei užtikrina jų operatyvų pristatymą iš atvykimo punkto į cheminio ginklo laikymo objektą. Administracinės procedūros, kurias turi atlikti inspektoriai, numatomos susitarime dėl objekto.
47. Inspekcijos grupę, atvykusią į cheminio ginklo sandėlį inspekcijai atlikti, inspektuojama valstybė-šalis aprūpina tokiais duomenimis apie objektą:
(a) cheminio ginklo saugojimo pastatų ir aikštelių skaičius;
(b) kiekvieno saugojimo pastato ir aikštelės rūšis, identifikacinis numeris ar paskirtis, nurodyta vietos schemoje; ir
(c) kiekviename sandėlio pastate ir aikštelėje esančio cheminio ginklo kiekvienos atskiros rūšies vienetų skaičius, o konteineriams, kurie nesudaro binarių šaudmenų, – esamo cheminio užtaiso kiekviename konteineryje faktiškas kiekis.
48. Atlikdami inventorizaciją per tam skirtą laiką, inspektoriai turi teisę:
(a) naudoti bet kurią iš šių inspekcijos metodų:
(i) inventorizuoti visą objekte laikomą cheminį ginklą;
(ii) inspektorių pasirinkimu inventorizuoti visą cheminį ginklą, laikomą atskiruose pastatuose ar aikštelėse objekte; arba
(iii) inspektorių pasirinkimu inventorizuoti visą vienos konkrečios rūšies ar kelių rūšių cheminį ginklą, laikomus objekte; ir
(b) sulyginti visus inventorizuotus dalykus su suderintais apskaitos dokumentais.
49. Remiantis susitarimais dėl objekto, inspektoriai:
(a) gali nekliudomi apžiūrėti visas saugojimo objekto vietas, įskaitant šaudmenis, įtaisus, talpas, bei kitus ten esančius konteinerius. Vykdydami savo veiklą, inspektoriai laikosi objekto saugumo taisyklių. Inspektoriai pasirenka, kurie dalykai bus inspektuojami; ir
(b) turi teisę pirmos bei vėlesnių kiekvieno cheminio ginklo laikymo objekto inspekcijos metu nurodyti šaudmenis, įtaisus, bei konteinerius, iš kurių turi būti imami mėginiai, ir prikabinti prie tokių šaudmenų, įtaisų bei konteinerių specialią etiketę, kuri leistų iš karto pastebėti mėginimą ją nuimti ar pakeisti. Mėginys imamas iš paženklinto objekto cheminio ginklo sandėlyje ar cheminio ginklo naikinimo objekte per trumpiausią praktiškai įmanomą laiką, kaip numatyta atitinkamose naikinimo programose, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki naikinimo operacijų pabaigos.
Cheminio ginklo naikinimo sistemingas patikrinimas
50. Cheminio ginklo naikinimo patikrinimo tikslas:
(a) patvirtinti sunaikinimui numatyto cheminio ginklo atsargų tapatybę ir kiekį;
(b) patvirtinti, kad šios atsargos yra sunaikintos.
51. Cheminio ginklo naikinimo operacijos per pirmas 390 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo reglamentuojamos pereinamomis patikrinimo priemonėmis. Organizacija susitaria su inspektuojama valstybe-šalimi dėl tokių priemonių, įskaitant pereinamąjį susitarimą dėl objekto, patikrinimo nuostatų vykdant inspekcijas vietoje, bei stebėjimo su vietoje instaliuotais prietaisais, taip pat dėl priemonių taikymo terminų. Šias priemones tvirtina Vykdomoji taryba ne vėliau kaip praėjus 60 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo šiai valstybei-šaliai, atsižvelgiant į Techninio sekretoriato rekomendacijas, kurios remiasi detalios informacijos apie objektą, pateiktos pagal 31 punktą, įvertinimu bei apsilankymu objekte. Vykdomoji taryba savo pirmos sesijos metu nustato šių pereinamųjų patikrinimo priemonių gaires, remdamasi rekomendacijomis, kurias svarsto ir tvirtina Konferencija pagal VIII straipsnio 21 (i) punktą. Pereinamosios patikrinimo priemonės yra skiriamos viso pereinamojo laikotarpio metu tikrinti cheminio ginklo naikinimą, atitinkantį 50 punkte numatytus tikslus, ir išvengti trukdymų vykstančioms naikinimo operacijoms.
52. 53-61 punktų nuostatos taikomos cheminio ginklo naikinimo operacijoms, kurios turi prasidėti ne anksčiau kaip praėjus 390 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo.
53. Remdamasis šia Konvencija bei detalia informacija apie naikinimo objektą ir galimu atveju remdamasis ankstesnių inspekcijų patirtimi, Techninis sekretoriatas parengia cheminio ginklo naikinimo kiekviename naikinimo objekte inspekcijos plano projektą. Planas baigiamas rengti bei pateikiamas inspektuojamai valstybei-šaliai susipažinti ne vėliau kaip prieš 270 dienų prieš pradedant objektui naikinimo operacijas, numatytas šioje Konvencijoje. Bet kokie nesutarimai tarp Techninio sekretoriato bei inspektuojamos valstybės-šalies turėtų būti išspręsti konsultacijų pagalba. Bet koks neišspręstas dalykas persiunčiamas Vykdomajai tarybai, kuri turi imtis atitinkamų veiksmų, kurie padėtų visiškai įgyvendinti šią Konvenciją.
54. Techninis sekretoriatas pirmą kartą apsilanko kiekviename inspektuojamos valstybės-šalies cheminio ginklo naikinimo objekte ne vėliau kaip prieš 240 dienų prieš pradedant kiekvienam objektui vykdyti naikinimo operacijas pagal šią Konvenciją, kad jis galėtų susipažinti su objektu ir įvertinti jo adekvatumą inspekcijos planui.
55. Jeigu objektas jau egzistuoja ir jame jau pradėtos vykdyti naikinimo operacijos, iš inspektuojamos valstybės-šalies nereikalaujama, kad ji dezaktyvuotų objektą prieš Techninio sekretoriato pirminį apsilankymą jame. Lankymasis objekte neturi trukti ilgiau kaip 15 dienų, o vizituojančiųjų skaičius neturi būti didesnis kaip 15.
56. Suderinti detalūs patikrinimo planai drauge su Techninio sekretoriato atitinkamomis rekomendacijomis siunčiami Vykdomajai tarybai peržiūrėti. Vykdomoji taryba peržiūri planus, kad galėtų juos aprobuoti atsižvelgdama į patikrinimo tikslus bei įsipareigojimus pagal šią Konvenciją. Ji taip pat turėtų patvirtinti, kad naikinimo patikrinimo planai neprieštarauja patikrinimo tikslams bei yra efektyvūs ir praktiški. Šis peržiūrėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 180 dienų iki prasidedant naikinimo terminui.
57. Kiekvienas Vykdomosios tarybos narys gali konsultuotis su Techniniu sekretoriatu dėl visų dalykų, susijusių su patikrinimo plano tinkamumu. Plano įgyvendinimas pradedamas, jei jam neprieštarauja nė vienas Vykdomosios tarybos narys.
58. Iškilus bet kokiems sunkumams, Vykdomoji taryba konsultuojasi su valstybe-šalimi, siekdama juos pašalinti. Jei lieka kokių nors neišspręstų sunkumų, jie nukreipiami Konferencijai.
59. Detaliuose susitarimuose dėl cheminio ginklo naikinimo objektų, atsižvelgiant į konkrečius naikinimo objektų ypatumus bei eksploatacijos režimą, pateikiamos:
(a) detalios inspekcijos vietoje procedūros; ir
(b) patikrinimo nuolatinio stebėjimo su vietoje instaliuotais prietaisais būdu bei fiziškai dalyvaujant inspektoriams nuostatos.
60. Inspektoriams duodamas leidimas patekti į kiekvieną cheminio ginklo naikinimo objektą ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki naikinimo, numatyto šioje Konvencijoje, pradžios objekte. Toks leidimas duodamas tam, kad būtų galima stebėti inspekcijos įrengimų montavimą, juos patikrinti bei išbandyti jų veikimą, taip pat kad būtų atliktas galutinis inžinerinis patikrinimas. Jau egzistuojančio objekto, kuriame jau vyksta cheminio ginklo naikinimo operacijos, atveju naikinimo operacijos sustabdomos minimaliam laikui, kuris būtinas inspekcijos įrengimų sumontavimui bei patikrinimui ir kuris neturi viršyti 60 dienų. Priklausomai nuo bandymų ir apžiūros rezultatų valstybė-šalis bei Techninis sekretoriatas gali susitarti dėl detalios susitarimuose dėl objekto papildymų ar pakeitimų.
61. Inspektuojama valstybė-šalis informuoja raštu inspekcijos grupės vadovą cheminio ginklo naikinimo objekte ne vėliau kaip prieš keturias valandas iki kiekvienos cheminio ginklo siuntos išgabenimo iš cheminio ginklo sandėlio į šį naikinimo objektą. Pranešime nurodomas saugojimo objekto pavadinimas, apytikris išvykimo ir atvykimo laikas, transportuojamo cheminio ginklo konkrečios rūšys ir kiekiai, ar yra vežami bet kokie specialiai paženklinti dalykai bei transportavimo būdas. Šiame pranešime gali būti pateikta informacija apie kelias cheminio ginklo siuntas. Inspekcijos grupės vadovui nedelsiant raštu pranešama apie bet kokius pasikeitimus šioje informacijoje.
Cheminio ginklo saugojimo objektai, esantys cheminio ginklo naikinimo objektuose
62. Prieš cheminio ginklo naikinimą inspektoriai patikrina cheminio ginklo atvežimą į naikinimo objektą bei šio cheminio ginklo laikymą jame. Inspektoriai patikrina kiekvienos siuntos inventoriaus sudėtį, taikydami sutartas procedūras, kurios neprieštarauja objekto saugumo taisyklėms. Esant reikalui, jie naudoja sutartas plombas, žymeklius bei kitas inventoriaus kontrolės priemones, kurios padėtų tiksliai inventorizuoti cheminį ginklą iki jo sunaikinimo.
63. Kai tik cheminis ginklas patenka į naikinimo objektą ir tol, kol jis sandėliuojamas naikinimo objekte esančiuose saugojimo objektuose, šie saugojimo objektai yra sistemingai inspektuojami, kaip nustatyta atitinkamuose susitarimuose dėl objektų.
Sistemingo patikrinimo vietoje priemonės, naudojamos cheminio ginklo naikinimo objektuose
65. Inspektoriams suteikiamas leidimas lankytis objekte, kad jie galėtų vykdyti savo veiklą cheminio ginklo naikinimo objektuose bei juose esančiuose sandėliuose, visu aktyvios naikinimo fazės laikotarpiu.
66. Kad būtų užtikrinta, jog joks cheminis ginklas nebūtų išgabentas ir kad būtų baigtas naikinimo procesas, inspektoriai kiekviename cheminio ginklo naikinimo objekte turi teisę savo fizinio buvimo toje vietoje dėka tikrinti ir stebėti su vietoje instaliuotais prietaisais:
(a) cheminio ginklo gavimą objekte;
(b) laikiną cheminio ginklo laikymo vietą bei ten laikomo cheminio ginklo konkrečią rūšį ir kiekį;
(c) naikinamų ginklų konkrečią rūšį ir kiekį;
(d) naikinimo procesą;
(e) naikinimo galutinį produktą;
(f) metalinių detalių deformavimą; ir
(g) naikinimo proceso bei objekto kaip visumos vientisumą.
67. Inspektoriai turi teisę mėginių atrankai ženklinti šaudmenis, įtaisus ar konteinerius, esančius laikinose saugojimo vietose, kurie yra cheminio ginklo naikinimo objektuose.
68. Tiek, kiek tai atitinka inspekcijos reikalavimus, inspekcijos tikslams naudojama informacija apie normalią objekto eksploataciją su atitinkamu duomenų autentiškumo patvirtinimu.
69. Pasibaigus kiekvienam naikinimo laikotarpiui, Techninis sekretoriatas patvirtina valstybės-šalies deklaraciją, kurioje pranešama apie nurodyto cheminio ginklo kiekio sunaikinimo užbaigimą.
70. Remiantis susitarimais dėl objekto, inspektoriai:
(a) gali nekliudomai patekti į visas cheminio ginklo naikinimo objektų vietas bei tuose objektuose esančius cheminio ginklo saugojimo objektus ir apžiūrėti bet kokius šaudmenis, įtaisus, talpas bei kitus ten esančius konteinerius. Dalykus patikrinimui atrenka inspektoriai pagal patikrinimo planą, suderintą su inspektuojama valstybe-šalimi bei patvirtintą Vykdomosios tarybos;
(b) prižiūri sistemingą mėginių analizę vietoje naikinimo proceso metu;
(c) reikalui esant, gauna mėginius, paimtus jų prašymu iš bet kokio ten esančio įtaiso, talpos ar kitų konteinerių ar saugojimo konteinerių.
A. BENDROSIOS NUOSTATOS
B. SENAM CHEMINIAM GINKLUI TAIKOMAS REŽIMAS
3. Valstybė-šalis, kurios teritorijoje yra senas cheminis ginklas, atitinkantis II straipsnio 5 (b) punkte pateiktą apibrėžimą, ne vėliau kaip praėjus 30 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo šiai valstybei, pateikia Techniniam sekretoriatui visą turimą atitinkamą informaciją, įskaitant pagal galimybes šio ginklo buvimo vietą, rūšį, kiekį bei dabartinę būseną.
Seno cheminio ginklo, atitinkančio II straipsnio 5 (b) punkte pateiktą apibrėžimą, atveju valstybė-šalis pateikia Techniniam sekretoriatui deklaraciją pagal III straipsnio 1 (b) (i) punktą, įskaitant pagal galimybes informaciją, nurodytą šio Priedo IV (A) dalies 1-3 punktuose.
4. Valstybė-šalis, kuri aptinka seną cheminį ginklą po šios Konvencijos įsigaliojimo šiai šaliai, pateikia Techniniam sekretoriatui informaciją, nurodytą 3 punkte, ne vėliau kaip praėjus 180 dienų po seno cheminio ginklo aptikimo.
5. Techninis sekretoriatas atlieka pirminę inspekciją ir, jei reikia, bet kokias paskesnes inspekcijas tam, kad patikrintų informaciją, pateiktą pagal 3 ir 4 punktus, o ypač tam, kad nustatytų, ar cheminis ginklas atitinka seno cheminio ginklo apibrėžimą, pateiktą II straipsnio 5 (b) punkte. Pagrindinius principus, pagal kuriuos nustatomas cheminio ginklo, pagaminto 1925-1946 m. tinkamumas, svarsto ir tvirtina Konferencija pagal VIII straipsnio 21 (i) punktą.
6. Valstybė-šalis seną cheminį ginklą, kurio atitikimą II straipsnio 5 (a) punkto apibrėžimui patvirtino Techninis sekretoriatas, laiko toksinėmis atliekomis. Ji informuoja Techninį sekretoriatą apie tai, kokių ėmėsi veiksmų, kad būtų šis senas ginklas sunaikintas ar kitaip pašalintas, kaip toksinės atliekos pagal nacionalinius įstatymus.
7. Atsižvelgdama į 3-5 punktus, valstybė-šalis naikina seną cheminį ginklą, kurio atitikimą II straipsnio 5 (b) punkto apibrėžimui patvirtino Techninis sekretoriatas, kaip numatyta šio Priedo IV straipsnyje bei IV(A) dalyje. Tačiau valstybės-šalies prašymu Vykdomoji taryba gali keisti nuostatas, susijusias su šio seno cheminio ginklo naikinimo terminais bei tvarka, jei ji nustato, kad tai nekels grėsmės objektui bei šios Konvencijos tikslams. Prašyme pateikiami konkretūs nuostatų keitimo pasiūlymai bei detalus pasiūlytų keitimo priežasčių paaiškinimas.
C. PALIKTAM CHEMINIAM GINKLUI TAIKOMAS REŽIMAS
8. Valstybė-šalis, kurios teritorijoje yra paliktas cheminis ginklas (toliau vadinama „teritorine valstybe-šalimi“) ne vėliau kaip praėjus 30 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo šiai šaliai pateikia Techniniam sekretoriatui visą turimą atitinkamą informaciją, susijusią su paliktu cheminiu ginklu. Šioje informacijoje turi būti pagal galimybes nurodyta šio ginklo buvimo vieta, rūšis, kiekis bei dabartinė būklė, taip pat duomenys, susiję su jų palikimu.
9. Valstybė-šalis, kuri aptinka paliktą cheminį ginklą po šios Konvencijos įsigaliojimo jai, ne vėliau kaip praėjus 180 dienų po aptikimo pateikia Techniniam sekretoriatui visą turimą atitinkamą informaciją, susijusią su aptiktu paliktu cheminiu ginklu. Šioje informacijoje turi būti pagal galimybes nurodyta šio ginklo buvimo vieta, rūšis, kiekis bei dabartinė būklė, taip pat duomenys, susiję su jo palikimu.
10. Valstybė-šalis, palikusi cheminį ginklą kitos valstybės-šalies teritorijoje (toliau vadinama „paliekančia valstybe-šalimi“), ne vėliau kaip praėjus 30 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo pateikia Techniniam sekretoriatui visą turimą atitinkamą informaciją, susijusią su paliktu cheminiu ginklu. Šioje informacijoje turi būti pagal galimybes nurodyta šio ginklo buvimo vieta, rūšis, kiekis, taip pat duomenys, susiję su jo palikimu, bei informacija apie palikto cheminio ginklo būklę.
11. Techninis sekretoriatas atlieka pirminę inspekciją ir, jei reikia, bet kokias paskesnes inspekcijas tam, kad patikrintų informaciją, pateiktą pagal 8 ir 10 punktus, ir kad nustatytų, ar reikalingas sistemingas patikrinimas pagal šio Priedo IV (A) dalies 41-43 punktus. Prireikus jis patikrina palikto cheminio ginklo kilmę ir išaiškina faktus, susijusius su jo palikimu, bei nustato šalį, kuri jį paliko.
12. Techninio sekretoriato pranešimas pateikiamas Vykdomajai tarybai, teritorinei valstybei-šaliai bei paliekančiai valstybei-šaliai ar valstybei-šaliai, kurią paskelbia teritorinė valstybė-šalis ar nustato Techninis sekretoriatas, kaip šalį, kuri paliko cheminį ginklą. Jei šis pranešimas nepatenkina vienos tiesiogiai suinteresuotos valstybės-šalies, ji turi teisę išspręsti šį reikalą pagal šios Konvencijos nuostatas arba kreiptis į Vykdomąją tarybą dėl operatyvaus šio klausimo išsprendimo.
13. Kaip numatyta I straipsnio 3 punkte, teritorinė valstybė-šalis turi teisę prašyti valstybės-šalies, kuri pripažinta paliekančia valstybe-šalimi pagal 8-12 punktus, konsultuotis dėl palikto cheminio ginklo sunaikinimo, bendradarbiaujant su teritorine valstybe-šalimi. Apie savo prašymą ji nedelsdama praneša Techniniam sekretoriatui.
14. Konsultacijos tarp teritorinės valstybės-šalies bei paliekančios valstybės-šalies tarpusavyje suderintam naikinimo planui parengti prasideda ne vėliau kaip praėjus 30 dienų po to, kai Techninis sekretoriatas informuojamas apie 13 punkte nurodytą prašymą. Tarpusavyje suderintas naikinimo planas persiunčiamas Techniniam sekretoriatui ne vėliau kaip po 180 dienų po to, kai Techninis sekretoriatas informuojamas apie prašymą, nurodytą 13 punkte. Gavusi paliekančios valstybės-šalies bei teritorinės valstybės-šalies prašymą, Vykdomoji taryba gali pratęsti tarpusavyje suderinto naikinimo plano persiuntimo terminą.
15. Paliktam cheminiam ginklui sunaikinti paliekanti valstybė-šalis aprūpina visomis reikalingomis finansinėmis, techninėmis, gamybinėmis, ekspertais ir kitais ištekliais. Teritorinė valstybė-šalis sutinka atitinkamai bendradarbiauti.
16. Jei paliekančios valstybės negalima nustatyti arba ji nėra valstybė-šalis, teritorinė valstybė-šalis, siekdama užtikrinti šio palikto cheminio ginklo sunaikinimą, gali prašyti Organizacijos ir kitų valstybių-šalių suteikti pagalbą naikinant šį paliktą cheminį ginklą.
17. Remiantis 8-16 punktais, šio Priedo IV straipsnis bei IV (A) dalis taip pat taikomi palikto cheminio ginklo naikinimui. Palikto cheminio ginklo atveju, kuris taip pat atitinka ir seno cheminio ginklo apibrėžimą pagal II straipsnio 5 (b) punktą, Vykdomoji taryba, gavusi teritorinės valstybės-šalies prašymą, atskirai ar drauge su paliekančia valstybe-šalimi, gali keisti arba išskirtiniais atvejais sustabdyti su naikinimu susijusių nuostatų taikymą, jei nustato, kad tai nekels grėsmės šios Konvencijos objektui bei tikslui. Palikto cheminio ginklo, kuris neatitinka seno cheminio ginklo apibrėžimo pagal II straipsnio 5 (i) punktą, atveju Vykdomoji taryba, gavusi teritorinės valstybės-šalies prašymą, atskirai ar drauge su paliekančia valstybe-šalimi gali išskirtiniais atvejais keisti nuostatas, reguliuojančias terminus bei naikinimo tvarką, jei nustato, kad tai nekels grėsmės šios Konvencijos objektui bei tikslui. Bet kuriame prašyme, kuris nurodytas šiame punkte, turi būti konkretūs nuostatų keitimo pasiūlymai bei detalus siūlomų keitimų priežasčių paaiškinimas.
18. Valstybės-šalys gali sudaryti tarpusavyje susitarimus dėl palikto cheminio ginklo naikinimo. Vykdomoji taryba, gavusi teritorinės valstybės-šalies prašymą, gali atskirai ar kartu su palikusia valstybe-šalimi nuspręsti, kad tam tikros tokių sutarčių bei susitarimų nuostatos turi viršesnę galią už šio skirsnio nuostatas, jei ji nustato, kad toks susitarimas užtikrina palikto cheminio ginklo sunaikinimą pagal 17 punktą.
V DALIS
CHEMINIO GINKLO GAMYBOS OBJEKTŲ NAIKINIMAS BEI JŲ PATIKRINIMAS PAGAL V STRAIPSNĮ
Cheminio ginklo gamybos objektų deklaracijos
1. Valstybės-šalies cheminio ginklo gamybos objektų deklaracijoje, pateiktoje pagal III straipsnio 1 (c) (ii) punktą, turi būti pateikta tokia informacija apie kiekvieną objektą:
(a) objekto pavadinimas, savininkų pavadinimai bei pavadinimai bendrovių ar įmonių, eksploatuojančių objektą nuo 1946 m. sausio 1 d.;
(b) tiksli objekto buvimo vieta, įskaitant jos adresą, komplekso buvimo vietą, komplekse esančio objekto buvimo vietą, įskaitant konkretų pastato ar statinio numerį, jei tokie yra;
(c) turi būti nurodyta, ar tai objektas, gaminantis chemines medžiagas, kurios apibūdinamos kaip cheminis ginklas, ar objektas, skirtas cheminio ginklo užpildymui, ar ir viena, ir kita;
(d) data, kada objektas buvo pastatytas, bei laikotarpiai, kada buvo padaryti kokie nors objekto pakeitimai, įskaitant naujų ar modifikuotų įrengimų, kurie ženkliai pakeitė objekto gamybos proceso ypatumus, sumontavimą;
(e) informacija apie chemines medžiagas, apibūdintas kaip cheminis ginklas, kuris buvo pagamintas objekte; apie šaudmenis, įtaisus bei konteinerius, kurie buvo užpildyti objekte; bei apie gamybos ar užpildymo pradžios bei pabaigos datas:
(i) apie objekte pagamintas chemines medžiagas, apibūdintas kaip cheminis ginklas, pateikiama informacija apie konkrečias pagamintas cheminių medžiagų rūšis, nurodant jų cheminį pavadinimą pagal Grynosios ir taikomosios chemijos tarptautinės sąjungos dabartinę nomenklatūrą, struktūrinę formulę bei Chemical Abstracts Service registracijos numerį, jei toks suteiktas, bei kiekvienos cheminės medžiagos kiekį, išreikštą cheminės medžiagos svoriu tonomis;
(ii) apie šaudmenis, įtaisus bei konteinerius, kurie buvo užpildyti objekte, pateikiama informacija apie konkrečias užpildyto cheminio ginklo rūšis bei cheminio užtaiso, tenkančio vienam vienetui, svorį;
(f) cheminio ginklo gamybos objekto gamybinis pajėgumas:
(i) objekto, kuriame buvo pagamintas cheminis ginklas, gamybinis pajėgumas išreiškiamas metiniu konkrečios medžiagos kiekybiniu gamybiniu potencialu, remiantis faktiškai naudojamu technologiniu procesu arba, tuo atveju jei šis procesas nėra naudojamas, remiantis planuojamu naudoti technologiniu procesu objekte;
(ii) objekto, kuriame užpildomas cheminis ginklas, gamybinis pajėgumas išreiškiamas cheminės medžiagos, kuriuo objektas gali užpildyti kiekvieną konkrečios rūšies cheminį ginklą per metus, kiekiu;
(g) apie kiekvieną cheminio ginklo gaminimo objektą, kuris nebuvo sunaikintas – objekto aprašymas, įskaitant:
(i) vietos planą;
(ii) objekto technologinio proceso schemą; ir
(iii) objekte esančių pastatų bei specialių rengimų inventorizacijos sąrašą bei šių įrengimų atsarginių dalių atsargų sąrašą;
(h) dabartinis objekto statusas, nurodantis:
(i) datą, kada objekte buvo pagamintas paskutinis cheminis ginklas;
(ii) ar objektas buvo sunaikintas, įskaitant sunaikinimo datą ir būdą; ir
(iii) ar iki šios Konvencijos įsigaliojimo objektas buvo naudojamas, ar pakeistas su cheminio ginklo gamyba nesusijusiai veiklai ir, jei taip, informacija apie tai, kokie buvo padaryti pakeitimai, kada buvo pradėta veikla, nesusijusi su cheminio ginklo gamyba, bei tokios veiklos pobūdis, nurodant atitinkamais atvejais produkto rūšį;
(i) priemonių, kurių ėmėsi valstybė-šalis objekto uždarymui, apibūdinimas bei priemonių, kurių ėmėsi ar imsis valstybė-šalis, kad padarytų objektą netinkamą eksploatacijai, aprašymas;
(j) normalios veiklos, susijusios su darbo sauga bei eksploatacijai netinkamo objekto fizine apsauga, aprašymas; ir
(k) nurodyti, ar bus vykdoma objekto konversija į cheminio ginklo naikinimo objektą, ir, jei taip, tokios konversijos data.
Cheminio ginklo gamybos objektų paskelbimas pagal III straipsnio 1 (c) (iii) punktą
2. Cheminio ginklo gamybos objektų deklaracijoje pagal III straipsnio 1 (c) (iii) punktą pateikiama informacija, nurodyta aukščiau esančiame 1 punkte. Valstybė-šalis, kurios teritorijoje buvo ar yra objektas, atsakinga už tai, kad būtų pasiekti atitinkami susitarimai su kita šalimi, kurie garantuotų deklaracijų pateikimą. Jei valstybė-šalis, kurios teritorijoje yra ar buvo objektas, negali įvykdyti šio įsipareigojimo, nurodo to priežastis.
Ankstesnių perdavimų ir gavimų deklaracijos
3. Valstybė-šalis, kuri perdavė ar gavo cheminio ginklo gamybos įrengimų nuo 1946 m. sausio 1 d., deklaruoja šiuos perdavimus ir gavimus pagal III straipsnio 1 (c) (iv) punktą ir pagal toliau pateiktą 5 punktą. Tuo atveju, kai nėra visos nurodytos informacijos apie tokių įrengimų perdavimą ir gavimą už laikotarpį nuo 1946 m. sausio 1 d. iki 1970 m. sausio 1 d., valstybė-šalis deklaruoja visą turimą informaciją ir paaiškina, kodėl ji negali pateikti pilnos deklaracijos.
4. Cheminio ginklo gamybos įrengimai, nurodyti 3 punkte, reiškia:
(a) specialius įrengimus;
(b) įrengimus, skirtus įrengimų, kurių speciali paskirtis tiesiogiai susijusi su cheminio ginklo panaudojimu, gamybai;
(c) įrengimus, skirtus arba naudojamus cheminių šaudmenų necheminių dalių gamybai.
Bendrųjų naikinimo planų pateikimas
6. Apie kiekvieną cheminio ginklo gamybos objektą valstybė-šalis pateikia šią informaciją:
(a) numatytus priemonių įgyvendinimo terminus; ir
(b) naikinimo metodus.
7. Apie kiekvieną cheminio ginklo gamybos objektą, kurį valstybė-šalis ketina laikinai konvertuoti į cheminio ginklo naikinimo objektą, valstybė-šalis pateikia šią informaciją:
(a) numatytus konvertavimo į naikinimo objektą terminus;
(b) numatytus terminus objektą naudoti kaip cheminio ginklo naikinimo objektą;
(c) naujo objekto aprašymas;
(d) specialių įrengimų naikinimo metodai;
(e) konvertuoto objekto sunaikinimo terminai po to, kai jis buvo panaudotas cheminio ginklo naikinimui;
(f) konvertuoto objekto sunaikinimo būdas.
Metinių naikinimo planų bei pranešimų apie naikinimą pateikimas
8. Valstybė-šalis pateikia metinį naikinimo planą ne vėliau kaip likus 90 dienų iki kitų naikinimo metų pradžios. Metiniame plane nurodoma:
(a) sunaikinimui numatyti pajėgumai;
(b) objekto, kuriame bus vykdomas naikinimas, pavadinimas bei buvimo vieta;
(c) pastatų ir įrengimų, kurie bus naikinami kiekviename objekte, sąrašas; ir
(d) planuojami naikinimo būdai.
9. Valstybė-šalis pateikia metinį pranešimą apie naikinimą ne vėliau kaip praėjus 90 dienų po naikinimo metų. Metiniame pranešime nurodomi:
(a) sunaikinti pajėgumai;
(b) objekto, kuriame vyko naikinimas, pavadinimas ir buvimo vieta;
(c) sunaikintų kiekviename objekte pastatų ir įrengimų sąrašas;
(d) naikinimo būdai.
10. Valstybė-šalis, kurios teritorijoje yra ar buvo objektas, yra atsakinga imtis priemonių, užtikrinančių, kad bus pateiktos aukščiau esančiuose 6-9 punktuose nurodytos deklaracijos dėl cheminio ginklo gamybos objektų, deklaruojamų pagal III straipsnio 1 (c) (iii) punktą. Jei valstybė-šalis, kurios teritorijoje yra ar buvo objektas, negali įvykdyti šio įpareigojimo, ji nurodo to priežastis.
Cheminio ginklo gamybos objektų bendrieji naikinimo principai
Cheminio ginklo gamybos objekto uždarymo principai ir būdai
13. Valstybė-šalis imasi suderintų priemonių, skirtų objekto uždarymui, atsižvelgdama į kiekvieno objekto konkretų pobūdį. Šios priemonės inter alia apima:
(a) draudimą naudoti specialius ar standartinius objekto pastatus, išskyrus veiklai, kurios pobūdis yra suderintas;
(b) tiesiogiai su cheminio ginklo gamyba susijusių įrengimų, įskaitant technologinio proceso kontrolės įrengimus ir komunikacijas, atjungimą;
(c) apsauginių įtaisų ir įrengimų, kurie naudojami tik cheminio ginklo gamybos objekto eksploatacijos saugumui, padarymą netinkamais eksploatavimui;
(d) įrengimą aklidangčių ir kitų įtaisų, neleidžiančių papildyti cheminėmis medžiagomis bet kokio specialaus technologinio įrengimo, skirto apibūdintų kaip cheminis ginklas cheminių medžiagų sintezei, išskyrimui ar gryninimui, bet kokios laikymo talpos ar bet kokio cheminio ginklo užpildymui skirto mechanizmo, ar juos išimti, taip pat dėl šildymo, aušinimo elektros ar kitokių energijos rūšių šiems įrengimams, talpoms ir mechanizmams nutraukimo; ir
(e) geležinkelio, automobilių kelių ir kito privažiavimo prie cheminio ginklo gaminimo objekto blokavimą sunkiajam transportui, išskyrus tų, kurie reikalingi suderintai veiklai.
Cheminio ginklo gamybos objektų techninė priežiūra prieš jų sunaikinimą
15. Valstybė-šalis tik saugumo tikslais gali vykdyti cheminio ginklo gamybos objekte standartinę priežiūros veiklą, įskaitant vizualinį patikrinimą, profilaktines priežiūros priemones bei einamąjį remontą.
16. Visa suplanuota priežiūros veikla nurodoma bendruosiuose bei detaliuose naikinimo planuose. Į priežiūros veiklą neįeina:
(a) bet kokio technologinio įrengimo pakeitimas;
(b) cheminių- technologinių įrengimų charakteristikų keitimas;
(c) bet kokių cheminių medžiagų gamyba.
Cheminio ginklo gamybos objektų laikinos konversijos į cheminio ginklo naikinimo objektus principai bei būdai
18. Priemonės, susijusios su laikinos cheminio ginklo gamybos objektų konversijos į cheminio ginklo naikinimo objektus, užtikrina, kad laikinai konvertuotiems objektams režimas būtų bent jau toks pat griežtas, kaip cheminio ginklo gamybos objektams, kurie nebuvo konvertuoti.
19. Cheminio ginklo gamybos objektai konvertuoti į cheminio ginklo naikinimo objektus iki šios Konvencijos įsigaliojimo deklaruojami pagal tą pačią kategoriją kaip ir cheminio ginklo gamybos objektai.
Juose inspektoriai atlieka pirminę apžiūrą, kuri patvirtina pateiktos apie objektą informacijos teisingumą. Taip pat reikalaujama, kad būtų patikrinta, ar šio objekto konversija buvo atlikta taip, kad toliau jo negalima eksploatuoti kaip cheminio ginklo gamybos objekto, o toks patikrinimas atliekamas remiantis priemonėmis, numatytomis objektams, kurie turi būti padaryti netinkamais eksploatuoti ne vėliau kaip 90 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo.
20. Valstybė-šalis, kuri ketina konvertuoti cheminio ginklo gamybos objektus, ne vėliau kaip praėjus 30 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo šiai šaliai arba ne vėliau kaip praėjus 30 dienų po sprendimo priėmimo dėl laikinos konversijos, pateikia Techniniam sekretoriatui bendrąjį objekto konversijos planą, o paskui pateikia metinius planus.
21. Jei valstybei-šaliai prireiktų konvertuoti į cheminio ginklo naikinimo objektą papildomą cheminio ginklo gamybos objektą, kuris buvo uždarytas po šios Konvencijos įsigaliojimo šiai šaliai, ji turi informuoti apie tai Techninį sekretoriatą ne vėliau kaip likus 15 dienų iki konversijos. Techninis sekretoriatas drauge su valstybe-šalimi garantuoja, kad bus imtasi priemonių, kad po šios konversijos objektas taptų netinkamas eksploatavimui kaip cheminio ginklo gamybos objektas.
22. Objektas, konvertuotas į cheminio ginklo naikinimo objektą, negali būti pritaikomas cheminio ginklo gamybos atnaujinimui labiau negu cheminio ginklo gamybos objektas, kuris buvo uždarytas ir yra priežiūroje. Jo atgaivinimas reikalauja ne mažiau laiko negu reikia cheminio ginklo gamybos objektui, kuris buvo uždarytas ir yra priežiūroje.
23. Cheminio ginklo gamybos objektas, kuriame buvo atlikta konversija, sunaikinamas ne vėliau kaip praėjus 10 metų po šios Konvencijos įsigaliojimo.
24. Bet kokios priemonės, skirtos bet kokio cheminio ginklo gamybos objekto konversija turi atitikti objekto ypatumus ir priklauso nuo jo individualių charakteristikų.
25. Priemonių kompleksas, vykdomas cheminio ginklo gamybos objektui paversti cheminio ginklo naikinimo objektu, neturi būti siauresnis negu kompleksas, numatytas kitų cheminio ginklo gamybos objektų padarymui netinkamais eksploatuoti ne vėliau kaip praėjus 90 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo šiai valstybei-šaliai.
Principai ir būdai, susiję su cheminio ginklo gamybos objekto sunaikinimu
26. Valstybė-šalis sunaikina įrengimus ir pastatus, atitinkančius cheminio ginklo gamybos objekto apibrėžimą taip:
(a) fiziškai sunaikinami visi specialūs įrengimai bei standartiniai įrengimai;
(b) fiziškai sunaikinami visi specialūs pastatai bei standartiniai pastatai.
27. Valstybė-šalis sunaikina objektus, skirtus neužpildytų cheminių šaudmenų gamybai, bei įrengimus, skirtus cheminio ginklo panaudojimui tokiu būdu:
(a) objektai, kurie naudojami tik cheminių šaudmenų necheminėms dalims, ar įrengimai, kurių speciali paskirtis tiesiogiai susijusi su cheminio ginklo panaudojimu, deklaruojami ir sunaikinami. Naikinimo procesas ir jo patikrinimas vykdomas pagal V straipsnio ir šio Priedo šios dalies nuostatas, kurios reglamentuoja cheminio ginklo gamybos objektų sunaikinimą;
(b) visi įrengimai, kurie naudojami tik cheminių šaudmenų necheminėms dalims gaminti, sunaikinami fiziškai. Tokie įrengimai, į kuriuos įeina specialiai sukonstruotos muldos bei metalus formuojančios presformos, gali būti atgabentos į specialiai naikinimui skirtą vietą;
(c) visi pastatai ir standartiniai įrengimai, naudojami šiai gamybinei veiklai, sunaikinami arba vykdoma jų konversija tokiems tikslams, kurių nedraudžia ši Konvencija ir kuriuos patvirtina, jei reikia, vykdant konsultacijas ir patikrinimus, kaip kad numatyta IX straipsnyje;
(d) veikla, susijusi su tikslais, kurių nedraudžia ši Konvencija, gali būti vykdoma, kol vyksta naikinimas ar konversija.
Naikinimo tvarka
28. Cheminio ginklo gamybos objektų naikinimo tvarka grindžiama šios Konvencijos I ir kituose straipsniuose numatytais įsipareigojimais, įskaitant įsipareigojimus, susijusius su sistemingais patikrinimais vietoje. Ji atsižvelgia į valstybių Šalių suinteresuotumą, kad nesumažėtų jų saugumas naikinimo metu; pasitikėjimo stiprinimą ankstyvajame naikinimo etape; laipsnišką patirties įgijimą cheminio ginklo gamybos objektų naikinimo metu; bei jos pritaikomumą nepriklausomai nuo faktiškų objektų ypatybių ir pasirinktų cheminio ginklo naikinimo metodų. Naikinimo tvarka remiasi išlyginimo principu.
29. Valstybė-šalis nustato, kokie cheminio ginklo gamybos objektai turi būti sunaikinti kiekviename naikinimo etape, ir naikinimą vykdo taip, kad kiekvieno naikinimo etapo pabaigoje lieka tik 30 ir 31 punktuose nurodyti produktai. Valstybei-šaliai leidžiama objektus naikinti greitesniais tempais, negu kad numatyta pagal grafiką.
30. Cheminio ginklo gamybos objektams, gaminantiems 1 sąraše išvardytas chemines medžiagas, taikomos šios nuostatos:
(a) valstybė-šalis pradeda objektų naikinimą ne vėliau kaip po vienerių metų po šios Konvencijos įsigaliojimo šiai šaliai ir baigia ne vėliau kaip praėjus 10 metų po šios Konvencijos įsigaliojimo. Tai šaliai, kuri yra valstybė-šalis Konvencijos įsigaliojimo metu, šis laikotarpis suskirstomas į tris atskirus naikinimo laikotarpius: 2-5 metai, 6-8 metai ir 9-10 metai. Šalims, kurios prisijungė prie šios Konvencijos po jos įsigaliojimo, naikinimo laikotarpiai pritaikomi atsižvelgiant į 28 ir 29 punktus;
(b) gamybinis pajėgumas naudojamas kaip šių objektų palyginimo faktorius. Jis išreiškiamas nuodingosios medžiagos tonomis, atsižvelgiant į taisykles, nustatytas dvinariui cheminiam ginklui;
(c) atitinkamai suderinti gamybinio pajėgumo lygiai nustatomi aštuntų metų pabaigai po šios Konvencijos įsigaliojimo. Gamybinis pajėgumas, kuris viršija atitinkamą lygį, naikinamas kasmet tolygiai didėjančiais kiekiais per pirmus du naikinimo laikotarpius;
(d) reikalavimas sunaikinti duotą pajėgumą sąlygoja reikalavimą sunaikinti bet kokį kitą cheminio ginklo gamybos objektą, kuris buvo 1 sąrašui priskirto objekto tiekėju arba užpildydavo šaudmenis ar įtaisus jame pagamintomis 1 sąraše išvardytomis cheminėmis medžiagomis;
(e) cheminio ginklo gamybos objektams, kurie buvo laikinai pritaikyti cheminio ginklo naikinimui, ir toliau lieka galioti įsipareigojimas sunaikinti pajėgumą pagal šio punkto nuostatas.
Detalūs naikinimo planai
32. Ne vėliau kaip likus 180 dienų iki cheminio ginklo gamybos objekto naikinimo pradžios, valstybė-šalis pateikia Techniniam sekretoriatui detalius objekto naikinimo planus, įskaitant siūlomas naikinimo, nurodyto 33 (f) punkte, patikrinimo priemones inter alia atsižvelgiant į:
(a) inspektorių buvimo objekte trukmę;
(b) kiekvienam inventorizacijos sąraše deklaruotam dalykui taikomų priemonių patikrinimo procedūras.
33. Į detalius kiekvieno cheminio ginklo gamybos objekto naikinimo planus įeina:
(a) naikinimo pradžios detalus grafikas;
(b) objekto išsidėstymo planas;
(c) technologinė schema;
(d) detali įrengimų, pastatų bei kitų naikintinų dalykų inventorizacija;
(e) kiekvienam inventorizacijos sąraše esančiam dalykui taikomos priemonės;
(f) siūlomos patikrinimo priemonės;
(g) saugumo/apsaugos priemonės, kurių reikia laikytis objekto naikinimo metu; ir
(h) inspektoriams sudaromos darbo ir buities sąlygos.
34. Jei valstybė-šalis ketina įvykdyti laikiną cheminio ginklo gamybos objektų konversiją į cheminio ginklo naikinimo objektus, ji apie tai informuoja Techninį sekretoriatą ne vėliau kaip likus 150 dienų iki bet kokios su konversija susijusios veiklos pradžios. Pranešime:
(a) nurodomas objekto pavadinimas, adresas ir buvimo vieta;
(b) pateikiamas vietovės planas, kuriame pažymėti visi statiniai bei aikštelės, susiję su būsimo cheminio ginklo naikinimu, o taip pat, pažymėti visi objektai, kuriuose bus vykdoma laikina konversija;
(c) nurodoma naikintinų cheminio ginklo rūšis bei užtaiso rūšis ir kiekis;
(d) nurodomi naikinimo būdai;
(e) pateikiama technologinio proceso schema, išskiriant tuos gamybinio proceso bei specialių įrengimų elementus, kurie bus konvertuoti į naikinimo objektus;
(f) atitinkamais atvejais nurodomos plombos bei inspekcijos įrengimai, kuriems konversija gali turėti poveikį; ir
(g) pateikiamas grafikas, kuriame nurodomas laikas, skirtas: projektui parengti, laikinai objekto konversijai, įrengimams pastatyti, jiems išbandyti, naikinimo operacijoms bei uždarymui.
Detalių planų peržiūrėjimas
36. Remdamasis detaliu naikinimo planu ir valstybės-šalies siūlomomis priemonėmis, taip pat ankstesnių inspekcijų patirtimi, Techninis sekretoriatas parengia objekto naikinimo patikrinimo planą, konsultuodamasis su valstybe-šalimi. Bet kokie nesutarimai tarp Techninio sekretoriato ir valstybės-šalies dėl atitinkamų priemonių turėtų būti sprendžiami konsultacijų būdu. Bet kokie neišspręsti klausimai persiunčiami Vykdomajai tarybai, kad ši imtųsi atitinkamų veiksmų, padedančių visiškai įgyvendinti šią Konvenciją.
37. Siekiant užtikrinti V straipsnio ir šios dalies nuostatų įgyvendinimą, Vykdomoji taryba bei valstybė-šalis derina bendrus naikinimo ir patikrinimo planus. Šis derinimas turėtų būti baigtas ne vėliau kaip likus 60 dienų iki planuojamos naikinimo pradžios.
38. Kiekvienas Vykdomosios tarybos narys gali konsultuotis su Techniniu sekretoriatu dėl bendrų naikinimo ir patikrinimo planų adekvatumo. Jei nė vienas Vykdomosios tarybos narys neprieštarauja, planas pradedamas įgyvendinti.
39. Iškilus sunkumams, Vykdomoji taryba pradeda konsultacijas su valstybe-šalimi siekdama juos pašalinti. Jeigu kokie nors sunkumai išlieka, jie turi būti perduoti Konferencijai. Bet kokių nesutarimų dėl naikinimo metodų sureguliavimas neturi stabdyti priimtinų konversijos plano dalių įgyvendinimo.
40. Jeigu nepavyksta susitarti su Vykdomąja taryba dėl patikrinimo aspektų arba jeigu neįmanoma įgyvendinti suderinto plano, naikinimo patikrinimas vyksta atliekant pastovius stebėjimus vietoje instaliuotais instrumentais bei fiziškai dalyvaujant inspektoriams.
41. Naikinimas bei patikrinimas vykdomi pagal suderintą planą. Tikrinimas neturi trukdyti naikinimo procesui ir atliekamas vietoje dalyvaujant inspektoriams, stebintiems, kaip vyksta naikinimas.
C. TIKRINIMAS
Cheminio ginklo gamybos objektų deklaracijų patikrinimas vykdant inspekciją vietoje
43. Techninis sekretoriatas atlieka pirminę kiekvieno cheminio ginklo gamybos objekto inspekciją laikotarpiu tarp 90 ir 120 dienos po šios Konvencijos įsigaliojimo valstybei-šaliai.
44. Pirminės inspekcijos tikslas:
(a) patvirtinti, kad nutraukta cheminio ginklo gamyba ir kad objektas padarytas nebetinkamu eksploatuoti pagal šią Konvenciją;
(b) leisti Techniniam sekretoriatui susipažinti su priemonėmis, kurių buvo imtasi cheminio ginklo gamybai objekte nutraukti;
(c) sudaryti inspektoriams sąlygas uždėti laikinas plombas;
(d) įgalinti inspektorius patvirtinti pastatų ir specialių įrengimų inventorizacijos aprašą;
(e) gauti informaciją, reikalingą inspekcijos grupės veiklos objekte planavimui, įskaitant plombų, rodančių nesankcionuotą bandymą patekti į vidų, bei kitų sutartų įrengimų, kurie įtaisomi remiantis susitarimu dėl objekto, panaudojimą; ir
(f) vesti preliminarines diskusijas dėl detalaus susitarimo dėl inspektavimo procedūrų objekte.
45. Atitinkamais atvejais inspektoriai naudoja sutartas plombas, žymeklius bei kitas priemones, skirtas deklaracijose nurodytų dalykų inventorizacijos tikslumui kontroliuoti kiekviename cheminio ginklo gamybos objekte.
46. Inspektoriai įrengia tokius sutartus prietaisus, kurių gali prireikti norint nustatyti, ar nebuvo atnaujinta ginklų gamyba arba išgabentas deklaracijoje nurodytas dalykas. Jie imasi atsargumo priemonių, kad nesutrukdytų valstybės-šalies veiklos sustabdymo. Inspektoriai gali sugrįžti tam, kad palaikytų ir tikrintų prietaisų vientisumą.
47. Jei remdamasis pirmine inspekcija Generalinis direktorius mano, jog reikalingos papildomos priemonės norint negrįžtamai padaryti objektą netinkamą eksploatacijai, jis gali paprašyti ne vėliau kaip po 135 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo valstybei-šaliai, kad ji įgyvendintų šias priemones ne vėliau kaip per 180 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo šiai šaliai. Inspektuojama valstybė-šalis savo nuožiūra gali šį prašymą patenkinti. Jei ji jo nepatenkina, inspektuojama valstybė-šalis bei Generalinis direktorius konsultuojasi dėl šio klausimo išsprendimo.
Sistemingas cheminio ginklo gamybos objektų patikrinimas bei jų veiklos nutraukimas
48. Sistemingo cheminio ginklo gamybos objekto patikrinimo tikslas yra užtikrinti, kad būtų atskleistas bet koks cheminio ginklo gamybos atnaujinimas tame objekte ar deklaracijoje nurodytų dalykų išgabenimas.
49. Detaliame susitarime dėl kiekvieno gamybos objekto nurodoma:
(a) inspekcijos vietoje detalios procedūros, įskaitant:
(i) vizualinį patikrinimą;
(ii) plombų bei sutartų įrengimų patikrinimą ir aptarnavimą;
(iii) mėginių ėmimą bei analizę;
(b) plombų, parodančių nesankcionuotą mėginimą patekti į vidų, bei kitų sutartų įrengimų, užkertančių kelią objekto eksploatacijai atnaujinti, naudojimo procedūros, nurodant:
(i) jų pobūdį, vietą ir įrengimo procedūras; ir
(ii) tokių plombų ir įrengimų priežiūrą; ir
(c) kitas sutartas priemones.
50. Plombos ar kiti patvirtinti įrengimai, numatyti detaliame susitarime dėl inspekcijos priemonių šiam objektui, nustatomos ne vėliau kaip po 240 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo šiai valstybei-šaliai. Inspektoriams leidžiama lankytis visuose cheminio ginklo gamybos objektuose šioms plomboms ar įrengimams įrengti.
51. Kiekvienais kalendoriniais metais techniniam sekretoriatui leidžiama atlikti iki keturių inspekcijų kiekviename cheminio ginklo gamybos objekte.
52. Generalinis direktorius informuoja inspektuojamą valstybę – šalį apie savo sprendimą tikrinti ar apžiūrėti cheminio ginklo gamybos objektą, likus 48 valandoms iki planuojamo inspekcijos grupės atvykimo į objektą sistemingai inspekcijai ar apsilankymui. Inspekcijų ar lankymosi objekte, siekiant išspręsti svarbius klausimus, atveju šis terminas gali būti sutrumpintas. Generalinis direktorius nurodo inspekcijos ar apsilankymo tikslą.
53. Inspektoriai pagal susitarimus dėl objektų gali laisvai patekti į visas cheminio ginklo naikinimo objektų vietas. Tikrinamus dalykus, kurie deklaruoti inventorizacijos sąraše, pasirenka patys inspektoriai.
Cheminio ginklo gamybos objektų naikinimo inspektavimas
55. Cheminio ginklo gamybos objekto sunaikinimo sistemingo patikrinimo tikslas yra patvirtinti, kad objektas sunaikintas kaip numatyta įsipareigojimuose pagal šią Konvenciją, o kiekvienas deklaruotas inventorizacijos sąraše dalykas sunaikintas kaip numatyta detaliame naikinimo plane.
56. Sunaikinus visus deklaruotus inventorizacijos sąraše dalykus, Techninis sekretoriatas patvirtina atitinkamą valstybės-šalies deklaraciją. Po šio patvirtinimo Techninis sekretoriatas nutraukia cheminio ginklo gamybos objektų sistemingą patikrinimą ir nedelsdamas išgabena visą įrangą ir inspektorių įrengtus stebėjimo prietaisus.
Cheminio ginklo gamybos objektų laikinos konversijos į cheminio ginklo naikinimo objektą patikrinimas
58. Ne vėliau kaip po 90 dienų po pirminio pranešimo apie ketinimą laikinai konvertuoti gamybos objektą gavimo inspektoriai turi teisę apsilankyti objekte, kad susipažintų su siūloma laikina konversija ir išanalizuotų galimas inspekcijos priemones, kurių prireiks konversijos metu.
59. Ne vėliau kaip po 60 dienų po šio apsilankymo Techninis sekretoriatas bei inspektuojama valstybė-šalis sudaro pereinamojo pobūdžio susitarimą, kuriame numatytos papildomos inspekcijos priemonės laikinos konversijos laikotarpiu. Pereinamajame susitarime nurodomos inspekcijos procedūros, įskaitant plombų, stebėjimo įrengimų naudojimą bei inspekcijas, kurios užtikrintų, jog konversijos proceso metu nevyksta jokia cheminio ginklo gamyba. Šis susitarimas galioja nuo laikinos konversijos veiklos pradžios iki tol, kol objektas pradeda funkcionuoti kaip cheminio ginklo naikinimo objektas.
60. Inspektuojama valstybė-šalis neišgabena jokios objekto dalies bei nevykdo jos konversijos, taip pat nepašalina bei nepakeičia jokios plombos ar kitų sutartų įrengimų, kurie buvo įrengti pagal šią Konvenciją, tol, kol nesudaromas pereinamasis susitarimas.
61. Objektui pradėjus funkcionuoti kaip cheminio ginklo naikinimo objektui, jam taikomos šio Priedo IV (A) dalies nuostatos, taikytinos cheminio ginklo naikinimo objektams. Ikieksploataciniame periode taikomas priemones reguliuoja pereinamasis susitarimas.
62. Naikinimo operacijų metu inspektoriai gali patekti į visas laikinai konvertuoto objekto vietas, įskaitant tas, kurios tiesiogiai nesusijusios su cheminio ginklo naikinimu.
Prašymo dėl konversijos pateikimo procedūra
64. Prašymas panaudoti cheminį ginklą gaminantį objektą tikslams, neuždraustiems pagal šią Konvenciją, gali būti pateikiamas dėl bet kurio objekto, kurį valstybė-šalis jau naudoja tokiems tikslams iki įsigaliojant jos atžvilgiu šiai Konvencijai arba kurį ji planuoja tokiems tikslams panaudoti.
65. Prašymas dėl cheminį ginklą gaminančio objekto, kuris naudojamas šios Konvencijos neuždraustiems tikslams, kai ši įsigalioja valstybei-šaliai, pateikiamas Generaliniam direktoriui ne vėliau kaip po 30 dienų po to, kai valstybei-šaliai įsigalioja ši Konvencija. Prašyme, be duomenų, pateiktų pagal 1 (h) (iii) punktą, pateikiama ir tokia informacija:
(a) detalus prašymo pagrindimas;
(b) bendras objekto konversijos planas, kuriame nurodoma:
(i) veiklos, kuri bus vykdoma objekte, pobūdis;
(ii) jeigu planuojama veikla, susijusi su cheminių medžiagų gamyba, apdorojimu ar vartojimu – kiekvienos cheminės medžiagos pavadinimas, objekto gamybos proceso schema ir kiekiai, kuriuos planuojama kasmet pagaminti, apdoroti ar suvartoti;
(iii) kokius pastatus ar statinius siūloma panaudoti ir, jei numatoma atlikti pakeitimus, tai kokius;
(iv) kokie pastatai ar statiniai sunaikinti ar kuriuos planuojama sunaikinti ir sunaikinimo planai;
(v) kokius įrengimus numatoma naudoti objekte;
(vi) kokius įrengimus numatoma pašalinti ir sunaikinti, sunaikinimo planai;
(vii) numatomas konversijos grafikas; ir
(viii) kiekvieno kito toje vietoje veikiančio objekto veiklos pobūdis; ir
(c) detalus paaiškinimas, kaip (b) punkte nurodytos priemonės bei bet kokios kitos valstybės-šalies siūlomos priemonės užtikrins, kad objekte nebus rezervinio cheminio ginklo gamybos potencialo.
66. Prašymas dėl cheminį ginklą gaminančio objekto, kuris nenaudojamas šios Konvencijos neuždraustiems tikslams, kai ši įsigalioja valstybei-šaliai, pateikiamas Generaliniam direktoriui ne vėliau kaip po 30 dienų po sprendimo dėl konvertavimo priėmimo, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip po ketverių metų, kai valstybei-šaliai įsigalioja ši Konvencija. Prašyme pateikiama tokia informacija:
(a) detalus prašymo pagrindimas, įskaitant ekonominius poreikius;
(b) bendras objekto konversijos planas, kuriame nurodoma:
(i) veiklos, kuri bus vykdoma objekte, pobūdis;
(ii) jeigu planuojama veikla, susijusi su cheminių medžiagų gamyba, apdorojimu ar vartojimu, – kiekvienos cheminės medžiagos pavadinimas, objekto gamybos proceso schema ir kiekiai, kuriuos planuojama kasmet pagaminti, apdoroti ar suvartoti;
(iii) kokius pastatus ar statinius siūloma panaudoti ir, jei numatoma atlikti pakeitimus, tai kokius;
(iv) kokie pastatai ar statiniai sunaikinti ar kuriuos planuojama sunaikinti ir sunaikinimo planai;
(v) kokius įrengimus numatoma naudoti objekte;
(vi) kokius įrengimus numatoma pašalinti ir sunaikinti, sunaikinimo planai;
(vii) numatomas konversijos grafikas; ir
(viii) kiekvieno kito toje vietoje veikiančio objekto veiklos pobūdis; ir
(c) detalus paaiškinimas, kaip (b) punkte nurodytos priemonės bei bet kokios kitos valstybės-šalies siūlomos priemonės užtikrins, kad objekte nebus rezervinio cheminio ginklo gamybos potencialo.
Veiksmai iki sprendimo priėmimo
68. Iki Konferencijos sprendimo valstybė-šalis gali ir toliau naudoti šioje Konvencijoje neuždraustiems tikslams objektą, kuris naudojamas tokiems tikslams iki šios Konvencijos įsigaliojimo jos atžvilgiu, tačiau tik tuo atveju, jei valstybė-šalis savo prašyme patvirtina, kad nenaudojami jokie specialūs pastatai ir jokie specialūs įrengimai ir kad specialūs įrengimai ir specialūs pastatai paversti neveikiančiais, naudojant 13 punkte nurodytus metodus.
69. Jeigu objektas, dėl kurio pateiktas prašymas, nebuvo naudojamas šioje Konvencijoje neuždraustiems tikslams iki šios Konvencijos įsigaliojimo valstybei-šaliai arba jeigu nepateikiamas 68 punkte reikalaujamas patvirtinimas, valstybė-šalis nedelsdama nutraukia visą veiklą, kaip nustatyta V straipsnio 4 punkte. Valstybė-šalis uždaro objektą pagal 13 punktą ne vėliau kaip per 90 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo jos atžvilgiu.
Konversijos sąlygos
70. Kaip cheminį ginklą gaminančio objekto konversijos šioje Konvencijoje nedraudžiamiems tikslams sąlyga, visi objekto specialūs įrengimai turi būti sunaikinti, o visi specialūs pastatų ir statinių elementai, skiriantys juos nuo pastatų ir statinių, paprastai naudojamų pagal šią Konvenciją neuždraustiems tikslams, nesusijusiems su 1 sąrašo cheminėmis medžiagomis, turi būti pašalinti.
71. Po konversijos objektas nenaudojamas:
(a) bet kokiai veiklai, susijusiai su 1 sąrašo ir 2 sąrašo cheminių medžiagų gamyba, perdirbimu arba vartojimu; arba
(b) bet kokios labai nuodingos cheminės medžiagos, įskaitant bet kokį labai nuodingą organinį fosforo junginį, gamybai arba bet kokiai kitai veiklai, kuriai reikėtų specialių įrengimų darbui su labai nuodingomis arba stiprią koroziją sukeliančiomis cheminėmis medžiagomis, nebent jei Vykdomoji taryba nutaria, kad tokia gamyba ar veikla nekelia pavojaus šios Konvencijos objektui ir tikslams, atsižvelgdama į nuodingumo, korozijos kriterijus ir atitinkamais atvejais kitus techninius faktorius, kuriuos turi išnagrinėti ir patvirtinti Konferencija pagal VIII straipsnio 21(i) punktą.
Vykdomosios tarybos ir Konferencijos sprendimai
73. Ne vėliau kaip per 90 dienų po to, kai Generalinis direktorius gauna prašymą, Techninis sekretoriatas atlieka pirminę objekto inspekciją. Šios inspekcijos tikslas yra numatyti prašyme pateiktos informacijos tikslumą, gauti informacijos apie objekto, kurio konversija numatoma, technines charakteristikas ir įvertinti sąlygas, kurioms esant, gali būti leista naudoti objektą šioje Konvencijoje neuždraustiems tikslams. Generalinis direktorius nedelsdamas pateikia Vykdomajai tarybai, Konferencijai ir visoms valstybėms-šalims ataskaitą su savo rekomendacijomis dėl priemonių, reikalingų tam, kad būtų galima atlikti objektų konversiją šioje Konvencijoje neuždraustiems tikslams ir užtikrinti, kad po konversijos objektas bus naudojamas tik tiems tikslams, kurie neuždrausti pagal šią Konvenciją.
74. Jeigu objektas buvo naudojamas šios Konvencijos nedraudžiamiems tikslams iki jos įsigaliojimo valstybei-šaliai ir yra toliau eksploatuojamas, tačiau nebuvo imtasi priemonių, kurias reikia patvirtinti pagal 68 punktą, Generalinis direktorius nedelsdamas informuoja Vykdomąją tarybą, kuri gali pareikalauti įgyvendinti tas priemones, kurios jai atrodo tinkamos, įskaitant inter alia objekto uždarymą ir specialių įrengimų pašalinimą bei pastatų ar statinių modifikavimą. Vykdomoji taryba nustato visų šių priemonių įgyvendinimo terminą ir sustabdo prašymo nagrinėjimą iki jų patenkinamo įgyvendinimo. Pasibaigus nustatytam terminui, objektas nedelsiant inspektuojamas siekiant nustatyti, ar šios priemonės įgyvendintos. Jei jos neįgyvendintos, valstybei-šaliai nurodoma nutraukti bet kokią veiklą objekte.
75. Kaip galima greičiau po to, kai gauta Generalinio direktoriaus ataskaita, Konferencija, Vykdomajai tarybai rekomendavus, atsižvelgdama į ataskaitą ar bet kokią valstybių-šalių išreikštą nuomonę, nutaria, ar pritarti prašymui, ir nustato sąlygas, nuo kurių priklauso, ar toks pritarimas bus duotas. Jei bet kuri valstybė-šalis nesutinka pritarti prašymui ir nustatytoms sąlygoms, tarp suinteresuotų valstybių-šalių pravedamos ne ilgesnės kaip 90 dienų konsultacijos, siekiant rasti abipusiai priimtiną sprendimą. Sprendimas dėl prašymo ir atitinkamų sąlygų bei dėl bet kokių pasiūlytų jų modifikacijų priimamas iš esmės, kaip galima greičiau po konsultacijų periodo pabaigos.
Detalūs konversijos planai
77. Ne anksčiau kaip 180 dienų iki planuojamos cheminį ginklą gaminančio objekto konversijos pradžios valstybė-šalis pateikia Techniniam sekretoriatui detalius objekto konversijos planus, įskaitant siūlomas konversijos patikrinimo priemones, atsižvelgiant inter alia į:
(a) inspektorių buvimo objekte, kuriame bus atlikta konversija, terminus; ir
(b) priemonių, kurios bus taikomos kiekvienam daiktui, esančiam deklaruotame inventoriniame sąraše, patikrinimo procedūras.
78. Detaliame kiekvieno cheminį ginklą gaminančio objekto konversijos plane nurodoma:
(a) detalus konversijos procesų grafikas;
(b) objekto planas iki ir po konversijos;
(c) objekto gamybos proceso schema iki ir, jei reikia, po konversijos;
(d) detalus inventorinis įrengimų, pastatų ir statinių bei kitų daiktų, kurie turi būti sunaikinti, bei pastatų ir statinių, kurie turi būti modifikuoti, sąrašas;
(e) priemonės, taikytinos kiekvienam inventorinio sąrašo daiktui, jei tokios yra;
(f) siūlomos patikrinimo priemonės;
(g) apsaugos/saugumo priemonės, kurių būtina laikytis objekto konversijos metu;
(h) inspektoriams sudaromos darbo ir gyvenimo sąlygos.
Detalių planų peržiūra
79. Remdamasis detaliu konversijos planu ir valstybės-šalies pateiktomis siūlomomis patikrinimo priemonėmis bei ankstesnių inspekcijų patirtimi, Techninis sekretoriatas, detaliai konsultuodamasis su valstybe-šalimi, paruošia objekto konversijos patikrinimo planą. Bet kokie nesutarimai tarp Techninio sekretoriato ir valstybės-šalies dėl atitinkamų priemonių sureguliuojami konsultacijomis. Bet kokie neišspręsti klausimai perduodami Vykdomajai tarybai, kuri imasi atitinkamų veiksmų siekdama palengvinti visišką šios Konvencijos įgyvendinimą.
80. Siekiant užtikrinti V straipsnio ir šios dalies nuostatų įgyvendinimą, Vykdomoji taryba ir valstybė-šalis suderina suvestinius konversijos ir patikrinimo planus. Šis derinimas baigiamas ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki planuojamos konversijos pradžios.
81. Kiekvienas Vykdomosios tarybos narys gali konsultuotis su Techniniu sekretoriatu bet kokiu klausimu, susijusiu su suvestinio konversijos ir patikrinimo plano adekvatumu.
82. Iškilus sunkumams, Vykdomoji taryba pradeda konsultacijas su valstybe-šalimi siekdama juos pašalinti. Jeigu kokie nors sunkumai išlieka, jie turi būti perduoti Konferencijai. Bet kokių nesutarimų dėl konversijos metodų sureguliavimas neturi stabdyti priimtinų konversijos plano dalių įgyvendinimo.
83. Jeigu nepavyksta susitarti su Vykdomąja taryba dėl patikrinimo aspektų arba jeigu neįmanoma įgyvendinti suderinto plano, konversijos patikrinimas vyksta atliekant pastovius stebėjimus vietoje instaliuotais instrumentais bei fiziškai dalyvaujant inspektoriams.
84. Konversija ir jos patikrinimas vyksta pagal suderintą planą. Patikrinimas nesudaro nereikalingų kliūčių konversijos procesui ir vykdomas dalyvaujant inspektoriams, kurie turi patvirtinti konversiją.
85. 10 metų laikotarpiu po to, kai Generalinis direktorius patvirtina, kad konversija yra baigta, valstybė-šalis leidžia inspektoriams bet kuriuo metu nekliudomiems įeiti į objektą. Inspektoriai turi teisę stebėti visas objekto sritis, visas veiklos rūšis ir visus įrengimus. Inspektoriai turi teisę patikrinti, ar objekte vykdoma veikla atitinka visas sąlygas, kurias pagal šį skirsnį nustato Vykdomoji taryba ir Konferencija. Inspektoriai taip pat turi teisę pagal šio Priedo II dalies E skirsnio nuostatas gauti mėginius iš bet kurios objekto vietos ir atlikti jų analizę, siekdami patikrinti, ar juose nėra cheminių medžiagų iš 1 sąrašo jų pastovių šalutinių produktų ir skilimo produktų bei cheminių medžiagų iš 2 sąrašo ir objekte vykdoma veikla atitinka bet kokias cheminės veiklos sąlygas, kurias remdamasi šiuo skirsniu nustato Vykdomoji taryba ir Konferencija. Inspektoriai taip pat turi teisę į reguliuojamą leidimą lankytis, remiantis Priedo X dalies C skirsniu, gamybos zonoje, kurioje yra objektas. Nurodytuoju 10 metų laikotarpiu valstybė-šalis kasmet pateikia ataskaitą apie veiklą, vykdomą reorganizuotame objekte. Pasibaigus 10 metų laikotarpiui, Vykdomoji taryba, atsižvelgdama į Techninio sekretoriato rekomendacijas, priima sprendimą dėl tolesnio patikrinimo priemonių.
VI DALIS
VEIKLA, NEUŽDRAUSTA ŠIOJE KONVENCIJOJE PAGAL VI STRAIPSNĮ
A. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybė-šalis negamina, neįsigyja, nesaugo ir nenaudoja 1 sąrašo cheminių medžiagų už valstybių-šalių teritorijų ribų ir neperduoda tokių cheminių medžiagų už savo teritorijos ribų, išskyrus tik kitai valstybei-šaliai.
2. Valstybė-šalis negamina, neįsigyja, nesaugo, neperduoda ir nenaudoja 1 sąrašo cheminių medžiagų, išskyrus tuos atvejus, kai:
(a) šios cheminės medžiagos naudojamos tyrimo, medicinos, farmacijos arba apsaugos tikslais; ir
(b) cheminių medžiagų rūšys ir kiekiai griežtai apsiriboja tomis rūšimis ir kiekiais, kurie gali būti pateisinami tokiais tikslais; ir
(c) bendras tokių cheminių medžiagų kiekis bet kuriuo metu skirtas nurodytiems tikslams yra lygus 1 tonai ar mažesnis; ir
(d) bendras kiekis, kurį bet kuriais metais valstybė-šalis gauna tokiais tikslais iš gamybos, iš cheminio ginklo atsargų ir iš perdavimo yra lygus 1 tonai ar mažesnis.
B. PERDAVIMAI
3. Valstybė-šalis gali perduoti 1 sąrašo chemines medžiagas už savo teritorijos ribų tik kitai valstybei-šaliai ir tik tyrimo, medicinos, farmaciniais ar apsaugos tikslais pagal 2 punktą.
5. Ne mažiau kaip 30 dienų iki perdavimo kitai valstybei-šaliai abi valstybės-šalys informuoja Techninį sekretoriatą apie tokį perdavimą.
6. Kiekviena valstybė-šalis daro detalų kasmetinį pareiškimą apie praėjusių metų perdavimus. Toks pareiškimas pateikiamas ne vėliau kaip praėjus 90 dienų po tų metų pabaigos ir jame skelbiama tokia informacija apie kiekvieną perduotą 1 sąrašo cheminę medžiagą:
(a) cheminis pavadinimas, struktūrinė formulė ir Chemical Abstracts Service numeris, jei toks suteiktas;
(b) iš kitų šalių gautas kiekis arba kitoms valstybėms-šalims perduotas kiekis. Kiekvieno perdavimo atveju nurodomas kiekis, gavėjas ir tikslas.
C. GAMYBA
Bendrieji gamybos principai
Vienintelis nedidelis objektas
8. Kiekviena valstybė-šalis, kuri gamina 1 sąrašo chemines medžiagas tyrimo, medicinos, farmacijos arba apsaugos tikslais, vykdo gamybą vieninteliame nedideliame objekte, kuris yra patvirtintas valstybės-šalies, išskyrus tai, kas numatyta 10, 11 ir 12 punktuose.
Kiti objektai
10. 1 sąrašo cheminių medžiagų gamyba, bendrais kiekiais neviršijanti 10 kg per metus, gali būti vykdoma apsisaugojimo tikslais viename objekte už vienintelio nedidelio objekto ribų. Šį objektą aprobuoja valstybė-šalis.
11. 1 sąrašo cheminių medžiagų gamyba kiekiais, viršijančiais 100 g per metus, gali būti vykdoma tyrimo, medicinos ar farmacijos tikslais už vienintelio nedidelio objekto ribų, jeigu bendras kiekis neviršija 10 kg per metus kiekviename objekte. Šiuos objektus aprobuoja valstybė-šalis.
12. 1 sąrašo cheminių medžiagų sintezė tyrimo, medicinos ar farmacijos tikslais, bet ne apsisaugojimo tikslais gali būti vykdoma laboratorijose bendrais kiekiais, sudarančiais mažiau negu 100 g per metus viename objekte. Šiems objektams netaikomi jokie D ir E skirsniuose numatyti įsipareigojimai dėl deklaravimo ir patikrinimo.
D. DEKLARACIJOS
Vienintelis nedidelis objektas
13. Kiekviena valstybė-šalis, kuri planuoja eksploatuoti vienintelį nedidelį objektą, nurodo Techniniam sekretoriatui tikslią objekto buvimo vietą ir pateikia detalų techninį jo aprašymą, įskaitant įrengimų aprašą ir detalias diagramas. Dėl esančių objektų ši pirminė deklaracija pateikiama ne vėliau kaip po 30 dienų po to, kai valstybei-šaliai įsigalioja ši Konvencija. Pradinės deklaracijos dėl naujų objektų pateikiamos likus ne mažiau kaip 180 dienų iki jų eksploatacijos pradžios.
14. Kiekviena valstybė-šalis iš anksto praneša Techniniam sekretoriatui apie planuojamus su pirmine deklaracija susijusius pasikeitimus. Pranešama likus ne mažiau kaip 180 dienų iki numatytos šių pakeitimų dienos.
15. Valstybė-šalis, gaminanti 1 sąrašo chemines medžiagas vieninteliame nedideliame objekte, kasmet pateikia detalų pranešimą apie objekto veiklą praėjusiais metais. Pranešimas pateikiamas ne vėliau kaip per 90 dienų po metų pabaigos ir apima:
(a) objekto identifikavimą;
(b) toliau nurodytą informaciją apie kiekvieną pagamintą, įgytą, suvartotą ar saugomą 1 sąrašo cheminę medžiagą:
(i) cheminį pavadinimą, struktūrinę formulę ir Chemical Abstracts Service registracijos numerį, jei toks suteiktas;
(ii) naudojamus metodus ir pagamintą kiekį;
(iii) 1, 2 ar 3 sąrašuose išvardytų pirmtakų, naudojamų 1 sąrašo cheminių medžiagų gamyboje, pavadinimus ir kiekį;
(iv) objekte suvartojamą kiekį ir suvartojimo tikslą(-us);
(v) kiekį, gautą iš kitų objektų arba išsiųstą į kitus valstybės-šalies objektus. Prie kiekvienos krovinio siuntos turi būti nurodytas kiekis, gavėjas ir tikslas;
(vi) maksimalų kiekį, saugotą bet kuriuo metu metų laikotarpiu;
(vii) kiekį, saugomą metų pabaigoje; ir
(c) informaciją apie bet kokius pasikeitimus objekte per metus lyginant su anksčiau pateiktais detaliais techniniais objekto aprašymais, įskaitant įrengimų inventorinį aprašą ir detalias schemas.
16. Kiekviena valstybė-šalis, gaminanti 1 sąrašo chemines medžiagas vieninteliame nedideliame objekte, pateikia detalią kasmetinę deklaraciją apie planuojamą veiklą ir numatomą gamybą objekte ateinančiais metais. Deklaracija pateikiama likus ne mažiau kaip 90 dienų iki tų metų pradžios ir apima:
(a) objekto identifikaciją;
(b) apie kiekvieną 1 sąraše nurodytą cheminę medžiagą, kurią numatoma pagaminti, suvartoti ar saugoti tame objekte, pateikiama tokia nurodyta informacija:
(i) cheminis pavadinimas, struktūrinė formulė ir Chemical Abstracts Service registracijos numeris, jei toks suteiktas;
(ii) numatoma gamybos apimtis ir gamybos tikslas;
(c) informacija apie bet kokius pasikeitimus objekte per metus lyginant su anksčiau pateiktais detaliais techniniais objekto aprašymais, įskaitant įrengimų inventorinį aprašą ir detalias schemas.
Kiti 10 ir 11 punktuose nurodyti objektai
17. Valstybė-šalis nurodo Techniniam sekretoriatui kiekvieno objekto pavadinimą, buvimo vietą ir pateikia detalų techninį objekto arba jo atitinkamos dalies (-ių) aprašymą pagal Techninio sekretoriato reikalavimą. Konkrečiai nurodomas objektas, kuriame gaminamos 1 sąrašo cheminės medžiagos apsisaugojimo tikslais. Šie pirminiai pranešimai apie esančius objektus pateikiami ne vėliau kaip per 30 dienų po to, kai ši Konvencija įsigalioja valstybei-šaliai. Pirminiai pranešimai apie naujus objektus pateikiami likus ne mažiau kaip 180 dienų iki eksploatavimo pradžios.
18. Kiekviena valstybė-šalis iš anksto informuoja Techninį sekretoriatą apie planuojamus pakeitimus, susijusius su pirmine deklaracija. Tokia informacija suteikiama likus ne mažiau kaip 180 dienų iki planuojamos pasikeitimo dienos.
19. Kiekviena valstybė-šalis pateikia detalų kasmetinį pranešimą apie planuojamą veiklą ir numatomą gamybą kiekviename objekte ateinančiais metais. Pranešimas pateikiamas ne vėliau kaip per 90 dienų po tų metų pabaigos ir jame pateikiama:
(a) objekto identifikavimas;
(b) toliau nurodyta informacija apie kiekvieną 1 sąrašo cheminę medžiagą:
(i) cheminis pavadinimas, struktūrinė formulė ir Chemical Abstracts Service registracijos numeris, jei toks suteiktas;
(ii) pagamintas kiekis ir, jei gaminama apsisaugojimo tikslais, naudojami metodai;
(iii) pirmtakų, išvardytų 1, 2 ar 3 sąrašuose ir naudojamų 1 sąrašo cheminių medžiagų gamyboje, pavadinimas ir kiekis;
(iv) objekte suvartotas kiekis ir suvartojimo tikslas;
(v) kiekis, perduotas kitiems objektams, esantiems valstybės-šalies teritorijoje; kiekviename pardavime turi būti nurodomas kiekis, gavėjas, tikslas;
(vi) maksimalus kiekis, saugomas bet kuriuo metu metų laikotarpiu;
(vii) metų pabaigoje saugomas kiekis;
(c) informacija apie bet kokius pasikeitimus objekte arba atitinkamose jo dalyse per metus lyginant su anksčiau pateiktais detaliais techniniais objekto aprašymais.
20. Kiekviena valstybė-šalis dėl kiekvieno objekto pateikia detalų kasmetinį pranešimą apie planuojamą veiklą ir numatomą gamybą objekte kitais metais. Pranešimas pateikiamas ne vėliau kaip prieš 90 dienų iki tų metų pradžios ir apima:
(a) objekto identifikavimą;
(b) toliau nurodytą informaciją apie kiekvieną 1 sąrašo cheminę medžiagą:
(i) cheminį pavadinimą, struktūrinę formulę ir Chemical Abstracts Service registracijos numerį, jei toks suteiktas;
(ii) numatomą pagaminti kiekį, laikotarpius, kai numatoma vykdyti gamybą ir gamybos tikslus;
(c) informaciją apie bet kokius pasikeitimus objekte ar atitinkamose jo dalyse per metus lyginant su anksčiau pateiktais detaliais techniniais objekto aprašymais.
Vienintelis nedidelis objektas
21. Patikrinimo, atliekamo vieninteliame nedideliame objekte, tikslas yra patikrinti, ar teisingai deklaruojami 1 sąrašo cheminių medžiagų pagaminti kiekiai ir ypač ar jų bendras kiekis neviršija 1 tonos.
22. Objekte atliekamas sistemingas patikrinimas inspektuojant vietoje ir atliekant stebėjimus su vietoje instaliuotais įrengimais.
23. Konkrečiame objekte atliekamų inspekcijų skaičius, intensyvumas, trukmė, terminai ir režimas priklauso nuo to, kiek pavojingos objektui bei šios Konvencijos tikslui yra atitinkamos cheminės medžiagos, nuo objekto ypatybių ir jame vykdomos veiklos pobūdžio. Atitinkamus pagrindinius principus apsvarsto ir tvirtina Konferencija pagal VIII straipsnio 21(i) punktą.
24. Pirminės inspekcijos tikslas yra apie objektą pateiktos informacijos patikrinimas, įskaitant 9 punkte nustatytų apribojimų reakcijos indams patikrinimą.
25. Ne vėliau kaip 180 dienų po to, kai ši Konvencija įsigalioja valstybei-šaliai, ši pagal tipinį susitarimą sudaro su Organizacija susitarimą dėl objekto, kuriame nustatomos detalios inspekcijos procedūros tame objekte.
26. Kiekviena valstybė-šalis, planuojanti steigti vienintelį nedidelį objektą po to, kai jos atžvilgiu įsigalioja ši Konvencija, pagal tipinį susitarimą sudaro su Organizacija susitarimą dėl objekto, kuriame išdėstomos detalios inspekcijos procedūros tame objekte prieš pradedant jo eksploataciją ar naudojimą.
Kiti objektai, nurodyti 10 ir 11 punktuose
28. Patikrinimo, atliekamo bet kuriame 10 ir 11 punktuose nurodytame objekte, tikslas yra patikrinti, ar:
(a) objektas nenaudojamas 1 sąrašo cheminių medžiagų gamybai, išskyrus deklaruotąsias chemines medžiagas;
(b) pagamintų, perdirbtų ar suvartotų 1 sąrašo cheminių medžiagų kiekiai yra teisingai deklaruoti ir atitinka deklaruoto tikslo reikalavimus;
(c) 1 sąrašo cheminės medžiagos nėra nukreipiamos ar naudojamos kitais tikslais.
29. Objekte vykdomas sistemingas patikrinimas atliekant inspekcijas vietoje ir vykdant stebėjimus vietoje instaliuotais prietaisais.
30. Konkrečiame objekte atliekamų inspekcijų skaičius, intensyvumas, trukmė, terminai ir režimas priklauso nuo to, kiek pavojingi objektui bei šios Konvencijos tikslui yra gaminamų cheminių medžiagų kiekiai, nuo objekto ypatybių ir jame vykdomos veiklos pobūdžio. Atitinkamus pagrindinius principus apsvarsto ir tvirtina Konferencija pagal VIII straipsnio 21(i) punktą.
31. Ne vėliau kaip 180 dienų po to, kai ši Konvencija įsigalioja valstybei-šaliai, ši pagal tipinį susitarimą sudaro su Organizacija susitarimus dėl objektų, kuriuose nustatomos detalios inspekcijos procedūros kiekvienam objektui.
VII DALIS
VEIKLA, NEUŽDRAUSTA ŠIOJE KONVENCIJOJE PAGAL VI STRAIPSNĮ
Bendrų nacionalinių duomenų deklaravimas
1. Pirminėse ir kasmetinėse deklaracijose, kurias turi pateikti kiekviena valstybė-šalis pagal VI straipsnio 7 ir 8 punktus, turi būti paskelbti praėjusių metų bendri nacionaliniai duomenys apie kiekvienos 2 sąrašui priklausančios cheminės medžiagos pagamintus, perdirbtus, suvartotus, importuotus ir eksportuotus kiekius bei kiekybiniai kiekvienai šaliai tenkančio importo ir eksporto parametrai.
Gamybos zonų, gaminančių, perdirbančių ar vartojančių 2 sąrašo chemines medžiagas, deklaracijos
3. Pirminės ir kasmetinės deklaracijos būtinos visoms gamybos zonoms, susidedančioms iš vienos ar daugiau gamyklų, kurios bet kuriais iš praėjusių trejų kalendorinių metų gamino, perdirbo ar vartojo arba kuriose kitais kalendoriniais metais numatoma gaminti, perdirbti ar suvartoti daugiau kaip:
(a) 1 kg cheminės medžiagos, pažymėtos ženklu „*“ 2 sąrašo A dalyje;
(b) 100 kg bet kokios kitos cheminės medžiagos, įtrauktos į 2 sąrašo A dalį; arba
(c) 1 toną cheminės medžiagos, įtrauktos į 2 sąrašo B dalį.
4. Kiekviena valstybė-šalis pateikia:
(a) pirminę deklaraciją pagal 3 punktą ne vėliau kaip per 30 dienų po to, kai jos atžvilgiu įsigalioja ši Konvencija; ir, pradedant kitais kalendoriniais metais,
(b) kasmetines deklaracijas apie vykdytą veiklą ne vėliau kaip per 90 dienų po praėjusių kalendorinių metų pabaigos;
(c) kasmetines deklaracijas apie numatomą veiklą ne vėliau kaip likus 60 dienų iki kitų kalendorinių metų pradžios. Bet kokia tokia veikla, suplanuota papildomai po kasmetinės deklaracijos pateikimo, deklaruojama ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki tokios veiklos pradžios.
5. Mišiniams, kuriuose yra nedidelė 2 sąrašo cheminės medžiagos koncentracija, deklaracijų pagal 3 punktą paprastai nereikia. Kaip nustatyta pagrindiniuose principuose, jų reikia tik tais atvejais, kai laikoma, kad 2 sąrašo cheminės medžiagos išgavimo iš mišinio lengvumas bei jo bendras svoris mišinyje kelia pavojų šios Konvencijos objektui ir tikslui. Šiuos pagrindinius principus nagrinėja ir tvirtina Konferencija pagal VIII straipsnio 21(i) punktą.
6. Gamybos zonų deklaracijose pagal 3 punktą nurodoma:
(a) gamybos zonos pavadinimas ir ją eksploatuojančio savininko, bendrovės ar įmonės pavadinimas;
(b) tiksli jos buvimo vieta, įskaitant adresą; ir
(c) gamybos zonoje esančių gamyklų, kurios deklaruojamos pagal šio Priedo VIII dalį, skaičius.
7. Gamybos zonos deklaracijose pagal 3 punktą taip pat pateikiama toliau nurodyta informacija apie kiekvieną įmonę, esančią gamybos zonos ribose ir atitinkančią 3 punkte pateiktas specifikacijas:
(a) įmonės pavadinimas ir ją eksploatuojančių savininko, bendrovės ar įmonės pavadinimas;
(b) jos tiksli vieta gamybos zonoje, įskaitant konkretų pastato ar statinio numerį, jei toks yra;
(c) jos pagrindinė veikla;
(d) ar įmonė:
(i) gamina, perdirba ar vartoja deklaruotas 2 sąrašo chemines medžiagas;
(ii) specializuojasi tokioje veikloje ar užsiima įvairia veikla; ir
(iii) vykdo kitą veiklą su deklaruota 2 sąrašo chemine medžiaga (cheminėmis medžiagomis), įskaitant konkretų tokios veiklos apibūdinimą (pvz., saugojimas); ir
(e) įmonės gamybinį pajėgumą kiekvienos iš deklaruotų 2 sąrašo cheminių medžiagų atžvilgiu.
8. Gamybos zonos deklaracijose pagal 3 punktą taip pat nurodoma tokia informacija apie kiekvieną 2 sąrašo cheminę medžiagą, kuri viršija deklaravimui nustatytą šios medžiagos kiekį:
(a) įprastinis cheminis pavadinimas ar objekte naudojamas prekinis pavadinimas, struktūrinė formulė ir Chemical Abstracts Service registracijos numeris, jei toks suteiktas;
(b) pirminės deklaracijos atveju – bendras kiekis, kurį gamybos zona pagamino, perdirbo, suvartojo, importavo ir eksportavo kiekvienais iš trijų praėjusių kalendorinių metų;
(c) metinės deklaracijos apie praėjusio laikotarpio veiklą atveju: bendras kiekis, kurį gamybos zona pagamino, perdirbo, suvartojo, importavo ir eksportavo praėjusiais kalendoriniais metais;
(d) metinės deklaracijos numatomos veiklos atveju: bendras kiekis, kurį numatoma pagaminti, perdirbti ar suvartoti gamybos zonoje kitais kalendoriniais metais, įskaitant numatomus gamybos, perdirbimo ar vartojimo laikotarpius;
(e) tikslai, dėl kurių cheminė medžiaga buvo ar bus pagaminta, perdirbta ar suvartota:
(i) perdirbimas ir suvartojimas vietoje, nurodant produktų rūšis;
(ii) pardavimas ar perdavimas valstybės-šalies teritorijoje ar bet kurioje kitoje vietoje, kuri yra valstybės-šalies jurisdikcijoje ar jos kontroliuojama, nurodant, ar cheminė medžiaga skirta kitai pramonės šakai, prekybos firmai ar kam kitam, ir pagal galimybes įvardijant galutinės produkcijos rūšis;
(iii) tiesioginis eksportas, nurodant susijusias valstybes; arba
(iv) kiti, nurodant tuos kitus tikslus.
Deklaracija dėl 2 sąrašo cheminių medžiagų gamybos praeityje cheminio ginklo tikslais
9. Kiekviena valstybė-šalis ne vėliau kaip po 30 dienų po to, kai jos atžvilgiu įsigalioja ši Konvencija, deklaruoja visas gamybos zonas, kuriose yra įmonių, kurios bet kuriuo metu po 1946 m. sausio 1 d. gamino kokią nors 2 sąrašo cheminę medžiagą cheminio ginklo tikslais.
10. Gamybos zonos deklaracijose pagal 9 punktą nurodoma:
(a) gamybos zonos pavadinimas ir ją eksploatuojančio savininko, bendrovės ar įmonės pavadinimas;
(b) jos tiksli buvimo vieta, įskaitant adresą;
(c) kiekvienai įmonei, kuri yra gamybos zonos teritorijoje ir atitinka 9 punkte pateiktas specifikacijas, – tą pačią informaciją, kuri reikalaujama pagal 7 punkto (a)-(e) papunkčius; ir
(d) kiekvienai 2 sąrašo cheminei medžiagai, pagamintai cheminio ginklo tikslais:
(i) cheminis pavadinimas, įprastinis arba prekinis pavadinimas, kurį gamybos zona naudoja cheminio ginklo gamybos tikslais, struktūrinė formulė ir Chemical Abstracts Service registracijos numeris, jei toks suteiktas;
(ii) cheminės medžiagos pagaminimo datos ir pagamintas kiekis;
(iii) vieta, kur buvo pristatyta cheminė medžiaga ir ten pagamintas galutinis produktas, jeigu yra žinomas.
Informacija, kurią pateikia valstybės-šalys
Bendros nuostatos
12. VI straipsnio 4 punkte numatytas patikrinimas vykdomas atliekant inspekcijas vietose tose deklaruotose gamybos zonose, kur yra viena ar daugiau įmonių, bet kuriais iš paskutinių trejų kalendorinių metų pagaminusių, perdirbusių ar suvartojusių arba numatančių kitais kalendoriniais metais pagaminti, perdirbti ar suvartoti daugiau kaip:
(a) 10 kg cheminės medžiagos, kuri 2 sąrašo A dalyje pažymėtas ženklu „*“;
(b) 1 toną bet kokios kitos cheminės medžiagos, kuri įtraukta į 2 sąrašo A dalį; ar
(c) 10 tonų cheminės medžiagos, kuri įtraukta į 2 sąrašo B dalį.
13. Organizacijos programoje ir biudžete, kuriuos priima Konferencija pagal VIII straipsnio 21(a) punktą atskira eilute pateikiama patikrinimo pagal šį skirsnį programa ir biudžetas. Skirstant lėšas, kurios skiriamos patikrinimui pagal VI straipsnį, Techninis sekretoriatas per pirmus trejus metus po šios Konvencijos įsigaliojimo skiria pirmenybę gamybos zonų, deklaruotų pagal A skirsnį, inspekcijai. Vėliau toks paskirstymas yra koreguojamas remiantis sukauptu patyrimu.
Inspekcijų tikslai
15. Bendras inspekcijų tikslas yra patikrinti, ar vykdoma veikla atitinka įsipareigojimus pagal šią Konvenciją ir neprieštarauja informacijai, kuri pateikiama deklaracijose. Konkretūs inspekcijų tikslai pagal A skirsnį deklaruojamose gamybos zonose apima patikrinimą, ar:
(a) nėra kokios nors 1 sąrašo cheminės medžiagos, o ypač ar nevykdoma jos gamyba, išskyrus jei taip yra pagal šio Priedo VI dalį;
(b) 2 sąrašo cheminių medžiagų gamybos, perdirbimo ar suvartojimo apimtys atitinka deklaruotąsias; ir
(c) 2 sąrašo cheminės medžiagos nėra nukreipiamos veiklai, kurią draudžia ši Konvencija.
Pirminė inspekcija
16. Kiekviena gamybos zona, kuri turi būti inspektuojama pagal 12 punktą, priima pirminę inspekciją kaip galima greičiau, bet pageidautina, kad ne vėliau kaip po trejų metų po šios Konvencijos įsigaliojimo. Gamybos zonos, deklaruotos po šio laikotarpio, priima pirminę inspekciją ne vėliau kaip vieneri metai po to, kai pirmą kartą deklaruoja gamybą, perdirbimą ar suvartojimą. Techninis sekretoriatas pasirenka gamybos zonas pirminėms inspekcijoms tokiu būdu, kad būtų neįmanoma nuspėti tikslios datos, kada gamybos zona bus inspektuojama.
17. Pirminės inspekcijos metu parengiamas susitarimo dėl objekto projektas, jeigu valstybė-šalis, kurioje vyksta inspekcija, ir Techninis sekretoriatas nenusprendžia, kad tai nėra reikalinga.
18. Norėdami priimti sprendimą dėl kitų inspekcijų dažnumo ir intensyvumo, pirminės inspekcijos metu inspektoriai įvertina atitinkamų cheminių medžiagų riziką šios Konvencijos objektui ir tikslui, atitinkamas gamybos zonos ypatybes ir joje vykdomos veiklos pobūdį, atsižvelgdami inter alia į:
(a) sąrašuose esančių cheminių medžiagų ir iš jų pagamintų galutinių produktų, jei tokie yra, nuodingumą;
(b) sąrašuose esančių cheminių medžiagų kiekį, paprastai saugomą inspektuojamoje zonoje;
(c) pradinių cheminių medžiagų, reikalingų sąrašuose esančių cheminių medžiagų gamybai, kiekį, kuris paprastai saugomas inspektuojamoje zonoje;
(d) 2 sąrašo įmonių gamybinius pajėgumus; ir
(e) potencialą ir galimybes paversti inspektuojamą zoną tinkama pradėti joje nuodingų cheminių medžiagų gamybą, saugojimą ir užpildymą jais.
Inspekcijos
19. Po pirminės inspekcijos kiekvienoje gamybos zonoje, kuri turi būti inspektuojama pagal 12 punktą, bus atliekamos vėlesnės inspekcijos.
20. Parinkdamas konkrečias gamybos zonas inspekcijai ir spręsdamas, kokio dažnumo ir intensyvumo turi būti inspekcijos, Techninis sekretoriatas skiria reikiamą dėmesį į atitinkamos cheminės medžiagos keliamą riziką šios Konvencijos objektui ir tikslui, gamybos zonos ypatumams ir joje vykdomos veiklos pobūdį, atsižvelgdamas į atitinkamą susitarimą dėl objekto bei į pirminių ir vėlesnių inspekcijų rezultatus.
21. Techninis sekretoriatas pasirenka konkrečią gamybos zoną inspekcijai tokiu būdu, kad būtų neįmanoma nuspėti tikslios datos, kada ji bus inspektuojama.
Inspekcijos procedūros
23. Be suderintų pagrindinių principų, kitų atitinkamų šio Priedo ir Slaptumo priedo nuostatų, dar taikomi toliau pateikti 24-30 punktai.
24. Susitarimą dėl objekto deklaruotai gamybos zonai sudaro valstybė-šalis ir Organizacija ne vėliau kaip 90 dienų po pirminės inspekcijos pabaigos, jeigu inspektuojama valstybė-šalis ir Techninis sekretoriatas nenusprendžia, kad jis nėra reikalingas. Toks sutarimas sudaromas pagal tipinį susitarimą ir reguliuoja inspekcijų atlikimą deklaruotoje gamybos zonoje. Tokiame susitarime nurodomas inspekcijų dažnumas ir intensyvumas bei detalios inspekcijos procedūros pagal 25-29 punktus.
25. Inspekcijos objektas yra deklaruota 2 sąrašo įmonė(-ės), esanti deklaruotos gamybos zonos ribose. Jeigu inspekciją atliekanti grupė pareikalauja, kad jai būtų leista įeiti į kitas gamybos zonos dalis, toks leidimas jai suteikiamas pagal įsipareigojimą duoti paaiškinimus pagal šio Priedo II dalies 51 punktą ir pagal susitarimą dėl objekto arba, jei nėra susitarimo dėl objekto, pagal reguliuojamo lankymosi taisykles, pateiktas šio Priedo X dalies C skirsnyje.
26. Tam, kad komisija įsitikintų, jog nebuvo deklaruotų cheminių medžiagų perdavimo kitiems tikslams ir kad gamyba atitinka deklaracijas, atitinkamai suteikiamas leidimas susipažinti su apskaitos dokumentacija.
27. Siekiant patikrinti, ar nėra nedeklaruotų sąrašo cheminių medžiagų, daroma mėginių atranka ir analizė.
28. Gali būti inspektuojamos šios sritys:
(a) vietos, į kurias pristatomos ar kuriose laikomos pradinės cheminės medžiagos (reagentai);
(b) vietos, kuriose dirbama su reagentais prieš patalpinant juos į indus, kur vyksta reakcija;
(c) žaliavų linijos, kuriomis atitinkamai tiekiamos žaliavos iš vietų, nurodytų (a) ar (b) papunkčiuose, į indus, kuriuose vyksta reakcija, kartu su bet kokiais atitinkamais vožtuvais, išeigos matuokliais ir pan;
(d) indų, kur vyksta reakcija, išorinė dalis ir pagalbiniai įrengimai;
(e) linijos, einančios nuo indų, kuriuose vyksta reakcija, į ilgalaikio ar trumpalaikio sandėliavimo vietas arba į įrenginius, toliau perdirbančius deklaruotas 2 sąrašo chemines medžiagas;
(f) kontroliniai įrengimai, susiję su bet kuriuo dalyku pagal (a)-(e) papunkčius;
(g) atliekų ir nutekamųjų vandenų apdorojimo įrengimai ir vietos;
(h) cheminių medžiagų, neatitinkančių specifikacijos, pašalinimo įrengimai ir vietos.
Pranešimas apie inspekciją
C. PERDAVIMAS VALSTYBĖMS, KURIOS NĖRA PRISIJUNGUSIOS PRIE ŠIOS KONVENCIJOS
31. 2 sąrašo cheminės medžiagos perduodamos tik valstybėms-šalims ir tik iš jų gaunamos. Ši prievolė įsigalioja po trejų metų nuo Konvencijos įsigaliojimo.
32. Šiuo tarpiniu trejų metų laikotarpiu kiekviena valstybė-šalis, perduodama 2 sąrašo chemines medžiagas valstybėms, neprisijungusioms prie šios Konvencijos, reikalauja iš jų galutinio panaudojimo sertifikato, kaip nurodyta toliau. Atlikdama tokius perdavimus, kiekviena valstybė-šalis imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog perduotos cheminės medžiagos būtų naudojamos tik šios Konvencijos nedraudžiamiems tikslams. Valstybė-šalis inter alia reikalauja iš gaunančiosios šalies pažymos, kurioje nurodoma apie perduotąsias chemines medžiagas:
(a) kad jos bus naudojamos tik tiems tikslams, kurie neuždrausti pagal šią Konvenciją;
(b) kad jos nebus perduotos toliau;
(c) jų rūšys ir kiekiai;
(d) jų galutinis panaudojimas;
(e) galutinio(-ių) vartotojo(-ų) adresas(-ai) ir pavadinimas.
VIII DALIS
VEIKLA, NEUŽDRAUSTA ŠIOJE KONVENCIJOJE PAGAL VI STRAIPSNĮ
Bendrų nacionalinių duomenų deklaracijos
1. Pirminėse ir kasmetinėse deklaracijose, kurias pagal VI straipsnio 7 ir 8 punktus pateikia valstybės-šalys, nurodomi bendri nacionaliniai praėjusių kalendorinių metų duomenys apie kiekvieną 3 sąrašo cheminės medžiagos pagamintą, importuotą ir eksportuotą kiekį bei kiekvienos šalies kiekybinius importo ir eksporto parametrus.
Gamybos zonų, gaminančių 3 sąrašo chemines medžiagas, deklaracijos
3. Pirminės ir kasmetinės deklaracijos būtinos visoms gamybos zonoms, kuriose yra viena ar daugiau įmonių, kurios praėjusiais kalendoriniais metais pagamino arba numatoma, kad kitais kalendoriniais metais pagamins daugiau kaip 30 tonų 3 sąrašo cheminių medžiagų.
4. Kiekviena valstybė-šalis pateikia:
(a) pirmines deklaracijas pagal 3 punktą ne vėliau kaip per 30 dienų po to, kai jos atžvilgiu įsigalioja ši Konvencija; ir, pradedant kitais kalendoriniais metais;
(b) kasmetines deklaracijas apie veiklą, vykdytą praeityje, ne vėliau kaip praėjus 90 dienų po praėjusių kalendorinių metų pabaigos;
(c) kasmetines deklaracijas apie numatomą veiklą ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki kitų kalendorinių metų pradžios. Bet kokia tokia veikla, papildomai planuojama po kasmetinės deklaracijos pateikimo, deklaruojama ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki tokios veiklos pradžios.
5. Deklaracijų pagal 3 punktą paprastai nereikalaujama mišiniams, kuriuose nedidelė 3 sąrašo cheminių medžiagų koncentracija. Pagal pagrindinius principus jų reikia tik tais atvejais, kai laikoma, kad nesudėtingas 3 sąrašo cheminių medžiagų išgavimas iš mišinio ir jo bendras svoris kelia pavojų jos Konvencijos objektui ir tikslui. Šiuos pagrindinius principus svarsto ir tvirtina Konferencija pagal VIII straipsnio 21(i) punktą.
6. Gamybos zonų deklaracijose pagal 3 punktą nurodoma:
(a) gamybos zonos pavadinimas ir ją eksploatuojančio savininko, bendrovės ar įmonės pavadinimas;
(b) jos tiksli buvimo vieta, įskaitant adresą; ir
(c) įmonių, deklaruojamų pagal šio Priedo VII dalį, skaičius gamybos zonoje.
7. Gamybos zonos deklaracijose pagal 3 punktą taip pat pateikiama tokia informacija apie kiekvieną įmonę, kuri yra gamybos zonoje ir atitinka 3 punkte pateiktas specifikacijas:
(a) įmonės pavadinimas ir ją eksploatuojančio savininko, bendrovės ar įmonės pavadinimas;
(b) jos tiksli vieta gamybos zonos teritorijoje, įskaitant konkretų pastato ar statinio numerį, jei toks yra;
(c) jos pagrindinė veikla.
8. Gamybos zonos deklaracijose pagal 3 punktą taip pat pateikiama tokia informacija apie kiekvieną 3 sąrašo cheminę medžiagą, kuri viršija deklaravimui nustatytą šios medžiagos kiekį:
(a) cheminis pavadinimas, įprastinis ar prekybinis pavadinimas, kurį naudoja objektas, struktūrinė formulė ir Chemical Abstracts Service registracijos numeris, jei toks suteikiamas;
(b) apytikris cheminės medžiagos kiekis, pagamintas praėjusiais kalendoriniais metais arba deklaracijų apie numatomą veiklą atveju kiekis, kurį numatoma pagaminti kitais kalendoriniais metais, išreiškiamas tokiuose diapazonuose: 30-200 tonų, 200-1000 tonų, 1000-10000 tonų, 10000-100000 tonų ir daugiu kaip 100000 tonų;
(c) tikslai, kuriais cheminė medžiaga buvo ar bus gaminama.
Deklaracijos apie 3 sąrašo cheminių medžiagų gamybą praeityje cheminio ginklo tikslais
9. Kiekviena valstybė-šalis ne vėliau kaip praėjus 30 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo jos atžvilgiu deklaruoja visas gamybos zonas, kuriose yra įmonių, bet kuriuo metu po 1946 metų sausio 1 d. gaminusių 3 sąrašo chemines medžiagas cheminio ginklo tikslais.
10. Deklaracijose apie gamybos zonas pagal 9 punktą pateikiama:
(a) gamybos zonos pavadinimas ir ją eksploatuojančio savininko, bendrovės ar įmonės pavadinimas;
(b) jos tiksli buvimo vieta, įskaitant adresą;
(c) kiekvienai įmonei, esančiai gamybos zonos teritorijoje ir atitinkančiai 9 punkto specifikacijas, – ta pati informacija, kurios reikalaujama pagal 7 punkto (a)-(c) papunkčius;
(d) kiekvienai 3 sąrašo cheminei medžiagai, pagamintai cheminio ginklo tikslais:
(i) cheminis pavadinimas ar prekinis pavadinimas, kurį naudoja gamybos zonoje cheminio ginklo gamybos tikslais, struktūrinė formulė ir Chemical Abstracts Service registracijos numeris, jeigu toks suteiktas;
(ii) cheminės medžiagos pagaminimo datos ir pagamintas kiekis; ir
(iii) vieta, į kurią buvo pristatyta cheminė medžiaga ir ten pagamintas galutinis produktas, jeigu toks žinomas.
Valstybėms-šalims pateikiama informacija
Bendrieji nuostatai
12. VI straipsnio 5 punkte numatytas patikrinimas atliekamas vykdant inspekcijas vietose tose deklaruotose gamybos zonose, kurios praėjusiais kalendoriniais metais gamino arba numatoma, kad kitais kalendoriniais metais pagamins iš viso daugiau kaip 200 tonų bet kokios 3 sąrašo cheminės medžiagos, viršijančios deklaruotiną 30 tonų kiekį.
13. Organizacijos programoje ir biudžete, kuriuos priima Konferencija pagal VIII straipsnio 21(a) punktą, atskiru straipsniu įtraukiami patikrinimo pagal šį skirsnį, atsižvelgiant į šio Priedo VII dalies 13 punktą, programa ir biudžetas.
14. Pagal šį skirsnį Techninis sekretoriatas be specialios atrankos, naudodamas atitinkamus mechanizmus, tokius kaip specialiai parengtos kompiuterinės programos, pasirenka gamybos zonas inspekcijai, atsižvelgdamas į toliau pateiktus reikšmingus faktorius:
(a) teisingas inspekcijų paskirstymas geografiniu požiūriu;
(b) Techninio sekretoriato turima informacija apie deklaruotas gamybos zonas, kuri susijusi su atitinkama chemine medžiaga, gamybos zonos ypatumais ir joje vykdomos veiklos pobūdžiu.
15. Jokia gamybos zona nepriima daugiau kaip dviejų inspekcijų per metus pagal šio skyriaus nuostatas. Tačiau tai neapriboja inspekcijų pagal IX straipsnį.
16. Pasirinkdamas gamybos zonas inspekcijai pagal šį skirsnį, Techninis sekretoriatas laikosi šių bendro inspekcijų skaičiaus, kurį pagal šitą šio Priedo dalį ir IX dalį priima valstybė-šalis per kalendorinius metus, apribojimų: visų inspekcijų skaičius neviršija trijų plius 5 procentai nuo bendro gamybos zonų skaičiaus, kurį valstybė-šalis deklaravo tiek pagal šią dalį, tiek ir pagal šio Priedo IX dalį, arba 20 inspekcijų priklausomai nuo to, kuris skaičius yra mažesnis.
Inspekcijos tikslai
17. Gamybos zonose, deklaruotose pagal A skirsnį, bendras inspekcijų tikslas yra patikrinti, ar vykdoma veikla atitinka deklaracijose pateiktą informaciją. Konkretus inspekcijų tikslas yra patikrinti, ar nėra bet kokių 1 sąrašo cheminių medžiagų, ir ypač ar nevykdoma jų gamyba, išskyrus gamybą pagal šio Priedo VI dalį.
Inspekcijos procedūros
18. Be suderintų pagrindinių principų, kitų atitinkamų šio Priedo ir Slaptumo priedo nuostatų, taikomi toliau pateikti 19-25 punktai.
20. Tikrinimo objektas yra deklaruota 3 sąrašo įmonė(-ės), esanti deklaruotos gamybos zonos teritorijoje. Jeigu inspekcijos grupė pagal šio Priedo II dalies 51 punktą reikalauja, kad jai būtų leista įeiti į kitas gamybos zonos vietas tam, kad ji galėtų pašalinti neaiškumus, tai tokio leidimo mastas suderinamas su inspekcijos grupe ir valstybe šalimi, kurioje vykdoma inspekcija.
21. Inspekcijos grupei gali būti leista susipažinti su apskaitos dokumentais tais atvejais, kai inspekcijos grupė ir inspektuojama valstybė-šalis mano, kad toks leidimas padės pasiekti inspekcijos tikslus.
22. Siekiant patikrinti, ar nėra nedeklaruotų į sąrašus įtrauktų cheminių medžiagų, gali būti atlikta mėginių atranka ir analizė. Jeigu nepavyksta pašalinti neaiškumo, inspektuojamai valstybei-šaliai sutikus, mėginių analizė gali būti atliekama paskirtoje laboratorijoje, esančioje už objekto ribų.
23. Gali būti inspektuojamos šios vietos:
(a) vietos, į kurias pristatomos ar kuriose laikomos pradinės cheminės medžiagos (reagentai);
(b) vietos, kur dirbama su reagentais prieš patalpinant juos į indus, kuriuose vyksta reakcija;
(c) žaliavų linijos, kuriomis atitinkamai tiekiamos žaliavos iš vietų, nurodytų (a) ar (b) papunkčiuose, į indus, kuriuose vyksta reakcija, kartu su bet kokiais atitinkamais vožtuvais, išeigos matuokliais ir pan.;
(d) indų, kuriuose vyksta reakcija, išorinė dalis ir pagalbiniai įrengimai;
(e) linijos, einančios nuo indų, kuriuose vyksta reakcija, į ilgalaikio ar trumpalaikio sandėliavimo vietas arba į įrenginius, toliau perdirbančius deklaruotas 3 sąrašo chemines medžiagas;
(f) kontroliniai įrengimai, susiję su bet kuriuo dalyku pagal (a)-(e) papunkčius;
(g) atliekų ir nutekamųjų vandenų apdorojimo įrengimai ir vietos;
(h) specifikacijos neatitinkančių cheminių medžiagų pašalinimo įrengimai ir vietos.
Pranešimas apie inspekciją
C. PERDAVIMAS VALSTYBĖMS, KURIOS NĖRA PRISIJUNGUSIOS PRIE ŠIOS KONVENCIJOS
26. Kai 3 sąrašo cheminės medžiagos perduodamos valstybėms, kurios nėra prisijungusios prie šios Konvencijos, kiekviena valstybė-šalis imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog perduotos cheminės medžiagos bus naudojamos tik šios Konvencijos nedraudžiamiems tikslams. Valstybė-šalis inter alia reikalauja iš gaunančiosios valstybės pažymos, kurioje nurodoma apie perduodamąsias chemines medžiagas:
(a) kad jos bus naudojamos tik tais tikslais, kurie neuždrausti pagal šią Konvenciją;
(b) kad jos nebus perduotos toliau kitai šaliai;
(c) jų rūšys ir kiekiai;
(d) jų galutinis panaudojimas; ir
(e) galutinio(-ių) vartotojo(-ų) adresas(-ai) ir pavadinimas.
IX DALIS
VEIKLA, NEDRAUDŽIAMA ŠIOS KONVENCIJOS PAGAL VI STRAIPSNĮ
Kitų cheminių medžiagų gamybos objektų sąrašas
1. Pirminė deklaracija, kurią pateikia kiekviena valstybė-šalis pagal VI straipsnio 7 punktą, apima sąrašą visų gamybos objektų, kurie:
(a) praėjusiais kalendoriniais metais sintezės būdu pagamino daugiau kaip 200 tonų neįtrauktų į sąrašą konkrečių organinių cheminių medžiagų; arba
(b) apima vieną ar daugiau įmonių, kurios praėjusiais kalendoriniais metais sintezės būdu pagamino daugiau kaip 30 tonų į sąrašus neįtrauktų konkrečių organinių cheminių medžiagų, turinčių fosforo, sieros ar fluoro (toliau vadinamos „FSF-įmonės“ ir „FSF-cheminės medžiagos“).
2. Kitų cheminių medžiagų gamybos objektų sąrašas, kuris turi būti pateikiamas pagal 1 punktą, neapima gamybos zonų, kurios išimtinai gamino sprogmenis arba angliavandenilius.
3. Kiekviena valstybė-šalis pagal 1 punktą kaip savo pirminės deklaracijos dalį ne vėliau kaip per 30 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo jos atžvilgiu pateikia kitų chemines medžiagas gaminančių objektų sąrašą. Kiekviena valstybė-šalis ne vėliau kaip per 90 dienų nuo kiekvienų kitų kalendorinių metų pradžios kasmet pateikia informaciją, reikalingą sąrašo atnaujinimui.
4. Kitų cheminių medžiagų gamybos objektų sąrašas, kuris pateikiamas pagal 1 punktą, apima tokią informaciją apie kiekvieną gamybos zoną:
(a) gamybos zonos pavadinimas ir ją eksploatuojančio savininko, bendrovės ar įmonės pavadinimas;
(b) jos tiksli buvimo vieta, įskaitant adresą;
(c) jos pagrindinė veikla; ir
(d) apytikris įmonių, gaminančių 1 punkte nurodytas chemines medžiagas, skaičius gamybos zonos ribose.
5. Gamybos zonų, įtrauktų į sąrašą pagal 1(a) punktą, sąraše taip pat pateikiama informacija apie apytikrę bendrą neįtrauktų į sąrašą konkrečių organinių cheminių medžiagų gamybos apimtį praėjusiais kalendoriniais metais, kuri išreiškiama tokiuose diapazonuose: iki 1000 tonų, 1000-10000 tonų ir daugiau kaip 10000 tonų.
6. Gamybos zonų, įtrauktų į sąrašą pagal 1(b) punktą, sąraše taip pat nurodomas FSF-įmonių skaičius gamybos zonos ribose ir informacija apie kiekvienoje FSF-įmonėje pagamintą apytikrį bendrą FSF-cheminių medžiagų kiekį praėjusiais kalendoriniais metais, kuri išreiškiama tokiuose diapazonuose: iki 200 tonų, nuo 200 iki 1000 tonų, nuo 1000 iki 10000 tonų ir daugiau kaip 10000 tonų.
Techninio sekretoriato pagalba
7. Jeigu valstybė-šalis dėl administracinių priežasčių laiko, kad sudarant jos cheminių medžiagų gamybos objektų sąrašą pagal 1 paragrafą yra būtina pagalba, ji gali prašyti Techninio sekretoriato suteikti tokią pagalbą. Tokiu atveju klausimai dėl sąrašo pilnumo sprendžiami rengiant konsultacijas tarp valstybės-šalies ir Techninio sekretoriato.
Valstybėms-šalims teikiama informacija
Bendros nuostatos
9. Atsižvelgiant į C skirsnio nuostatas, VI straipsnio 6 punkte numatytas patikrinimas atliekamas vykdant inspekcijas vietoje:
(a) gamybos zonose, įtrauktose į sąrašą pagal 1(a) punktą; ir
(b) gamybos zonose, įtrauktose į sąrašą pagal 1(b) punktą, kurios apima vieną ar daugiau FSF-įmonių, per praėjusius kalendorinius metus pagaminusių daugiau kaip 200 tonų FSF-cheminės medžiagos.
10. Organizacijos programoje ir biudžete, kuriuos priima Konferencija pagal VIII straipsnio 21(a) punktą, atskiru straipsniu pateikiami patikrinimo pagal šį skirsnį, vykdomo pradėjus jį įgyvendinti, programa ir biudžetas.
11. Remiantis šiuo skirsniu, Techninis sekretoriatas be specialios atrankos, naudodamas atitinkamus mechanizmus, tokius kaip specialiai parengtos kompiuterinės programos, pasirenka gamybos zonas inspekcijai, atsižvelgdamas į toliau pateiktus reikšmingus faktorius:
(a) teisingą geografinį inspekcijų pasiskirstymą;
(b) Techninio sekretoriato turimą informaciją apie į sąrašus įtrauktas gamybos zonas, susijusias su gamybos zonos ypatybėmis ir joje vykdoma veikla; ir
(c) valstybių-šalių pasiūlymus dėl pagrindo, kuris turi būti suderintas pagal 25 punktą.
12. Jokia gamybos zona nepriima daugiau kaip dviejų inspekcijų per metus pagal šio skirsnio nuostatas. Tačiau tai neapriboja inspekcijų pagal IX straipsnį.
13. Pasirinkdamas gamybos zonas inspekcijai pagal šį skirsnį, Techninis sekretoriatas laikosi šių apribojimų, nustatytų bendram inspekcijų skaičiui, kurį pagal šią ir VIII šio Priedo dalis priima valstybė-šalis vienais kalendoriniais metais: visų inspekcijų skaičius neviršija trijų plius 5 procentai nuo bendro gamybos zonų skaičiaus, kurį valstybė-šalis deklaravo tiek pagal šią dalį, tiek ir pagal šio Priedo VIII dalį, arba 20 inspekcijų priklausomai nuo to, kuris skaičius yra mažesnis.
Inspekcijos tikslai
14. Bendras inspekcijų tikslas gamybos zonose, įtrauktose į sąrašą pagal A skirsnį, yra patikrinti, ar vykdoma veikla atitinka deklaracijose pateikiamą informaciją. Konkretus inspekcijų tikslas yra patikrinti, ar nėra bet kokio 1 sąrašo chemikalo, o ypač ar nevykdoma jo gamyba, išskyrus jei taip yra pagal šio Priedo VI dalį.
Inspekcijos procedūros
15. Be suderintų pagrindinių principų, atitinkamų kitų šio Priedo ir Slaptumo priedo nuostatų, taikomi ir toliau pateikti 16-20 punktai.
17. Inspekcijos objektas inspekcijai pasirinktoje gamybos zonoje yra įmonė(-ės), gaminanti 1 punkte nurodytas chemines medžiagas, ypač FSF-įmonės, kurios įtrauktos į sąrašą pagal 1(b) punktą. Inspektuojama valstybė-šalis turi teisę reguliuoti įėjimą į šias gamyklas pagal šio Priedo X dalies C skirsnyje pateiktas reguliuojamo lankymo taisykles. Jeigu inspekciją atliekanti grupė pagal šio Priedo II dalies 51 punktą pareikalauja, kad jiems būti leista įeiti į kitas gamybos zonos dalis siekiant pašalinti neaiškumus, tokio leidimo laipsnis suderinamas tarp inspekcijos grupės ir inspektuojamos valstybės-šalies.
18. Inspekcijos grupei gali būti leista susipažinti su apskaitos dokumentais tokiais atvejais, kai inspekcijos grupė ir inspektuojama valstybė-šalis mano, kad toks leidimas padės pasiekti inspekcijos tikslų.
19. Siekiant patikrinti, ar nėra į sąrašus įtrauktų nedeklaruotų cheminių medžiagų, gali būti vietoje atliekama mėginių atranka ir analizė. Jeigu nepavyksta pašalinti neaiškumų, inspektuojamai valstybei-šaliai sutikus, mėginių analizė gali būti atliekama paskirtoje laboratorijoje už objekto ribų.
Pranešimas apie inspekciją
C. B SKIRSNIO ĮGYVENDINIMAS IR PERŽIŪRĖJIMAS
Įgyvendinimas
22. B skirsnis pradedamas įgyvendinti ketvirtų metų po šios Konvencijos įsigaliojimo pradžioje, jeigu Konferencija savo eilinėje sesijoje trečiais metais po šios Konvencijos įsigaliojimo nepriima kitokio sprendimo.
23. Eilinei Konferencijos sesijai trečiais metais po šios Konvencijos įsigaliojimo Generalinis direktorius parengia pranešimą, kuriame išaiškinama Techninio sekretoriato sukaupta patirtis įgyvendinant šio Priedo VII ir VIII dalių bei šios dalies A skirsnio nuostatas.
24. Trečiaisiais metais po šios Konvencijos įsigaliojimo Konferencija, remdamasi Generalinio direktoriaus pranešimu, savo eilinėje sesijoje gali priimti sprendimą dėl lėšų, skiriamų patikrinimui pagal B skirsnį, paskirstymo tarp „FSF-įmonių“ ir kitų chemines medžiagas gaminančių objektų. Priešingu atveju toks paskirstymas paliekamas Techninio sekretoriato ekspertų nuožiūrai ir įtraukiamas į kitų 11 punkte nurodytų reikšmingų faktorių sąrašą.
25. Trečiaisiais metais po šios Konvencijos įsigaliojimo Konferencija, rekomendavus Vykdomajai tarybai, savo eilinėje sesijoje priima sprendimą, kokiu pagrindu (pvz., regioniniu) turi būti pateikti valstybių-šalių pasiūlymai dėl inspekcijų tam, kad į juos būtų atsižvelgiama kaip į reikšmingus faktorius 11 punkte nurodytam atrankos procesui.
Peržiūrėjimas
26. Pirmojoje specialiojoje Konferencijos sesijoje, šaukiamoje pagal VIII straipsnio 22 punktą, visapusiškai atsižvelgiant į bendrą chemijos pramonės patikrinimo režimą (šio Priedo VI straipsnio VII-IX dalyse) bus peržiūrimos šios Patikrinimo priedo dalies nuostatos remiantis sukaupta patirtimi. Po to Konferencija pateikia rekomendacijas tam, kad padidintų patikrinimo režimo efektyvumą.
X DALIS
INSPEKCIJOS PAGAL PAREIKALAVIMĄ REMIANTIS IX STRAIPSNIU
A. INSPEKTORIŲ IR INSPEKTORIŲ PADĖJĖJŲ PASKYRIMAS IR ATRANKA
1. Neeilines inspekcijas pagal IX straipsnį vykdo tik tam tikslui specialiai paskirti inspektoriai ir inspektorių pavaduotojai. Tam paskirti neeilinės inspekcijos remiantis IX straipsniu inspektorius ir inspektorių pavaduotojus, Generalinis direktorius sudaro numatomų inspektorių ir inspektorių pavaduotojų sąrašą, atrinkdamas inspektorius ir inspektorių pavaduotojus iš įprastine patikrinimo veikla užsiimančių inspektorių ir inspektorių padėjėjų. Tokiame sąraše yra pakankamas skaičius reikiamą kvalifikaciją, patirtį, profesinius įgūdžius turinčių ir tinkamai paruoštų inspektorių ir inspektorių padėjėjų tam, kad būtų galima laisvai pasirinkti inspektorius, atsižvelgiant į jų buvimą ir rotacijos poreikį. Taip pat tinkamas dėmesys kreipiamas į inspektorių ir inspektorių padėjėjų parinkimą kaip galima platesniu geografiniu pagrindu. Inspektoriai ir inspektorių padėjėjai skiriami laikantis šio Priedo II dalies A skirsnyje pateiktų procedūrų.
2. Generalinis direktorius nustato inspekcijos grupės dydį ir parenka jos narius, atsižvelgdamas į konkretaus reikalavimo aplinkybes. Stengiamasi nustatyti minimalų inspekcijos grupės dydį, kuris būtinas siekiant tinkamai įgyvendinti pavedimą atlikti inspekciją. Joks reikalavimą pateikusios valstybės-šalies ar inspektuojamos valstybės-šalies pilietis negali būti inspekcijos grupės nariu.
B. IKIINSPEKCINĖ VEIKLA
3. Prieš pateikdama prašymą, kad neeilinė inspekcija atliktų patikrinimą, valstybė-šalis gali kreiptis į Generalinį direktorių, kad šis patvirtintų, jog Techninis sekretoriatas gali nedelsdamas imtis veiksmų šį prašymą įgyvendinti. Jeigu Generalinis direktorius negali nedelsdamas duoti tokio patvirtinimo, jis tai daro pirmai progai pasitaikius, laikydamasis prašymų patvirtinimui eiliškumo tvarkos. Jis taip pat informuoja valstybę – šalį apie tai, kada gali pasitaikyti galimybė imtis nedelsiamų veiksmų. Jeigu Generalinis direktorius nutaria, kad jau negalima imtis savalaikių veiksmų dėl prašymų, jis gali paprašyti Vykdomąją tarybą imtis atitinkamų veiksmų ateityje padėčiai ištaisyti.
Pranešimas
4. Prašyme, kad neeilinė inspekcija atliktų patikrinimą, kuris pateikiamas Vykdomajai tarybai ir Generaliniam direktoriui, turi būti bent jau tokia informacija:
(a) valstybė-šalis, kuri turi būti inspektuojama ir, kai taikytina, priimanti valstybė;
(b) naudojamas atvykimo punktas;
(c) inspektuojamos vietos dydis ir rūšis;
(d) susirūpinimas dėl galimo šios Konvencijos nesilaikymo, įskaitant atitinkamų šios Konvencijos nuostatų, keliančių susirūpinimą, nurodymą ir galimo nesilaikymo pobūdį ir aplinkybes bei atitinkamą informaciją, kurios pagrindu kyla susirūpinimas; ir
(e) prašančios valstybės-šalies stebėtojo pavardė.
Prašanti valstybė-šalis gali pateikti bet kokią papildomą informaciją, kuri jai atrodo reikalinga.
5. Generalinis direktorius per valandą patvirtina prašančiajai valstybei-šaliai, kad gavo jos prašymą.
6. Prašanti valstybė-šalis laiku informuoja Generalinį direktorių apie tai, kur yra inspekcijos vieta, tam, kad Generalinis direktorius galėtų pateikti tą informaciją inspektuojamai valstybei-šaliai ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki planuojamo inspekcijos grupės atvykimo į atvykimo punktą.
7. Prašanti valstybė-šalis kaip galima tiksliau nurodo inspekcijos vietą pateikdama vietos schemą, susietą su atskaitos tašku nurodant geografines koordinates artimiausios sekundės tikslumu, jei tai įmanoma. Jei galima, prašanti valstybė-šalis taip pat pateikia žemėlapį, kuriame bendrai nurodoma inspekcijos vieta, ir schemą, kurioje kaip galima tiksliau nurodomas reikalaujamas inspektuojamos vietovės perimetras.
8. Reikalaujamas perimetras:
(a) eina mažiausiai 10 metrų atstumu nuo bet kokių pastatų ar kitų statinių išorinės sienos;
(b) nekerta esančių apsaugos zonų; ir
(c) eina mažiausiai 10 metrų atstumu nuo išorinės pusės bet kokių esančių apsaugos zonų, kurias prašanti valstybė-šalis ketina įtraukti į reikalaujamą perimetrą.
9. Jeigu reikalaujamas perimetras neatitinka 8 punkte išdėstytų charakteristikų, inspekcijos grupė jį koreguoja tokiu būdu, kad jis atitiktų tą nuostatą.
10. Generalinis direktorius ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki inspekcijos grupės atvykimo į atvykimo punktą informuoja Vykdomąją tarybą apie tai, kur yra inspektuojama vieta, kaip nurodyta 7 punkte.
11. Informuodamas Vykdomąją tarybą pagal 10 punktą, Generalinis direktorius kartu perduoda inspektuojamajai valstybei-šaliai reikalavimą atlikti inspekciją, įskaitant inspekcijos vietą, kaip nurodyta 7 punkte. Šis pranešimas taip pat apima ir informaciją, nurodytą šio Priedo II dalies 32 punkte.
Įvažiavimas į inspektuojamos valstybės-šalies arba priimančios valstybės teritoriją
13. Generalinis direktorius pagal IX straipsnio 13-18 punktus išsiunčia inspekcijos grupę kaip galima greičiau po to, kai gauna prašymą atlikti inspekciją. Inspekcijos grupė atvyksta į atvykimo punktą kaip galima greičiau pagal 10 ir 11 punktų nuostatas.
14. Jeigu inspektuojamai valstybei-šaliai priimtinas reikalaujamas perimetras, jis nustatomas kaip galutinis perimetras kaip galima anksčiau, bet jokiu būdu ne vėliau kaip per 24 valandas po inspekcijos grupės atvykimo į atvykimo punktą. Inspektuojama valstybė-šalis atveža inspekcijos grupę prie inspektuojamos vietos galutinio perimetro. Jeigu inspektuojama valstybė-šalis laiko tai būtinu, toks transportavimas gali būti pradėtas ne anksčiau kaip prieš 12 valandų prieš pasibaigiant terminui, per kurį, kaip nustatyta šiame punkte, turi būti baigtas galutinio perimetro nustatymas. Bet kokiu atveju transportavimas baigiamas ne vėliau kaip 36 valandos po to, kai inspekcijos grupė atvyksta į atvykimo punktą.
15. Visiems deklaruotiems objektams taikomos papunkčių (a) ir (b) procedūros. (Šios dalies tikslais „deklaruotas objektas“ reiškia visus objektus, deklaruotus pagal III, IV ir V straipsnius. VI straipsnyje „deklaruotas objektas“ reiškia tik objektus, deklaruotus pagal šio Priedo VI dalį, bei deklaruotas įmones, nurodomas deklaracijose pagal šio Priedo VII dalies 7 ir 10(c) punktus ir VIII dalies 7 ir 10(c) punktus.)
(a) Jeigu reikalaujamas perimetras telpa į deklaruotą perimetrą ar jį atitinka, deklaruotasis perimetras laikomas galutiniu perimetru. Tačiau inspektuojamai valstybei-šaliai sutikus, galutinis perimetras gali būti sumažintas tam, kad atitiktų perimetrą, kurio reikalauja inspekcijos prašanti valstybė-šalis.
(b) Inspektuojama valstybė-šalis atveža inspekcijos grupę prie galutinio perimetro trumpiausiais praktiškai įmanomais terminais, tačiau bet kokiu atveju užtikrina, kad ji atvyks prie perimetro ne vėliau kaip per 24 valandas po inspekcijos grupės atvykimo į atvykimo punktą.
Alternatyvus galutinio perimetro nustatymas
16. Atvykimo punkte, jeigu inspektuojama valstybė-šalis negali priimti reikalaujamo perimetro, ji kaip galima greičiau, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip praėjus 24 valandoms po inspekcijos grupės atvykimo į atvykimo punktą, siūlo alternatyvų perimetrą. Jeigu nuomonės skiriasi, inspektuojama valstybė-šalis ir inspekcijos grupė pradeda derybas, siekdamos susitarimo dėl galutinio perimetro.
17. Alternatyvus perimetras turi būti nustatytas kaip galima konkrečiau pagal 8 punktą. Jis apima visą reikalaujamą perimetrą ir paprastai turi būti su juo glaustai susijęs, atsižvelgiant į natūralų vietovės reljefą ir dirbtinai sukurtas ribas. Paprastai jis turi eiti netoli apsauginio aptvaro, jei toks aptvaras yra. Inspektuojama valstybė-šalis turėtų siekti nustatyti tokį tarpusavio ryšį tarp perimetrų, derindama bent du iš toliau pateiktų būdų:
(a) alternatyvus perimetras, kuris neapima teritorijos, žymiai viršijančios reikalaujamo perimetro teritoriją;
(b) alternatyvus perimetras, kuris nedaug ir vienodu atstumu skiriasi nuo reikalaujamo perimetro;
(c) bent dalis reikalaujamo perimetro matoma iš alternatyvaus perimetro teritorijos.
18. Jeigu alternatyvus perimetras priimtinas inspekcijos grupei, jis tampa galutiniu perimetru ir inspekcijos grupė atvežama iš atvykimo punkto prie to perimetro. Jei inspektuojama valstybė-šalis laiko tai būtinu, toks transportavimas gali prasidėti ne anksčiau kaip prieš 12 valandų prieš pasibaigiant terminui, nustatytam 16 paragrafe, iki kada galima siūlyti alternatyvų perimetrą. Bet kokiu atveju transportavimas baigiamas ne vėliau kaip per 36 valandas po inspekcijos grupės atvykimo į atvykimo punktą.
19. Jeigu galutinis perimetras nėra suderinamas, derybos dėl perimetro baigiamos kaip galima greičiau, tačiau jos jokiu būdu nesitęsia ilgiau kaip 24 valandas po inspekcijos grupės atvykimo į atvykimo punktą. Jei nepavyksta pasiekti susitarimo, inspektuojama valstybė-šalis atveža inspekcijos grupę į alternatyvaus perimetro vietą. Jeigu inspektuojama valstybė-šalis tai laiko būtinu, toks transportavimas gali prasidėti ne anksčiau kaip 12 valandų prieš pasibaigiant terminui, nustatytam 16 paragrafe, iki kada galima siūlyti alternatyvų perimetrą. Bet kokiu atveju transportavimas baigiamas ne vėliau kaip per 36 valandas po inspekcijos grupės atvykimo į atvykimo punktą.
20. Atvykus į vietą, inspektuojama valstybė-šalis leidžia inspekcijos grupei nedelsiant patekti į alternatyvų perimetrą tam, kad palengvintų derybas ir susitarimą dėl galutinio perimetro ir leidimą lankytis galutinio perimetro ribose.
Vietos patikrinimas
22. Kad galėtų lengviau nustatyti, jog inspekcijos vieta, į kurią atvežta inspekcijos grupė, atitinka inspekcijos vietą, kurią nurodė reikalaujanti valstybė-šalis, inspekcijos grupė turi teisę naudoti aprobuotą buvimo vietos nustatymo įrangą bei instaliuoti tokią įrangą pagal jos nurodymus. Inspekcijos grupė gali tikrinti, kokioje vietoje ji yra, pasitikrindama pagal vietinius orientyrus, identifikuojamus pagal žemėlapius. Inspektuojama valstybė-šalis padeda inspekcijos grupės nariams įgyvendinti šią užduotį.
Vietos blokavimas, išvykimo stebėjimas
23. Ne vėliau kaip praėjus 12 valandų po inspekcijos grupės atvykimo į atvykimo punktą inspektuojama valstybė-šalis pradeda rinkti faktinę informaciją apie visą transporto išvykimo veiklą iš visų sausumos, oro ir vandens transporto priemonių išvykimo punktų, esančių reikalaujamame perimetre. Ji pateikia šią informaciją inspekcijos grupei, šiai atvykus į alternatyvų ar galutinį perimetrą, priklausomai nuo to, kas atsitinka pirmiausia.
24. Šis įsipareigojimas gali būti vykdomas renkant faktinę informaciją kelionės lapų, fotografijų, vaizdo įrašų pavidalu arba kaip duomenis, gautus naudojant cheminių tyrimų įrengimus, kuriuos inspekcijos grupė suteikė tam, kad būtų stebima su išvažiavimu susijusi veikla. Inspektuojama valstybė-šalis taip pat gali vykdyti šį įsipareigojimą leisdama vienam ar daugiau inspekcijos grupės narių savarankiškai vesti kelionės lapus, daryti fotografijas, filmuoti vaizdo juostoje išvykstančias transporto priemones arba naudoti cheminių tyrimų įrengimus bei vykdyti kitą veiklą, kuri suderinta tarp inspektuojamos valstybės-šalies ir inspekcijos grupės.
25. Inspekcijos grupei atvykus prie alternatyvaus perimetro arba galutinio perimetro, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau, prasideda vietos blokavimas, kas reiškia, kad inspekcijos grupė vykdo išvykimo stebėjimo procedūras.
26. Tokios procedūros apima: transporto priemonių išvykimo identifikavimą, kelionės lapų užpildymą, fotografavimą ir inspekcijos grupės atliekamą išvykimo ir išvykstančių transporto priemonių filmavimą vaizdo juostoje. Inspekcijos grupė turi teisę su palyda vykti į bet kurią perimetro dalį tam, kad patikrintų, ar ten nėra jokios kitos su išvažiavimu susijusios veiklos.
27. Papildomos išvykimo stebėjimo veiklos procedūros, kurios suderinamos tarp inspekcijos grupės ir inspektuojamos valstybės-šalies, gali inter alia apimti:
(a) daviklių panaudojimą;
(b) laisvą-atrankinį lankymą ir susipažinimą;
(c) mėginių analizę.
28. Visa vietos blokavimo ir išvykimo stebėjimo veikla vykdoma juostoje, kuri eina išilgai išorinės perimetro pusės ir, matuojant į išorę, yra ne platesnė kaip 50 metrų.
29. Inspekcijos grupė, gavusi reguliuojamą leidimą apžiūrėti, turi teisę tikrinti transporto priemones, išvykstančias iš vietos teritorijos. Inspektuojama valstybė-šalis deda visas protingas pastangas, kad pademonstruotų inspekcijos grupei, jog bet kuri tikrintina transporto priemonė, kurią apžiūrėti inspekcijos grupei nėra suteiktas visapusiškas leidimas, nėra naudojama tais tikslais, kurie susiję su abejone dėl galimo Konvencijos nesilaikymo, nurodyto reikalavime atlikti inspekciją.
30. Personalas ir transporto priemonės, įvažiuojantys į vietos teritoriją, taip pat personalas bei individualios keleivinės transporto priemonės, išvykstančios iš vietos, nėra inspektuojami.
Ikiinspekcinis instruktažas ir inspekcijos planas
32. Siekiant palengvinti inspekcijos plano paruošimą, inspektuojama valstybė-šalis, prieš suteikdama leidimą susipažinti/lankyti, instruktuoja inspekcijos grupę saugumo technikos ir materialinio techninio aprūpinimo klausimais.
33. Ikiinspekcinis instruktažas pravedamas pagal šio Priedo II dalies 37 punktą. Ikiinspekcinio instruktažo metu inspektuojama valstybė-šalis gali nurodyti inspekcijos grupei įrengimus, dokumentaciją arba sritis, kurias ji laiko slaptomis ir nesusijusiomis su inspekcijos pagal pareikalavimą tikslu. Be to, už vietą atsakingas personalas instruktuoja grupę apie vietos erdvinį išdėstymą ir kitas atitinkamas jos ypatybes. Inspekcijos grupė gauna pagal mastelį nubraižytą žemėlapį arba schemą, kur parodyti visi vietoje esantys statiniai ir svarbūs geografiniai ypatumai. Inspekcijos grupė taip pat informuoja apie objekte esantį personalą ir apskaitos dokumentaciją.
34. Po ikiinspekcinio instruktažo inspekcijos grupė, savo turimos atitinkamos informacijos pagrindu, rengia pirminį inspekcijos planą, nurodydama veiklą, kurią turi atlikti inspekcijos grupė, įskaitant konkrečias vietas, kurias pageidauja apžiūrėti. Inspekcijos plane taip pat nurodoma, ar inspekcijos grupė bus padalinta į pogrupius. Inspekcijos planas pateikiamas inspektuojamos valstybės-šalies ir inspektuojamos vietos atstovams. Jo įgyvendinimas atitinka C skirsnio nuostatas, įskaitant tuos teiginius, kurie susiję su leidimu aplankyti/susipažinti ir veikla.
Veikla perimetre
35. Inspekcijos grupei atvykus prie galutinio ar alternatyvaus perimetro, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau, grupė turi teisę nedelsdama pradėti veiklą perimetre, taikydama šiame skirsnyje nurodytas procedūras, ir tęsti tą veiklą, kol nebus baigta neeilinė inspekcija.
36. Vykdydama veiklą perimetre, inspekcijos grupė turi teisę:
(a) naudoti stebėjimo prietaisus pagal šio Priedo II dalies 27-30 punktus;
(b) imti nuoplovas, oro, dirvos arba nuotėkių mėginius;
(c) vykdyti bet kokią papildomą veiklą, kuri gali būti suderinta tarp inspekcijos grupės ir inspektuojamos valstybės-šalies.
37. Inspekcijos grupės veikla perimetre gali būti vykdoma juostoje, einančioje išilgai perimetro, kuri yra ne platesnė kaip 50 metrų matuojant į išorę nuo perimetro. Inspektuojamajai valstybei-šaliai sutikus, inspekcijos grupė taip pat gali gauti leidimą apsilankyti bet kokiame statinyje ar įrenginyje perimetro juostos ribose. Visos distancinio valdymo priemonės orientuojamos į vidų. Inspektuojamos valstybės-šalies nuožiūra deklaruotiems objektams tokia juosta gali eiti deklaruoto perimetro viduje, išorėje arba abiejose deklaruoto perimetro pusėse.
C. INSPEKCIJŲ ATLIKIMAS
Bendros taisyklės
38. Inspektuojama valstybė-šalis suteikia leidimą lankytis reikalaujamo perimetro ribose, taip pat, jei jie skiriasi, galutinio perimetro ribose. Leidimo lankytis konkrečioje vietoje ar vietose laipsnis ir pobūdis suderinami tarp inspekcijos grupės ir inspektuojamos valstybės-šalies reguliuojamo lankymosi objekte pagrindu.
39. Inspektuojama valstybė-šalis suteikia leidimą lankytis reikalaujamo perimetro ribose kaip galima anksčiau, bet jokiu būdu ne vėliau kaip praėjus 180 valandų po inspekcijos grupės atvykimo į atvykimo punktą tam, kad išaiškintų inspekcijos reikalavime nurodytą susirūpinimą dėl galimo Konvencijos nesilaikymo.
40. Inspekcijos grupės prašymu inspektuojama valstybė-šalis gali suteikti galimybę apžiūrėti inspektuojamą vietą iš oro.
41. Patenkinus prašymą suteikti leidimą lankytis/apžiūrėti pagal 38 punkto nuostatas, inspektuojama valstybė-šalis privalo suteikti laisviausią priėjimą atsižvelgiant į bet kokius konstitucinius įsipareigojimus, kuriuos ji gali turėti nuosavybės teisių arba kratų ar arešto uždėjimo atžvilgiu. Inspektuojama valstybė-šalis turi teisę pagal reguliuojamą lankymąsi imtis tokių priemonių, kurios būtinos nacionaliniam saugumui užtikrinti. Inspektuojama valstybė-šalis negali remtis šio punkto nuostatomis tam, kad nuslėptų savo vengimą vykdyti įsipareigojimą neužsiimti šios Konvencijos draudžiama veikla.
42. Jeigu inspektuojama valstybė-šalis leidžia ne visai laisvai lankytis vietose, susipažinti su veikla ar informacija, ji privalo dėti visas prideramas pastangas tam, kad užtikrintų alternatyvius būdus išsklaidyti abejones dėl galimo šios Konvencijos nesilaikymo, kas yra davę pagrindą reikalauti neeilinės inspekcijos.
43. Atvykus prie galutinio perimetro objektų, deklaruotų pagal IV, V ir VI straipsnius, leidimas lankytis suteikiamas po ikiinspekcinio instruktažo ir aptarus inspekcijos planą, kas trunka būtiną minimalų laiko tarpą ir bet kokiu atveju neviršija trijų valandų. Objektų, deklaruotų pagal III straipsnio 1(d) punktą, atžvilgiu derybos vedamos ir suteikiamas reguliuojamas leidimas lankytis ne vėliau kaip praėjus 12 valandų po atvykimo prie galutinio perimetro.
44. Vykdydama neeilinę inspekciją, gavusi reikalavimą atlikti inspekciją, inspekcijos grupė naudoja tik tuos metodus, kurie būtini siekiant nustatyti pakankamus svarbius faktus tam, kad išsiaiškintų galimą šios Konvencijos nuostatų nesilaikymą, ir susilaiko nuo veiklos, kuri nėra su tuo susijusi. Ji renka ir dokumentuose fiksuoja tokius faktus, kurie susiję su galimu šios Konvencijos nesilaikymu iš inspektuojamos valstybės-šalies pusės, tačiau nereikalauja ir nefiksuoja dokumentuose tokios informacijos, kuri akivaizdžiai nėra su tuo susijusi, jeigu jos to aiškiai neprašo inspektuojama valstybė-šalis. Bet kokia surinkta medžiaga, kuri, kaip vėliau paaiškėja, nėra susijusi su dalyku, nesaugoma.
45. Inspekcijos grupė laikosi principo, kad inspekcija pagal pareikalavimą turi būti atliekama kaip galima mažiau kišantis – būdu, atitinkančiu jos tikslą efektyviai ir greit įvykdyti turimą užduotį. Kai tik įmanoma, ji pradeda taikyti tas priimtinas procedūras, kuriomis mažiausiai kišamasi į objekto veiklą, ir pereina prie didesnio įsikišimo tik tuomet, kai laiko tai būtinu.
Reguliuojamas lankymas
46. Inspekcijos grupė atsižvelgia į siūlomus inspekcijos plano pakeitimus ir pasiūlymus, kuriuos bet kurioje inspekcijos stadijoje, įskaitant ikiinspekcinį instruktažą, gali pateikti inspektuojama valstybė-šalis tam, kad užtikrintų, jog bus apsaugoti slapti įrengimai, informacija ar sritys, kurie nesusiję su cheminiu ginklu.
47. Inspektuojama valstybė-šalis nurodo perimetre atvykimo-išvykimo punktus, kurie bus naudojami lankymui. Inspekcijos grupė ir inspektuojama valstybė-šalis praveda derybas dėl tokių klausimų: kiek laisvai leidžiama lankyti bet kokią konkrečią vietą ar vietas galutinio ir reikalaujamo perimetrų ribose, kaip numatyta 48 punkte; konkreti patikrinimo veikla, įskaitant mėginių parinkimą, kurią turi atlikti inspekcijos grupė; inspektuojamos valstybės-šalies atliekama konkreti veikla; konkreti informacija, kurią suteikia inspektuojama valstybė-šalis.
48. Pagal atitinkamas Slaptumo priedo nuostatas inspektuojama valstybė-šalis turi teisę imtis priemonių apsaugoti slaptus įrenginius ir užkirsti kelią slaptų duomenų ir informacijos, nesusijusių su cheminiu ginklu, paskelbimui. Inter alia tai gali būti tokios priemonės:
(a) slaptų dokumentų išnešimas iš tarnybinių patalpų;
(b) įslaptintų displėjų, turto ir įrengimų apdengimas;
(c) įslaptintų įrengimų elementų, tokių kaip kompiuterinės ir elektroninės sistemos, apdengimas;
(d) kompiuterinių sistemų blokavimas ir indikatorinių įtaisų išjungimas;
(e) mėginių analizės apribojimas cheminių elementų, nurodytų 1, 2 ir 3 sąrašuose, ar atitinkamų skilimo produktų buvimo ar nebuvimo nustatymu;
(f) laisvo-atrankinio lankymo ir apžiūros metodų naudojimas, kai inspektoriams siūloma savo nuožiūra pasirinkti inspekcijai tam tikrą pastatų procentinę dalį ar jų skaičių; tas pats principas gali būti naudojamas ir ryšium su įslaptintų pastatų vidine dalimi bei vidiniu turiniu;
(g) leidimo lankytis tam tikrose inspektuojamos vietos dalyse suteikimas išskirtiniais atvejais tik atskiriems inspektoriams.
49. Inspektuojama valstybė-šalis protingai stengiasi pademonstruoti inspekcijos grupei, kad bet koks daiktas, pastatas, statinys, konteineris ar transporto priemonė, kurių inspekcijos grupė negalėjo laisvai lankyti ar apžiūrėti arba kurie buvo apsaugoti pagal 48 punktą, nėra naudojami tikslais, susijusiais su galimo nesilaikymo sukeltu susirūpinimu, išdėstytu reikalavime atlikti inspekciją.
50. Tai gali būti daroma inter alia iš dalies nuimant apdangalus ar uždangalus, saugančius nuo atmosferos poveikio, inspektuojamos valstybės-šalies nuožiūra, apžiūrint uždaros erdvės vidinę dalį nuo įėjimo į ją ar kitais būdais.
51. Objektams, deklaruotiems pagal IV, V ir VI straipsnius, taikomos šios nuostatos:
(a) objektuose, dėl kurių pasirašyta sutartis dėl objekto, lankymas ir veikla galutinio perimetro ribose yra nekliudoma tokiu mastu, koks yra nustatytas sutartyse;
(b) objektams, dėl kurių nėra pasirašyta sutartis dėl objekto, derybos dėl leidimo lankytis ir dėl veiklos yra reguliuojamos bendrais pagrindiniais šioje Konvencijoje nustatytais principais;
(c) lankymas, kuris peržengia leidimo lankytis, suteikiamo inspekcijoms pagal IV, V ir VI straipsnius, ribas reguliuojamas pagal šiame skirsnyje išdėstytas procedūras.
52. Objektų, deklaruotų pagal III straipsnio 1(d) punktą, atveju taikoma: jeigu inspektuojama valstybė-šalis, naudodama 47 ir 48 punktuose išdėstytas procedūras, nesuteikė leidimo laisvai lankytis vietose ar statiniuose, kurie nėra susiję su cheminiu ginklu, ji deda visas tinkamas pastangas tam, kad pademonstruotų inspekcijos grupei, jog tokios sritys ar tokie statiniai nėra naudojami tikslais, kurie būtų susiję su susirūpinimu, kilusiu dėl galimo Konvencijos nesilaikymo ir nurodytu reikalavime atlikti inspekciją.
Stebėtojas
53. Pagal IX straipsnio 12 punkto nuostatas dėl stebėtojo dalyvavimo inspekcijoje pagal pareikalavimą reikalaujanti valstybė-šalis susisiekia su Techniniu sekretoriatu tam, kad koordinuotų stebėtojo atvykimą į tą patį atvykimo punktą, į kurį atvyksta ir inspekcijos grupė, per tinkamą laiko tarpą po inspekcijos grupės atvykimo.
54. Stebėtojas turi teisę viso inspekcijos periodo metu palaikyti ryšį su prašančios valstybės-šalies atstovybe, esančia inspektuojamoje valstybėje-šalyje arba priimančioje valstybėje-šalyje arba, jei atstovybės nėra, su pačia reikalaujančia valstybe-šalimi. Inspektuojama valstybė-šalis aprūpina stebėtoją ryšio priemonėmis.
55. Stebėtojas turi teisę atvykti prie alternatyvaus ar prie galutinio perimetro priklausomai nuo to, kur anksčiau atvyksta inspekcijos grupė, ir turėti inspektuojamos valstybės-šalies suteiktą leidimą lankytis inspektuojamoje vietoje. Stebėtojas turi teisę pateikti inspekcijos grupei rekomendacijas, į kurias grupė atsižvelgia tiek, kiek jai atrodo tinkama. Visos inspekcijos metu inspekcijos grupė informuoja stebėtoją apie inspekcijos atlikimą ir savo išvadas.
56. Per visą buvimo šalyje laikotarpį inspektuojama valstybė-šalis suteikia stebėtojui būtinas paslaugas arba organizuoja jo aprūpinimą tokiomis paslaugomis, kaip ryšių priemonės, žodinis vertimas, transportas, darbo ir gyvenamosios patalpos, maitinimas ir medicininis aptarnavimas. Visas išlaidas, susijusias su stebėtojo buvimo inspektuojamos valstybės-šalies arba priimančios valstybės teritorijoje, apmoka reikalaujanti valstybė-šalis.
D. POINSPEKCINĖ VEIKLA
Išvykimas
Ataskaitos
59. Inspekcijos ataskaita bendrais bruožais reziumuoja inspekcijos grupės vykdytą veiklą bei inspekcijos grupės faktines išvadas, ypač dėl susirūpinimo galimu šios Konvencijos nesilaikymu, kuris išreikštas reikalavime atlikti inspekciją pagal pareikalavimą ir apsiriboja tiesiogiai su šia Konvencija susijusia informacija. Jame taip pat pateikiamas inspekcijos grupės atliktas inspektoriams suteikto leidimo lankyti/apžiūrėti bei bendradarbiavimo su inspektoriais įvertinimas bei įvertinimas to, kiek tai padėjo įvykdyti pavedimą atlikti inspekciją. Detali informacija, susijusi su susirūpinimu dėl galimo šios Konvencijos nesilaikymo, kas nurodyta reikalavime atlikti inspekciją pagal pareikalavimą, pateikiama kaip baigiamosios ataskaitos priedas ir saugoma Techniniame sekretoriate, laikantis tinkamų slaptos informacijos apsaugos priemonių.
60. Ne vėliau kaip praėjus 72 valandoms po grįžimo į pagrindinę darbo vietą, inspekcijos grupė pateikia Generaliniam direktoriui preliminarią inspekcijos ataskaitą, atsižvelgdama inter alia į Slaptumo priedo 17 punktą. Generalinis direktorius nedelsdamas perduoda preliminarią inspekcijos ataskaitą reikalaujančiai valstybei-šaliai, inspektuojamai valstybei-šaliai ir Vykdomajai tarybai.
61. Baigiamosios ataskaitos projektas pateikiamas inspektuojamai valstybei-šaliai ne vėliau kaip praėjus 20 dienų po inspekcijos pagal pareikalavimą pabaigos. Inspektuojama valstybė-šalis turi teisę identifikuoti bet kokią informaciją ir duomenis, nesusijusius su cheminiu ginklu, kurie, jos nuomone, dėl savo slaptumo neturėtų būti platinami už Techninio sekretoriato ribų. Techninis sekretoriatas apsvarsto inspektuojamos valstybės-šalies pasiūlymus dėl pakeitimų baigiamosios ataskaitos projekte ir savo nuožiūra kur įmanoma juos priima. Ne vėliau kaip per 30 dienų po inspekcijos pagal pareikalavimą pabaigos baigiamoji ataskaita pateikiama Generaliniam direktoriui tolesniam platinimui ir svarstymui pagal IX straipsnio 21-25 punktus.
XI DALIS
TYRIMAI CHEMINIO GINKLO SPĖJAMO PANAUDOJIMO ATVEJAIS
A. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Spėjamo cheminio ginklo panaudojimo arba spėjamo masinių neramumų malšinimo cheminių medžiagų panaudojimo kariavimo tikslais tyrimas, pradėtas pagal IX arba X straipsnius, atliekamas pagal šį Priedą ir detalias procedūras, kurias nustatys Generalinis direktorius.
Reikalavimas pravesti tyrimą
3. Reikalavime pravesti tyrimą dėl spėjamo cheminio ginklo panaudojimo, kuris pateikiamas Generaliniam direktoriui, turi būti, kiek tai įmanoma, tokia informacija:
(a) valstybė-šalis, kurios teritorijoje, kaip teigiama, buvo naudojamas cheminis ginklas;
(b) atvykimo punktas arba kiti siūlomi saugūs patekimo keliai;
(c) vieta ir ypatumai rajonų, kur, kaip teigiama, buvo naudojamas cheminis ginklas;
(d) laikas, kada, kaip teigiama, buvo naudojamas cheminis ginklas;
(e) cheminio ginklo, kuris, manoma, buvo panaudotas, rūšys;
(f) spėjamo panaudojimo kiekiai;
(g) galimų nuodingų cheminių medžiagų savybės;
(h) pasekmės žmonėms, gyvūnams ir augalams;
(i) reikalavimas suteikti konkrečią pagalbą, jei tai taikytina.
Pranešimas
5. Generalinis direktorius nedelsdamas patvirtina reikalaujančiai valstybei-šaliai, kad yra gavęs jos reikalavimą, ir informuoja Vykdomąją tarybą ir visas valstybes-šalis.
Inspekcijos grupės paskyrimas
7. Generalinis direktorius sudaro kvalifikuotų ekspertų sąrašą, kurių specialios kvalifikacijos konkrečioje srityje gali prireikti atliekant cheminio ginklo spėjamo panaudojimo tyrimą, ir nuolat šį sąrašą atnaujina. Šis sąrašas rašytine forma perduodamas kiekvienai valstybei-šaliai ne vėliau kaip per 30 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo ir po kiekvieno pakeitimo šiame sąraše. Bet kuris kvalifikuotas ekspertas, įtrauktas į šį sąrašą, laikomas paskirtu, jeigu ne vėliau kaip per 30 dienų po šio sąrašo gavimo valstybė-šalis nepareiškia raštu savo nesutikimo.
8. Generalinis direktorius parenka inspekcijos grupės vadovą ir narius iš inspektorių ir inspektorių padėjėjų, kurie paskirti į inspekciją pagal pareikalavimą, atsižvelgdamas į konkretaus reikalavimo aplinkybes ir specifinį pobūdį. Be to, inspekcijos grupės nariai gali būti atrinkti iš kvalifikuotų ekspertų sąrašo, kai, Generalinio direktoriaus nuomone, konkrečiam tyrimui tinkamai atlikti reikia kvalifikacijos, kurios jau paskirti inspektoriai neturi.
Inspekcijos grupės išsiuntimas
10. Gavęs reikalavimą atlikti cheminio ginklo spėjamo panaudojimo tyrimą, Generalinis direktorius nedelsdamas kontaktų su atitinkamomis valstybėmis-šalimis pagalba reikalauja parengti ir tvirtina priemones, užtikrinančias saugų grupės priėmimą.
Instruktažas
13. Atvykus ir bet kuriuo metu inspekcijos eigoje inspekcijos grupė turi teisę gauti instruktažą iš inspektuojamos valstybės-šalies atstovų.
C. INSPEKCIJŲ ATLIKIMAS
Leidimas lankyti/apžiūrėti
15. Inspekcijos grupė turi teisę lankytis bet kokiame ir visuose rajonuose, kurie gali būti paveikti cheminio ginklo spėjamo panaudojimo. Ji taip pat turi teisę lankytis ligoninėse, pabėgėlių stovyklose ir kitose vietose, kurios, jos nuomone, yra susijusios su efektyviu cheminio ginklo spėjamo panaudojimo tyrimu. Dėl tokio leidimo inspekcijos grupė konsultuojasi su inspektuojama valstybe-šalimi.
Mėginių ėmimas
16. Inspekcijos grupė turi teisę rinkti visų rūšių mėginius tokiais kiekiais, kokie jai atrodo reikalingi. Jei inspekcijos grupei atrodo būtina ir jei ji to reikalauja, inspektuojama valstybė-šalis inspektoriams ar inspektorių padėjėjams prižiūrint padeda jai rinkti mėginius. Inspektuojama valstybė-šalis taip pat duoda leidimą rinkti atitinkamus kontrolinius mėginius iš rajonų, kurie ribojasi su spėjamo panaudojimo vieta, ir kitose vietose pagal inspekcijos grupės prašymą ir suteikia jai savo pagalbą.
17. Mėginiams, turintiems svarbios reikšmės spėjamo panaudojimo tyrimui, priklauso nuodingų cheminių medžiagų, šaudmenų ir įtaisų, šaudmenų ir įtaisų likučių mėginiai, ekologiniai mėginiai (oro, dirvos, augalų, vandens, sniego ir pan.) ir biomedicininiai mėginiai, kurių šaltinis žmonės arba gyvūnai (kraujo, šlapimo, išmatų, audinių ir pan.).
Inspekcijos vietos išplėtimas
Inspekcijos trukmės pratęsimas
20. Jeigu inspekcijos grupė mano, kad saugus apsilankymas konkrečiame rajone, kuris susijęs su tyrimu, nėra įmanomas, apie tai nedelsdama praneša reikalaujančiai valstybei-šaliai. Esant reikalui, inspekcijos trukmė pratęsiama tol, kol nebus užtikrintas saugus lankymasis ir inspekcijos grupė nebaigs savo užduoties.
Apklausa
21. Inspekcijos grupė turi teisę apklausti ir ištirti asmenis, kurie galėjo nukentėti nuo cheminio ginklo spėjamo panaudojimo. Ji taip pat turi teisę apklausti cheminio ginklo spėjamo panaudojimo liudininkus, taip pat medicinos personalą, kitus asmenis, kurie gydė arba turėjo kontaktų su asmenimis, kurie galėjo nukentėti nuo cheminio ginklo spėjamo panaudojimo. Inspekcijos grupė galės susipažinti su ligos istorijomis, jei tokios yra, ir atitinkamais atvejais gauti leidimą dalyvauti atliekant autopsiją asmenų, kurie galėjo nukentėti nuo cheminio ginklo spėjamo panaudojimo.
D. ATASKAITOS
Procedūros
22. Ne vėliau kaip per 24 valandas po atvykimo į inspektuojamos valstybės-šalies teritoriją inspekcijos grupė nusiunčia Generaliniam direktoriui ataskaitą apie esamą padėtį. Vėliau, viso tyrimo metu, ji pagal reikalą siunčia pranešimus apie tai, kaip vyksta tyrimas.
23. Ne vėliau kaip per 72 valandas po savo grįžimo į savo pagrindinę darbo vietą inspekcijos grupė pateikia Generaliniam direktoriui preliminarinę ataskaitą. Baigiamoji ataskaita pateikiama Generaliniam direktoriui ne vėliau kaip praėjus 30 dienų po jos grįžimo į pagrindinę darbo vietą. Generalinis direktorius nedelsdamas perduoda preliminarinę ir baigiamąją ataskaitas Vykdomajai tarybai ir visoms valstybėms-šalims.
Turinys
24. Ataskaitoje apie esamą padėtį nurodomas bet koks neatidėliotinos pagalbos būtinumas ir bet kokia kita susijusi informacija. Pranešimuose apie tyrimo eigą nurodomas bet koks tolesnės pagalbos būtinumas, kuris gali būti išaiškintas tyrimo metu.
25. Baigiamoji ataskaita bendrais bruožais apibendrina inspekcijos grupės faktines išvadas, ypač kiek jos susijusios su reikalavime minėtu spėjamu panaudojimu. Be to, ataskaitoje apie spėjamo panaudojimo tyrimą pateikiamas tyrimo proceso aprašymas, sekant įvairius jo etapus ir konkrečiai nurodant:
(a) mėginių ėmimo ir analizės vietoje atlikimo vietas ir laiką; ir
(b) patvirtinančius įrodymus, tokius kaip apklausos įrašai, medicininių patikrinimų rezultatai ir moksliniai tyrimai bei inspekcijos grupės ištirti dokumentai.
26. Jeigu tyrimo metu inspekcijos grupė surenka inter alia paimtų mėginių laboratorinės analizės metu identifikuodama bet kokias priemaišas ar kitas medžiagas bet kokią informaciją, kuri galėtų padėti identifikuoti bet kokio panaudoto cheminio ginklo kilmę, tai šita informacija įtraukiama į ataskaitą.
E. VALSTYBĖS, NEPRISIJUNGUSIOS PRIE ŠIOS KONVENCIJOS
27. Cheminio ginklo spėjamo panaudojimo atveju, su kuriuo susijusi prie šios Konvencijos neprisijungusi valstybė, arba tuomet, kai jis buvo panaudotas teritorijoje, kurios nekontroliuoja valstybė-šalis, Organizacija glaudžiai bendradarbiauja su Jungtinių Tautų Generaliniu sekretoriumi. Pagal atitinkamą prašymą Organizacija perduoda savo lėšas Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus nuožiūrai.
______________
A. ELGESIO SU SLAPTA INFORMACIJA BENDRIEJI PRINCIPAI
1. Pareiga saugoti slaptą informaciją galioja tiek civilinių, tiek karinių objektų veiklos patikrinimui. Pagal VIII straipsnyje išdėstytus bendrus įsipareigojimus Organizacija:
(a) reikalauja tik minimalios informacijos ir duomenų dalies, reikalingos, kad laiku ir efektyviai atliktų savo pareigas pagal šią Konvenciją;
(b) imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad inspektoriai ir kiti Techninio sekretoriato personalo nariai atitiktų aukščiausius darbingumo, kompetencijos ir sąžiningumo kriterijus;
(c) parengia susitarimus ir taisykles šios Konvencijos nuostatoms įgyvendinti ir kaip galima tiksliau nurodo informaciją, su kuria valstybė-šalis leidžia Organizacijai susipažinti.
2. Generalinis direktorius yra atsakingas už informacijos slaptumo apsaugos užtikrinimą. Generalinis direktorius nustato griežtą elgesio su slapta informacija Techniniame sekretoriate režimą ir, tai darydamas, laikosi tokių pagrindinių principų:
(a) informacija laikoma slapta, jeigu:
(i) ją tokiai priskiria valstybė-šalis, iš kurios gauta informacija ir kurią ta informacija liečia;
(ii) Generalinio direktoriaus nuomone, yra pagrindo manyti, kad jos nesankcionuotas atskleidimas gali padaryti žalos valstybei-šaliai, kurią ji liečia, arba šios Konvencijos įgyvendinimo mechanizmams;
(b) visus iš Techninio sekretoriato gautus duomenis ir dokumentus įvertina atitinkamas Techninio sekretoriato padalinys tam, kad nustatytų, ar juose yra slaptos informacijos. Duomenys, reikalingi valstybėms-šalims, kad jos įsitikintų, jog kitos valstybės-šalys nenukrypstamai laikosi šios Konvencijos, pateikiami joms įprastine tvarka. Tokie duomenys apima:
(i) pirminius ir metinius pranešimus ir deklaracijas, kuriuos pateikia valstybės-šalys remiantis III, IV, V ir VI straipsniais pagal Patikrinimo priede pateiktas nuostatas;
(ii) bendrus pranešimus apie patikrinimo veiklos rezultatus ir efektyvumą;
(iii) informaciją, kuri pateikiama visoms valstybėms-šalims pagal šios Konvencijos nuostatas;
(c) jokia informacija, kurią gauna Organizacija ryšium su šios Konvencijos įgyvendinimu, nėra spausdinama ar kitaip pagarsinama, išskyrus tokius atvejus:
(i) bendra informacija apie šios Konvencijos vykdymą gali būti surinkta ir viešai skelbiama remiantis Konferencijos arba Vykdomosios tarybos sprendimu;
(ii) bet kokia informacija gali būti skelbiama esant tiesioginiam valstybės-šalies, su kuria ji susijusi, sutikimui;
(iii) informaciją, kuri klasifikuojama kaip slapta, Organizacija skelbia tik remdamasi procedūromis, kurios užtikrina, kad toks informacijos skelbimas vyktų tik griežtai pagal šios Konvencijos poreikius; tokias procedūras svarsto ir tvirtina Konferencija pagal VIII straipsnio 21(i) punktą;
(d) slaptų duomenų ar dokumentų slaptumo laipsnis nustatomas remiantis vieningai taikomais kriterijais tam, kad būtų užtikrintas jų atitinkamas režimas ir apsauga. Tuo tikslu įvedama klasifikacijos sistema, kuri, atsižvelgiant į atitinkamą darbą rengiant šią Konvenciją, numato aiškius kriterijus, užtikrinančius, kad informacija bus priskirta atitinkamai slaptumo kategorijai ir kad bus nustatyti pagrįsti informacijos slaptumo terminai. Garantuodama būtiną jos įgyvendinimo lankstumą, klasifikacijos sistema gina valstybių-šalių, pateikiančių slaptą informaciją, teises. Klasifikacijos sistemą svarsto ir tvirtina Konferencija pagal VIII straipsnio 21(i) punktą;
(e) slapta informacija saugiai laikoma Organizacijos patalpose. Kai kuriuos duomenis ar dokumentus taip pat gali saugoti valstybės-šalies vyriausybinė institucija. Slapta informacija, įskaitant inter alia fotografijas, planus ir kitus dokumentus, kurie yra būtini tik inspektuojant konkretų objektą, gali būti laikoma užrakinta tame objekte;
(f) maksimaliai siekdamas atitikti reikalavimą efektyviai įgyvendinti šios Konvencijos nuostatas dėl patikrinimo, Techninis sekretoriatas tvarko ir saugo informaciją tokiu būdu, kad būtų neįmanoma tiesiogiai identifikuoti su ja susijusio objekto;
(g) už objekto ribų patenkančios slaptos informacijos apimtis ribojama iki minimumo, būtino tam, kad būtų laiku ir efektyviai įgyvendintos šios Konvencijos nuostatos dėl patikrinimo;
(h) leidimo susipažinti su slapta informacija laisvumas reguliuojamas pagal jos klasifikaciją. Organizacijos viduje slapta informacija platinama griežtai pagal „būtinos informacijos“ principą.
3. Generalinis direktorius kasmet pateikia Konferencijai pranešimą apie tai, kaip įgyvendinamas režimas, reguliuojantis elgesį su slapta informacija Techniniame sekretoriate.
B. TECHNINIO SEKRETORIATO PERSONALO SAMDYMAS IR ELGESYS
5. Personalo darbo sąlygos yra tokios, kad užtikrintų, jog leidimas susipažinti su slapta informacija ir jos naudojimas atitiktų tas procedūras, kurias nustato Generalinis direktorius pagal A skirsnį.
6. Kiekvienoms Techninio sekretoriato pareigoms nustatomas formalus jų aprašymas, kuriame nurodoma, kiek šiose pareigose teks susipažinti su slapta informacija, jei apskritai teks.
7. Generalinis direktorius, inspektoriai ir kiti personalo nariai, net ir baigę vykdyti savo funkcijas, neatskleidžia jokiems tam neįgaliotiems asmenims jokios slaptos informacijos, kurią jie sužino eidami tarnybines pareigas. Jie nepraneša jokiai valstybei, organizacijai ar asmeniui, kurie nėra susiję su Techniniu sekretoriatu, jokios informacijos, su kuria jie susipažįsta ryšium su savo veikla bet kurios iš valstybių-šalių atžvilgiu.
8. Vykdydami savo funkcijas, inspektoriai reikalauja tik tos informacijos ir duomenų, kurie būtini vykdant jų funkcijas. Jie niekaip nefiksuoja atsitiktinai surinktos informacijos, kuri nėra susijusi su patikrinimu pagal šią Konvenciją.
9. Darbuotojai sudaro su Techniniu sekretoriatu individualius susitarimus dėl paslapties saugojimo jų tarnybos metu ir penkerius metus jai pasibaigus.
10. Siekiant išvengti nepagrįsto slaptos informacijos atskleidimo, inspektoriai ir personalo nariai gauna atitinkamus nurodymus ir jiems primenama, kad jie turi nepamiršti saugumo sumetimų ir kokios yra galimos bausmės, gresiančios už informacijos atskleidimą.
11. Ne mažiau kaip prieš 30 dienų prieš suteikiant darbuotojui leidimą susipažinti su slapta informacija, susijusia su veikla teritorijoje ar bet kurioje kitoje vietoje, kuri priklauso valstybės-šalies jurisdikcijai ar yra jos kontroliuojama, atitinkamai valstybei-šaliai pranešama apie numatomą leidimo suteikimą. Inspektorių atveju tokiu pat būdu informuojama apie numatomą jų paskyrimą.
C. PRIEMONĖS, SKIRTOS APSAUGOTI ĮSLAPTINTiemS ĮRENGINIamS IR NELEISTI ATSKLEISTI SLAPTŲ DUOMENŲ ATLIEKANT PATIKRINIMĄ VIETOJE
13. Valstybės-šalys imasi tokių priemonių, kokios joms atrodo būtinos siekiant apsaugoti slaptumą, su sąlyga, kad jos vykdo savo pareigą pademonstruoti, jog laikosi atitinkamų Konvencijos straipsnių ir Patikrinimo priedo. Priimdama inspekciją, valstybė-šalis gali nurodyti inspekcijos grupei, kokius įrengimus, dokumentaciją ar sritis ji laiko slaptomis ir nesusijusiomis su inspekcijos tikslais.
14. Inspekcijos grupės vadovaujasi tokiu inspekcijų vietoje atlikimo principu, pagal kurį inspekcijos atliekamos kaip galima mažiau kišantis į objekto veiklą ir tokiu būdu, kuris atitinka reikalavimą efektyviai ir laiku įvykdyti jų užduotį. Jos atsižvelgia į inspekciją priimančios valstybės-šalies pateikiamus pasiūlymus bet kuriame inspektavimo etape, kad būtų užtikrinta, jog bus apsaugota slapta informacija, kuri nėra susijusi su cheminiu ginklu.
15. Inspekcijos grupės griežtai laikosi atitinkamuose straipsniuose ir prieduose išdėstytų nuostatų, kurios reguliuoja inspekcijų vykdymą. Jie visiškai laikosi procedūrų, skirtų apsaugoti slaptus įrenginius ir neleisti atskleisti slaptų duomenų.
16. Rengiant priemones ir susitarimus dėl objektų, turi būti tinkamai atsižvelgiama į reikalavimą apsaugoti slaptą informaciją. Susitarimuose dėl inspekcijos procedūrų atskiriems objektams taip pat nurodomos konkrečios ir detalios priemonės, skirtos nustatyti tas objekto vietas, kurias inspektoriams leista apžiūrėti, informacijos saugojimą vietoje, inspekcijos darbų apimtį sutartose vietose, mėginių ėmimą ir analizę, leidimą susipažinti su apskaitos dokumentais ir nuolatinio stebėjimo įrengimų panaudojimą.
17. Ataskaitoje, kuri ruošiama po kiekvienos inspekcijos, pateikiami tik tie faktai, kurie susiję su šios Konvencijos reikalavimų laikymusi. Ataskaita naudojama pagal Organizacijos nustatytas taisykles, kuriose išdėstyta slaptos informacijos naudojimo tvarka. Esant reikalui, prieš perduodant ataskaitoje esančią informaciją už Techninio sekretoriato ir inspektuojamos valstybės-šalies ribų, ji išdėstoma neslapta forma.
D. PROCEDŪROS, TAIKOMOS SLAPTUMO PAŽEIDIMO ARBA SPĖJAMO SLAPTUMO PAŽEIDIMO ATVEJU
18. Generalinis direktorius nustato būtinas procedūras, kurių reikia laikytis slaptumo pažeidimo arba spėjamo pažeidimo atvejais, atsižvelgiant į rekomendacijas, kurias turi apsvarstyti ir patvirtinti Konferencija pagal VIII straipsnio 21(i) punktą.
19. Generalinis direktorius atlieka individualių slaptumo sutarčių įgyvendinimo priežiūrą. Generalinis direktorius nedelsdamas pradeda tyrimą, jeigu, jo nuomone, yra pakankamai požymių, jog buvo pažeisti įsipareigojimai saugoti slaptą informaciją. Generalinis direktorius taip pat nedelsdamas pradeda tyrimą, jeigu valstybė-šalis pareiškia, kad buvo pažeistas slaptumas.
20. Generalinis direktorius taiko atitinkamas sankcijas ir drausmines priemones personalo nariams, kurie pažeidė įsipareigojimą saugoti slaptą informaciją. Rimtų pažeidimų atvejais Generalinis direktorius gali atšaukti imunitetą jurisdikcijos atžvilgiu.
21. Valstybė-šalis padeda Generaliniam direktoriui ir jį remia, kiek tai yra įmanoma, jam tiriant bet kokį slaptumo pažeidimą arba spėjamą pažeidimą ir taikant atitinkamas priemones nustačius pažeidimą.
23. Tais atvejais, kai pažeidimas liečia tiek valstybę-šalį, tiek ir Organizaciją, šį klausimą svarsto Ginčų dėl paslapčių sprendimo komisija, įsteigta kaip Konferencijos pagalbinis organas. Komisiją skiria Konferencija. Taisykles, reguliuojančias jos sudėtį ir darbo procedūras, priima Konferencija savo pirmoje sesijoje.