LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIS KOMISARAS
Į S A K Y M A S
DĖL POLICIJOS SISTEMOS OPTIMIZAVIMO 2003–2005 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2003 m. sausio 24 d. Nr. V-21
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemones, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo priskirta kompetencija, siekdamas padidinti policijos sistemos Lietuvoje veiksmingumą, vertybiškai perorientuoti policijos veiklą, sukurti naują vadovavimo policijai, jos organizavimo, bendradarbiavimo būdų ir formų sistemos modelį:
2. Pavedu Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyriausiajam komisarui policijos generalinio komisaro pavaduotojui organizuoti ir kontroliuoti Policijos sistemos optimizavimo 2003–2005 metų programos nuostatų įgyvendinimą.
PATVIRTINTA
Lietuvos policijos generalinio komisaro
2003 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-21
POLICIJOS SISTEMOS OPTIMIZAVIMO 2003–2005 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Policijos sistemos optimizavimo 2003–2005 metų programa (toliau – programa) atitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16), Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 90-2777), Teisinės sistemos reformos metmenų (nauja redakcija), patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. VIII-810 (Žin., 1998, Nr. 61-1736), Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. IX-455 (Žin., 2001, Nr. 62-2244), nuostatas.
2. Policijos, kaip nacionalinio saugumo sistemos sudedamosios dalies, uždavinys – užtikrinti vieną iš pagrindinių nacionalinio saugumo objektų – asmens saugumą, žmogaus teises ir laisves, palaikyti viešąją tvarką, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei kontrolę.
3. Nepaisant per pastaruosius metus įvykusių teigiamų pokyčių policijos veikloje, policijos sistema ir policijos pareigūnų veikla vis dar netenkina visuomenės poreikių dėl didelio nusikaltimų skaičiaus, neretai pasitaikančio policijos pareigūnų aplaidumo ir abejingumo, nepakankamai greito reagavimo į teisės pažeidimus. Policija iki šiol turi pernelyg ekstensyvią valdymo sistemą, iš esmės pagrįstą centrinių policijos valdymo įstaigų atsakomybe už policijai keliamų tikslų įgyvendinimą. Kita vertus, policijos vadovų ir policijos pareigūnų netenkina nestabili ir nepatenkinama finansinė policijos padėtis, nepalanki jos veiklai visuomenės nuomonė, menka visuomenės pagalba, socialinės ir profesinės partnerystės su kitomis valstybės institucijomis stoka. Iki šiol valstybės viešojo saugumo politika vis dar orientuojama daugiau į baudžiamąją justiciją, t. y. į represinių priemonių taikymą, nei į nusikaltimų priežasčių bei sąlygų šalinimą, jų prevenciją, o tai neduoda laukiamo rezultato – gyventojų saugumo jausmo.
4. Policija viena valstybės politikos funkcijų įgyvendinimo požiūriu objektyviai nepajėgi palaikyti visuomenės norimą viešojo saugumo užtikrinimo lygį, juo labiau stabdyti nusikaltimų augimą, šalinti jo priežastis ir sąlygas. To galima siekti tik bendru su kitomis valstybės institucijomis, visuomene, nevyriausybinėmis organizacijomis darbu. Policija turi tapti iniciatore sutelkiant socialinius partnerius šalies visuomenės saugumui užtikrinti.
5. Policijos sistemos optimizavimas – tai toks teisinių, ekonominių, socialinių, švietimo ir kitokių sąlygų policijos veiklai organizuoti ir vykdyti sukūrimas bei palaikymas, kuris užtikrina tinkamą (racionalų) policijos uždavinių įgyvendinimą, naudojant ir tarpusavyje derinant valstybines ir visuomenines poveikio priemones, reikalaujančias mažiausių materialinių ir žmogiškųjų sąnaudų.
II. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
6. Programos tikslas – padidinti policijos sistemos Lietuvoje veiksmingumą, vertybiškai perorientuoti policijos veiklą į žmogaus, visuomenės, valstybės saugumo bei saugios aplinkos užtikrinimo prioritetus, sukurti naują vadovavimo policijai, jos organizavimo, bendradarbiavimo su socialiniais partneriais pilietinėje visuomenėje būdų ir formų sistemos modelį, kurį panaudojus būtų sudarytos didesnės galimybės tenkinti visuomenės interesus ir poreikius viešojo saugumo užtikrinimo srityje, remtis racionalesniais policijos finansinių bei žmogiškųjų resursų naudojimo būdais, sutelkti bendras valstybės institucijų ir visuomenės pastangas.
7. Programos uždaviniai:
7.1. decentralizuoti viešosios policijos ir centralizuoti kriminalinės policijos vykdomąsias funkcijas;
7.4. apibrėžti policijos finansavimo principus, kad bazinis policijos finansavimas priklausytų nuo optimalaus visų policijos atliekamų funkcijų vykdymo, pareigūnų skaičiaus bei materialinio aprūpinimo normatyvų;
III. POLICIJOS SISTEMOS OPTIMIZAVIMO UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMAS
8. Decentralizuoti viešosios policijos ir centralizuoti kriminalinės policijos vykdomąsias funkcijas:
8.1. Policijos vykdomų funkcijų decentralizacija ir centralizacija turi būti grindžiama valdymo (planavimo, koordinavimo, kontrolės, mokymų organizavimo) ir darbinių funkcijų perskirstymu. Perskirstymas turi vykti trimis kryptimis:
8.1.1. valdymo ir jo kontrolės funkcijų perdavimas iš specializuotų policijos įstaigų Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), išskyrus nusikaltimų tyrimo koordinavimą ir analitinį-informacinį aprūpinimą;
8.1.2. specializuotų policijos įstaigų vykdomų kai kurių funkcijų priskyrimas vykdyti aukštesnės pakopos policijos komisariatams;
8.1.3. funkcijų perskirstymas tarp aukštesnės pakopos policijos komisariatų ir žemesnės pakopos policijos komisariatų. Funkcijoms vykdyti turi būti perduotos pareigybės, o kartu ir finansai. Taip pat turi būti perduotos materialinės priemonės, skirtos toms funkcijoms vykdyti. Be funkcijų perdavimo, turi būti perduotos teisės, pareigos ir atsakomybė.
8.2. Bendra valdymo piramidė būtų tokia:
8.2.1. Policijos departamentas įgyvendina bendrą policijos sistemos veiklos strategiją, organizuodamas policijos įstaigų (teritorinių, specializuotų, profesinio ugdymo) veiklą, ir vykdo bendrą policijos įstaigų veiklos koordinavimą, kontrolę.
8.2.2. Aukštesnės pakopos policijos komisariatai vykdo strateginį veiklos ir biudžeto planavimą apskričių teritorijose, koordinuoja ir kontroliuoja atitinkamos apskrities teritorijoje veikiančių žemesnės pakopos policijos komisariatų veiklą; savivaldybės, o kai kuriais atvejais ir apskrities, teritorijoje palaiko viešąją tvarką ir užtikrina visuomenės saugumą; kartu su savivaldybėmis kuria ir įgyvendina prevencines programas.
8.2.3. Žemesnės pakopos policijos komisariatai savivaldybės teritorijoje palaiko viešąją tvarką ir užtikrina visuomenės saugumą, kartu su savivaldybėmis kuria ir įgyvendina prevencines programas.
8.3. Tokia valdymo schema atitiktų Policijos veiklos įstatymo bei Teisinės sistemos reformos metmenų (nauja redakcija) nuostatas.
8.4. Pagrindiniais policijos sistemos veiklos subjektais taptų teritorinės policijos įstaigos – aukštesnės ir žemesnės pakopų policijos komisariatai. Už nusikalstamų veikų tyrimą ir prevencinį darbą žemesnės pakopos policijos komisariatai atsiskaitytų aukštesnės pakopos policijos komisariatams ir savivaldybės institucijoms. Aukštesnės pakopos policijos komisariatai už visos apskrities teritorinių policijos įstaigų darbą atsiskaitytų Policijos departamentui.
9. Nustatyti policijos įstaigų optimalią organizacinę ir etatinę struktūrą.
9.1. Perskirsčius funkcijas tarp Policijos departamento, specializuotų policijos bei teritorinių policijos įstaigų, taip pat šių įstaigų struktūrinių padalinių viduje, iš dalies pasikeis minėtų padalinių organizacinės struktūros. Policijos organizacinė struktūra turi būti pertvarkoma taip, kad teritorinės bei specializuotos policijos įstaigos galėtų savarankiškai organizuoti funkcijų, susijusių su materialiniu aprūpinimu bei pareigūnų kvalifikacijos kėlimu, įgyvendinimą pagal savo kompetenciją.
9.3. Atsižvelgiant į tai, kad funkcijos tarp policijos įstaigų bus perskirstomos kartu su pareigybėmis ir finansavimu toms funkcijoms vykdyti, pasikeis ir policijos įstaigų etatinės struktūros. Tam, kad būtų išvengta policijos pareigybių skaičiaus netikslingo ir neefektyvaus paskirstymo tarp atskirų policijos įstaigų, etatinės struktūros turi būti apibrėžtos tam tikrais kriterijais.
9.4. Apibrėžiant policijos įstaigų etatinę struktūrą bus remiamasi dviem pagrindiniais kriterijais: valdymo norma ir tam tikram gyventojų skaičiui tenkančiu 1 policijos pareigūno pareigybe. Per pirmąjį etapą nustatant antrąjį kriterijų būtina atsižvelgti į tai, kad šimtui tūkstančių Lietuvos gyventojų tenka 365 policijos pareigūnai. Šis rodiklis artimas Europos Sąjungos vidurkiui – 333.
10. Nustatyti pagrindinius policijos veiklos standartus bei veiklos vertinimo kriterijus.
10.1. Išskiriamos šios pagrindinės standartizuotos sritys:
10.1.1. funkcijų standartai: policijos sistemoje neturi būti funkcijų dubliavimo, taip pat funkcijų, nebūdingų policijai, funkcijos tarp atskirų policijos įstaigų turi būti kiek galima aiškesnės;
10.1.2. struktūros standartai: turi būti paprasta ir aiški policijos valdymo sistema, supaprastintos struktūros, aiškiai apibrėžtos pagal policijos pareigūnų kompetenciją, nustatytas atsakomybės ir atskaitomybės mechanizmas;
10.1.3. policijos personalo standartai: policijos pareigūnų, turinčių tam tikrą išsilavinimą, skaičius (procentas), profesinio pasirengimo laipsnis;
10.1.4. darbo sąlygų standartai: materialinio aprūpinimo (ginkluote, specialiosiomis priemonėmis, uniformomis, automobiliais, radijo stotimis, patalpomis, baldais, kanceliarinėmis prekėmis, organizacine technika, kompiuteriais ir pan.) procentas, informacinių sistemų išvystymo lygis, informacinių technologijų įdiegimo ir tarpusavio integracijos laipsnis.
10.2. Nustatant viešojo saugumo užtikrinimo kriterijus (pvz., ar žmogus jaučiasi saugus viešose vietose), bus atliekamos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos, jų pagrindu bus vertinamas gautų duomenų atitikimas minimaliems viešojo saugumo užtikrinimo normatyvams. Minimalus viešojo saugumo užtikrinimo normatyvas – kai į apklausos rezultatus teigiamai atsako ne mažiau kaip pusė (50 proc.) apklaustų gyventojų.
11. Apibrėžti policijos finansavimo principus, kuriais siekiama, kad bazinis policijos finansavimas priklausytų nuo optimalaus visų policijos atliekamų funkcijų vykdymo, pareigūnų skaičiaus bei materialinio aprūpinimo normatyvų.
11.1. Būtina siekti, kad finansavimas policijai būtų skiriamas atsižvelgiant į valstybių Europos Sąjungos narių ir kandidačių policijai keliamus rekomendacinius reikalavimus ir gali būti sumažintas tik atsisakant kai kurių jos vykdomų funkcijų.
11.2. Pagal 2003 metams Policijos departamentui patvirtintą biudžetą paprastosioms išlaidoms vienai pareigybei išlaikyti skiriama 25,3 tūkst. Lt. Tuo tarpu analogiški asignavimai, skiriami Specialiųjų tyrimų tarnybai, yra 2,4 karto, Valstybės saugumo departamentui – 2 kartus, Generalinei prokuratūrai – 1,9 karto didesni.
11.3. Dėl 1999–2002 m. mažinamo biudžeto (be specialiųjų funkcijų vykdymo programos) šalies policijos įstaigose susidarė sudėtinga situacija, nes policijos pareigūnai negali deramai vykdyti savo funkcijų ir tuo sukelia visuomenės nepasitenkinimą.
11.4. Apie 75 proc. turimų automobilių būtina nurašyti, nes jų eksploatavimo laikas seniai pasibaigęs, automobiliai neatitinka policijos autotransportui keliamų reikalavimų.
11.5. Būtina keisti policijoje naudojamus karinius ginklus į šiuolaikinius policinius ginklus, atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus. 2002 metais ginkluotei įsigyti skirtos lėšos sudarė tik apie 1 proc. pagal minimalius skaičiavimus reikiamo lėšų poreikio.
11.6. Dėl nepatenkinamo finansavimo šiuo metu uniformine apranga aprūpintas tik trečdalis viešosios policijos pareigūnų. 2002 metais policijos pareigūnų uniforminei aprangai skirta tik 23 proc., o 2003 metais tik 20 proc. reikiamų lėšų kiekio.
11.8. Policija praktiškai negali vykdyti teismų sprendimų atlikti administracinį areštą. Trūksta lėšų areštuotiems ir sulaikytiems asmenims maitinti bei areštinėms remontuoti.
11.9. Būtina sukurti bei plėtoti pagrindines policijos informacinės sistemos dalis. Nekuriant policijos informacinės sistemos, policija netenka vieno iš svarbiausių ginklų kovojant su nusikalstamumu – teisingos bei operatyvios informacijos.
11.10. Pradėjus vykdyti funkcijas, susijusias su Europolo ir Sirene padalinių Lietuvoje įsteigimu, atliekant kitas Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos įgyvendinimo priemones bei vykdant tarptautinius įsipareigojimus, lėšų poreikis dar išaugs.
11.11. Policija, neturėdama kitos išeities, taupydama lėšas, nuo 1999 metų kasmet priversta mažinti etatų skaičių. Nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. policijos sistemoje sumažintos 3768 pareigybės, iš jų – 2394 policijos pareigūnų. Kartu išaugo dirbančių pareigūnų darbo krūviai.
11.12. Policijos darbas priklauso ne tik nuo gero finansavimo, bet ir nuo racionalaus lėšų paskirstymo. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės integruotą planavimo ir biudžeto formavimo sistemą, policijos finansavimas yra susietas su strateginiu veiklos ir biudžeto planu. Siekiant visiškai įgyvendinti Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatas, būtina plėtoti policijos sistemos strateginio veiklos ir biudžeto planavimo sistemą.
11.13. Policijos svarbiausia ar pagrindine veikla vienareikšmiškai reikėtų laikyti paslaugų teikimą visuomenei, bet ne institucinę plėtotę. Tai reiškia, kad strateginio veiklos ir biudžeto plano programos turi būti sudarytos iš tų funkcijų, kuriomis teikiamos paslaugos visuomenei, o lėšų poreikis argumentuojamas pasiremiant policijos būtinų funkcijų vykdymu. Tokiu būdu bus įgyvendinta teritorinių policijos įstaigų finansinio savarankiškumo ir atsiskaitymo sistema.
11.14. Žemesnės pakopos policijos komisariatai, planuodami savo metinę veiklą ir sudarydami strateginius veiklos ir biudžeto planus, gali apskaičiuoti reikiamą lėšų poreikį, už kurio panaudojimą turės atsiskaityti. Aukštesnės pakopos policijos komisariatai turi sudaryti apskrities teritorijoje veikiančių visų policijos įstaigų strateginį veiklos ir biudžeto planą ir teikti jį policijos generaliniam komisarui. Aukštesnės pakopos policijos įstaigų strateginiai veiklos ir biudžeto planai, sudaryti remiantis žemesnės pakopos policijos įstaigų strateginiais veiklos ir biudžeto planais, kuriuose nurodyti programų tikslai, uždaviniai bei vertinimo kriterijai, sudarys sąlygas Policijos departamentui parengti realų policijos sistemos strateginį veiklos ir biudžeto planą. Tai leis peržiūrėti lėšų paskirstymą tarp valdymo ir darbinių funkcijų, teikiant paslaugas visuomenei bei tiriant nusikaltimus.
11.15. Siekiant optimalaus policijos atliekamų funkcijų vykdymo, būtina parengti teritorinių policijos įstaigų personalo kvalifikacijos tobulinimo, valdymo, strateginio ir biudžeto planavimo srities programas ir jas įgyvendinti.
11.16. Būtina peržiūrėti arba nustatyti naujus kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomi materialinio aprūpinimo (ginkluote, uniformomis, transporto priemonėmis, radijo stotimis, inventoriumi, kanceliarinėmis prekėmis ir pan.), lėšų patalpų remontui paskirstymo ir transporto priemonių ridos limitų standartai, materialinio aprūpinimo prioritetą suteikiant teritorinėms policijos įstaigoms. Siekti, kad uniformine apranga 2005 m. būtų aprūpinti visi policijos pareigūnai.
12. Siekti tobulinti policijos pareigūnų atranką, mokymą ir kvalifikacijos kėlimą.
12.1. Lietuva – vienintelė iš Europos valstybių, kurioje eiliniai policijos pareigūnai mokomi universitetinėje civilinėje mokymo įstaigoje. Iš parengtų dirbti policijoje dieninių studijų absolventų skaičiaus tik mažiau nei pusė įsidarbina policijoje.
12.2. Policijos personalo rengimo patirtis bei Europos šalių policijos praktika parodė, kad policijos vystymasis turi eiti profesinio mokymo keliu.
12.3. Būtina parengti policijos pareigūnų atrankos, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo modelį. Šis modelis turi būti parengtas remiantis Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių rekomendacijomis, Lietuvos valstybės švietimo ir mokslo sistemos bendrais reikalavimais.
12.4. Siekiant tinkamai suderinti tarnybos policijoje teisinius santykius, o kartu pereiti į baigiamąjį policijos reformos etapą bei įgyvendinti Teisinės sistemos reformos metmenis (nauja redakcija), būtina įtvirtinti policijos pareigūnų socialines garantijas, sukurti tarnybos policijoje sistemą, kuri užtikrintų policijos pareigūnų stabilumą, aiškius karjeros principus, bendrą socialinių garantijų sistemą ir sudarytų sąlygas sukurti stabilią Lietuvos policiją.
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO ETAPAI
14. Programa įgyvendinama trimis etapais:
14.1. pirmas etapas (2003 metai): rengiami teisės aktai, reikalingi programos nuostatoms įgyvendinti;
14.2. antras etapas (2004 metai): vykdomi teisės aktų nustatyti struktūriniai bei veiklos organizavimo pokyčiai;
14.3. trečias etapas (2005 metai): analizuojamas programos įgyvendinimas, esant būtinumui, atliekamas programos įgyvendinimo auditas. Atsižvelgus į programos įgyvendinimo rezultatus, esant reikalui, numatomi reikalingi programos ar atskirų joje nurodytų priemonių pakeitimai ar papildymai arba numatoma atlikti papildomas priemones 2006 metais.
V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO FINANSAVIMAS
15. Preliminarus lėšų poreikis programai įgyvendinti yra 180 mln. Lt. Šios lėšos reikalingos policijos organizacinei valdymo reformai bei su tuo susijusioms išlaidoms, materialinėms-techninėms priemonėms, inventoriui įsigyti, policijos pareigūnų kvalifikacijai kelti. Didžioji dalis pinigų reikalinga policijos specialiajai technikai, moderniai policijos ginkluotei įsigyti, policijos automobilių parkui atnaujinti, policijos informacinėms sistemoms kurti bei plėtoti, siekiant Šengeno sutarties įgyvendinimo konvencijos nuostatų atitikimo.
VI. LAUKIAMI REZULTATAI
17. Įgyvendinus šią programą taps saugesnė žmonių aplinka, padidės policijos veiklos efektyvumas, pagerės policijos resursų valdymas.
18. Policijos funkcijų decentralizavimo ir centralizavimo balansas pabrėš kiekvieno policijos komisariato ar policijos nuovados savarankiškumą tam tikroje teritorijoje, policijos įstaigų vadovų nepriklausomumą nuo politinės valdžios pasikeitimo, kiekvieno policijos pareigūno sugebėjimą bendrauti su visuomene vykdant tarnybinę veiklą, mokėjimą laiku ir tinkamai taikyti savo diskrecinius sprendimus. Teritorinės policijos įstaigos įgaus daugiau savarankiškumo, kartu padidės šių įstaigų vadovų atsakomybė už darbo organizavimą padalinyje. Policijos etatinės struktūros apibrėžimas leis išlyginti darbo krūvių skirtumus, pareigybių tankio netolygumus tarp atskirų lygiaverčių teritorinių policijos įstaigų.
19. Patvirtinta policijos sistemos valdymo, veiklos koordinavimo, planavimo, kontrolės ir atskaitomybės sistemos schema padės vertinti visos policijos sistemos darbo organizavimą bei numatyti galimas darbo organizavimo spragas, kurias būtina koreguoti. Tokia schema padės visuomenei geriau suvokti bendrą visos policijos sistemos funkcionavimą.
20. Įtvirtinti policijos veiklos vertinimo kriterijai padės standartizuoti visą policijos darbo organizavimą ir bus lengviau vertinti visos policijos sistemos bei atskirų policijos įstaigų veiklą. Kriterijų rezultatų kaita parodys policijos veiklos organizavimo gerėjimą ar blogėjimą. Pagal šiuos kriterijus bus nustatomas policijos įstaigų bei atskirų veiklos sričių efektyvumas.
21. Visuose policijos sistemos lygiuose bus įdiegtas strateginis veiklos ir biudžeto planavimas. Nustatyti pagrindiniai policijos įstaigų finansavimo bei materialinio aprūpinimo principai leis optimizuoti lėšų paskirstymą ir užtikrins policijos įstaigoms skiriamo finansavimo pastovumą.
22. Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą bei įgyvendinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, asmenims, uždarytiems į policijos įstaigų areštines, bus sudaromos sąlygos, nežeminančios žmogaus orumo ir atitinkančios šios konvencijos nuostatas bei Lietuvos higienos normas.