LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL SNUKIO IR NAGŲ LIGOS KONTROLĖS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

 

2001 m. gruodžio 4 d. Nr. 531

Vilnius

 

Siekdamas įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 85/511/EEB reikalavimus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15),

tvirtinu Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimus.

 

 

DIREKTORIUS                                                                                  KAZIMIERAS LUKAUSKAS

______________


PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos direktoriaus

2001 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 531

 

SNUKIO IR NAGŲ LIGOS KONTROLĖS REIKALAVIMAI

 

Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimai (toliau – Reikalavimai) paruošti remiantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 85/511/EEB.

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Reikalavimų tikslas – nustatyti kontrolės priemones, kurios turi būti taikomos snukio ir nagų ligos protrūkio atveju, kai ją sukelia bet kokio tipo virusas.

2. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:

Imlios rūšies gyvūnas – naminis ar laukinis atrajotojas, ar kiaulė, laikomi ūkyje.

Imlus gyvūnas – imlios rūšies gyvūnas, kuris yra nevakcinuotas arba vakcinuotas, bet kurio imuninis atsparumas yra nepakankamas.

Įtariamas sergant gyvūnas – imlios rūšies gyvūnas, kuriam nustatyti tokie klinikiniai ligos požymiai arba patologiniai anatominiai pakitimai, leidžiantys pagrįstai įtarti snukio ir nagų ligą.

Įtariamas užsikrėtus gyvūnas – imlios rūšies gyvūnas, kuris pagal epizootinius duomenis galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai užsikrėsti snukio ir nagų ligos virusu.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.

Valstybinis veterinarijos gydytojas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paskirtas arba įgaliotas veterinarijos gydytojas.

Užsikrėtęs gyvūnas -imlios rūšies gyvūnas, kuriam nustatyti klinikiniai požymiai arba patologiniai anatominiai pakitimai, kurie gali atsirasti dėl snukio ir nagų ligos, arba kuriam snukio ir nagų liga buvo oficialiai patvirtinta laboratoriniais tyrimais.

 

II. SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

 

3. Apie snukio ir nagų ligą arba jos įtarimą turi būti nedelsiant pranešta pagal Pranešimo apie gyvūnų ligas Lietuvos Respublikoje taisyklių (Žin., 2001, Nr. 96-3411) reikalavimus.

4. VMVT turi užtikrinti, kad būtų nedelsiant pradėtas oficialus tyrimas, jeigu ūkyje yra vienas ar daugiau gyvūnų, kurie įtariami sergant arba užsikrėtę snukio ir nagų liga, valstybinis veterinarijos gydytojas paimtų reikalingus mėginius laboratoriniam tyrimui.

5. VMVT, gavusi pranešimą apie ligos įtarimą, ūkyje taiko apribojimus ir nurodo:

5.1. atlikti visų kategorijų imlios rūšies gyvūnų registraciją, nurodant kiekvienos kategorijos jau nugaišusių, sergančių ar įtariamų užsikrėtus gyvūnų skaičių; gyvūnų registracija turi būti papildoma atsižvelgiant į gimusių ar nugaišusių gyvūnų skaičių įtarimo laikotarpiu; registracijos duomenys turi būti pateikiami jų pareikalavus ir gali būti tikrinami kiekvieno apsilankymo metu;

5.2. visus imlios rūšies gyvūnus laikyti ūkyje jų laikymo vietose arba kitoje vietoje, kur jie būtų atskirti nuo kitų gyvūnų;

5.3. neleisti imlios rūšies gyvūnų įvežti į ūkį ar išvežti iš jo;

5.4. neleisti kitos rūšies gyvūnų įvežti į ūkį arba iš jo negavus VMVT leidimo;

5.5. uždrausti imlios rūšies gyvūnų mėsos ar gyvūnų pašarų, reikmenų, daiktų ar kitų medžiagų, tokių kaip: vilnos, atliekos ar nereikalingos medžiagos, galinčių pernešti snukio ir nagų ligą, judėjimą iš ūkio negavus VMVT leidimo;

5.6. uždrausti pieną išvežti iš ūkio, nesant galimybės – laikyti pieną ūkyje; VMVT gali leisti išvežti pieną iš ūkio valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint į apdorojimo įmonę, kad pieną būtų galima apdoroti karščiu užtikrinant snukio ir nagų ligos viruso sunaikinimą;

5.7. neleisti asmenims patekti į ūkį ar iš jo negavus VMVT leidimo;

5.8. neleisti transporto priemonėms įvažiuoti į ūkį ar iš jo negavus VMVT leidimo; VMVT nustato būtinas sąlygas gyvūnų laikytojams, kad būtų išvengta snukio ir nagų ligos viruso plitimo;

5.9. naudoti tinkamas dezinfekcijos priemones prie įėjimų į gyvūnų laikymo patalpas ar iš jų, taip pat prie įvažiavimų į ūkio teritoriją ir iš jos;

5.10. epizootinį tyrimą atlikti pagal 14-19 punktų reikalavimus.

6. VMVT gali taikyti priemones, nurodytas 5 punkte, kaimyniniuose ūkiuose, jeigu jų išsidėstymas ar galimas sąlytis su gyvūnais iš ūkio, kuriame įtariama liga, leidžia įtarti galimą užsikrėtimą.

7. Priemonės, nurodytos 5 ir 6 punktuose, negali būti panaikintos, kol snukio ir nagų ligos įtarimas nebus oficialiai paneigtas.

8. Tik patvirtinus, kad ūkyje yra vienas ar daugiau užsikrėtusių gyvūnų, VMVT turi pradėti vykdyti šias priemones:

8.1. valstybinis veterinarijos gydytojas paima reikalingus mėginius tyrimui Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje (toliau – NVL), jeigu šie mėginiai ir tyrimai dar nebuvo atlikti įtarimo laikotarpiu pagal 4 punkto reikalavimus;

8.2. be priemonių, kurios nurodytos 4 ir 5 punktuose, nedelsiant nurodyti taikyti šias priemones:

8.2.1. visus imlios rūšies gyvūnus ūkyje paskersti vietoje valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint tokiu būdu, kad būtų išvengta bet kokios snukio ir nagų ligos viruso išplitimo rizikos,

8.2.2. paskerstus gyvūnus sunaikinti valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint tokiu būdu, kad būtų išvengta bet kokios snukio ir nagų ligos viruso išplitimo rizikos,

8.2.3. imlios rūšies gyvūnų mėsą, gautą paskerdus ūkio gyvūnus galimo ligos patekimo į ūkį ir oficialių priemonių įgyvendinimo laikotarpiu, kur tik galima, paženklinti ir sunaikinti valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint tokiu būdu, kad būtų išvengta bet kokios snukio ir nagų ligos viruso išplitimo rizikos,

8.2.4. imlios rūšies gyvūnų, kurie nugaišo ūkyje, lavonus sunaikinti valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint tokiu būdu, kad būtų išvengta bet kokios snukio ir nagų ligos viruso išplitimo rizikos,

8.2.5. medžiagas, nurodytas 5.5 punkte, sunaikinti arba apdoroti tokiu būdu, kad būtų užtikrintas snukio ir nagų ligos viruso sunaikinimas; bet koks medžiagų apdorojimas turi būti atliekamas pagal valstybinio veterinarijos gydytojo nurodymus;

8.2.6. pieną ir pieno produktus sunaikinti tokiu būdu, kad būtų išvengta bet kokios snukio ir nagų ligos viruso išplitimo rizikos,

8.2.7. pašalinus imlios rūšies gyvūnus ir medžiagas, nurodytas 5.5 punkte, pastatus gyvūnams laikyti, jų aplinką ir transporto priemones gyvūnams vežti, visas galimai užkrėstas darbo priemones nuvalyti ir dezinfekuoti pagal 27 punkto reikalavimus,

8.2.8. neleisti patekti į ūkį imlios rūšies gyvūnams, kol nepraeis 21 diena nuo valymo ir dezinfekcijos atlikimo pagal
27 punkto reikalavimus,

8.2.9. epizootinį tyrimą atlikti pagal 14 – 19 punktų reikalavimus.

9. Priemonės, nurodytos 8.1 punkte, netaikomos tuo atveju, kai antrinis ligos protrūkis yra epidemiologiniu požiūriu susijęs su pirminiu ligos protrūkiu ir mėginiai jau yra paimti.

10. VMVT gali taikyti priemones, nurodytas 8.1 punkte, kaimyniniuose ūkiuose, jeigu jų išdėstymas ar sąlytis su ūkio, kuriame nustatyta liga, gyvūnais, leidžia įtarti ligą.

11. Jeigu ūkis turi du ar daugiau atskirų struktūrinių vienetų, VMVT gali leisti netaikyti 8.2.1 – 8.2.2 punktų reikalavimų užkrėsto ūkio neužkrėstiems struktūriniams vienetams su sąlyga, kad valstybinis veterinarijos gydytojas patvirtins, kad šių struktūrinių vienetų struktūra, dydis užtikrina, kad juose esantys gyvūnai laikomi ir šeriami atskirai nuo užkrėsto struktūrinio vieneto gyvūnų, todėl ligos virusas negali išplisti iš vieno struktūrinio vieneto į kitą.

12. Tos pačios priemonės ir galimybė netaikyti 8.2.6 punkto reikalavimų gali būti taikomos pieno ūkiams su sąlyga, kad melžimas kiekviename struktūriniame vienete yra visiškai atskirtas.

13. Jeigu taikomos 11-12 punktuose nurodytos priemonės, VMVT turi užtikrinti, kad struktūriniai vienetai būtų visiškai atskiri.

14. Epizootinis tyrimas turi išaiškinti:

14.1. laikotarpį nuo spėjamo snukio ir nagų ligos plitimo ūkyje iki ligos oficialaus nustatymo ar įtarimo;

14.2. galimą snukio ir nagų ligos kilmę ūkyje ir kitus ūkius, kuriuose imlios rūšies gyvūnai gali sirgti ar būti užsikrėtę nuo to paties ligos kilmės šaltinio;

14.3. asmenų, transporto priemonių ir medžiagų, nurodytų 8.2.5 punkte, galėjusių pernešti snukio ir nagų ligos virusą į įtariamą ūkį ar iš jo, judėjimą.

15. Jeigu valstybinis veterinarijos gydytojas nustato ar įtaria pagal patvirtintus duomenis, kad snukio ir nagų liga galėjo išplisti iš kitų ūkių į ūkį, kuris nurodytas 4 -7 punktuose, arba iš ūkio į kitus ūkius dėl asmenų, gyvūnų ar transporto priemonių judėjimo ar kitokiu būdu, kiti ūkiai turi būti oficialiai prižiūrimi pagal reikalavimus, kurie nurodyti 4 -7 punktuose. Priežiūra neturi būti panaikinta, kol nebus paneigtas snukio ir nagų ligos įtarimas ūkyje, kuris nurodytas 4 -7 punktuose.

16. Jeigu valstybinis veterinarijos gydytojas nustato ar įtaria pagal patvirtintus duomenis, kad snukio ir nagų liga galėjo patekti į ūkį, nurodytą 8 – 10 punktuose, iš kitų ūkių dėl asmenų, gyvūnų ar transporto priemonių judėjimo ar kitu būdu, kiti ūkiai turi būti oficialiai prižiūrimi pagal 4-7 punktų reikalavimus.

17. Jeigu valstybinis veterinarijos gydytojas nustato ar įtaria pagal patvirtintus duomenis, kad snukio ir nagų liga galėjo patekti ir ūkio, nurodyto 8-10 punktuose, į kitus ūkius dėl asmenų, gyvūnų ar transporto priemonių judėjimo ar kitu būdu, kitiems ūkiams turi būti taikomos priemonės, nurodytos 4-7 punktuose.

18. Jeigu ūkyje taikomos 15-17 punktuose nurodytos priemonės, VMVT turi uždrausti gyvūnų judėjimą iš ūkio, išskyrus jų išvežimą tiesiai į skerdyklą valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint priverstinam skerdimui per 15 dienų iš ūkių, nurodytų 15 ir 16 punktuose, ir 21 dieną iš ūkių, nurodytų 17 punkte.

Prieš išduodant leidimą išvežti gyvūnus, valstybinis veterinarijos gydytojas turi atlikti bandos tyrimą ir patvirtinti, kad joje nėra įtariamų užsikrėtus gyvūnų.

19. VMVT leidus, galima netaikyti 15 ir 16 punktuose nurodytų priemonių ūkio struktūriniam vienetui ir ten laikomiems gyvūnams su sąlyga, kad gyvūnai ten laikomi ir šeriami visiškai atskirai nuo kitų gyvūnų.

20. VMVT, oficialiai patvirtinus snukio ir nagų ligos diagnozę, nustato 3 km spinduliu apie užkrėstą ūkį apsaugos zoną ir 10 km spinduliu priežiūros zoną.

21. Nustatant zonas turi būti atsižvelgta į natūralias ribas, priežiūros priemones ir technologinį procesą, kuris leidžia nustatyti galimą viruso išplitimą oru ar kitokiu būdu. Zonų ribos turi būti peržiūrėtos, jeigu tai būtina, atsižvelgus į minėtus faktorius.

22. Apsaugos zonoje turi būti taikomos šios priemonės:

22.1. surašomi visi ūkiai, kuriuose laikomi imlios rūšies gyvūnai;

22.2. surašytuose ūkiuose periodiškai atliekamas veterinarinis patikrinimas;

22.3. imlios rūšies gyvūnai negali būti išvežami iš ūkio, kuriame jie laikomi, pirmas 15 dienų, išskyrus jų išvežimą valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint tiesiai į skerdyklą, kuri yra šioje zonoje, priverstiniam skerdimui, arba, jeigu šioje zonoje nėra skerdyklos, į skerdyklą, kurią nurodo VMVT; VMVT tokį gyvūnų vežimą į skerdyklą gali nurodyti tik tuo atveju, kai valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikęs visų imlios rūšies gyvūnų tyrimą, paneigia ūkyje esant įtariamų užsikrėtus gyvūnų;

22.4. uždraudžiama gyvūnus sėklinti;

22.5. dirbtinis apsėklinimas turi būti uždraustas pirmas 15 dienų, išskyrus tuos atvejus, kai jį atlieka ūkininkas, kuris naudoja ūkyje laikomą spermą arba spermą, kurią tiesiogiai pristato apsėklinimo centras;

22.6. mugės, turgūs, parodos ar kiti renginiai, kurių metu suvežami imlūs gyvūnai, įskaitant jų surinkimą ir paskirstymą, uždraudžiami;

22.7. nepažeidžiant 22.3 punkto reikalavimų, imlios rūšies gyvūnų gabenimas uždraudžiamas, išskyrus jų gabenimą pagrindinėmis autostradomis ar geležinkeliu.

23. Apsaugos zonoje taikomos priemonės turi būti vykdomos mažiausiai 15 dienų sunaikinus gyvūnus, nurodytus
8-10 punktuose, ūkyje ir atlikus to ūkio pirminį valymą ir dezinfekciją pagal 27 punkto reikalavimus.

24. Priemonės, nurodytos 25 punkte, turi būti vykdomos apsaugos zonoje 26 punkte nurodytą laikotarpį.

25. Priežiūros zonoje turi būti taikomos šios priemonės:

25.1. surašomi visi ūkiai, kuriuose laikomi imlios rūšies gyvūnai;

25.2. uždraudžiamas imlios rūšies gyvūnų judėjimas visuomeniniais keliais, išskyrus jų išvežimą į ganyklą;

25.3. imlios rūšies gyvūnai gabenami priežiūros zonoje gavus VMVT leidimą;

25.4. gyvūnai negali būti išvežami iš priežiūros zonos pirmąsias 15 dienų; gyvūnai negali būti išvežami iš priežiūros zonos nuo 15 -tos iki 30 – tos dienos, išskyrus jų išvežimą valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint tiesiai į skerdyklą priverstinam skerdimui; VMVT gali leisti gyvūnus išvežti tik valstybiniam veterinarijos gydytojui atlikus visų ūkio gyvūnų tyrimą ir patvirtinus, kad jame nėra įtariamų užsikrėtus gyvūnų;

25.5. uždraudžiama gyvūnus sėklinti;

25.6. uždraudžiamos mugės, turgūs, parodos ir kitas imlių gyvūnų surinkimas.

26. Priemonės apsaugos zonoje taikomos mažiausiai 30 dienų likvidavus visus 8-10 punktuose nurodytus gyvūnus ūkyje ir atlikus ūkio pirminį valymą ir dezinfekciją pagal 27 punkto reikalavimus.

27. Dezinfekcijai naudojamos medžiagos ir jų koncentracija turi būti oficialiai patvirtintos VMVT. Valymo ir dezinfekcijos darbai turi būti atliekami valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint.

28. Laboratoriniai tyrimai snukio ir nagų ligai nustatyti turi būti atliekami NVL; NVL turi palaikyti ryšį su Europos Sąjungos nurodyta referentine laboratorija.

29. Imlios rūšies gyvūnai, išvežti iš ūkio, kuriame jie buvo laikomi, turi būti identifikuoti tokiu būdu, kad būtų galima greitai atsekti jų kilmės ūkį arba ūkį, iš kurio jie yra atvežti, ir jų judėjimą; VMVT gali, tam tikromis aplinkybėmis ir atsižvelgdama į gyvulių sveikatos situaciją, leisti naudoti kitus būdus greitai atsekti tam tikros kategorijos gyvūnų kilmės ūkį ar ūkį, iš kurio jie yra kilę, ir jų judėjimą; priemonės identifikuoti gyvūnus ar atsekti jų kilmės ūkį turi būti patvirtintos VMVT; gyvūnų savininkas ar laikytojas privalo pateikti VMVT, šios tarnybos prašymu, informaciją apie gyvūnų judėjimą ūkyje.

Visi asmenys, transportuojantys ar prekiaujantys imlios rūšies gyvūnais, turi pateikti VMVT išsamią informaciją apie gyvūnų, kurie buvo gabenti ar parduoti, judėjimą.

30. Draudžiama naudoti vakcinas nuo snukio ir nagų ligos.

31. Snukio ir nagų ligos vakcinų Lietuvos Respublikoje saugojimą, tiekimą, platinimą ir pardavimą kontroliuoja VMVT.

32. Nepaisant 30 punkto, gali būti nuspręsta, nustačius snukio ir nagų ligą ir kilus grėsmei jai išplisti, pradėti skubią vakcinaciją, užtikrinančią gyvūnų bendrą imunitetą. Tokiu atveju reikia imtis šių priemonių:

32.1. nustatyti geografinį plotą, kuriame skubi vakcinacija bus atliekama;

32.2. nustatyti gyvūnų, kuriuos reikia suvakcinuoti, rūšis ir amžių;

32.3. nustatyti vakcinacijos trukmę;

32.4. nustatyti specialiuosius apribojimus suvakcinuotiems gyvūnams ir jų produktams;

32.5. atlikti specialią suvakcinuotų gyvūnų identifikaciją ir registraciją;

32.6. atlikti kitas priemones, tinkamas nenumatytai situacijai.

33. Sprendimą dėl skubios vakcinacijos turi priimti VMVT. Priimant sprendimą reikia atsižvelgti į gyvūnų koncentraciją tam tikruose regionuose ir būtinumą apsaugoti tam tikros rūšies gyvūnus.

34. Sprendimą dėl skubios vakcinacijos aplink ligos židinį gali priimti VMVT, kuri apie tai praneša Europos Komisijai.

35. Snukio ir nagų ligos viruso naudojimas mokslui, diagnozavimui ir /arba vakcinų gamybai turi būti atliekamas tik patvirtintose įmonėse ir laboratorijose.

36. Įmonės ir laboratorijos, nurodytos 35 punkte, tvirtinamos tik tuo atveju, jeigu jos atitinka minimalius standartus, kuriuos rekomenduoja Maisto ir žemės ūkio organizacija laboratorijoms, dirbančioms su snukio ir nagų ligos virusu in vitro ir in vivo.

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

37. Reikalavimų vykdymą kontroliuoja VMVT.

38. Ūkio atsakingas asmuo už Reikalavimų nevykdymą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________