LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS GYDYTOJAS HIGIENISTAS
Į S A K Y M A S
DĖL HIGIENOS NORMOS HN 68-1996 „DEMERKURIZACIJA IR JOS EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS“ TVIRTINIMO
1996 m. gruodžio 30 d. Nr. 36
Vilnius
1. Patvirtinti higienos normą HN 68-1996 „Demerkurizacija ir jos efektyvumo įvertinimas“ (1 priedas) ir nustatyti jos įsigaliojimo datą – 1997 01 10.
3. Nuo 1997 01 10 laikyti negaliojančiomis „Einamosios ir baigiamosios demerkurizacijos atlikimo ir efektyvumo įvertinimo metodines rekomendacijas“ Nr. 4545-87 (rus. k.), MZ SSSR.
4. Respublikiniam specializuotam higienos centrui užtikrinti, kad nuo 1997 m. sausio 10 d. būtų laikomasi šios higienos normos reikalavimų.
5. Įsakymo vykdymą kontroliuoti pavedu Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto pavaduotojui V. Gailiui.
Lietuvos Respublikos
vyriausiojo valstybinio gydytojo
higienisto 1996 12 30 įsakymo Nr. 36
1 priedas
LIETUVOS HIGIENOS NORMA N 68-1996
DEMERKURIZACIJA IR JOS EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS
1. TAIKYMO SRITIS
1.1. Ši higienos norma taikoma visiems neatidėliotiniems patalpų bei aplinkos užteršimo gyvsidabriu lokalizavimo darbams ir lokalizuoto židinio likvidavimo darbų efektyvumui įvertinti.
2. NUORODOS
Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus:
2.2. HN 35-1993. Gyvenamosios aplinkos atmosferos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija.
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 20 „Dėl civilinės saugos sistemos tobulinimo“.
2.4. Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 m. balandžio 21 d. įsakymas Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“.
2.5. Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų 1994 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 337/700/816 „Dėl keitimosi informacija įprastų ir ypatingų situacijų atvejais“.
2.7. „Specialios aprangos, užterštos metaliniu gyvsidabriu ar jo junginiais, nukenksminimo instrukcija“ Nr. 1442-76 (rus. k.), MZ SSSR, 1976 07 20.
3. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai:
3.2. demerkurizatoriai
Tai sureagavusių su gyvsidabriu medžiagų patvarūs, nekenksmingi sveikatai ir aplinkai junginiai.
3.3. gyvsidabris
Blizgus, skystas, sunkus, nuodingas sidabro baltumo metalas. Virimo temperatūra – 357 0C, lydymosi temperatūra – 39 0C. Kai aplinkos temperatūra 0 0C, gyvsidabris garuoja, kai 8,5 0C – jo pėdsakų randama atmosferos ore. Gyvsidabris, reaguodamas su metalais, sudaro lydinius – amalgamas. Gyvsidabrio didžiausia leidžiama koncentracija (toliau – DLK) darbo aplinkos ore – 0.01/0.005 mg/m3, o atmosferos ore – 0.0003 mg/m3.
4. BENDRIEJI NUOSTATAI
4.1. Jei yra užterštų gyvsidabriu židinių, būtina imtis visų priemonių, galinčių lokalizuoti, neutralizuoti arba visai likviduoti jų kenksmingą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.
4.2. Pagrindiniai demerkurizacijos vykdytojai yra Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos departamento specializuoti daliniai [2.3].
4.3. Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba privalo kontroliuoti demerkurizacijos efektyvumą, gyvenamųjų, visuomeninių patalpų ir aplinkos užteršimą, taip pat gyventojų, dirbančiųjų ir likviduojančiųjų gyvsidabrio židinius sveikatos priežiūrą.
5. PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS FUNKCIJOS ATLIEKANT DEMERKURIZACIJĄ
5.1. Budinčios sargybos darbuotojai, gavę pranešimą apie užteršimą gyvsidabriu, privalo:
5.1.1. per 24 val. informuoti teritorinį visuomenės sveikatos centrą, nurodyti adresą ir įvykio laiką;
5.1.3. vykdami į demerkurizacijos vietą, turėti darbo drabužius, individualias saugos priemones, t. y. gumines pirštines, guminius batus, filtruojamąsias dujokaukes, respiratorius su G markės dėžutėmis, gyvsidabrio nustatymo aparatūrą;
5.2. Atvykus į gyvsidabrio užteršimo židinį, būtina:
5.3. Lokalizavus židinį ir atlikus demerkurizaciją, būtina:
5.3.2. per 24 val. informuoti teritorinį visuomenės sveikatos centrą apie demerkurizacijos eigą, sąlygas ir rezultatus;
KONTROLIUOJANT DEMERKURIZACIJOS EFEKTYVUMĄ
6.3. Informuoti Respublikinį specializuotą higienos centrą, Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministeriją [2.5].
6.5. Informuoti asmenis, kuriems gresia apsinuodyti gyvsidabriu, apie jo poveikį sveikatai ir apsinuodijimo profilaktiką.
6.6. Iš Priešgaisrinės apsaugos departamento teritorinio padalinio gavus informaciją apie gyvsidabrio židinio lokalizavimo ir likvidavimo pabaigą ir rezultatus, vykti į vietą ir atlikti gyvsidabrio garų koncentracijos ore bei kitus reikalingus laboratorinius tyrimus [2.1] ir [2.2].
6.7. Remiantis tyrimų rezultatais, objekto ar teritorijos savininkui per 24 val. pateikti išvadas dėl tolimesnės objekto eksploatacijos:
- gavus informaciją apie židinio lokalizavimą ir pirminę demerkurizaciją;
- gavus informaciją apie pakartotinę demerkurizaciją;
- Priešgaisrinės apsaugos tarnyboms perdavus objekto ar teritorijos savininkui tolesnį lokalizuoto židinio likvidavimą.
ATLIEKANT LOKALIZUOTO ŽIDINIO LIKVIDAVIMĄ
7.1. Jeigu nepavyko sumažinti gyvsidabrio garų koncentracijos iki didžiausios leidžiamos, objekto arba teritorijos savininkas privalo organizuoti gyventojų iškeldinimą iš užteršto objekto ir tolesnę demerkurizaciją.
7.2. Jeigu būtina atlikti papildomus inžinerinius-techninius darbus (sienų, grindų, lubų, dangų keitimą, statybinių bei kitų konstrukcijų ardymą), tai savininkas privalo šiuos darbus organizuoti pats arba šiems darbams atlikti ir kontroliuoti sudaryti sutartis su kitomis organizacijomis, galinčiomis atlikti tolesnę demerkurizaciją.
8. DEMERKURIZACIJOS ATLIKIMO TVARKA
8.1. Indikacijos atlikti demerkurizaciją:
- informacija apie užteršimą gyvsidabriu;
- aplinkos, patalpų, pastatų, statybinių konstrukcijų, turinčių gyvsidabrio depą (antriniai gyvsidabrio šaltiniai), išaiškinimas;
- patalpų, pastatų, kuriuose buvo dirbama naudojant gyvsidabrį technologiniams procesams, perdavimas kitoms žinyboms.
8.3. Norint išsiaiškinti visus galimus antrinio užteršimo gyvsidabriu šaltinius ir nustatyti jų intensyvumą bei vietą, periodiškai turi būti nustatoma gyvsidabrio garų koncentracija.
8.4. Demerkurizacijos apimtį lemia gyvsidabrio kiekis ant įvairių paviršių ir gilesniuose konstrukcijų sluoksniuose.
8.5. Skiriami trys konstrukcijų užteršimo gyvsidabriu laipsniai:
- pirmasis (mažo intensyvumo) – kai sorbuoto gyvsidabrio bandiniuose yra (0.0001-0.0009) mg/g;
- antrasis (vidutinio intensyvumo) – kai sorbuoto gyvsidabrio bandiniuose yra (0.001-0.009) mg/g;
- trečiasis (aukšto intensyvumo) – kai sorbuoto gyvsidabrio bandiniuose yra (0.01-0.09) mg/g.
Atsižvelgiant į gyvsidabrio prasiskverbimo gylį, galimi labai didelio užteršimo (kai gyvsidabris užteršia pagrindines konstrukcijas, t. y. perdengimus tarp aukštų, kolonas, pertvaras, pamatus) ir paviršinio užteršimo (kai užteršiami tik paviršiniai konstrukcijų sluoksniai, t. y. sienų, lubų tinkas, grindų danga) šaltiniai.
8.6. Jeigu yra antrojo ir trečiojo laipsnio užteršimo šaltiniai, būtina pašalinti paviršinį konstrukcijų sluoksnį (sienų, lubų tinką ir grindų dangą). Plytinės sienos gali būti demerkurizuojamos terminiu būdu. Jeigu atlikus aukščiau minėtus darbus bus rasta gyvsidabrio, būtina atlikti įprastinį remontą (tinkavimas, balinimas). Jeigu bandiniuose dar bus rasta liekamųjų gyvsidabrio kiekių, tai į paviršinį tinko sluoksnį būtina įdėti (5 – 7) sieros miltelių (proporcija pateikta pagal sausų medžiagų, įeinančių į tinką, kiekius).
8.7. Jeigu yra pirmojo laipsnio užteršimas, tai į tinką dedama perchlorvinilo arba nitroemalinių priedų.
8.8. Atlikus demerkurizaciją, visos grindų dangos, nuograndos nuo sienų, lubų ir kitos statybinės šiukšlės iš pastato, teritorijos turi būti išvežtos per 24 val. į pavojingų atliekų saugojimo aikšteles.
8.9. Jeigu gyvsidabriu buvo užterštas dirvožemis, tai jo paviršinis sluoksnis nukasamas ir išvežamas į pavojingų atliekų saugojimo aikšteles.
8.10. Jeigu gyvsidabriu buvo užteršti mediniai baldai arba kitas inventorius ir gyvsidabrio koncentracija bandiniuose yra iki 0.002 mg/g, tai būtina ilgalaikė (2-3 mėnesiai) baldų aeracija – pageidautina vasarą. Kai gyvsidabrio koncentracijos yra dar didesnės, tai būtina baldus išmontuoti ir išvežti į pavojingų atliekų saugojimo aikšteles. Jeigu tokius baldus planuojama panaudoti, pvz., laboratorijose, tai esantis juose gyvsidabrio depas turi būti kapsuliuotas nepralaidžiais gyvsidabriui junginiais.
9. HIGIENINIAI DEMERKURIZACIJOS REIKALAVIMAI IR JOS EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS
9.1. Būtina numatyti demerkurizacijos etapus:
- patalpas, kurios bus demerkurizuotos, izoliuoti nuo visų kitų patalpų (visomis kryptimis);
- demerkurizacija pradedama labiausiai užterštose patalpose;
- identiški demerkurizacijos etapai atliekami tuo pat metu susisiekiančiose patalpose.
9.2. Norint išvengti didelio patalpų ir teritorijos užteršimo, būtina:
- pašalinti iš patalpų baldus, įrangą arba uždengti juos vandeniui ir dulkėms nepralaidžiais dangalais;
- demerkurizuoti baldus, jeigu jie buvo išnešti;
- nuolat drėkinti šalinamas nuo lubų, sienų, grindų dangas;
- gerai drėkinti statybines šiukšles ir rinkti jas į vandeniui nepralaidžias talpyklas.
9.3. Atlikti gyvsidabrio garų koncentracijos ore tyrimus 2 kartus, darant 7 dienų pertrauką. Jeigu gyvsidabrio garų koncentracija ore neviršija didžiausios leidžiamos [2.2], tai židinį galima laikyti nukenksmintu.
9.4. Pakartoti tyrimus 2-3 kartus per metus (skirtingais metų laikais) ir, jeigu gyvsidabrio koncentracija neviršija didžiausios leidžiamos, duomenis apie objektą ar teritoriją perkelti į židinių vietinio registro archyvą.
10. DEMERKURIZACIJOS TVARKA SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE
10.1. Sveikatos priežiūros įstaigose sudužus medicininiam termometrui, demerkurizaciją atlieka įstaigos personalas vadovaudamasis A priedo reikalavimais.
10.2. Sudužus prietaisams, turintiems daug gyvsidabrio, demerkurizaciją atlieka specialiųjų Priešgaisrinės apsaugos departamento būrių darbuotojai.
A PRIEDAS (privalomasis)
A.1. Pagrindiniai cheminiai demerkurizatoriai:
- 0.2 % vandeninis kalio permanganato tirpalas, parūgštintas druskos rūgštimi (5 ml rūgšties (d-1.19) ir 2 g kalio permanganato 1 litrui vandens), tirpalą ruošti prieš pat naudojant;
- ne mažiau kaip 20 % vandeninis geležies chlorido (FeCl3. 6H2O) tirpalas (250 g FeCl3. 6H2O 1 litrui vandens), tirpalą gaminti vėsioje patalpoje;
- piroliuzito pasta, pagaminta iš 1 svorio dalies piroliuzito MnO2 ir 2 svorio dalių 5 % druskos rūgšties;
- ne mažiau kaip 20 % chlorkalkių tirpalas (250 g chlorkalkių 1 litrui vandens);
- ne mažiau kaip (4-5) % mono- ar dichloramino tirpalas ((50-52) g monochloramino ar dichloramino 1 litrui vandens);
- ne mažiau kaip (5-10) % vandeninis natrio sulfido tirpalas ((6-12) g natrio sulfido 1 litrui vandens);
- ne mažiau kaip (25-50) % vandeninis natrio polisulfido tirpalas ((30-55) g natrio polisulfido 1 litrui vandens);
- ne mažiau kaip (5-10) % druskos rūgšties tirpalas ((7-12) g druskos rūgšties 1 litrui vandens);
- muilo ir sodos tirpalas (4 % muilo tirpalas 5 % sodos tirpale, t. y. 52 g sodos ir 45 g muilo 1 litrui vandens);
- sieros milteliai;
- cinko arba vario dulkės;
- (2-3) % jodo tirpalas 30 % kalio jodido tirpale.
A.2. Mechaninė demerkurizacija
Išsiliejus gyvsidabriui, pirmiausia surenkami matomi lašeliai, pradedant nuo užteršto ploto pakraščių ir renkant vidurio link. Likusius visai mažus lašelius galima surinkti siurbliu (skirtu tik tam tikslui) ar gumine kriauše su nedidele angele viršuje, per kurią ji sujungta su specialiu stikliniu rinktuvu. Gyvsidabrio lašeliai gumine kriauše surenkami į stiklinį indą.
Gyvsidabrio lašelius galima rinkti ir drėgnu, klijais pateptu popieriumi, prie kurio jie gerai limpa. Tada popierių su gyvsidabriu įdėti į stiklinį indą su vandeniu ir užkimšti guminiu kamščiu. Indą kelis kartus pakračius, gyvsidabris atsiskiria nuo popieriaus ir nusėda ant indo dugno. Išėmus popierių, juo vėl galima rinkti gyvsidabrį. Surinktą gyvsidabrį reikia supilti į stiklinį indą, jį užlydyti ir laikyti metalinėje dėžėje.
A.3. Cheminė demerkurizacija
Naudojant cheminius demerkurizatorius pašalinami gyvsidabrio likučiai, kurių neįmanoma surinkti.
Mažus lašelius iš sunkiai prieinamos vietos galima surinkti amalgamuojant. Užbėrus gyvsidabrį cinko ar vario dulkėmis, susidaro purus junginys, kurį lengva surinkti. Taip pat galima rinkti variniais šepetėliais ar plokštelėmis. Į indą įpilama praskiestos azoto rūgšties (5 ml 1 l vandens) arba sieros rūgšties tirpalo (350 ml 1 l vandens). Varinis šepetėlis ar plokštelė trumpam pamerkiami į rūgštį, po to jais renkamas gyvsidabris – jis prilimpa prie vario ir amalgamuojasi.
Visi paviršiai ir grindys nuplaunami pakaitintu iki (70-80) 0C muilo ir sodos tirpalu (išeiga – (0.4 – 1.0) l/m2), nutrinami šepečiais, o paskui viskas perplaunama vandeniu.
Siekiant padidinti cheminės demerkurizacijos efektyvumą, demerkurizatorius galima purkšti (ypač sunkiai prieinamose vietose). Išpurškus ar išplovus demerkurizatoriumi, patalpą reikia palikti 1-2 paroms. Jei to neįmanoma padaryti dėl kokių nors priežasčių, demerkurizatorių su sureagavusiu gyvsidabriu būtina nuvalyti bent po 2-6 val.
Jei patalpa buvo užteršta metaliniu gyvsidabriu, geriausia naudoti geležies chloridą, parūgštintą kalio permanganato tirpalą, kalio arba natrio polisulfidą, taip pat chlorkalkes. Kalio permanganato ir geležies chlorido tirpalų orientacinis kiekis – (0.4-1.0) l/m2. Užpylus tirpalą ant paviršiaus, kelis kartus kruopščiai patrinti minkštu šepetėliu ar teptuku, ypač tas vietas, kur paviršius yra įtrūkęs ar suskilęs. Reakcijos produktams ir nesureagavusiam gyvsidabriui pašalinti geležies chloridu apdorotas paviršius gerai nuplaunamas muilo tirpalu, po to – švariu vandeniu. Jei buvo naudojamas kalio permanganatas, tai dėmės, atsiradusios ant sienų ir grindų, pašalinamos 3 % vandenilio peroksido tirpalu.
Jei patalpa buvo užteršta organiniais gyvsidabrio junginiais, demerkurizacijai naudojamos chlorkalkės, monochloraminas ar dichloraminas, natrio sulfitas, natrio ar kalcio polisulfidas. Organiniams gyvsidabrio junginiams pašalinti reikalingas orientacinis kiekis – (0.15-0.2) l/m2. Demerkurizatoriai paliekami reaguoti 6-8 valandas. Po to paviršiai nuplaunami šiltu muilinu vandeniu.
Jeigu atliekant demerkurizaciją buvo naudotas 0.2 % vandeninis kalio permanganato tirpalas, parūgštintas druskos rūgšties tirpalu, 20 % chlorkalkių tirpalas, (4-5)% monochloramino ar dichloramino tirpalas, (5-10) % druskos rūgšties tirpalas, (2-3) % jodo tirpalas 30 % kalio jodido tirpale, rekomenduojama papildomai paviršių apdoroti (25-50) % vandeniniu natrio polisulfido tirpalu. Natrio polisulfidas gaunamas išlydžius natrio sulfidą (Na2S) 105 0C temperatūroje ir į gautą masę pridėjus iki 150 g elementinės sieros (S).
B PRIEDAS (informacinis)
Gyvsidabrio poveikis žmonių sveikatai, gydymas ir apsinuodijimų profilaktika
Gyvsidabris yra vienintelis skystas metalas. Toksiniu atžvilgiu yra svarbūs neorganiniai gyvsidabrio junginiai: sublimatas ir kalomelis. Organiniai gyvsidabrio junginiai pasižymi fungicidinėmis savybėmis, todėl dažnai naudojami žemės ūkyje, tekstilės, popieriaus pramonėje. Tai etilgyvsidabrio chloridas, arba čeresanas, etilgyvsidabrio fosfatas, arba samesanas, ir kiti. Gyvsidabrio junginiai patenka į organizmą per odą, virškinimo traktą arba įkvepiant. Daugiausia apsinuodijama per kvėpavimo takus. Gyvsidabrio garai sukelia ūmią intersticinę pneumoniją ir nekrotinį bronchiolių uždegimą. Iš karto po ūmaus apsinuodijimo gyvsidabrio garais jo koncentracija kraujuje būna didelė, jis įsisavinamas greitai, o jeigu gyvsidabrio mažai, įsisavinama lėtai. Metabolizuotas gyvsidabris kaupiasi smegenyse, vėliau inkstuose, kur randama didžiausia jo koncentracija. Plaučiuose gyvsidabrio būna dar keletą mėnesių po apsinuodijimo, tai gali sukelti plaučių fibrozę. Pirmieji ūmaus apsinuodijimo požymiai – silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, seilėtekis, metalo skonis burnoje, kartais pilvo skausmai ir kraujingas viduriavimas. Kai gyvsidabrio garų įkvepiama daug, galima plaučių edema. Kai į plaučius patenka nedideli gyvsidabrio garų kiekiai, bet juo kvėpuojama ilgai, ligoniai skundžiasi galvos skausmais, pykinimu, irzlumu, skausmais nugaroje, galvos svaigimu, pablogėjusia atmintimi, metalo skoniu burnoje, kraujavimu iš dantenų, svorio kritimu. Vėliau atsiranda rankų drebėjimas, nemiga, sumažėja raumenų jėga, sutrinka koordinacija, vėliau vystosi toksinė encefalopatija.
Gydymas ir pirmoji pagalba. Kai yra aiškus ūmus inhaliacinis apsinuodijimas gyvsidabrio garais, ligonį būtina kuo greičiau hospitalizuoti. Pirmiausia gydomas kvėpavimo nepakankamumas: deguonies inhaliacijos, jeigu reikia – intubacija ir dirbtinė plaučių ventiliacija. Didelės dozės kortikosteroidų – deksametazonas po 8-12 mg tris kartus per dieną. Antibiotikai: gentamycinas po 80 mg tris kartus per dieną, penicilinas po 2 mln. šešis kartus per dieną, vitaminų terapija, skatinama diurezė.
Norint išvengti ūmaus apsinuodijimo likviduojant užteršimo židinius, gelbėjimo tarnybų darbuotojai privalo naudoti individualias saugos priemones: specialius apsauginius rūbus, guminius batus, pirštines, „FG“ arba „FU“ tipo dujokaukes su „G“ tipo filtruojančiomis dėžutėmis, RPG-67G, RU-60MG, „Lepestok“ ar kitokius respiratorius.
Baigus darbą, būtina nusivilkti specialius drabužius, nusiimti individualias saugos priemones, nusimaudyti po dušu, prasiskalauti burną 0.025 kalio permanganato tirpalu ir gerai išsivalyti dantis. Draudžiama valgyti ir laikyti maistą, taip pat rūkyti patalpose, kur yra išsiliejęs gyvsidabris. Gyventojams, pastebėjusiems butų arba kitų patalpų užteršimą gyvsidabriu, būtina informuoti Priešgaisrinės apsaugos tarnybą telefonu „01“ ir stengtis palikti užterštas patalpas, išvesti iš užterštos vietos vaikus. Buvę patalpoje nehermetiškai supakuoti maisto produktai ir vanduo nebevartojami. Jeigu gyvsidabriu buvo užteršti drabužiai, juos nusivilkti, sudėti į hermetišką maišą, patiems išsimaudyti, išsiskalauti burną, išsivalyti dantis. Laukiant gelbėjimo tarnybų, stengtis nesiliesti prie aplinkos daiktų. Vėliau užterštus drabužius skalbti (tik ne buitinėje skalbimo mašinoje) (20-25) 0C vandenyje; 10 l vandens imti 20 g skalbimo miltelių. Po to juos išskalauti tekančiu vandeniu ir vėl plauti tirpale, paruoštame taip, kaip aukščiau nurodyta, tik papildomai įdėjus 10 g chlorkalkių. Drabužiai gerai išskalaujami, išdžiovinami ir išlyginami.
Pastebėjus pirmuosius ūmaus apsinuodijimo gyvsidabriu požymius, reikia gerti vandens su aktyvuota anglimi (1-2 šaukštai aktyvuotos anglies 1 stiklinei vandens), vandens su kiaušinio baltymais (2 kiaušinio baltymai 1 stiklinei vandens) arba 5-6 kiaušinius su 0.5 l pieno ir stengtis viską išvemti. Apsinuodijusius būtina kuo greičiau nugabenti į gydymo įstaigą.
______________
Išrašas iš Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų
1994 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 337/700/816 „Dėl keitimosi informacija įprastų ir ypatingų situacijų atvejais“
Vykdant Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos 1994 06 21 nutarimą Nr. 5 ir siekiant mažinti ypatingų situacijų kilimo galimybes, lengvinti padarinius, užtikrinti efektyvų jų likvidavimą bei apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybę, nustatome informacijos perdavimo tvarką:
4. Regioninių, Druskininkų miesto ir rajonų higienos centrų direktoriams, gydymo-profilaktikos įstaigų vadovams, Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijoms pavaldžių medicinos dalių, tarnybų viršininkams įvykus ypatingai situacijai: stichinei nelaimei, katastrofai, avarijai su žmonių aukomis ar nukentėjusiais, kilus epidemijai, esant komplikacijoms po profilaktinių skiepijimų, pašalinėms reakcijoms po medikamentų naudojimo, narkotinių medžiagų dingimo atvejais, tam tikrą teritoriją užteršus cheminėmis, radioaktyviomis ar biologinėmis medžiagomis, pavojingomis žmonių sveikatai ir gyvybei, nedelsiant informuoti įstaigas, nurodytas 2 priede.
______________
1994 m. spalio 5 d. įsakymo
Nr. 337/700/816
2 priedas
| Apie ką pranešama |
Pranešimo turinys |
Kas praneša |
Kam pranešama |
tvarka, |
|
|
|
|
|
tel. numeris |
| 1. Stichines nelai- |
Įvykio data ir laikas, |
Miestų sveikatos |
Sveikatos apsaugos |
62 01 92, |
| mes, katastrofas, |
vietovė, pobūdis, |
apsaugos skyrių |
ministerijai |
61 61 23 |
| avarijas ir medicinos |
nukentėjusiųjų skaičius, |
vedėjai, respublikinių, |
|
|
| pagalbos organi- |
taikytos priemonės ir |
rajonų centrinių ligoninių |
|
|
| zavimą pasekmėms |
suteikiama medicininė |
vyr. gydytojai, regioninių, |
|
|
| likviduoti |
pagalba |
Druskininkų miesto ir |
|
|
|
|
|
rajoninių higienos |
|
|
|
|
|
centrų direktoriai |
|
|
|
|
|
Vidaus reikalų, Krašto |
Vidaus reikalų |
62 26 37 |
|
|
|
apsaugos ministerijoms |
ministerijai |
|
|
|
|
pavaldžių medicinos dalių, |
|
|
|
|
|
tarnybų viršininkai |
Krašto apsaugos |
61 52 58 |
|
|
|
|
ministerijai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Respublikiniam |
69 85 67 |
|
|
|
|
specializuotam |
|
|
|
|
|
higienos centrui |
|
|
|
|
|
|
|
| 9. Apie grupinius |
|
|
|
|
| apsinuodijimus: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 9.2. Cheminėmis |
|
Gydymo – profilaktikos įstaigos, |
Respublikiniam |
77 87 61 |
| neaiškios kilmės |
|
regioniniai, Druskininkų miesto |
higienos centrui |
|
| medžiagomis |
|
ir rajonų higienos centrai |
|
|
|
|
- „ - |
Vidaus reikalų ir Krašto |
Respublikiniam |
69 85 67 |
|
|
|
apsaugos ministerijoms |
specializuotam |
|
|
|
|
pavaldžios medicinos |
higienos centrui |
|
|
|
|
dalys ir tarnybos |
|
|
Išrašas iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 10 19 įsakymo Nr. 561
„Dėl SAM 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“
7 priedo pakeitimo“
SĄRAŠAS LIGŲ, KURIOMIS SERGANT DRAUDŽIAMA DIRBTI KENKSMINGOMIS SVEIKATAI SĄLYGOMIS (BENDROS MEDICININĖS KONTRAINDIKACIJOS)
2.3. Lėtinės psichinės ligos ir joms prilygstančios būklės, kai būtinas dispanserinis dinamiškas stebėjimas psichoneurologinėse įstaigose, epilepsija su paroksizminiais sutrikimais.
Esant ribinėms būsenoms, galutinį sprendimą dėl tinkamumo priima psichoneurologinės įstaigos komisija individualiai.
2.5. Piktybiniai navikai (po gimdymo, nesant absoliučių kontraindikacijų, gali būti sprendžiama individualiai).
2.10. Sunkios eigos bronchinė astma su išreikštais funkciniais kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimais.
2.16. Sąnarių ligos su pastoviais sąnarių funkcijos sutrikimais, trukdančiais atlikti profesinius veiksmus.
2.18. Anamnezės duomenys apie buvusius vaisiaus neišnešiotumo, vaisiaus anomalijos atvejus moterims, kurios planuoja gimdyti.
2.19. Menstruacijų funkcijos sutrikimai, lydimi kraujavimo iš gimdos (išskyrus 3 skyriaus 4.9 punktą).
3 skyrius.
DARBAI IR PROFESIJOS, KURIUOSE DIRBANT IR PRIIMANT Į DARBĄ PRIVALOMI SVEIKATOS TIKRINIMAI. TIKRINIMŲ PERIODIŠKUMAS IR APIMTIS, PAPILDOMOS MEDICININĖS KONTRAINDIKACIJOS
| Darbo pobūdis |
Tikrinimų periodiškumas |
Tikrinantys gydytojai |
Tyrimų apimtis |
Papildomos medicininės kontraindikacijos |
| 11. Gelbėjimo |
1 kartą per metus, |
Terapeutas, |
Didelio kadro |
1. Lėtinės periferinės nervų sistemos ligos. |
| tarnybų |
taip pat kiekvieną |
LOR gydytojas, neuropatologas, |
fluorografija, EKG, |
2. Alkoholizmas, narkomanija, |
| darbuotojai |
kartą po ligos, |
oftalmologas, |
šlapimo tyrimas, |
toksikomanijos. |
| (dalyvaujantys |
traumos, apsinuodijimo |
chirurgas, |
vestibuliarinio |
3. Psichinės ligos (net remisijos stadijoje). |
| gesinant gaisrus |
(terapeuto ir |
psichiatras |
aparato ištyrimas |
4. Visos širdies ir kraujagyslių sistemos ligos |
| ir kituose |
specialisto pagal |
|
|
(ir esant kompensacijai). |
| gelbėjimo |
ligos, traumos profilį) |
|
|
5. Visos lėtinės kvėpavimo organų ligos. |
| darbuose), |
|
|
|
6. Burnos ertmės ir dantų ligos, dantų |
| jeigu jų |
|
|
|
nebuvimas, jeigu tai trukdo naudotis |
| sveikatos |
|
|
|
kvėpavimo aparatais, uždedamų protezų |
| tikrinimas |
|
|
|
turėjimas, alveolinė piorėja, stomatitai, |
| nereglamentuotas |
|
|
|
periodantitas, apatinio žandikaulio kontraktūra |
| kitais |
|
|
|
ir ankilozė, artritas. |
| dokumentais |
|
|
|
7. Bendras fizinis neišsivystymas, nepakankamai |
|
|
|
|
|
susiformavę kaulai ir raumenys. |
|
|
|
|
|
8. Krūtinės ląstos deformacija, trikdanti |
|
|
|
|
|
kvėpavimą ir apsunkinanti darbą su |
|
|
|
|
|
dujokauke. |
|
|
|
|
|
9. Vidaus organų ligos, su jų funkcijos |
|
|
|
|
|
pakenkimu, trukdančiu atlikti fizinį darbą. |
|
|
|
|
|
10. Vidaus, stuburo, rankų ir kojų ligos, |
|
|
|
|
|
trukdančios jų funkciją. |
|
|
|
|
|
11. Gerybiniai navikai, trukdantys dirbti su |
|
|
|
|
|
dujokauke. |
|
|
|
|
|
12. Visų rūšių išvaržos. |
|
|
|
|
|
13. Obliteracinis endarteritas. Kojų venų |
|
|
|
|
|
varikozinis išsiplėtimas ir trofinės opos, |
|
|
|
|
|
tromboflebitas. Hemorojus. |
|
|
|
|
|
14. Nosies pertvaros iškrypimai, |
|
|
|
|
|
apsunkinantys kvėpavimą. |
|
|
|
|
|
15. Išplitę viršutinių kvėpavimo takų |
|
|
|
|
|
pakitimai. |
|
|
|
|
|
16. Bet kurios etiologijos klausos susilpnėjimas |
|
|
|
|
|
nors viena ausimi (girdint šnabždesį |
|
|
|
|
|
arčiau kaip iš 3 metrų). |
|
|
|
|
|
17. Vestibuliarinio aparato funkcijos |
|
|
|
|
|
|
| sutrikimai. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
18. Regėjimo susilpnėjimas. Regėjimas |
|
|
|
|
|
mažiau kaip 0.8 viena ir mažiau kaip 0.5 kita |
|
|
|
|
|
akimi (be korekcijos). |
|
|
|
|
|
19. Lėtinės ašarų takų, vokų ligos, organiniai |
|
|
|
|
|
vokų trūkumai, trukdantys užsimerkti ir akies |
|
|
|
|
|
obuoliui judėti. |
|
|
|
|
|
20. Akipločio susiaurėjimas daugiau |
|
|
|
|
|
kaip 100. |
|
|
|
|
|
21. Cukrinis diabetas. |
4 skyrius.
SVEIKATAI KENKSMINGI FAKTORIAI, KURIŲ ĮTAKOJE DIRBANT IR PRIIMANT Į ARBA RA PRIVALOMI SVEIKATOS TIKRINIMAI. TIKRINIMŲ PERIODIŠKUMAS IR APIMTIS, PAPILDOMOS MEDICININĖS KONTRAINDIKACIJOS
| Sveikatai |
Darbo pobūdis |
Sveikatos |
Tikrinantys |
Tyrimų |
Kontraindikacijos, papildančios |
| kenksmingi faktoriai ir medžiagos |
|
tikrinimų periodiškumas |
gydytojai |
apimtis |
bendrąsias medicinines kontraindikacijas |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.28. Gyvsidabris |
1. Gyvsidabrio gamyba, |
1 kartą per |
Terapeutas, |
Gyvsidabrio |
1. Periferinės nervų sistemos ligos |
| ir jo |
liejimas ir kiti procesai jį |
metus |
LOR |
nustatymas |
2. Žandikaulių ir dantų ligos |
| junginiai |
gaunant ir valant nuo |
|
gydytojas, |
|
(lėtinis gingivitas, stomatitas, |
|
|
priemaišų; taikymas aukso |
|
neuropatologas, |
šlapime |
parodontitas) |
|
|
ir kitų metalų gavimui |
|
|
|
3. Lėtinės dažnai recidyvuojančios |
|
|
iš dujų; gyvsidabrio |
|
dermatologas |
|
odos ligos |
|
|
termometrų ir |
|
, stomatologas, |
|
|
|
|
liuminescencinių lempų, |
|
|
|
|
|
|
taip pat kitų fizikinių ir |
|
akušeris-ginekologas |
|
|
|
|
šviesotechninių įrenginių, |
|
|
|
|
|
|
dažų, junginių su |
|
|
|
|
|
|
organiniais nešėjais |
|
|
|
|
|
|
gamyba; medžiagų |
|
|
|
|
|
|
gavyba gyvsidabrio |
|
|
|
|
|
|
elektrolizės būdu. |
|
|
|
|
|
|
Darbas su prietaisais, |
|
|
|
|
|
|
kontaktuojant su atviru |
|
|
|
|
|
|
gyvsidabriu; sprogstančių |
|
|
|
|
|
|
mišinių gamyba |
|
|
|
|
|
|
(gyvsidabrio fulminantas); |
|
|
|
|
|
|
darbas su gyvsidabriniais |
|
|
|
|
|
|
srovės modifikatoriais, |
|
|
|
|
|
|
siurbliais; pritaikymas |
|
|
|
|
|
|
kaip katalizatoriaus |
|
|
|
|
|
|
cheminiuose procesuose; |
|
|
|
|
|
|
gyvsidabrio junginių su |
|
|
|
|
|
|
organinėmis medžiagomis |
|
|
|
|
|
|
panaudojimas |
|
|
|
|
Literatūra
1. Commission Directive 67/548/EEC on the approximation of laws, regulations and administrative provisions relating to the classification, packaging and labelling of dangerous substances/ EEC Commission, Brussels, 27th June 1967 (su pakeitimais ir papildymais).
3. Handling chemicals safety. 1980, Dutch Association of Safety experts, Dutch Chemical Industry Association, Dutch Safety Institute.
8. Standard Operating Safety Guides. 1992. Office of Emergency and Remedial Response, U. S. Environmental Protection Agency. Washington, DC20460.