PROTOKOLAS DĖL SUSITARIMO TARP EUROPOS SĄJUNGOS IR JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ DĖL EKSTRADICIJOS TAIKYMO LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ VYRIAUSYBĖS EKSTRADICIJOS SUTARČIAI^*

1. Kaip numatyta 2003 m. birželio 25 d. pasirašyto Susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dėl ekstradicijos (toliau – ES ir JAV ekstradicijos susitarimas) 3 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės pripažįsta, kad pagal šio Protokolo nuostatas ES ir JAV ekstradicijos susitarimas yra taikomas 2001 m. spalio 23 d. pasirašytai dvišalei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarčiai (toliau – 2001 m. ekstradicijos sutartis) šiomis sąlygomis:

a) ES ir JAV ekstradicijos susitarimo 5 straipsnio 1 dalis, kuri yra išdėstyta šio Protokolo priedo 8 straipsnio 1 dalyje, reglamentuoja ekstradicijos prašymo ir patvirtinamųjų dokumentų perdavimo būdą;

b) ES ir JAV ekstradicijos susitarimo 5 straipsnio 2 dalis, kuri yra išdėstyta šio Protokolo priedo 9 straipsnyje, reglamentuoja ekstradicijos prašymo ir patvirtinamųjų dokumentų patvirtinimo, autentifikavimo ar legalizavimo reikalavimus;

c) ES ir JAV ekstradicijos susitarimo 7 straipsnio 1 dalis, kuri yra išdėstyta šio Protokolo priedo 11 straipsnio 4 dalyje, nustato alternatyvų ekstradicijos prašymo ir patvirtinamųjų dokumentų perdavimo po laikino suėmimo būdą;

d) ES ir JAV ekstradicijos susitarimo 8 straipsnis, kuris yra išdėstytas šio Protokolo priedo 8 bis straipsnyje, reglamentuoja naudotiną papildomos informacijos perdavimo kanalą;

e) ES ir JAV ekstradicijos susitarimo 10 straipsnis, kuris yra išdėstytas šio Protokolo priedo 14 straipsnyje, reglamentuoja sprendimą dėl kelių valstybių pateiktų prašymų išduoti ar perduoti tą patį asmenį;

f) ES ir JAV ekstradicijos susitarimo 13 straipsnis, kuris yra išdėstytas šio Protokolo priedo 7 straipsnyje, reglamentuoja ekstradiciją dėl nusikaltimų, už kuriuos prašančiojoje valstybėje baudžiama mirties bausme;

g) ES ir JAV ekstradicijos susitarimo 14 straipsnis, kuris yra išdėstytas šio Protokolo priedo 8 ter straipsnyje, reglamentuoja konsultacijas tais atvejais, kai prašančioji valstybė numato ypač slaptos informacijos perdavimą ekstradicijos prašymui paremti.

2. Priedą sudaro 2001 m. ekstradicijos sutarties ir ES ir JAV ekstradicijos susitarimo nuostatų integruotas tekstas, kuris taikomas šiam Protokolui įsigaliojus.

3. Pagal ES ir JAV ekstradicijos susitarimo 16 straipsnį šis Protokolas taikomas iki ir po jo įsigaliojimo padarytiems nusikaltimams.

4. Šis Protokolas netaikomas iki jo įsigaliojimo pateiktiems ekstradicijos prašymams.

5. a) Kad šis Protokolas įsigaliotų, Lietuvos Respublika ir Jungtinės Amerikos Valstijos turi atlikti atitinkamas taikytinas vidaus procedūras. Jas atlikus, Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės pasikeičia dokumentais, patvirtinančiais, kad jos atliko šiuo tikslu reikalingas vidaus procedūras. Šis Protokolas įsigalioja ES ir JAV ekstradicijos susitarimo įsigaliojimo dieną.

b) Nutraukus ES ir JAV ekstradicijos susitarimą, šio Protokolo galiojimas nutraukiamas ir taikoma 2001 m. ekstradicijos sutartis. Nepaisant to, Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės gali susitarti ir toliau taikyti kai kurias arba visas šio Protokolo nuostatas.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti atitinkamų Vyriausybių tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.

Sudaryta 2005 m. birželio 15 d. dviem egzemplioriais lietuvių ir anglų kalbomis. Abu tekstai yra autentiški.

LIETUVOS RESPUBLIKOS	JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ
VYRIAUSYBĖS VARDU	VYRIAUSYBĖS VARDU

______________

PRIEDAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR

JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ VYRIAUSYBĖS

EKSTRADICIJOS SUTARTIS

TURINYS

1 straipsnis	Pareiga išduoti
2 straipsnis	Nusikaltimai, dėl kurių išduodama
3 straipsnis	Pilietybė
4 straipsnis	Politiniai ir karo teisės nusikaltimai
5 straipsnis	Ankstesnis teisminis persekiojimas
6 straipsnis	Senatis
7 straipsnis	Mirties bausmė
8 straipsnis	Ekstradicijos tvarka ir reikalingi dokumentai
8 bis straipsnis	Papildoma informacija
8 ter straipsnis	Prašyme pateikta slapta informacija
9 straipsnis	Dokumentų priimtinumas
10 straipsnis	Vertimas
11 straipsnis	Laikinas suėmimas
12 straipsnis	Sprendimas ir perdavimas
13 straipsnis	Laikinas perdavimas ir perdavimo atidėjimas
14 straipsnis	Kelių valstybių pateikti prašymai išduoti ar perduoti
15 straipsnis	Turto areštas ir perdavimas
16 straipsnis	Specialioji taisyklė
17 straipsnis	Sutikimas atsisakyti ekstradicijos procedūrų
18 straipsnis	Tranzitas
19 straipsnis	Atstovavimas ir išlaidos
20 straipsnis	Konsultacijos
21 straipsnis	Nutraukimas

1 straipsnis

Pareiga išduoti

Šalys susitaria pagal šios Sutarties nuostatas viena kitai išduoti asmenis, kuriems prašančiosios valstybės institucijos yra pateikusios kaltinimus arba kuriuos jos yra nuteisusios už nusikaltimą, dėl kurio išduodama.

2 straipsnis

Nusikaltimai, dėl kurių išduodama

1. Nusikaltimas yra laikomas nusikaltimu, dėl kurio išduodama, jeigu už jį pagal abiejų valstybių įstatymus yra baudžiama didesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo arba griežtesne bausme.

2. Nusikaltimas taip pat yra laikomas nusikaltimu, dėl kurio išduodama, jeigu jį sudaro pasikėsinimas padaryti arba bendrininkavimas arba dalyvavimas darant bet kurį 1 dalyje apibūdintą nusikaltimą.

3. Pagal šį straipsnį nusikaltimas yra laikomas nusikaltimu, dėl kurio išduodama:

a) nepaisant to, ar prašančiojoje valstybėje ir prašomojoje valstybėje tas nusikaltimas yra priskiriamas tai pačiai nusikaltimų kategorijai, arba nepaisant to, ar nusikaltimas apibūdinamas tomis pačiomis sąvokomis; arba

b) nepaisant to, ar nusikaltimas yra toks, dėl kurio pagal Jungtinių Valstijų federalinius įstatymus reikia įrodyti, jog buvo transportuojama arba persiunčiama paštu iš vienos valstijos į kitą, arba imamasi kitų priemonių, darančių įtaką valstijų tarpusavio arba užsienio prekybai, kadangi šios priemonės taikomos tik jurisdikcijai Jungtinių Valstijų federaliniame teisme nustatyti.

4. Dėl nusikaltimo, dėl kurio išduodama, prašymas išduoti patenkinamas nepaisant to, kur buvo padaryta nusikaltimą sudaranti veika arba veikos.

5. Išduodant dėl nusikaltimo, dėl kurio išduodama, išduodama ir dėl bet kurio kito prašyme nurodyto nusikaltimo, net jei už tą nusikaltimą baudžiama vienerių metų laisvės atėmimu arba mažesne bausme, su sąlyga, kad yra patenkinami visi kiti ekstradicijos reikalavimai.

3 straipsnis

Pilietybė

Išduoti neatsisakoma dėl prašomo išduoti asmens pilietybės.

4 straipsnis

Politiniai nusikaltimai ir nusikaltimai pagal karo teisę

1. Neišduodama, jei nusikaltimas, dėl kurio prašoma išduoti, yra politinis nusikaltimas.

2. Pagal šią Sutartį politiniais nusikaltimais nelaikomi šie nusikaltimai:

a) prašančiosios valstybės arba prašomosios valstybės vadovo arba valstybės vadovo šeimos nario nužudymas arba kitas smurtinis nusikaltimas šiems asmenims;

b) nusikaltimas, dėl kurio ir prašančioji, ir prašomoji valstybė pagal daugiašalį tarptautinį susitarimą yra įsipareigojusi išduoti prašomą išduoti asmenį arba perduoti bylą savo kompetentingoms įstaigoms sprendimui dėl teisminio persekiojimo priimti;

c) nužudymas, nužudymas dėl neatsargumo, tyčinis kūno sužalojimas arba sunkus kūno sužalojimas;

d) nusikaltimas, kuris apima pagrobimą dėl išpirkos, pagrobimą arba bet kurią neteisėto laisvės atėmimo formą, įskaitant ir įkaito paėmimą;

e) padėjimas arba naudojimas sprogstamojo, padegamojo arba griaunamojo įtaiso, kuris gali sukelti pavojų gyvybei, padaryti sunkų kūno sužalojimą arba padaryti didelę turtinę žalą; ir

f) bendrininkavimas padarant ar pasikėsinimas padaryti kurį nors iš pirmiau minėtų nusikaltimų arba padėjimas asmeniui, kuris padaro ar kėsinasi padaryti tokius nusikaltimus, arba tokio asmens kurstymas.

3. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies sąlygų, neišduodama, jeigu prašomosios valstybės vykdomosios valdžios institucija nustato, kad prašymas buvo politiškai motyvuotas.

4. Prašomosios valstybės vykdomosios valdžios institucija gali atsisakyti išduoti dėl nusikaltimų pagal karo teisę, kurie nėra nusikaltimai pagal bendrąją baudžiamąją teisę.

5 straipsnis

Ankstesnis teisminis persekiojimas

1. Neišduodama, kai prašomas išduoti asmuo prašomojoje valstybėje buvo nuteistas arba išteisintas už nusikaltimą, dėl kurio prašoma išduoti. Pagal Lietuvos įstatymus nuteisimas arba išteisinimas taip pat reiškia teismo patvirtintą susitarimą, kuris yra galutinis ir privalomas.

2. Išduoti netrukdo tai, kad prašomosios valstybės kompetentingos įstaigos yra priėmusios sprendimą:

a) nepersekioti prašomo išduoti asmens už veikas, dėl kurių prašoma išduoti; arba

b) nutraukti baudžiamąsias bylas, iškeltas prašomam išduoti asmeniui už šias veikas; arba

c) tirti asmens, kurį prašoma išduoti, tas pačias padarytas veikas.

6 straipsnis

Senatis

Prašomosios valstybės sprendimas, ar patenkinti ekstradicijos prašymą, priimamas, neatsižvelgiant nei į prašančiosios, nei į prašomosios valstybės įstatymus dėl senaties.

7 straipsnis

Mirties bausmė

Kai už nusikaltimą, dėl kurio prašoma išduoti, yra baudžiama mirties bausme pagal prašančiosios valstybės įstatymus ir nėra baudžiama mirties bausme pagal prašomosios valstybės įstatymus, prašomoji valstybė gali išduoti su sąlyga, kad mirties bausmė prašomam išduoti asmeniui nebus skiriama, arba, jei dėl procesinių priežasčių prašančioji valstybė negali laikytis tokios sąlygos, su sąlyga, kad, jei mirties bausmė jau buvo paskirta, ji nebus vykdoma. Jei prašančioji valstybė sutinka su ekstradicija šiame straipsnyje išdėstytomis sąlygomis, ji tų sąlygų laikosi. Jei prašančioji valstybė nesutinka su šiomis sąlygomis, ekstradicijos prašymas gali būti atmestas.

8 straipsnis

Ekstradicijos tvarka ir reikalingi dokumentai

1. Ekstradicijos prašymai ir patvirtinamieji dokumentai perduodami diplomatiniu kanalu, kuris apima ir 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą perdavimą.

2. Visuose prašymuose pateikiami:

a) dokumentai, pažymos arba kitokio pobūdžio informacija, kuri apibūdina prašomo išduoti asmens tapatybę ir galimą buvimo vietą;

b) informacija, apibūdinanti nusikaltimo faktus ir procesinę bylos istoriją;

c) įstatymų nuostatų, apibūdinančių esminius nusikaltimo, už kurį prašoma išduoti, sudėties elementus, atitinkamas tekstas;

d) įstatymų nuostatų, nustatančių bausmę už tą nusikaltimą, atitinkamas tekstas;

e) įstatymų nuostatų, numatančių baudžiamojo persekiojimo terminus, tekstas; ir

f) dokumentai, pažymos arba kitokia atitinkamai šio straipsnio 3 arba 4 dalyse nurodyta informacija.

3. Ekstradicijos prašyme išduoti asmenį teisminiam persekiojimui taip pat pateikiama:

a) teisėjo, teismo arba kitos kompetentingos institucijos išduoto suėmimo orderio arba nutarties suimti kopija;

b) dokumento, kuriuo pateikti kaltinimai, kopija; ir

c) tokia informacija, kuri leistų pagrįstai tikėti, kad prašomas išduoti asmuo padarė nusikaltimą, dėl kurio prašoma išduoti.

4. Prašyme išduoti asmenį, kuris yra nuteistas už nusikaltimą, dėl kurio prašoma išduoti, taip pat pateikiama:

a) apkaltinamojo nuosprendžio kopija arba, jei tokios kopijos negalima gauti, teismo institucijos pažyma, kurioje nurodoma, kad tas asmuo yra nuteistas;

b) informacija, patvirtinanti, kad prašomas išduoti asmuo yra tas asmuo, kurio kaltė yra pripažinta;

c) nuosprendžio, kuriuo paskirta bausmė, kopija, jei prašomam išduoti asmeniui paskirta bausmė, ir pažyma, patvirtinanti, kokia dalimi nuosprendis įvykdytas; ir

d) tuo atveju, jei asmuo yra nuteistas jam nedalyvaujant, pagal 3 dalį reikalingi dokumentai.

8 bis straipsnis

Papildoma informacija

1. Prašomoji valstybė, jei ji mano, kad ekstradicijos prašymą patvirtinančios informacijos pateikta nepakankamai, kad būtų laikomasi taikomos ekstradicijos sutarties reikalavimų, gali prašyti prašančiosios valstybės per nurodytą pagrįstą laiką pateikti papildomos informacijos.

2. Tokios papildomos informacijos gali tiesiogiai prašyti ir ją pateikti Jungtinių Valstijų teisingumo departamentas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

8 ter straipsnis

Prašyme pateikta slapta informacija

Jei prašančioji valstybė, patvirtindama savo ekstradicijos prašymą, ketina pateikti ypač slaptą informaciją, ji gali konsultuotis su prašomąja valstybe, kad nustatytų, kokiu mastu tą informaciją prašomoji valstybė gali saugoti. Jei prašomoji valstybė negali informacijos apsaugoti taip, kaip prašo prašančioji valstybė, prašančioji valstybė sprendžia, ar tą informaciją vis tiek reikia perduoti.

9 straipsnis

Dokumentų priimtinumas

Dokumentai, turintys prašančiosios valstybės Teisingumo ministerijos arba už užsienio reikalus atsakingos ministerijos ar departamento tvirtinimo žymą arba antspaudą, yra priimtini ekstradicijos procesiniams veiksmams prašomojoje valstybėje be papildomo patvirtinimo, autentiškumo patvirtinimo ar kitokio legalizavimo. „Teisingumo ministerija“ – Lietuvos Respublikoje tai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o Jungtinėse Amerikos Valstijose tai Jungtinių Amerikos Valstijų teisingumo departamentas.

10 straipsnis

Vertimas

Visi prašančiosios valstybės pateikiami dokumentai yra išverčiami į prašomosios valstybės kalbą.

11 straipsnis

Laikinas suėmimas

1. Ypatingos skubos atveju prašančioji valstybė, kol bus pateiktas ekstradicijos prašymas, gali prašyti laikinai suimti prašomą išduoti asmenį. Prašymas laikinai suimti gali būti perduodamas diplomatiniais kanalais arba tiesiogiai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros – Jungtinių Valstijų teisingumo departamentui ir Jungtinių Valstijų teisingumo departamento -Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Tokiam prašymui perduoti taip pat gali būti naudojamasi Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolo) galimybėmis.

2. Prašyme laikinai suimti pateikiama:

a) prašomo išduoti asmens aprašymas;

b) prašomo išduoti asmens buvimo vieta, jei žinoma;

c) trumpas bylos faktų išdėstymas, įskaitant, jei įmanoma, nusikaltimo padarymo laiką ir vietą;

d) pažeisto (-ų) įstatymo (-ų) apibūdinimas;

e) pažyma apie tai, kad yra orderis suimti arba yra nustatytas kaltumas, arba yra apkaltinamasis nuosprendis prašomo išduoti asmens atžvilgiu; ir

f) pažyma apie tai, kad ekstradicijos prašymo pateisinamieji dokumentai bus pateikti per šioje Sutartyje nustatytą laiką.

3. Prašančiajai valstybei nedelsiant pranešama apie sprendimą dėl jos prašymo laikinai suimti ir apie priežastis, dėl kurių negalima patenkinti prašymo.

4. Jeigu prašomosios valstybės vykdomosios valdžios institucija negauna 8 straipsnyje nurodyto ekstradicijos prašymo, laikinai suimtas asmuo gali būti paleistas praėjus šešiasdešimčiai (60) dienų nuo laikino suėmimo pagal šią Sutartį dienos. Ekstradicijos prašymas, gautas prašomosios valstybės ambasadoje prašančiojoje valstybėje, reiškia, kad prašymas yra gautas prašomosios valstybės valdžios institucijoje.

5. Tai, kad prašomas išduoti asmuo buvo paleistas pagal šio straipsnio 4 dalį, netrukdo suimti ir išduoti tą asmenį, jei ekstradicijos prašymas ir reikalingi dokumentai yra pateikiami vėliau.

12 straipsnis

Sprendimas ir perdavimas

1. Prašomoji valstybė nedelsdama praneša prašančiajai valstybei apie savo sprendimą dėl ekstradicijos prašymo.

2. Jei atsisakoma patenkinti ekstradicijos prašymą arba jo dalį, prašomoji valstybė paaiškina atsisakymo priežastis. Prašomoji valstybė pateikia atitinkamų teismo sprendimų kopijas, jei to prašoma.

3. Jei ekstradicijos prašymas patenkinamas, prašančiosios valstybės ir prašomosios valstybės valdžios institucijos susitaria dėl prašomo išduoti asmens perdavimo laiko ir vietos.

4. Jei prašančioji valstybė nepasiima prašomo išduoti asmens iš prašomosios valstybės teritorijos per pastarosios valstybės įstatymuose nustatytą terminą, tas asmuo gali būti paleistas, ir prašomoji valstybė savo nuožiūra vėliau gali atsisakyti išduoti dėl to paties nusikaltimo.

13 straipsnis

Laikinas perdavimas ir perdavimo atidėjimas

1. Jei sutinkama išduoti asmenį, kuriam iškelta byla arba kuris atlieka bausmę prašomojoje valstybėje, prašomoji valstybė gali laikinai perduoti prašomą išduoti asmenį prašančiajai valstybei dėl baudžiamojo persekiojimo. Taip perduotas asmuo prašančiojoje valstybėje yra laikomas suimtas ir, baigus procesinius veiksmus to asmens atžvilgiu, grąžinamas prašomajai valstybei laikantis prašančiosios valstybės ir prašomosios valstybės tarpusavio susitarimu nustatytų sąlygų.

2. Prašomoji valstybė gali atidėti asmens, kurio atžvilgiu vyksta teisminis persekiojamas arba kuris toje valstybėje atlieka bausmę, ekstradicijos procesą. Atidėjimas gali tęstis tol, kol prašomo išduoti asmens persekiojimas bus baigtas arba kol toks asmuo bus atlikęs skirtą bausmę.

14 straipsnis

Kelių valstybių pateikti prašymai išduoti arba perduoti

1. Jei prašomoji valstybė gauna prašančiosios valstybės ir kurios nors kitos valstybės arba valstybių prašymus išduoti tą patį asmenį dėl to paties arba skirtingų nusikaltimų, prašomosios valstybės vykdomosios valdžios institucija nusprendžia, kuriai valstybei ji perduos tą asmenį, jeigu apskritai perduos.

2. Jei Lietuvos Respublika gauna Jungtinių Amerikos Valstijų prašymą išduoti ir prašymą perduoti pagal Europos arešto orderį tą patį asmenį dėl to paties arba skirtingų nusikaltimų, jos kompetentinga valdžios institucija nusprendžia, kuriai valstybei ji perduos tą asmenį, jeigu apskritai perduos.

3. Priimdama sprendimą pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, prašomoji valstybė atsižvelgia į visus svarbius veiksnius, įskaitant toliau išvardytuosius, tačiau jais neapsiribojant:

a) tai, ar tie prašymai buvo pateikti pagal kokią nors sutartį;

b) vietas, kuriose buvo padarytas kiekvienas iš nusikaltimų;

c) atitinkamus prašančiųjų valstybių interesus;

d) nusikaltimų sunkumą;

e) nukentėjusiojo pilietybę;

f) bet kokio paskesnio išdavimo tarp prašančiųjų valstybių galimybę; ir

g) chronologinę tvarką, kuria tie prašymai buvo gauti iš prašančiųjų valstybių.

15 straipsnis

Įtarto areštas ir perdavimas

1. Prašomoji valstybė, kiek leidžia jos įstatymai, gali areštuoti ir perduoti prašančiajai valstybei visus daiktus, įskaitant dokumentus ir įrodymus, kurie yra susiję su nusikaltimu, dėl kurio sutinkama išduoti. Šiame straipsnyje minėti daiktai gali būti perduodami net ir tuo atveju, jei ekstradicija negali būti įvykdyta dėl prašomo išduoti asmens mirties, dingimo arba pabėgimo.

2. Prašomoji valstybė gali nustatyti sąlygą, kad daiktai bus perduodami prašančiajai valstybei pakankamai užtikrinus, kad tas turtas kuo greičiau bus grąžintas prašomajai valstybei. Prašomoji valstybė taip pat gali atidėti tokių daiktų perdavimą, jei jie yra reikalingi kaip įrodymai prašomojoje valstybėje.

3. Trečiųjų šalių teisės į tokius daiktus yra deramai saugomos vadovaujantis prašomosios valstybės įstatymais.

16 straipsnis

Specialioji taisyklė

1. Pagal šią Sutartį išduotas asmuo negali būti sulaikomas, teisiamas arba baudžiamas prašančiojoje valstybėje, išskyrus už:

a) nusikaltimą, dėl kurio buvo išduotas, arba už kitaip kvalifikuotą nusikaltimą, pagrįstą tais pačiais faktais kaip ir nusikaltimas, dėl kurio buvo išduotas, su sąlyga, kad tai yra nusikaltimas, dėl kurio išduodama, arba ne toks sunkus panašios sudėties nusikaltimas;

b) nusikaltimą, padarytą po asmens išdavimo, arba

c) nusikaltimą, už kurį prašomosios valstybės vykdomosios valdžios institucija sutinka, kad tas asmuo būtų sulaikytas, teisiamas arba baudžiamas. Pagal šios straipsnio dalies šį punktą:

i) prašomoji valstybė gali reikalauti pateikti 8 straipsnyje nurodytus dokumentus; ir

ii) kol prašymas bus nagrinėjamas, išduotas asmuo gali būti prašančiosios valstybės sulaikytas 90 dienų arba ilgesniam laikui, kurį gali sankcionuoti prašomoji valstybė.

2. Pagal šią Sutartį išduotas asmuo negali būti išduodamas trečiajai valstybei arba išduodamas ar perduodamas tarptautiniam tribunolui dėl nusikaltimo, padaryto iki išdavimo, nebent prašomoji valstybė su tuo sutinka.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netrukdo išduotą asmenį sulaikyti, teisti ar nubausti arba išduoti tą asmenį trečiajai valstybei, jeigu:

a) tas asmuo po išdavimo išvyksta iš prašančiosios valstybės teritorijos ir savanoriškai į ją sugrįžta; arba

b) tas asmuo neišvyksta iš prašančiosios valstybės teritorijos per 10 dienų nuo tos dienos, kai gali laisvai išvykti.

17 straipsnis

Sutikimas atsisakyti ekstradicijos procedūrų

Jei prašomas išduoti asmuo raštu sutinka būti perduotas prašančiajai valstybei, prašomoji valstybė gali kuo greičiau tą asmenį perduoti be tolesnių procedūrų.

18 straipsnis

Tranzitas

1. Kiekviena iš Valstybių gali leisti vežti per savo teritoriją asmenį, trečiosios valstybės perduodamą kitai valstybei. Tranzito prašymas perduodamas diplomatiniais kanalais arba tiesiogiai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – Jungtinių Valstijų teisingumo departamentui ir Jungtinių Valstijų teisingumo departamento – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Tokiam prašymui perduoti pirmiau minėtoms institucijoms taip pat gali būti naudojamasi Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolo) galimybėmis. Tranzito prašyme pateikiamas vežamo asmens aprašymas ir trumpas bylos faktų išdėstymas. Tranzito metu vežamo asmens laisvė gali būti suvaržoma.

2. Leidimo nereikia, kai viena valstybė naudojasi oro transportu ir kitos valstybės teritorijoje nusileidimas nėra numatomas. Nenumatyto nusileidimo atveju ta valstybė, kurios teritorijoje įvyksta nenumatytas nusileidimas, gali prašyti pateikti tranzito prašymą pagal šio straipsnio 1 dalį ir gali sulaikyti tą asmenį, kol bus gautas tranzito prašymas; tranzitas tęsiamas, jei prašymas gaunamas per 48 valandas po nenumatyto nusileidimo.

19 straipsnis

Atstovavimas ir išlaidos

1. Prašomoji valstybė konsultuoja, padeda, atstovauja teisme ir atstovauja prašančiosios valstybės interesams visuose iš ekstradicijos prašymo kylančiuose procesuose.

2. Prašančioji valstybė apmoka visas išlaidas, susijusias su ekstradicijos dokumentų vertimu ir perduodamo asmens vežimu. Prašomoji valstybė apmoka visas kitas toje valstybėje su ekstradicijos procesu susijusias išlaidas.

3. Nė viena iš valstybių nepateikia kitai valstybei piniginių pretenzijų dėl asmenų suėmimo, sulaikymo, apklausos arba perdavimo pagal šią Sutartį.

20 straipsnis

Konsultacijos

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra bei Teisingumo ministerija ir Jungtinių Valstijų teisingumo departamentas gali konsultuotis nagrinėdami atskirus atvejus ir siekdami veiksmingai įgyvendinti šią Sutartį.

21 straipsnis

Nutraukimas

Bet kuri valstybė, pateikdama rašytinį pranešimą kitai valstybei, gali bet kuriuo metu nutraukti šią Sutartį. Nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tokio pranešimo dienos.

______________

---

^* Skelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje L: 2003 07 19 Nr. 181-27.