1961 METŲ BENDROJI NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ KONVENCIJA^*

Pataisyta pagal 1972 metų protokolą dėl 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos pataisų

Narkotikų sąrašai, baigiamieji aktai ir rezoliucijos, patvirtinti JTO konferencijoje

dėl 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos priėmimo ir 1972 metų JTO konferencijoje dėl 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos pataisų svarstymo

Jungtinių Tautų Organizacija

Niujorkas, 1977

JUNGTINIŲ TAUTŲ ORGANIZACIJOS KONFERENCIJOS DĖL 1961 METŲ BENDROSIOS NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ KONVENCIJOS PRIĖMIMO BAIGIAMASIS AKTAS

1. Jungtinių Tautų Organizacijos Ekonominė ir socialinė taryba, vadovaudamasi Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų 62 straipsnio 4 dalimi ir 1949 m. gruodžio 3 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucijos 366 (IV) nutarimais, 1958 m. liepos 28 d. rezoliucija 689 J (XXVI), nutarė sušaukti įgaliotų atstovų konferenciją, kad būtų priimta Bendroji narkotinių medžiagų konvencija, bendru dokumentu pakeičiant esamas daugiašales sutartis šioje srityje, tam, kad būtų sumažintas sutartis sudarančių tarptautinių narkotinių medžiagų kontrolės institucijų skaičius ir būtų nustatyta narkotikų žaliavų gamybos kontrolė.

2. Jungtinių Tautų Organizacijos konferencija dėl Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos priėmimo vyko 1961 m. sausio 24 – kovo 25 dienomis Jungtinių Tautų Organizacijos centrinėse būstinėse.

3. Atstovus į Konferenciją atsiuntė septyniasdešimt trys čia nurodytos valstybės:

Albanija	Kongas (Leopoldvilis)
Afganistanas	Korėja
Argentina	Kosta Rika
Australija	Lenkija
Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika	Liberija
Birma	Libanas
Bolivija	Madagaskaras
Brazilija	Marokas
Bulgarija	Meksika
Čadas	Monakas
Čekoslovakija	Naujoji Zelandija
Čilė	Nyderlandai
Dahomėja	Nigerija
Danija	Nikaragva
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė	Norvegija
Dominikos Respublika	Pakistanas
Filipinai	Panama
Gana	Paragvajus
Graikija	Peru
Gvatemala	Portugalija
Haitis	Prancūzija
Irakas	Rumunija
Iranas	Salvadoras
Indonezija	Senegalas
Indija	Suomija
Ispanija	Šveicarija
Italija	Švedija
Izraelis	Tailandas
Japonija	Tarybų Sąjungos Socialistinės Respublikos
Jordanija	Turkija
Jungtiniai Arabų Emyratai	Tunisas
Jungtinės Amerikos Valstijos	Ukrainos Tarybų Socialistinė Respublika
Jugoslavija	Urugvajus
Kambodža	Vatikanas
Kanada	Vengrija
Kinija	Venesuela
	Vokietijos Federacinė Respublika

4. Stebėtojo teisėmis Konferencijoje dalyvavo Ceilonas.

5. Konferencijoje buvo atstovaujamos šios specializuotos organizacijos:

Pasaulinė sveikatos organizacija,

Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija,

Tarptautinė darbo organizacija,

Jungtinių Tautų Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija.

6. Konferencijoje buvo atstovaujamos šios tarptautinės institucijos:

Nuolatinis opijaus centro komitetas,

Narkotinių medžiagų kontrolės institucija.

7. Konferencijoje buvo atstovaujamos šios nevyriausybinės organizacijos:

Tarptautinė katalikiškųjų labdaros įstaigų konferencija,

Tarptautinė jurisčių federacija,

Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija.

8. Konferencijos kvietimu kaip privatus asmuo taip pat dalyvavo Arabų Valstybių Lygos Nuolatinio narkotinių medžiagų kontrolės biuro generalinis direktorius generolas Safwat.

9. Remiantis 1 dalyje nurodyta Ekonominės ir socialinės tarybos rezoliucija ir Konferencijos priimta darbo tvarka, stebėtojai ir išvardytų organizacijų bei institucijų atstovai Konferencijos darbe dalyvavo be balsavimo teisės.

10. Konferencijos pirmininku išrinktas Carl Schurmann (Nyderlandai), o pirmininko pavaduotojais šių šalių atstovai:

Afganistano	Jungtinių Arabų Emyratų
Brazilijos	Meksikos
Dahomėjos	Pakistano
Indijos	Peru
Irano	Prancūzijos
Japonijos	Šveicarijos
Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės	Tailando
Jungtinių Amerikos Valstijų	Tarybų Sąjungos
	Turkijos

11. Konferencijos vykdomuoju sekretoriumi buvo G. E. Jates, o vykdomojo sekretoriaus pavaduotoju – Adolf Lande.

12. Remdamasi Ekonominės ir socialinės tarybos rezoliucija, Konferencija svarstė Tarybos Narkotinių medžiagų komisijos sudarytą trečiąjį Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos projektą ir dėl jo pateiktas pastabas bei kitus sekretoriato pateiktus dokumentus.

13. Konferencijoje buvo sudaryti tokie komitetai:

Generalinis komitetas

pirmininkas – Konferencijos pirmininkas;

Specialusis komitetas trečiojo projekto 2 ir 3 straipsniams svarstyti (Konvencijos taikymo sritis ir jos taikymo kitoms medžiagoms būdai),

pirmininkas – A. Tabibi (Afganistanas);

Specialusis komitetas 25, 30 ir 40-43 straipsniams svarstyti (valstybinė kontrolė: bendrosios nuostatos)

pirmininkas – B. Banerji (Indija);

Specialusis komitetas 31-34 straipsniams svarstyti (valstybinė kontrolė: opijinės aguonos ir aguonų stiebeliai)

pirmininkas – L. Ignacio-Pinto (Dahomėja),

pirmininko pavaduotojas – I. G. Koch (Danija);

Specialusis komitetas 35-38 straipsniams svarstyti (valstybinė kontrolė: kokamedžio lapai)

pirmininkas – K. Chikaraishi (Japonija);

Specialusis komitetas 39 straipsniui svarstyti (valstybinė kontrolė: kanapės)

pirmininkas – B. Grinberg (Bulgarija);

Specialusis komitetas 26, 27-29, 20-21, 4 straipsniams svarstyti (vyriausybių teikiami duomenys; skaičiavimų ir statistikos duomenų sistema; bendrieji vyriausybių įsipareigojimai)

pirmininkas – E. Rodriguez-Fabregat (Urugvajus),

pirmininko pavaduotojas – J. Bertschinger (Šveicarija);

Specialusis komitetas 22 straipsniui svarstyti (priemonės, kurių Komitetas gali imtis, jei nebus vykdomi Konvencijos nutarimai)

pirmininkas – A. Gurinovich (Baltarusija);

Specialusis komitetas 5-11, 13-19, 23 straipsniams svarstyti (tarptautinės institucijos: sudėtis, funkcijos ir sekretoriatas)

pirmininkas – G. Blomstedt (Suomija);

Specialusis komitetas 44-46 straipsniams svarstyti (tiesioginės priemonės prieš neteisėtą apyvartą)

pirmininkas – A. Bittencourt (Brazilija);

Techninis komitetas

pirmininkas – A. Johnson (Australija),

pirmininko pavaduotojas – A. Ismael (Jungtiniai Arabų Emyratai);

Redakcinis komitetas

pirmininkas – R. Curran (Kanada),

pirmininko pavaduotojas – D. Nikolic (Jugoslavija);

Įgaliojimų tikrinimo komitetas

pirmininkas – G. Ortiz (Kosta Rika).

14. Po diskusijų, kurios užfiksuotos trumpose plenarinių posėdžių ataskaitose bei trumpuose pranešimuose ir komitetų ataskaitose, Konferencija priėmė¹ ir pateikė pasirašyti 1961 metų Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją. Be to, Konferencija priėmė penkias rezoliucijas, kurios pateikiamos kartu su šiuo Baigiamuoju aktu.

TAI PATVIRTINDAMI atstovai pasirašė šį Baigiamąjį aktą.

sudaryta Niujorke tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt pirmų metų kovo trisdešimtą dieną vienu egzemplioriumi, kurio tekstai anglų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški. Tekstų originalai perduodami saugoti Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui.

______________

JUNGTINIŲ TAUTŲ ORGANIZACIJOS KONFERENCIJOS PRIIMTOS REZOLIUCIJOS DĖL BENDROSIOS NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ KONVENCIJOS PRIĖMIMO

I rezoliucija

Techninė pagalba narkotinių medžiagų kontrolės srityje

Konferencija,

pritardama Generalinės Asamblėjos rezoliucijai 1395 (XIV), nustatančiai specialias priemones teikti techninę pagalbą narkotinių medžiagų kontrolės srityje;

pažymėdama, kad Jungtinių Tautų Organizacija ir suinteresuotos specializuotos agentūros jau teikia tam tikrą pagalbą pagal Išplėstinę techninės pagalbos programą ir savo įprastines programas;

taip pat pritardama Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos paramai įgyvendinant techninės pagalbos projektus,

reiškia viltį, kad bus skirta pakankamai lėšų teikiant pagalbą kovai su neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta toms šalims, kurios pareikš tokį norą ir kreipsis prašydamos paskirti ekspertus konsultantus ir parengti personalą, įskaitant valstybės pareigūnų rengimo kursus.

II rezoliucija

Narkomanų gydymas

Konferencija,

primindama Konvencijos 38 straipsnio nuostatas dėl narkomanų gydymo ir jų darbingumo grąžinimo,

1) pareiškia, kad vienas iš veiksmingiausių narkomanų gydymo būdų yra gydymas ligoninėse nenaudojant narkotikų;

2) primygtinai siūlo toms Šalims, kuriose narkomanija yra rimta problema ir kurios ekonominiu požiūriu pajėgios tai padaryti, užtikrinti tokias galimybes.

III rezoliucija

asmenys, kurie verčiasi TEisėta apyvarta

Konferencija:

1) atkreipia dėmesį į techninių įrašų, kuriuose yra duomenų apie asmenis, kurie verčiasi neteisėta apyvarta, svarbą, šie įrašai šiuo metu yra saugomi Tarptautinėje kriminalinės policijos organizacijoje;

2) rekomenduoja, kad visos Šalys kiek galėdamos papildytų šiuos įrašus ir kad ši Organizacija jais naudotųsi siųsdama duomenis su asmenų, kurie verčiasi neteisėta apyvarta, aprašymu.

IV rezoliucija

Narkotinių medžiagų komisijos sudėtis

Konferencija

prašo Ekonominės ir socialinės tarybos trisdešimt antrojoje sesijoje išnagrinėti klausimą dėl Narkotinių medžiagų komisijos sudėties išplėtimo atsižvelgdama į šios Konvencijos nuostatas ir šiuo klausimu šioje Konferencijoje pateiktas nuomones.

V rezoliucija

Tarptautinis kontrolės aparatas

Konferencija,

atsižvelgdama į 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos 45 straipsnyje numatytų tarpinių priemonių įgyvendinimo palengvinimo svarbą,

prašo Ekonominės ir socialinės tarybos ištirti galimybę imtis priemonių, kurios užtikrintų greitą ir sklandų priemonių, supaprastinančių tarptautinės kontrolės aparatą, įgyvendinimą.

______________

JUNGTINIŲ TAUTŲ ORGANIZACIJOS KONFERENCIJOS DĖL 1961 METŲ BENDROSIOS NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ KONVENCIJOS PATAISŲ SVARSTYMO BAIGIAMASIS AKTAS

1. Jungtinių Tautų Organizacijos Ekonominė ir socialinė taryba, pažymėdama, kad buvo pateikta siūlymų taisyti 1961 metų Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją, ir atsižvelgdama į šios Konvencijos 47 straipsnį, 1971 m. gegužės 21 d. rezoliucija 1577 (L) nutarė pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų 62 straipsnio 4 dalį sušaukti Įgaliotų atstovų konferenciją, kuri apsvarstytų visus pateiktus siūlymus taisyti 1961 metų Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją.

2. Jungtinių Tautų Organizacijos konferencija dėl 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos pataisų svarstymo vyko Jungtinių Tautų Organizacijos Ženevos skyriuje 1972 m. kovo 6-24 dienomis.

3. Konferencijoje dalyvavo 97 čia nurodytų valstybių atstovai:

Afganistano	Filipinų
Airijos	Gabono
Alžyro	Gambijos
Argentinos	Ganos
Australijos	Graikijos
Austrijos	Gvatemalos
Baltarusijos Tarybų Socialistinės Respublikos	Haičio
Belgijos	Indijos
Birmos	Indonezijos
Bolivijos	Irako
Brazilijos	Irano
Bulgarijos	Italijos
Burundžio	Ispanijos
Ceilono	Izraelio
Čekoslovakijos	Jamaikos
Čilės	Japonijos
Dahomėjos	Jordanijos
Danijos	Jungtinių Amerikos Valstijų
Dramblio Kaulo Kranto	Jungtinės Didžiosios Britanijos ir
Egipto	Šiaurės Airijos Karalystės
Ekvadoro	Jugoslavijos
Kanados	Panamos
Kenijos	Peru
Kolumbijos	Pietų Afrikos Respublikos
Korėjos	Portugalijos
Kipro	Prancūzijos
Kosta Rikos	Salvadoro
Kubos	Saudo Arabijos
Kuveito	Senegalo
Kchmerų Respublikos	Siera Leonės
Laoso	Singapūro
Lenkijos	Sudano
Liberijos	Suomijos
Libano	Švedijos
Libijos	Šveicarijos
Lichtenšteino	Tailando
Liuksemburgo	Togo
Madagaskaro	Tuniso
Malavio	Turkijos
Maroko	Tarybų Sąjungos Socialistinės Respublikos
Meksikos	Ukrainos Tarybų Socialistinės Respublikos
Monako	Urugvajaus
Mongolijos	Liaudies Respublikos Vatikano
Naujosios Zelandijos	Vengrijos
Nyderlandų	Venesuelos
Nigerijos	Vietnamo
Nigerio	Vokietijos
Nikaragvos	Zairo
Norvegijos
Pakistano

4. Stebėtojų teisėmis Konferencijoje dalyvavo šios valstybės:

Dominikos Respublika	Malta
Kamerūnas	Rumunija
Malaizija

5. Ekonominė ir socialinė taryba rezoliucija 1577 (L) prašė Generalinį Sekretorių pakviesti į Konferenciją Pasaulinės sveikatos organizacijos, kitų suinteresuotų specializuotų agentūrų, Tarptautinio narkotikų kontrolės komiteto ir Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos atstovus. Konferencijoje buvo atstovaujama Pasaulinei sveikatos organizacijai, Tarptautiniam narkotikų kontrolės komitetui ir Tarptautinei kriminalinės policijos organizacijai.

6. Konferencijos pirmininku išrinktas K. Asante (Gana), pirmuoju pavaduotoju – D. Nikolic (Jugoslavija), kitais pirmininko pavaduotojais – šių valstybių atstovai:

Argentinos	Libano
Egipto	Meksikos
Indijos	Prancūzijos
Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės	Tarybų Sąjungos Socialistinės Respublikos
Jungtinių Amerikos Valstijų	Turkijos

7. Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui atstovavo Jungtinių Tautų Organizacijos Ženevos skyriaus generalinis direktorius V. Winspeare-Guicciardi. Konferencijos vykdomuoju sekretoriumi buvo dr. V. Kuševič, juriskonsultu – G. Wattles. Vykdomojo sekretoriaus ir juriskonsulto pavaduotoju – P. Raton.

8. Konferencija apsvarstė 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos pataisas, kurias pasiūlė Konferencijoje dalyvavusios valstybės.

9. Konferencijoje sudaryti tokie komitetai:

Generalinis komitetas

pirmininkas – Konferencijos pirmininkas;

Pirmasis komitetas

pirmininkas – dr. R. Chapman (Kanada);

Antrasis komitetas

pirmininkas – dr. Bela Belč (Vengrija);

Redakcinis komitetas

pirmininkas – J.-P. Bertschinger (Šveicarija);

Įgaliojimų tikrinimo komitetas

pirmininkas – J. W. Lennon (Airija).

10. Pirmasis komitetas pagal 14 straipsnį sudarė darbo grupę, kurios pirmininku buvo A. C. Kirca (Turkija).

11. Po diskusijų, kurios užfiksuotos trumpose plenarinių posėdžių ir pirmojo bei antrojo komitetų ataskaitose, Konferencija priėmė ir pateikė pasirašyti Protokolą dėl 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos pataisų. Be to, Konferencija priėmė tris rezoliucijas, kurios pateikiamos kartu su šiuo Baigiamuoju aktu.

SUDARYTAS Ženevoje tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt antrų metų kovo dvidešimt penktą dieną vienu egzemplioriumi, kurio tekstai anglų, ispanų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški. Teksto originalas perduodamas saugoti Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui.

TAI PATVIRTINDAMI atstovai pasirašė šį Baigiamąjį aktą.

______________

REZOLIUCIJOS, PRIIMTOS JUNGTINIŲ TAUTŲ ORGANIZACIJOS KONFERENCIJOJE DĖL 1961 METŲ BENDROSIOS NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ KONVENCIJOS PATAISŲ SVARSTYMO

I rezoliucija

Tarptautinio narkotikų kontrolės komiteto sekretoriatas

Konferencija,

manydama, kad Ekonominės ir socialinės tarybos 1967 m. gegužės 16 d. rezoliucijos 1196 (XLII) (1464-asis plenarinis posėdis) priimtoms priemonėms pritaria valstybės 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos ir ankstesnių dar galiojančių konvencijų šalys,

rekomenduoja išsaugoti tą sistemą, kurią nustatė Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis Sekretorius ir kurios pagrindinės nuostatos yra šios:

1) Tarptautinio narkotikų kontrolės komiteto (toliau – Komiteto) sekretoriatas yra atskirtas nuo Narkotinių medžiagų skyriaus sekretoriato;

2) šis sekretoriatas yra sudėtinė Jungtinių Tautų Organizacijos sekretoriato dalis; būdamas tiesiogiai pavaldus Generaliniam Sekretoriui, tačiau jis turi vykdyti Komiteto sprendimus;

3) Sekretoriato narius laikinai paskiria Generalinis Sekretorius; dėl šio sekretoriato vadovo paskyrimo ar laikino skyrimo konsultuojamasi su Komitetu.

II rezoliucija

Kovos su piktnaudžiavimu narkotikais rėmimas

Konferencija,

primindama, jog pagalba besivystančioms šalims yra konkretus tarptautinės bendrijos siekimas vykdyti Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatuose įtvirtintą įsipareigojimą sudaryti palankias sąlygas visų tautų socialinei ir ekonominei pažangai,

primindama specialius Jungtinių Tautų Organizacijos Asamblėjos rezoliucijoje 1395 (XIV) priimtus sprendimus dėl techninės pagalbos teikimo kovojant su piktnaudžiavimu narkotikais,

sveikindama Jungtinių Tautų Organizacijos Fondo kovai su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis įsteigimą pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 2719 (XXV),

pažymėdama, jog Konferencija priėmė naują 14 bis straipsnį dėl techninės ir finansinės paramos, kad būtų efektyviau vykdomos 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos nuostatos,

1) pareiškia, jog kovos su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis priemonių efektyvumui padidinti būtinas jų koordinavimas ir universalumas;

2) tai pat pareiškia, jog besivystančioms šalims vykdyti įsipareigojimus pagal šią Konvenciją padės atitinkama techninė ir finansinė tarptautinės bendrijos parama.

III rezoliucija

Socialinės sąlygos ir narkomanijos prevencija

Konferencija,

primindama, jog 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos preambulėje Konvencijos Šalys pareiškė, kad yra susirūpinusios „žmonijos sveikata ir gerove“ ir suvokia „savo pareigą užkirsti kelią šiai blogybei ir kovoti su ja“,

atsižvelgdama į tai, jog diskusijose išryškėjo siekimas imtis efektyvių priemonių, skirtų užkirsti kelią narkomanijai,

atsižvelgdama į tai, jog nors narkomanija – kelias į asmenybės degradavimą ir socialinės pusiausvyros disbalansą, labai dažnai į narkomaniją pastūmėja neigiamos socialinės bei ekonominės sąlygos, kuriomis gyvena kai kurie asmenys, ir tam tikros žmonių grupės,

pripažindama, jog kai kurių asmenų ir žmonių grupių elgesiui tam tikros, o dažnai lemiamos įtakos turi socialiniai veiksniai,

Šalims rekomenduoja:

1) įvertinti faktą, kad narkomanija dažnai yra nesveikos socialinės atmosferos, kurioje gyvena labiausiai linkę piktnaudžiauti narkotinėmis medžiagomis asmenys, rezultatas;

2) visomis išgalėmis kovoti su narkotinių medžiagų neteisėto vartojimo plitimu;

3) organizuoti jaunimo laisvalaikį ir kitas veiklos rūšis, siekiant užtikrinti normalią fizinę ir dvasinę jaunimo sveikatą.

______________

1961 METŲ BENDROJI NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ KONVENCIJA, PATAISYTA PAGAL 1972 METŲ PROTOKOLĄ DĖL 1961 METŲ BENDROSIOS NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ KONVENCIJOS PATAISŲ

PREAMBULĖ

Šalys,

susirūpinusios žmonijos sveikata ir gerove,

pripažindamos, jog narkotinių medžiagų vartojimas medicinoje ir toliau yra būtinas, siekiant palengvinti skausmus bei kančias, ir kad turi būti imtasi reikiamų priemonių narkotinių medžiagų poreikiams tokiais tikslais tenkinti,

pripažindamos, jog narkomanija yra kai kuriems asmenims didelė blogybė, kelianti socialinę ir ekonominę grėsmę žmonijai,

suvokdamos savo pareigą užkirsti kelią šiai blogybei ir kovoti su ja,

atsižvelgdamos į tai, kad, norint efektyviai kovoti su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis, reikia imtis koordinuotų ir universalių priemonių,

suprasdamos, jog, norint imtis tokių universalių priemonių, būtinas tarptautinis bendradarbiavimas, kai vadovaujamasi tais pačiais principais ir siekiama bendrų tikslų,

pripažindamos Jungtinių Tautų Organizacijos kompetenciją narkotikų kontrolės srityje ir norėdamos, jog suinteresuotos tarptautinės institucijos priklausytų šiai Organizacijai,

siekdamos sudaryti visuotinai priimtiną tarptautinę konvenciją, kuri pakeistų esamas narkotinių medžiagų sutartis, leistų vartoti narkotines medžiagas tik medicinos ir mokslo tikslams ir numatytų nuolatinį tarptautinį bendradarbiavimą bei kontrolę, siekiant įgyvendinti šiuos principus ir tikslus,

susitarė^2:

1 straipsnis

SĄVOKOS

1. Jei atskirais atvejais nėra aiškiai nurodyta kitaip arba kontekstas nereikalauja ko kita, Konvencijoje vartojamos šios sąvokos:

a) Komitetas – Tarptautinis narkotikų kontrolės komitetas;

b) kanapės – kanapės augalo galvutės su žiedais arba vaisiais (išskyrus sėklas ir lapus, jeigu tarp jų nėra galvučių), iš kurių nebuvo išgauta derva, nesvarbu, kaip jos būtų įvardytos;

c) kanapės augalas – bet koks Cannabis rūšies augalas;

d) kanapės derva – iš kanapės augalo išskirta nevalyta arba valyta derva;

e) kokamedis – bet koks Erythroxylon rūšies augalas;

f) kokamedžio lapas – kokamedžio lapas, išskyrus lapus, iš kurių pašalintas visas ekgoninas, kokainas ir bet kokie kiti ekgonino alkaloidai;

g) Komisija – Tarybos Narkotinių medžiagų komisija;

h) Taryba – Jungtinių Tautų Organizacijos Ekonominė ir socialinė taryba;

i) kultivavimas – opijinių aguonų, kokamedžio arba kanapės augalų kultivavimas;

j) narkotinė medžiaga – kiekviena gamtinė ar sintetinė medžiaga, įtraukta į I ar II sąrašą;

k) Generalinė Asamblėja – Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja;

l) neteisėta apyvarta – kultivavimas arba bet kokie veiksmai, susiję su narkotikų platinimu, nusižengiant šios Konvencijos nuostatoms;

m) įvežimas ir išvežimas, atsižvelgiant į prasmės niuansus, reiškia narkotinių medžiagų gabenimą iš vienos valstybės į kitą arba iš vienos valstybės teritorijos į kitą jos teritoriją;

n) apdirbimas – visi procesai, išskyrus gamybą, kurios metu gali būti gaunamos narkotinės medžiagos, tarp jų rafinavimas bei vienų narkotinių medžiagų pavertimas kitomis narkotinėmis medžiagomis;

o) medicininis opijus – tinkamai apdorotas opijus, kuris gali būti vartojamas medicinoje;

p) opijus – sutirštintos opijinių aguonų sultys;

r) opijinės aguonos – Papaver somniferum L rūšies augalai;

s) aguonų stiebeliai – visos (išskyrus sėklas) nupjautų opijinių aguonų dalys;

t) preparatas – kietas arba skystas mišinys, kuriame yra kokios nors narkotinės medžiagos;

u) gamyba – opijaus išskyrimas, kokamedžio lapų, kanapių atskyrimas nuo augalų ir kanapių dervos išskyrimas iš augalų, nuo kurių ar iš kurių jie gaunami;

v) I sąrašas, II sąrašas, III sąrašas ir IV sąrašas – atitinkamai sunumeruoti narkotinių medžiagų arba preparatų sąrašai, kurie yra šios Konvencijos priedai ir kurie prireikus gali būti tikslinami pagal 3 straipsnį;

z) Generalinis Sekretorius – Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis Sekretorius;

ž) specialios sandėlių atsargos – narkotinių medžiagų kiekiai, esantys šalyje ar teritorijoje tos šalies ar tos teritorijos vyriausybės žinioje, skirti specialiems vyriausybiniams tikslams bei susidarius ypatingiems atvejams (nuoroda „specialūs tikslai“ turi būti atitinkamai suprasta);

x) sandėlių atsargos – narkotinių medžiagų kiekiai, esantys kokioje nors šalyje arba kokioje nors teritorijoje ir skirti:

i) vartoti šioje šalyje arba teritorijoje medicinos ir mokslo tikslams arba

ii) vartoti šioje šalyje arba teritorijoje narkotinėms ir kitoms medžiagoms gaminti, arba

iii) išvežti, išskyrus narkotines medžiagas, esančias šalyje arba teritorijoje;

iv) vaistininkų, kurie verčiasi mažmenine prekyba, ar kitų asmenų, kurie turi atitinkamus įgaliojimus verstis mažmenine prekyba, taip pat įstaigų ar kvalifikuotų asmenų žinioje, kai jie atlieka gydomąsias ar mokslines funkcijas, kurioms atlikti turi reikiamus įgaliojimus, arba

v) kaip „specialios sandėlių atsargos“;

y) teritorija – kurios nors valstybės dalis, bet traktuojama kaip atskiras vienetas, kuriame taikoma 31 straipsnyje numatytų liudijimų įvežti ir leidimų išvežti sistema. Šis apibrėžimas netaikomas „teritorijos“ sąvokai, kuri vartojama 42 ir 46 straipsniuose.

2. Šioje Konvencijoje narkotinė medžiaga laikoma „suvartota“, jeigu ji buvo pristatyta bet kokiam asmeniui arba įmonei mažmeniniam paskirstymui, vartojimui medicinoje arba mokslo tiriamiesiems darbams (terminas „suvartojimas“ turi būti tinkamai suprastas).

2 straipsnis

Kontroliuojamos medžiagos

1. Išskyrus tas kontrolės priemones, kurios taikomos tik tam tikroms narkotinėms medžiagoms, I sąraše įrašytos narkotinės medžiagos turi būti kontroliuojamos visomis šios Konvencijos pagrindu narkotinėms medžiagoms taikytinomis priemonėmis, tarp jų priemonėmis, nurodytomis 4 straipsnio c punkte, 19, 20, 21, 29, 30, 31, 32, 33, 34 ir 37 straipsniuose.

2. II sąraše įrašytoms narkotinėms medžiagoms turi būti taikomos tos pačios kontrolės priemonės, kaip ir I sąrašo narkotinėms medžiagoms, išskyrus 30 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytas priemones, taikomas mažmeninei prekybai.

3. Preparatams, išskyrus įrašytus III sąraše, turi būti taikomos tos pačios kontrolės priemonės, kaip ir narkotinėms medžiagoms, kurių juose yra, tačiau pateikti dėl šių preparatų atskirus skaičiavimus (19 straipsnis) ir statistinius duomenis (20 straipsnis), išskyrus pateikiamus dėl šių narkotinių medžiagų, nereikalaujama, todėl 29 straipsnio 2 dalies c punktas ir 30 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis gali būti netaikomi.

4. Preparatai, įrašyti III sąraše, turi būti kontroliuojami tomis pačiomis kontrolės priemonėmis, kaip ir II sąraše įrašyti narkotinių medžiagų turintys preparatai, išskyrus tai, kad 31 straipsnio 1 dalies b punktas ir 3-15 dalys ir 34 straipsnio b punktas, kuriame kalbama apie preparatų įsigijimą ir mažmeninį paskirstymą, gali būti netaikomi, o skaičiavimams (19 straipsnis) ir statistiniams duomenims (20 straipsnis) reikalaujama informacija apsiriboja narkotinių priemonių, panaudotų šių preparatų gamybai, kiekybiniais duomenimis.

5. Narkotinės medžiagos, įrašytos į IV sąrašą, taip pat įrašomos į I sąrašą ir turi būti kontroliuojamos visomis pastarajame sąraše esančioms narkotinėms medžiagoms taikytinomis kontrolės priemonėmis, be to:

a) kiekviena Šalis imasi visų specialių kontrolės priemonių, kurios, jos manymu, yra būtinos, atsižvelgiant į ypač pavojingas kokios nors tokiu būdu įrašytos narkotinės medžiagos savybes; ir

b) kiekviena Šalis, jeigu, jos manymu, dėl egzistuojančių šioje šalyje sąlygų tai būtų pats tinkamiausias būdas apsaugoti žmonių sveikatą ir jų gerovę, draudžia gaminti, apdirbti, išvežti ir įvežti tokias narkotines medžiagas, jomis prekiauti ir jas laikyti ar naudoti, išskyrus tokį jų kiekį, kuris būtinas medicinos ir mokslo tiriamiesiems darbams, įskaitant klinikinius tyrimus, kurie yra ar turi būti atliekami tiesiogiai kontroliuojant ir prižiūrint tai Šaliai.

6. Be kontrolės priemonių, taikomų visoms į I sąrašą įrašytoms narkotinėms medžiagoms, opijui taikomi 19 straipsnio 1 dalies f punkto, 21 bis, 23 ir 24 straipsnių nuostatos, kokamedžio lapams – 26 ir 27 straipsnių nuostatai, kanapėms – 28 straipsnio nuostatos.

7. Opijinėms aguonoms, kokamedžiams, kanapių augalams, aguonų stiebeliams ir kanapių lapams turi būti taikomos kontrolės priemonės, numatytos atitinkamai 19 straipsnio 1 dalies e punkte, 20 straipsnio 1 dalies g punkte, 21 bis straipsnyje ir 22-24; 22, 26 ir 27; 22 ir 28; 25 ir 28 straipsniuose.

8. Šalys daro viską, kas nuo jų priklauso, kad būtų taikomos praktiškai įgyvendinamos priežiūros priemonės toms medžiagoms, kurioms netaikoma ši Konvencija, bet kurios gali būti naudojamos neteisėtam narkotinių medžiagų gaminimui.

9. Šalys neprivalo taikyti šios Konvencijos nuostatų toms narkotinėms medžiagoms, kurios pramonėje paprastai vartojamos kitiems nei medicinos ar mokslo tikslams, tuo atveju, kai:

a) jos, naudodamos tinkamus denatūracijos metodus ar kitus būdus, užtikrina, kad taip naudojamos narkotinės medžiagos netaps piktnaudžiavimo jomis objektu arba nesukels kenksmingų pasekmių (3 straipsnio 3 dalis); taip pat, kad iš jų praktiškai nebus galima išskirti kenksmingų medžiagų; ir

b) jos įrašo į jų pateikiamus statistinius duomenis (20 straipsnis) kiekvienos tokiu būdu panaudotos narkotinės medžiagos kiekį.

3 straipsnis

Kontrolės taikymo pakeitimai

1. Tais atvejais, kai kuri nors Šalis ar Pasaulinė sveikatos organizacija turi informacijos, dėl kurios, jų nuomone, gali prireikti pakeisti kurį nors sąrašą, jos praneša apie tai Generaliniam Sekretoriui ir pateikia jam šią informaciją, tuo patvirtindamos savo pranešimą.

2. Generalinis Sekretorius šį pranešimą ir bet kokią informaciją, kuri, jo manymu, susijusi su šiuo klausimu, nusiunčia Šalims, Komisijai ir, jeigu pranešimą atsiuntė kuri nors Šalis, Pasaulinei sveikatos organizacijai.

3. Tais atvejais, kai pranešama apie kurią nors medžiagą, dar neįrašytą į I arba II sąrašą:

i) Šalys, vadovaudamosi turima informacija, išnagrinėja galimybę laikinai taikyti šiai medžiagai visas kontrolės priemones, kurios taikomos į I sąrašą įrašytoms narkotinėms medžiagoms;

ii) kol bus priimtas nutarimas, kaip nurodyta šios dalies iii punkte, Komisija gali nutarti, kad Šalys laikinai šiai medžiagai taikytų visas kontrolės priemones, kurios taikomos į I sąrašą įrašytoms narkotinėms medžiagoms. Šalys laikinai taiko tokias priemones tai medžiagai, apie kurią kalbama;

iii) jeigu Pasaulinė sveikatos organizacija pripažįsta, jog ši medžiaga gali tapti analogiško piktnaudžiavimo objektu ir sukelti analogiškas žalingas pasekmes, kaip į I arba į II sąrašą įrašytos narkotinės medžiagos, arba gali būti paversta narkotine medžiaga, šią savo išvadą ji pateikia Komisijai, kuri, atsižvelgdama į Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendaciją, gali nutarti, kad minėta medžiaga turi būti įrašyta į I arba į II sąrašą.

4. Jeigu Pasaulinė sveikatos organizacija pripažįsta, jog koks nors preparatas dėl jame esančių medžiagų negali būti piktnaudžiavimo objektu ir sukelti žalingų pasekmių (3 dalis), o jame esanti narkotinė medžiaga negali būti lengvai išskirta, Komisija, atsižvelgdama į Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendaciją, gali šį preparatą įrašyti į III sąrašą.

5. Jeigu Pasaulinė sveikatos organizacija pripažįsta, jog į I sąrašą įrašyta kokia nors narkotinė medžiaga labai lengvai gali tapti piktnaudžiavimo objektu ir sukelti žalingų pasekmių (3 dalis), o šios savybės nekompensuoja jos didelis terapinis pranašumas, kuriuo nepasižymi kitos medžiagos, išskyrus į IV sąrašą įrašytas narkotines medžiagas, Komisija, atsižvelgdama į Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendaciją, gali šią narkotinę medžiagą įrašyti į IV sąrašą.

6. Tais atvejais, kai pranešama apie kokią nors jau į I arba į II sąrašą įrašytą narkotinę medžiagą arba apie į III sąrašą įrašytą preparatą, Komisija, atsižvelgdama į Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendaciją, greta 5 dalyje numatytų priemonių, gali keisti bet kurį sąrašą:

a) perkeldama kurią nors narkotinę medžiagą iš I sąrašo į II sąrašą arba iš II sąrašo į I sąrašą; arba

b) išbraukdama arba kurią nors narkotinę medžiagą, arba preparatą.

7. Apie bet kokį Komisijos nutarimą, priimtą pagal šį straipsnį, Generalinis Sekretorius praneša visoms valstybėms Jungtinių Tautų Organizacijos narėms, kitoms valstybėms Konvencijos Šalims, nesančioms Jungtinių Tautų Organizacijos narėmis, Pasaulinei sveikatos organizacijai ir Komitetui. Šis nutarimas kiekvienai Šaliai įsigalioja pranešimo apie jį gavimo dieną, po to Šalys imasi tokių priemonių, kokių gali būti pareikalauta pagal šią Konvenciją.

8. a) Komisijos nutarimai keisti bet kurį sąrašą turi būti peržiūrėti Tarybos bet kurios Šalies prašymu, pateiktu per devyniasdešimt dienų nuo pranešimo apie nutarimo priėmimą gavimo dienos. Prašymas peržiūrėti nutarimą siunčiamas Generaliniam Sekretoriui kartu su visa su šiuo klausimu susijusia informacija, kuria grindžiamas prašymas peržiūrėti nutarimą;

b) Generalinis Sekretorius prašymo peržiūrėti nutarimą kopijas ir visą su šiuo klausimu susijusią informaciją persiunčia Komisijai, Pasaulinei sveikatos organizacijai ir visoms Šalims, siūlydamas joms per devyniasdešimt dienų pateikti savo pastabas. Visos gautos pastabos pateikiamos nagrinėti Tarybai;

c) Taryba gali patvirtinti, pakeisti arba atšaukti Komisijos nutarimus; Tarybos sprendimas yra galutinis. Pranešimas apie Tarybos sprendimą išsiunčiamas visoms valstybėms Jungtinių Tautų Organizacijos narėms, valstybėms Konvencijos Šalims, nesančioms Jungtinių Tautų Organizacijos narėmis, Komisijai, Pasaulinės sveikatos organizacijai ir Komitetui;

d) pirminis Komisijos nutarimas galioja tol, kol baigiama peržiūrėjimo procedūra.

9. Komisijos nutarimams, priimtiems pagal šį straipsnį, netaikytina peržiūrėjimo procedūra, numatyta 7 straipsnyje.

4 straipsnis

Bendrieji įsipareigojimai

Šalys imasi tokių įstatymuose nustatytų ir administracinių priemonių, kurios gali būti reikalingos:

a) kad įsigaliotų ir būtų vykdomos šios Konvencijos nuostatos jų teritorijose;

b) bendradarbiavimui su kitomis valstybėmis, vykdant šios Konvencijos nuostatus; ir

c) kad, laikantis šios Konvencijos nuostatų, narkotinių medžiagų gamyba, apdirbimas, išvežimas, įvežimas, paskirstymas, prekyba jomis, jų naudojimas ir laikymas būtų skirti tik medicinos ir mokslo tikslams.

5 straipsnis

TarptautinĖS kontrolės INSTITUCIJOS

Šalys, pripažindamos Jungtinių Tautų Organizacijos kompetenciją tarptautinės narkotinių medžiagų kontrolės srityje, sutinka Ekonominės ir socialinės tarybos Narkotinių medžiagų komisijai ir Tarptautiniam narkotikų kontrolės komitetui pavesti pagal šią Konvenciją jiems priskirtas funkcijas.

6 straipsnis

Tarptautinių kontrolės institucijų išlaidos

Komisijos ir Komiteto išlaidas prisiima Jungtinių Tautų Organizacija Generalinės Asamblėjos nustatyta tvarka. Šalys, nesančios Jungtinių Tautų Organizacijos narėmis, šioms išlaidoms padengti įmoka tokias sumas, kokias Generalinė Asamblėja laiko pagrįstomis ir kurias ji periodiškai nustato, pasikonsultavusi su šių Šalių vyriausybėmis.

7 straipsnis

komisijos Nutarimų ir rekomendacijų peržiūrėjimas

Išskyrus pagal 3 straipsnį priimamus nutarimus, kiekvienas Komisijos nutarimas arba rekomendacija, priimti šios Konvencijos nuostatų pagrindu, turi būti Tarybos arba Generalinės Asamblėjos tvirtinami arba keičiami tokiu pat būdu, kaip ir kiti Komisijos nutarimai ar rekomendacijos.

8 straipsnis

Komisijos funkcijos

Komisija turi teisę nagrinėti visus su šios Konvencijos tikslais susijusius klausimus ir, be kita ko:

a) keisti sąrašus pagal 3 straipsnį;

b) atkreipti Komiteto dėmesį į bet kokias aplinkybes, kurios gali būti susijusios su Komiteto funkcijomis;

c) teikti rekomendacijas dėl šios Konvencijos nuostatų vykdymo ir jos tikslų įgyvendinimo, įtraukiant mokslinių tyrimų programas ir pasikeitimą mokslo ir technikos informacija; ir

d) atkreipti valstybių, nesančių Konvencijos Šalimis, dėmesį į nutarimus ir rekomendacijas, kurias ji priima šios Konvencijos pagrindu, kad jos apsvarstytų klausimą dėl galimybės imtis priemonių remiantis tokiais nutarimais ir rekomendacijomis.

9 straipsnis

Komiteto sudėtis ir funkcijos

1. Komitetą sudaro trylika narių, kuriuos Taryba renka tokia tvarka:

a) trys nariai, turintys medicinos, farmakologijos arba farmacijos darbo patirtį, – iš sąrašo, kuriame yra bent penki Pasaulinės sveikatos organizacijos nurodyti asmenys;

b) dešimt narių – iš sąrašo asmenų, nurodytų valstybių Jungtinių Tautų Organizacijos narių, ir šalių, nesančių Jungtinių Tautų Organizacijos narėmis.

2. Komiteto nariais turi būti asmenys, kurių kompetencija, objektyvumu ir nesuinteresuotumu būtų pasitikima. Eidami šias pareigas, jie neturi užimti kokio nors posto arba verstis kokia nors veikla, kas pakenktų jų objektyvumui, atliekant jiems savo funkcijas. Taryba, pasitarusi su Komitetu, imasi visų reikiamų priemonių, kad savo funkcijas vykdančiam Komitetui būtų suteikta visiška techninė nepriklausomybė.

3. Taryba, deramai atsižvelgdama į teisingo geografinio atstovavimo principą, atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu į Komiteto sudėtį įtraukti, remiantis teisingu kiekybiniu santykiu, asmenis, išmanančius narkotinių medžiagų padėtį tiek gaminančiose, tiek ir vartojančiose narkotikus šalyse ir turinčius ryšių su minėtomis šalimis.

4. Komitetas, bendradarbiaudamas su vyriausybėmis ir atsižvelgdamas į šios Konvencijos nuostatas, stengiasi apriboti narkotinių medžiagų kultivavimą, gamybą, apdirbimą ir vartojimą, paliekant pakankamą kiekį, reikalingą medicinos ir mokslo tikslams, užtikrinti jų turėjimą šiems tikslams ir užkirsti kelią neteisėtam narkotinių medžiagų auginimui, gamybai, apdirbimui ir vartojimui bei neteisėtai jų apyvartai.

5. Visos priemonės, kurių, vadovaudamasis šia Konvencija, imasi Komitetas, turi kiek įmanoma labiau prisidėti prie Komiteto bendradarbiavimo su vyriausybėmis plėtojimo ir užtikrinti nuolatinį vyriausybių ir Komiteto dialogą, kuris padės įgyvendinti efektyvias nacionalines priemones, skirtas šios Konvencijos tikslams pasiekti.

10 straipsnis

Komiteto narių kadencijos ir atlygis

1. Komiteto nariai šias pareigas eina penkerius metus ir gali būti perrinkti iš naujo.

2. Komiteto nario kadencija baigiasi pirmojo Komiteto posėdžio, kuriame turi teisę dalyvauti jo darbo tęsėjas, išvakarėse.

3. Komiteto narys, nedalyvavęs trijose sesijose iš eilės, laikomas atsistatydinusiu.

4. Taryba, vadovaudamasi Komiteto rekomendacija, gali nušalinti nuo pareigų bet kurį Komiteto narį, kuris neatitinka 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų narystės sąlygų. Kad tokia rekomendacija būtų priimta, reikia, kad už ją balsuotų devyni Komiteto nariai.

5. Jeigu kurio nors Komiteto nario kadencijos metu Komitete atsiranda laisva vieta, Taryba kiek įmanoma greičiau užpildo šią vietą ir pagal taikytinas 9 straipsnio nuostatas tos kadencijos likusiam laikui išrenka naują narį.

6. Komiteto nariai gauna atitinkamą atlyginimą, kurio dydį nustato Generalinė Asamblėja.

11 straipsnis

Komiteto DARBO TVARKA

1. Komitetas išsirenka pirmininką ir kitus jam reikalingus pareigūnus ir priima savo darbo tvarką.

2. Komitetas renkasi taip dažnai, kaip, jo nuomone, to reikia norint tinkamai atlikti savo funkcijas, bet rengia ne mažiau kaip dvi sesijas per kalendorinius metus.

3. Komiteto posėdžiams reikalingą kvorumą sudaro aštuoni nariai.

12 straipsnis

SKAIČIAVIMŲ sistemos taikymas

1. Komitetas nustato 19 straipsnyje numatytų skaičiavimų terminą ar terminus bei jų pateikimo tvarką ir nustato tam reikalingų blankų pavyzdžius.

2. Komitetas prašo tų šalių ir teritorijų, kurioms ši Konvencija netaikoma, suinteresuotų vyriausybių pateikti skaičiavimus pagal šios Konvencijos nuostatas.

3. Jeigu kuri nors valstybė iki nustatyto termino nepateikia kurios nors savo teritorijos skaičiavimų, kiek tai įmanoma, šiuos skaičiavimus atlieka Komitetas. Atlikdamas tokius skaičiavimus, Komitetas kiek galima bendradarbiauja su suinteresuota vyriausybe.

4. Komitetas peržiūri skaičiavimus, tarp jų ir papildomus skaičiavimus, ir gali, išskyrus tai, kas susiję su specialiais poreikiais, reikalauti iš kiekvienos šalies arba teritorijos, kurios vardu buvo pateikti skaičiavimai, tokios informacijos, kurią jis mano esant reikalingą skaičiavimams užbaigti arba bet kokiam juose esančiam pareiškimui paaiškinti.

5. Komitetas, siekdamas apriboti narkotinių medžiagų vartojimą ir paskirstymą, kad jų užtektų medicinos ir mokslo reikalams, ir užtikrinti jų turėjimą šiems tikslams, per kuo trumpesnį laiką tvirtina skaičiavimus, tarp jų ir papildomus skaičiavimus, arba, suinteresuotai vyriausybei sutikus, gali keisti skaičiavimus. Jei yra vyriausybės ir Komiteto nuomonių skirtumų, pastarasis turi teisę sudaryti, pranešti ir skelbti savo skaičiavimus, tarp jų ir papildomus skaičiavimus.

6. Greta 15 straipsnyje nurodytų pranešimų Komitetas savo nustatytais terminais, bet ne rečiau kaip kartą per metus, skelbia tuos skaičiavimų duomenis, kurie, jo nuomone, palengvins šios Konvencijos įgyvendinimą.

13 straipsnis

Statistinių duomenų sistemos taikymas

1. Komitetas nustato 20 straipsnyje numatytų statistinių duomenų pateikimo tvarką bei formą ir nustato tam reikalingų blankų pavyzdžius.

2. Komitetas išnagrinėja pateiktus duomenis ir nustato, ar ši Šalis ar bet kuri kita valstybė įvykdė šios Konvencijos nuostatas.

3. Komitetas gali reikalauti tokios informacijos, kuri, jo manymu, yra reikalinga statistiniams duomenims papildyti arba paaiškinti.

4. Komiteto kompetencijai nepriklauso reikšti abejonių ar savo nuomonės dėl statistinės informacijos, susijusios su specialios paskirties narkotinėmis medžiagomis.

14 straipsnis

priemonės, kurių imasi Komitetas, siekdamas užtikrinti konvencijos nuostatų vykdymą

1. a) Jei Komitetas, išnagrinėjęs šios Konvencijos nuostatų pagrindu vyriausybių pateiktus duomenis ar Jungtinių Tautų Organizacijos institucijų arba specializuotų agentūrų duomenis, arba jei šiems duomenims Komiteto rekomendavimu pritaria Komisija, kitų tarpvyriausybinių arba tarpvalstybinių nevyriausybinių organizacijų, tiesiogiai kompetentingų šiuo klausimu ir turinčių Ekonominės ir socialinės tarybos konsultanto statusą pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų 71 straipsnį ar panašų statusą pagal specialų susitarimą su Taryba, turi objektyvių priežasčių manyti, kad šios Konvencijos įgyvendinimo tikslams gresia rimtas pavojus, jeigu kuri nors Šalis, valstybė ar teritorija nevykdys šios Konvencijos nuostatų, tai Komitetas turi teisę siūlyti suinteresuotai vyriausybei pradėti konsultacijas arba prašyti jos pateikti paaiškinimus. Jeigu kuri nors Šalis ar valstybė arba teritorija, vykdanti šios Konvencijos nuostatas, tapo svarbiu neteisėto narkotinių medžiagų auginimo, gamybos ar perdirbimo arba neteisėtos apyvartos ar neteisėto vartojimo centru ir jei yra įrodymų, kad egzistuoja rimtas pavojus Šaliai ar valstybei arba teritorijai tapti tokiu centru, Komitetas turi teisę pasiūlyti suinteresuotai vyriausybei pradėti konsultacijas. Atsižvelgdamas į savo teisę atkreipti Šalių, Tarybos ir Komisijos dėmesį į toliau d punkte nurodytą klausimą, Komitetas prašymą pateikti informaciją ir šios vyriausybės pasiaiškinimą ar pasiūlymą konsultuotis, taip pat pagal šį punktą vykdomas konsultacijas su vyriausybe laiko konfidencialiomis;

b) ėmęsis a punkte numatytų priemonių, Komitetas, jei mano esant reikalinga, gali pasiūlyti suinteresuotai vyriausybei imtis tokių koregavimo priemonių, kurios šiomis aplinkybėmis yra būtinos šios Konvencijos nuostatomis vykdyti;

c) jeigu Komitetas mano, jog tokios priemonės reikalingos kuriam nors klausimui, paminėtam šios dalies a punkte, išsiaiškinti, jis gali suinteresuotai vyriausybei pasiūlyti ištirti šį klausimą savo teritorijoje tokiomis priemonėmis, kokias ši vyriausybė laikys tinkamomis. Jeigu suinteresuota vyriausybė nusprendžia atlikti šį tyrimą, ji gali prašyti Komitetą skirti priemonių ekspertizei ir vieną ar daugiau kompetentingų šios srities asmenų padėti šios vyriausybės pareigūnams atlikti pasiūlytą tyrimą. Asmens ar asmenų, kuriuos Komitetas numato skirti tai vyriausybei, kandidatūroms turi pritarti ši vyriausybė. Šio tyrimo sąlygos ir terminai nustatomi vyriausybės ir Komiteto konsultacijomis. Vyriausybė praneša Komitetui apie tyrimo rezultatus ir tas koregavimo priemones, kurių, jos manymu, būtina imtis;

d) jeigu Komitetas nustato, jog ši vyriausybė, atsakydama į a punkto pagrindu jai pateiktą siūlymą, nedavė patenkinamo paaiškinimo arba nesiėmė jokių koregavimo priemonių, kurių imtis jai buvo pasiūlyta b punkto pagrindu, arba jeigu susidarė rimta situacija, kuriai pakeisti reikalingos bendros tarptautinio lygio priemonės, jis į šią aplinkybę gali atkreipti Šalių, Tarybos ir Komisijos dėmesį. Komitetas taip elgiasi tuo atveju, jeigu šios Konvencijos tikslams gresia rimtas pavojus, o galimybės patenkinamai išspręsti šį klausimą kitu būdu nebuvo. Komitetas taip elgiasi ir tuo atveju, kai mano, jog susidarė rimta situacija, kurią pakeisti reikalingos bendros tarptautinio lygio priemonės, o Šalių, Tarybos ir Komisijos informavimas apie tokią situaciją yra pats tikslingiausias būdas siekiant paremti tokias bendras priemones; išnagrinėjusi Komiteto pranešimus ir, jei tokių yra, Komisijos pranešimus šiuo klausimu, Taryba į šią aplinkybę gali atkreipti Generalinės Asamblėjos dėmesį.

2. Atkreipdamas Šalių, Tarybos ir Komisijos dėmesį į kokią nors aplinkybę, remdamasis 1 dalies d punktu, Komitetas, pripažinęs būtinybę imtis tokių veiksmų, gali rekomenduoti Šalims sustabdyti narkotinių medžiagų įvežimą, išvežimą arba viena ir kita į šią Šalį ar teritoriją arba iš šios Šalies ar teritorijos nurodytam laikotarpiui arba iki to laiko, kol Komitetas nepripažins padėties toje šalyje ar teritorijoje patenkinama. Suinteresuota valstybė šį klausimą gali perduoti Tarybai.

3. Komitetas turi teisę skelbti pranešimus bet kokiais klausimais, kurie buvo nagrinėjami šio straipsnio nuostatų pagrindu ir pateikti juos Tarybai, kuri išsiuntinėja juos visoms Šalims. Jeigu Komitetas tokiame pranešime paskelbia kokį nors sprendimą, priimtą šio straipsnio pagrindu, arba kokią nors su šiuo klausimu susijusią informaciją, jis taip pat jame skelbia ir suinteresuotos vyriausybės, jeigu ji to prašo, nuomonę.

4. Jeigu kokiu nors atveju Komiteto sprendimas, paskelbtas šio straipsnio pagrindu, priimtas ne visais balsais, mažumos nuomonės turi būti pateiktos.

5. Kiekviena valstybė kviečiama dalyvauti Komiteto posėdyje, kuriame, remiantis šiuo straipsniu, nagrinėjamas su ja tiesiogiai susijęs klausimas.

6. Šio straipsnio pagrindu priimami Komiteto sprendimai priimami visų Komiteto narių dviejų trečdalių balsų dauguma.

14 bis straipsnis

Techninė ir finansinė parama

Tais atvejais, kai Komitetas mano esant reikalinga ir arba papildydamas 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytas priemones, arba siūlydamas joms alternatyvas, turėdamas suinteresuotos vyriausybės sutikimą, jis gali rekomenduoti kompetentingoms Jungtinių Tautų Organizacijos institucijoms ir jos specializuotoms agentūroms suteikti tai vyriausybei techninę ar finansinę paramą arba ir viena, ir kita, paremiant šios vyriausybės pastangas įvykdyti įsipareigojimus pagal šią Konvenciją, įskaitant 2, 35, 38 ir 38 bis straipsniuose numatytas priemones.

15 straipsnis

Komiteto pranešimai

1. Komitetas parengia metinį pranešimą apie savo darbą ir papildomus pranešimus, kuriuos mano esant reikalingus, pateikdamas juose skaičiavimų ir statistinių duomenų, kuriuos jis turi, analizę; ir atitinkamais atvejais paaiškinimų ataskaitą, jeigu juos pateikė vyriausybės arba buvo to paprašytos, kartu su bet kokiomis pastabomis ir rekomendacijomis, kurias Komitetas nori pateikti. Šie pranešimai pateikiami Tarybai per Komisiją, kuri gali pareikšti, jos nuomone, būtinų pastabų.

2. Su šiais pranešimais supažindinamos Šalys, o po to juos paskelbia Generalinis Sekretorius. Šalys jų platinimo neriboja.

16 straipsnis

Sekretoriatas

Aptarnauti Komisiją ir Komitetą sekretoriatui paveda Generalinis Sekretorius. Komiteto sekretorių taip pat skiria Generalinis Sekretorius, pasikonsultavęs su Komitetu.

17 straipsnis

SPECIALI ĮSTAIGA

Šios Konvencijos nuostatoms vykdyti Šalys įkuria specialią valdybą.

18 straipsnis

Duomenys, kuriuos šalys praneša Generaliniam sekretoriui

1. Šalys Generaliniam Sekretoriui praneša duomenis, kurių gali reikalauti Komisija savo funkcijoms atlikti, be kita ko:

a) kasmetinius pranešimus apie Konvencijos taikymą jų teritorijose;

b) visų įstatymų ir kitų teisės aktų, periodiškai priimamų šiai Konvencijai vykdyti, tekstus;

c) duomenis, kuriuos nurodo Komisija, dėl neteisėtos apyvartos, įskaitant duomenis apie kiekvieną išaiškintą neteisėtos apyvartos atvejį, kuris gali būti svarbus, arba dėl to, kad nurodo narkotinių medžiagų tiekimo neteisėtai apyvartai šaltinius, arba dėl kiekių, apie kuriuos kalbama, arba dėl neteisėta apyvarta besiverčiančių asmenų taikytų metodų;

d) vyriausybinių įstaigų, įgaliotų išduoti leidimus išvežti arba liudijimus įvežti, pavadinimus ir adresus.

2. Šalys praneša ankstesnėje dalyje išdėstytus duomenis tokiu būdu, tokiais terminais ir tokiuose blankuose, kokius pasiūlys Komisija.

19 straipsnis

Narkotinių medžiagų pOREIKIO skaičiavimaI

1. Komiteto nurodyta tvarka ir forma Šalys kasmet pateikia Komitetui jo išsiuntinėtuose blankuose skaičiavimus apie kiekvieną savo teritoriją, kuriuose nurodoma:

a) narkotinių medžiagų, skirtų naudoti medicinos ir mokslo tikslams, kiekis;

b) narkotinių medžiagų, skirtų gaminti kitas narkotines medžiagas, į III sąrašą įrašytus preparatus, ir medžiagas, kuriems netaikoma ši Konvencija, kiekis;

c) narkotinių medžiagų atsargos sandėliuose, turėtos tų metų, už kuriuos atsiskaitoma, gruodžio 31 dieną;

d) narkotinių medžiagų, reikalingų specialioms sandėlių atsargoms papildyti, kiekis;

e) dirvos, skirtos opijinėms aguonoms kultivuoti, plotas (hektarais) ir geografinė padėtis;

f) apytikris opijaus, kurį numatoma pagaminti, kiekis;

g) pramonės įmonių, kurios gamins sintetines narkotines medžiagas, skaičius; ir

h) sintetinių narkotinių medžiagų, kurios bus pagamintos kiekvienoje iš ankstesniame punkte minėtų įmonių, kiekis.

2. a) atsižvelgiant į 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus atskaitymus, atliekamus kiekvienoje teritorijoje ir dėl kiekvienos narkotinės medžiagos, išskyrus opijų ir sintetines narkotines medžiagas, bendrąją skaičiavimų sumą sudaro kiekių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose, suma, pridedant bet kokį kiekį, reikalingą turėtoms praeitų metų gruodžio 31 d. sandėlių atsargoms papildyti iki 1 dalies c punkte nustatyto lygio;

b) atsižvelgiant į atskaitymus, nurodytus 21 straipsnio 3 dalyje ryšium su įvežimu ir 21 bis straipsnio 2 dalyje, opijaus skaičiavimų kiekvienoje teritorijoje bendrąją sumą sudaro arba šio straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose nurodytų kiekių suma, pridedant bet kokį kiekį, reikalingą turėtoms praeitų metų gruodžio 31 d. sandėlių atsargoms papildyti iki 1 dalies c punkte nustatyto lygio, arba kiekiai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies f punkte, atsižvelgiant į tai, kuris kiekis didesnis;

c) atsižvelgiant į 21 straipsnio 3 dalies nurodytus atskaitymus, kiekvienos sintetinės narkotinės medžiagos skaičiavimų kiekvienoje teritorijoje bendrąją sumą sudaro arba šio straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose nurodytų kiekių suma, pridedant bet kokį kiekį, reikalingą turėtoms praeitų metų gruodžio 31 d. sandėlių atsargoms papildyti iki 1 dalies c punkte nurodyto lygio, arba kiekių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies h punkte nurodytų kiekių suma, atsižvelgiant į tai, kuris kiekis didesnis;

d) skaičiavimai, pateikiami remiantis šios dalies ankstesniais punktais, keičiami nustatyta tvarka, kad būtų įskaitytas bet koks kiekis, kuriam buvo paskirtas areštas ir kuriam vėliau jis buvo panaikintas, kad būtų galima jį teisėtai panaudoti, taip pat bet koks kiekis, paimtas iš specialių atsargų civilių gyventojų poreikiams tenkinti.

3. Bet kokia valstybė gali per metus pateikti papildomus skaičiavimus paaiškindama aplinkybes, dėl kurių tokie skaičiavimai buvo būtini.

4. Šalys praneša Komitetui apie metodą, taikytą skaičiuojant nustatyti nurodytus kiekius, ir apie bet kokius nurodyto metodo pakeitimus.

5. Atsižvelgiant į 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus atskaitymus ir turint omenyje reikiamais atvejais 21 bis straipsnio nuostatas, skaičiavimai neturi būti viršijami.

20 straipsnis

Komitetui teikiami statistiniai duomenys

1. Komiteto nustatyta tvarka ir forma Šalys pateikia Komitetui jo išsiuntinėtuose blankuose statistinius duomenis apie kiekvieną savo teritoriją šiais klausimais:

a) narkotinių medžiagų gamyba ar apdirbimas;

b) narkotinių medžiagų naudojimas gaminant kitas narkotines medžiagas, į III sąrašą įrašytus preparatus ir medžiagas, kurioms netaikoma ši Konvencija, taip pat aguonų stiebelių naudojimas narkotinėms medžiagoms gaminti;

c) narkotinių medžiagų vartojimas;

d) narkotinių medžiagų ir aguonų stiebelių įvežimas ir išvežimas;

e) arešto paskyrimas narkotinėms medžiagoms ir disponavimas jomis;

f) narkotinių medžiagų atsargos sandėliuose, turėtos tų metų, apie kuriuos pateikiami duomenys, gruodžio 31 d.;

g) galimas nustatyti plotas, naudojamas opijinėms aguonoms kultivuoti.

2. a) statistiniai duomenys 1 dalyje, išskyrus d punktą, nurodytais klausimais sudaromi kiekvienais metais ir pateikiami Komitetui ne vėliau kaip iki tų metų, einančių po metų, už kuriuos atsiskaitoma, birželio 30 d.;

b) statistiniai duomenys, susiję su 1 dalyje d punkte nurodytais klausimais, sudaromi kiekvieną ketvirtį ir pateikiami Komitetui per mėnesį nuo ketvirčio, už kurį atsiskaitoma, pabaigos.

3. Šalys neprivalo pranešti statistinių duomenų apie specialias sandėlių atsargas, tačiau atskirai teikia informaciją apie narkotines medžiagas, įvežtas į šią šalį ar teritoriją arba įsigytas šioje šalyje ar teritorijoje specialiems tikslams, taip pat apie narkotinių medžiagų, paimtų iš specialių sandėlių atsargų civilių gyventojų poreikiams tenkinti, kiekius.

21 straipsnis

Gamybos ir įvežimo ribojimas

1. Bet kurioje šalyje ar teritorijoje pagamintos ir įvežtos kiekvienos narkotinės medžiagos bendras kiekis bet kuriais metais neturi būti didesnis už šių kiekių sumą:

a) kiekio, sunaudoto pagal atitinkamus skaičiavimus medicinos ir mokslo tikslams;

b) kiekio, sunaudoto pagal atitinkamus skaičiavimus kitoms narkotinėms medžiagoms, į III sąrašą įrašytiems preparatams ir medžiagoms, kurioms netaikoma ši Konvencija, gaminti;

c) išvežto kiekio;

d) kiekio, kuriuo papildytos sandėlių atsargos norint pasiekti lygį, nurodytą atitinkamuose skaičiavimuose; ir

e) kiekio, įgyto pagal atitinkamus skaičiavimus specialiems tikslams.

2. Iš 1 dalyje nurodytų kiekių sumos išskaičiuojamas bet koks kiekis, kuriam buvo paskirtas areštas ir kuriam vėliau jis buvo panaikintas, kad būtų galima jį teisėtai panaudoti; taip pat bet koks kiekis, paimtas iš specialių sandėlių atsargų civilių gyventojų poreikiams tenkinti.

3. Jeigu Komitetas nustato, jog šiais metais pagamintas ir įvežtas bet koks kiekis didesnis už l dalyje nurodytų kiekių sumą, išskaičiavus bet kokius kiekius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, bet koks tokiu būdu nustatytas ir metų pabaigoje esantis likutis kitais metais turi būti išskaičiuotas iš kiekių, kurie turi būti pagaminti arba įvežti, ir iš bendros apskaičiuotos sumos, kaip nurodyta 19 straipsnio 2 dalyje.

4. a) jeigu pagal statistinius duomenis apie įvežimą ir išvežimą (20 straipsnis) galima spręsti, jog kiekis, išvežtas į kurią nors šalį ar teritoriją, yra didesnis už bendrą apskaičiuotą sumą tai šaliai ar teritorijai, kaip nurodyta 19 straipsnio 2 dalyje, pridėjus kiekius, parodytus kaip išvežamus, ir atskaičius bet kokį likutį, nustatytą pagal šio straipsnio 3 dalį, Komitetas apie šį faktą gali informuoti valstybes, kurios, Komiteto nuomone, privalo tai žinoti;

b) gavusios tokį pranešimą, Šalys neleidžia tais metais daugiau į šią šalį ar teritoriją išvežti tos narkotinės medžiagos, išskyrus:

i) tą atvejį, jeigu dėl šios šalies arba teritorijos bus pateikta papildomų skaičiavimų, tiek dėl skaičiavimų viršijusio įvežimo kiekio, tiek ir dėl būtino papildomo kiekio, arba

ii) išskirtinius atvejus, kai išvežamos narkotinės medžiagos, išvežančios valstybės vyriausybės nuomone, reikalingos ligoniams gydyti.

21 bis straipsnis

Opijaus gamybos ribojimas

1. Kiekvienoje šalyje ar teritorijoje opijaus gamyba organizuojama ir kontroliuojama taip, kad, kiek įmanoma, būtų užtikrinta, jog bet kuriais metais pagaminto opijaus kiekis nebūtų didesnis už apskaičiuotą pagaminto opijaus kiekį, nustatytą pagal 19 straipsnio 1 dalies f punktą.

2. Jeigu Komitetas, remdamasis pagal šios Konvencijos nuostatas turima informacija, prieina išvadą, jog kuri nors Šalis, pateikusi skaičiavimus pagal 19 straipsnio 1 dalies f punktą, neapribojo savo šalyje opijaus gamybos, leisdama jį gaminti tik teisėtiems tikslams, ir kad didelis teisėtai ar neteisėtai tokios Šalies teritorijoje pagaminto opijaus kiekis pateko į neteisėtą apyvartą, išnagrinėjęs suinteresuotos Šalies paaiškinimus, pateiktus per mėnesį nuo pranešimo apie minėtą išvadą, jis gali priimti sprendimą apie viso kiekio arba jo dalies išskaičiavimą iš gamybai skirto kiekio ir iš apskaičiuotos bendros sumos, 19 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos kitiems metams, kuriais toks išskaičiavimas gali būti techniškai įgyvendintas, atsižvelgiant į metų laiką ir sutartinius įsipareigojimus dėl opijaus eksporto. Šis sprendimas įsigalioja praėjus devyniasdešimčiai dienų nuo tos dienos, kai apie jį buvo pranešta suinteresuotai Šaliai.

3. Kai suinteresuotai Šaliai pranešama apie sprendimą, Komiteto priimtą dėl skaičiavimo pagal 2 dalį, Komitetas konsultuojasi su šia Šalimi, siekdamas šį klausimą patenkinamai išspręsti.

4. Jeigu šis klausimas patenkinamai neišspręstas, Komitetas, kai tai tikslinga, gali taikyti 14 straipsnio nuostatas.

5. Priimdamas sprendimą dėl išskaičiavimo pagal 2 dalį, Komitetas įvertina ne tik visas su šiuo klausimu susijusias aplinkybes, tarp jų tas, dėl kurių kyla neteisėtos apyvartos problema, nurodyta 2 dalyje, bet ir bet kokias atitinkamas naujas kontrolės priemones, kurių galėtų imtis ši Šalis.

22 straipsnis

Specialios kultivavimo nuostatos

1. Tais atvejais, kai dėl susidariusių šalyje ar teritorijoje sąlygų opijinių aguonų, kokamedžio ar kanapių kultivavimo uždraudimas, jų nuomone, yra tikslingiausia priemonė siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir gerovę bei užkirsti kelią narkotinėms medžiagoms patekti neteisėton apyvarton, suinteresuotoji Šalis tokį kultivavimą uždraudžia.

2. Šalis, draudžianti opijinių aguonų ar kanapių kultivavimą, imasi reikiamų priemonių, kad būtų paskirtas areštas bet kokiems neteisėtai kultivuojamiems augalams, ir jie sunaikinti, išskyrus nedidelius kiekius, reikalingus tos Šalies mokslo arba tyrimo tikslams.

23 straipsnis

Valstybinės opijaus įstaigos

1. Šalis, leidžianti kultivuoti opijines aguonas opijaus gamybai, įkuria – jeigu iki šiol to dar nepadarė – ir išlaiko vieną arba keletą vyriausybinių įstaigų (toliau šiame straipsnyje vadinama „Įstaiga“), kurios atliktų šiame straipsnyje numatytas funkcijas.

2. Kiekviena tokia Šalis taiko opijinėms aguonoms, skirtoms opijui gaminti, ir opijui šias nuostatas:

a) Įstaiga nustato rajonus ir žemės ūkio sklypus, kuriuose leidžiama kultivuoti opijines aguonas opijui gaminti;

b) kultivuoti leidžiama tiktai žemdirbiams, gavusiems Įstaigos licenciją;

c) kiekvienoje licencijoje tiksliai nurodomas žemės ploto, kuriame leidžiama kultivuoti, dydis;

d) visi žemdirbiai, kultivuojantys opijines aguonas, privalo visą surinktą opijų perduoti Įstaigai. Įstaiga jį perka ir pradeda juo realiai disponuoti kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip po keturių mėnesių nuo derliaus nuėmimo pabaigos;

e) Įstaiga turi išskirtinę opijaus įvežimo, išvežimo, didmeninės prekybos ir atsargų laikymo sandėliuose teisę, be teisių, kurias turi opijaus alkaloidų, medicininio opijaus ar opijaus preparatų fabrikų savininkai. Šalys neprivalo šios išskirtinės teisės taikyti medicininiam opijui ir opijaus preparatams.

3. 2 dalyje nurodytas vyriausybines funkcijas atlieka bendra vyriausybinė įstaiga, jeigu tai neprieštarauja tos Šalies Konstitucijai.

24 straipsnis

Opijaus, skirto tarptautinei prekybai, gamybos apribojimas

1. a) Jeigu kuri nors Šalis ketina pradėti gaminti opijų arba padidinti esamus jo gamybos mastus, ji turi atsižvelgti į pasaulinę opijaus paklausą, remiantis Komiteto paskelbtais skaičiavimais, kad opijaus gamyba toje Šalyje nesukeltų opijaus perprodukcijos pasaulyje;

b) Šalys neleidžia gaminti opijaus ar didinti esamų jo gamybos mastų, jeigu, jų nuomone, tokia gamyba ar jos masto padidėjimas jų teritorijoje gali paskatinti neteisėtą opijaus apyvartą.

2. a) Atsižvelgiant į 1 dalį, jeigu kuri nors Šalis iki 1961 m. sausio 1 d. negamino opijaus eksportui ir nori išvežti savo pagaminto opijaus ne daugiau kaip 5 tonas per metus, tai ji praneša Komitetui, kartu pateikdama informaciją apie:

i) galiojančią kontrolės sistemą opijui, kuris bus pagamintas ir išvežtas, kaip to reikalaujama pagal šią Konvenciją; ir

ii) šalies ar šalių, į kurią ar į kurias ji ketina išvežti šį opijų, pavadinimus;

ir Komitetas gali arba pritarti tokiam pranešimui, arba rekomenduoti tai Šaliai negaminti opijaus eksportui;

b) tais atvejais, kai kuri nors Šalis, ne iš tų Šalių, apie kurias kalbama 3 dalyje, nori gaminti opijų, kurio būtų išvežama daugiau negu 5 tonos per metus, ji apie tai praneša Tarybai, kartu su šiuo pranešimu pateikdama visą reikalingą informaciją, taip pat ir informaciją apie:

i) numatomus kiekius, kurie turi būti pagaminti išvežimui;

ii) esančią ar numatomą opijaus, kuris turi būti pagamintas, kontrolės sistemą; ir

iii) šalies ar šalių, į kurią ar kurias ji ketina išvežti šį opijų, pavadinimus;

ir Taryba arba pritaria šiam pranešimui, arba gali rekomenduoti tai Šaliai negaminti opijaus eksportui.

3. Nepaisant 2 dalies a ir b punktų nuostatų, Šalis, kuri per dešimties metų laikotarpį iki 1961 m. sausio 1 d. išvežė savo pagamintą opijų, gali ir toliau vežti savo šalyje pagamintą opijų.

4. a) Šalys neįveža opijaus iš kokios nors šalies ar teritorijos, išskyrus opijų, pagamintą teritorijoje:

i) Šalies, nurodytos 3 dalyje;

ii) Šalies, kuri apie tai pranešė Komitetui, kaip numatyta 2 dalies a punkte; arba

iii) Šalies, kuri gavo Tarybos pritarimą, kaip numatyta 2 dalies b punkte;

b) nepaisant šios dalies a punkto, Šalys gali įvežti opijų, pagamintą išvežti bet kurioje šalyje, kuri pagamino ir išvežė opijų per dešimties metų laikotarpį iki 1961 m. sausio 1 d., jeigu ši šalis įsteigė ir išlaiko valstybinę kontrolės instituciją ar įstaigą 23 straipsnyje išdėstytiems tikslams ir įgyvendina efektyvias priemones, kad jos pagamintas opijus nepatektų į neteisėtą apyvartą.

5. Šio straipsnio nuostatos nė vienai Šaliai netrukdo:

a) gaminti tiek opijaus, kiek pakanka Šalies reikmėms; arba

b) išvežti į kitos Šalies teritoriją opijų, sulaikytą dėl neteisėtos apyvartos, remiantis šios Konvencijos reikalavimais.

25 straipsnis

Aguonų stiebelių kontrolė

1. Šalis, kuris leidžia auginti opijines aguonas kitiems tikslams nei opijaus gamyba, imasi visų būtinų priemonių, kad:

a) iš šių opijinių aguonų nebūtų gaminamas opijus; ir

b) narkotinių medžiagų iš aguonų stiebelių gaminimas būtų tinkamai kontroliuojamas.

2. Šalys taiko aguonų stiebelių įvežimo liudijimų ir išvežimo leidimų sistemą, numatytą 31 straipsnio 4-15 dalyse.

3. Šalys apie aguonų stiebelių įvežimą ir išvežimą pateikia tokius statistinius duomenis, kokius pateikti reikalaujama apie narkotines medžiagas pagal 20 straipsnio 1 dalies d punktą ir 2 dalies b punktą.

26 straipsnis

KokaMEDIS ir kokAMEDŽIO lapai

1. Jeigu kuri nors Šalis leidžia kultivuoti kokamedžius, šiam kultivavimui, taip pat ir kokamedžio lapams, ji taiko kontrolės sistemą, numatytą 23 straipsnyje dėl opijinių aguonų kontrolės, tačiau, kai kalbama apie šio straipsnio 2 dalies d punktą, šiame straipsnyje nurodyta Įstaiga įpareigojama tik, kiek įmanoma greičiau, nuėmus derlių pradėti realiai disponuoti juo.

2. Šalys pagal galimybę imasi priemonių išrauti visus laukinius kokamedžius. Jos naikina šiuos augalus, jei jie neteisėtai kultivuojami.

27 straipsnis

Papildomos nuostatos dėl kokamedžio lapų

1. Šalys gali leisti naudoti kokamedžio lapus skoninėms medžiagoms, neturinčioms alkaloidų, gaminti, ir kiek tai reikalinga tokiam vartojimui, gali leisti šių lapų apdirbimą, įvežimą, išvežimą, taip pat prekybą jais ir jų laikymą.

2. Šalys pateikia atskirus skaičiavimus (19 straipsnis) ir statistinius duomenis (20 straipsnis) dėl kokamedžio lapų, naudojamų šioms skoninėms medžiagoms gaminti, išskyrus tuos atvejus, kai tie patys kokamedžio lapai naudojami ir alkaloidams, ir skoninėms medžiagoms išskirti, o šią aplinkybę rodo skaičiavimai ir statistiniai duomenys.

28 straipsnis

Kanapių kontrolė

1. Jeigu kuri nors Šalis leidžia kultivuoti kanapių augalus kanapėms ar kanapių dervai gaminti, ji taiko kontrolės sistemą, numatytą 23 straipsnyje dėl opijinių aguonų kontrolės.

2. Ši Konvencija netaikoma kanapių augalams, kultivuojamiems vien tik pramoniniams reikalams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei.

3. Šalys imasi priemonių, reikalingų užkirsti kelią piktnaudžiavimui kanapių lapais bei neteisėtai jų apyvartai.

29 straipsnis

Gamyba

1. Šalys reikalauja, kad narkotinės medžiagos būtų gaminamos pagal licencijas, išskyrus tuos atvejus, kai gamina valstybinė įmonė arba valstybinės įmonės.

2. Šalys:

a) kontroliuoja visus asmenis ir visas įmones, gaminančius narkotines medžiagas arba užsiimančius šia gamyba;

b) licencijomis kontroliuoja įmones ir patalpas, kuriose gali būti gaminamos narkotinės medžiagos; ir

c) reikalauja, kad turintys licencijas narkotinių medžiagų fabrikų savininkai periodiškai gautų leidimus, kuriuose būtų tiksliai nurodytos narkotinių medžiagų rūšys ir kiekiai, kuriuos jie turi teisę gaminti. Tačiau preparatų gamybai periodinis leidimas nereikalingas.

3. Šalys neleidžia, kad narkotinių medžiagų fabrikų savininkai disponuotų didesniais narkotinių medžiagų ir aguonų stiebelių kiekiais, negu jų reikia normaliam įmonės darbui, atsižvelgiant į rinkos konjunktūrą.

30 straipsnis

Prekyba ir paskirstymas

1. a) Šalys reikalauja, kad narkotinių medžiagų prekyba ir jų skirstymas vyktų pagal licencijas, išskyrus tuos atvejus, kai prekiauja arba skirsto valstybinė įmonė ar valstybinės įmonės;

b) Šalys:

i) kontroliuoja visus asmenis ir visas įmones, prekiaujančius narkotinėmis medžiagomis, skirstančius arba užsiimančius šia prekyba ar skirstymu;

ii) licencijomis kontroliuoja įmones ir patalpas, kuriose gali vykti tokia prekyba ar skirstymas. Reikalavimas turėti licenciją gali būti netaikomas preparatams;

c) a ir b punktų nuostatos dėl licencijų gali būti netaikomos asmenims, tinkamu būdu įgaliotiems vykdyti gydymo ir mokslo funkcijas, – tų funkcijų vykdymo laikotarpiu.

2. Šalys taip pat:

a) neleidžia, kad prekiautojai, skirstymo organizacijos, valstybinės įmonės arba tinkamu būdu tam įgalioti anksčiau nurodyti asmenys disponuotų didesniais narkotinių medžiagų ir aguonų stiebelių kiekiais, negu reikia jų normaliai veiklai, atsižvelgiant į rinkos konjunktūrą; ir

b) i) reikalauja pateikti medicininius receptus, pristatant ar išduodant narkotines medžiagas pavieniams asmenims; šio reikalavimo nebūtina taikyti toms narkotinėms medžiagoms, kurias pavieniai asmenys gali teisėtai gauti, naudoti, išduoti arba skirti atlikdami terapines funkcijas, kurias jiems tinkamu būdu leista vykdyti; ir

ii) jeigu Šalys mano, jog šios priemonės yra būtinos arba pageidaujamos, jos reikalauja, kad receptai narkotinėms medžiagoms, įrašytoms į I sąrašą, būtų išrašomi oficialiuose blankuose, kuriuos išleidžia kompetentingos valdžios institucijos ar specialiai tam įgaliotos profesinės asociacijos knygelių su šaknelėmis forma.

3. Pageidautina, kad Šalys reikalautų pažymėti tarptautinį neužregistruotą pavadinimą, kurį praneša Pasaulinė sveikatos organizacija rašytiniuose arba spausdintuose narkotinių medžiagų siūlymuose, įvairios rūšies reklamoje, narkotinių medžiagų aprašymuose, naudojamuose komerciniais tikslais, paketų, kuriuose yra narkotinių medžiagų, vidinėje pakuotėje ir etiketėse, su kuriomis narkotinės medžiagos patenka į prekybą.

4. Jeigu kuri nors Šalis mano, kad tokia priemonė yra būtina ar pageidautina, ji reikalauja, kad narkotinių medžiagų turinčio paketo vidinėje pakuotėje arba ant medžiagos, į kurią įvyniotas paketas, būtų aiškiai matoma dviguba raudona juosta. Išorinėje narkotinių medžiagų turinčio paketo pakuotėje dvigubos raudonos juostos neturi būti.

5. Šalys reikalauja, kad etiketėse, su kuriomis narkotinės medžiagos patenka į prekybą, būtų tiksliai nurodytas narkotinių medžiagų kiekis, išreikštas masės vienetais arba procentais. Šio reikalavimo nurodyti informaciją etiketėse galima netaikyti toms narkotinėms medžiagoms, kurios išduodamos pavieniams asmenims pagal gydytojo receptą.

6. 2 ir 5 dalių nuostatos gali būti netaikomos į II sąrašą įrašytų narkotinių medžiagų mažmeninei prekybai ar jų mažmeniniam paskirstymui.

31 straipsnis

Specialios nuostatos dėl tarptautinės prekybos

1. Šalys sąmoningai neleidžia išvežti narkotinių medžiagų į jokią šalį ar teritoriją kitaip, negu:

a) remiantis tos šalies arba teritorijos įstatymais ir kitais teisės aktais; ir

b) neviršijant bendro tai šaliai ar teritorijai apskaičiuoto kiekio, kaip tai nustatyta 19 straipsnio 2 dalyje, pridedant skirtus reeksportui kiekius.

2. Laisvuosiuose uostuose ir laisvosiose zonose Šalys vykdo tokią pat priežiūrą ir tokią pat kontrolę kaip ir kitose savo teritorijos dalyse, tačiau čia jos gali imtis griežtesnių priemonių.

3. Šalys:

a) licencijomis kontroliuoja narkotinių medžiagų įvežimą ir išvežimą, išskyrus tuos atvejus, kai tokį įvežimą ar išvežimą vykdo valstybinė įmonė ar valstybinės įmonės; ir

b) kontroliuoja visus asmenis bei visas įmones, vykdančius tokį įvežimą ar išvežimą arba užsiimančius tokiais įvežimais ar išvežimais.

4. a) Kiekviena šalis, leidžianti įvežti arba išvežti narkotines medžiagas, reikalauja atskiro įvežimo liudijimo arba leidimo išvežti kiekvieną kartą įvežant arba išvežant, nesvarbu, ar bus gabenama viena ar keletas narkotinių medžiagų;

b) tokiame leidime ar liudijime nurodomas narkotinės medžiagos pavadinimas, tarptautinis neregistruotas pavadinimas, jeigu toks yra, įvežamas arba išvežamas kiekis, importuotojo ir eksportuotojo pavadinimai bei adresai, taip pat terminas, per kurį turi būti įvežta arba išvežta;

c) be to, leidime išvežti nurodomi įvežimo liudijimo numeris ir data (5 dalis) bei jį išdavusi įstaiga;

d) įvežimo liudijime gali būti numatyta įvežti daugiau kaip vieną partiją.

5. Prieš išduodamos leidimą išvežti, Šalys reikalauja pateikti įvežimo liudijimą, išduotą kompetentingų įvežančios šalies ar teritorijos valdžios institucijų, kuriame turi būti patvirtinta, jog leidžiama įvežti jame nurodytą narkotinę medžiagą ar narkotines medžiagas; ir tokį liudijimą pateikia asmuo ar įmonė, padavusi prašymą gauti leidimą išvežti. Šalys pagal galimybę laikosi Komisijos patvirtintų įvežimo liudijimo blankų pavyzdžių.

6. Kiekviena išvežama partija turi turėti leidimo išvežti kopiją, o vyriausybė, išdavusi tokį leidimą, nusiunčia šio leidimo kopiją įvežančios šalies ar teritorijos, į kurią bus įvežama, vyriausybei.

7. a) įvežus arba pasibaigus įvežimo terminui, įvežančios šalies ar teritorijos vyriausybė grąžina išvežančios šalies arba teritorijos vyriausybei leidimą išvežti, padariusi jame atitinkamą įrašą;

b) įraše turi būti nurodytas faktiškai įvežtas kiekis;

c) jeigu faktiškai išvežtas kiekis mažesnis negu tas, kuris nurodytas leidime išvežti, pažymėtame leidime ir visose oficialiose jo kopijose, kompetentingos valdžios institucijos nurodo faktiškai išvežtą kiekį.

8. Išvežti siunčiant pašto dėžutės ar banko adresu kitam asmeniui, negu nurodyta leidime išvežti, draudžiama.

9. Išvežti siunčiant į priskirtą muitinės sandėlį draudžiama, išskyrus atvejus, kai įvežančios šalies vyriausybė pažymi įvežimo liudijime, kurį pateikia asmuo ar įstaiga, paduodanti pareiškimą išduoti leidimą išvežti, kad ji leidžia įvežamą partiją laikyti priskirtame muitinės sandėlyje. Tokiu atveju leidime išvežti nurodoma, jog išvežama būtent šiam tikslui. Išduoti iš priskirto muitinės sandėlio galima tiktai turint institucijų, kurių žinioje yra šis muitinės sandėlis, leidimą, o siunčiant į užsienį išdavimas pagal šią Konvenciją laikomas nauju išvežimu.

10. Narkotinių medžiagų partija, įvežama į kurios nors Šalies teritoriją arba išvežama iš jos teritorijos, neturint leidimo išvežti, turi būti sulaikyta muitinės pareigūnų.

11. Šalys neleidžia narkotinių medžiagų, vežamų į kitas šalis, tranzito, nesvarbu, ar jos iškrautos iš transporto priemonių, kuriomis buvo gabentos, išskyrus tuos atvejus, kai šios Šalies kompetentingos institucijoms pateikiama leidimo išvežti kopija.

12. Šalies ar teritorijos, per kurią leista gabenti narkotinių medžiagų partiją, kompetentingos institucijos imasi visų būtinų priemonių, kad nebūtų pakeista partijos gabenimo kryptis kitu adresu, negu nurodyta kartu siunčiamoje leidimo išvežti kopijoje, išskyrus atvejus, kai tai daroma Šalies ar teritorijos, per kurią gabenama ši partija, vyriausybei leidus. Šios šalies ar teritorijos vyriausybė kiekvieną narkotinių medžiagų partiją, dėl kurios buvo gautas prašymas pakeisti kryptį, traktuoja kaip partiją, išvežamą iš tranzito šalies ar teritorijos į naujos paskirties šalį ar teritoriją. Jeigu leista pakeisti kryptį, tai 7 dalies a ir b punktų nuostatos taip pat taikomos tranzito šalies ar teritorijos ir tos šalies ar teritorijos, iš kurios ši partija buvo pirmiausia išvežta, santykiams.

13. Jokia narkotinių medžiagų partija, gabenama tranzitu ar laikoma priskirtame muitinės sandėlyje, negali būti perdirbama, tuo pakeičiant narkotinių medžiagų, apie kurias kalbama, prigimtį. Pakuotės negali būti keičiamos be kompetentingų institucijų leidimo.

14. 11-13 dalių nuostatos, kuriose kalbama apie narkotinių medžiagų gabenimą per vienos Šalies teritoriją, netaikomos tais atvejais, kai partija, apie kurią kalbama, gabenama oro keliu, tuo atveju, kai orlaivis per tranzito šalį ar teritoriją skris nenutūpdamas. Jei orlaivis šioje šalyje arba teritorijoje nutupia, šios nuostatos taikomos pagal aplinkybes.

15. Šio straipsnio nuostatos nepažeidžia jokių tarptautinių susitarimų nuostatų, ribojančių kontrolę, kurią gali vykdyti viena Šalis, kontroliuodama tranzitu gabenamas narkotines medžiagas.

16. Šio straipsnio, išskyrus 1 dalies a punktą ir 2 dalį, neprivaloma taikyti į III sąrašą įrašytiems preparatams.

32 straipsnis

Specialios nuostatos dėl narkotinių medžiagų gabenimo tarptautinio susisiekimo laivų ir lėktuvų pirmosios pagalbos vaistinėlėse

1. Riboto narkotinių medžiagų kiekio, reikalingo suteikti pirmajai pagalbai kelionės ar reiso metu arba ypatingais atvejais, gabenimas tarptautinio susisiekimo laivais ar lėktuvais pagal šią Konvenciją nelaikomas įvežimu, išvežimu ar tranzitu.

2. Atsargumo priemonių imasi registracijos šalis, siekdama užkirsti kelią 1 dalyje nurodytų narkotinių medžiagų netinkamam panaudojimui ar jų patekimui neteisėton apyvarton. Komisija, pasitarusi su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, rekomenduoja tokias atsargumo priemones.

3. Narkotinėms medžiagoms, gabenamoms laivais ar orlaiviais pagal 1 dalį, taikomi įstatymai, kiti teisės aktai ir nuostatos dėl registracijos šalies leidimų ir licencijų, nepažeidžiant kompetentingų vietos valdžios institucijų teisių – tikrinti, inspektuoti ir taikyti kitas kontrolės priemones laivuose ir orlaiviuose. Tokių narkotinių medžiagų panaudojimas ypatingais atvejais nelaikomas 30 straipsnio 2 dalies b punkto reikalavimų pažeidimu.

33 straipsnis

Narkotinių medžiagų laikymas

Šalys neleidžia laikyti narkotinių medžiagų neturint tam įstatymuose įtvirtintos teisės.

34 straipsnis

Priežiūros ir inspektavimo priemonės

Šalys reikalauja, kad:

a) visi asmenys, pagal šios Konvencijos nuostatas gaunantys licencijas ar einantys vadovaujamas ar kontrolės pareigas valstybės įmonėse, įsteigtose pagal šią Konvenciją, turėtų reikiamą kvalifikaciją, leidžiančią efektyviai ir tiksliai įgyvendinti tam tikslui priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas; ir

b) kad vyriausybės institucijos, fabrikų savininkai, prekybininkai, mokslininkai, moksliniai institutai ir ligoninės darytų įrašus, kuriuose atspindėtų kiekvienos pagamintos narkotinės medžiagos bei kiekvienos atskirai įsigytos ir panaudotos narkotinės medžiagos kiekis. Šie įrašai turi būti saugomi ne mažiau kaip dvejus metus. Receptus išrašant knygelėse su šaknelėmis (30 straipsnio 2 dalies b punktas), šios knygelės, įskaitant šakneles, taip pat saugomos ne mažiau kaip dvejus metus.

35 straipsnis

Kovos su neteisėta apyvarta priemonės

Tinkamai atsižvelgdamos į savo konstitucines, teisines ir administracines sistemas, Šalys:

a) imasi priemonių valstybės viduje koordinuoti prevencines ir represines priemones prieš neteisėtą apyvartą; tam jos gali paskirti atitinkamą instituciją, atsakingą už tokį koordinavimą;

b) padeda vienos kitoms organizuoti kovos su neteisėta apyvarta kampaniją;

c) glaudžiai bendradarbiauja vienos su kitomis ir su kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, kurių narės jos yra, siekdamos organizuoti suderintą kovos su neteisėta apyvarta kampaniją;

d) užtikrina operatyvų atitinkamų institucijų tarptautinį bendradarbiavimą;

e) užtikrina, kad tais atvejais, kai dėl teisminio persekiojimo reikia perduoti teisinius dokumentus tarptautine tvarka, jie būtų operatyviai perduoti toms institucijoms, kurias Šalys nurodys; šis reikalavimas nepažeidžia Šalių teisės reikalauti, kad teisiniai dokumentai būtų joms siunčiami diplomatiniu keliu;

f) jei mano esant tikslinga, pateikia Komitetui ir Komisijai per Generalinį Sekretorių duomenis apie neteisėtą veiklą, susijusią su narkotinėmis medžiagomis, savo teritorijoje, taip pat duomenis apie neteisėtą narkotinių medžiagų kultivavimą, gamybą, apdirbimą bei apie neteisėtą jų apyvartą ir panaudojimą, papildydamos pagal 18 straipsnį reikalaujamus duomenis; ir

g) pateikia ankstesniame punkte nurodytus duomenis kiek tai įmanoma tokiu būdu ir terminais, kaip to prašo Komitetas; jeigu prašymą pateikia Šalis, Komitetas gali jai patarti, kaip pateikti šiuos duomenis, kaip savo teritorijoje užkirsti kelią neteisėtai veiklai, susijusiai su narkotinėmis medžiagomis.

36 straipsnis

nuostatos dėl bausmių

1. a) laikydamosi savo konstitucinių apribojimų, kiekviena Šalis imasi priemonių, kurios užtikrintų, kad narkotinių medžiagų kultivavimas ir gamyba, apdirbimas, išgavimas, paruošimas, laikymas, pasiūla, pateikimas komerciniais tikslais, skirstymas, pirkimas, pardavimas, pristatymas bet kokiomis sąlygomis, tarpininkavimas, išsiuntimas, persiuntimas tranzitu, vežimas, išvežimas, įvežimas, pažeidžiant šios Konvencijos nuostatas, ir bet kokie kiti veiksmai, kuriais, Šalių nuomone, nusižengiama šios Konvencijos nuostatoms, būtų pripažinti baudžiamaisiais teisės pažeidimais tais atvejais, kai jie padaryti tyčia, taip pat kad už rimtus teisės pažeidimus būtų taikomos atitinkamos bausmės, pavyzdžiui, įkalinimas arba kitoks laisvės atėmimas;

b) nepaisant šio straipsnio ankstesnio punkto nuostatų, tais atvejais, kai tokius teisės pažeidimus padaro piktnaudžiaujantys narkotinėmis medžiagomis asmenys, Šalys gali numatyti vietoj nuteisimo ar bausmės, ar papildomai su bausme, kad tokiems asmenims, remiantis 38 straipsnio 1 dalimi, būtų taikomos priemonės, kuriomis siekiama juos gydyti, auklėti, stebėti baigus gydymą, atkurti jų darbingumą ir grąžinti juos į visuomenę.

2. Atsižvelgiant į Šalių konstitucinius apribojimus, teisinę sistemą ir vidaus teisę:

a) i) visi 1 dalyje išvardyti teisės pažeidimai, jeigu jie padaryti skirtingose šalyse, bus laikomi atskirais teisės pažeidimais;

ii) tyčinis dalyvavimas kuriame nors iš tokių teisės pažeidimų, bendrininkavimas siekiant padaryti ir pasikėsinimas padaryti kokį nors iš tokių teisės pažeidimų ir rengimasis įvykdyti tokį teisės pažeidimą bei finansinės operacijos, susijusios su teisės pažeidimais, išvardytais šiame straipsnyje, bus pripažįstami 1 dalyje numatytais baudžiamaisiais teisės pažeidimais;

iii) į kitų Šalių teismų nuosprendžius dėl tokių teisės pažeidimų bus atsižvelgiama nustatant recidyvą;

iv) už minėtus sunkius teisės pažeidimus, jeigu juos padarė šios šalies piliečiai arba užsieniečiai, persekiojami tos Šalies, kurios teritorijoje padarytas šis teisės pažeidimas, arba Šalies, kurios teritorijoje susektas nusikaltėlis, jeigu jis negali būti išduotas pagal Šalies, kuriai adresuotas atitinkamas prašymas, įstatymus ir jeigu tam nusikaltėliui dar nebuvo taikytas teisminis persekiojimas ir dar nebuvo nuosprendžio dėl jo bylos;

b) i) kiekvienas iš šio straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a punkto ii papunkčio išvardytų teisės pažeidimų įtrauktinas į bet kokią Šalių sudarytą ekstradicijos sutartį kaip nusikaltimas, užtraukiantis išdavimą. Šiuos nusikaltimus, kaip nusikaltimus, užtraukiančius išdavimą, Šalys įsipareigoja įtraukti į bet kokią Šalių sudaromą ekstradicijos sutartį;

ii) jeigu Šalis, grindžianti išdavimą sutartimi, gauna kitos Šalies, su kuria ji nepasirašiusi ekstradicijos sutarties, prašymą dėl išdavimo, ji savo nuožiūra gali šią Konvenciją laikyti teisiniu pagrindu išduoti šio straipsnio

1 dalies ir 2 dalies a punkto ii papunkčio išvardytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Išduodama atsižvelgiant į kitas sąlygas, numatytas Šalies, kuriai pateiktas prašymas išduoti, įstatymuose;

iii) Šalys, negrindžiančios išdavimo sutartimi, laiko šio straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a punkto ii papunktyje išvardytus teisės pažeidimus tarpusavio santykiuose nusikaltimais, užtraukiančiais išdavimą, atsižvelgiant į sąlygas, numatytas Šalies, kuriai pateiktas prašymas išduoti, įstatymuose;

iv) išduoti leidžiama pagal Šalies, kuriai pateiktas prašymas išduoti, įstatymus, ir, nepaisant šios dalies

b punkto i, ii, iii papunkčių nuostatų, ši Šalis turi teisę atsisakyti išduoti tais atvejais, kai jos kompetentingos institucijos nusprendžia, jog šis teisės pažeidimas nėra pakankamai sunkus.

3. Jurisdikcijos klausimais suinteresuotos Šalies baudžiamosios teisės nuostatos yra viršesnės už šio straipsnio nuostatas.

4. Jokios šio straipsnio nuostatos nedaro įtakos principui, kad nusikaltimai, kuriems šis straipsnis taikomas, būtų nustatomi, persekiojami ir baudžiami pagal šios Šalies vidaus teisę.

37 straipsnis

Areštas ir konfiskavimas

Bet kokie narkotikai, narkotinės medžiagos ir įranga, panaudoti arba skirti teisės pažeidimams, išvardytiems 36 straipsnyje, daryti, turi būti areštuoti ir konfiskuoti.

38 straipsnis

Kovos su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis priemonės

1. Šalys skiria ypatingą dėmesį ir imasi visų įmanomų priemonių, skirtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui narkotinėmis medžiagomis ir anksti išaiškinti, gydyti, auklėti piktnaudžiaujančius narkotikais asmenis, atkurti jų darbingumą, grąžinti į visuomenę ir stebėti juos baigus gydymą, ir koordinuoja savo pastangas siekdamos šių tikslų.

2. Šalys, kiek įmanoma, padeda rengti personalą gydyti narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančius asmenis, atkurti jų darbingumą, grąžinti juos į visuomenę ir stebėti juos baigus gydymą.

3. Šalys imasi visų įmanomų priemonių, kad asmenys, kuriems to reikia jų darbe, būtų supažindinti su piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemomis bei jų sprendimo būdais, taip pat kad su šiomis problemomis būtų supažindinti gyventojai tuo atveju, jei yra pavojus, kad piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis gali įgauti platų užmojį.

38 bis straipsnis

Susitarimai dėl regioninių centrų

Jeigu Šalis pageidauja, šalia kitų savo priemonių prieš neteisėtą narkotinių medžiagų apyvartą, tinkamai atsižvelgdama į savo konstitucinę, teisinę ir administracinę sistemą bei gavusi techninį Komiteto ar specializuotų agentūrų patarimą ir pasikonsultavusi su kitomis to rajono suinteresuotomis Šalimis, padeda siekti susitarimų, numatančių įkurti regioninius mokslinio tyrimo ir švietimo centrus kovai su problemomis, atsirandančiomis dėl neteisėto narkotinių medžiagų vartojimo ir apyvartos.

39 straipsnis

Griežtesnių narkotinių medžiagų kontrolės priemonių, negu reikalaujama pagal šią konvenciją, taikymas

Nepaisant jokių šios Konvencijos nuostatų, niekas nekliudo ar nelaikoma kliūtimi Šalims imtis griežtesnių ar skrupulingesnių kontrolės priemonių, negu numatyta šioje Konvencijoje, ir, be kita ko, reikalauti, kad į III sąrašą įrašyti preparatai arba į II sąrašą įrašytos narkotinės medžiagos būtų kontroliuojamos visomis kontrolės ar tokiomis kontrolės priemonėmis, kurios taikomos į I sąrašą įrašytoms narkotinėms medžiagoms, kurios, šios Šalies manymu, yra būtinos ar pageidautinos žmonių sveikatos apsaugai bei gerovei.

40 straipsnis³

Konvencijos kalbos ir pasirašymo, Ratifikavimo bei prisijungimo procedūra

1. Šią Konvenciją, kurios tekstai anglų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, galima pasirašyti iki 1961 m. rugpjūčio 1 d. bet kurios valstybės Jungtinių Tautų Organizacijos narės, bet kokios valstybės, nesančios Jungtinių Tautų Organizacijos nare, bet esančios Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto dalyve arba kurios nors Jungtinių Tautų Organizacijos specializuotos agentūros nare, vardu, taip pat bet kurios kitos valstybės, kurią Taryba gali pakviesti tapti Konvencijos Šalimi, vardu.

2. Ši Konvencija turi būti ratifikuota. Ratifikavimo dokumentai perduodami saugoti Generaliniam Sekretoriui.

3. Nuo 1961 m. rugpjūčio 1 d. prie šios Konvencijos gali prisijungti 1 dalyje nurodytosios valstybės. Prisijungimo dokumentai perduodami saugoti Generaliniam Sekretoriui.

41 straipsnis⁴⁴

Įsigaliojimas

1. Ši Konvencija įsigalioja trisdešimtą dieną nuo tos dienos, kai pagal 40 straipsnį perduodamas saugoti keturiasdešimtas ratifikavimo ar prisijungimo dokumentas.

2. Bet kuriai valstybei, perdavusiai saugoti ratifikavimo ar prisijungimo dokumentą, po to, kai perduotas saugoti nurodytas keturiasdešimtas ratifikavimo ar prisijungimo dokumentas, ši Konvencija įsigalioja trisdešimtą dieną nuo tos dienos, kai ši valstybė perduoda saugoti savo ratifikavimo ar prisijungimo dokumentą.

42 straipsnis

Teritorinis taikymas

Ši Konvencija taikoma visoms nemetropolinėms teritorijoms, už kurių tarptautinius santykius atsakinga kuri nors Šalis, išskyrus tuos atvejus, kai tokios teritorijos išankstinis sutikimas reikalingas pagal tos Šalies ar suinteresuotos teritorijos Konstituciją arba kai to reikalauja paprotys. Šiuo atveju ši Šalis stengiasi kiek įmanoma greičiau gauti būtiną suinteresuotos teritorijos sutikimą ir gavusi tokį sutikimą apie tai praneša Generaliniam Sekretoriui. Ši Konvencija taikoma pranešime nurodytai teritorijai arba teritorijoms nuo tos dienos, kai pranešimą gauna Generalinis Sekretorius. Tais atvejais, kai išankstinis nemetropolinės teritorijos sutikimas nereikalingas, suinteresuota Šalis pasirašymo, ratifikavimo arba prisijungimo metu nurodo nemetropolinę teritoriją ar teritorijas, kurioms taikoma ši Konvencija.

43 straipsnis

Teritorijos sąvoka pagal 19, 20, 21 ir 31 straipsnių nuostatas

1. Kiekviena Šalis gali pranešti Generaliniam Sekretoriui, jog, siekiant įgyvendinti 19, 20, 21 ir 31 straipsnių nuostatas, viena iš jos teritorijų padalyta į dvi ar keletą teritorijų arba kad dvi ar keletas jos teritorijų sujungtos į vieną teritoriją.

2. Dvi arba daugiau Šalių gali pranešti Generaliniam Sekretoriui, jog, sudarius muitų sąjungą, šios Šalys, siekdamos įgyvendinti 19, 20, 21 ir 31 straipsnių nuostatas, sudaro bendrą teritoriją.

3. Bet koks pranešimas, padarytas pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 dienos.

44 straipsnis

ankstesnių Tarptautinių sutarčių nutraukimas

1. Įsigaliojus šiai Konvencijai, jos nuostatos pakeičia nuostatas, nutraukdamos jų galiojimą santykiuose tarp Šalių, išdėstytas šiose sutartyse:

a) Tarptautinėje opijaus konvencijoje, pasirašytoje 1912 m. sausio 23 d. Hagoje;

b) Susitarime dėl opijaus gamybos rūkymui, vidaus prekybai ir jo naudojimui, pasirašytame 1925 m. vasario 11 d. Ženevoje;

c) Tarptautinėje opijaus konvencijoje, pasirašytoje 1925 m. vasario 19 d. Ženevoje;

d) Konvencijoje dėl narkotinių medžiagų gamybos apribojimo ir skirstymo reglamentavimo, pasirašytoje 1931 m. liepos 13 d. Ženevoje;

e) Susitarime dėl opijaus rūkymo kontrolės įvedimo Tolimuosiuose Rytuose, pasirašytame 1931 m. lapkričio 27 d. Bankoke;

f) Protokole, pasirašytame 1946 m. gruodžio 11 d. Leik Saksese, dėl susitarimų, konvencijų ir protokolų dėl narkotinių medžiagų, sudarytų 1912 m. sausio 23 d. Hagoje, 1925 m. vasario 11 d., 1925 m. vasario 19 d. ir 1931 m. liepos 13 d. Ženevoje, 1931 m. lapkričio 27 d. Bankoke ir 1936 m. birželio 26 d. Ženevoje, pakeitimo, išskyrus jo galiojimą paskutinei iš išvardytų konvencijų;

g) Konvencijose ir Susitarimuose, paminėtuose a-e punktuose, su pakeitimais pagal f punkte nurodytą 1946 metų protokolą;

h) Protokole, pasirašytame 1948 m. lapkričio 19 d. Paryžiuje, pagal kurį tarptautinė kontrolė taikoma vaistinėms medžiagoms, kurioms netaikoma 1931 m. liepos 13 d. Konvencija dėl narkotinių medžiagų gamybos apribojimo ir skirstymo reglamentavimo, su pakeitimais, įrašytais į ją pagal 1946 m. gruodžio 11 d. Leik Saksese pasirašytą protokolą;

i) Protokole dėl aguonų kultivavimo, opijaus gamybos apribojimo ir reglamentavimo, tarptautinės ir didmeninės jo prekybos bei vartojimo, pasirašytame 1953 m. birželio 23 d. Niujorke, jei šis Protokolas įsigaliotų.

2. Įsigaliojus šiai Konvencijai, Konvencijos dėl kovos su kenksmingų vaistinių medžiagų neteisėta apyvarta, pasirašytos 1936 m. birželio 26 d. Ženevoje, 9 straipsnis santykiuose tarp tos Konvencijos Šalių, kurios yra ir šios Konvencijos Šalys, nustoja galios ir pakeičiamas šios Konvencijos 36 straipsnio 2 dalies b punktu tuo atveju, kai minėtos Šalys gali palikti 9 straipsnį galioti, apie tai informavusios Generalinį Sekretorių.

45 straipsnis⁵

Tarpinės nuostatos

1. Nuo tos dienos, kai įsigalioja ši Konvencija (41 straipsnio 1 dalis), Komiteto funkcijas, numatytas 9 straipsnyje, laikinai atlieka Nuolatinis centro komitetas, įkurtas pagal Konvencijos VI skyrių, kurio pakeista redakcija nurodyta 44 straipsnio c punkte, ir Kontrolės institucija, įkurta pagal Konvencijos II skyrių, kurio pakeista redakcija nurodyta 44 straipsnio d punkte, remiantis šių institucijų atliekamomis funkcijomis.

2. Taryba nustato naujo 9 straipsnyje paminėto Komiteto pareigų vykdymo pradžios datą. Nuo šios datos Komitetas prisiima 1 dalyje nurodyto Nuolatinio centro komiteto ir Kontrolės institucijos funkcijas valstybių, kurios yra 44 straipsnyje išvardytų sutarčių Šalys, bet nėra šios Konvencijos Šalys, atžvilgiu.

46 straipsnis

DenonsaVimas

1. Praėjus dvejiems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo dienos (41 straipsnio 1 dalis), bet kuri Šalis gali savo ar teritorijos, už kurią ji atsakinga tarptautiniu mastu ir kuri atsiėmė pagal 42 straipsnį duotą sutikimą, vardu denonsuoti šią Konvenciją rašytiniu aktu, perduotu saugoti Generaliniam Sekretoriui.

2. Denonsavimas įsigalioja kitų metų sausio 1 dieną, jeigu Generalinis Sekretorius gavo pranešimą apie jį bet kurių metų liepos 1 dieną ar anksčiau, o jeigu toks pranešimas gautas po liepos 1 dienos, denonsavimas įsigalioja tokiu pačiu metu, kaip ir gavus pranešimą kitų metų liepos 1 dieną ar anksčiau.

3. Šios Konvencijos galiojimas nutraukiamas, jeigu, įsigaliojus denonsavimui pagal 1 dalį, nustoja egzistuoti reikalingos jai įsigalioti sąlygos pagal 41 straipsnio 1 dalį.

47 straipsnis

Pataisos

1. Kiekviena Šalis gali siūlyti šios Konvencijos pataisą. Bet kurios pataisos tekstas ir jos pagrindimas pranešamas Generaliniam Sekretoriui, o šis savo ruožtu – Šalims ir Tarybai. Taryba gali nutarti, kad:

a) pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų 62 straipsnio 4 dalį turi būti sušaukta konferencija išnagrinėti siūlomą pataisą; arba

b) reikia apklausti Šalis, ar jos priima siūlomą pataisą, taip pat paprašyti jų pateikti Tarybai bet kokias pastabas dėl šio siūlymo.

2. Jeigu pasiūlyta pataisa, išsiuntinėta vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies b punktu, nebuvo kurios nors Šalies atmesta per aštuoniolika mėnesių nuo jos išsiuntimo, ji įsigalioja. Jeigu pasiūlytą pataisą kuri nors Šalis atmeta, Taryba pagal iš Šalių gautas pastabas gali nuspręsti, ar reikia šaukti konferenciją nagrinėti šią pataisą.

48 straipsnis

Ginčai

1. Jeigu kyla koks nors dviejų arba keleto Šalių ginčas dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo, šios Šalys konsultuojasi tarpusavyje, siekdamos išspręsti šį ginčą derybomis, tyrimu, tarpininkavimu, sutaikinimu, arbitražu, kreipimusi į regionines institucijas, teisminiu nagrinėjimu arba kitomis taikiomis priemonėmis, kurias pasirenka savo nuožiūra.

2. Kiekvienas tokio pobūdžio ginčas, kuris negali būti išspręstas 1 dalyje nurodytu būdu, perduodamas spręsti Tarptautiniam Teisingumo Teismui.

49 straipsnis

Tarpinės išlygos

1. Pasirašydama, ratifikuodama arba prisijungdama kiekviena Šalis gali išsilygti teisę laikinai leisti bet kurioje savo teritorijoje:

a) opijų vartoti kvazimedicinos tikslams;

b) opijų rūkyti;

c) kokamedžio lapus kramtyti;

d) kanapes, kanapių dervą, kanapių ekstraktus ir tinktūras vartoti ne medicinos tikslams; ir

e) narkotines medžiagas, paminėtas a-d punktuose, gaminti, apdirbti, prekiauti jomis ten nurodytiems tikslams.

2. Pagal 1 dalį padarytos išlygos turi šiuos apribojimus:

a) 1 dalyje nurodytos veiklos rūšys gali būti leidžiamos tik todėl, kad jos yra įprastos teritorijose, dėl kurių padaryta išlyga ir kuriose jos buvo leistos 1961 m. sausio 1 d.;

b) išvežti 1 dalyje nurodytas narkotines medžiagas ten nurodytiems tikslams į nedalyvaujančią šioje Konvencijoje Šalį ar teritoriją, kuriai pagal 42 straipsnį ši Konvencija netaikoma, neleidžiama;

c) opijų rūkyti leidžiama tik asmenims, kurie kompetentingų institucijų užregistruoti 1964 m. sausio 1 d.;

d) opijaus vartojimas kvazimedicinos tikslams turi būti nutrauktas per penkiolika metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo dienos, kaip numatyta 41 straipsnio 1 dalyje;

e) kokamedžio lapų kramtymas turi būti nutrauktas per dvidešimt penkerius metus nuo šios Konvencijos įsigaliojimo dienos, kaip numatyta 41 straipsnio 1 dalyje;

f) kanapių vartojimas ne medicinos ir mokslo tikslams turi būti nutrauktas kiek įmanoma greičiau, bet kuriuo atveju per dvidešimt penkerius metus nuo šios Konvencijos įsigaliojimo dienos, kaip numatyta 41 straipsnio 1 dalyje;

g) 1 dalyje nurodytų narkotinių medžiagų gamyba ir apdirbimas, taip pat prekyba jomis bet kokiam ten nurodytam vartojimui turi būti sumažinta ir galiausiai nutraukta kartu sumažinant ir nutraukiant tokį vartojimą.

3. Šalis, daranti išlygą pagal 1 dalį:

a) į savo metinį pranešimą, pateikiamą Generaliniam Sekretoriui pagal 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, įtraukia praėjusiais metais pasiektos pažangos likviduojant vartojimą, gamybą, apdirbimą ar prekybą, apie kuriuos kalbama 1 dalyje, ataskaitą; ir

b) pateikia Komitetui atskirus skaičiavimus (19 straipsnis) ir statistinius duomenis (20 straipsnis) dėl aptartų veiklos rūšių Komiteto nurodyta tvarka ir forma.

4. a) Jeigu Šalis, pagal 1 dalį padariusi išlygą, nepateikia:

i) 3 dalies a punkte nurodyto pranešimo per šešis mėnesius nuo metų, apie kuriuos pateikiama ši informacija, pabaigos;

ii) 3 dalies b papunktyje nurodytų skaičiavimų per tris mėnesius nuo termino, kurį tam pagal 12 straipsnio

1 dalį nustatė Komitetas;

iii) 3 dalies b punkte nurodytų statistinių duomenų per tris mėnesius nuo termino, kuris juos pateikti nustatytas pagal 20 straipsnio 2 dalį;

Komitetas arba Generalinis Sekretorius, atsižvelgdami į aplinkybes, siunčia minėtai Šaliai pranešimą dėl vėlavimo ir prašo pateikti reikalaujamus duomenis per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo;

b) jeigu Šalis per nurodytą terminą neišpildo šio Komiteto ar Generalinio Sekretoriaus prašymo, tai pagal 1 dalį padaryta išlyga netenka galios.

5. Išlygas padariusi valstybė, pateikdama rašytinį pranešimą, bet kuriuo metu gali atsiimti visas savo padarytas išlygas arba jų dalį.

50straipsnis⁶

Kitos išlygos

1. Leidžiamos tiktai išlygos, padarytos pagal 49 straipsnį arba žemiau išvardytų dalių nuostatas.

2. Pasirašydama, ratifikuodama arba prisijungdama bet kuri valstybė gali padaryti šių Konvencijos nuostatų išlygas:

dėl 12 straipsnio 2 ir 3 dalių; dėl 13 straipsnio 2 dalies; dėl 14 straipsnio 1 ir 2 dalių; dėl 31 straipsnio 1 dalies b punkto ir 48 straipsnio.

3. Valstybė, norinti tapti Konvencijos Šalimi, tačiau ketinanti padaryti kitų išlygų, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje arba 49 straipsnyje, gali apie savo ketinimą pranešti Generaliniam Sekretoriui. Jeigu praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius praneša apie šią išlygą, jos nepaneigia trečdalis valstybių, ratifikavusių šią Konvenciją arba prisijungusių prie jos iki šio periodo pabaigos, ši išlyga laikoma priimtina, bet tik tuo atveju, jog valstybės, kurios jai prieštaravo, neprivalo prisiimti padariusios išlygą valstybės atžvilgiu kokių nors teisinių įsipareigojimų šios Konvencijos, su kuria susijusi ši išlyga, pagrindu.

4. Išlygą padariusi valstybė, pateikusi rašytinį pranešimą, bet kuriuo metu gali atsiimti visas jos padarytas išlygas arba jų dalį.

51 straipsnis

Pranešimai

Generalinis Sekretorius praneša visoms 40 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybėms:

a) apie pasirašymus, ratifikavimus ir prisijungimus pagal 40 straipsnį;

b) apie šios Konvencijos įsigaliojimo datą pagal 41 straipsnį;

c) apie denonsavimus pagal 46 straipsnį; ir

d) apie pareiškimus ir pranešimus pagal 42, 43, 47, 49 ir 50 straipsnius.

______________

SĄRAŠAI^*

Į I sąrašą įrašytų narkotinių medžiagų sąrašas

ACETORFINAS (3-0-acetiltetrahidro-7alfa-(1-hidroksi-1-metilbutil)-6,14-endoeteno-oripavinas)

ACETILMETADOLIS (3-acetoksi-6-dimetilamino-4,4-difenilheptanas)

ALILPRODINAS (3-alil-1-metil-4-fenil-propionoksipiperidinas)

ALFACETILMETADOLIS (alfa-3-acetoksi-6-dimetilamino-4,4-difenilheptanas)

ALFAMEPRODINAS (alfa-3-etil-1-metil-4-fenil-4-propionoksipiperidinas)

ALFAMETADOLIS (alfa-6-dimetilamino-4,4-difenil-3-heptanolis)

ALFAPRODINAS (alfa-1,3-dimetil-4-fenil-4-propionoksipiperidinas)

ANILERIDINAS (1-para-aminofenetil-4-fenilpiperidin-4-karboksirūgšties etilo esteris)

BENZETIDINAS (1-(2-benziloksietil)-4-fenilpiperidin-4-karboksirūgšties etilo esteris)

BENZILMORFINAS (3-benzilmorfinas)

BETACETILMETADOLIS (beta-3-acetoksi-6-dimetilamino-4,4-difenilheptanas)

BETAMEPRODINAS (beta-3-etil-1-metil-4-fenil-4-propionoksipiperidinas)

BETAMETADOLIS (beta-6-dimetilamino-4,4-difenil-3-heptanolis)

BETAPRODINAS (beta-1,3-dimetil-4-fenil-4-propionoksipiperidinas)

BEZITRAMIDAS (1-(3-ciano-3,3-difenilpropil)-4-(2-okso-3-propionil-1-benzimidazolinil)-piperidinas)

KANAPĖS, KANAPIŲ DERVA, KANAPIŲ EKSTRAKTAI IR TINKTŪROS

KLONITAZENAS (2-para-chlorbenzil-1-dietilaminoetil-5-nitrobenzimidazolis)

KOKAMEDŽIO LAPAI

KOKAINAS (benzoilekgonino metilo eteris)

KODOKSIMAS (dihidrokodeinon-6-karboksimetiloksimas)

AGUONŲ STIEBELIŲ KONCENTRATAS (medžiaga yra gaunama, kai aguonų stiebeliuose prasideda alkoloidų koncentracijos procesas, jeigu ši medžiaga tampa prekybos objektu)

DEZOMORFINAS (dihidrodeoksimorfinas)

DEKSTROMORAMIDAS ((+)-4-[2-metil-4-oksi-3,3-difenil-4-(1-pirolidinil)-butil]-morfolinas)

DIAMPROMIDAS (N-[2-metilfenetilamino-propil]-propionanilidas)

DIETILTIAMBUTENAS (3-dietilamino-1,1-di-(2’-tienil)-l-butenas)

DIFENOKSINAS (1-(3-ciano-3,3-difenilpropil)-4-fenilizonipekotino rūgštis)

DIHIDROMORFINAS

DIMENOKSADOLIS (2-dimetilaminoetil-1-etoksi-1,1-difenilacetatas)

DIMEPHEPTANOLIS (6-dimetilamino-4,4-difenil-3-heptanolis)

DIMETILTIAMBUTENAS (3-dimetilamino-1,1-di-(2’-tienil)-1-butenas)

DIOKSAFETILIO BUTIRATAS (etil-4-morfolino-2,2-difenilbutiratas)

DIFENOKSILATAS (1-(3-ciano-3,3-difenilpropil)-4-fenilpiperidin-4-karboksirūgšties etilo esteris)

DIPIPANONAS (4,4-difenil-6-piperidin-3-heptanonas)

DROTEBANOLIS (3,4-dimetoksi-17-metilmorfinan-6beta,14-diolis)

EKGONINAS, jo sudėtiniai ir išvestiniai eteriai, kurie gali būti paversti į ekgoniną ir kokainą

ETILMETILTIAMBUTENAS (3-etilmetilamino-1,1-di-(2’-tienil)-1-butenas)

ETONITAZENAS (1-dietilaminoetil-2-para-etoksibenzil-5-nitrobenzimidazolas)

ETORFINAS (tetrahidro-7alfa-(1-hidroksi-1-metilbutil)-6,14-endoetenooripavinas)

ETOKSERIDINAS (1-[2-(2-hidroksietoksi)-etil]-4-fenilpiperidin-4-karboksirūgšties etilo esteris)

FENTANILIS (1-fenetil-4-N-propionilanilinopiperidinas)

FURETIDINAS (1-(2-tetrahidrofurfuriloksietil)-4-fenilpiperidin-4-karboksirūgšties etilo esteris)

HEROINAS (diacetilmorfinas)

HIDROKODONAS(dihidrokodeinonas)

HIDROMORFINOLAS (14-hidroksidihidromorfinas)

HIDROMORFONAS (dihidromorfinonas)

HIDROKSIPETIDINAS (4-metahidroksifenil-1-metilpiperidin-4-karboksirūgšties etilo esteris)

IZOMETADONAS (6-dimetilamino-5-metil-4,4-difenil-3-heksanonas)

KETOBEMIDONAS (4-meta-hidroksifenil-1-metil-4-propionilpiperidinas)

LEVOMETORFANAS* ((-)-3-metoksi-N-metilforfinanas)

LEVOMORAMIDAS ((-)-4-[2-metil-4-oksi-3,3-difenil-4(1-pirolidinil)butil]morfolinas)

LEVOFENACILMORFANAS ((-)-3-hidroksi-N-fenacilmorfinanas)

LEVORFANOLIS^* ((-)-3-hidroksi-N-metilmorfinanas)

METAZOCINAS (2’-hidroksi-2,5,9-trimetil-6,7-benzomorfanas)

METADONAS (6-dimetilamino-4,4-difenil-3-heptanonas)

METADONO TARPINIS PRODUKTAS (4-ciano-2-dimetilamino-4,4-difenilbutanas)

METILDEZORFINAS (6-metil-delta-6-dezoksimorfinas)

METILDIHIDROMORFINAS (6-metildihidromorfinas)

METOPONAS (5-metildihidromorfinonas)

MORAMIDO TARPINIS PRODUKTAS (2-metil-3-morfolino-1,1-difenil-propan-karboksirūgštis)

MORFERIDINAS (1-(2-morfolinoetil)-4-fenilpiperidin-4-karboksirūgšties etilo esteris)

MORFINAS

MORFINO METOBROMIDAS ir kiti penkiavalenčiai azotiniai morfino dariniai

MORFINO-N-OKSIDAS

MIROFINAS (miristilbenzilmorfinas)

NIKOMORFINAS (3,6-dinikotinilmorfinas)

NORACIMETADOLIS (±) (alfa-3-acetoksi-6-metilamino-4,4-difenilheptanas)

NORLEVORFANOLIS ((-)-3-hidroksimorfinanas)

NORMETADONAS (6-dimetilamino-4,4-difenil-3-heksanonas)

NORMORFINAS (demetilmorfinas)

NORPIPANONAS (4,4-difenil-6-piperidino-3-heksanonas)

OPIJUS

OKSIKODONAS (14-hidroksidihidrokodeinonas)

OKSIMORFONAS (14-hidroksidihidromorfinonas)

PETIDINAS (1-metil-4-fenilpiperidin-4-karboksirūgšties etilo esteris)

PETIDINO TARPINIS PRODUKTAS A (4-ciano-1-metil-4-fenilpiperidinas)

PETIDINO TARPINIS PRODUKTAS B (4-fenilpiperidin-4-karboksirūgšties etilo esteris)

PETIDINO TARPINIS PRODUKTAS C (1-metil-4-fenilpiperidin-4-karboksirūgštis)

FENADOKSONAS (6-morfolino-4,4-difenil-3-heptanonas)

FENAMPROMIDAS (N-(1-metil-2-piperidinoetil)propionanilidas)

FENAZOCINAS (2’-hidroksi-5,9-dimetil-2-fenetil-6,7-benzomorfanas)

FENOMORFANAS (3-hidroksi-N-fenetilmorfinanas)

FENOPERIDINAS (1-(3-hidroksi-3-fenilpropil)-4-fenilpiperidin-4-karboksirūgšties etilo esteris)

PIMINODINAS (4-fenil-1-(3-fenilaminopropil)piperidin-4-karboksirūgšties etilo esteris

PIRITRAMIDAS (1-(3-ciano-3,3-difenilpropil)-4-(1-piperidino)-piperidin-4-amid karboksirūgšties)

PROHEPTAZINAS (1,3-dimetil-4-fenil-4-propionoksiazacikloheptanas)

PROPERIDINAS (1-metil-4-fenilpiperidin-4-karboksirūgšties izopropilinis eteris)

RACEMETORFANAS ((±)-3-metoksi-N-metilmorfinanas)

RACEMORAMIDAS ((±)-4-[2-metil-4-oksi-3,3-difenil-4-(1-pirolidinil)-butil]morfolinas)

RACEMORFANAS ((±)-3-hidroksi-N-metilmorfinanas)

TEBAKONAS (acetildihidrokodeinonas)

TEBAINAS

TRIMEPERIDINAS (1,2,5-trimetil-4-fenil-4-propionoksipiperidinas); ir

narkotinių medžiagų izomerai, jeigu jie tikrai neišbraukti iš šio sąrašo, tais atvejais, kai tokie izomerai gali būti pagal šią konkrečią cheminę formulę;

šiame sąraše išvardytų narkotinių medžiagų sudėtiniai ir paprastieji eteriai, jeigu jų nėra kitame sąraše, visais atvejais, kai tokie sudėtiniai ir paprastieji eteriai gali būti;

šiame sąraše išvardytų narkotinių medžiagų druskos, įskaitant sudėtinių, paprastųjų eterių ir izomerų druskas, įskaitant anksčiau minėtąsias, visais atvejais, kai tokios druskos gali būti.

______________

Į II sąrašą įrašytų narkotinių medžiagų sąrašas

ACETILDIHIDROKODEINAS

KODEINAS (3-metilmorfinas)

DEKSTROPROPOKSIFENAS (+)-4-dimetilamino-3-metil-1,2-difenil-2-propionoksibutanas)

DIHIDROKODEINAS

ETILMORFINAS (3-etilmorfinas)

NIKOKODINAS (6-nikotinilkodeinas)

NIKODIKODINAS (6-nikotinildihidrokodeinas)

NORKODEINAS (N-demetilkodeinas)

FOLKODINAS (morfoliniletilmorfinas)

PROPIRAMAS (N-(1-metil-2-piperidinoetil)-N-2-piridilpropionamidas); ir narkotinių medžiagų izomerai, jeigu jie tikrai neišbraukti iš šio sąrašo, kai tokie izomerai gali būti pagal šią konkrečią cheminę formulę;

šiame sąraše išvardytų narkotinių medžiagų druskos, įskaitant anksčiau minėtąsias izomerų druskas, visais atvejais, kai tokios druskos gali būti.

______________

Į III sąrašą įrašytų narkotinių medžiagų sąrašas

1. Acetildihidokodeino,

kodeino,

dihidrokodeino,

etilmorfino,

nikodikodino,

norkodeino ir

folkodino preparatai,

tuo atveju, kai jie sujungti vienu arba keletu ingredientų ir turi ne daugiau kaip 100 mg narkotinės medžiagos dozės vienetui, esant ne didesnei kaip 2,5 proc. koncentracijai preparatuose.

2. Propiramo preparatai, turintys ne daugiau kaip 100 mg propiramo dozės vienetui ir sujungti su mažiausiai tokiu pačiu metilceliuliozės kiekiu.

3. Kokaino preparatai, turintys ne daugiau kaip 0,1 proc. kokaino, perskaičiuoto į kokaino bazę, ir opijaus arba morfino preparatai, turintys ne daugiau kaip 0,2 proc. morfino, perskaičiuoto į bevandenio morfino bazę, ir sujungti su vienu arba keletu ingredientų tokiu būdu, kad nebūtų galima išgauti narkotinės medžiagos iš šio preparato lengvai įgyvendinamais būdais ar kiekiais, pavojingais žmonių sveikatai.

4. Difenoksino preparatai, turintys ne daugiau kaip 0,5 mg difenoksino dozės vienetui ir atropino sulfato kiekį, ekvivalentišką ne mažesnei kaip 5 proc. difenoksino dozės.

5. Difenoksilato preparatai, turintys ne daugiau kaip 2,5 mg difenoksilato dozės vienetui, perskaičiuoti į atropino sulfato bazę ir kiekį, ekvivalentišką ne mažesnei kaip 1 proc. difenoksilato dozės.

6. Pulvis ipecacuanhae et opii compositus

10 proc. opijaus miltelių

10 proc. ipekakuanos šaknies miltelių, gerai sumaišytų su 80 proc. bet kokio kito ingrediento miltelių, neturinčių jokių narkotinių medžiagų.

7. Preparatai, sudaryti pagal kurią nors iš šiame sąraše nurodytų formulių, ir tokių preparatų mišiniai su bet kokiomis narkotikų neturinčiomis medžiagomis.

______________

Į IV sąrašą įrašytų narkotinių medžiagų sąrašas

ACETORFINAS (3-O-acetiltetrahidro-7alfa-(1-hidroksi-1-metilbutil)-6-,14-endoeteno-oripavinas)

KANAPĖS IR KANAPIŲ DERVA

DEZOMORFINAS (dihidrodezoksimorfinas)

ETORFINAS (tetrahidro -7-alfa-(1-hidroksi-1-metilbutil)-6, 14-endoeteno-oripavinas)

HEROINAS (diacetilmorfinas)

KETOBEMIDONAS (4-meta-hidroksifenil-1-metil-4-propionilpiperidinas); ir

visų šiame sąraše išvardytų narkotinių medžiagų druskos tais atvejais, kai tokių druskų susidarymas įmanomas.

______________

---

^* Lietuvos Respublikai įsigaliojo 1994 m. kovo 30 d.

¹ Konferencija pažymėjo, jog Konvencijos patvirtinimas nepadarė žalos atitinkamų Generalinės Asamblėjos rezoliucijų nutarimams arba pareiškimams.

² Sekretoriato pastaba: Protokolo dėl 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos pataisų preambulė yra tokia: „Šio protokolo Šalys,

atsižvelgdamos į 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos (toliau – Bendrosios konvencijos), sudarytos 1961 m. kovo 30 d. Niujorke, nuostatas,

norėdamos pataisyti Bendrąją konvenciją,

susitarė“.

³ Sekretoriato pastaba. Kiti du paragrafai paimti iš 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos su pataisomis, padarytomis remiantis protokolu dėl 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos pataisų, 1975 m. rugpjūčio 8 d. Generalinio Sekretoriaus parengtos pagal 1972 m. kovo 25 d. Protokolo 22 straipsnį Įvadinės dalies:

„Protokolas dėl 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos pataisų (toliau – 1972 metų Protokolas) įsigaliojo 1975 m. rugpjūčio 8 d. pagal Protokolo 18 straipsnio 1 dalį. Kiekvienai valstybei, kuri jau yra Bendrosios konvencijos Šalis ir kuri perduoda Generaliniam Sekretoriui saugoti ratifikavimo ar prisijungimo dokumentus po to, kai perduodamas saugoti keturiasdešimtas dokumentas dėl ratifikavimo ar prisijungimo prie 1972 metų Protokolo, Protokolas įsigalioja trisdešimtą dieną nuo tos dienos po to, kai ši valstybė perduoda saugoti savo dokumentą (žr. 1972 metų Protokolo 17 ir 18 straipsnius).

Bet kuri valstybė, kuri tampa Bendrosios konvencijos Šalimi įsigaliojus 1972 metų Protokolui, jeigu ji nepareiškia kitokių ketinimų, laikoma: a) Bendrosios konvencijos su pataisomis Šalimi; ir b) Bendrosios konvencijos be pataisų Šalimi bet kurios šios Konvencijos Šalies, kuriai negalioja 1972 metų Protokolas, atžvilgiu (žr. 1972 metų Protokolo 19 straipsnį).“

⁴ Žr. 3 išnašą.

⁵ Pateikiamas 1972 metų Protokolo 20 straipsnio tekstas:

„20 straipsnis

Tarpinės nuostatos

1. Nuo šio Protokolo įsigaliojimo pagal 18 straipsnio 1 dalį dienos Tarptautinio narkotikų kontrolės komiteto funkcijas, numatytas pataisose, esančiose šiame Protokole, vykdo Komitetas, įkurtas Bendrosios konvencijos be pataisų pagrindu.

2. Ekonominė ir socialinė taryba nustato pagal šiame Protokole esančias pataisas įkurto Komiteto pareigų vykdymo pradžios datą. Tokiu būdu įkurtas Komitetas nuo šios datos prisiima Komiteto, įkurto pagal Bendrąją konvenciją be pataisų, funkcijas tų Bendrosios konvencijos be pataisų Šalių ir tų Bendrosios konvencijos 44 straipsnyje išvardytų sutarčių dalyvių, kurios nėra šio Protokolo Šalys, atžvilgiu.

3. Per pirmus rinkimus Komiteto narių padaugėjus nuo vienuolikos iki trylikos, šešių narių kadencijų terminas baigiasi po trejų metų, o septynių kitų narių – po penkerių metų.

4. Generalinis Sekretorius iš karto po pirmų rinkimų pabaigos burtų keliu nustato, kurie nariai yra išrinkti nurodytai pirmai trejų metų kadencijai.“

⁶ Pateikiamas 1972 metų Protokolo 21 straipsnio tekstas:

„21 straipsnis

Išlygos

1. Pasirašydama ar ratifikuodama šį Protokolą arba prisijungdama prie jo bet kuri valstybė gali daryti bet kokias jame esančios pataisos išlygas, išskyrus 2 straipsnio 6 ir 7 dalis (šio Protokolo 1 straipsnis), 9 straipsnio 1, 4 ir 5 dalis (šio Protokolo 2 straipsnis), 10 straipsnio 1 ir 4 dalis (šio Protokolo 3 straipsnis), 11 straipsnį (šio Protokolo 4 straipsnis), 14 bis straipsnį (šio Protokolo 7 straipsnis), 16 straipsnį (šio Protokolo 8 straipsnis), 22 straipsnį (šio Protokolo 12 straipsnis), 35 straipsnį (šio Protokolo 13 straipsnis), 36 straipsnio 1 dalies b punktą (šio Protokolo 14 straipsnis), 38 straipsnį (šio Protokolo 15 straipsnis) ir 38 bis straipsnį (šio Protokolo 16 straipsnis).*

2. Išlygas padariusi valstybė, pateikdama rašytinį pranešimą, bet kuriuo metu gali atsiimti visas savo padarytas išlygas arba jų dalį.“

* Sekretoriato pastaba. Kitas paaiškinimas atkuriamas pagal 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos patvirtinto teksto originalą, pataisytą pagal 1972 metų Protokolą dėl 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos pataisų, parengtą Generalinio Sekretoriaus 1975 m. rugpjūčio 8 d.:

Reikia pažymėti, kad valstybės, norinčios padaryti išlygą dėl vienos ar keleto pataisų pagal 1972 metų Protokolo 21 straipsnį, pirmiausia turi tapti Bendrosios konvencijos be pataisų Šalimis (jeigu jos to dar nepadarė), o po to ratifikuoti 1972 metų Protokolą arba prisijungti prie jo pagal norimą išlygą.

^* Sekretoriato pastaba. Šiame dokumente pateiktuose I-IV sąrašuose yra ne tik tos medžiagos, kurios buvo įrašytos į sąrašus Jungtinių Tautų Organizacijos Konferencijoje dėl 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų priėmimo, bet ir visi šių sąrašų pakeitimai (1976 metų pabaigos duomenimis), priimti Narkotinių medžiagų komisijos pagal 1961 metų Konvencijos 3 straipsnio nuostatas (pirminiai sąrašai pateikti dokumente E/CONF. 34/24/add.1.). Sekretoriatas taip pat padarė keletą nereikšmingų pataisų I-IV sąrašuose esančių medžiagų cheminiuose pavadinimuose.

^* Dekstrometorfanas [(+)-3-metoksi-N-metilmorfinan] ir deksotrorfanas [(+)-3-hidroksi-N-metilmorfinan] specialiai išbraukti iš šio sąrašo.