LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL MOKĖJIMO IR VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMŲ PRIEŽIŪROS POLITIKOS PATVIRTINIMO
2003 m. rugsėjo 11 d. Nr. 92
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2003, Nr. 61-2755) 8 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 8 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo (Žin., 2003, Nr. 61-2754) 4, 5, 6 ir 12 straipsniais, Lietuvos banko valdyba nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos 2003 m. rugsėjo 11
d. nutarimu Nr. 92
Mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų
priežiūros politika
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šio dokumento paskirtis – apibrėžti ir paskelbti Lietuvos banko atliekamos mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų (toliau – sistemos) priežiūros tikslus, taikomas priemones ir kitas svarbias sistemų priežiūros politikos nuostatas.
2. Dokumente vartojamos pagrindinės sąvokos:
2.1. Mokėjimo sistema – sistemos dalyvių susitarimu veikianti sistema, turinti bendras taisykles ir standartizuotą procedūrą mokėjimo nurodymams tarp sistemos dalyvių vykdyti.
2.2. Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema – sistemos dalyvių susitarimu veikianti sistema, turinti bendras taisykles ir standartizuotą procedūrą vertybinių popierių pervedimo nurodymams tarp sistemos dalyvių vykdyti.
2.4. Sistemos operatorius – juridinis asmuo, atsakingas už sistemos veiklą pagal sistemos taisykles.
2.5. Sisteminė rizika – tikimybė, jog bent vieno iš sistemos dalyvių neįvykdyti įsipareigojimai arba pačios sistemos sutrikimai lems, kad ir kiti sistemos dalyviai negalės įvykdyti savo įsipareigojimų, bus paveiktos kitos sistemos arba finansų rinka.
3. Lietuvos banko atliekamos sistemų priežiūros teisinis pagrindas – Lietuvos banko įstatymas, Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymas ir kiti sistemų priežiūrą nustatantys teisės aktai. Lietuvos bankas taip pat vadovaujasi Europos Bendrijos steigimo sutartimi, protokolu dėl Europos centrinių bankų sistemos (toliau – ECBS) ir Europos centrinio banko (toliau – ECB) statuto, atsižvelgia į kitus ECB dokumentus, įvairių tarptautinių institucijų ir organizacijų patvirtintus ir visuotinai pripažintus dokumentus, susijusius su sistemomis ir jų priežiūra.
4. Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad viena iš Lietuvos banko funkcijų įgyvendinant Lietuvos banko pagrindinį tikslą – skatinti patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą.
5. Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos bankas vykdo veiklą, reikalingą 8 straipsnio 1 dalyje numatytoms funkcijoms įgyvendinti ir tam reikalingai infrastruktūrai sukurti bei paremti.
6. Europos Bendrijos steigimo sutarties 105 straipsnio 2 dalyje ir protokolo dėl ECBS ir ECB statuto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienas iš ECBS uždavinių įgyvendinant pagrindinį ECBS tikslą – skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą. Protokolo dėl ECBS ir ECB statuto 22 straipsnyje nustatyta, kad ECB ir nacionaliniai centriniai bankai gali sudaryti sąlygas, o ECB gali priimti reglamentus, kad būtų užtikrintas kliringo ir mokėjimo sistemų veiksmingumas ir patikimumas Europos Bendrijoje ir su kitomis šalimis.
II. sistemų PRIEŽIŪROS OBJEKTAS IR TIKSLAs
8. Lietuvos bankas sistemų priežiūros srityje pirmenybę teikia sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų, taip pat vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrai. Mokėjimo sistema laikoma sistemiškai svarbia, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių požymių:
9. Sistemų priežiūros tikslas – skatinti sistemų patvarumą ir veiksmingumą. Sistema laikoma patvaria, jeigu maža jos keliama sisteminė rizika: sistemos operatorius ir jos dalyviai supranta kredito, likvidumo ir operacinės rizikos grėsmę, sugeba ją numatyti, įvertinti ir taikyti tinkamas rizikos valdymo priemones. Sistema laikoma veiksminga, jeigu jos teikiamos paslaugos atitinka rinkos poreikius, sistemos operacijos atliekamos greitai ir mažais kaštais.
iII. Sistemų priežiūros priemonės
IV. Sistemų registravimas
11. Sistemų registravimo tikslas – įteisinti sistemų veiklą ir skelbti informaciją apie sistemas ir jų dalyvius. Tai sudaro sąlygas atlikti įregistruotų sistemų vertinimą ir stebėseną.
12. Lietuvos bankas priima sprendimą dėl sistemų registravimo arba jo panaikinimo. Lietuvos bankas turi teisę atsisakyti įregistruoti sistemą, jeigu sistemos operatorius atsisako pateikti sistemai registruoti reikalingus dokumentus, sistemos taisyklės prieštarauja įstatymams arba iš pateiktų dokumentų galima spręsti, kad nebus užtikrintas veiksmingas ir patvarus sistemos veikimas.
V. sistemų vertinimas
13. Sistemų vertinimo tikslas – nustatyti, ar sistemos atitinka Tarptautinių atsiskaitymų banko nustatytus Sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų pagrindinius principus1 (1 priedas), Tarptautinių atsiskaitymų banko nustatytas Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų rekomendacijas2 (2 priedas) ir(arba) kitus tarptautinių institucijų ir organizacijų nustatytus standartus, principus arba rekomendacijas (toliau – standartai).
14. Standartų taikymo sritys apima ne tik sistemų veiklą, bet ir sistemų ir jų dalyvių priežiūros institucijų bei teisinę aplinką šalyje formuojančių ir įgyvendinančių institucijų veiklą. Todėl reikalavimai, kad sistemos atitiktų standartus, sistemų operatoriams taikomi tiek, kiek tai susiję su sistemų veikimu, jų operatoriais ir(arba) dalyviais, taip pat sistemų taisyklėmis ir su sistemomis susijusių sutartinių santykių normomis.
15. Sistemas, kurių operatorius Lietuvos bankas, vertina pats Lietuvos bankas ir kompetentingos užsienio arba tarptautinės institucijos ir organizacijos.
16. Sistemas, kurių operatorius ne Lietuvos bankas, vertina Lietuvos bankas kartu su sistemų operatoriais. Papildomai vertinti sistemas gali kompetentingos tarptautinės institucijos ir organizacijos, jeigu sistemų operatoriai sutinka.
17. Sistemų vertinimas atliekamas vadovaujantis vertinimo metodika. Joje turi būti aprašytas vertinimo procesas ir nustatyta:
VI. sistemų STEBĖSENA
19. Sistemų stebėsenos tikslas – periodiška sistemų padėties analizė, atliekama tarp sistemų vertinimų, ir krizių prevencija.
20. Lietuvos bankas nustato atskirai kiekvienos sistemos stebėsenai atlikti reikalingą informaciją ir jos pateikimo periodiškumą. Tokią informaciją gali sudaryti:
20.1. atliekamų operacijų (mokėjimų, vertybinių popierių pervedimų) skaičius ir vertė: bendri ir pagal kiekvieną dalyvį atskirai;
20.6. laukiančių įvykdymo mokėjimo ir(arba) pervedimo nurodymų skaičius: bendras ir pagal kiekvieną dalyvį atskirai;
21. Sistemų, kurių operatorius ne Lietuvos bankas, stebėsenai atlikti Lietuvos bankas gali pareikalauti sistemų operatorių sudaryti sąlygas jam susipažinti su vidaus ir nepriklausomo išorės audito ataskaitomis ir išvadomis apie sistemų ir jų operatorių veiklą bei pačių sistemų operatorių ataskaitomis.
22. Apie susidariusią sistemoje ekstremalią padėtį sistemos operatorius turi nedelsdamas pranešti Lietuvos bankui ir jam pateikti šią informaciją:
22.1. ekstremalios padėties susidarymo tikrąją priežastį, jei tokia nustatyta, arba numanomą priežastį, jei sistemos operatorius nėra nustatęs tikrosios priežasties;
23. Susidarius sistemoje ekstremaliai padėčiai, sistemos operatorius informuoja Lietuvos banką apie veiksmų ir priemonių plano padėčiai ištaisyti vykdymo eigą.
VII. vidaus valdymo sistema
25. Tinkamas sistemų priežiūros politikos įgyvendinimas priklauso nuo vidaus valdymo sistemos veiksmingumo. Lietuvos banko vidaus valdymo sistemą sudaro šios valdymo grandys: Lietuvos banko valdyba, Lietuvos banko Mokėjimo sistemų departamentas ir Lietuvos banko Vidaus audito skyrius – tai sudaro sąlygas siekti sistemų priežiūros tikslų. Kiekviena vidaus valdymo sistemos grandis turi aiškiai apibrėžtas funkcijas, įgaliojimus ir atsakomybę.
26. Lietuvos banko valdyba nustato sistemų priežiūros politiką ir paveda Lietuvos banko Mokėjimo sistemų departamentui ją įgyvendinti.
27. Lietuvos banko Mokėjimo sistemų departamentas:
28. Lietuvos banko Mokėjimo sistemų departamento struktūra sudaryta pagal sistemų operatoriaus ir priežiūros funkcijų atskyrimo principą. Operatoriaus ir priežiūros funkcijas atlieka skirtingi departamento padaliniai.
29. Lietuvos banko Vidaus audito skyrius atlieka periodišką sistemų, kurių operatorius Lietuvos bankas, veiklos auditą, vertina vidaus kontrolės priemonių veiksmingumą ir teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo bei vidaus kontrolės stiprinimo.
VIII. bendradarbiavimas su kompetentingomis šalies, užsienio ir tarptautinėmis organizacijomis
31. Šiuolaikinėms sistemoms būdingas tarptautinis dalyvių ir rinkų pobūdis bei glaudi sistemų tarpusavio sąsaja. Bendradarbiaujant su kompetentingomis šalies, užsienio ir tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis, sudaromos palankios sąlygos įvairioms sistemų ir jų dalyvių priežiūros institucijoms apsikeisti informacija apie sistemas, jų operatorius ir dalyvius.
32. Lietuvos bankas yra atsakinga institucija Lietuvoje teikti Europos Bendrijų Komisijai informaciją apie sistemas, taip pat Europos Sąjungos šalių atsakingoms institucijoms bei Lietuvos banke įregistruotų sistemų operatoriams informaciją apie sistemų dalyviams pradedamą bankroto procesą arba sustabdytas operacijas. Lietuvos bankui apie sistemų dalyviams pradėtą bankroto procesą arba sustabdytas operacijas praneša teismas arba kita institucija. Tokiu atveju sistemų operatoriai turi imtis priemonių, kad to dalyvio pateikti mokėjimo nurodymai ir(arba) vertybinių popierių pervedimo nurodymai nebūtų įtraukiami į sistemą. Taip nesutrikdomas sistemos veikimas ir apsaugomi kiti sistemų dalyviai nuo galimų nuostolių dėl minėto sistemos dalyvio nesugebėjimo įvykdyti savo įsipareigojimų.
33. Lietuvos bankas bendradarbiauja su Vertybinių popierių komisija, su kitų šalių sistemų ir jų dalyvių priežiūros tarnybomis, taip pat Europos centriniu banku, Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banku ir kitomis tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis, vykdančiomis įvairias sistemų vertinimo programas.
Mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo
sistemų priežiūros politikos
1 priedas
Tarptautinių atsiskaitymų banko nustatyti Sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų pagrindiniai principai
1. Sistemos veikla turi būti tinkamai teisiškai reglamentuota pagal visas sistemai taikytinas valstybių teises.
2. Sistemos taisyklės ir procedūros turi būti tokios, kad sistemos dalyviai galėtų aiškiai suprasti, kokia kyla finansinė rizika jiems dalyvaujant sistemoje.
3. Turi būti aiškiai apibrėžtos sistemos kredito ir likvidumo rizikos valdymo procedūros, kurios nustatytų sistemos operatoriaus ir dalyvių atsakomybę bei skatintų valdyti ir riboti šias rizikas.
4. Galutinis atsiskaitymas sistemoje turi būti įvykdytas valiutavimo dieną, pageidautina dienos metu ir ne vėliau kaip iki jos pabaigos.
5. Sistemoje, kurioje atliekamas daugiašalis įskaitymas, dienos atsiskaitymai turi būti užbaigti laiku net jei turintis didžiausią atsiskaitymo įsipareigojimą dalyvis negali jo įvykdyti.
6. Pageidautina, kad atsiskaitymams sistemoje būtų naudojami centrinio banko pinigai (pretenzijos centriniam bankui). Jei naudojamas kitas turtas, turėtų būti nedidelė kredito ir likvidumo rizika arba jos visai nebūti.
7. Turi būti užtikrintas aukštas sistemos apsaugos ir veiklos patikimumo lygis ir parengtos veiklos tęstinumo priemonės dienos operacijoms laiku užbaigti.
8. Sistemos priemonės mokėjimams atlikti turi būti praktiškos vartotojams ir veiksmingos ekonomikai.
9. Turi būti parengti objektyvūs ir viešai skelbiami dalyvavimo sistemoje kriterijai ir pagal juos sudarytos teisingos ir atviros prisijungimo sąlygos.
Mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo
sistemų priežiūros politikos 2 priedas
Tarptautinių atsiskaitymų banko nustatytos Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų rekomendacijos
Teisinė rizika
Rizika iki atsiskaitymo
2. Sandorių patvirtinimas
Sandoriai tarp tiesioginių rinkos dalyvių turi būti patvirtinti kaip galima greičiau po sandorio sudarymo, tačiau ne vėliau kaip sandorio dieną (T+0). Tais atvejais, kai reikia, kad sandorius patvirtintų netiesioginiai rinkos dalyviai (tokie kaip instituciniai investuotojai), patvirtinimas turi būti atliktas kaip galima greičiau po sandorio sudarymo, pageidautina T+0, bet ne vėliau kaip T+1.
3. Atsiskaitymo ciklai
Vertybinių popierių rinkose atsiskaitymai turi veikti pagal nepertraukiamo atnaujinimo principą. Galutinis atsiskaitymas turi būti atliktas ne vėliau kaip T+3. Turėtų būti įvertinti trumpesnio negu T+3 atsiskaitymo ciklo privalumai ir kaštai.
4. Pagrindinės sutarties šalys
Turi būti įvertinti pagrindinės sutarties šalies privalumai ir kaštai. Pagrindinė sutarties šalis turi griežtai kontroliuoti prisiimtą riziką.
5. Vertybinių popierių skolinimas
Turi būti skatinamas vertybinių popierių skolinimas ir skolinimasis (arba atpirkimo sandoriai ir kiti ekonominiu atžvilgiu lygiaverčiai sandoriai) kaip būdas paspartinti atsiskaitymus už vertybinių popierių sandorius. Tam turi būti pašalintos kliūtys, draudžiančios vertybinių popierių skolinimą.
Atsiskaitymo rizika
6. Centriniai vertybinių popierių depozitoriumai (toliau – CVPD)
Materialiųjų vertybinių popierių apyvarta turi būti mažinama arba jie turi būti paversti nematerialiaisiais vertybiniais popieriais ir pervedami darant įrašus CVPD esančiose sąskaitose.
7. Vienalaikis vertybinių popierių ir piniginių lėšų pervedimas (toliau – DVP)
CVPD turi panaikinti pagrindinę (sandorio sumos) riziką suderindami vertybinių popierių pervedimus su lėšų pervedimais, kad būtų užtikrintas DVP.
8. Galutinio atsiskaitymo laikas
Galutinis atsiskaitymas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki atsiskaitymo dienos pabaigos. Siekiant sumažinti riziką, turėtų būti taikomi tarpiniai dienos arba realaus laiko atsiskaitymai.
9. CVPD rizikos valdymo priemonės, skirtos tiems atvejams, kai dalyviai nepajėgūs atsiskaityti
CVPD, kurie dalyviams teikia dienos kreditus, įskaitant CVPD, eksploatuojančius nustatyto laiko grynųjų atsiskaitymų sistemas, turi sukurti rizikos valdymo priemones. Jos turėtų užtikrinti atsiskaitymą laiku bent jau tuo atveju, kai dalyvis, turintis didžiausią apmokėjimo įsipareigojimą, nepajėgus atsiskaityti. Patikimiausios priemonės – įkaito reikalavimo ir kreditų ribų nustatymo derinimas.
10. Piniginei atsiskaitymo daliai naudojamas turtas
Piniginei atsiskaitymo už vertybinių popierių sandorius daliai naudojamos lėšos turi būti su maža arba visai be kredito ir likvidumo rizikos. Jeigu naudojami ne centrinio banko pinigai, turi būti numatytos atitinkamos priemonės apsaugoti CVPD narius nuo galimų nuostolių ir(arba) likvidumo stokos, susidarančių dėl atsiskaitymų tarpininko, kurio turtas naudojamas piniginei atsiskaitymo daliai, nesugebėjimo įvykdyti savo įsipareigojimų.
Operacinė rizika
11. Veiklos patikimumas
Operacinė rizika, susidaranti kliringo ir atsiskaitymo metu, turėtų būti apibrėžta ir jos poveikis kiek įmanoma sumažintas išplėtojus atitinkamas sistemas, kontrolę ir procedūras. Sistemos turi būti patikimos, saugios ir pakankamo pajėgumo. Turi būti sudaryti veiklos tęstinumo planai ir parengtos atsarginės priemonės, kad būtų sudarytos sąlygos laiku atkurti sistemos veikimą ir užbaigti atsiskaitymo procesus.
Tarpininkavimo rizika
12. Kliento vertybinių popierių apsauga
Subjektai, teikiantys vertybinių popierių pasaugos paslaugas, turi naudotis vertybinių popierių apskaitos praktika ir saugojimo procedūromis, kad būtų visiškai apsaugoti klientų vertybiniai popieriai. Labai svarbu, kad klientų vertybiniai popieriai būtų apsaugoti nuo saugotojo kreditorių pretenzijų.
Kitos sritys
13. Valdymas
CVPD ir pagrindinės sutarties šalies valdymo schema turi būti sudaryta taip, kad būtų tenkinami viešųjų interesų reikalavimai ir remiami CVPD ir pagrindinės sutarties šalies savininkų ir naudotojų tikslai.
14. Prieinamumas
CVPD ir pagrindinės sutarties šalys privalo apibrėžti ir viešai paskelbti objektyvius dalyvavimo sistemose kriterijus, kad būtų sudarytos teisingos ir atviros prisijungimo sąlygos.
15. Veiksmingumas
Išlaikydamos vykdomų operacijų patikimumą ir saugumą, vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos turi būti veiksmingos kaštų požiūriu ir tenkinti naudotojų reikalavimus.
16. Ryšių procedūros ir standartai
Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose turi būti naudojamos arba pritaikytos atitinkamos tarptautinės duomenų perdavimo procedūros ir standartai, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai atsiskaityti pagal tarptautinius sandorius.
17. Skaidrumas
CVPD ir pagrindinės sutarties šalys turi suteikti rinkos dalyviams pakankamą informaciją, leidžiančią jiems nustatyti ir tiksliai įvertinti riziką ir kaštus, susijusius su naudojimusi CVPD arba pagrindinės sutarties šalies paslaugomis.
18. Reguliavimas ir priežiūra
Turi būti vykdomas skaidrus ir veiksmingas vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų reguliavimas ir priežiūra. Centriniai bankai ir vertybinių popierių rinką reguliuojančios institucijos turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su kitomis susijusiomis institucijomis.