LIETUVOS RESPUBLIKOS IR SUOMIJOS RESPUBLIKOS

SUTARTIS

DĖL SOCIALINĖS APSAUGOS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Suomijos Respublikos Vyriausybė,

siekdamos reglamentuoti abiejų valstybių santykius socialinės apsaugos srityje,

susitarė:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1. Šioje Sutartyje:

a) „Šalis“ – Lietuvos Respublika arba Suomijos Respublika;

b) „teisės aktai“ – įstatymai ir kiti įstatyminiai dokumentai, susiję su Šalių socialinės apsaugos sistemomis, nurodytomis šios Sutarties 2 straipsnyje;

c) „kompetentingoji institucija“ – Lietuvos Respublikoje: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; Suomijos Respublikoje: Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos ministerija;

d) „įstaiga“ – valdžios institucija, tarnyba ar įstaiga, atsakinga už visų ar dalies kiekvienos Šalies teisės aktų taikymą;

e) „kompetentingoji įstaiga“ – įstaiga, kuri pagal galiojančius teisės aktus turi teisę skirti išmokas;

f) „išmokos“ – piniginiai mokėjimai arba kitos išmokos, mokamos pagal šios Sutarties 2 straipsnyje nurodytus teisės aktus, įskaitant pagal Šalies teisės aktus papildomai su tomis išmokomis mokamas priemokas, padidinimus ar priedus, jeigu šioje Sutartyje nenumatyta kitaip. 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbine veikla grindžiamos išmokos Lietuvos Respublikoje: ligos pašalpa, išmokos tėvams, išmokos pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, bedarbio pašalpos; Suomijos Respublikoje: ligos pašalpos ir išmokos tėvams, nustatomos pagal gaunamas pajamas, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe pašalpos ir nelaimingų atsitikimų darbe pensijos, taip pat pensijos ir kitos išmokos pagal Darbo pensijų sistemą ir bedarbio pašalpos;

g) „išmokos tėvams“ – Lietuvos Respublikoje: motinystės (tėvystės) pašalpos pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą; Suomijos Respublikoje: motinystės, tėvystės pašalpos ir pašalpos tėvams pagal Ligos draudimo įstatymą;

h) „išmokos šeimai“ – Lietuvos Respublikoje: pašalpos pagal Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą; Suomijos Respublikoje: pašalpos vaikams ir motinystės pašalpa;

i) „draudimo stažas“ – samdomo darbo arba savarankiško darbo, socialinio draudimo įmokų mokėjimo arba gyvenimo laikotarpis, kuris draudimo stažu laikomas arba pripažįstamas remiantis teisės aktais, pagal kuriuos jis buvo įgytas arba yra laikomas įgytu, taip pat bet koks kitas panašus laikotarpis, kurį draudimo stažui prilygina galiojantys Šalies teisės aktai;

j) „būsimasis stažas“ – laikotarpis tarp draudžiamojo įvykio ir pensinio amžiaus;

k) „gyvenantis“ – Lietuvos Respublikoje: teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis asmuo, įskaitant nuolatinį gyvenimą arba gyvenimą pagal laikino apsigyvenimo leidimą; Suomijos Respublikoje: nuolatinis gyventojas, kurio pastovi gyvenamoji vieta yra Suomijos Respublika ir kuris dažniausiai būna šioje šalyje;

l) „dirbantis asmuo“ – Lietuvos Respublikoje: asmuo, kuris kaip samdomas asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo yra apdraustas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, o 20 straipsnyje – samdomas asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo pagal Bedarbių rėmimo įstatymą; Suomijos Respublikoje – asmuo, kuris kaip samdomas asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo yra apdraustas pagal Darbo pensijų sistemą, o 20 straipsnyje – samdomas asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo pagal Bedarbio pašalpų įstatymą; žodžiai „samdomas asmuo“, „savarankiškai dirbantis asmuo“ ir „darbas“ aiškinami atitinkamai;

m) „šeimos narys“ – Lietuvos Respublikoje: asmuo, šeimos nariu laikomas ar pripažįstamas pagal teisės aktus, kurių pagrindu mokamos išmokos; Suomijos Respublikoje: sutuoktinis ir visi vaikai iki 18 metų amžiaus, taip pat vaikai iki 25 metų amžiaus, jeigu jie studijuoja dieniniame skyriuje arba yra profesinės mokyklos moksleiviai.

2. Kiti šioje Sutartyje vartojami žodžiai ir sąvokos turi tokias reikšmes, kokias jie turi atitinkamos Šalies galiojančiuose teisės aktuose.

3. Visos šioje Sutartyje daromos nuorodos į „straipsnį“ reiškia šios Sutarties straipsnį, o visos nuorodos į „dalį“ yra nuorodos į straipsnio, kuriame daroma nuoroda, dalį.

2 straipsnis

Teisės aktų taikymas

1. Ši Sutartis taikoma teisės aktams, reguliuojantiems:

A. Lietuvos Respublikoje:

a) ligos draudimą ir išmokas tėvams pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą;

b) valstybines socialinio draudimo pensijas;

c) šalpos (socialines) pensijas;

d) pašalpas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

e) bedarbio pašalpas;

f) išmokas šeimoms.

B. Suomijos Respublikoje:

a) ligos draudimą, išskyrus medicinos išlaidų grąžinimą;

b) išmokas tėvams;

c) darbo pensijų sistemą ir Nacionalinių pensijų sistemą;

d) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo sistemą;

e) bedarbio išmokas pagal Bedarbio pašalpų įstatymą;

f) išmokas šeimoms;

g) darbdavio socialinės apsaugos įmokas.

2. Jei Šalys nesusitaria kitaip, ši Sutartis taip pat taikoma teisės aktams, kodifikuojantiems, pakeičiantiems, pataisantiems ar papildantiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus.

3. Šiai Sutarčiai įsigaliojus, kompetentingosios institucijos praneša viena kitai apie 1 dalyje nurodytus savo teisės aktus socialinės apsaugos srityje. Po to kasmet iki vasario mėnesio pabaigos kompetentingosios institucijos praneša viena kitai apie iki to laiko įsigaliojusias savo atitinkamų teisės aktų pataisas.

4. Šalių sudarytos tarptautinės sutartys arba tie Šalių teisės aktai, kurie buvo priimti įgyvendinant tarptautines sutartis, šios Sutarties taikymui poveikio neturi.

3 straipsnis

Asmenys, kuriems taikoma ši Sutartis

Jei nenumatyta kitaip, ši Sutartis taikoma visiems asmenims, kuriems galioja arba galiojo šios Sutarties 2 straipsnyje nurodyti teisės aktai, taip pat tokių asmenų šeimos nariams ir maitintojo netekusiems asmenims, jeigu jie savo teises įgyja iš tų asmenų.

4 straipsnis

Vienodų sąlygų taikymas

Jei šioje Sutartyje nenumatyta kitaip, toliau išvardyti asmenys, kol gyvena Šalies teritorijoje, pagal Šalies teisės aktus turi tokias pat teises ir prievoles kaip ir šios Šalies piliečiai:

a) kitos Šalies piliečiai;

b) pabėgėliai pagal 1951 m. liepos 28 d. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir šios konvencijos 1967 m. sausio 31 d. protokolo nuostatas;

c) asmenys be pilietybės pagal 1954 m. rugsėjo 28 d. Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso nuostatas;

d) a-c punktuose išvardytų asmenų šeimos nariai ir maitintojo netekę asmenys, kai tai yra susiję su iš tokių asmenų įgytomis teisėmis.

5 straipsnis

Išmokų eksportas

1. Jei šioje Sutartyje nenumatyta kitaip, pensijos ir kitos išmokos pagal pensijų sistemas, taip pat pensijos bei išmokos pinigais, mokėtinos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nėra sumažinamos, keičiamos, jų mokėjimas nesustabdomas ir nenutraukiamas dėl to, kad suinteresuotas asmuo gyvena kitos Šalies teritorijoje.

2. Jei šioje Sutartyje nenumatyta kitaip, trečiojoje valstybėje gyvenantiems kitos Šalies piliečiams ankstesnėje straipsnio dalyje nurodytos pensijos ir išmokos pinigais mokamos tokiomis pat sąlygomis, kokiomis jos mokamos pirmosios Šalies piliečiams, gyvenantiems tos trečiosios valstybės teritorijoje.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos šalpos (socialinėms) pensijoms ir Suomijos Respublikos bedarbio pensijoms, ne viso darbo laiko pensijoms ar pensininkų namų pašalpoms.

II SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ TAIKYMO NUOSTATOS

6 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1. Jei šioje Sutartyje nenumatyta kitaip, Šalies teritorijoje dirbančiam asmeniui tos Šalies teisės aktai taikomi nepriklausomai nuo to, kurios Šalies teritorijoje jis gyvena. Kitiems asmenims Šalies teisės aktai taikomi, jeigu jie gyvena tos Šalies teritorijoje.

2. Vienos Šalies teritorijoje gyvenantis asmuo, kuris dirba abiejų Šalių teritorijoje, į gyvenamąja vieta grindžiamas išmokas turi teisę tik pagal tos Šalies, kurios teritorijoje jis gyvena, teisės aktus. Darbine veikla grindžiamos išmokos skiriamos pagal abiejų Šalių teisės aktus.

3. Šalys viena kitai praneša datą, nuo kurios asmeniui pradedami taikyti tos Šalies teisės aktai, kaip išsamiau nurodyta 22 straipsnyje minimame administraciniame susitarime.

7 straipsnis

Išimtys

1. Jei samdomas asmuo, kurio darbdavio veiklos vieta yra įregistruota vienos Šalies teritorijoje ir kuriam yra taikomi tos Šalies teisės aktai, ne ilgiau kaip trejiems metams yra išsiunčiamas į kitos Šalies teritoriją dirbti tam pačiam ar susijusiam darbdaviui, jam ir toliau taikomi pirmosios Šalies teisės aktai, tartum jis gyventų ir dirbtų tos Šalies teritorijoje.

2. Transporto įmonės, kuri atlieka vežimus abiejų Šalių teritorijoje, darbuotojams taikomi tos Šalies, kurios teritorijoje yra įregistruota įmonės veiklos vieta, teisės aktai.

3. a) Laivų įgulų nariams taikomi tos Šalies, su kurios vėliava laivas plaukioja, teisės aktai.

b) Jei su Šalies vėliava plaukiojantis laivas be įgulos yra išnuomojamas kitos Šalies teritorijoje esančiai jūrų transporto įmonei, šios straipsnio dalies a punkto nuostatos taikomos tik asmenims, kurie pagal darbo sutartį dirba laivo savininkui arba savininko pasirinktam darbdaviui. Jūrų transporto įmonės arba tos įmonės pasirinkto darbdavio samdomiems asmenims taikomi tos Šalies, kurios teritorijoje yra įregistruota transporto įmonės arba jos pasirinkto darbdavio veiklos vieta, teisės aktai.

4. a) Šalies diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų nariams taikomi juos siunčiančios Šalies teisės aktai, jeigu jie yra tos Šalies piliečiai.

b) Šalies diplomatinių atstovybių administraciniams ir techniniams darbuotojams, aptarnaujančiajam personalui, taip pat konsuliniams darbuotojams ir konsulinių įstaigų aptarnaujančiajam personalui taikomos 6 straipsnio nuostatos. Tačiau jie gali pasirinkti teisės aktus tos Šalies, kurios diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose dirba, jeigu yra šios Šalies piliečiai. Šis pasirinkimas padaromas per 6 mėnesius nuo šios Sutarties įsigaliojimo arba nuo darbo kitos Šalies teritorijoje pradžios.

5. Valstybės tarnautojams ir jiems prilygintiems asmenims taikomi siunčiančiosios Šalies teisės aktai.

8 straipsnis

6 ir 7 straipsnių išimtys

1. Kompetentingosios institucijos ar jų įgaliotos įstaigos tarpusavio susitarimu gali tam tikriems asmenims ar asmenų kategorijoms padaryti 6 ir 7 straipsnių nuostatų taikymo išimtis.

2. Jei nėra ypatingų priežasčių daryti kitaip, išimtys negali būti daromos ilgiau nei penkeriems metams, įskaitant 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį.

9 straipsnis

6 ir 8 straipsnių taikymas šeimos nariams

Taikant 7 straipsnio 1 dalies, 4 dalies a punkto ir 5 dalies, taip pat 8 straipsnio nuostatas, asmenį lydintiems ir kartu su juo gyvenantiems nedirbantiems šeimos nariams taikomi tos pačios Šalies teisės aktai kaip ir suinteresuotam asmeniui.

10 straipsnis

Draudimo įmokos

Dirbantis asmuo draudimo įmokas moka pagal tos Šalies, kurios teisės aktai pagal šią Sutartį jam galioja, teisės aktus. Draudimo įmokos, susijusios su darbu ir iš jo gaunamomis pajamomis, pagal kitos Šalies teisės aktus nemokamos.

III SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL ĮVAIRIŲ KATEGORIJŲ IŠMOKŲ

LIGOS IŠMOKOS IR IŠMOKOS TĖVAMS

11 straipsnis

Atsižvelgimas į draudimo stažą ir suteikiančius teisę į išmokas laikotarpius

1. Nustatant teisę į ligos išmokas ar išmokas tėvams, prireikus atsižvelgiama į draudimo stažą ir teisę į išmokas suteikiančius laikotarpius kitos Šalies teritorijoje, tačiau tik tada, kai jie nesutampa.

2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalį, dar reikalinga, kad asmuo pagal Šalies teisės aktus iki ligos išmokų ar išmokų tėvams laikotarpio pirmosios dienos būtų įgijęs ne mažesnį kaip 4 savaičių draudimo stažą pagal šios Šalies teisės aktus.

SENATVĖS, INVALIDUMO IR MAITINTOJO NETEKTIES PENSIJOS

12 straipsnis

Pensijų skyrimas

Pagal šią Sutartį skirdamos pensijas, Šalių kompetentingosios įstaigos taiko savo atitinkamus teisės aktus.

13 straipsnis

Specialios nuostatos, taikomos Suomijos Respublikos nacionalinių pensijų sistemai

1. Nepaisant 4 ir 5 straipsnių, teisė į išmokas ir jų mokėjimas pagal atitinkamus nacionalinių pensijų ir bendrųjų maitintojo netekties pensijų teisės aktus yra nustatoma pagal šį straipsnį.

2. Šalies pilietis, gyvenantis Šalies teritorijoje, turi teisę gauti:

a) senatvės pensiją, jeigu po to, kai jam sukako šešiolika metų, ne trumpiau kaip trejus metus be pertraukos gyveno Suomijos Respublikoje;

b) našlės arba našlio pensiją, jeigu jis ir miręs asmuo po to, kai jam sukako šešiolika metų, ne trumpiau kaip trejus metus be pertraukos gyveno Suomijos Respublikoje, o mirusysis buvo Šalies pilietis ir tuo metu, kai mirė, gyveno Šalies teritorijoje;

c) našlaičio pensiją, jeigu miręs asmuo buvo Šalies pilietis, ne trumpiau kaip trejus metus be pertraukos gyvenęs Suomijos Respublikoje po to, kai jam sukako šešiolika metų, tuo metu, kai mirė, gyveno Šalies teritorijoje.

14 straipsnis

Specialios nuostatos, taikomos Suomijos Respublikos darbo pensijų sistemai

1. Jei teisė į pensiją įgyjama pagal draudimo stažą, prireikus atsižvelgiama į asmens darbine veikla Lietuvoje įgytą draudimo stažą.

2. Kad įgytų teisę į būsimuoju stažu grindžiamą pensiją, asmeniui ne mažiau kaip dvylika kalendorinių mėnesių per laikotarpį, susidedantį iš draudžiamojo įvykio metų ir 10 kalendorinių metų iki jų, turi būti galiojusi Suomijos Respublikos darbo pensijų sistema.

3. Jei asmuo neatitinka Suomijos Respublikos darbo pensijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimo, pagal kurį, kad įgytų teisę į būsimuoju stažu grindžiamą pensiją, jis turi būti išgyvenęs penkerius metus Suomijos Respublikoje, tai atsižvelgiama į Lietuvos Respublikoje jo darbine veikla įgytą stažą, tačiau tik tada, kai šis stažas nesutampa pagal laiką.

15 straipsnis

Specialios nuostatos, taikomos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų sistemai

1. Jei teisė į pensiją įgyjama remiantis draudimo stažu, tai prireikus atsižvelgiama į pagal Suomijos Respublikos teisės aktus įgytą darbo stažą ir gyvenimo Suomijos Respublikos laikotarpius, jeigu jie nesutampa pagal laiką.

2. Lietuvos Respublikos kompetentingoji įstaiga asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą apskaičiuoja tik iš draudimo stažo, įgyto pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.

3. Kai asmuo neturi minimalaus draudimo stažo teisei į būsimąjį stažą įgyti pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų teisės aktus, tai atsižvelgiama į jo stažą, įgytą pagal Suomijos Respublikos darbo pensijų teisės aktus, jeigu jis nesutampa pagal laiką.

16 straipsnis

Specialios nuostatos, taikomos Lietuvos Respublikos šalpos (socialinėms) pensijoms

Asmeniui šalpos (socialinė) pensija skiriama tik tada, kai jis turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS

17 straipsnis

Profesinės ligos

1. Kai profesine liga susirgęs asmuo pagal abiejų Šalių teisės aktus dirbo darbą, galėjusį sukelti šią ligą, tai išmokos, kurių jis ar maitintojo netekęs asmuo gali reikalauti, mokamos tik pagal paskutinės Šalies, kurioje jis vertėsi šią ligą sukelti galėjusia veikla, teisės aktus.

2. Tačiau jeigu pagal paskutinės Šalies teisės aktus teisė į išmokas neįgyjama, tai šios Šalies įstaiga reikalavimą perduoda pirmosios Šalies įstaigai, kuri tokį atvejį išnagrinėja savo teisės aktų nustatyta tvarka.

18 straipsnis

Netekto darbingumo laipsnis

Jei pagal vienos Šalies teisės aktus tiesiogiai ar netiesiogiai numatyta, kad nustatant netekto darbingumo laipsnį turi būti atsižvelgiama į ankstesnius nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas, šios Šalies kompetentingoji įstaiga į ankstesnius nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas, patirtus tuo metu, kai asmeniui galiojo kitos Šalies teisės aktai, taip pat atsižvelgia, tartum buvo taikomi pirmosios Šalies teisės aktai.

19 straipsnis

Profesinės ligos pasunkėjimas

Jei asmens, kuris pagal vienos Šalies teisės aktus dėl profesinės ligos gavo ar gauna išmoką, sveikata pablogėja, taikomos šios taisyklės:

a) jei suinteresuotas asmuo išmokos mokėjimo laikotarpiu nesivertė veikla pagal kitos Šalies teisės aktus, galėjusia sukelti profesinę ligą arba ją paūminti, pirmosios Šalies kompetentingoji įstaiga, atsižvelgdama į sveikatos pablogėjimą, pagal savo administruojamus teisės aktus padengia išmokų išlaidas;

b) jei suinteresuotas asmuo išmokos mokėjimo laikotarpiu vertėsi tokia veikla pagal kitos Šalies teisės aktus, pirmosios Šalies kompetentingoji įstaiga pagal savo administruojamų teisės aktų nuostatas padengia išmokų išlaidas, neatsižvelgdama į sveikatos pablogėjimą. Antrosios Šalies kompetentingoji įstaiga suinteresuotam asmeniui moka tokio dydžio priedą, kuris yra lygus skirtumui tarp pablogėjus sveikatai mokėtinų išmokų ir išmokų, kurias pagal jos administruojamus teisės aktus būtų reikėję mokėti iki sveikatos pablogėjimo, tartum ši liga būtų įgyta pagal šios Šalies teisės aktus.

BEDARBIO IŠMOKOS

20 straipsnis

Atsižvelgimas į draudimo stažą ir laikotarpius, suteikiančius teisę į išmokas

1. Kai pagal Šalies teisės aktus teisė į išmoką priklauso nuo įgyto draudimo ar darbo stažo, kompetentingoji įstaiga prireikus atsižvelgia į draudimo ar darbo stažą, įgytą pagal kitos Šalies atitinkamus teisės aktus, jeigu jis nesutampa pagal laiką, tartum jis būtų įgytas pagal pirmosios Šalies teisės aktus. Nustatant išmokų mokėjimo trukmę, bedarbio išmokos, pagal Šalies teisės aktus išmokėtos už bet kurį laikotarpį, prilyginamos pirmosios Šalies už tą patį laikotarpį išmokėtoms bedarbio išmokoms.

2. Kad būtų galima pagal Šalies teisės aktus taikyti šio straipsnio 1 dalį, suinteresuotas asmuo prieš pat pateikdamas prašymą turi būti ne mažiau kaip 4 savaites dirbęs tos Šalies teritorijoje. Tačiau šio straipsnio 1 dalis taikoma netgi tada, kai asmens darbinė veikla nutrūko nepasibaigus 4 savaičių terminui, jeigu ji buvo nutraukta ne dėl dirbančio asmens kaltės ir buvo numatyta ilgesniam laikotarpiui.

IŠMOKOS ŠEIMOMS

21 straipsnis

Išmokų mokėjimas

1. Suomijos Respublikos pašalpos vaikams ir Lietuvos Respublikos išmokos šeimoms mokamos pagal tos Šalies, kurios teisės aktai vaikui galioja mėnesio pirmąją dieną, teisės aktus.

2. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta išmoka taikant šią Sutartį ar Šalies teisės aktus nebūtų mokama nė pagal vienos Šalies teisės aktus arba ji būtų mokama pagal abiejų Šalių teisės aktus, tai ji mokama tik pagal tos Šalies, kurioje vaikas gyvena de facto, teisės aktus.

3. Suomijos Respublikos motinystės pašalpa ir Lietuvos Respublikos gimdymo pašalpa mokama pagal tos Šalies, kurios teisės aktai motinai taikomi vaiko gimimo metu arba kurios teisės aktai taikomi įtėviams įvaikinimo metu, teisės aktus.

IV SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

22 straipsnis

Administracinis susitarimas ir keitimasis informacija

Kompetentingosios institucijos:

a) susitaria dėl šios Sutarties įgyvendinimo administraciniu susitarimu tvarkos;

b) keičiasi informacija apie priemones, kurių buvo imtasi įgyvendinant šią Sutartį;

c) keičiasi informacija apie visus savo atitinkamų teisės aktų pakeitimus, kurie gali turėti įtakos taikant šią Sutartį;

d) paskiria susižinojimo tarnybas, kad palengvintų ir paspartintų šios Sutarties įgyvendinimą.

23 straipsnis

Administracinė pagalba

Šalių kompetentingosios institucijos ir įstaigos padeda viena kitai įgyvendinti šią Sutartį taip, tartum jos įgyvendintų savus teisės aktus. Ši administracinė pagalba yra nemokama, nebent kompetentingosios institucijos susitaria dėl tam tikrų išlaidų kompensavimo.

24 straipsnis

Duomenų apsauga

Visi su privačiu asmeniu susiję duomenys, kuriuos, taikydamos šią Sutartį, viena Šalis pateikia kitai, yra konfidencialūs ir gali būti naudojami tiktai įgyvendinant šią Sutartį ir teisės aktus, kuriems ši Sutartis taikoma.

25 straipsnis

Atleidimas nuo mokesčių ir rinkliavų

1. Kai pagal vienos Šalies teisės aktus prašymai ar dokumentai yra visiškai ar iš dalies atleidžiami nuo mokesčių, žyminio mokesčio, teismo išlaidų ar registracijos mokesčio, su šios Šalies teisės aktų taikymu susijusiais atvejais tai galioja ir pagal kitos Šalies teisės aktus arba pagal šią Sutartį pateikiamiems prašymams ir dokumentams.

2. Pagal šią Sutartį pateikiamų dokumentų ir pažymėjimų autentiškumo diplomatinėse ar konsulinėse įstaigose tvirtinti nereikia.

26 straipsnis

Prašymų pateikimas

1. Vienos Šalies kompetentingajai įstaigai pateikti prašymai, pranešimai ir skundai laikomi tą pačią dieną pateiktais ir kitos Šalies kompetentingajai įstaigai.

2. Prašymas gauti išmoką, skiriamą pagal vienos Šalies teisės aktus, yra prilyginamas prašymui gauti atitinkamą išmoką, skiriamą pagal kitos Šalies teisės aktus, jeigu suinteresuotas asmuo per 6 mėnesius nuo prašymo formos pateikimo pagal pirmosios Šalies teisės aktus pateikia prašymą gauti atitinkamą išmoką pagal antrosios Šalies teisės aktus.

3. Kai pagal Suomijos Respublikos teisės aktus dėl vėlavimo išnagrinėti prašymą gauti pensiją ar kitą išmoką mokama papildoma suma, tai, kad būtų taikomos teisės aktų, susijusių su tokia papildoma suma, nuostatos, prašymas laikomas pateiktu tą dieną, kai jį su visais reikalingais priedais gavo Suomijos Respublikos kompetentingoji įstaiga.

27 straipsnis

Sprendimų vykdymas

1. Vienos Šalies teismo priimti vykdytini sprendimai, taip pat vienos Šalies institucijos ar įstaigos priimti vykdytini dokumentai dėl socialinio draudimo įmokų ir kitų reikalavimų yra pripažįstami kitos Šalies teritorijoje.

2. Atsisakymas pripažinti galimas, tik jeigu pripažinimas prieštarautų Šalies, kurioje siekiama pripažinimo ir vykdymo, teisės principams.

3. Vykdymo procedūra turi būti suderinta su Šalies, kurioje ji galioja, teisės aktais. Prie sprendimo ar dokumento pridedama pažyma, kurioje nurodoma vykdymo tvarka.

4. Reikalavimai dėl kitos Šalies įstaigai laiku nesumokėtų draudimo įmokų bet kurios vykdymo ar bankroto procedūros arba priverstinio sureguliavimo metu Šalies teritorijoje yra tenkinami tokia pat tvarka kaip ir kiti lygiaverčiai tos Šalies teritorijoje pareikšti reikalavimai.

28 straipsnis

Pretenzijų išieškojimas

1. Jei Šalies įstaiga išmokos gavėjui sumokėjo sumą, viršijančią tą, į kurią gavėjas turi teisę, tai ši įstaiga, paisydama galiojančių teisės aktų taikymo srities ir terminų, gali pateikti kitos Šalies įstaigai reikalavimą, kad suma, lygi permokėtai sumai, būtų atskaityta iš bet kurios šios įstaigos išmokos gavėjui mokėtinos sumos.

2. Jei Šalies įstaiga išmokėjo avansą už laikotarpį, už kurį išmokos gavėjas turėjo teisę į išmoką pagal kitos Šalies teisės aktus, tai ši įstaiga iš kitos Šalies įstaigos gali pareikalauti, kad suma, lygi gavėjui avansu išmokėtai išmokos sumai, būtų atskaityta iš tos įstaigos už tą patį laikotarpį išmokos gavėjui mokėtinų išmokų.

3. Jei Šalies teritorijoje buvo išmokėta socialinės paramos pašalpa jos gavėjui už tą patį laikotarpį, už kurį jis turėjo teisę į išmokas pagal kitos Šalies teisės aktus, tai įstaiga, kuri skyrė socialinės paramos pašalpą, paisydama savo galiojančių teisės aktų taikymo srities ir terminų, gali, jei turi teisę, pateikti išmokas reikalavimą išieškoti.

4. Įstaiga, paisydama galiojančių teisės aktų taikymo srities ir terminų, atskaito sumą, lygią ankstesnėse dalyse nurodytai permokėtai sumai, išmokėtam avansui ar socialinės paramos pašalpai. Atskaitytas sumas įstaiga perveda kitos Šalies reikalavimą pateikusiai įstaigai.

29 straipsnis

Kalbų vartojimas

1. Taikydamos šią Sutartį, Šalių kompetentingosios institucijos, įstaigos ir susižinojimo tarnybos gali vartoti oficialias Šalių kalbas arba anglų kalbą, kaip nurodyta administraciniame susitarime.

2. Vienos Šalies valdžios institucija ar įstaiga negali prašymų, pažymų, skundų ar kitų dokumentų, kurie pateikiami taikant šią Sutartį, nepriimti dėl to, kad jie parašyti kitos Šalies oficialia kalba ar anglų kalba.

30 straipsnis

Valiuta ir mokėjimo būdai

1. Visi pagal šią Sutartį skiriamų išmokų mokėjimai gali būti atliekami Šalies, kurios kompetentingoji įstaiga moka, konvertuojamąja valiuta.

2. Jei viena ar kita Šalis nustato taisykles, kuriomis siekiama apriboti valiutų keitimą ar eksportą, abiejų Šalių vyriausybės nedelsdamos imasi reikalingų priemonių užtikrinti pagal šią Sutartį mokėtinų sumų pervedimą.

3. Kai asmuo vienos Šalies teritorijoje gauna išmokas pagal kitos Šalies teisės aktus, tos Šalies kompetentingoji įstaiga jas moka bet kuriuo jai priimtinu būdu.

31 straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Kiekvieną tarp Šalių iškilusį ginčą dėl šios Sutarties aiškinimo ar taikymo konsultuodamosi sprendžia kompetentingosios institucijos.

2. Jei pagal šio straipsnio 1 dalį susitarimo nepasiekiama, Šalis gali pateikti ginčą arbitražo teismui, dėl kurio sudėties ir tvarkos Šalys susitaria. Arbitražo teismo sprendimai yra privalomi ir galutiniai.

V SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32 straipsnis

Šios Sutarties taikymas laikotarpiams iki jos įsigaliojimo

1. Ši Sutartis nesuteikia teisių į išmokas už laikotarpį iki jos įsigaliojimo.

2. Nustatant teisę į išmokas pagal šią Sutartį, atsižvelgiama į draudimo stažą, įgytą iki šios Sutarties įsigaliojimo. Nustatant teisę į išmokas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus asmenims, gyvenantiems Suomijos Respublikos teritorijoje, draudimo stažas, įgytas iki 1991 m. birželio 1 d. buvusios TSRS teritorijoje, įskaitomas tik tada, kai asmuo, dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ir organizacijose, yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio draudimo pensijų stažą, reikalingą Lietuvos pensijai gauti.

3. Ši Sutartis gali būti taikoma net tiems draudžiamiesiems įvykiams, kurie įvyko iki šios Sutarties įsigaliojimo.

4. Iki šios Sutarties įsigaliojimo paskirtos išmokos gavėjo prašymu gali būti perskaičiuojamos pagal šios Sutarties nuostatas. Dėl tokio perskaičiavimo išmokos dydis negali sumažėti.

5. Jei asmuo pagal vienos Šalies teisės aktus už laikotarpį iki šios Sutarties įsigaliojimo turi įgijęs teisę į išmoką gyvenamosios vietos pagrindu ir pagal kitos Šalies teisės aktus už tą patį laikotarpį turi įgijęs teisę darbinės veiklos pagrindu, tai pensija jam skiriama tiktai pagal antrosios Šalies teisės aktus, tartum jis būtų buvęs nuolatinis tos Šalies gyventojas.

6. Jei 7 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos asmeniui, iki šios Sutarties įsigaliojimo išsiųstam dirbti į Šalies teritoriją, tai minėtose nuostatose nurodytos darbinės veiklos pradžia pradedama skaičiuoti nuo šios Sutarties įsigaliojimo datos, jeigu asmeniui darbinės veiklos laikotarpiu buvo taikomos visos socialinę apsaugą reglamentuojančių tos Šalies teisės aktų sritys.

7. Jei Šalies įstaiga iki šios Sutarties įsigaliojimo priėmė sprendimą dėl socialinės apsaugos teisės aktų taikymo ankstesnėje dalyje nurodytam asmeniui, tai tam asmeniui, vadovaujantis minėtu sprendimu, tos Šalies teisės aktai toliau taikomi, nesilaikant administraciniu susitarimu nustatytos tvarkos, jeigu sprendimas negalios ilgiau nei 3 metus nuo šios Sutarties įsigaliojimo.

33 straipsnis

Sutarties galiojimas ir denonsavimas

1. Ši Sutartis galioja neribotą laiką.

2. Kiekviena Šalis gali bet kada denonsuoti šią Sutartį. Denonsavimas įsigalioja praėjus 6 mėnesiams nuo tos dienos, kai diplomatiniais kanalais apie tai pranešama kitai Šaliai.

3. Jei ši Sutartis nutraukiama, visos pagal šią Sutartį įgytos teisės į išmokas išlieka.

34 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši Sutartis įsigalioja antro mėnesio pirmąją dieną skaičiuojant nuo to mėnesio, kai Šalys viena kitai praneša, kad įvykdė šiai Sutarčiai įsigalioti būtinus konstitucinius reikalavimus.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Sutartį.

Sudaryta 2000 m. rugsėjo 12 d. Helsinkyje dviem egzemplioriais, kurių tekstai lietuvių, suomių ir anglų kalbomis turi vienodą teisinę galią. Iškilus aiškinimo skirtumams, pirmenybę turi tekstas anglų kalba.

Lietuvos Respublikos                                                              Suomijos Respublikos

Vyriausybės vardu                                                                      Vyriausybės vardu

______________