LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL MĖŠLO IR NUOTĖKŲ TVARKYMO FERMOSE APLINKOS APSAUGOS REIKALAVIMŲ (LAND 33-99) PATVIRTINIMO
1999 m. gruodžio 27 d. Nr. 426
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1375; 1997, Nr. 65-1540) 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615) 31 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824) 12 straipsniu, Aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 6 punkto 4 dalimi bei siekdamas sumažinti neigiamą mėšlo ir nuotėkų tvarkymo fermose poveikį aplinkai:
1. Tvirtinu Mėšlo ir nuotėkų tvarkymo fermose aplinkos apsaugos reikalavimus LAND 33-99 (pridedama).
2. Pavedu regionų aplinkos apsaugos departamentams, išduodant (pratęsiant) fermų iki 1000 sąlyginių gyvulių vienetų gamtos išteklių naudojimo leidimus, įvertinus šių fermų ekologinę būklę, nustatyti aplinkos monitoringo vykdymo planą – grafiką.
4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „monitoringas“, „reglamentas“, „valdymo sistema“, „vanduo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 426
SUDERINTA SU:
Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerija žemės ūkio ministerija veterinarijos tarnyba
1999 04 30 raštu Nr. 01-12-364 1999 07 27 raštu 1999 07 26 raštu Nr. 2-221
Nr. 3202-07-3096
LAND 33-99
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir Vandens įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 patvirtintais Aplinkos ministerijos nuostatais, Aplinkos ministerijos patvirtinti normatyviniai dokumentai privalomi visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims.
ĮVADAS
Šis normatyvinis dokumentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos, Vandens ir Žemės gelmių įstatymais, Europos Sąjungos Tarybos direktyva „Dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių“ (91/676/EEC), Europos šalių normatyvais ir rekomendacijomis, taip pat remtasi Lietuvos vandens ūkio instituto, Lietuvos žemdirbystės instituto ir Lietuvos žemės ūkio inžinerijos instituto, kitų mokslo įstaigų mokslininkų atliktų tyrimų mėšlo naudojimo ir nuotėkų valymo bei poveikio aplinkai klausimais rezultatais.
Šiame dokumente nurodoma:
- mėšlo ir nuotėkų rūšys, sudėtis, savybės bei išeiga;
- mėšlo kaupimo, transportavimo bei paskleidimo būdai ir aplinkosaugos reikalavimai, nuotėkų kanalizavimo bei valymo principai;
- aplinkos monitoringo vykdymo didelėse gyvulininkystės įmonėse (toliau – didelėse fermose) tvarka.
Bloga fermų priežiūra kelia aplinkos taršos pavojų. Mėšlas, srutos ir kai kurios nuotėkos yra vertingos organinės trąšos, gaunamos kartu su pagrindine fermų produkcija (mėsa, pienu, kiaušiniais), tačiau netinkamas jų tvarkymas susijęs su dideliu amoniako garavimu, teršalų nuotėkiu į požeminio ir paviršinio vandens telkinius, dirvožemio užteršimu.
Dėl netinkamų mėšlo kaupimo, skleidimo ir įterpimo technologijų gali būti netenkama 40-50% biogeninių medžiagų (NPK).
Šis normatyvinis dokumentas skirtas apskričių, savivaldybių ir aplinkos apsaugos bei veterinarijos tarnybų specialistams, vertinantiems fermose naudojamas technologijas bei neigiamą jų poveikį aplinkai. Fermų savininkai ir specialistai galės numatyti veiksmų programas neigiamam gamybos poveikiui aplinkai mažinti, racionaliau panaudoti mėšlą ir nuotėkas, efektyviau įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus.
I. TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS
1. Normatyvinio dokumento tikslas – nustatyti mėšlo ir nuotėkų tvarkymo fermose privalomuosius reikalavimus, įgalinančius sumažinti neigiamą jų poveikį aplinkai ir pavojų išplisti užkrečiamųjų ligų sukėlėjams.
2. Normatyvinio dokumento reikalavimai taikomi kaupiant, skleidžiant ir įterpiant mėšlą bei srutas, šalinant fermose susidarančias nuotėkas.
3. Šis normatyvinis dokumentas privalomas fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su fermose susidarančio mėšlo bei nuotėkų tvarkymu, ir šią veiklą kontroliuojančioms institucijoms [4.1]. Jis galioja ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms ir kitoms įmonėms, kurių fermose yra laikoma daugiau kaip 10 sąlyginių gyvulių vienetų (SGV). Dokumento 8-11 punktų reikalavimai fermoms iki 150 SGV yra rekomendacinio pobūdžio, 34-42 punktų reikalavimai taikomi visoms naujai projektuojamoms fermoms, kurių pajėgumas – 200-500 SGV ir daugiau per metus, bei esamoms fermoms, kuriose laikoma daugiau kaip 1 000 SGV.
II. NUORODOS
4. Šis normatyvinis dokumentas parengtas vadovaujantis šiais teisiniais aktais, norminiais dokumentais, rekomendacijomis ir mokslinių darbų ataskaitomis:
4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540);
4.2. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 66-1600, Nr. 117-3012);
4.3. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 112-2824);
4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 09 22 nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 84-2353);
4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 12 nutarimu Nr. 343 patvirtintomis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 12 29 nutarimo Nr. 1640 redakcija; Žin., 1992, Nr. 22-652, Nr. 26-774; 1993, Nr. 71-1334; 1996, Nr. 2-43, Nr. 43-1057, Nr. 93-2133; 1997, Nr. 38-940);
4.6. aplinkos ministro 1999 11 30 įsakymu Nr. 387 patvirtinta Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka LAND 32-99 (Žin., 1999, Nr. 106-3087);
4.7. Lietuvos higienos norma HN 44:1993 „Požeminio vandens vandenviečių ir vandentiekio vamzdynų apsaugos zonos projektavimo ir priežiūros higienos normos bei taisyklės“;
4.8. Lietuvos higienos norma HN 48:1994 „Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija ir laikinai leidžiamas lygis žmogaus vartojamame vandenyje“;
4.9. Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 02 28 įsakymu Nr. 29 patvirtintomis Paviršinių (lietaus) nuotėkų kanalizavimo ir išleidimo normatyvų nustatymo, mokesčio už taršą taikymo ir laboratorinės kontrolės vykdymo taisyklėmis LAND 3-95 (papildytos 1997 01 23 įsakymu Nr. 17);
4.10. Aplinkos apsaugos ministerijos 1996 04 10 įsakymu Nr. 58 patvirtintomis Nuotėkų užterštumo normomis LAND 10-96 (papildytos 1997 07 24 įsakymu Nr. 127; Žin., 1997, Nr. 73-1888);
4.11. Aplinkos apsaugos ministerijos 1996 12 06 įsakymu Nr. 182 patvirtintomis Nuotėkų dumblo naudojimo normomis LAND 20-96 (Žin., 1997, Nr. 1-14);
4.12. Aplinkos ministerijos 1999 01 04 įsakymu Nr. 1 patvirtinta Aplinkos ir jos taršos šaltinių laboratoriniams matavimams atlikti leidimų išdavimo tvarka (Žin., 1999, Nr. 3-89);
4.13. Lietuvos geologijos tarnybos 1999 06 08 įsakymu Nr. 23 patvirtinta Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka (Žin., 1999, Nr. 54-1763);
4.14. Europos Sąjungos Tarybos direktyva 91/676/EEC „Dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių“;
4.15. Žemės ir miškų ūkio bei Statybos ir urbanistikos ministerijų 1997 11 07/11 įsakymu Nr. 640/247 patvirtintomis Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklėmis (TPT-1- 97);
4.16. Didelių gyvulininkystės įmonių (kiaulininkystės kompleksų) eksploatavimo programa, patvirtinta Žemės ūkio ministerijos kolegijos 1995 12 14 nutarimu Nr. 25;
4.17. Prevencinėmis priemonėmis žemės ūkio išsklaidytai taršai mažinti: Rekomendacijos. – Kaunas, 1997 (patvirtintos ŽŪM 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 178);
4.19. HELCOM rekomendacija 9/3. Priemonės, skirtos biogeninių medžiagų išmetimams iš žemės ūkio mažinti (priimta 1988 02 15);
4.20. HELCOM rekomendacija 13/7. Amoniako išgaravimo iš mėšlo saugyklų mažinimas (priimta 1992 02 06);
4.21. HELCOM rekomendacija 13/8. Amoniako garavimo iš mėšlo, naudojamo laukams tręšti, mažinimas (priimta 1992 02 06);
4.22. HELCOM rekomendacija 13/9. Azoto, daugiausia nitratų, išplovimo iš žemės ūkio plotų mažinimas (priimta 1992 02 06);
4.24. HELCOM rekomendacija 14/4. Amoniako garavimo iš gyvulininkystės fermų mažinimas (priimta 1993 02 03);
4.25. Baltijos žemės ūkio nuotėkio priemonių programa (BAAP): Padėties ataskaita. Tarptautinė tarnyba/SLU BAAP ataskaita 2 (Baltic Agricultural Run-off Action Programme (BAAP): Status Report International Office /SLU BAAP Report 2. – Upsala, 1996);
4.27. Šiaulių aplinkosauginio projekto dalis „Taršos kontrolė kiaulių fermose“. Galutinė ataskaita/Suomijos firma „Oy Finnagro Ab“; Suomijos aplinkos institutas; Suomijos gyvulių augintojų asociacija. – Aplinkos ministerija, 1997;
4.28. Stambių gyvulininkystės įmonių nuotėkų utilizavimo sistemų įtakos vandens kokybei tyrimai ir rekomendacijos aplinkos taršai mažinti paruošimas. Ataskaita / Gamtos apsaugos technologijų įmonė. – Vilainiai, 1997;
4.29. Atmintinė ūkininkui apie tręšimą ir augalų apsaugą / Lietuvos žemdirbystės institutas; UAB „Trąšų prekyba“, – Dotnuva, 1994;
4.30. Brazelis L., Milčius L. „Mėšlo laikymas ir tvarkymas / Parankinė karvių fermos vedėjo knyga“. – Vilnius, 1989;
4.31. Jakobson Ch. Maistingųjų medžiagų nuotėkio iš Švedijos žemės ūkio sumažinimo programa (Jakobson Ch. Programme to Reduce Nutrient Leakage from Agriculture in Sweden. – Upsala, 1995);
4.33. Strusevičienė S.M. „Optimalių normų pagrindimas laistant daugiametes žoles srutomis, įvertinant agromelioracinius ir vandensauginius rodiklius Lietuvos sąlygomis“: Dr. disertacija. – Vilainiai, 1981;
4.34. Strusevičius Z. „Nuotėkų, atliekų ir mėšlo tvarkymas žemės ūkyje“ /Lietuvos vandens ūkio institutas. – V., 1996;
III. TERMINAI, APIBRĖŽIMAI IR ŽYMENYS
5. Šiame dokumente vartojami terminai, apibrėžimai ir žymenys:
5.1. sąlyginis gyvulių vienetas (SGV) – 1 melžiama karvė arba 3 telyčios (nuo 1 metų) arba 5 veršeliai (iki 1 m.), arba 2 mėsiniai galvijai iki 2 m. amžiaus, arba 3 veislinės kiaulės su paršeliais, arba 8 penimos kiaulės, arba 150 vištų dedeklių, arba 2 500 broilerių, arba 2 arkliai, arba 9 avys [4.20; 4.31];
5.2. tvartas – pastatas gyvuliams laikyti. Priklausomai nuo grindų konstrukcijos ir įgilinimo gali būti seklus, pusiau gilus ir gilus. Iš seklaus tvarto mėšlas šalinamas kasdien, iš pusiau gilaus – kas 10-30 dienų, iš gilaus – 1-3 kartus per metus [4.15];
5.3. ferma – tvartas arba grupė tvartų, skirtų gyvuliams laikyti, su pagalbiniais pastatais ir teritorija;
5.4. mėšlas – organinė trąša, susidedanti iš gyvulių arba paukščių ekskrementų (išmatos ir šlapimas), pašarų likučių, kraiko, vandens.
Priklausomai nuo tvarto konstrukcijos bei gyvulių laikymo būdo mėšlas gali būti dviejų rūšių: kraikinis ir bekraikis.
Priklausomai nuo mėšle esančių sausųjų medžiagų kiekio ir technologinių savybių mėšlas gali būti tirštasis, pusiau skystasis ir skystasis.
Tirštasis mėšlas turi ne mažiau kaip 20% sausųjų medžiagų, sukrautas į krūvas neslenka. Galvijų bei kiaulių kreikiamuose tvartuose toks mėšlas gaunamas naudojant daug kraiko, paukščių tvartuose – nenaudojant kraiko.
Pusiau skystasis mėšlas turi 12-20% sausųjų medžiagų, kraunamas į krūvas slenka, gali būti kraikinis ir bekraikis.
Skystasis mėšlas gaunamas laikant gyvulius tvarte be kraiko, jame būna mažiau negu 12% sausųjų medžiagų, gali būti pumpuojamas [4.34];
5.5. srutos – skystis, ištekantis iš mėšlo, susidaręs iš gyvulio šlapimo, kritulių nuplauto mėšlo ir kitokių skystų nešvarumų;
5.6. nuotėkos – buityje, ūkinėje ir gamybinėje veikloje susidariusios skystos atliekos, taip pat kanalizacijos tinklais surenkamas paviršinis (lietaus) vanduo [4.10];
5.12. skleidimo norma – paskleisto dirvožemio paviršiuje arba įterpto į dirvožemį mėšlo, dumblo, srutų ar nuotėkų kiekis, tenkantis vienam hektarui (t/ha). Skleidimo norma gali būti metinė (MSN) arba vienkartinė (VSN);
5.13. tręšimo norma – patekęs į dirvožemį biogeninių medžiagų (NPK) kiekis, tenkantis vienam hektarui kg/ha. Tręšimo norma gali būti metinė (MTN) ir vienkartinė (VTN);
IV. MĖŠLO KAUPIMAS
6. Mėšlo, susidarančio tvarte, kiekis, sudėtis ir vandens fizikinės savybės priklauso nuo gyvulių rūšies ir laikymo būdo. Įvairių rūšių gyvulių vidutinė ekskrementų išeiga per metus nurodoma 1 priede, o biogeninių medžiagų (NPK) sankaupa – 2 priede.
7. Priklausomai nuo gyvulių laikymo būdo bei tvarto konstrukcijos mėšlas iš tvarto gali būti šalinamas įvairiais įrenginiais ir mechanizmais, atitinkančiais gyvulių pastatų technologinio projektavimo taisyklių reikalavimus, išskyrus hidraulinio mėšlo šalinimo sistemas, papildomai naudojančias vandenį [4.15; 4.16].
8. Visų rūšių mėšlui kaupti prie seklių arba pusiau gilių tvartų turi būti įrengtos mėšlidės. Mažiausia jų talpa turi būti tokia, kad tilptų 6 mėnesių galvijų, arklių ir avių bei 8 mėnesių kiaulių ir paukščių mėšlas. Intensyvaus karsto zonoje ir 10 km juostoje (zonoje) nuo jūros kranto pastatytose mėšlidėse turi tilpti atitinkamai 8 mėnesių galvijų bei kitų ganomų gyvulių ir 10 mėnesių kiaulių bei paukščių mėšlas [4.17].
Mėšlidžių talpos įvairių rūšių mėšlui kaupti gali būti apskaičiuotos moksliškai pagrįstais metodais arba remiantis 1 lentelės duomenimis. 1 lentelėje pateiktos srutų sukauptuvų talpos nustatytos įvertinus srutų nuotėkas iš tvarto bei mėšlo kaupimo aikštelės. Į srutų sukauptuvą šalinant užterštas nuotėkas: paviršines nuo mėšlo transportavimo aikštelių, siloso sultis, melžyklų bei kitas – šio sukauptuvo talpa atitinkamai padidinama. Paviršinių nuotėkų nuo užterštų aikštelių su kieta danga kiekis skaičiuojamas įvertinus kritulius, kurių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 50 mm/mėn. Kitų rūšių nuotėkų, šalinamų į srutų sukauptuvą, kiekiams įvertinti naudojami natūralių matavimų duomenys arba kiti moksliškai pagrįsti metodai.
9. Mėšlides privalu įrengti fermose, kuriose laikoma daugiau kaip 10 SGV, išskyrus fermas su giliais tvartais, kuriose numatyta kaupti mėšlą per laikotarpį, nurodytą 8 punkte. Mėšlidės priklauso bendram pastatų technologiniam kompleksui, todėl joms taikomi tie patys sanitarinių apsaugos zonų dydžiai bei apribojimai, nustatyti Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose [4.5].
1 lentelė. Vienam gyvuliui reikalinga mėšlidės talpa
| Gyvulių rūšis |
Mėšlo rūšys ir kaupimo įrenginiai |
|||||||||
| pusiau skystasis mėšlas (mėšlo aukštis mėšlidėje 1 m) |
tirštasis mėšlas (mėšlo aukštis mėšlidėje |
skystasis mėšlas |
||||||||
| mėšlidės aikštelė, m2 |
srutų sukauptuvas, m3 |
mėšlidės aikštelė, m2 |
srutų sukauptuvas, m3 |
mėšlo sukauptuvas, m3 |
||||||
| Kaupimo laikas, mėn. |
||||||||||
| 6 |
8 |
6 |
8 |
6 |
8 |
6 |
8 |
6 |
8 |
|
| Melžiamos karvės: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| kai metinis primilžis iki 5 000 kg |
5,7 |
7,6 |
4,8 |
6,4 |
4,4 |
5,9 |
4,5 |
6,0 |
9,8 |
13,0 |
| kai metinis primilžis iki 7 000 kg |
6,25 |
8,3 |
5,1 |
6,8 |
4,7 |
6,3 |
4,7 |
6,3 |
10,9 |
14,6 |
| kai metinis primilžis iki 9 000 kg |
6,75 |
9,0 |
5,4 |
7,2 |
5,0 |
6,7 |
4,9 |
6,6 |
12,0 |
16,2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Telyčios nuo 1 m. |
2,1 |
2,8 |
2,0 |
2,6 |
1,7 |
2,2 |
1,8 |
2,4 |
4,0 |
5,3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Veršeliai iki 1 m. |
1,1 |
1,5 |
1,1 |
1,5 |
0,9 |
1,2 |
1,0 |
1,4 |
2,0 |
2,7 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Mėsiniai galvijai iki 2 m. |
3,8 |
5,1 |
3,1 |
4,1 |
3,0 |
4,0 |
2,9 |
3,9 |
6,2 |
8,3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Paršavedės su paršeliais |
2,0 |
2,6 |
3,1 |
4,1 |
1,7 |
2,3 |
2,8 |
3,7 |
4,3 |
5,7 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Penimos kiaulės, 2,5 rot. |
0,45 |
0,6 |
0,71 |
0,94 |
0,35 |
0,46 |
0,58 |
0,77 |
0,9 |
1,2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Dedeklės (1 000 paukščių) |
- |
- |
- |
- |
18,0 |
24,0 |
3,6 |
4,8 |
- |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Mėsinės vištos (1 000 paukščių) |
- |
- |
- |
- |
3,4 |
4,5 |
0,75 |
1,0 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Arkliai |
- |
- |
- |
- |
3,0 |
4,0 |
3,5 |
4,7 |
- |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Avys |
- |
- |
- |
- |
0,7 |
0,94 |
0,8 |
1,1 |
- |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
10. Mėšlides privalu įrengti ir fermose, kuriose naudojamos biologinio mėšlo apdorojimo technologijos (biodujų išskyrimo, kompostavimo ir kitos technologijos).
11. Nesant mėšlidžių, tirštasis mėšlas, suderinus su Aplinkos ministerijos atitinkama tarnyba, laikinai gali būti kaupiamas lauko rietuvėse vadovaujantis reikalavimais:
- lauko rietuvės vieta parenkama aukštesnėje reljefo vietoje, neapsemiamoje pavasario polaidžio bei liūčių metu;
- aikštelė iš visų pusių apjuosiama ne žemesniu kaip 50 cm aukščio žemių pylimu;
- prieš kraunant mėšlą, aikštelėje supilamas 50 cm aukščio orasausių durpių, pjuvenų arba 70 cm smulkintų šiaudų ar medžių lapų pasluoksnis, skirtas srutoms absorbuoti.
12. Tirštojo arba pusiau skystojo mėšlo mėšlidė – tai atvira arba dengta mėšlo kaupimo aikštelė ir srutų sukauptuvas. Mėšlo kaupimo aikštelė turi būti įrengta taip, kad į ją negalėtų patekti paviršinis ir požeminis (gruntinis) vanduo iš aplinkos, o iš šios į aplinką – srutos. Mėšlo kaupimo aikštelės pagrindas turi būti tvirtas (kad nesulaužytų įrenginiai), su hidroizoliaciniu sluoksniu. Mėšlidėje taip pat numatoma įrengti sumontuojamas pertvaras infekuotam mėšlui laikyti ir nukenksminti. Srutoms surinkti bei nukreipti į srutų sukauptuvą aikštelėje įrengiami kanalai.
Srutų sukauptuvas – sandarus rezervuaras (geriausia – cilindro formos), į kurį negali patekti paviršinis ir požeminis (gruntinis) vanduo iš gretimų teritorijų, o iš šio į aplinką – srutos. Srutos į sukauptuvą tiekiamos vamzdžiais, išvestais į jo dugno dalį. Srutų sukauptuvas turi būti uždengtas. Tam gali būti naudojamos įvairios plaukiojančios dangos (medinės, plastikinės, keramzito granulės, 2-3 mm storio aliejaus sluoksnis ir kt.) arba stogo dangos.
13. Mėšlidė skystajam mėšlui kaupti – tai analogiškas srutų sukauptuvui statinys. Skystasis mėšlas tiekiamas į jo dugno dalį. Skystojo mėšlo mėšlidės nebūtina dengti – amoniako garavimą joje stabdo mėšlo paviršiuje susidariusi pluta.
14. Tirštasis mėšlas mėšlidėje turi būti kraunamas į krūvą. Kai krūvos aukštis pasiekia 1,5-1,6 m, šalia pradedama krauti kita krūva. Taip kraunant, patiriami mažiausi azoto nuostoliai dėl garavimo ir biogeninių medžiagų nuostoliai dėl išplovimo.
15. Mėšlas mėšlidėje turi būti laikomas pagal higienos reikalavimus – uždengiamas šiaudais, durpėmis arba plėvele.
16. 11-15 punktuose išdėstytos normos gali būti taikomos kaupiant arba kompostuojant ir kitas tirštąsias bei skystąsias organines atliekas ir nuotėkas, tinkamas laukams tręšti:
- skerdyklose susidarančias riebalines atliekas, kraują, žarnų ir skrandžių atliekas;
- nuotėkų valymo įrenginių dumblą;
- kitų įmonių tręšiamąją vertę turinčias nuotėkas (žlaugtus, išrūgas, pieno separavimo šlamus ir kt.).
V. MĖŠLO IR SRUTŲ NAUDOJIMAS LAUKAMS TRĘŠTI
17. Laukų, kiekvienais metais tręšiamų mėšlu bei srutomis, plotą aplinkosaugos požiūriu sąlygoja vidutinis patenkančio su trąšomis bei netenkamo su augalų derliumi fosforo balansas. Reikiamas laukų, kasmet tręšiamų mėšlu bei srutomis, plotas priklauso nuo laikomų gyvulių (paukščių) rūšies (nurodyta 2 lentelėje) [4.17].
2 lentelė. Plotų poreikis, kasmet naudojant mėšlą ir srutas
| Gyvulių, paukščių rūšys |
Vnt. |
Reikiamas plotas, ha |
|
|
|
|
| Melžiamos karvės |
1 galvijas |
0,62 |
| Telyčios nuo 1 metų |
“ |
0,22 |
| Veršeliai iki 1 metų |
“ |
0,17 |
| Mėsiniai galvijai |
“ |
0,44 |
| Avys |
10 gyvulių |
0,65 |
| Kiaulės: |
|
|
| paršavedės |
10 kiaulių |
4,5 |
| bekonai |
“ |
0,95 |
| Paukščiai: |
|
|
| dedeklės |
100 paukščių |
1,0 |
| vištos (mėsinės) |
“ |
0,21 |
| kalakutai, antys, žąsys |
“ |
0,7 |
| Arkliai |
1 arklys |
0,3 |
|
|
|
|
(1)Intensyvaus karsto regione bei 10 km juostoje (zonoje) nuo jūros kranto yra ribojama žemės ūkio veikla, todėl reikiamas laukų plotas skaičiuojamas taikant veiklos ribojimo koeficientą 1,25, taigi:
(2)Šių laukų sudėtis privalo tenkinti Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas [4.5]. Ne mažiau kaip 50% laukų ploto turi sudaryti žalienos (daugiametės žolės, žieminiai javai, rapsai ir kt.).
18. Mėšlui ir srutoms transportuoti nuo mėšlidės iki laukų bei joms paskleisti naudojamos priemonės, kuriomis organinės trąšos paskleidžiamos ne didesniu kaip 15% netolygumu:
- tirštajam mėšlui – mėšlakratės;
- pusiau skystajam mėšlui – mėšlo skleistuvai su sandariais kėbulais;
- skystajam mėšlui, srutoms ir nuotėkoms – skleistuvai su sandariomis cisternomis bei skleidimo įrenginiais: skleidimo lėkšte, žarniniu skleistuvu, įterptuvu. Skystasis mėšlas ir srutos iki laukų gali būti transportuojamos vamzdynais arba kitomis mobiliomis priemonėmis;
- anksčiau pastatytose didelėse fermose, kurių projektinis metinis pajėgumas – 500 SGV ir daugiau ir kuriose naudojamos hidraulinės mėšlo šalinimo technologijos, mėšlas praskiedžiamas vandeniu 2-10 kartų. Šiose fermose po frakcionavimo nuskaidrintos srutos išlaistomos laukuose, naudojant lietinimo aparatus (ateityje šiose didelėse fermose bus taikomos vandens nenaudojančios mėšlo šalinimo iš tvarto technologijos).
19. Skystasis mėšlas mėšlidėje kaupimo metu savaime išsisluoksniuoja į plutą, nuosėdas bei srutas. Juose nevienodai pasiskirsto biogeninės medžiagos (NPK). Mėšlą prieš tręšimo darbus privaloma permaišyti (homogenizuoti), naudojant įvairių konstrukcijų hidraulines arba mechanines maišykles (po skystojo mėšlo permaišymo imami mėginiai jo sudėčiai nustatyti). Užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užterštą mėšlą ir srutas laukams tręšti galima naudoti tik po jų nukenksminimo.
20. Mėšlu ir srutomis laukai tręšiami šiltuoju metų laiku: nuo balandžio 1 d. iki – gruodžio 1 d. (pagrindinis tręšimas).
21. Kai kuriais metais būna sausas, šiltas ir ilgas ruduo (laukai ariami vėliau); taip pat gali būti ankstyvas ir šiltas pavasaris, kai laukus galima pradėti tręšti anksčiau, negu nurodyta 20 p. Leidžiama tręšti mėšlu dirvas, ariamas žiemą, kai nėra sniego dangos bei dirva nėra įšalusi ir įmirkusi.
23. Bet kokios rūšies mėšlu arba srutomis 20 p. nurodytu laikotarpiu laukai tręšiami vieną arba kelis kartus. Metinė trąšų norma pagal bendrąjį azotą (N) negali būti didesnė kaip 210 kg/ha (įgyvendinant ES Tarybos direktyvoje 91/676/EEC numatytą veiksmų programą, metinę azoto trąšų normą po 4 metų bus privaloma mažinti iki 170 kg/ha).
Didelėse kiaulių ir paukščių fermose (>500 SGV) gali susidaryti organinės trąšos (mėšlas, srutos, dumblas ir kitos), kuriose fosforo ir azoto santykis didesnis kaip 1/5. Naudojant tręšimui tokias organines trąšas, trąšų norma yra ribojama įvertinus fosforo normą. Metinė trąšų norma, atsižvelgus į fosforo normą, negali būti didesnė kaip 40 kg/ha. Skleidimo normų (MSN ir VSN) skaičiavimas pateiktas 4 ir 5 prieduose.
Organinių trąšų (kurias naudojant tręšimui yra ribojamas fosforo kiekis) metinė skleidimo norma (MSN) skaičiuojama įvertinus tiek azoto, tiek fosforo normas. Vėliau iš jų parenkama mažesnė, kurią taikant metinė trąšų norma (MTN), įvertinus tiek azoto, tiek fosforo normas, neviršija šiame punkte nurodytų apribojimų.
24. Tręšiant nederlingus dirvožemius, kurių armens 0-20 cm sluoksnyje yra ne daugiau kaip 2% humuso, 22 mg/kg judriojo fosforo (50 mg/kg P2O5), galima laikinai padidinti MTN, tačiau tai turi būti pagrįsta dirvožemio tyrimų rezultatais ir mokslo institucijų parengtomis rekomendacijomis.
Vidutinis biogeninių medžiagų (NPK) kiekis įvairių rūšių gyvulių ir paukščių mėšle nurodytas 3 lentelėje.
25. Srutomis tręšiamuose laukuose neturi išnykti augalija. MSN ir MTN skaičiuojama kaip ir mėšlo naudojimo atveju, tačiau vienkartinė skleidimo norma (VSN) yra ribojama. Naudojant srutas, kuriose bendrojo azoto yra daugiau kaip 0,1% (1000 mg/l), VSN negali būti didesnė nei 50 t/ha. Kai bendrojo azoto srutose yra:
-0,05-0,1% (500-1000 mg/l), VSN nustatoma 50-100 t/ha;
- 0,01-0,05% (100-500 mg/l) – 100-200 t/ha.
26. Laukai, skirti daržovėms auginti, mėšlu bei srutomis tręšiami tik prieš sėją arba nuėmus derlių.
27. Pievos ir ganyklos šienaujamos ar jose galvijai ganomi praėjus ne mažiau kaip 2 savaitėms nuo jų tręšimo mėšlu arba srutomis.
VI. NUOTĖKŲ TVARKYMAS
29. Fermose gali susidaryti tokios nuotėkos:
pagal susidarymo sąlygas:
- buitinės;
- gamybinės;
- paviršinės (gamybinių teritorijų);
pagal užterštumą:
- sąlygiškai švarios (teršiančių medžiagų koncentracija turi būti ne didesnė už DLK, išleidžiamų į paviršinius vandenis – atitinkanti LAND 10-96);
- mažai užterštos (užterštumas pagal BDS7 ir skendinčiąsias medžiagas – ne didesnis kaip 100 mg/l );
- vidutiniškai užterštos (užterštumas pagal BDS7 ir skendinčiąsias medžiagas – 100-500 mg/l);
- labai užterštos (užterštumas pagal BDS7 ir skendinčiąsias medžiagas – didesnis kaip 500 mg/l).
Pagal tręšiamąją vertę nuotėkos skirstomos į:
- didelės tręšiamosios vertės (bendrojo azoto – daugiau kaip 100 mg/l, bendrojo fosforo – daugiau kaip 30 mg/l, kalio – daugiau kaip 70 mg/l );
- vidutinės tręšiamosios vertės (bendrojo azoto – 50-100 mg/l, bendrojo fosforo – 10-30 mg/l, kalio – 30-70 mg/l );
- mažos tręšiamosios vertės (bendrojo azoto – mažiau kaip 50 mg/l, bendrojo fosforo – mažiau kaip 10 mg/l, kalio – mažiau kaip 30 mg/l).
30. Sąlygiškai švarios nuotėkos į atvirus vandens telkinius gali būti išleidžiamos nevalytos, jeigu jų užterštumo rodikliai atitinka LAND 3-95 ir LAND 10-95 reikalavimus [4.9; 4.10].
31. Įvairių rūšių nuotėkų priklausomai nuo jų užterštumo šalinimas ir tvarkymas atliekamas atsižvelgus į 4 lentelėje nurodytus reikalavimus.
32. Nuotėkoms biologiškai valyti naudojamos technologijos, užtikrinančios nuotėkų išvalymą iki LAND 10-96 nustatytų normų [4.10].
33. Nuotėkas naudojant laukams laistyti, privalu turėti ne mažesnius kaip 8 mėnesių nuotėkoms kaupti sukauptuvus, mobilius arba stacionarius laistymo įrenginius. Laistomi plotai turi atitikti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus [4.5].
Naudojant nuotėkas laukams laistyti, taikomi tie patys aplinkosaugos reikalavimai, kaip ir nurodytieji šio dokumento 19- 28 punktuose.
4 lentelė. Nuotėkų rūšys bei jų tvarkymo principai
| Nuotėkų rūšis |
Užterštumo pobūdis |
Tvarkymo principai |
|
| naudojimas dirvoms laistyti |
biologinis valymas |
||
| Buitinės |
vid. užterštos, mažos tręšiamosios vertės |
+ – - |
+ + - |
|
|
|
|
|
| Gamybinės: |
labai užterštos, didelės |
|
|
| siloso sultys |
tręšiamosios vertės |
+ + + |
- – - |
| pašarų ruošimo, virtuvių |
labai užterštos, vid. tręšiamosios vertės |
+ + - |
+ – - |
|
|
|
|
|
| melžimo bei šaldymo sistemų |
labai užterštos, vid. tręšiamosios vertės |
+ + - |
+ – - |
|
|
|
|
|
| melžyklų plovimo |
labai užterštos, didelės tręšiamosios vertės |
+ + + |
- – - |
|
|
|
|
|
| skerdyklų ir mėsos perdirbimo |
labai užterštos, vid. tręšiamosios vertės |
+ + - |
+ – - |
|
|
|
|
|
| Paviršinės: |
|
|
|
|
|
|
|
|
| atliekų ir dumblo kompostavimo aikštelių |
vid. užterštos, vid.tręšiamosios vertės |
+ – - |
+ + - |
|
|
|
|
|
| diendaržių |
vid. užterštos, vid. tręšiamosios vertės |
+ – - |
+ + - |
|
|
|
|
|
| gyvulių paėmimo aikštelių, bandokelių |
vid. užterštos, vid. tręšiamosios vertės |
+ – - |
+ + - |
|
|
|
|
|
VII. APLINKOS MONITORINGO DIDELĖSE FERMOSE VYKDYMO TVARKA
34. Aplinkos monitoringo organizacinę struktūrą bei su tuo susijusią atsakomybę nustato Aplinkos ministerija kartu su kitomis suinteresuotomis tarnybomis [4.1; 4.3].
35. Vykdant aplinkos monitoringą, stebimi, vertinami bei prognozuojami fizinio, cheminio ir biologinio poveikio šaltiniai, jų poveikis aplinkai (paviršiniam ir požeminiam vandeniui, auginamų augalų kokybei, dirvožemiui, atmosferai). Aplinkos monitoringas privalomas didelėse fermose, kurių pajėgumas – 500 SGV ir daugiau per metus, o kai kuriais atvejais ir kitose fermose, jeigu tai nurodoma gamtos išteklių naudojimo leidime. Srutų laistymo laukų drenažo ir paviršinio vandens monitoringas privalomas, kai fermos pajėgumas 200 SGV ir daugiau per metus.
36. Didelių fermų aplinkos monitoringo vykdymą reglamentuoja Aplinkos monitoringo įstatymas, jo apimtį ir taikymo tvarką nustato Aplinkos ministerija [4.3]. Aplinkos monitoringo vykdymo sąlygos nurodomos gamtos išteklių naudojimo leidimuose [4.6].
37. Didelės fermos aplinkos monitoringą finansuoja savo lėšomis. Aplinkos monitoringą gali vykdyti ūkio subjektai ir laboratorijos, turinčios Aplinkos ministerijos leidimus laboratorinėms analizėms bei monitoringui atlikti [4.12].
38. Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka aplinkos monitoringo duomenys nemokamai teikiami Aplinkos monitoringo duomenų fondui. Už monitoringo duomenų patikimumą atsako monitoringo vykdytojai įstatymų nustatyta tvarka.
39. Vykdant monitoringą, nustatomi (kaupiami) šie duomenys (rodikliai):
- apie suvartoto vandens kiekį ir kokybę (gyvulių girdymo, šėrimo, plovimo ir kt. reikmėms);
- apie mėšlo ir srutų išeigą ir sudėtį, o jeigu fermoje mėšlas frakcionuojamas – kietosios bei skystosios frakcijų išeigą ir sudėtį. Tyrimai atliekami kartą per pusmetį. Tyrimais nustatoma pH, biogeninių medžiagų (NPK) ir sausųjų medžiagų (SM) kiekis;
- apie fermoje susidarančių kitų nuotėkų kiekį, jų sudėtį (pH, NPK, SM tyrimai atliekami kartą per pusmetį):
d) įmonės teritorijos paviršinių nuotėkų;
- apie laukų, skirtų mėšlui arba jo frakcijoms, taip pat nuotėkoms paskleisti, plotus, jų vietas bei naudojamas skleidimo technologijas;
- apie laukų dirvožemio pagrindines agrochemines savybes: pH, humusas, judrusis fosforas ir kalis (tyrimai atliekami ne rečiau kaip kartą per 3 metus);
- apie metines ir vienkartines laukų tręšimo (NP) bei metines ir vienkartines skleidimo normas ir tręšimo režimą;
- apie laukams tręšti papildomai naudojamas mineralines trąšas, chemines medžiagas, kiekius, jų naudojimo terminus;
- apie pasėlių struktūrą ir derlingumą;
- apie drenažo bei paviršinio vandens, ištekančio iš įmonės teritorijos, kiekius ir užterštumą (kiekio matavimai ir vandens kokybiniai tyrimai atliekami kartą per pusmetį). Tyrimais nustatomas pH, BDS7, SM, Nb, Pb, K, Cl, naftos produktai;
- apie drenažo bei paviršinio vandens, ištekančio iš tręšiamų plotų, kiekius ir užterštumą (kiekio matavimai ir vandens kokybiniai tyrimai atliekami tręšimo metu, ne rečiau kaip kartą per mėnesį, suderinus su tręšimo grafiku praėjus 3-5 dienoms po tręšimo).Tyrimais nustatomas pH, BDS7, SM, Nb, Pb, K, Cl. Prieš tręšimo sezono pradžią nustatomos visų kontroliuojamų rodiklių foninės reikšmės.
40. Požeminio vandens tyrimų poreikį nustato Aplinkos ministerijos tarnybos, pagal pateiktą medžiagą įvertinusios laistomų laukų vietovės geologines ir hidrogeologines sąlygas bei didelių fermų paviršiniams vandenims daromą žalą. Jeigu nurodoma atlikti požeminio vandens tyrimus, parengiama požeminio vandens monitoringo programa, kuri suderinama su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentu ir tvirtinama Lietuvos geologijos tarnybos [4.13].
41. Rengiant požeminio vandens monitoringo programą, būtina:
- atsižvelgus į konkrečias geologines ir hidrogeologines bei kitas gamtines sąlygas ir technologinius fermų ypatumus, numatyti ne mažiau kaip 3-5 stebėjimo gręžinius, kurių gylis siektų pirmąjį nuo žemės paviršiaus (gruntinį) vandeningąjį sluoksnį. Gręžinių vietos parenkamos galimose užteršti teritorijose;
- požeminio vandens tyrimus atlikti ne rečiau kaip 2 kartus per metus – prieš pradedant laukų tręšimą (pavasarį) ir baigus tręšimo darbus (rudenį). Būtina nustatyti šiuos rodiklius: pH, Eh, temperatūrą, savitąjį elektros laidį (SEL), NH4, NO3, NO2, Nb, Pb, P-PO4, permanganato skaičių (PO), ChDS ir vieną kartą per metus – bendrą (makrokomponentinę) vandens cheminę sudėtį. Vandens mėginių ėmimo metu (prieš išpumpuojant vandenį iš gręžinių) būtina išmatuoti požeminio vandens lygį;
- nustačius, kad dėl fermos poveikio požeminiame vandenyje bent vienas iš anksčiau išvardytų rodiklių yra didesnis negu geriamojo vandens didžiausia leidžiama koncentracija (DLK), būtina numatyti požeminio vandens bakteriologinio užterštumo ir kitus išsamesnius tyrimus. Šiuo atveju stebimų gręžinių skaičius, analizuotini cheminiai rodikliai ir mėginių ėmimo dažnis nustatomi įvertinus faktinį požeminio vandens užterštumo lygį ir pobūdį, užterštą plotą, teršalų sklidimo greitį ir kt.;
- teritorijoje, kurioje užterštas pirmasis požeminio vandens sluoksnis, papildomai įrengti vieną stebimąjį gręžinį, kurio gylis siektų pirmąjį tarpsluoksninį vandeningąjį horizontą.
1 priedas (rekomendacinio pobūdžio)
ĮVAIRIŲ RŪŠIŲ IR PRODUKTYVUMO GYVULIŲ VIDUTINĖ EKSKREMENTŲ IŠEIGA (T PER METUS)
| Gyvulių rūšis ir produktyvumas |
Išmatos |
Šlapimas |
Iš viso |
|
|
|
|
|
| Melžiamos karvės: |
|
|
|
| kai metinis primilžis iki 5 000 kg |
11,0 |
7,0 |
18,0 |
| kai metinis primilžis iki 7 000 kg |
13,0 |
8,0 |
21,0 |
| kai metinis primilžis iki 9 000 kg |
15,0 |
9,0 |
24,0 |
|
|
|
|
|
| Telyčios nuo 1 m. |
7,3 |
2,5 |
9,8 |
|
|
|
|
|
| Veršeliai iki 1 m. |
2,5 |
1,5 |
4,0 |
|
|
|
|
|
| Mėsinių galvijų prieauglis iki 2 m. |
6,5 |
4,4 |
10,9 |
|
|
|
|
|
| Paršavedės su paršeliais |
3,4 |
5,0 |
8,4 |
|
|
|
|
|
| Penimos kiaulės |
0,7 |
1,0 |
1,7 |
|
|
|
|
|
| Dedeklės (1 000 paukščių) |
|
|
55,0 |
|
|
|
|
|
| Mėsinės vištos (1 000 paukščių) |
|
|
10,0 |
|
|
|
|
|
| Arkliai |
8,8 |
2,7 |
11,5 |
|
|
|
|
|
| Avys |
0,5 |
0,23 |
0,73 |
|
|
|
|
|
______________
2 priedas (rekomendacinio pobūdžio)
VIDUTINĖ BIOGENINIŲ MEDŽIAGŲ (NPK) SANKAUPA ĮVAIRIŲ RŪŠIŲ IR PRODUKTYVUMO GYVULIŲ ŠVIEŽIAME MĖŠLE (KG PER METUS)
| Gyvulių rūšis ir produktyvumas |
N |
P |
K |
|
|
|
|
|
| Melžiamos karvės: |
|
|
|
| kai metinis primilžis iki 5 000 kg |
75 |
13 |
85 |
| kai metinis primilžis iki 7 000 kg |
95 |
15 |
90 |
| kai metinis primilžis iki 9 000 kg |
115 |
18 |
110 |
|
|
|
|
|
| Telyčios nuo 1 m. |
36 |
6 |
49 |
|
|
|
|
|
| Veršeliai iki 1 m. |
30 |
3 |
32 |
|
|
|
|
|
| Mėsinių galvijų prieauglis iki 2 m. |
42 |
6 |
44 |
|
|
|
|
|
| Paršavedės su paršeliais |
26 |
10 |
12 |
|
|
|
|
|
| Penimos kiaulės |
9 |
2 |
4 |
|
|
|
|
|
| Dedeklės (1 000 paukščių) |
600 |
140 |
140 |
|
|
|
|
|
| Mėsinės vištos (1 000 paukščių) |
220 |
50 |
75 |
|
|
|
|
|
| Arkliai |
69 |
12 |
43 |
|
|
|
|
|
| Avys |
8 |
1 |
6 |
|
|
|
|
|
______________
3 priedas
MĖŠLIDĖS IR SRUTŲ SUKAUPTUVO TALPŲ SKAIČIAVIMO PAVYZDYS
Pavyzdžiui, ūkininko fermoje laikoma:
a) 10 melžiamų karvių (metinis primilžis – 5 000 kg);
b) 2 telyčios (1-2 metų);
c) 3 veršeliai iki 1 metų;
d) 5 paršavedės su paršeliais.
Tvartas gausiai kreikiamas, susidaro tirštas kraikinis mėšlas.
Reikia apskaičiuoti atviros mėšlidės bei srutų sukauptuvo talpas 8 mėnesiams. Į srutų sukauptuvą srutos bus nuleidžiamos iš mėšlidės bei tvarto, o paviršinės nuotėkos – iš 80 m2 teršiamos aikštelės, esančios tarp mėšlidės ir tvarto.
Mėšlidės ir srutų sukauptuvo talpai skaičiuoti naudojami duomenys, esantys 1 lentelėje.
1. Mėšlidės aikštelės plotas bus toks:
a) 5,9 x 10 = 59,0 m2;
b) 2,2 x 2 = 4,4 m2;
c) 1,2 x 3 = 3,6 m2;
d) 2,3 x 5 = 11,5 m2
Iš viso – 78,5 m2.
Bendras mėšlidės plotas skaičiuojamas 80 m2.
Aikštelės matmenys 8x10 m.
Mėšlidės talpa 80x1,5=120 m3.
2. Srutų sukauptuve bus kaupiamos šios nuotėkos:
2.1. Srutos, atitekančios iš mėšlidės, bei nuotėkos iš tvarto. Skaičiavimams naudojame 1 lentelę:
a) 6,0 x 10 = 60,0 m3;
b) 2,4 x 2 = 4,8 m3;
c) 1,4 x 3 = 4,2 m3;
d) 3,7 x 5 = 18,5 m3
Iš viso – 87,5 m3.
2.2. Užterštos paviršinės nuotėkos yra iš 80 m2 aikštelės, esančios tarp mėšlidės ir tvarto. Kritulių (10% tikimybės) kiekis per 8 mėnesių (spalio-gegužės mėnesiais) laikotarpį yra 400 mm. Paviršinio vandens kiekis iš 80 m2 ploto bus: 80 x 0,4 = 32,0 m3.
Bendra srutų sukauptuvo talpa bus 87,5 + 32,0 = 119,5 m3.
Cilindro formos srutų sukauptuvo matmenys skaičiuojami taip: naudingasis gylis – 2,5 m, skersmuo – 8,0 m, naudingasis tūris – 121,5 m3.
______________
4 priedas
SKLEIDIMO NORMŲ (MSN IR VSN, T/HA) SKAIČIAVIMAS,
TRĘŠIMUI NAUDOJANT MĖŠLĄ, DUMBLĄ IR KOMPOSTUS
|
|
Biogeninių medžiagų kiekis nustatomas sausoje organinių trąšų medžiagoje (g/kg sausųjų medžiagų):
bendrasis N – Kjeldalio metodu;
bendrasis P – molibdatiniu su askorbinine rūgštimi.
Sausųjų medžiagų kiekis organinėse trąšose nustatomas džiovinant jas 105°C temperatūroje.
Priklausomai nuo organinėse trąšose esančių biogeninių medžiagų kiekio ir tręšimo normos iš šio priedo nomogramos nustatoma skleidimo norma, reiškiama t/ha sausų medžiagų.
Praktiniam naudojimui skleidimo norma (nustatyta iš nomogramos) perskaičiuojama į skleidimo normą, išreikštą tonomis hektarui (t/ha) natūralaus drėgnumo medžiagos (SN), pagal formulę:
SN = 100SNS/S,
čia SNS – skleidimo norma t/ha sausų medžiagų (nustatoma iš nomogramos);
S – sausų medžiagų kiekis organinėse trąšose %.
______________
5 priedas
SKLEIDIMO NORMŲ (MSN IR VSN, T/HA) SKAIČIAVIMAS,
TRĘŠIMUI NAUDOJANT SRUTAS IR NUOTĖKAS
|
|
Biogeninių medžiagų kiekis nustatomas esant natūralaus drėgnumo medžiagai (mg/l):
bendrasis N – Kjeldalio metodu;
bendrasis P – molibdatiniu su askorbinine rūgštimi.
Priklausomai nuo organinėse trąšose esančių biogeninių medžiagų kiekio ir trąšų normos šioje nomogramoje pavaizduota skleidimo norma išreikšta t/ha.
______________