LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO ĮMONIŲ ĮSISKOLINIMO LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO BANKUI PRISKYRIMO VIDAUS SKOLAI
1992 m. gegužės 7 d. Nr. 333
Vilnius
1. Priskirti žemės ūkio įmonių trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas, paimtas iš Lietuvos žemės ūkio banko nuo 1990 m. sausio 1 d. iki 1992 m. gegužės 6 d., valstybės vidaus skolai.
2. Laikinai, iki bus sukauptas Agrarinės reformos fondas, priskirti žemės ūkio įmonių ilgalaikes paskolas (įskaitant ir atidėtas), paimtas iki 1990 m. sausio 1 d., valstybės vidaus skolai.
3. Nustatyti, kad žemės ūkio įmonių akcijos (atitinkančios neprivatizuoto valstybinio kapitalo dalį) perduodamos į Lietuvos investicijų banko balansą valstybės vidaus skolai dengti. Be to, valstybės vidaus skola dengiama ir palūkanos už ją mokamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 310 „Dėl palūkanų normų“ 4.1 ir 4.2 punktuose nustatyta tvarka.
4. Nuo 1992 m. gegužės 7 d. neskirti ilgalaikių paskolų likviduojamoms žemės ūkio įmonėms. Iki 1992 m. birželio 15 d. gali būti suteiktos trumpalaikės paskolos tarpusavio atsiskaitymų įskaitos debetiniam saldui bei pavasario lauko darbų išlaidoms dengti, bet tik toms žemės ūkio įmonėms, kuriose gamybinių-technologinių komplektų pagrindu steigiamos įmonės dar neįregistruotos ir pastarųjų pajamos bei išlaidos apskaitomos žemės ūkio įmonių sąskaitose.
5. Nustatyti, kad žemės ūkio įmonių trumpalaikės paskolos, paimtos po 1992 m. gegužės 7 d., paskirstomos gamybiniams-technologiniams komplektams proporcingai įgyjamo (privatizuoto) žemės ūkio įmonių turto vertei.
6. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 310 „Dėl palūkanų normų“, išdėstyti 4.2 punktą taip:
„4.2. iš Lietuvos banko gautų palūkanų už paskolas, suteiktas panaudojant Lietuvos valstybinių ir valstybinių akcinių bankų korespondentinių sąskaitų debetinį likutį, dengiama valstybės vidaus skola, kuri apskaitoma Lietuvos žemės ūkio banko balanse, ir mokamos palūkanos už šią skolą bei palūkanos už Rusijos centrinio banko negrąžintus gyventojų indėlius.
Lietuvos bankas, sudarydamas kredito sutartis su bankais, teikiančiais paskolas panaudojant korespondentinių sąskaitų debetinį likutį, paskirsto palūkanų pajamas Lietuvos žemės ūkio bankui ir Lietuvos taupomajam bankui, įvertindamas vidaus skolos dydį, indėlių struktūrą ir palūkanų bei bankų maržos dydį“.