Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL ŠIAULIŲ APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO

2008 m. rugsėjo 24 d. Nr. 1042

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Šiaulių apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama).

2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Šiaulių apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).

3. Įpareigoti Šiaulių apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo organizatorių, Šiaulių apskrities viršininką, per pusę metų nuo Šiaulių apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio plano sprendinių įgyvendinimo programą.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                         GEDIMINAS KIRKILAS

APLINKOS MINISTRAS                                                             ARTŪRAS PAULAUSKAS

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008

m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1042

ŠIAULIŲ APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais (Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 „Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 83-3029), Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160, (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nuostatomis, nacionalinėmis strategijomis ir kitais teisės aktais, nuorodos į kuriuos pateiktos atitinkamuose skyriuose, parengtas Šiaulių apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau vadinama – bendrasis (generalinis) planas).

2. Bendrojo (generalinio) plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į strateginio pasekmių aplinkai vertinimo proceso rezultatus. Vertinimo eigoje nustatytos ir pasirinktos tinkamiausios apskrities teritorijos vystymo alternatyvos, aptartos jų pasirinkimo priežastys.

3. Bendrasis (generalinis) planas suderintas su sąlygas išdavusiomis ministerijomis, gretimomis apskritimis ir apskrities savivaldybėmis, aprobuotas Šiaulių regiono plėtros tarybos 2007 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. R-3 „Dėl Šiaulių apskrities bendrojo (generalinio) plano sprendinių aprobavimo“ ir patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (2008 m. sausio 28 d. patikrinimo aktas Nr. 02).

4. Bendrojo (generalinio) plano numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija parengtos 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų.

5. Bendrajame (generaliniame) plane vartojamos sąvokos patvirtintos galiojančiais teisės aktais ir atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571).

II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA

I. Apskrities teritorijos vystymo bendrųjų tikslų sistema

6. Bendrajame (generaliniame) plane nustatyta bendrųjų teritorijos vystymo tikslų sistema sudaryta siekiant nuosekliai įgyvendinti darnaus vystymosi teritorinę politiką.

7. Pagrindinis bendrojo (generalinio) plano tikslas – parengti apskrities teritorijos darnaus vystymosi pagrindą, kuris užtikrintų sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektinių išteklių naudojimą, nuosaikų ir stabilų ekonomikos augimą, visuotinę visuomenės gerovę.

8. Socialinėje plotmėje numatyta:

8.1. plėtoti teritoriškai diferencijuotą socialinę-kultūrinę infrastruktūrą;

8.2. suteikti socialinio vystymo impulsą savivaldybėms – numatyti jų koordinuotos plėtros galimybes;

8.3. stiprinti regiono demografinį potencialą ir kultūrinį tapatumą;

8.4. sudaryti teritorines sąlygas įgyvendinti diferencijuotą regiono demografinę ir socialinę politiką, specialias regionines nedarbo mažinimo, kaimo bendruomenių aktyvinimo, švietimo, profesinio rengimo, mokslo, studijų ir socialinių paslaugų programas, padaryti jas prieinamesnes gyventojams;

8.5. kurti ir stiprinti apskrities kultūrinį tapatumą, remti etnokultūros teritorinę raišką;

8.6. mažinti socialinę atskirtį;

8.7. užtikrinti regiono gyventojams sveiką ir švarią aplinką.

9. Ekonominėje plotmėje numatyta:

9.1. užtikrinti ilgalaikius žemėnaudos prioritetus ir racionalų žemės naudojimo balansą;

9.2. naudoti tarptautinius ir šalies tranzitinius koridorius, alternatyvius energijos šaltinius, plėtoti naujų perspektyvių naudingųjų iškasenų gavybą ir taip skatinti apskrities ūkio plėtrą;

9.3. plėtoti ir modernizuoti Šiaulių regiono kelių infrastruktūrą – jungti juos prie vientisos šalies ir Europos Sąjungos sistemos, gerinti vietinių kelių kokybę;

9.4. modernizuoti žemės ir miškų ūkį – teritoriškai diferencijuoti, atlikti funkcinę jo konversiją, naudoti poilsio organizavimo kaime potencialą, plėtoti ekologinę žemdirbystę, turizmo infrastruktūrą ir turizmo verslą;

9.5. didinti pramonės ir verslo konkurencingumą – diegti didelės pridėtinės vertės gamybą ir informacines technologijas;

9.6. gerinti pramonės ir verslo aplinką.

10. Aplinkosaugos plotmėje numatyta:

10.1. išlaikyti ir stiprinti turimą sveiką aplinką, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir gamtinio karkaso palaikymo sistemą;

10.2. užtikrinti apskrities savitumus formuojančių gamtinės ir kultūrinės aplinkos vertybių efektyvią apsaugą ir racionalų naudojimą;

10.3. užtikrinti tik ekologiškai pagrįstų projektų ir strateginių kraštotvarkos programų įgyvendinimą.

11. Erdvinės struktūros vystymo plotmėje numatyta:

11.1. užtikrinti tikslingą ir darnią gyvenviečių erdvinės struktūros raidą, pagrįstą šalies erdvinio urbanistinio stuburo palaikymo ir tolygaus aktyvumo centrų išdėstymo darna;

11.2. užtikrinti tikslingą ir darnią saugomų teritorijų raidą, erdvinės struktūros vystymą atsižvelgiant į gamtinį karkasą;

11.3. numatyti priemones urbanistinio ir gamtinio karkasų erdvinei darnai, ekosistemų dinaminiam stabilumui ir kraštovaizdžiui palaikyti;

11.4. racionaliai paskirstyti apskrities teritorijos funkcinio naudojimo prioritetus;

11.5. taikyti aktyvias regioninės politikos priemones esamoms neigiamoms regionų raidos tendencijoms pakeisti;

11.6. kuo geriau naudoti turimą apskrities teritorijos potencialą;

11.7. išsaugoti ir stiprinti apskrities teritorijos savitumą.

II. APSKRITIES TERITORIJOS KONCEPCIJOS ERDVINĖS STRUKTŪROS VYSTYMO sąlygos

12. Pagrindinės vystymo jėgos, skatinančios erdvinės struktūros (teritorinius) pokyčius:

12.1. gyventojų pokytis apskrityje ir apskrities savivaldybėse;

12.2. bendras ekonominio lygio augimas.

13. Veiksniai, tiesiogiai lemiantys apskrities erdvinės struktūros formavimo pasirinkimą:

13.1. urbanizacijos plėtra, aglomeruojančio faktoriaus poveikis;

13.2. transporto infrastruktūros plėtra, jos kokybės gerėjimas;

13.3. inžinerinės infrastruktūros poreikio didėjimas, jos kokybės gerinimas;

13.4. socialinės infrastruktūros poreikio didėjimas, jos kokybės gerinimas;

13.5. turizmo ir rekreacijos infrastruktūros poreikio didėjimas, jos kokybės gerinimas.

14. Iš kelių alternatyvių variantų pasirinkta saikingo demografinio augimo, realios ekonominės raidos ir saikingos urbanizacijos alternatyva, padėsianti pasiekti šiuos tikslus:

14.1. stabilizuosis esamo apskrities gyvenamųjų vietovių tinklo gyventojų skaičius;

14.2. padaugės apskrities miestų gyventojų, sustiprės apskrities bazinis urbanistinis karkasas;

14.3. bus sustabdytas kitų miestų, esančių urbanistiniame karkase, nykimas;

14.4. sėkmingai įgyvendinant kaimo plėtros programas, stabilizuosis kaimo gyvenamųjų vietovių tinklo gyventojų skaičius arba jų nežymiai mažės dėl agrarinių technologijų modernėjimo ir efektyvesnio ūkininkavimo;

14.5. apskrities teritorijos urbanizacijos mastas susilygins su esamu šalies urbanizacijos mastu.

III. BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA

15. Nustatyta apskrities erdvinė (teritorinė) koncepcija – konkreti jos teritorijos sąranga, išreikšta atraminiais funkciniais teritoriniais karkasais ir funkcinėmis foninėmis struktūromis, pagal ankstesniuose skyriuose nustatytas erdvinės struktūros vystymo sąlygas.

16. Priimti apskrities atraminiai funkciniai teritoriniai karkasai – vientisi apibrėžtų funkcijų koncentravimosi centrų ir ašių teritoriniai junginiai. Abu šie funkciniai karkasai vaidina fundamentalų vaidmenį, nes planuojant apskrities teritoriją įgyvendinama poliarizuoto kraštovaizdžio dinaminės darnos idėja.

17. Apskrities teritorijoje formuojami dvejopi atraminiai funkciniai teritoriniai karkasai – urbanistinis ir gamtinis.

18. Apskrities urbanistinį karkasą sudaro:

18.1. aktyviausios ūkinės plėtros centrų ir ašių su labiausiai sukultūrinta gamtine aplinka ir išplėtotais geotechniniais kompleksais sistema, sudaranti funkcinį apskrities stuburą, kuris palaiko apskrities socialinį-ekonominį gyvybingumą;

18.2. gyvenviečių ir susisiekimo sistemos.

19. Apskrities urbanistinėje sistemoje išskiriamas perspektyvinis atraminis gyvenamųjų vietovių tinklas, kurį sudaro 3 hierarchijos lygmenų centrai (2 priedas „Teritorijos erdvinės struktūros koncepcija“):

19.1. I ir II lygmenų – R (regioninės) kategorijos stiprinamojo tipo regioninio rango metropolinis centras Šiauliai;

19.2. III lygmens – lokaliniai centrai, kurie apima esamus administracinius savivaldybių centrus ir plėtotinus kitus aptarnavimo centrus.

20. Apskrities urbanistinėje sistemoje išskirta tokia perspektyvinė urbanistinės integracijos ašių hierarchija:

20.1. I lygmuo – (IA, IB, IC kategorijų) tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys, numatytos esamų ir perspektyvinių tarptautinių transporto magistralių, jungiančių šalies regionus (jų centrus) tarpusavyje ir su kaimyninių valstybių regionais, pagrindu;

20.2. II lygmuo – regioninės urbanistinės integracijos ašys, jungiančios regionų dalis (jų centrus) ir siejančios jas su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis. Jos formuoja apskrities teritorijos karkasinį žiedą (krašto ir rajoninių kelių pagrindu), jungiantį visus lokalinius centrus tarpusavyje ir su apskrities centru;

20.3. III lygmuo – lokalinės jungtys, papildančios regionines urbanistinės integracijos ašis.

21. Apskrities teritorijos bendroje erdvinėje koncepcijoje (2 priedas „Teritorijos erdvinės struktūros koncepcija“) nustatyti:

21.1. urbanistinio karkaso centrų aglomeruojančio poveikio arealai ir bendras urbanistinio karkaso koncentruojančio poveikio arealas;

21.2. gamtinis karkasas, kurį apskrityje sudaro ekologinio aktyvumo centrų, ašių su mažiausiai sukultūrintais gamtiniais kompleksais ir ribota technine infrastruktūra sistema – atsvara jos urbanistiniam funkciniam stuburui.

22. Gamtinį karkasą apskrityje sudaro šios pagrindinės dalys, kurios pagal svarbą išskirtos kaip nacionalinės ir regioninės reikšmės gamtinio karkaso sudedamosios dalys:

22.1. geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, skiriančios stambias gamtines geosistemas ir atliekančios ekologinį kompensavimą tarpsisteminiu lygmeniu, ypač dideliu ekologiniu aktyvumu ir jautrumu pasižyminčios teritorijos: upių aukštupiai, vandenskyros, aukštumų ežerynai, kalvynai, aukštapelkynai, priekrantės, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo zonos;

22.2. geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, atliekančios ekologinį kompensavimą lateralinėse (horizontaliosios teritorinės migracijos) geosistemose. Tai paprastai teritorijos, reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu, taip pat galinčios transformuoti šoninį nuotėkį ar kitus srautus: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės, kiti vertingi ekotopai stambiųjų apskrities geosistemų viduje;

22.3. migracijos koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kuriais vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir biologinių rūšių migracija.

23. Gamtinio karkaso teritorijų ekologinis optimizavimas susijęs su bendru apskrities miškingumo didinimu, pirmiausia labiausiai bioekologiškai nuskurdintoje zonoje Mūšos ir Nevėžio vandenskyroje, prasidedančioje nuo Šiaulių miesto pietinės dalies link Radviliškio, Baisogalos, Šeduvos ir einančios per Daugyvenės kraštovaizdžio draustinį.

24. Išskirtas apskrities ekologinis tinklas – gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausios bioekologinės svarbos buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijos koridorius.

25. Nustatytos apskrities teritorijos kitos funkcinės struktūros – tolygaus paplitimo funkcinės teritorijos sąrangos sluoksniai. Svarbiausia tokių struktūrų – bioprodukcinis (agrarinis, miškų) sluoksnis, kurį sudaro visos bioprodukcinio ūkio teritorijos ir lokalinė jų aplinkos infrastruktūra.

26. Apskrities bendrojoje koncepcijoje siūlomas toks kitų funkcinių struktūrų naudojimas:

26.1. intensyvaus naudojimo teritorijos;

26.2. ekologinio stabilizavimo arba tausojančio naudojimo ir konversijos teritorijos.

27. Apskrities teritorija suskirstyta į 7 teritorijos vystymo tipų arealus (2 priedas „Teritorijos erdvinės struktūros koncepcija“):

27.1. aglomeruotos urbanizacijos, turizmo ir konversijos vystymo arealas – Šiaulių aglomeracinė zona – Radviliškio, Šiaulių, Kuršėnų ruožas ir sankirta su transeuropiniu IA koridoriumi Pskovas–Ryga–Šiauliai–Kaliningradas–Varšuva–Krokuva–Budapeštas E77 („Via Hanseatica“);

27.2. bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealai – žymesnių ekologinių ribojimų nekeliantys lyguminiai arealai apskrities šiaurėje, vakaruose, rytuose, pietryčiuose;

27.3. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealai – ekologinių ribojimų reikalingi arealai rytinėje ir vakarinėje apskrities dalyse;

27.4. tausojančio bioprodukcinio naudojimo ir konversijos vystymo arealai – ekologinių ribojimų reikalingi arealai pietinėje ir vakarinėje apskrities dalyse;

27.5. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealai – valstybinių regioninių parkų ir kitų saugomų teritorijų arealai;

27.6. rekreacinio vystymo ir konversijos arealai – agrariniai arba miškingi ir ežeringi tvenkinių ir upių slėnių arealai;

27.7. konservacinio-bioprodukcinio vystymo ir konversijos arealai – esamų biosferos poligonų ir saugotinų gamtinių teritorijų arealai.

28. Apskrityje vyrauja bioprodukcinio naudojimo teritorijų – bioprodukcinio intensyvaus naudojimo, tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo ir ekologinio ūkininkavimo ir konversijos vystymo tipų arealai, atspindintys bioprodukcinio ūkio (pirmiausia miškų ir žemės ūkio) interesus.

29. Intensyvaus naudojimo vystymo tipo arealams priskirtos lyguminės ir silpnai banguotos derlingais dirvožemiais pasižyminčios Joniškio, Pakruojo, iš dalies Radviliškio, Akmenės ir Šiaulių rajonų savivaldybių teritorijos. Joms nekeliami didesni ekologiniai apribojimai.

30. Tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo ir ekologinio ūkininkavimo ir konversijos vystymo tipų arealai apima ekologiškai jautrias teritorijas apskrities pietvakariuose – Kelmės rajono savivaldybėje ir iš dalies Akmenės, Radviliškio, Pakruojo ir Šiaulių rajonų savivaldybėse, kuriose turėtų būti orientuojamasi į gamtinę aplinką tausojančias ūkinio naudojimo formas ir technologijas.

IV. TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI

31. Apskrities teritorijos perspektyvinis funkcinis zonavimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane pateikta šalies perspektyvinio funkcinio makrozonavimo sistema ir atlikta esamos būklės analize.

32. Didžiuma apskrities teritorijos patenka į šiaurės ir vidurio Lietuvos funkcinių prioritetų sritį, kuri apima dideles lyguminio pobūdžio teritorijas šalies šiaurėje ir viduryje. Joms priskiriamos ekologiškai stabilios teritorijos su vidutinio našumo ir našiomis žemėmis, kuriose investicijos į ūkinių struktūrų plėtrą ir žemės ūkio produkcijos gamybą duos didžiausią ekonominį efektą. Greta pagrindinės žemės ūkio krypties, atsižvelgiant į arealo gamtines sąlygas ir ūkinės veiklos specifiką, papildomi ūkinės veiklos prioritetai – intensyvi arba tausojanti miškų ūkio veikla. Nedidelė apskrities dalis patenka į vidurio žemaičių funkcinių prioritetų sritį, kuri apima Kuršo–Žemaičių aukštumas ir plynaukštes. Jos naudojamos žemės ir miškų ūkiui, o ateities prioritetai turėtų būti tausojantis miškų ūkis, konservacija ir rekreacija.

33. Bendrajame (generaliniame) plane (1 priedas „Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai“):

33.1. išskirta riba, skirianti šiaurės ir vidurio Lietuvos ir vidurio žemaičių funkcinių prioritetų sritis. Ji patraukta piečiau Šiaulių miesto savivaldybės ribos, gretimos teritorijos priskirtos šiaurės ir vidurio Lietuvos sričiai, nes tai tiksliau atspindi realų teritorijos fizinių savybių potencialą;

33.2. išskirta 11 rajonų pagal teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus, kurių suvestinė su jų polifunkcinio zonavimo indeksais pateikta 1 lentelėje. Tai gana stambios teritorijos, pasižyminčios panašiomis gamtinėmis, urbanistinėmis ir ūkinėmis sąlygomis ir besikartojančiais savitais funkcinių prioritetų kompleksais.

1 lentelė. Funkcinių prioritetų sritys, rajonai ir porajoniai

Funkcinių prioritetų sritys ir rajonai	Funkcinių prioritetų rajonų indeksai	Funkcinių prioritetų porajoniai	Funkcinių prioritetų porajonių indeksai
VIDURIO ŽEMAIČIŲ SRITIS	mkR
Užvenčio	ŽM
		Užvenčio	ŽM
Kelmės	žmkr
		Kelmės	žmr
		Karklėnų	žrk
Tytuvėnų–Kurtuvėnų	mKR
		Bubių	mRk
		Kurtuvėnų	Krm
		Tytuvėnų	Krm
		Padubysio	žm
		Tyrulių –Šaukoto	kmr
ŠIAURĖS IR VIDURIO LIETUVOS SRITIS	ŽM
Pašušvio	žmk
		Daugėlaičių	žm
		Pašušvio	kMž
		Daugyvenės	kmr
Naujosios Akmenės	ŽM
		Naujosios Akmenės	ŽM
		Vegerių	žm
Ventos–Žagarės–Gruzdžių	mrK
		Kamanų	Km
		Papilės	Kmr
		Švendrių	kMž
		Šakynos	žm
		Gruzdžių	kMm
		Ventos	mž
Joniškio	ŽM
		Joniškio	ŽM
		Mikoliškio	žm
Kuršėnų–Šiaulių–Radviliškio	Umr
		Šiaulių–Kuršėnų–Radviliškio	Umr
Pakruojo–Linkuvos	mkž
		Gedžiūnų	kMm
		Pakruojo	Mž
Meškuičių–Rozalimo	ŽM
		Rozalimo	ŽM
Sidabravo	ŽM
		Sidabravo	ŽM

Teritorijų naudojimo indeksai: Ž – intensyvus žemės ūkis, ž – tausojantis žemės ūkis; M – intensyvus miškų ūkis, m – tausojantis miškų ūkis; R – intensyvi rekreacija, r – ekstensyvi rekreacija; K – instituciškai organizuota konservacija, k – įstatymiškai organizuota konservacija; U – aglomeruota urbanizacija.

34. Funkcinių prioritetų rajonai išskiriami į smulkesnius vienetus – 26 polifunkcinius porajonius, apimančius gana nedideles teritorijas, kurios pasižymi panašiomis ūkinėmis ir apsauginėmis funkcijomis, suskirstytomis į 6 funkcinių prioritetų kompleksus. Jie pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Funkcinių prioritetų kompleksai Šiaulių apskrities savivaldybėse

Funkcinių prioritetų kompleksai	Šiaulių miesto savivaldybė	Akmenės  rajono savivaldybė	Joniškio rajono savivaldybė	Kelmės rajono savivaldybė	Pakruojo rajono savivaldybė	Radviliškio rajono savivaldybė	Šiaulių rajono savivaldybė
	tūkst. hektarų procentų	tūkst. hektarų procentų	tūkst. hektarų procentų	tūkst. hektarų procentų	tūkst. hektarų procentų	tūkst. hektarų procentų	tūkst. hektarų procentų
Ia Km (instituciškai organizuota  rezervatinė konservacija ir tausojantis miškų ūkis)		10,9 12,9
II a Krm (instituciškai organizuota konservacija, ekstensyvi rekreacija ir tausojantis miškų ūkis)		9,3 11	10 8,7	27,5 16,2		0,1 0,1	9,8 5,4
III a-c km(M)r(R) (įstatymiškai organizuota konservacija, įvairaus pobūdžio miškų ūkis ir įvairaus  pobūdžio rekreacija)			22,8 19,7	8,1 4,7	23,5 17,9	43,2 26,5	47,6 26,3
IV a-d žm(M)r(R) (tausojantis žemės ūkis, įvairaus pobūdžio miškų ūkis ir rekreacija)		38,7 46	11,8 10,2	104,2 61,1	46,3 35,2	50 30,6	62,2 34,4
V a-c Žm(M) (intensyvus žemės ūkis ir įvairaus pobūdžio miškų ūkis)		25,4 30,1	70,6 61,3	30,7 18	61,8 46,9	50,2 30,7	34,9 19,3
VI Umr (aglomeruota urbanizacija, tausojantis miškų ūkis ir ekstensyvi rekreacija)	8,1 100					19,9 12,2	26,3 14,6
Iš viso	8,1 100	84,4 100	115,2 100	170,5 100	131,6 100	163,5 100	180,7 100

35. Apskrities savivaldybių vystymo skirtumus lemia tiek teritorinė kraštovaizdžio struktūra, tiek turima gamtinių išteklių specifika, gamtinio ir urbanistinio karkaso ir saugomų teritorijų lokalizavimas. Teikiamas funkcinių prioritetų perspektyvinis pasiskirstymas turi užtikrinti konceptualius darnaus vystymosi interesus.

36. Pagal vyraujančius teritorijų naudojimo ir tvarkymo principus išskirtos nedidelės funkcinių prioritetų vietovės, kuriose sukoncentruota tam tikra konkreti veikla. Pagal šios veiklos pobūdį apskrities teritorijoje yra tokios svarbiausios šių funkcinių prioritetų vietovės (1 priedas „Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai“):

36.1. svarbiausios urbanistinio vystymo vietovės (3 lygmenų);

36.2. svarbiausios rekreacinio vystymo vietovės (2 lygmenų);

36.3. svarbiausios galimų kasybos interesų vietovės (eksploatuojamų durpynų ir naudingųjų iškasenų teritorijos, galima angliavandenilių lokalizacijos zona);

36.4. gynybinių interesų vietovė (Zoknių karinis aerodromas);

36.5. valstybinių saugomų teritorijų vietovės.

V. TERITORIJOS TVARKYMO, REGLAMENTAVIMO, NAUDOJIMO IR APSAUGOS PRINCIPAI

37. Principinės konceptualios regioninių reglamentų nuostatos susijusios su nustatytais teritorijos vystymo tipais ir jiems priskiriamomis funkcijomis (2 priedas „Teritorijos erdvinės struktūros koncepcija“). Rekomenduojamos tokios principinių reglamentų grupės:

37.1. konservaciniu požiūriu vertingiausių teritorijų:

37.1.1. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealų (2-3);

37.1.2. bioprodukcinio-konservacinio vystymo ir konversijos arealų (2-5);

37.2. bioprodukcinio naudojimo teritorijų:

37.2.1. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealų (2-1);

37.2.2. tausojančio bioprodukcinio naudojimo ir konversijos vystymo arealų (2-2);

37.2.3. bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealų (1-2);

37.3. rekreacinio naudojimo teritorijų – rekreacinio vystymo ir konversijos arealų (2-4);

37.4. urbanistinio vystymo teritorijų – urbanistinio vystymo arealų (1-1).

38. Bendrieji konservaciniu požiūriu vertingiausių teritorijų aplinkosaugos reikalavimai:

38.1. prioritetas teikiamas gamtinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimui ir atkūrimui;

38.2. rekomenduojama ir skatinama veikla, gausinanti ir išryškinanti saugomus objektus, atkurianti tradicinės gyvensenos būdą ir amatus, tradicinės architektūros pastatų statybą (išlaikant etnoarchitektūrai būdingas formas, mastelį ir medžiagas), kultūros paveldo vertybes (pirmiausia statinius) pritaikant rekreacijai;

38.3. ribojamas intensyvus užstatymas, žemės ūkio veikla, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, naudingųjų iškasenų gavyba, karinių objektų statyba;

38.4. draudžiama veikla, keičianti saugomų urbanistikos ir architektūros kompleksų, kitų saugomų objektų vertės požymius, istoriškai susiformavusį kraštovaizdį,  gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose pramonės įmonių statyba ir įvairi veikla, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų.

39. Atsižvelgiant į nustatyto vystymo tipą, taikomos papildomos teritorijų naudojimo ir apsaugos sąlygos:

39.1. konservaciniu požiūriu vertingiausių teritorijų konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealuose (2-3) gali būti:

39.1.1. pertvarkomos esamo žemės naudojimo kryptys ir prioritetai, norint ekologizuoti ūkinę veiklą, atkurti ir gausinti gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (tam tikrais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo plėtrai;

39.1.2. plėtojama veikla, atitinkanti gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos interesus, – tausojantis miškų ūkis ir rekreacija, pažintinis turizmas, teikiama parama specialioms socialinėms programoms įgyvendinti;

39.1.3. intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį arba tausojantį miškų ūkį (didinamas miškingumas), rekreaciją ir kaimo turizmą, plėtojami tradiciniai verslai ir tausojanti žuvininkystė;

39.1.4. didinamas miškingumas, plėtojama apsauginių ir rekreacinių želdynų sistema, tausojantis miškų ūkis ir tausojanti žuvininkystė;

39.1.5. ribojamas tradicinės žemdirbystės keitimas į intensyvų ūkį, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas – iš miškų ūkio į kitą paskirtį;

39.1.6. neleidžiama draustiniuose statyti naujų stacionarių poilsio objektų, keisti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties – iš miškų ūkio į žemės ūkio ir kitą paskirtį;

39.2 konservaciniu požiūriu vertingiausių teritorijų bioprodukcinio-konservacinio vystymo ir konversijos arealuose (2-5) gali būti:

39.2.1. pertvarkomos esamo naudojimo kryptys ir prioritetai, siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią gamtinio-kultūrinio komplekso specifiką ir pajėgumą;

39.2.2. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (tam tikrais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo plėtrai, įvairaus pobūdžio žemės ūkio ar miškų ūkio plėtrai;

39.2.3. konservacinį statusą turinčių saugomų teritorijų nustatytose zonose intensyvus žemės ar miškų ūkis pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį arba tausojantį miškų ūkį;

39.2.4. ribojamas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas – iš miškų ūkio į žemės ūkio ar kitą paskirtį ir intensyvi miškų ūkio veikla;

39.3. bioprodukcinio naudojimo teritorijose:

39.3.1. prioritetas teikiamas miškų ūkio arba žemės ūkio plėtrai;

39.3.2. gali būti ribojamas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas – iš miškų ūkio į kitos paskirties (gyvenamąją, pramonės, naudingųjų iškasenų);

39.3.3. skatinamas valstybės remiamas agroželdinių sistemos kūrimas gamtinio karkaso teritorijose, bendro teritorijos miškingumo didinimas;

39.3.4. gyvenvietės plėtojamos pagal tų gyvenviečių teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reglamentus;

39.4. bioprodukcinio naudojimo teritorijų tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealuose (2-1) rekomenduojama esamo naudojimo kryptis keisti siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią gamtinio-kultūrinio komplekso specifiką ir pajėgumą:

39.4.1. žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius pirmiausiai gamtinio karkaso teritorijose, intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį, sodininkystę arba kaimo turizmą, plėtojami kaimo verslai, ypač daug dėmesio skiriama specialių socialinių-ekonominių programų parengimui ir įgyvendinimui;

39.4.2. rekomenduojama plėtoti tausojančio pobūdžio žuvininkystę ir medžioklės ūkį;

39.5. bioprodukcinio naudojimo teritorijų tausojančio bioprodukcinio naudojimo ir konversijos vystymo arealuose (2-2) rekomenduojama esamo naudojimo kryptis keisti siekiant vystyti veiklą, labiausiai atitinkančią ekologinius reikalavimus:

39.5.1. plėtojamas tausojantis žemės ūkis ir tausojantis miškų ūkis;

39.5.2. prioritetas teikiamas ekologiškai švarios žemdirbystės plėtrai, papildomas prioritetas – ekstensyvios (tam tikrais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo plėtrai;

39.5.3. žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, naudojamos tausojančiam bioprodukciniam naudojimui ir konversijai;

39.6. bioprodukcinio naudojimo teritorijų bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealuose (1-2):

39.6.1. plėtojamas intensyvus miškų ūkis ir intensyvus žemės ūkis;

39.6.2. gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojamas remiamas teritorijos miškingumo didinimas, agroželdinių sistemos, tausojančio žemės ūkio plėtra;

39.7. rekreacinio naudojimo teritorijų rekreacinio vystymo ir konversijos arealuose (2-4):

39.7.1. prioritetas teikiamas intensyvios rekreacijos ir turizmo plėtrai;

39.7.2. esamus išteklius rekomenduojama naudoti stacionariam poilsiui organizuoti, formuoti miško parkus, kurti želdinių sistemą agrarinėse vandens telkinių pakrantėse, įrengti trumpalaikio poilsio vietas, stovyklavietes;

39.7.3. ypač daug dėmesio skiriama specialių poilsio, turizmo ir rekreacijos plėtros programų parengimui ir įgyvendinimui;

39.7.4. rekomenduojama žemės ūkio naudmenas keisti į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, didinti teritorijos miškingumą, ypač gamtinio karkaso zonose;

39.7.5. gerinamas vandens telkinių ir esamų miškų rekreacinis potencialas, plėtojama mėgėjiška žvejyba;

39.8. urbanistinio vystymo teritorijų arealuose (1-1):

39.8.1. prioritetas teikiamas intensyvaus užstatymo teritorijų plėtrai;

39.8.2. plėtojama susisiekimo sistema, būstas, infrastruktūra, pramonė ir komunalinis ūkis, tobulinama valdymo infrastruktūra;

39.8.3. palaikomas istorinių miestų dalių urbanistinis architektūrinis savitumas, aktyviai remiamas nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas, atkūrimas ir naudojimas;

39.8.4. skatinama plėtoti dviračių transportą (biotransportą), trumpalaikio poilsio ir sporto įrenginių zonas;

39.8.5. formuojama apsauginių ir parko želdinių sistema.

VI. REGIONINĖS POLITIKOS FORMAVIMO NUOSTATOS

40. Regioninė politika bus formuojama pagal tokias koncepcines nuostatas:

40.1. glaudžiau siejamos Europos Sąjungos, šalies ir apskrities regioninės politikos nuostatos. Regioninis matmuo, įtrauktinas į visas bendras nacionalines šakines programas, privalės atspindėti regiono poreikius, kurių tenkinimą įgaliota valstybės institucija privalo užtikrinti regiono plėtros plane;

40.2. svarbiausios regioninės politikos apskrityje formavimo ir įgyvendinimo priemonės yra:

40.2.1. valstybės ilgalaikės plėtros strategijos ir programos;

40.2.2. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas;

40.2.3. pavienių ūkio šakų strategijos ir programos, kuriose įtvirtintas regioninės politikos matmuo;

40.2.4. regiono plėtros planas ir šis bendrasis (generalinis) planas;

40.2.5. tikslinės integruotos valstybinės regioninės plėtros programos opioms regioninėms problemoms spręsti;

40.2.6. regioninės ir vietinės vystymo (plėtros) iniciatyvos;

40.3. Šiaulių regionui rekomenduojama parengti šias vystymo programas:

40.3.1. urbanistinio vystymo programą, remiančią regioninių ir lokalinių centrų kūrimą ir plėtojimą;

40.3.2. komunikacinės integracijos plėtros programą, numatančią tarptautinio ir nacionalinio lygmens magistralinių ašių ir svarbiausių regioninių urbanistinių jungčių plėtros rėmimą;

40.3.3. bioprodukcinio ūkio teritorijų palaikymo rėmimo programą, numatančią žemės ir miškų ūkio adaptacijos ir kaimo palaikymo rėmimą;

40.3.4. aplinkosaugos plėtros programą, numatančią gamtinio karkaso formavimo, aplinkos kokybės gerinimo ir saugomų teritorijų tvarkymo rėmimą;

40.3.5. kultūros paveldo apsaugos programą, numatančią kultūros paveldo apsaugos formavimo ir regioninio savitumo palaikymo rėmimą;

40.3.6. pasienio zonų plėtros programą, numatančią pasienio savivaldybių spartesnės raidos rėmimą;

40.4. regioninė politika vykdoma rinkos sąlygomis – rengiami apskrities strateginiai ir teritorijų planavimo dokumentai, atliekama jų stebėsena, tikslinami parengti planai.

III. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO SPRENDINIŲ

KONKRETIZAVIMAS

I. URBANISTINIO KARKASO SU SOCIALINE INFRASTRUKTŪRA

SPRENDINIAI

41. Urbanistinio karkaso ir gyvenamųjų vietovių su socialine infrastruktūra vystymo tikslai:

41.1. pagrindinis apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano gyvenamųjų vietovių tinklo raidos principas – apskrities teritorijos darnaus (tvaraus) vystymosi užtikrinimas;

41.2. gyvenamųjų vietovių teritorinio vystymo tikslai:

41.2.1. formuoti ir įtvirtinti apskrityje hierarchinį policentrinį gyvenamųjų vietovių tinklą, užtikrinantį palankiausias socialinio, ekonominio ir ekologinio apskrities vystymo ir aukštos žmonių gyvenimo kokybės sąlygas;

41.2.2. siekti racionaliai ir tikslingai derinti gyventojų koncentracijos ir depopuliacijos tendencijas – stiprinti silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis;

41.2.3. užtikrinti palankiausias regioninių ir subregioninių (kaimo ir miesto) gyvenamųjų vietovių tinklo sistemų formavimosi sąlygas;

41.2.4. stiprinti šiaurės Lietuvos metropolinių centrų funkcijų atlikimą;

41.2.5. sudaryti apskrities gyvenamųjų vietovių tinklo sąveikos su kitų šalies regionų, kaimyninių valstybių hierarchine urbanistine sistema sąlygas;

41.3. socialinės infrastruktūros teritorinio vystymo tikslai:

41.3.1. optimizuoti apskrities sveikatos priežiūros tinklą ir gerinti jo prieinamumą;

41.3.2. gerinti socialinių paslaugų infrastruktūrą, skatinti geros kokybės socialinių paslaugų teikimą;

41.3.3. skatinti teritoriškai diferencijuotos užimtumo rėmimo sistemos kūrimą;

41.3.4. plėsti didelę pridėtinę vertę turinčią pramonę;

41.3.5. užtikrinti darbo rinkos teritorinį koordinavimą;

41.3.6. didinti metropolinio centro kultūrinį patrauklumą.

42. Urbanizacija perspektyvoje vyks: Šiaulių aglomeracinėje zonoje, t. y. Radviliškio, Šiaulių, Kuršėnų miestuose ir jų sąsajos ruože, šio ruožo sankirtoje su transeuropiniu IA koridoriumi Pskovas–Ryga–Šiauliai–Kaliningradas–Varšuva–Krokuva–Budapeštas E77 („Via Hanseatica“), miestų gyventojų gausės Šiaulių sąskaita. Likęs gyvenamųjų vietovių tinklas bus urbanizuojamas nežymiai. Tinklas bus kokybiškai atnaujinamas, kaimo gyvenamųjų vietovių tinklas stabilizuojamas, kitų bazinio urbanistinio karkaso miestų nykimas sustabdytas, jų būklė stabilizuosis ir apskrities urbanizacijos mastas susilygins su esamu šalies urbanizacijos mastu.

43. Urbanistinio karkaso erdvinės struktūros perspektyvinės plėtros koncepcinis modelis pasirinktas pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius. Jis jungia šalies teritorijos ašinę ir tolygią šios struktūros plėtrą, sudarančią sąlygas švelninti galimų raidos tendencijų neigiamas pasekmes.

44. Numatoma išlaikyti urbanistinio karkaso – aktyviausios ūkinės plėtros centrų ir ašių su labiausiai pakeista gamtine aplinka ir išvystytais geotechniniais kompleksais sistemos – erdvinės raidos ypatumus pagal koncepcijos stadijoje nustatytus darnaus vystymosi metmenis.

45. Apskrities perspektyvinį urbanistinį karkasą sudaro 3 hierarchijos lygmenų urbanistiniai centrai, 3 hierarchijos lygmenų urbanistinės integracijos ašys ir aglomeracinio poveikio arealai (3 priedas „Urbanistinis karkasas su socialine infrastruktūra, teritorijos raida ir naudojimas“). Perspektyviniai 3 hierarchijos lygmenų urbanistiniai centrai:

45.1. pirmojo lygmens – R (regioninės) kategorijos stiprinamojo tipo regioninio rango metropolinis centras:

45.1.1. numatoma Šiaulių miesto prioritetinė plėtra iki pirmojo lygmens R (regioninės) kategorijos stiprinamojo tipo regioninio rango metropolinio centro;

45.1.2. didinama Šiaulių ir Panevėžio miestų aukščiausiojo lygmens potencialų sanglauda – suformuojamas jungtinis Šiaurės Lietuvos centras;

45.2. antrojo lygmens – regioninis centras. Šiaulių miestas kaip regioninis centras turi pakankamą potencialą regioninėms funkcijoms atlikti (yra A kategorijos);

45.3. trečiojo lygmens – lokalūs centrai. Apskrities urbanistinėje sistemoje nustatyti 3 kategorijų trečiojo lygmens lokalūs centrai (a, b ir c kategorijų):

45.3.1. penki a kategorijos centrai yra esami rajonų savivaldybių centrai, pakankamo potencialo, palyginti stiprūs, jau susiformavę maži miestai: Naujoji Akmenė, Joniškis, Kelmė, Pakruojis ir Radviliškis;

45.3.2. septyni b kategorijos centrai – nauji aptarnavimo centrai mažų miestų pagrindu (Kuršėnai, Venta, Šeduva, Tytuvėnai, Žagarė, Linkuva, Užventis). Centrų, kurie neturi pakankamo potencialo, yra silpni socialiai ir ekonomiškai, skatinamasis vystymas siejamas su naujų aptarnavimo centrų juose steigimu;

45.3.3. du c kategorijos centrai – nauji aptarnavimo centrai miestelių pagrindu (Gruzdžiai ir Baisogala). Jie patys silpniausi, neturi pakankamo socialinio ir ekonominio potencialo, taigi numatomas jų stiprus skatinamasis vystymas, siejamas su naujų aptarnavimo centrų juose steigimu;

45.4. trečiojo lygmens urbanistinių centrų uždaviniai:

45.4.1. lokalių urbanistinių struktūrų formavimas;

45.4.2. regioninio centro užnugario stiprinimas;

45.4.3. kaimiškųjų bendruomenių plėtros inicijavimas;

45.4.4. kaimo ir miesto gyvenamųjų vietovių tinklų susiejimas.

46. Socialinės infrastruktūros tinklo vystymas derinamas su urbanistinio karkaso ir gyvenamųjų vietovių tinklo vystymu.

47. Apskrities urbanistinėje sistemoje išskirta tokia urbanistinės integracijos ašių hierarchija (3 priedas „Urbanistinis karkasas su socialine infrastruktūra, teritorijos raida ir naudojimas“):

47.1. I lygmuo – tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys:

47.1.1. apskrities teritorijoje perspektyvoje bus vystomos trijų (IA, IB, IC) kategorijų I lygmens integracijos ašys;

47.1.2. I lygmens – tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos – ašys siejamos su apskrities teritoriją kertančiais perspektyviniais tarptautiniais transporto koridoriais, kurie jungia šalies aukšto lygmens regionus ir jų centrus tarpusavyje ir su kaimyninių valstybių regionais;

47.1.3. IA kategorijos – pagrindinė šalies urbanistinės integracijos (metropolinė) – ašis vystoma kaip aktyviausios šalies ašies atkarpa apskrities teritorijoje, jungianti šalies metropolinius centrus (Šiaulius su Panevėžiu, Kaunu, Vilniumi, Klaipėda) ir juos su kaimyninių valstybių aukšto rango centrais tiek rytuose, tiek vakaruose. Nustatyti tokie šios ašies atkarpų, esančių apskrities teritorijoje, tipai:

47.1.3.1. IAa tipas – apskrities aglomeruoto vystymo zonoje. Šioje zonoje siūloma vystyti IAa tipo – aglomeruojamos pagrindinės (metropolinės) šalies urbanistinės integracijos – ašį, įtraukus ją į aglomeruotos urbanizacijos zoną, kaip kelių jos kompozicinių ašių funkcinį stuburą;

47.1.3.2. IAb tipas – intensyvaus naudojimo bioprodukcinių teritorijų zonoje. Šioje zonoje siūloma 1Ab tipo vystymo kryptis – derinti technogeninių ašies kompleksų ir intensyvaus naudojimo bioprodukcinių teritorijų aplinką numačius apsaugos priemonių kompleksą, kad neigiamas poveikis bioprodukciniam fonui būtų mažiausias. Ašies aptarnavimo kompleksus būtina susieti su esamomis gyvenamosiomis vietovėmis;

47.1.3.3. IAg tipas – gamtinio karkaso teritorijų zonoje. Šioje zonoje siūloma 1Ag tipo vystymo kryptis – minimalizuoti technogeninius ašies kompleksus, numatyti apsaugos priemonių kompleksą ir suformuoti žaliuosius ryšius per šią ašį, kad būtų užtikrintas gamtinio karkaso ir ekotinklo rišlumas. Sankirtos su gamtinio karkaso migracijos koridoriais nesankasinės arba minimalių sankasų;

47.1.4. apskrities teritorijoje perspektyvoje bus vystomos IB kategorijos – tarptautinės urbanistinės integracijos – ašys, formuojamos esamų ir siūlomų tarptautinių transporto koridorių linijomis: „Via Hanseatica“, TINA transporto koridoriumi ir greitojo geležinkelio linijos „Rail Baltica“ trasa. IB kategorijos – tarptautinės urbanistinės integracijos – ašys jungs apskrities centrą su šalies metropoliniais, regioniniais centrais ir artimiausiais kaimyninių valstybių urbanistiniais centrais: Liepoja, Jelgava, Daugpiliu, Minsku, Lyda, Gardinu, Suvalkais, Karaliaučiumi, užtikrins metropolinių ir regioninių centrų sąveiką, skatins jų poveikio zonoje lokalinių centrų plėtrą. Nustatyti tokie šios ašies atkarpų, esančių apskrities teritorijoje, tipai:

47.1.4.1. 1Bb tipas – kertantis intensyvaus naudojimo bioprodukcines teritorijas su pavieniais urbanizuotais mazgais, Kelmės ir Joniškio miestais. Šioje teritorijoje siūloma 1Bb tipo vystymo kryptis – derinti technogeninių ašies kompleksų ir bioprodukcinio fono aplinką, suformavus apsaugos priemonių kompleksą. Ašies aptarnavimo kompleksus būtina susieti su esamomis gyvenamosiomis vietovėmis;

47.1.4.2. 1Bg tipas – kertantis gamtinio karkaso ir saugomas teritorijas. Šioje teritorijoje siūloma 1Bg tipo vystymo kryptis – minimalizuoti technogeninius ašies kompleksus, suformuoti apsaugos priemonių kompleksą ir žaliuosius ryšius per šią ašį, kad būtų užtikrintas gamtinio karkaso ir ekotinklo rišlumas. Sankirtos su gamtinio karkaso migracijos koridoriais – nesankasinės arba minimalių sankasų;

47.1.5. siūloma viena IC kategorijos – šalies vidinės urbanistinės integracijos – ašis, papildanti IB kategorijos urbanistinių ašių tinklą Šiaulių apskrityje, nuo Kuršėnų link Mažeikių. Nustatytas IC kategorijos – šalies vidinės urbanistinės integracijos – ašies, esančios apskrities teritorijoje, atkarpos vienas ICbg tipas. Tai bioprodukcinio tipo ir gamtinio karkaso teritorijų sąlytis, kurio vystymo kryptis – minimalizuoti technogeninius ašies kompleksus, suformuoti apsaugos priemones iš želdinių komplekso pietinėje ašies pusėje;

47.2. II lygmuo – regioninės urbanistinės integracijos ašys apskrities teritorijoje, jungiančios regiono savivaldybes, jų centrus, šiuos centrus – su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis. Bendrajame (generaliniame) plane numatytas II lygmens regioninių urbanistinių integracijos ašių tinklo žiedas, jungiantis visus perspektyvinius lokalinius centrus ir juos – su apskrities centru. Nustatyti tokie šios ašies atkarpų, esančių apskrities teritorijoje, tipai:

47.2.1. IIb tipas – kertantis intensyvaus naudojimo bioprodukcines teritorijas su pavieniais urbanizuotais mazgais – Užvenčio, Ventos, Naujosios Akmenės, Žagarės, Joniškio Linkuvos, Pakruojo miestais. Šio tipo teritorijoje siūloma vystymo kryptis – derinti technogeninių ašies kompleksų ir bioprodukcinio fono aplinką, suformavus apsaugos priemonių kompleksą, ašies aptarnavimo kompleksus susieti su esamomis gyvenamosiomis vietovėmis;

47.2.2. IIg tipas – kertantis gamtinio karkaso ir saugomas teritorijas su urbanistiniais mazgais – Žagarės ir Tytuvėnų miestais. Šioje teritorijoje siūloma vystymo kryptis – minimalizuoti technogeninius ašies kompleksus, suformuoti apsaugos priemonių kompleksą ir žaliuosius ryšius per šią ašį, kad būtų užtikrintas gamtinio karkaso ir ekotinklo rišlumas. Sankirtos su gamtinio karkaso migracijos koridoriais pagal galimybę – nesankasinės arba minimalių sankasų;

47.3. III lygmuo – lokalinės jungtys, nustatytos apskrities bendrajame (generaliniame) plane, kurios papildo regionines aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašis, jungiančias lokalinius centrus su aukštesnio lygmens urbanistinio karkaso ašimis arba vedančias į žemiausio lygmens lokalinius (seniūnijų) centrus ir valstybės sienos kirtimo punktus. Smulkesnis lokalinių jungčių tinklas papildomas rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius planus. Numatytos tokios svarbiausios lokalinių jungčių atkarpos: Vaiguva–Kražiai–Griniai–Žalpiai–Lioliai; Baisogala–Sidabravas–Dapšionys; Gražioniai–Rozalimas; Meškuičiai–Lygumai–Pakruojis; Joniškis–Kriukai–Žeimelis–Žeimelio sienos kirtimo punktas–Linkuva; Gruzdžiai–Kruopiai; Naujoji Akmenė–Vegeriai–Latvijos siena; Linkuva–Guostagalis–Noreikiai–Žeimelis; Kuršėnai–Šakyna–Skaistgirys; Šiauliai–Pamūšis–Pašvitinys.

48. Apskrities teritorijoje nustatyti urbanistinių centrų aglomeruojančio poveikio ir urbanistinio karkaso koncentruojančio poveikio arealai. Šiaulių miesto – metropolinio centro – su gretimais miestais poveikio arealas Šiaulių–Radviliškio ruože ir Šiaulių–Kuršėnų ruože, IA kategorijos – pagrindinės šalies urbanistinės integracijos (metropolinės) ašies zonoje. Gyvenamosios vietovės, patenkančios į koncentruojančio poveikio arealą, turės didesnes vystymosi galimybes, skatinančias veiklos įvairovę.

49. Numatyta derinti gyvenamųjų vietovių socialinės infrastruktūros tinklą prie urbanistinių centrų funkcijų hierarchijos ir urbanistinės integracijos ašių sistemos. Nustatyti apskrities lygmens socialinės infrastruktūros plėtros centrai esamų ir galimų savivaldybių centrų pagrindu. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtrą būtina orientuoti į nestacionarias paslaugas, nes apskrityje stacionarių socialinių paslaugų įstaigų tinklas gana išplėtotas. Numatoma plėsti socialinių paslaugų tinklą bendruomenėse, orientuotą į pagalbą šeimoms.

50. Numatyti šie urbanistinio karkaso su socialine infrastruktūra sprendinių įgyvendinimo prioritetai:

50.1. aktyvinti ir stiprinti silpnąsias urbanistinio karkaso dalis nepažeidžiant darnaus vystymosi principo (bendrasis strateginis prioritetas). Urbanistinės sistemos plėtros prioritetinius sprendinius įgyvendinti numatoma naudojantis daugiausia prioritetinių specialiųjų ir strateginių planų bei tikslinių programų priemonėmis, taip pat stambesnio mastelio rajonų savivaldybių, miestų, miestelių ir kaimo gyvenviečių bendraisiais, detaliaisiais planais bei konkrečių objektų techniniais ir darbo projektais, jų realizacija;

50.2. plėtoti pirmojo lygmens centrą ir IA lygmens (metropolinės) urbanistinės integracijos (metropolinę) ašį:

50.2.1. plėtoti Šiaulių miestą, kad jis visiškai atitiktų 1 lygmens – R (regioninės) kategorijos stiprinamojo tipo regioninio rango metropolinio centro parametrus;

50.2.2. suformuoti IA kategorijos – pagrindinės šalies urbanistinės integracijos (metropolinės) – ašies atkarpas pagal IXb tarptautinio transporto koridoriaus techninius parametrus ir darnumo principus į rytus nuo Šiaulių miesto link Panevėžio, tam parengti ir įgyvendinti reikiamus projektus;

50.2.3. parengti IA kategorijos – pagrindinės šalies urbanistinės integracijos (metropolinės) – ašies atkarpos Šiaulių aglomeruojančio poveikio areale tarprajoninį kraštotvarkos projektą;

50.2.4. parengti IA kategorijos – pagrindinės šalies urbanistinės integracijos (metropolinės) – ašies vakarinės dalies atkarpų specialius plėtros planus;

50.3. plėtoti antrojo lygmens urbanistinės integracijos ašis:

50.3.1. atnaujinti trasą „Via Hanseatica“ pagal IA tarptautinio transporto koridoriaus techninius parametrus ir darnumo principus, tam parengti reikiamus jos atkarpų planus;

50.3.2. parengti trasos „Via Hanseatica“ plėtojimo specialųjį kraštovaizdžio planą;

50.3.3. aktyvinti trasą „Via Hanseatica“ – didinti šios ašies (Euroregiono formavimo pagrindo) svarbą per Euroregioną „Saulė“;

50.4. parengti antrojo lygmens regioninių urbanistinių integracijos ašių techninio vystymo ir aplinkos kraštovaizdžio specialiuosius planus;

50.5. stabilizuoti lokalinių kaimo gyvenamųjų vietovių tinklą, parengti ir įgyvendinti verslų (smulkiojo ir vidutinio, turizmo, rekreacijos verslo) plėtros kaime specialius projektus (kaimo ir miesto teritorijų santykio formavimo prioritetas).

II. GAMTINIO KARKASO KONKRETIZAVIMO, EKOLOGINIO TINKLO PLĖTROS, KRAŠTOVAIZDŽIO IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMO SPRENDINIAI

51. Bendrajame (generaliniame) plane nustatyti šie gamtinio karkaso, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos vystymo tikslai:

51.1. gamtinio karkaso ir kraštovaizdžio apsaugos:

51.1.1. optimizuoti apskrities bendrąją žemėnaudos struktūrą, kad būtų palaikoma kraštovaizdžio geoekologinė pusiausvyra;

51.1.2. išvengti takoskyrų gamtinio kraštovaizdžio natūralios struktūros darkymo;

51.1.3. išvengti upių slėnių ir ežerų duburių kraštovaizdžio degradavimo;

51.1.4. stabdyti dirvožemių dangos struktūros degradavimą;

51.1.5. stabilizuoti ir sulėtinti vandens telkinių eutrofizacijos procesus;

51.1.6. atkurti miestų ir miestelių gamtinio kraštovaizdžio degradavusias zonas, siekiant gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę ir estetinį vaizdą;

51.2. biologinės įvairovės išsaugojimo:

51.2.1. vengti miškų ekosistemų degradavimo;

51.2.2. vengti vidaus vandenų ekosistemų degradavimo;

51.2.3. apsaugoti pelkių ir natūralių pievų ekosistemas;

51.2.4. apsaugoti ir praturtinti antropogeninės aplinkos ekosistemas;

51.2.5. palaikyti biotos rūšių ir buveinių įvairovę;

51.2.6. vengti gyvūnų dispersijos, paukščių ir žuvų migracijos kelių destrukcijos ir aplinkos keitimo;

51.2.7. tausoti ir atkurti mažuosius (šalutinius) miško išteklius;

51.2.8. tausoti ir atkurti medžiojamosios faunos išteklius;

51.2.9. tausoti ir atkurti žuvų išteklius;

51.3. litosferos ir hidrosferos išteklių fizinės apsaugos:

51.3.1. rekultivuoti išeksploatuotus karjerus;

51.3.2. taupyti gėlo vandens išteklius;

51.3.3. optimizuoti sureguliuotų vandens telkinių hidrologinį režimą;

51.3.4. išvengti natūralaus hidrografinio tinklo struktūros keitimo.

52. Nustatytas gamtinis karkasas apskrityje sudaro vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, kuris užtikrina ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų (4 priedas „Gamtinio karkaso konkretizavimas ir kraštovaizdžio apsauga“).

53. Apskrities kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo pagrindas yra gamtinis karkasas – erdvinė sistema, rodanti gamtinio kraštovaizdžio apsaugos ir formavimo prioritetą. Jo paskirtis:

53.1. sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti sąlygas išsaugoti biologinę įvairovę;

53.2. sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką, gyvūnams ir augalams migruoti reikalingas teritorijas;

53.3. saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius;

53.4. didinti apskrities teritorijos miškingumą;

53.5. optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą.

54. Apskrities gamtinį karkasą sudaro šios pagrindinės dalys:

54.1. geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, skiriančios stambias gamtines geosistemas ir atliekančios ekologinį kompensavimą tarpsisteminiu lygmeniu. Tai ypač ekologiškai aktyvios ir jautrios teritorijos;

54.2. geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, atliekančios ekologinį kompensavimą lateralinėse (horizontaliosios teritorinės migracijos) geosistemose. Tai biologinės įvairovės požiūriu svarbios teritorijos, galinčios transformuoti šoninį nuotėkį ar kitus srautus;

54.3. migracijos koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kuriais vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir biologinių rūšių migracija.

55. Apskrityje pagal svarbą nustatytos šios nacionalinės, regioninės ir vietinės svarbos gamtinio karkaso dalys:

55.1. nacionalinės svarbos Šiaurės Lietuvos geoekologinė takoskyra, einanti Kelmės, Šiaulių ir Radviliškio rajonų savivaldybių teritorijomis;

55.2. regioninės svarbos geoekologinės takoskyros: Ventos–Lielupės mažųjų intakų; Ventos–Mūšos; Mūšos–Lielupės mažųjų intakų; Dubysos–Jūros; Dubysos–Nevėžio;

55.3. regioninės svarbos migracijos koridoriai: Dubysos, Šušvės, Ventos, Virvyčios, Mūšos;

55.4. rajoninės svarbos Kražantės, Švėtės, Šakynos, Kulpės, Juodupio, Šiladžio, Gergždo, Ringuvos, Kumulšos, Paežerių, Vėkės, Švendrelio, Kruojos, Šiaušės, Šatrijos, Aunuvos, Gomertos, Beržės, Dotnuvėlės, Šešėvės, Kiršino, Ramytės, Gansės, Daugyvenės, Ežerėlės, Vėzgės, Obelės, Kruojos, Šiladžio, Kivės, Platonės, Dabikinės, Šventupio, Agluonos, Sidabros, Audruvės, Virčiuvio, Ašvinės, Švitinio, Liaudės, Viršytčio, Berštalio, Plonės, Vilkijos migracijos koridoriai;

55.5. regioninės svarbos Kamanų, Dirvonėnų vidinio stabilizavimo arealai;

55.6. rajoninės svarbos Gubernijos, Šakynos, Pagervinės, Švedės–Gudelių, Gedžiūnų, Laumenio, Tytuvėnų, Pašušvio, Sulinkių, Radvilonių vidinio stabilizavimo arealai.

56. Nustatyti šie gamtinio karkaso formavimo tipai, nurodantys gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos kryptis:

56.1. išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis. Šis kraštovaizdžio formavimo tipas lokalizuotas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose – zonose, išsaugojusiose natūralų (gamtinį) kraštovaizdžio pobūdį ir ekologinio kompensavimo potencialą. Gamtinio karkaso perspektyva susijusi su racionalaus subalansuoto miškų ūkio tvarkymu, miškų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu ir nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypač saugomoms teritorijoms;

56.2. palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas. Šis kraštovaizdžio formavimo tipas lokalizuotas mišrios naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žemės ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtinės struktūros miškuose. Šioms teritorijoms tvarkyti reikia tiek suderintų esamų funkcijų, tiek regeneracijos priemonių ekologinėms kompensacinėms gamtinės struktūros galioms stiprinti;

56.3. gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai. Šis kraštovaizdžio formavimo tipas numatytas taikyti žmogaus veiklai, pirmiausia agrarinėse gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo dėl technokratiško netolygaus žemės naudojimo pažeidžiant ekologinės pusiausvyros sąlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavimų. Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis yra regeneracinė-restauracinė, susijusi su sudėtingų renatūralizacijos priemonių įgyvendinimu ir nauju ekologizuotu požiūriu į šių teritorijų naudojimą.

57. Gamtinio karkaso teritorijų ekologinis optimizavimas neišvengiamai susijęs su tam tikrų regiono dalių miškingumo didinimu. Siekiant užtikrinti racionalų teritorinį miškų pasiskirstymą apskrityje, miškingumo didinimo programa turi būti orientuota į labiausiai ekologiškai nuskurdintas trečiajam kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipui priskirtas zonas:

57.1. Mūšos ir Nevėžio vandenskyroje, kuri prasideda nuo Šiaulių miesto pietinės dalies ir driekiasi nuo Radviliškio link Baisogalos;

57.2. nuo Baisogalos pro Šeduvą per Daugyvenės kraštovaizdžio draustinį;

57.3. regioninės reikšmės Dubysos–Mūšos vandenskyros ruože;

57.4. Dubysos–Ventos vandenskyros ruože, Kelmės rajono savivaldybėje siūlomose rekreacinio naudojimo teritorijose.

58. Apskrities gamtinio karkaso formavimo ir palaikymo politiką numatoma vykdyti šiais būdais:

58.1. parengti savivaldybių teritorijoms miškų ūkio plėtros žemėtvarkos schemas, rengti miškingumo didinimo programas;

58.2. palaikyti fizinių ir juridinių asmenų teikiamas gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas;

58.3. ieškoti gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo investicijų ir jas skatinti.

59. Biologinės įvairovės plėtra bendrajame (generaliniame) plane apima:

59.1. ekologinio tinklo nustatymą. Apskrities ekologinis tinklas – gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausią bioekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijos koridorius. Tai tarpusavyje sujungta natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų, rūšių ir bendrijų su jų buveinėmis kraštovaizdyje visuma (5 priedas „Biologinės įvairovės apsauga“). Ekologinį tinklą sudaro:

59.1.1. europinės, nacionalinės ir regioninės svarbos bioekologiniai branduoliai – nustatytos ar prognozuojamos didžiausios biologinės įvairovės arealai, skirti išsaugoti vertingoms natūralioms ar pusiau natūralioms ekosistemoms, augmenijos, grybijos ir gyvūnijos rūšims ir jų buveinėms;

59.1.2. ekologiniai koridoriai (bioekologinės jungtys) – biomigracijos (gyvūnų judėjimo, rūšių plitimo, genetinės informacijos tarp atskirų populiacijų keitimosi) ryšius užtikrinančios vientiso ar segmentiško pobūdžio teritorijos, dažniausiai slėniai, dubakloniai ir miškingos juostos agrarinėje ar urbanizuotoje aplinkoje;

59.1.3. ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos – stabilizuojantį (mažinantį neigiamą antropogeninį poveikį) ekologinį vaidmenį bioekologinių branduolių ar ekologiniuose koridoriuose atliekančios gretimos teritorijos;

59.2. ekologinio tinklo pagrindo nustatymą. Apskrities ekologinio tinklo pagrindas – Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“, kuris nustatytąja tvarka išskiriamas kaip Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti natūraliems buveinių tipams, gyvūnų ir augalų rūšims Europos Bendrijos teritorijoje. Biologinės įvairovės apsaugai svarbių teritorijų sistema nustatyta remiantis ir kertinių miško buveinių inventorizacijos projekto medžiaga;

59.3. apskrities buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos režimo nustatymą. Jis nustatytas suderintomis priemonėmis: išsaugojimo (konservacijos), prevencijos priemonėmis, teritorijų planavimo dokumentų ir planų sprendiniais, taip pat vertinimo priemonėmis, nustatančiomis rengiamų projektų poveikį buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms, vadovaujantis Europos Bendrijos buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų tvarkymo nuostatomis.

60. Pateiktas ekologinio tinklo teritorinis modelis gali būti tikslinamas ir plėtojamas žemesniaisiais planavimo lygmenimis.

61. Apskrities bioekologinius branduolius sudaro:

61.1. europinės svarbos Kamanų branduolys, išskirtas Kamanų valstybinio gamtinio rezervato – buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ir kertinių miško buveinių apsaugai svarbių teritorijų komplekso – pagrindu;

61.2. europinės svarbos Gedžiūnų branduolys, išskirtas Gedžiūnų miško biosferos poligono kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija;

61.3. europinės svarbos Gubernijos–Mūšos tyrelio–Žagarės branduolys, išskirtas Gubernijos miško biosferos poligono, Mūšos tyrelio, Girkančių, Karniškių telmologinių draustinių ir dalies Žagarės regioninio parko – buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ir kertinių miško buveinių apsaugai svarbių teritorijų komplekso – pagrindu;

61.4. europinės svarbos Kurtuvėnų branduolys, išskirtas Kurtuvėnų regioninio parko – buveinių apsaugai svarbių teritorijų komplekso – pagrindu;

61.5. europinės svarbos Tyrulių–Tytuvėnų branduolys, išskirtas Tytuvėnų regioninio parko dalies ir Tyrulių botaninio-zoologinio draustinio – buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų komplekso – pagrindu;

61.6. europinės svarbos Praviršulio tyrelio branduolys, išskirtas Praviršulio tyrelio botaninio-zoologinio draustinio – buveinių apsaugai svarbių teritorijų komplekso – pagrindu;

61.7. europinės svarbos Sulinkių branduolys, išskirtas Sulinkių atkuriamojo sklypo ir Sulinkių ornitologinio draustinio kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija;

61.8. europinės svarbos Pakėvės–Kražių–Medžiokalnio branduolys, išskirtas Pakėvės ir Paginskių telmologinių draustinių ir Kražių Medžiokalnio botaninio draustinio kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija;

61.9. nacionalinės svarbos Varnių branduolys, išskirtas Varnių regioninio parko rytinės dalies su fragmentinėmis paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis;

61.10. nacionalinės svarbos Gelžės branduolys, išskirtas Gelžės botaninio-zoologinio draustinio pelkės su apypelkiu ir drėgnų miškų ekosistemų paplitimo teritorijomis;

61.11. nacionalinės svarbos Ventos branduolys, išskirtas Ventos regioninio parko ir Ventos upės slėnio dalies kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija.

62. Bioekologines jungtis apskrityje sudaro:

62.1. europinės svarbos Ventos upės ekologinio koridoriaus ruožas nuo Ventos miesto iki Kurtuvėnų regioninio parko; Dubysos upės ekologinio koridoriaus ruožas nuo Kurtuvėnų regioninio parko iki Kauno apskrities ribos; Kurtuvėnų–Gubernijos miško koridorius – jungtinė miškų, tvenkinių juosta tarp dviejų europinės svarbos branduolių; Kurtuvėnų–Rėkyvos–Tyrulių vientisos ežeruotos slėniuotos miškų juostos ekologinis koridorius; Tytuvėnų ekologinis koridorius; miškingas takoskyrinis ruožas nuo Gubernijos miško biosferos poligono iki Kamanų valstybinio gamtinio rezervato; Mūšos upės slėnio koridorius nuo Gubernijos miško biosferos poligono iki Gedžiūnų miško biosferos poligono; Gedžiūnų miško biosferos poligono jungtis su Sulinkių ornitologiniu draustiniu, Ežerėlės ir Beržės upės slėniai su miškingomis teritorijomis; pelkėta miškinga jungtis tarp Praviršulio tyrelio botaninio-zoologinio draustinio ir Tytuvėnų regioninio parko;

62.2. nacionalinės svarbos Kražantės, Ventos (nuo Šilkalnio geomorfologinio draustinio iki Telšių apskrities ribos), Dubysos, Avižlio, Šušvės, Daugyvenės, Vilkijos, Švitinio upių ruožai, nedidelė dalis Kurklių miško, patenkanti į Šiaulių apskritį, ir gretimos teritorijos.

63. Ekologinės apsaugos prioriteto teritorijas apskrityje sudaro:

63.1. europinės svarbos teritorijų apsaugai skirtos miškingos teritorijos nuo Liepiškių botaninio-zoologinio draustinio iki Tytuvėnų regioninio parko, Šušvės slėnis ir Jurdaičių miškas;

63.2. nacionalinės svarbos teritorijų apsaugai skirtos miškingos teritorijos už Kamanų valstybinio gamtinio rezervato apsaugos zonos ir Mūšos tyrelio telmologinio draustinio.

64. Saugomas teritorijas apskrityje sudaro:

64.1. Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas;

64.2. valstybinių (regioninių) parkų teritorijos: Dubysos, Kurtuvėnų, Tytuvėnų, Varnių, Ventos ir Žagarės;

64.3. biosferos poligonai: Gubernijos miško ir Gedžiūnų miško;

64.4. Sulinkių atkuriamasis sklypas;

64.5. valstybiniai draustiniai: Kražių Medžiokalnio botaninis, Laumekių botaninis, Pavirvyčių botaninis, Radvilonių botaninis, Strazdynės botaninis, Švendrės botaninis, Gelžės botaninis-zoologinis, Laumenio botaninis-zoologinis, Liepiškių botaninis-zoologinis, Praviršulio tyrelio botaninis-zoologinis, Rėkyvos botaninis-zoologinis, Tyrulių botaninis-zoologinis, Vijuolių entomologinis, Linkuvos geomorfologinis, Šakynos geomorfologinis, Šilkalnių geomorfologinis, Varputėnų geomorfologinis, Daugyvenės hidrografinis, Kražantės hidrografinis, Šušvės hidrografinis, Vilkijos hidrografinis, Daugyvenės kraštovaizdžio, Girkančių telmologinis, Karniškių telmologinis, Paginskių telmologinis, Pakėvės telmologinis.

65. Saugomų teritorijų ribos ir tvarkymo reglamentai nustatomi saugomų teritorijų specialiuosiuose planuose, todėl bendrajame (generaliniame) plane saugomų teritorijų plėtra išsamiau neanalizuojama. Bendrasis (generalinis) planas rekomenduoja:

65.1. sujungti Daugyvenės hidrografinio ir Daugyvenės kraštovaizdžio draustinių ribas ir sukurti vieną Daugyvenės kraštovaizdžio draustinį, saugantį raiškų Daugyvenės upės slėnio apylinkių kraštovaizdį su gausiu kultūros paveldu;

65.2. tikslinti Kurtuvėnų regioninio parko ribas pagal rengiamą šio regioninio parko ribų planą;

65.3. išnagrinėti galimybę praplėsti Rėkyvos botaninį-zoologinį draustinį – prijungti prie jo paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus atitinkančią vietovę – Rėkyvos pelkę ir Dzidų mišką, atlikus papildomus Rėkyvos ežero vandens lygio mažėjimo tyrimus;

65.4. prie Ventos regioninio parko prijungti Ventos upės slėnį Šiaulių rajono savivaldybėje su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis;

65.5. skatinti apskrities savivaldybes steigti savivaldybių saugomas teritorijas.

66. Gamtinio karkaso konkretizavimo, ekologinio tinklo plėtros, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo sprendinių prioritetai:

66.1. stiprinti ekologines kompensacijos funkcijas – gražinti ir gausinti kraštovaizdžio natūralumą atkuriančius elementus labiausiai nuskurdintose regiono gamtinio karkaso teritorijose – takoskyrose ir migracijos koridoriuose;

66.2. optimizuoti Kurtuvėnų ir Ventos regioninių parkų ribas, sujungti Daugyvenės hidrografinį ir Daugyvenės kraštovaizdžio draustinius į vieną Daugyvenės kraštovaizdžio draustinį;

66.3. vertinti statybos ir ūkinės veikos projektus pagal gamtinio kraštovaizdžio apsaugos kriterijus;

66.4. įtvirtinti gamtinio kraštovaizdžio apsaugos svarbą regiono ekologinio švietimo programose;

66.5. stiprinti numatytų ekologinių koridorių funkcinę biologinę kokybę;

66.6. palaikyti miško, pelkių ir natūralių pievų ekosistemų biologinę įvairovę ir sustabdyti degradavimą;

66.7. parengti miškų ūkio plėtros žemėtvarkos schemas savivaldybių teritorijoms;

66.8. rengti miškingumo didinimo programas.

III. KULTŪROS PAVELDO PANAUDOJIMO IR IŠSAUGOJIMO SPRENDINIAI

67. Numatyti tokie kultūros paveldo vertybių teritorijų apsaugos užtikrinimo tikslai:

67.1. išsaugoti ir perduoti ateities kartoms nekilnojamojo kultūros paveldo objektus – vienus iš svarbiausių savitumo ir istorinės raidos požymių;

67.2. užtikrinti darnų kultūros paveldo objektų teritorijų tvarkymą bendroje darnioje (tvarioje) apskrities raidoje, integruojant kultūros ir gamtos paveldo teritorinę apsaugą;

67.3. rūpintis tinkamu saugomų objektų naudojimu, užtikrinančiu nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų išlikimą.

68. Nekilnojamosios kultūros vertybės, sudarančios apskrities funkcinę kultūros paveldo struktūrą, yra bendrosios kraštovaizdžio formavimo politikos objektas. Kultūros paveldo išsaugojimas, atgaivinimas ir tinkamas naudojimas ypač svarbus apskrities tapatumui puoselėti tiek šalies, tiek Europos Sąjungos, tiek platesnėje erdvėje. Svarbiausi veiksniai, lemiantys kultūrinės vertės kraštovaizdžio formavimą apskrities teritorijoje:

68.1. kraštovaizdžio vizualinėje struktūroje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorinė sklaida;

68.2. kultūros paveldo svarbą lemiančių vertingųjų savybių tipų apsaugos teritoriniai prioritetai;

68.3. istoriškai susiklosčiusių kultūrinio kraštovaizdžio erdvinių struktūrų išlikimas;

68.4. tradicinės architektūros paveldo regioniniai savitumai.

69. Paveldotvarkos teritorinės koncepcijos metmenys ir kultūros vertybių santalkos teritoriniai arealai formuoja ypatingą planavimo nuostatą – išskirti apskrities kultūros paveldo erdvinį stuburą, kurį sudaro kultūros vertybių sankaupos teritoriniai arealai, išsidėstę apskrities teritorijoje, su artimiausiomis jungtimis tarp jų. Apskrities teritorijoje suformuojama žiedinė struktūra su rytų–vakarų skersmeniu. Nustatytos šių tipų kultūros paveldo vertingųjų savybių pobūdžio tipų grupių prioriteto zonos (8 priedas „Kultūros paveldo teritorijų vystymas ir apsauga“):

69.1. archeologinių vietovių (piliakalnių ir senovės gyvenviečių, senovinių sakralinių, mitologinių ir kitų vertybių) sklaidos prioriteto „A“ zona, dalinio prioriteto – „a“ zona;

69.2. urbanistinių vietovių sklaidos prioriteto „U“ zona, dalinio prioriteto – „u“ zona;

69.3. dvarų sodybų sklaidos prioriteto „D“ zona, dalinio prioriteto – „d“ zona;

69.4. statinių sklaidos prioriteto „S“ zona, dalinio prioriteto – „s“ zona;

69.5. etnokultūrinių kaimų ir sodybų sklaidos prioriteto „E“ zona, dalinio prioriteto – „e“ zona.

70. Apskrities teritorijos specifinis bruožas – didelės dvarų paveldo prioritetinės zonos. Jos ypač svarbios apskrities tradicinio agrarinio kraštovaizdžio išsaugojimui.

71. Į apskrities teritoriją patenka Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatyti svarbūs nacionalinės reikšmės teritoriniai arealai: Tytuvėnų, Daugyvenės ir Žagarės. Bendrajame (generaliniame) plane nustatyti 44 kraštovaizdžio tvarkymo požiūriu reikšmingų kultūros vertybių sankaupų teritoriniai arealai (8 priedas „Kultūros paveldo teritorijų vystymas ir apsauga“).

72. Apskrities teritorijoje išskirtos šios vietovės, turinčios kultūrinės vertės požymių ir patenkančios į kultūros paveldo sankaupos arealus:

72.1. urbanistikos vertybės, miestai ir miesteliai apskrities šiaurės rytuose – Žagarė, Joniškis, Žeimelis, Linkuva, Rozalimas, Šeduva, pietvakariuose – Kražiai ir Vaiguva;

72.2. kaimai ir miesteliai: Papilė, Pašvitinys, Lygumai, Baisogala, Grinkiškis, Raudėnai, Gruzdžiai, Meškuičiai.

73. Bendrasis (generalinis) planas nustato 2 tipų sankaupų arealus:

73.1. su minimalia istorinio paveldo persvara – vienas Šiaulių miesto arealas;

73.2. su kultūros raiškos paveldo persvara – visi kiti apskrities arealai.

74. Numatytos šios išskirtų kultūros paveldo vertingųjų savybių pobūdžio tipų grupių prioriteto zonų, atsižvelgiant į bendrą objektų būklę, išsaugojimo problemiškumą ir ekonomines galimybes, tvarkymo darbų kryptys:

74.1. archeologinių vietovių sklaidos prioriteto zonos – rezervinė ir autentiškos paskirties;

74.2. urbanistinių vietovių sklaidos prioriteto zonos – autentiškos paskirties, tausojamo naudojimo su svarbių urbanistikos elementų išryškinimu, daliniu atkūrimu;

74.3. dvarų sodybų sklaidos prioriteto zonos – autentiškos paskirties, tausojamo naudojimo, atkūrimo atsižvelgiant į sodybos išlikimo laipsnį, struktūrą, pastatus, aplinką;

74.4. statinių sklaidos prioriteto zonos – autentiškos paskirties, tausojamo naudojimo, dalinio atkūrimo (išimtiniais atvejais);

74.5. etnokultūrinių kaimų ir sodybų sklaidos prioriteto zonos – autentiškos paskirties, tausojamo naudojimo, nevisiško atkūrimo.

75. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kultūros paveldo specialiuosiuose planuose ir paveldo apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Detalios tvarkymo ir apsaugos teritorinės priemonės konkretizuojamos detaliuosiuose planuose ir objektų, įrašytų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, individualiuose apsaugos reglamentuose, taip pat tipiniuose apsaugos reglamentuose, jeigu nėra individualių reglamentų.

76. Kultūros paveldo naudojimo ir išsaugojimo sprendinių prioritetai:

76.1. išsaugoti ir tinkamai naudoti apskrities teritorijoje esantį kultūros paveldą;

76.2. aktyviai dalyvauti rengiant kultūros paveldo apsaugos specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, strateginius planus ir tikslines programas;

76.3. parengti apskrities kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo specialųjį planą;

76.4. plėtoti kultūrinį turizmą – rengti atitinkamus planus, užtikrinti apskrities teritorijoje reikiamą infrastruktūrą.

IV. BIOPRODUKCINIO ŪKIO, PRAMONĖS, REKREACINĖS IR KITOKIOS PASKIRTIES TERITORIJŲ VYSTYMO SPRENDINIAI

I. ŽEMĖS ŪKIO TERITORIJŲ VYSTYMAS

77. Žemės ūkio teritorijų vystymo ir naudojimo tikslai:

77.1. specializuoti žemės ūkio ir kitas ūkio šakas pagal vietos potencialo ir rinkos poreikių ypatumus, drauge išsaugoti tradicines bioprodukcinio ūkio kryptis ir įvairinti bendrąją veiklą;

77.2. skatinti melioracijos sistemų rekonstravimą;

77.3. skatinti derlingų dirvožemių našumo išsaugojimą ir gerinimą;

77.4. skatinti žemės ūkiui funkcionuoti būtinų infrastruktūros objektų plėtrą;

77.5. užtikrinti aplinkos apsaugą ir biologinės įvairovės išsaugojimą;

77.6. siekti bioprodukcinio ūkio šakų raidos racionalios teritorinės pusiausvyros;

77.7. skatinti žemdirbystei netinkamų ir eroduojamų žemių apsodinimą mišku;

77.8. skatinti alternatyvią veiklą (kaimo turizmą, miškų sodinimą, žuvininkystę, amatus ir kitus ne žemės ūkio verslus) nepalankių ūkininkavimo sąlygų teritorijose.

78. Bendrajame (generaliniame) plane nustatyta, kad apskrities teritorija dėl palankių gamtinių sąlygų daugiau naudojama žemės ūkio veiklai ir turi didesnes plėtros perspektyvas. Pagal Lietuvos fizinį-geografinį rajonavimą didesnioji apskrities teritorijos dalis išsidėsčiusi Ventos vidurupio lygumos, Žiemgalės lygumos ir Mūšos–Nemunėlio lygumos rajonuose, kuriuose derlingi priemolio dirvožemiai, įvertinti 43–53 našumo balais (Lietuvos dirvožemių našumo vidurkis – 42,3 balo). Kita apskrities teritorijos dalis patenka į Rytų Žemaičių plynaukštės fizinį-geografinį rajoną, pasižymi labiau raiškiu reljefu ir didesniais pelkiniais duburiais, čia vidutinis dirvožemių našumo balas – 38–48. Nustatyta, kad tik vakarinėje Kelmės rajono dalyje, kuri priskirta Vidurio Žemaičių aukštumai, vyrauja smulkiai kalvotas daubotas reljefas, o dirvožemių našumas – 35–38 balai.

79. Bendrajame (generaliniame) plane numatyti žemės naudojimo pokyčiai pagrįsti esamomis urbanistinės plėtros tendencijomis (3 lentelė). Pagrindinių žemės naudmenų pokyčiai pateikti atsižvelgiant į galimą apleistų derlingų žemių naudojimą žemės ūkio veiklai, mažiau palankių ūkininkauti žemių apsodinimą mišku, žemių perdavimą pagal poreikius urbanistinei plėtrai ir naudingosioms iškasenoms išgauti.

3 lentelė. Prognozuojami žemės naudmenų plotų (tūkst. hektarų) pokyčiai apskrityje

Rodikliai	Rajonai						Iš viso apskrityje
	Akmenės	Joniškio	Kelmės	Pakruojo	Radviliškio	Šiaulių
Žemės ūkio naudmenų plotas 2006 m. sausio 1 d. (žemės ūkio paskirties žemėje, be sodininkų bendrijų sodų)	45,9	81,2	95,6	92,4	101,4	98,4	514,9
Žemės ūkio naudmenų plotų pokyčiai:
pakeitus paskirtį	0,1	0,1	0,4	0,1	0,3	2	3
apsodinus mišku	0,3	0,5	5,1	0,8	0,6	1,8	9,1
apleistoms žemėms savaime virtus natūraliomis žemės naudmenomis	3,5	1,6	9,1	5,5	3,5	6,6	29,8
Iš viso	3,9	2,2	14,6	6,4	4,4	10,4	41,9
Miškų plotas 2006 m. sausio 1 d.	26,7	21,3	44,7	25,8	41,9	59,7	220,1
Miškų plotų pokyčiai
įveisus miškus žemės ūkio paskirties ir kitose žemėse	0,5	0,7	5,3	1	0,8	2	10,3
savaime apaugus mišku kitas žemės naudmenas	1	0,4	2,7	0,5	0,8	2,3	7,7
Iš viso	1,5	1,1	8	1,5	1,6	4,3	18

80. Nustatyta, kad apskrityje žemės ūkio naudmenų plotas sumažės apie 42 tūkst. hektarų (7,9 procento), taigi liks 473 tūkst. hektarų, miškų plotas padidės apie 18 tūkst. hektarų (7,7 procento), taigi bus 238 tūkst. hektarų, bendras apskrities teritorijos miškingumas padidės nuo 25,8 iki 27,8 procento. Pakitus žemės naudojimui, pakis ir žemės ūkio, miškų ūkio ir kitos paskirties žemės plotai. Tačiau žemės ūkio naudmenų ploto sumažėjimas neturės didesnio poveikio žemės ūkio gamybos plėtrai: likusiame plote bus sudarytos geresnės intensyvios ūkinės veiklos sąlygos – užtikrintas subalansuotas tręšimas organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, reikiamos agrotechninės priemonės, dirvožemio savybes atitinkantis pasėlių struktūros optimizavimas.

81. Apskrityje esančių žemės ūkio veiklai naudojamų teritorijų zonavimas pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius priskiriamas 3 skirtingoms agrarinio potencialo zonoms (6 priedas „Žemės ūkio teritorijų vystymas“):

81.1. vidurio Lietuvos zonai, į kurią įeina Akmenės, Joniškio ir Pakruojo rajonai ir didesnioji Šiaulių ir Radviliškio rajonų teritorijų dalis. Čia didelis teritorijos naudojimo žemės ūkiui laipsnis, naši žemė, palankios sąlygos kurti stambius ūkininkų ir žemės ūkio įmonių ūkius. Rekomenduojamos žemės ūkio gamybos kryptys: pagrindinės specializuotos šakos – kviečių, cukrinių runkelių, linų, rapsų auginimas, pienininkystė ir kiaulių auginimas, pagalbinės šakos – kitų javų auginimas;

81.2. Žemaitijos plynaukščių zonai, į kurią įeina pietinė Šiaulių rajono dalis, vakarinė Radviliškio rajono dalis ir šiaurinė bei rytinė Kelmės rajono dalys. Čia didelis teritorijos naudojimo žemės ūkiui laipsnis, vidutinio našumo žemė. Rekomenduojamos žemės ūkio gamybos kryptys: pagrindinės specializuotos šakos – javų auginimas ir pienininkystė, pagalbinės šakos – bulvių ir linų auginimas, mėsinių galvijų ir kiaulių auginimas;

81.3. Žemaitijos kalvyno zonai, į kurią įeina vakarinė Kelmės rajono dalis. Čia vidutinis teritorijos naudojimo žemės ūkiui laipsnis, erozijai jautrus dirvožemis ir mažo našumo žemė, ariamąją žemę, nusausintas pievas ir ganyklas rekomenduojama išsaugoti ir pagerinti, tačiau didesnius plotus galima apsodinti mišku. Rekomenduojamos žemės ūkio gamybos kryptys: pagrindinės specializuotos šakos – žolinių pašarų auginimas ir mėsinė galvijininkystė, pagalbinės šakos – javų auginimas, pienininkystė, kiaulių auginimas ir alternatyvi (ne žemės ūkio) veikla.

82. Bendrajame (generaliniame) plane apskrities teritorijoje suformuotos 6 specializuotos žemės ūkio plėtros zonos (nurodytos į jas įeinančios savivaldybės arba jų seniūnijų teritorijos, o skliausteliuose – šių teritorijų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų vidutinis dirvožemio našumo balas):

82.1. I zona – priemiestinio ūkininkavimo. Ji skirta aglomeruotos urbanizacijos, turizmo ir konversijos plėtrai. Pirmiausia būtina rengti šios zonos teritorijų planavimo dokumentus, nulemsiančius infrastruktūros plėtrą, gyvenamosios, visuomeninės, pramoninės, komercinės paskirties statiniams išdėstyti reikalingų žemės sklypų formavimą. Žemės ūkio gamybą šioje zonoje rekomenduojama specializuoti – pritaikyti miesto gyventojų poreikiams (sodų ir uogynų įveisimas, daržininkystė, gėlininkystė, kalėdinių eglaičių auginimas, pienininkystė ir kita). Rekomenduojamas tankus smulkių specializuotų intensyvios veiklos ūkių tinklas, derinant jų sodybų (ūkinių centrų) vietą ir planuojamas statybas su miestų plėtrą numatančiais bendraisiais ar specialiaisiais planais. Šioje zonoje esančius miškus rekomenduojama priskirti IIA miškų grupei (rekreaciniams miškams). Naujus miškus įveisti numatoma gamtiniam karkasui stiprinti, nes dalis I zonai priskirtos teritorijos įeina į gamtinio karkaso ribas. Šiai zonai priskirtos:

82.1.1. Šiaulių rajono Šiaulių kaimiškosios (44,4), Kužių (46), Kuršėnų (43,4) ir Kairių (48,7) seniūnijų teritorijų dalys;

82.1.2. Radviliškio rajono Radviliškio (44,6), Aukštelkų (48) ir Šeduvos (49) seniūnijų teritorijų dalys.

Rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius planus, prie atitinkamų urbanistinės įtakos zonų rekomenduojama priskirti teritorijas, esančias arti perspektyvių gyventojus traukiančių miestų – Akmenės, Naujosios Akmenės, Joniškio, Žagarės, Pakruojo, Linkuvos, Kelmės, Tytuvėnų ir Užvenčio;

82.2. II zona – prioritetinės augalininkystės specializacijos ūkių. Joje vyraujantis reljefas – stambiai banguotoji arba slėniuotoji lyguma. Vyraujantys dirvožemiai – giliai karbonatingi arba sekliai karbonatingi sekliai glėjiški rudžemiai, kurių granuliometrinė sudėtis – lengvi priemoliai, vietomis – vidutinio sunkumo ir sunkūs priemoliai. Dėl vertingų dirvožemių (49), galimybės juos naudoti kaip ariamąją žemę (vienmečiams augalams) ir artimos neutraliai reakcijos ši teritorija tinkamiausia naudoti pagal tradicinę ūkių specializaciją: dirvai reiklių žemės ūkio augalų (kviečių, miežių, cukrinių runkelių, linų, rapsų) auginimas parduoti, javų auginimas pašariniams grūdams (daugiausia kiaulininkystės reikmėms). Pagalbinės gamybos šakos (kiaulininkystė, pienininkystė ir kitos) gali būti plėtojamos tik sėjomainai būtinų auginti neprekinių žemės ūkio pasėlių ir ūkiuose išauginamų pašarų pagrindu. Be to, šie dirvožemiai geriausiai tinkami sodams, uogynams ir daržovėms. Šioje zonoje apie 15 draustinių, Žagarės regioninis parkas, kitos gamtiniam karkasui priskirtos teritorijos, taip pat ir vandens telkinių apsaugos zonos. Gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas, laikantis teisės aktuose nustatytų žemės naudojimo ir teritorijos tvarkymo reikalavimų. Pagal našių dirvožemių apsaugos reikalavimus šios zonos žemės ūkio naudmenų plotuose rekomenduojama planuoti subalansuotą tręšimą organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, pirmaeilį apleistų žemių grąžinimą žemės ūkio veiklai ir reikiamą sausinimo sistemų rekonstravimą. Planuojant keisti žemės naudmenų sudėtį, gamtinė įvairovė turėtų būti didinama tokiais būdais, kurie tik minimaliai sumažintų patogių mechanizuotam dirbimui nusausintų žemės ūkio naudmenų plotus. Naujų miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės teritorijų naudoti žemės ūkio veiklai nenumatoma. Šiai zonai priskirta:

82.2.1. Akmenės rajono teritorija (išskyrus dalį Ventos ir Papilės seniūnijų);

82.2.2. Joniškio rajono teritorija (50,6);

82.2.3. Pakruojo rajono teritorija (47,5);

82.2.4. Šiaulių rajono teritorijos didesnioji dalis (be Bubių seniūnijos ir dalies Kuršėnų, Kužių, Šiaulių kaimiškosios, Kairių seniūnijų);

82.2.5. Radviliškio rajono teritorijos rytinė dalis – Aukštelkų (48), Pakalniškių (51,8), Šeduvos (49), Sidabravo (50,6) ir Skėmių (50,5) seniūnijos;

82.3. III zona – mišrios specializacijos ūkių. Joje vyrauja karbonatingieji ir paprastieji sekliai glėjiški išplautžemiai. Įvairesnės reljefo formos, pažemėjimuose ir įlomėse daugiau pievų ir ganyklų. Rekomenduojamos ūkininkavimo sistemos susijusios su geresniu dirvožemių naudojimu: laikant pievas ir ganyklas, auginant daugiametes žoles, dalis augalininkystės produkcijos turi būti skirta pieno ir mėsos galvijininkystei, avininkystei ir kiaulininkystei. Specializuotos augalininkystės šakos – rapsų, linų ir bulvių auginimas. Žemės ūkio produkcijos gamybos šakų proporcijos reglamentuotinos kaimo plėtros žemėtvarkos projektuose; juos tikslinga rengti kartu su ūkių verslo planais. Zonoje esančiose gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojama detaliau reglamentuoti žemės naudojimą pagal saugomų teritorijų planavimo dokumentus arba kaimo plėtros žemėtvarkos projektus. Rengiant savivaldybių lygmens teritorijų planavimo dokumentus, reikėtų atsižvelgti į rekomenduojamą biologinę įvairovę užtikrinančių žemės naudmenų sudėtį. Jeigu ekologinė įvairovė nepakankama, leistina labiau keisti esamą padėtį (įveisti miškų ir laukų vandens telkinių apsauginius želdinius, įrengti tvenkinius, įvairiau išdėstyti daugiamečių žolynų plotus). Gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojamas tausojamasis arba ekologinis ūkininkavimas. Šiai zonai priskirtos:

82.3.1. Akmenės rajono Ventos (45,5) ir Papilės (48,6) seniūnijų dalys;

82.3.2. Šiaulių rajono Kuršėnų (43,4) ir Šiaulių kaimiškosios (44,4) seniūnijų dalys;

82.3.3. Radviliškio rajono Tyrulių (45,1), Šiaulėnų (40,6), Šaukoto (40,7), Grinkiškio (46,8) seniūnijos ir dalis Radviliškio (44,6) seniūnijos;

82.3.4. Kelmės rajono Šaukėnų (37,5), Kukečių (36,8), Kelmės (37,9), Liolių (38,2), Vaiguvos (34,9) ir Tytuvėnų (41) seniūnijų dalys;

82.4. IV zona – prioritetinės pieno ir mėsos gyvulininkystės specializacijos ūkių. Jai priskirtos Kelmės rajono Užvenčio (36,3), Šaukėnų (37,5), Kražių (35,5), Pakražančio (37,6), Liolių (38,2), Vaiguvos (34,9) ir Tytuvėnų (41) seniūnijų dalys. Zonoje vyrauja banguotas slėniuotas reljefas; dirvožemiai – glėjiški išplautžemiai ir glėjiški priemolingi balkšvažemiai, o duburiuose ir upelių slėniuose – durpžemiai. Dėl didelių pievų ir ganyklų plotų šių teritorijų žemės naudotinos daugiausia žolinių pašarų gamybai. Ūkių specializacija turėtų būti pieno gamyba ir mėsinių galvijų auginimas. Be intensyvaus ūkininkavimo (maksimaliai didinant pašarams skirtų žemės ūkio augalų plotus ir derlingumą), ekologiškai jautriose gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas, o vietomis – pašalinti apleistas pievas su neveikiančiomis drenažo sistemomis iš žemės ūkio naudmenų;

82.5. V zona – aplinkosauginio ūkininkavimo kalvotame regione. Jai priskirtos Kelmės rajono Užvenčio (36,3), Kražių (35,6), Šaukėnų (37,5) ir Pakražančio (37,6) seniūnijų dalys. Zonoje vyrauja stambiai ir apystačiai kalvotas daubotas reljefas; dirvožemiai – balkšvažemiai su įsiterpusiais nuardytais dirvožemiais. Dėl prastų dirvožemių šios seniūnijos priskirtos mažo nepalankumo ūkininkauti teritorijoms. Visa zona įeina į gamtinio karkaso teritoriją. Joje rekomenduojama naudoti žemę pagal bendrojo (generalinio) plano koncepcijos stadijos funkcinių prioritetų brėžinyje nustatytas kryptis: tausojamajam ūkininkavimui ir alternatyviai žemės ūkiui veiklai – miškams įveisti žemės ūkio ir kitose naudmenose, kaimo turizmui (ekstensyviai rekreacijai) ir kitkam. Plėtojant žemės ūkio veiklą, būtina laikytis priešerozinės agrotechnikos reikalavimų ir didinti daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų plotus, o šių augalų produkciją naudoti mėsinei galvijininkystei, avininkystei ir pienininkystei;

82.6. VI zona – ūkininkavimo lengvose žemėse. Įvairios zonos dalys naudotinos skirtingai. Šiaulių ir Kelmės rajonuose šie žemės plotai (abipus Kurtuvėnų miško) gali būti pritaikyti intensyviai ir ekstensyviai rekreacijai; dalis teritorijos – miškų ūkio veiklai. Geresnes dirvožemių savybes turinčios lengvos žemės Radviliškio rajone naudotinos bulvėms, rugiams, kitokiems javams auginti, taikant tokį pasėlių struktūros ir tręšimo priemonių derinį, kuris didintų dirvožemių humusingumą. Augalininkystė derinama su kiaulininkyste ir kitomis gyvulininkystės šakomis. Zonos dalyse, įeinančiose į gamtinio karkaso teritorijas, rekomenduojamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas. Mažiau tinkamuose mechanizuotam dirbimui, paveiktuose vėjo erozijos, nenašiuose, nutolusiuose nuo sodybų ir įsiterpusiuose į miškus žemės ūkio naudmenų sklypuose turi būti įveisiami miškai, suformavus taisyklingas arba reljefo formas atitinkančias ribas tarp žemės ūkio naudmenų ir miško kontūrų. Zonai priskirtos teritorijų dalys su smėlio granuliometrinės sudėties dirvožemiais:

82.6.1. Šiaulių rajono Bubių (38,4) seniūnijos dalis;

82.6.2. Kelmės rajono Šaukėnų (37,5) seniūnijos dalis;

82.6.3. Radviliškio rajono Baisogalos (48,6) seniūnijos dalis.

83. Apskrities agrarinių teritorijų funkciniai prioritetai, nustatyti bendrojo (generalinio) plano koncepcijos stadijoje, apima pasiūlymus dėl ūkinės veiklos diferencijavimo atsižvelgiant į gamtines sąlygas (reljefą, dirvožemių savybes ir jų sukultūrinimo laipsnį) ir teritorijos ekologinį jautrumą – priskyrimą valstybiniams parkams, draustiniams ir kitoms gamtinio karkaso teritorijoms. Palankiausios ūkininkavimo sąlygos per 80 procentų žemės ūkio paskirties žemės, tačiau iš jos apie 40 procentų ploto ūkinę veiklą reikia derinti su saugomose teritorijose ir kitose gamtinio karkaso teritorijose nustatytais žemės naudojimo funkciniais prioritetais (4 lentelė ir 6 priedas „Žemės ūkio teritorijų vystymas“). Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentai, vadovaujantis funkciniais prioritetais ir siūlomais reglamentais (5 lentelė), nustatomi rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius planus.

4 lentelė. Agrarinių teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai

Pažymėta plane	Zonų apibūdinimas	Gamtinio karkaso ir kitų saugomų teritorijų ribose		Kitose teritorijose		Iš viso
		hektarai	procentai	hektarai	procentai	hektarai	procentai
I-U	Priemiestinio ūkininkavimo	10734	4,2	15241	4,5	25975	4,4
II-LG	Prioritetinės augalininkystės specializacijos ūkių	139758	54,6	200963	59,9	340721	57,3
III-G	Mišrios specializacijos ūkių	44031	17,2	97795	28,8	141826	23,8
IV-P	Prioritetinės galvijininkystės specializacijos ūkių	22041	8,6	16623	4,9	38664	6,5
V-K	Ūkininkavimo kalvotose dirvose	30390	11,9	–	–	30390	5,1
VI-S	Ūkininkavimo lengvose žemėse	8894	3,5	8482	2,5	17376	2,9
	Iš viso	255848	100	339105	100	594953	100

5 lentelė. Siūlomi žemės naudojimo ir apsaugos reglamentai

Pažymėta plane	Funkciniai prioritetai	Reglamentuojama veikla
I-U	Intensyvi siaurai specializuotų ūkių veikla priemiestinėse teritorijose, urbanizuotinų ir kitai paskirčiai naudotinų teritorijų plėtra	Skatinama miestų gyventojų poreikius tenkinanti veikla; leidžiama pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka
	iš jų gamtinio karkaso teritorijose	Skatinamas tausojamasis ūkininkavimas
II-LG	Intensyvi žemės ūkio veikla labai gerose ir gerose žemėse	Skatinama prekinės augalininkystės produkcijos gamyba
	iš jų esančiose:
	saugomose teritorijose	Veiklą reglamentuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentai
	gamtinio karkaso teritorijose	Skatinamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas
III-G	Intensyvi žemės ūkio veikla geros ir vidutinės ūkinės vertės žemėse	Skatinami mišrios specializacijos ūkiai, derinantys gyvulių auginimą su prekinės augalininkystės produkcijos gamyba
	iš jų esančiose:
	saugomose teritorijose	Veiklą reglamentuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentai
	gamtinio karkaso teritorijose	Skatinamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas
IV-P	Intensyvi žemės ūkio veikla nusausintose žemėse su vyraujančiais durpiniais ir puveningais dirvožemiais	Skatinamas pašarinių žemės ūkio augalų auginimas ir gyvulininkystės specializacijos ūkių plėtra
	iš jų esančiose:
	saugomose teritorijose	Veiklą reglamentuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentai
	gamtinio karkaso teritorijose	Skatinamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas
V-K	Ekstensyvi žemės ūkio veikla ar jai alternatyvi veikla mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose, kalvotose žemėse su nuardytais dirvožemiais	Skatinamas specializuotas ūkininkavimas arba miško įveisimas žemės sklypuose, kuriuos netikslinga naudoti žemės ūkio veiklai
	iš jų esančiose:
	saugomose teritorijose	Veiklą reglamentuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentai
	gamtinio karkaso teritorijose	Skatinamas miško įveisimas
VI-S	Žemės ūkio veikla lengvose žemėse	Skatinamas specializuotas ūkininkavimas arba naudojimas rekreacijai ar kitai alternatyviai žemės ūkio veiklai
	iš jų esančiose:
	saugomose teritorijose	Veiklą reglamentuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentai
	gamtinio karkaso teritorijose	Skatinamas miško įveisimas

84. Žemės ūkio teritorijų vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:

84.1. nustatytose žemės ūkio specializacijos zonose suformuoti stabilias ir konkurencingas žemės ūkio struktūras, kurios sudarytų efektyvios žemės ūkio veiklos pagrindą. Visose zonose galimi skirtingų tipų ūkių deriniai: šeimos ūkiai; specializuoti netradicinei žemės ūkio veiklai ūkiai; sodininkystės, daržininkystės ar kitos veiklos ūkiai; gyvulininkystės ir mišrią (gyvulininkystės ir augalininkystės) prekinę produkciją auginantys ūkiai, auginti prekinę augalininkystės produkciją specializuoti ūkiai. Atsižvelgiant į vietovės ekologines sąlygas, diegti skirtingas ūkininkavimo sistemas: intensyvaus ūkininkavimo, ekologinio ūkininkavimo ir tausojamojo ūkininkavimo;

84.2. rekomenduoti vietovėse, kuriose ūkių savininkų ir valdytojų įsigyti nuosavybėn žemės sklypai išsidėsto nekompaktiškai, rengti žemės konsolidacijos projektus ir spręsti racionalių ūkių žemėvaldų formavimo klausimą;

84.3. detalizuoti bendrajame (generaliniame) plane suplanuotų žemės ūkio specializacijos zonų plėtros kryptis – nustatyti planavimo sąlygas, skirtas savivaldybių lygmenų teritorijų planavimo dokumentams – bendriesiems ir specialiesiems planams – rengti. Rengiant planavimo sąlygas, būtina vadovautis šiomis nuostatomis:

84.3.1. sudaryti sąlygas aktyvinti žemės ūkio veiklą: pagerinti melioracijos sistemų būklę, formuoti atitinkamos specializacijos ilgalaikes ūkines struktūras;

84.3.2. planuoti žemės ūkio paskirties žemės naudojimą laikantis žemės ūkio augalų auginimo rekomenduojamos žemdirbystės sistemos ir sąlygų, užtikrinančių dirvožemių našumo išsaugojimą ir pagerinimą;

84.3.3. teikti prioritetą tausojamajam ir ekologiniam ūkininkavimui visose ekologiškai jautriose teritorijose;

84.3.4. išskirti arealus miškui įveisti ne miško žemėje, daugiausia V, VI ir III specializuotos žemės ūkio plėtros zonose, laikantis teisės aktų, leidžiančių įveisti mišką, reikalavimų ir miško įveisimo prioritetų (pirmiausia – gamtinio karkaso teritorijose, po to – nenusausintose apleistose ir dirvonuojančiose žemėse su mažos ūkinės vertės dirvožemiais);

84.3.5. nemažinti žemės ūkio naudmenų, kurių dirvožemio našumas didesnis už šalies vidutinį, plotų ir nusausintų žemės plotų, planuoti tik minimaliai būtiną plotą kitai paskirčiai;

84.3.6. planuoti rekreacinę ar kitokią netradicinę veiklą daugiausia vietovėse, patenkančiose į V ir VI specializuotos žemės ūkio plėtros zonas;

84.4. žemės ūkio paskirties žemę naudoti ne žemės ūkio paskirčiai tik pakeitus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir esant šioms sąlygoms:

84.4.1. paimant žemę visuomenės poreikiams teisės aktų nustatytais atvejais (naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti, bendrojo naudojimo keliams tiesti, infrastruktūros objektams statyti ir kitkam);

84.4.2. naudojant žemę ne žemės ūkio veiklai urbanistinės plėtros zonose, turizmo ir rekreacijos arealuose;

84.4.3. esamose sodybose ir kitose užstatytose teritorijose – pagal žemėvaldų planus formuojamiems žemės sklypams prie statinių ir įrenginių;

84.4.4. žemės sklypus, kurių daugiau kaip 90 procentų sudaro mišku apaugę arba apsodinti plotai, priskiriant miškų ūkio paskirties žemės sklypams;

84.4.5. suformuojant žemės sklypus saugomose teritorijose ir prie kultūros paveldo objektų, kai pagal specialiuosius planus jiems nustatytas konservacinio naudojimo režimas, priskiriant konservacinės paskirties žemės sklypams.

II. MIŠKŲ TERITORIJŲ VYSTYMAS

85. Miškų ūkio teritorijų vystymo tikslai:

85.1. svarbiausias miškų teritorijų naudojimo tikslas – išsaugoti ir gausinti miško išteklius pagal visuotinai pripažintus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio vystymo principus;

85.2. intensyviau miškus naudoti rekreacinėms reikmėms; racionaliai, tolygiai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, didinti miškų produktyvumą, gerinti auginamos medienos kokybę;

85.3. didinti miškų ūkio ekonominį efektyvumą;

85.4. užtikrinti miškų ekosistemų tvarumą;

85.5. išsaugoti ir gausinti biologinę įvairovę, gerinti miškų sanitarinę ir priešgaisrinę apsaugą;

85.6. reglamentuoti ūkininkavimą saugomų teritorijų miškuose pagal šių teritorijų tikslus ir uždavinius;

85.7. didinti apaugusį mišku (medynų) žemės plotą;

85.8. plėtoti miškingumą;

85.9. tenkinti regiono mastu visuomenės reikmes, susijusias su miškų naudojimu.

86. Nustatytos šios svarbiausios miškotvarkinio planavimo tvaraus miškų ūkio kryptys:

86.1. išlaikyti miško ūkio paskirties žemę ir geriau ją naudoti;

86.2. skatinti daugiatikslį miško naudojimą, siekiant derinti įvairius visuomenės poreikius;

86.3. skirti ypač daug dėmesio ekologiškai jautrioms vietoms, retoms saugomoms, reprezentacinėms ekosistemoms, kertinėms buveinėms, natūraliems medynams su endeminėmis ir nykstančiomis rūšimis;

86.4. plėtoti miško apsaugines funkcijas, ypač dirvožemio ir vandens apsaugos;

86.5. projektuoti miško atkūrimo priemones, pirmenybę teikti natūraliam žėlimui ir vietinėms medžių rūšims.

87. Bendrasis (generalinis) planas apskrities teritorijoje numato 2 miškų plėtros zonas, kurios pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą sutampa su strateginėmis miškininkystės plėtros zonomis ir pozonėmis (7 priedas „Miškų ūkio teritorijų vystymas“):

87.1. vidurio Žemaitijos vidutinio našumo mišrių eglynų zona. Ji apima Kelmės rajono savivaldybę ir nedidelę dalį Radviliškio rajono savivaldybės. Zonoje vyrauja eglynų augavietės. Eglynai pasiekia vidutinį našumą, artimą šalies vidurkiui. Visuose valstybinės reikšmės ir privačiuose III ir IV grupių miškuose gali būti pasiektas vidutinis miško naudojimo intensyvumas – 4,7–5,1 kub. metro iš hektaro likvidinės medienos per metus. Zonoje vyraujantis kalvotas reljefas nepalankus žemdirbystei. Miškai zonoje atlieka labai svarbų ekologinio stabilumo išsaugojimo vaidmenį. Esamas Kelmės rajono savivaldybės miškingumas – 26,2 procento, Radviliškio rajono savivaldybėje – 25,7 procento. Teritorijos miškingumą, atsižvelgiant į žemdirbystės galimybes, siūloma padidinti 12 procentų. Siūloma gerinti ūkininkavimą privačiuose miškuose;

87.2. vidurio Lietuvos mišrių lapuočių ir spygliuočių miškų zona:

87.2.1. šiaurės rytų Žemaitijos našių mišrių spygliuočių ir lapuočių miškų pozonis. Jis apima Akmenės, didžiąją dalį Šiaulių rajono savivaldybės ir nedidelę dalį Kelmės rajono savivaldybės. Vyrauja kiek mažesnio už vidutinį našumo augavietės. Nepaisant didelio vėjavartų pavojaus, eglynai pasiekia neblogą našumą. Ūkiniai miškai sudaro 75 procentus pozonio teritorijos, todėl daugiau dėmesio siūloma skirti atsparių eglynų auginimui. Šio pozonio miškuose gali būti pasiektas palyginti didelis miško naudojimo intensyvumas, viršijantis šalies vidurkį. Kasmet III ir IV grupių miškuose galima paruošti 4,9–5,2 kub. metro iš hektaro likvidinės medienos. Esamas Akmenės rajono savivaldybės miškingumas – 31,6 procento, Šiaulių rajono savivaldybės – 32,7 procento. Šio pozonio miškingumą tikslinga padidinti 5 procentais;

87.2.2. vakarų Aukštaitijos našių mišrių lapuočių ir eglių miškų pozonis. Jis apima Pakruojo, Joniškio ir Radviliškio rajono savivaldybes. Pozonyje vyrauja ūkiniai miškai – 81 procentas visų miškų ploto, o rezervatiniai ir specialios paskirties miškai sudaro tik 9 procentus. Miško augaviečių našumas artimas šalies vidutiniam – 5,8 kub. metro iš hektaro. Miško naudojimas gali būti kiek didesnis už šalies vidurkį – 4,9–5,2 kub. metro iš hektaro likvidinės medienos per metus. Esamas Pakruojo rajono savivaldybės miškingumas – 19,6 procento, Joniškio rajono savivaldybės – 18,5 procento, Radviliškio rajono savivaldybės – 25,7 procento. Nors pozonio žemės vienos tinkamiausių žemdirbystei, miškų plotus reikėtų padidinti bent minimaliai – 2 procentais. Svarbiausias miško plotų plėtimo uždavinys – užtikrinti nemiškingų Joniškio ir Pakruojo rajonų savivaldybių ekologinį stabilumą – suformuoti nedidelius laukų apsauginius miškus, taip pat apželdinti nedidelio ploto žemdirbystei nelabai tinkamus sklypus. Pozonyje svarbiausios kietųjų lapuočių – ąžuolų, uosių – augavietės. Jų atkūrimui siūloma skirti daugiausiai dėmesio. Daugiau dėmesio siūloma skirti vertingos beržo medienos auginimui, bet ir palaikyti ar net didinti eglynų plotus.

88. Apskrities teritorijoje pirmiausia siūloma apželdinti:

88.1. nacionalinės svarbos Šiaurės Lietuvos geoekologinę takoskyrą (labiausiai bioekologiškai nuskurdintą zoną Mūšos ir Nevėžio vandenskyroje, kuri prasideda nuo Šiaulių miesto pietinės dalies ir nuo Radviliškio driekiasi link Baisogalos, nuo Baisogalos pro Šeduvą per Daugyvenės kraštovaizdžio draustinį);

88.2. Šiaurės Lietuvos geoekologinės takoskyros ruožą Dubysos–Mūšos takoskyroje (kuri driekiasi pro Bubius) ir Dubysos–Ventos takoskyrinį ruožą Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje;

88.3. projektuojamas naujas rekreacinio naudojimo teritorijas.

89. Teritorijos pagal želdinių gausinimą suskirstytos į 3 grupes. Pirmojoje grupėje miškų plotą numatoma didinti iki 5 procentų, antrojoje grupėje – 10 procentų, trečiojoje grupėje – iki 15 procentų teritorijos ploto (7 priedas „Miškų ūkio teritorijų vystymas“).

90. Kitose teritorijose siūloma miškingumą didinti nedaug. Numatomi įveisti žemės ūkio paskirties žemėje miškai leis padidinti ne tik ūkinių miškų plotus, bet ir ekosistemų apsaugos miškų plotus. Numatoma, kad miškų apskrityje padaugės 18 tūkst. hektarų.

91. Miškų teritorijų vystymo tendencijos teritoriškai diferencijuotos atsižvelgiant į:

91.1. gamtinį žemių ir miškų našumą;

91.2. esamą miškingumą ir jo didinimo potencialą;

91.3. vyraujančių medynus formuojančių medžių rūšių paplitimą;

91.4. miškų apsauginę ir rekreacinę svarbą.

92. Numatytos šios pagrindinės miško žemės naudojimo ir tvarkymo kryptys:

92.1. Mk – konservacinė kryptis. Šiai tvarkymo krypčiai priskiriami rezervatų miškai (I grupės miškai). Jiems priskirti Kamanų valstybinio gamtinio rezervato miškai ir valstybiniuose parkuose esančių rezervatų miškai. Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus natūraliai augti. Miško kirtimai galimi tik Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme numatytais atvejais;

92.2. Ms – ekosistemų ir aplinkos apsaugos kryptis. Pagal šią kryptį tvarkomi miškai, kuriuose vyrauja apsauginiai IIA grupės ir III grupės miškai. Šiuose miškuose užtikrinama ekosistemų apsauga, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas. Pagal šią tvarkymo kryptį siūloma tvarkyti miškus prie vandens telkinių, laukų apsauginius miškus, valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškus;

92.3. Mr – rekreacinė kryptis. Ši miškų tvarkymo kryptis numatyta siūlomose rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose IIB grupės miškuose. Miško sklypuose užtikrinamas ekosistemų tvarkymas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas. Šių miškų plotus siūloma didinti prie vandens telkinių ir projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose;

92.4. Mgk – ekstensyvios miškų ūkio plėtros kryptis. Ši veikla numatyta Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ ir gamtinio karkaso teritorijose, nedideliuose miškų plotuose, įsiterpusiuose intensyvios žemės ūkio plėtros teritorijose;

92.5. Mū – intensyvios miškų ūkio veiklos kryptis. Ji numatoma arealuose, kuriuose vyrauja eksploataciniai (IV grupės) miškų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas. Būtina užtikrinti racionalų, tolygų ir nepertraukiamą šių miškų išteklių naudojimą ir produktyvumo didinimą, auginamos medienos kokybės gerinimą.

93. Siūlomas tausojantis ir intensyvus daugiatikslis miško naudojimas, kuris užtikrina teigiamą miškų plotų didėjimą, miško ekosistemų stabilumą, esamą gamtinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, ekonominių klausimų sprendimą.

94. Bendrasis (generalinis) planas numato, kad apskrityje vyraus intensyvi miškų ūkio tvarkymo kryptis. Pagal šią tvarkymo kryptį bus naudojama 47,7 procento miško žemės, ekosistemų ir aplinkos apsaugos kryptis vyraus 23,4 procento teritorijos, ekstensyviai miškų ūkio plėtrai (gamtinio karkaso teritorijose) bus skirta 25,5 procento, rekreacijos ir kaimo turizmo krypties veiklai – 1,6 procento miško žemės (6 lentelė).

6 lentelė. Apskrities teritorijos pagal vyraujančias miškų teritorijų naudojimo kryptis

	Miškingumas, procentais		Numatomos miško žemės naudojimo ir tvarkymo kryptys, teritorijos procentais
	esamas	projektuojamas	Mk	Ms	Mr	Mgk	Mū
Akmenės rajono savivaldybė	31,6	33,4	7	20	0,6	20,8	51,6
Joniškio rajono savivaldybė	18,5	19,4	0	27,6	0	21,2	51,2
Kelmės rajono savivaldybė	26,2	30,9	0	27,8	1,1	33,3	37,9
Pakruojo rajono savivaldybė	19,6	20,8	0	20	1	28,7	50,3
Radviliškio rajono savivaldybė	25,7	26,6	0	26,9	0	20,5	52,6
Šiaulių rajono savivaldybė	32,7	35,4	0	18	6,7	26,4	48,92
Šiaulių apskritis	25,8	27,8	0,7	23,4	1,6	25,5	47,7

95. Miškų teritorijų vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:

95.1. padidinti miškų plotus – apsodinti bemiškę miškų ūkio paskirties žemę ir žemės ūkiui ekonomiškai netikslingus naudoti žemės sklypus, kur miškingumas šiuo metu labai mažas;

95.2. sudaryti sąlygas naudoti miško žemę medžioklei, turizmui;

95.3. skatinti efektyvų ir racionalų miško išteklių naudojimą, biologinės įvairovės miškuose išsaugojimą, rekreacinio miškų potencialo didinimą;

95.4. skatinti privačių miškų plotų stambinimą.

III. PRAMONĖS TERITORIJŲ VYSTYMAS

96. Nustatyti šie pramonės ir verslo plėtros tikslai:

96.1. subalansuoti pramonės teritorinį išdėstymą – švelninti išsivystymo lygio skirtumus nepažeidžiant darnumo;

96.2. skatinti prioritetinę smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus plėtrą rajonų savivaldybėse;

96.3. didinti pramonės ir verslo konkurencingumą – diegti didelės pridėtinės vertės gamybą, informacines ir neatliekines technologijas;

96.4. gerinti pramonės ir verslo (ypač techninės ekologijos ir atsinaujinančių išteklių) aplinką;

96.5. plėtoti smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus įmonių tarptautinį bendradarbiavimą, konkurencingumą, didinti produkcijos ir paslaugų eksportą.

97. Numatoma plėsti didelės pridėtinės vertės pramonę, sudaryti palankią inovacijoms aplinką, plėtoti logistikos sistemą, tranzito paslaugas. Apskrityje vyrauja statybinių medžiagų, elektros mašinų ir prietaisų, maisto produktų ir gėrimų pramonės šakos, tekstilės, radijo, televizijos ir ryšių įrangos ir aparatūros, baldų gamyba. Pagrindinį vaidmenį apskrityje vaidina ir vaidins Šiaulių miestas ir aglomeracinė jo zona, kuri privalo būti orientuota pirmiausia į naujų perspektyvių gamybos procesų kūrimą ir plėtrą skatinant ir tiesiogines užsienio investicijas.

98. Bendrajame (generaliniame) plane numatyta:

98.1. plėtoti Šiaulių miestą kaip metropolinį mokslo ir mokymo centrą, moderniųjų technologijų inicijavimo zoną, orientuotą į savo ekonominio baseino išteklius, ekonominio baseino potencialo ugdytoją ir darbo vietų jame kūrėją;

98.2. įgyvendinti Šiaulių miesto 2007–2016 metų strateginiame plane numatytas priemones: didinti miesto investicinį patrauklumą, įkurti Zoknių teritorijoje Šiaulių industrinį parką, stiprinti mokslinį potencialą, skatinti mokslo ir verslo partnerystę;

98.3. rezervuoti ateičiai apskrityje esančias gamybines teritorijas, kuriose šiuo metu nevyksta gamyba, naujai apdirbamajai gamybai ar smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti. Apskrityje esančios ir numatomos pramonės ir verslo teritorijos pateiktos 3 priede „Urbanistinis karkasas su socialine infrastruktūra, teritorijos raida ir naudojimas“.

99. Pramonės teritorijų vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:

99.1. kurti ir plėtoti pramonines zonas su modernia infrastruktūra;

99.2. skatinti savivaldybes pramoninių teritorijų laisvą valstybinę žemę planuoti ir parengti investuotojams – formuoti sklypus, įrengti privažiavimus ir būtiną infrastruktūrą;

99.3. skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių kooperaciją, jaunimo verslumą, regiono etnografinių verslų plėtrą ir parengti paslaugų verslo mokymo programas.

IV. REKREACINIŲ TERITORIJŲ VYSTYMAS

100. Bendrajame (generaliniame) plane rekreacija suprantama kaip įvairi savanoriška laisvalaikio veikla poilsiaujant gamtinėje ir kultūrinėje aplinkoje, gydantis kurortuose (be susijusių su poilsiu ir krašto pažinimu tarnybinių, komercinių ar panašių kelionių). Pagal organizavimo pobūdį rekreacija gali būti pasirinktoje vietoje (stacionarus poilsis) ir keliaujant (mobilus poilsis arba turizmas).

101. Nustatyti šie svarbiausi rekreacijos ir turizmo teritorinio vystymo apskrityje tikslai:

101.1. plėsti gamtinėje aplinkoje rekreacijai pritaikytų teritorijų tinklą ir plėtoti jų infrastruktūrą;

101.2. intensyviau apskrityje plėtoti kultūrinį ir kaimo turizmą, stiprinti jo potencialą;

101.3. užtikrinti gamtinių ir kultūrinių rekreacijos išteklių naudojimo ir apsaugos efektyvumą ir optimalumą;

101.4. naudoti poilsio kaimiškoje aplinkoje potencialą ekonomiškai silpnų rajonų savivaldybėms gaivinti;

101.5. reguliuoti vaizdingiausių gamtinių vietovių užstatymą gyvenamųjų namų, komunalinių, pramonės, komercinių statinių kompleksais, techninės infrastruktūros mazgais, kurie naikina rekreacines vietovės vertybes;

101.6. stabdyti agrarinės rekreacinės aplinkos degradavimą.

102. Apskrities rekreacinės erdvinės struktūros perspektyvinės plėtros modelis kuriamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rekreacinių teritorijų sistemos erdvinės struktūros plėtros modeliu ir atlikta esamos būklės analize. Šalies mastu apskrityje nėra žymių vietovių (išskyrus kelias tarptautinės reikšmės vietoves), gamtinių ir kultūrinių sąlygų kurti didelio rekreacinio potencialo arealus.

103. Apskrities teritorijoje nustatyti 5 rekreacinių išteklių arealai (9 priedas „Rekreacijos teritorijų vystymas“), kurių ribas lemia rekreacinis gamtinės ir kultūrinės aplinkos turtingumas, aplinkos sveikumas, ekologinis atsparumas, socialinės aplinkos saugumas.

104. Rekreacijos (turizmo) teritorinės plėtros galimybės numatytos pagal arealų patrauklumo kategorijas ir rekreacinės plėtros potencialą. Nustatyta, kad:

104.1. aukšto potencialo rekreacinis arealas, sudarantis regioninės reikšmės rekreacinę sistemą, – Šiaulių–Tytuvėnų (Šiaulių–Raseinių) arealas, esantis į pietus už apskrities ribų;

104.2. vidutinio potencialo rekreacinis arealas, sudarantis regiono lokalinės svarbos rekreacines sistemas, – Akmenės–Žagarės ir Kelmės–Kražių arealai;

104.3. žemo potencialo rekreaciniai arealai, sudarantys lokalinės svarbos rekreacines sistemas, – Joniškio–Pakruojo, Radviliškio ir Kuršėnų arealai (7 lentelė).

105. Apskrities teritorijos rekreacijos išteklių arealų potencialo svarbiausi ypatumai lemia jų realaus rekreacinio vystymo perspektyvą. Pagal rekreacinės plėtros socialines ekonomines galimybes nustatyti rekreacijos perspektyvinės plėtros lygmenys:

105.1. R1 – aukštas, plėtojamos daugiausiai nacionalinės reikšmės rekreacinės sistemos;

105.2. R2 – vidutinis, plėtojamos regioninės reikšmės rekreacinės sistemos;

105.3. R3 – žemas, formuojamos lokalinės reikšmės rekreacinės sistemos arba kuriami pavieniai vietinės reikšmės rekreacijos objektai, kurie turi sietis su aukštesnio lygmens rekreacinėmis sistemomis per turizmo maršrutus (7 lentelė).

106. Bendrasis (generalinis) planas nustato tokias vystytinas rekreacijos rūšis (9 priedas „Rekreacijos teritorijų vystymas“):

106.1. poilsis gamtoje (sveikatingumo, laisvalaikio, kaimo turizmas) – 1;

106.2. pažintinis turizmas (kultūrinis, ekologinis turizmas) – 2;

106.3. aktyvus poilsis – 3;

106.4. pramogos – 4;

106.5. dalykinis (konferencijų) turizmas – 5;

106.6. piligriminis turizmas – 6.

7 lentelė. Rekreacinių išteklių arealų potencialai, vystymo galimybės ir vystytinos rekreacijos rūšys (lentelėje prioritetinės specializacijos kryptys paryškintos)

Rekreacinio arealo pavadinimas	Rekreacinių išteklių arealų potencialo kategorija	Perspektyvinio vystymo lygmuo	Vystytinos rekreacijos rūšys (specializacija)
Šiaulių–Tytuvėnų	aukšta	R1	2,1,6,4,5,3
Akmenės–Žagarės	vidutinė	R2	2,4,1,5,3
Joniškio–Pakruojo	žema	R3	2,5,4,1
Radviliškio	žema	R3	5,2,1,4
Kuršėnų	žema	R3	5,1,2,4,3
Kelmės–Kražių	vidutinė	R2	2,1,6,4,3,5

107. Apskrities rekreacijos aptarnavimo centrai suskirstyti pagal svarbą (nacionalinės ir regioninės svarbos) ir specializaciją (laisvalaikio turizmo, kultūrinio turizmo, poilsio gamtoje ir piligriminio turizmo aptarnavimo). Nustatyta, kad dauguma apskrityje numatytų plėtoti rekreacinio aptarnavimo centrų yra ir liks daugiafunkciai. Jie jungia 2, 3 ir daugiau rekreacinės specializacijos krypčių. Bendrasis (generalinis) planas numato tokią rekreacijos aptarnavimo centrų plėtros sistemą:

107.1. Šiaulių miestas – nacionalinės svarbos turizmo centras;

107.2. bendrieji regioninės svarbos turistinės infrastruktūros aptarnavimo centrai – perspektyvinių savivaldybių centrai (esamų ir galimų), kurie atlieka ir atliks poilsiautojų ir turistų aptarnavimo funkcijas;

107.3. numatomi plėtoti perspektyviniai aptarnavimo centrai (galimų naujų savivaldybių centruose) – Tytuvėnai, Žagarė, Šeduva. Jie atliks ir specialias rekreacinio centro funkcijas, specializuosis organizuodami poilsį gamtoje (sveikatingumo, laisvalaikio, kaimo turizmas) ir piligriminį turizmą. Šie centrai nurodyti kaip specializuoti rekreacinio aptarnavimo centrai (9 priedas „Rekreacijos teritorijų vystymas“);

107.4. numatyti specialūs regioninės svarbos rekreacinės (turistinės) infrastruktūros aptarnavimo centrai mažų miestų, miestelių, kaimų pagrindu, regioniniuose parkuose ir prie jų, kitose saugomose gamtinėse teritorijose. Tai Kurtuvėnai, Bubiai, Kražiai, Papilė. Be laisvalaikio turistų aptarnavimo, jie specializuosis organizuodami poilsį gamtoje (sveikatingumo, laisvalaikio, kaimo turizmas) ir piligriminį turizmą ( Kražiai);

107.5. regioninio rekreacijos žiedo svarbesni lokaliniai rekreacinio aptarnavimo centrai – Žeimelis, Akmenė, Grinkiškis ir Šaukėnai.

108. Siūloma plėtoti 2 apskrities teritoriją kertančius pagrindinius tranzitinių turistų judėjimo kelius: šiaurės–pietų krypties „Via Hanseatica“ ir rytų–vakarų krypties „Šiaurės Lietuva“, šalies pagrindinės urbanistinės integracijos ašies trasoje. Numatoma plėtoti „Via Hanseatica“ – 1a tarptautinio autoturizmo koridorių, jungiantį Šiaulių ir Tauragės apskričių teritorijas su kaimyninių valstybių Latvijos ir Rusijos regionais. Kelio zonoje daug lankytinų, poilsio vietų ir lankytojų aptarnavimo taškų. Būtina plėtoti „Via Hanseatica“ magistralės turizmo infrastruktūrą (9 priedas „Rekreacijos teritorijų vystymas“). Numatoma plėtoti ir kelią „Šiaurės Lietuva“, jungiantį šalies rytines apskritis ir kaimynines valstybes rytuose su vakarinėmis apskritimis ir Baltijos jūra per svarbiausius (pirmojo lygmens, metropolinius) šalies miestus ir turintį dideles turizmo infrastruktūros plėtojimo galimybes. Pagrindinis šių dviejų kelių „Via Hanseatica“ ir „Šiaurės Lietuva“ autoturistinio transporto susikirtimo mazgas yra Šiauliuose.

109. Apskrities teritorijoje numatoma plėtoti prioritetinės nacionalinės svarbos specializuoto kultūrinio turizmo trasą, kurią sudaro nacionalinis reprezentacinis kultūrinio turizmo maršrutas „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“. Šiam maršrutui organizuoti numatyta trasa Raseiniai (Kauno apskritis)–Tytuvėnai–Kelmė–Kurtuvėnai–Šiauliai (Kryžių kalnas)–Kuršėnai–Papilė–Venta (Viekšniai)–Akmenė–Žagarė–Joniškis–Žeimelis, Pakruojis, Šeduva–Saločiai (Panevėžio apskritis)–Pakruojis–Šeduva.

110. Bendrasis (generalinis) planas apskrities teritorijoje numato:

110.1. kartu su gretimomis apskritimis didinti perspektyvines valstybinių parkų sistemos ekologinio (pažintinio) turizmo galimybes. Į apskrities teritoriją patenka regioniniai gamtinio-kultūrinio pobūdžio valstybinių parkų žiedai: Žemaitijos parkų žiedas ir Vidurio Lietuvos parkų žiedas;

110.2. kartu su kitomis Žemaitijos savivaldybėmis plėtoti kultūrinį turizmą pagal Žemaitijos regioninio turizmo programas;

110.3. plėtoti piligriminį turizmą – prisidėti prie Europos Sąjungos kultūros programų „Baroko kelias“, „Piligrimų kelias“, „Vienuolynų kelias“;

110.4. plėtoti autoturizmo trasą Žemaičių aukštumų žiedą, skirtą Žemaičių aukštumos rytinės dalies gamtinėms ir kultūrinėms vertybėms reprezentuoti ir pažinti (Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje).

111. Siūloma perspektyvinė regioninė turizmo trasų sistema (automobilių ir dviračių), skirta apskrities gamtos ir kultūros savitumui parodyti. Formuojamas perspektyvinis apskrities rekreacinio vystymo žiedas, jungiantis didžiumą kultūros paveldo sankaupų arealų ir minėtas turistines trasas. Jis iš dalies sutampa su apskrities regioniniu urbanistinio karkaso žiedu. Rekreacinio vystymo žiedą sudarytų: į pietus nuo metropolinės ašies – Kuršėnai, Užventis, Kražiai, Kelmė, Tytuvėnai, Šiaulėnai, Šaukotas, Grinkiškis, Baisogala, Šeduva, į šiaurę nuo metropolinės ašies – Kuršėnai, Papilė, Akmenė, Žagarė, Joniškis, Žeimelis, Linkuva, Pakruojis, Rozalimas, Šeduva. Šio žiedo turistiniai skersmenys eina per Šiaulių miestą, nacionalinės svarbos turizmo aptarnavimo centrą, turistinėmis trasomis „Šiaurės Lietuva“ ir „Via Hanseatica“.

112. Apskrityje prasideda vandens turizmo trasos Dubysos, Ventos ir Mūšos upių atkarpomis, reprezentuojančios paupių gamtos ir kultūros vertybes.

113. Siūloma dvarų sodybų naudojimo perspektyvą sieti su rekreacinio naudojimo plėtra ir turizmu, ypač kultūriniu, konferencijomis, plenerais, seminarais, kaimo turizmu dvaruose, golfo laukų įrengimo galimybėmis.

114. Bendrajame (generaliniame) plane numatyti tokie dviračių ir pėsčiųjų turizmo maršrutai, kuriuos gali aptarnauti apskrities turizmo ir rekreacijos centrai (informacijos suteikimas, dviračių remontas ir nuoma ir panašiai):

114.1. per apskrities teritoriją einantys šalies ir tarptautiniai:

114.1.1. Šventoji–Mažeikiai–Akmenė–Žagarė–Joniškis–Žeimelis–Pasvalys ir taip toliau;

114.1.2. Palanga–Telšiai–Užventis–Šiauliai–Jurgaičiai (Kryžių kalnas)–Meškuičiai (Jauniūnai)–Pakruojis–Šeduva–Sidabravas–Panevėžys ir taip toliau;

114.1.3. Palanga–Varniai–Kražiai–Tytuvėnai–Šiaulėnai–Šaukotas–Grinkiškis–Baisogala–Ramygala–Panevėžys ir taip toliau;

114.1.4. dviračių takas, sutampantis su „Velo Hansa“ taku, Jelgava (Latvijoje)–Žagarė–Joniškis–Šiauliai–Bubiai–Kurtuvėnai–Šaukėnai–Kelmė–Tytuvėnai–Raseiniai–Tauragė ir taip toliau;

114.2. planuojami regioninės dviračių trasų sistemos maršrutai:

114.2.1. „Kalnų ratas“: Martyniškiai–Šapnagiai–Menčių Kalnėnų karjerai–Naujoji Akmenė–Ramučiai–Klykoliai–Kivyliai–Agluonai–Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas–Gailaičiai–Akmenė–Venta–Kalniškiai–Papilė–Daubiškiai–Gumbakiai–Biliūniškės;

114.2.2. „Romantikų ratas“: Kriukai–Mindaugiai–Bariūnai–Joniškis–Kalnelis–Skaistgirys–Reibiniai–Žagarė, Žagarės regioninio parko teritorija–Martyniškiai;

114.2.3. „Vėjo malūnų kelias“: Plaučiškiai–Padubysys–Rozalimas–Klovainiai–Balsiai–Pamūšis–Pakruojis–Linkuva–Ūdekai–Steigviliai–Lauksodis–Žeimelis;

114.2.4. „Dvarų alėja“: Šiaulaičiai–Šiaulėnai–Kunigiškiai–Šaukotas–Giedraičiai–Pašušvys–Grinkiškis–Kubiliūnai–Baisogala–Šeduva–Raudondvaris–Pakalniškiai–Burbiškis;

114.2.5. „Ežerų ir miškų juosta“: Beržėnai–Kalniškiai–Ušnėnai–Užventis–Junkilai–Pagiai–Petrališkė–Kražiai–Butkiškė–Naudvaris–Kelmė–Maneikiai–Maironiai–Lyduvėnai–Šiluva–Tytuvėnai–Tytuvėnų regioninio parko teritorija–Šedbarai–Kelmė–Kukečiai–Grimziai–Pašiaušė–Pikeliškė–Bazilionai;

114.2.6. „Milžinų takas“: Varputėnai–Saulučiai–Micaičiai–Kuršėnai–Ringuvėnai–Šilėnai–Drąsučiai–Šiupyliai–Gruzdžiai–Meškuičiai–Kryžių kalnas–Šiauliai–Aukštelkė–Bubiai–Kurtuvėnai–Kurtuvėnų regioninis parkas–Bazilionai;

114.2.7. „Padubysių kelias“: Bubiai–Padubysys–Pagryžuvys–Bulavėnai.

115. Rekreacinių teritorijų vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:

115.1. pirmenybę teikti kultūriniam, laisvalaikio turizmui ir poilsiui gamtoje (kaimo turizmui), kultūrinio turizmo plėtrai naudoti kultūros paveldo objektų sankaupų arealus, turinčius daug rekreacinių išteklių;

115.2. parengti apskrities teritorijos rekreacijos ir turizmo infrastruktūros vystymo specialiuosius planus;

115.3. plėtoti Šiaulių–Tytuvėnų rekreacinio arealo rekreacines zonas – kurti aukšto lygio apgyvendinimo infrastruktūrą, poilsio ir pramogų bazę;

115.4. planuojant regioninių parkų teritorijose esančias rekreacines zonas, inicijuoti esamų poilsio namų atnaujinimą ir kempingų sukūrimą;

115.5. plėtoti regioninės svarbos rekreacijos aptarnavimo centrus – įvairinti apgyvendinimo paslaugas, sukurti tarptautinių renginių, poilsio ir pramogų infrastruktūrą;

115.6. stiprinti regionines rekreacijos (turizmo) plėtros organizacijas ir turizmo informacijos centrus;

115.7. bendradarbiauti su gretimomis apskritimis plėtojant:

115.7.1. nacionalinio kultūrinio turizmo maršruto „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“ infrastruktūrą apskrities atkarpoje;

115.7.2. numatytus reprezentacinius valstybinių parkų žiedus apskrityje;

115.8. plėtoti „Via Hanseatica“ magistralės autoturistinę infrastruktūrą ir „Velo Hansa“ dviračių maršrutą, parengti šių maršrutų specialiuosius planus;

115.9. plėtoti poilsį kaimo gyvenamosiose teritorijose (kaimo turizmą), pritaikyti šiai veiklai esamas dvarų sodybas, kitus kultūros paveldo objektus (vertybes);

115.10. finansiškai remti projektus, kurie:

115.10.1. gali pritraukti tarptautinių finansinių šaltinių ar verslo privatų kapitalą;

115.10.2. sudaro sąlygas racionaliai naudoti rekreacinius išteklius;

115.10.3. užtikrina teikiamų paslaugų kokybę.

V. TECHNINĖS INFRASTRUKTŪROS TERITORIJŲ VYSTYMO SPRENDINIAI

I. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS

116. Transporto infrastruktūros vystymo tikslai:

116.1. sujungti apskrities svarbiausias magistrales su transeuropiniais tinklais ir plėtoti regioninės reikšmės transporto infrastruktūros jungtis su pagrindinėmis tarptautinėmis magistralėmis;

116.2. plėtoti apskrities multimodalinę transporto sistemą – gerinti įvairių rūšių transporto sąveiką, sujungti šią sistemą su Europos Sąjungos multimodalinio transporto tinklu ir paslaugų rinka;

116.3. užtikrinti apskrityje palankias tranzito sąlygas – kurti patikimos tranzitinės valstybės ir apskrities įvaizdį, konkuruoti su gretimomis apskritimis;

116.4. gerinti apskrities susisiekimą su Lietuvos administraciniais centrais – tobulinti transportinio tinklo infrastruktūrą: techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis gerinti susisiekimą tarp apskrities rajonų ir seniūnijų centrų;

116.5. plėtoti darnią transporto sistemą, tam kuo tinkamiau naudoti turimą įvairių rūšių transporto infrastruktūrą, mažinti neigiamą jo poveikį aplinkai ir didinti vežimo greitį, operatyvumą, gerinti kitus vežimo kokybės rodiklius;

116.6. modernizuoti apskrities tarptautinės, nacionalinės ir regioninės reikšmės transporto infrastruktūrą, atsižvelgiant į ateities poreikius, užtikrinti tarptautinį ir vietinį pervežimą visų rūšių transportu;

116.7. didinti viešojo transporto vaidmenį savivaldybių ir viso regiono susisiekimo sistemoje: teikti jam pirmenybę, atnaujinti jo parką, diegti integruotas informavimo priemones, gerinti susisiekimą su viešojo transporto stotimis;

116.8. gerinti susisiekimo tarp Europos Sąjungos valstybių kokybę – mažinti žvyrkelių pasienyje su Latvija, gerinti pasienio kelių dangos kokybę ir techninius parametrus, pertvarkyti pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą pagal Šengeno teisyno reikalavimus;

116.9. tobulinti miestų susisiekimo infrastruktūrą – eliminuoti tranzitinį sunkųjį transportą iš miestų, miestelių ir kaimų teritorijų, plėtoti traukos objektus atitinkančią susisiekimo sistemą, tiesti aplinkkelius, plėtoti biotransporto infrastruktūrą.

117. Transporto infrastruktūros vystymo sprendiniai priimti ištyrus esamą apskrities susisiekimo sistemos būklę, pagrindinių jos vystymą skatinančių veiksnių tendencijas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais ir Ilgalaike (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692 (Žin., 2005, Nr. 79-2860).

118. Nustatyta, kad transporto infrastruktūros tobulinimas ir naujos infrastruktūros kūrimas – vienas iš pagrindų apskrities ekonomikos ilgalaikio augimo, kuris leistų pasinaudoti palankia tranzitinio regiono geografine padėtimi. Apskritis dėl esamo palankaus automobilių kelių ir geležinkelių tinklo, tarptautinio oro uosto ir perspektyvinės europinės vėžės „Rail Baltica“ trasos gali įsilieti į vientisą Europos Sąjungos kombinuotojo transporto sistemą. Šiaulius numatoma plėtoti kaip vieną iš 4 Lietuvos multimodalinių transporto centrų. Nustatyta, kad apskrities transporto sektoriaus potencialas naudojamas nepakankamai dėl infrastruktūros kokybės trūkumų. Taigi būtina šiuos trūkumus šalinti ir priartinti susisiekimo sistemos kokybę prie Europos Sąjungos standartų.

119. Konkretizuoti apskrities automobilių kelių sistemos sprendiniai su kelių modernizavimo ir plėtros priemonėmis pateikti 10 priede „Techninės infrastruktūros vystymas“ ir 8 lentelėje. Bendrasis (generalinis) planas numato:

119.1. sumažinti neigiamą tranzitinio transporto poveikį, gatvių apkrovą, transporto taršą ir avaringumą apskrities miestuose, nutiesti Šiaulių, Kairių, Kuršėnų, Radviliškio aplinkkelius;

119.2. gerinti susisiekimo sistemos kokybę – rekonstruoti magistralinius kelius, labiausiai apkrautus, avaringiausius krašto ir rajoninių kelių ruožus;

119.3. gerinti susisiekimo kokybę Lietuvos–Latvijos pasienyje;

119.4. gerinti esamų aplinkkelių krašto keliuose Nr. 203 ir 210 techninius parametrus, didinti jų svarbą, kad jie taptų magistraliniais keliais, siekiant suformuoti vientisą apskrities magistralinių kelių tinklą.

8 lentelė. Automobilių kelių plėtros ir modernizavimo sprendiniai

Kelio (kelio ruožo) numeris ir pavadinimas	Įgyvendinimo priemonės	Trasa
Šiaulių šiaurės rytų aplinkkelis	kelio tiesimas	nauja
Kairių aplinkkelis	kelio tiesimas	nauja
Radviliškio aplinkkelis	kelio tiesimas	nauja
Kuršėnų šiaurės vakarų aplinkkelis	kelio tiesimas	nauja
Kelias A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas	kelio ruožų rekonstravimas	esama
Kelias A9 Panevėžys–Šiauliai	kelio ruožų rekonstravimas	esama
Kelias A11 Šiauliai–Palanga	kelio ruožų rekonstravimas	esama
Kelias Nr. 209 Joniškis–Žeimelis–Pasvalys	kelio ruožų rekonstravimas	esama
Kelias Nr. 154 Šiauliai–Gruzdžiai–Naujoji Akmenė	kelio ruožų rekonstravimas	esama
Kelias Nr. 155 Kuršėnai–Mažeikiai	kelio ruožų rekonstravimas	esama
Kelias Nr. 158 Kelmė–Užventis	kelio ruožų rekonstravimas	esama
Kelias Nr. 151 Pakruojis–Linkuva	kelio ruožų rekonstravimas	esama
Kelias Nr. 211 Linkuva–Žeimelis	kelio ruožų rekonstravimas	esama
Kelias Nr. 2106 Kelmė–Bubiai	kelio ruožų rekonstravimas	esama
Kelias Nr. 1634 – privažiavimas prie Ramoniškių	kelio ruožų rekonstravimas	esama
Kelias Nr. 1612 Buivydžiai–Maldeniai–Jurdaičiai	kelio ruožų rekonstravimas	esama
Pasienio su Latvijos Respublika rajoniniai keliai Nr. 1001, 1004,1005, 1015, 1023, 1607, 1614, 1616	kelių rekonstravimas, žvyrkelių asfaltavimas	esama

120. Geležinkelių infrastruktūros plėtra bendrajame (generaliniame) plane numatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Apskrities geležinkelių infrastruktūros plėtros sprendiniai, jų modernizavimo ir plėtros priemonės pateiktos 9 lentelėje, o rekomenduojami apskrities geležinkelių rekonstravimo ir tiesimo etapai pateikti 10 lentelėje. Geležinkelių plėtros ir modernizavimo priemonių įgyvendinimas ir jo etapai gali būti tikslinami atsižvelgiant į susisiekimo sistemos pokyčius ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintų programų pakeitimus. Bendrasis (generalinis) planas numato:

120.1. tiesti europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio trasą apskrities teritorijoje. Tai labai prisidės prie Šiaulių – multimodalinio transporto centro Šiaurės Lietuvos regione – plėtros (10 priedas „Techninės infrastruktūros vystymas“);

120.2. bendrojo (generalinio) plano konkretizuotų sprendinių galiojimo laikotarpiu įgyvendinti europinės vėžės geležinkelio projektą pagal esamas apskrities teritoriją kertančias geležinkelio linijų atkarpas Kaišiadorys–Radviliškis–Šiauliai, Šiauliai–Joniškis–valstybės siena – pritaikyti jas europinio standarto traukinių eismui.

9 lentelė. Geležinkelių infrastruktūros plėtros ir modernizavimo sprendiniai

Ruožas	Eil. Nr.	Priemonė	Trasa
Kaišiadorys–Šiauliai (IXB2)	1.	Rekonstruoti ir modernizuoti atkarpą pagal AGC reikalavimus – pritaikyti 120, 160 km/h greičiui	esama
	2.	Nutiesti antruosius kelius ruože Gimbogala–Linkaičiai ir dviejų lygių pervažas ruože Linkaičiai–Radviliškis	esama
	3.	Elektrifikuoti liniją	esama
	4.	Modernizuoti signalizacijos sistemos ruože Radviliškis–Šiauliai	esama
Šiauliai–Klaipėda (IXB3)	5.	Rekonstruoti ir modernizuoti atkarpą pagal AGC reikalavimus – pritaikyti 120,160 km/h greičiui, įskaitant antrųjų kelių tiesimą ir signalizacijos sistemos modernizavimą	esama
	6.	Elektrifikuoti liniją	esama
	7.	Nutiesti jungiamąjį kelią Kuršėnai–Pavenčiai	nauja
Radviliškis–Pagėgiai (IA)	8.	Modernizuoti atkarpą – pritaikyti 120 km/h greičiui (jeigu ateityje eismas šia linija didės, nuo 2012 metų bus planuojamas signalizacijos modernizavimas)	esama
Radviliškis–Obeliai (22)	9.	Modernizuoti atkarpą – pritaikyti 120 km/h greičiui	esama
Šiauliai–Joniškis–valstybės siena (I-1)	10.	Rekonstruoti atkarpą – pritaikyti 120 km/h greičiui	esama
	11.	Modernizuoti signalizacijos sistemas	esama
„Rail Baltica“ (I)	12.	Tiesti „Rail Baltica“ trasą	nauja (esama)

10 lentelė. Rekomenduojami geležinkelių rekonstravimo, modernizavimo ir tiesimo etapai

Ruožas	Eil. Nr.	Įgyvendinimo priemonės	Įgyvendinimo metai
			2006–2010	2010–2015	po 2015
Kaišiadorys–Šiauliai (IXB2)	1.	Rekonstruoti ir modernizuoti ruožą pagal AGC reikalavimus – pritaikyti 120, 160 km/h greičiui		+	+
	2.	Nutiesti antruosius kelius ruože Gimbogala–Linkaičiai ir dviejų lygių pervažas ruože Linkaičiai–Radviliškis			+
	3.	Elektrifikuoti liniją			+
	4.	Modernizuoti signalizacijos sistemą ruože Radviliškis–Šiauliai			+
Šiauliai–Klaipėda (IXB3)	5.	Rekonstruoti ir modernizuoti ruožą pagal AGC reikalavimus – pritaikyti 120, 160 km/h greičiui, įskaitant antrųjų kelių statybą ir signalizacijos sistemos modernizavimą		+	+
	6.	Elektrifikuoti liniją			+
	7.	Nutiesti jungiamąjį kelią Kuršėnai–Pavenčiai			+
Radviliškis–Pagėgiai (IA)	8.	Modernizuoti ruožą – pritaikyti 120 km/h greičiui (jeigu ateityje eismas šia linija didės, nuo 2012 metų bus planuojamas signalizacijos modernizavimas)		+
Radviliškis–Obeliai (22)	9.	Modernizuoti atkarpą – pritaikyti 120 km/h greičiui		+
Šiauliai–Joniškis–valstybės siena (I-1)	10.	Rekonstruoti atkarpą – pritaikyti 120 km/h greičiui			+
	11.	Modernizuoti signalizacijos sistemas			+
„Rail Baltica“ (I)	12.	Tiesti „Rail Baltica“ trasą		+	+

121. Bendrasis (generalinis) planas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius civilinės aviacijos srityje, numato:

121.1. modernizuoti Šiaulių tarptautinį oro uostą – neatskiriamą transeuropinio IXB transporto koridoriaus šakos dalį, kad jame galėtų būti diegiamos intermodalinio transportavimo technologijos, naudoti jo potencialą keleiviams ir kroviniams gabenti (10 priedas „Techninės infrastruktūros vystymas“);

121.2. plėtoti mažesnius civilinius ir sportinius aerodromus Akmenėje ir Šeduvoje.

122. Apskrityje galima kurti logistikos centrus ir plėtoti kombinuotąjį vežimą dėl esamų tarptautinių transporto koridorių, tarptautinio oro uosto potencialo, numatomos transeuropinės „Rail Baltica“ trasos, nedidelio atstumo iki jūrų uostų. Bendrajame (generaliniame) plane numatyta kurti logistikos centrą Zokniuose. Šis logistikos centras aptarnautų visą Šiaurės Lietuvos regioną ir įsilietų į tarptautines logistikos grandines, teiktų regionui ekonominę naudą, stiprintų Šiaulių – multimodalinio centro – pozicijas šalyje ir Europos Sąjungoje. Mažesnius logistikos centrus numatoma steigti Kelmės rajono savivaldybės Grinių kaime, Akmenės rajono savivaldybės Ventos ir Naujosios Akmenės miestuose (10 priedas „Techninės infrastruktūros vystymas“).

123. Bendrasis (generalinis) planas numato bevariklio transporto trasomis sujungti gyvenamąsias ir rekreacines vietoves, priemiesčius su miestų transporto sistemomis. Apskrities teritorijoje gyventojų susisiekimas bevariklio transporto priemonėmis vyksta esamais dviračių ir pėsčiųjų takais, valstybinės ir vietinės reikšmės keliais, kur organizuotas dviračių eismas. Magistraliniuose keliuose, taip pat keliuose, kuriuose eismo intensyvumas viršija Lietuvos Respublikos bevariklio transporto įstatyme nurodytą leistiną transporto intensyvumą, dviračių eismą numatyta atskirti nuo autotransporto eismo – šalia kelio įrengti dviračių takus (9 priedas „Rekreacijos teritorijų vystymas“).

124. Transporto infrastruktūros vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:

124.1. plėtoti rytų–vakarų multimodalinio tarptautinio transporto koridoriaus, IXB tarptautinio geležinkelio transporto koridoriaus infrastruktūrą, tobulinti tarptautinių automobilių kelių A9 (E272), A11 (E272) techninius parametrus, tiesti miestų aplinkkelius, plėtoti tarptautinį Šiaulių oro uostą ir logistikos centrą;

124.2. plėtoti šiaurės–pietų tarptautinio IA („Via Hanseatica“, A12, E77) transporto koridoriaus infrastruktūrą, aktyviai dalyvauti tiesiant europinio standarto „Rail Baltica“ geležinkelio trasą;

124.3. plėtoti regioninės ir vietinės reikšmės transporto infrastruktūrą, gerinti krašto ir rajoninių kelių techninius parametrus, tobulinti susisiekimo kokybę pasienio zonoje.

II. ENERGETIKOS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS

125. Pagrindiniai energetikos infrastruktūros vystymo tikslai nustatyti vadovaujantis Nacionaline energetikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430):

125.1. plėtoti elektros energijos tiekimo ir centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą:

125.1.1. efektyviausiai naudoti sukauptą potencialą, jį tobulinti ir plėtoti ateityje;

125.1.2. plačiau naudoti vietinius, atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius, kad jie sudarytų iki 12 procentų bendro pirminės energijos balanso;

125.1.3. užtikrinti apskrities urbanizuotų vietovių aprūpinimą šilumine energija, modernizuoti esamus šilumos tinklus, kad nuostoliai skirstymo tinkluose būtų minimalūs, kurti naujus modernius šilumos skirstymo tinklus, plėtoti naujos kartos katilinių tinklą, teikiant pirmenybę gamtinėms dujoms, atsinaujinantiems ir atliekiniams energijos šaltiniams;

125.1.4. mažinti neigiamą poveikį aplinkai – modernizuoti energetikos sektorių;

125.2. plėtoti gamtinių dujų tiekimo infrastruktūrą:

125.2.1. siekti, kad gamtinės dujos būtų prieinamos apskrities energetikos įmonėms, – parengti investicijų projektus ir įvertinti ekonominį jų pagrįstumą;

125.2.2. siekti, kad gamtinės dujos būtų prieinamos visiems galimiems vartotojams, pripažįstant, kad gamtinių dujų tiekimo sistemos perdavimo ir skirstymo tinklai būtų plėtojami pagal licencijoje numatytas teritorijas.

126. Bendrajame (generaliniame) plane numatyta (10 priedas „Techninės infrastruktūros vystymas“):

126.1. elektros energijos tiekimo infrastruktūros plėtros srityje:

126.1.1. išlaikyti esamą 110 kV, 330 kV elektros tinklą – atnaujinti susidėvėjusius įrenginius;

126.1.2. įrengti elektros perdavimo oro linijų Šiauliai–Telšiai–Jelgava sankirtoje 330 kV Mūšos perjungimo punktą;

126.1.3. įrengti 330 kV elektros perdavimo liniją Panevėžys–Joniškis, kurios dalis būtų apskrities teritorijoje;

126.1.4. įrengti 110 kV elektros perdavimo liniją Rėkyva–Gudžiūnai;

126.1.5. intensyvinti Šiaulių mieste elektros energijos gamybą kogeneracijos principu;

126.1.6. numatyti savivaldybių bendruosiuose planuose modernizuoti esamą skirstomąjį elektros tinklą (10kV–0,4kV) – pakeisti susidėvėjusius įrenginius ir optimizuoti transformatorinių galias, nagrinėti miestų ir kaimo gyvenamųjų vietovių apšvietimo tinklų rekonstravimo ir plėtros galimybes;

126.1.7. plėsti elektros energijos skirstomąjį tinklą – užtikrinti visišką elektros energijos paslaugos prieinamumą gyventojams ir ūkio subjektams;

126.2. centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūros plėtros srityje:

126.2.1. rekonstruoti Užvenčio, Kelmės ir Linkuvos katilines – pritaikyti gamtinėms dujoms, numatyti rezervinį kurą iš atsinaujinančių šaltinių ir atliekinių medžiagų;

126.2.2. rekonstruoti Šiaulių miesto pietinę katilinę – padidinti elektros energijos gamybą kogeneracijos principu;

126.2.3. siūlyti savivaldybėms parengti Kelmės, Kuršėnų, Naujosios Akmenės, Pakruojo ir Radviliškio rajoninių katilinių pritaikymo gaminti elektros energiją kogeneracijos principu galimybių studijas;

126.2.4. rekomenduoti savivaldybėms išsaugoti visų gyvenamųjų vietovių esamas centralizuotas šilumos tiekimo sistemas, rekonstruoti šilumos trasas taikant betranšėjes technologijas; modernizuoti katilines, kad jos efektyviau vartotų kurą, modernizuoti šilumos punktus, kad būtų efektyviau vartojama šiluma, rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus – modernizuoti jų šildymo sistemas ir gerinti šilumines charakteristikas;

126.2.5. mažinti Šiaulių miesto ir Akmenės rajono energetinę priklausomybę nuo gamtinių dujų tiekimo, numatyti galimybę esamose katilinėse naudoti rezervinį kurą iš atsinaujinančių šaltinių ir atliekinių medžiagų;

126.3. gamtinių dujų tiekimo infrastruktūros plėtros srityje:

126.3.1. siūlyti toliau plėtoti dujotiekių tinklą, atitinkamai renovuoti šilumos ūkį – pritaikyti grupines katilines naudoti gamtines dujas (Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajonų ir Šiaulių miesto savivaldybių teritorijos iš dalies dujofikuotos, numatoma tolesnė dujotiekių tinklo plėtra);

126.3.2. plėtoti magistralinių dujotiekių tinklą: toliau tiesti magistralinio dujotiekio Šiauliai–Klaipėda antrąją liniją, tiesti magistralinio dujotiekio Šiauliai–Klaipėda atšaką nuo Kuršėnų pro Akmenę link Mažeikių, tiesti magistralinio dujotiekio Šiauliai–Klaipėda atšaką nuo Kuršėnų iki Kelmės ir įrengti papildomą atšaką į Užventį;

126.3.3. įrengti Kelmėje ir Užventyje naujas dujų skirstymo stotis, nuo kurių būtų plėtojamas skirstomasis vamzdynas;

126.3.4. įrengti antrą Šiaulių dujų skirstymo stotį didėjantiems apskrities centro poreikiams tenkinti;

126.3.5. siūlyti toliau plėtoti gamtinių dujų skirstomąjį tinklą Šeduva–Baisogala ir Pakruojis–Linkuva.

127. Energetikos vystymo sprendinių prioritetai:

127.1. plėtoti gamtinių dujų magistralinių vamzdynų ir skirstomojo vamzdyno tinklą;

127.2. pritaikyti katilines naudoti gamtines dujas ir numatyti rezervinį kurą iš atsinaujinančių kuro rūšių ir atliekinių medžiagų;

127.3. rekonstruoti šilumos trasas diegiant betranšėjes technologijas;

127.4. intensyvinti elektros energijos gamybą kogeneracijos principu;

127.5. renovuoti skirstomuosius elektros tinklus.

III. EKOINŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS

128. Ekoinžinerinės infrastruktūros vystymo tikslai:

128.1. plėtoti vandentiekio, nuotekų surinkimo, valymo sistemas:

128.1.1. modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą – sudaryti apskrities darnaus vystymosi sąlygas, užtikrinti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugų prieinamumą gyventojams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms mažiausiomis išlaidomis, padarant minimalią žalą aplinkai;

128.1.2. siekti, kad nuotekų valymo sistemos atsipirktų ekonomiškai;

128.2. plėtoti atliekų tvarkymo infrastruktūrą.

129. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatyta, kad gyventojų vidutinis bendrasis (buities, įmonių ir viešųjų vietų) vandens suvartojimas sieks 260 litrų per dieną asmeniui, o vandens tiekimo sistemų numatoma galia turės viršyti apie 1,5 karto prognozuojamą vandens poreikį. Šiaulių apskrityje vandens suvartojimas 2025 metais pasieks 220 litrų per dieną asmeniui. Požeminio geriamojo vandens poreikis bus kur kas mažesnis (poreikio skaičiuojamosios reikšmės pateiktos 11 lentelėje). Numatomas vandens poreikis nuolat didės, bet nepasieks dabar eksploatuojamų požeminių vandens išteklių ribos.

11 lentelė. Numatomas vandens poreikis ir vandentiekio sistemų galia

	2015 metais	2025 metais
Vandens poreikis (tūkst. kub. metrų per dieną)	54	60
Vandentiekių sistemų galia (tūkst. kub. metrų per dieną)	81	90

130. Bendrajame (generaliniame) plane, atsižvelgiant į Nemuno vidurupio baseino ir Lielupės–Ventos upių baseino bendruosius planus, numatyta (10 priedas „Techninės infrastruktūros vystymas“):

130.1. rekonstruoti vandens tiekimo sistemą, siekiant aprūpinti kuo daugiau apskrities gyventojų geros kokybės geriamuoju vandeniu. Numatyta, kad centralizuoto vandens tiekimo paslaugos bus prieinamos 95 procentams gyventojų. Dėl to siūloma smarkiai plėsti esamų vandentiekių skirstomuosius vamzdynus tiek miestuose, tiek kaimiškose gyvenamosiose vietovėse, renovuoti esamą skirstomąjį vamzdyną, rekonstruoti esamus ir įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius;

130.2. plėtoti esamą Šiaulių miesto vandentiekio sistemą – nutiesti naujus tinklus ir rekonstruoti eksploatuojamus skirstomuosius vamzdynus. Vamzdynų rekonstravimo esmė – pakloti reikiamo skersmens vamzdžius, naudoti korozijai atsparias medžiagas, įrengti papildomus vandens gerinimo įrenginius, kurių našumas – iki 6000 kub. metrų per parą. Prie Šiaulių miesto vandentiekio siūloma prijungti Gegužių, Ginkūnų, Sutkūnų, Vijolių, Vinkšnėnų, Voveriškių, Toliočių ir Aleksandrijos gyvenamąsias vietoves;

130.3. renovuoti Akmenės–Dabikinės aglomeracijoje vieną vandenvietę, vieną vandenvietę uždaryti, pastatyti 750 kub. metrų per parą našumo vandens gerinimo įrenginius, išplėsti esamus tinklus – paklojant naują vamzdyną, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba esamus padengti antikorozinėmis medžiagomis;

130.4. renovuoti Naujosios Akmenės–Ramučių aglomeracijoje esamus geležies šalinimo įrenginius, uždaryti vieną vandenvietę, išplėsti esamus tinklus – pakloti naują vamzdyną, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba padengti esamus antikorozinėmis medžiagomis;

130.5. renovuoti Ventoje esančius vandens gerinimo įrenginius – padidinti jų našumą iki 1100 kub. metrų per parą, išplėsti esamus tinklus – pakloti naują vamzdyną, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba padengti esamus antikorozinėmis medžiagomis;

130.6. rekonstruoti Joniškio–Bariūnų aglomeracijoje vieną vandenvietę, kitą vandenvietę uždaryti, pastatyti naujus 3200 kub. metrų per parą našumo vandens gerinimo įrenginius, sujungti tinklus – nutiesti magistralinę liniją, išplėsti esamus tinklus – pakloti naują vamzdyną, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba padengti esamus antikorozinėmis medžiagomis;

130.7. įrengti Žagarėje naujus 650 kub. metrų per parą našumo vandens gerinimo įrenginius, išplėsti esamus tinklus – pakloti naują vamzdyną, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba padengti esamus antikorozinėmis medžiagomis;

130.8. sujungti Pakruojo miesto, Pakruojo kaimo ir Jovarų vandentiekio tinklus – nutiesti magistralinę liniją, pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius – pasiekti bendrą 1600 kub. metrų per parą našumą, išplėsti esamus tinklus – pakloti naują vamzdyną, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba padengti esamus antikorozinėmis medžiagomis;

130.9. plėsti Kuršėnų aglomeracijos vandentiekį – prijungti prie miesto tinklų Drąsučių, Micaičių ir Ringuvėnų gyvenamąsias vietoves: nutiesti magistralines linijas, pastatyti naujus 4100 kub. metrų per parą našumo vandens gerinimo įrenginius, renovuoti vandenvietes, išplėsti esamus tinklus – pakloti naują vamzdyną, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba padengti esamus antikorozinėmis medžiagomis;

130.10. prijungti prie Radviliškio vandentiekio Kuktiškių ir Aukštelkų gyvenvietes – pakloti magistralines linijas, išplėsti esamus tinklus – pakloti naują vamzdyną;

130.11. sujungti Šeduvos, Pavartyčių ir Raudondvario vandentiekių sistemas – nutiesti magistralines linijas, renovuoti Šeduvos vandenvietę – įrengti papildomus gręžinius, išplėsti šios aglomeracijos esamus tinklus – pakloti naujus vamzdynus, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba padengti esamus antikorozinėmis medžiagomis;

130.12. sujungti Kelmės ir Kukečių vandentiekio tinklus – pakloti magistralinę liniją, išplėsti šios aglomeracijos esamus tinklus – pakloti naują vamzdyną, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba padengti esamus antikorozinėmis medžiagomis;

130.13. sujungti Tytuvėnų ir Budraičių vandentiekio tinklus, išplėsti šios aglomeracijos esamus tinklus – pakloti naują vamzdyną, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba padengti esamus antikorozinėmis medžiagomis.

131. Kad būtų toliau įgyvendinami vandens tiekimo infrastruktūros sprendiniai, savivaldybės turi parengti miestų ir gyvenamųjų vietovių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros (specialiuosius) planus.

132. Prognozuojama, kad nuotekų surinkimo paslaugos planuojamu laikotarpiu pasidarys prieinamos 85 procentams gyventojų, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos atitiks 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 26) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1998 m. vasario 27 d. Komisijos direktyva 98/15/EB, (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 27) (toliau vadinama – Direktyva 91/271/EEB), reikalavimus. Kad sprendinys būtų įgyvendintas, Šiaulių apskrities nuotekų surinkimo ir apvalymo ūkis turi būti iš esmės pertvarkytas. Kadangi Direktyva 91/271/EEB Lietuvoje įsigalioja nuo 2010 metų, visi sprendiniai, sietini su vandenvala, įgauna prioritetinį statusą. Bendrajame (generaliniame) plane numatyta (10 priedas „Techninės infrastruktūros vystymas“):

132.1. plėtoti esamą Šiaulių miesto nuotekų surinkimo sistemą – patiesti naujus tinklus ir rekonstruoti eksploatuojamą vamzdyną, palaikyti esamų nuotekų valymo įrenginių gerą techninę būklę, prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros Sutkūnų, Vinkšnėnų, Vijolių, Toliočių, Voveriškių, Lieporių, Gegužių ir Aleksandrijos gyvenvietes, šiuo tikslu pakloti naujas slėgines linijas;

132.2. plėtoti esamą Akmenės nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus, renovuoti esamus tinklus, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius – pritaikyti veikti 900 kub. metrų per parą našumu, prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros Dabikinės gyvenvietę, šiuo tikslu pakloti naujas slėgines linijas;

132.3. plėtoti esamą Naujosios Akmenės nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus, renovuoti esamus tinklus, pastatyti naujus 4500 kub. metrų per parą našumo nuotekų valymo įrenginius, prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros Ramučių gyvenvietę, šiuo tikslu pakloti slėginę liniją;

132.4. plėtoti Ventos nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus, renovuoti esamus tinklus, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius – pritaikyti veikti 1400 kub. metrų per parą našumu;

132.5. plėtoti Joniškio nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus ir renovuoti esamus tinklus, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius – pritaikyti veikti 4000 kub. metrų per parą našumu, prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros Bariūnų gyvenvietę;

132.6. plėtoti Žagarės nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus ir renovuoti esamus tinklus, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius – pritaikyti veikti 800 kub. metrų per parą našumu;

132.7. plėtoti Pakruojo nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus ir renovuoti esamus tinklus, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius – pastatyti naują dumblo aikštelę, prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros Pakruojo ir Jovarų kaimus, šiuo tikslu pakloti slėginę liniją;

132.8. plėtoti Linkuvos nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus ir renovuoti esamus tinklus, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius – pritaikyti veikti iki 450 kub. metrų per parą našumu;

132.9. plėtoti Kuršėnų nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus ir renovuoti esamus tinklus, pastatyti naujus 5100 kub. metrų per parą našumo nuotekų valymo įrenginius, panaikinti 2 senus valymo įrenginius, prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros Drąsučių, Micaičių ir Ringuvėnų gyvenvietes, šiuo tikslu pakloti slėgines linijas;

132.10. plėtoti Radviliškio nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus ir renovuoti esamus tinklus, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius, prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros Kuktiškių ir Aukštelkų gyvenvietes, šiuo tikslu pakloti slėgines linijas;

132.11. plėtoti Šeduvos nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus ir renovuoti esamus tinklus, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius – pritaikyti veikti iki 1000 kub. metrų per parą našumu, prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros Pavartyčių ir Raudondvario gyvenvietes, šiuo tikslu pakloti slėgines linijas;

132.12. plėtoti esamą Kelmės nuotekų surinkimo tinklą pietine kryptimi, šiuo tikslu pakloti naujus tinklus, prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros Kukečių gyvenvietę, palaikyti nuotekų valymo įrenginių gerą techninę būklę;

132.13. renovuoti Tytuvėnų nuotekų valymo įrenginius;

132.14. pastatyti Užventyje naujus 1300 kub. metrų per parą našumo nuotekų valymo įrenginius;

132.15. įrengti Šiaulių, Radviliškio, Kelmės, Naujosios Akmenės, Pakruojo ir Joniškio miestuose lietaus vandens valymo įrenginius.

133. Bendrajame (generaliniame) plane numatyta, kad visų atliekų planuojamu laikotarpiu daugės iki 20–25 procentų. Atliekų valdymo sprendiniai parengti atsižvelgiant į Šiaulių apskrities socialinių, ekonominių rodiklių prognozes ir Šiaulių regiono atliekų tvarkymo planą.

134. Bendrajame (generaliniame) plane numatyta (10 priedas „Techninės infrastruktūros vystymas“):

134.1. uždaryti visus smulkius sąvartynus ir Kairių sąvartyną, o buitines atliekas šalinti regioniniame sąvartyne, įrengtame Šiaulių rajone, Aukštrakių kaime;

134.2. įrengti regioniniame sąvartyne antrinių žaliavų rūšiavimo liniją;

134.3. rekultivuoti uždaromus sąvartynus arba paversti atliekų surinkimo punktais ar biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikštelėmis;

134.4. įrengti apskrities teritorijoje 34 atliekų surinkimo punktus;

134.5. įrengti Šiauliuose, Kelmėje, Radviliškyje, Pakruojyje, Joniškyje, Naujojoje Akmenėje ir Kuršėnuose antrinių žaliavų surinkimo punktus;

134.6. šalinti pavojingas atliekas per pavojingų atliekų saugojimo aikštelę, įrengtą Aukštrakių kaime;

134.7. sukurti stambiagabaričių ir pavojingų atliekų surinkimo iš gyventojų punktų tinklą;

134.8. visiškai pereiti prie konteinerinės buitinių atliekų surinkimo sistemos, o šias paslaugas padaryti prieinamas visiems apskrities gyventojams;

134.9. įrengti miestuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse konteinerines buitinių atliekų surinkimo aikšteles ir suteikti galimybę gyventojams rūšiuoti atliekas surinkimo stadijoje;

134.10. įrengti visuose savivaldybių centruose statybos ir griovimo atliekų apdorojimo aikšteles, kuriose šio tipo atliekos būtų priimamos ir perdirbamos.

135. Ekoinžinerinės infrastruktūros vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:

135.1. plėtoti ir rekonstruoti nuotekų surinkimo tinklus, statyti naujus valymo įrenginius, prijungti priemiestines zonas prie miestų nuotekų tvarkymo infrastruktūros;

135.2. gerinti vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybę;

135.3. plėtoti centralizuoto vandentiekio tinklus aglomeracijose, prijungti priemiestines zonas prie miestų vandens tiekimo infrastruktūros;

135.4. rengti kompleksinius vandens tiekimo ir vandenvalos projektus, taip optimizuoti problemų sprendimus ir lėšų naudojimą;

135.5. įgyvendinti regioninį komunalinių atliekų tvarkymo planą;

135.6. sukurti ir įdiegti pavojingų atliekų surinkimo iš gyventojų sistemą.

VI. TERITORIJŲ REZERVAVIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS SPRENDINIAI

136. Teritorijų rezervavimą visuomenės poreikiams reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868). Bendrajame (generaliniame) plane numatytos šios teritorijos (10 priedas „Techninės infrastruktūros vystymas“):

136.1. susisiekimo sistemai plėtoti:

136.1.1. techniškai pertvarkomiems esamiems žemesnės kategorijos keliams formuoti į aukštos kategorijos magistralinių kelių tinklą, nutiesiant naujus aplinkkelius. Šių kelių rekonstravimas tiesiogiai susijęs su padidėjusiomis sanitarinėmis juostomis, naujų teritorijų aplinkkeliams tiesti ir esamiems keliams platinti poreikiu (12 lentelė);

12 lentelė. Teritorijų rezervavimas aplinkkeliams tiesti

Kelio pavadinimas	Orientacinis ilgis, kilometrais	Orientacinis plotis, metrais	Magistralinis kelias	Krašto kelias
Šiaulių šiaurės rytų aplinkkelis	7,3	28	+
Kairių aplinkkelis	4	28	+
Radviliškio aplinkkelis	11,4	28	+
Kuršėnų šiaurės vakarų aplinkkelis	4	28	+

136.1.2. esamiems keliams rekonstruoti – pertvarkyti į aukštesnės kategorijos kelius, techniniams jų parametrams gerinti dėl apsauginių sanitarinių zonų padidėjimo (13 lentelė);

13 lentelė. Teritorijos, rezervuojamos automobilių kelių tinklo techniniams parametrams gerinti ir keliams rekonstruoti (pertvarkyti į aukštesnės kategorijos kelius)

Kelio (kelio ruožo) numeris ir pavadinimas	Magistralinis kelias	Krašto kelias	Rajoninis kelias
Kelias A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas	+
Kelias A9 Panevėžys–Šiauliai	+
Kelias A11 Šiauliai–Palanga	+
Kelias Nr. 209 Joniškis–Žeimelis–Pasvalys		+
Kelias Nr. 154 Šiauliai–Gruzdžiai–Naujoji Akmenė		+
Kelias Nr. 155 Kuršėnai–Mažeikiai		+
Kelias Nr. 158 Kelmė–Užventis		+
Kelias Nr. 151 Pakruojis–Linkuva		+
Kelias Nr. 211 Linkuva–Žeimelis		+
Kelias Nr. 2106 Kelmė–Bubiai			+
Pasienio su Latvijos Respublika rajoniniai keliai Nr. 1001, 1004, 1005, 1015, 1023, 1607, 1614, 1616			+
Kelias Nr. 203 Kuršėnų aplinkkelis	+
Kelias Nr. 210 Joniškio aplinkkelis	+

136.1.3. esamiems geležinkeliams rekonstruoti, antriesiems ir jungiamiesiems keliams tiesti, europinės vėžės geležinkeliui tiesti (14 lentelė);

14 lentelė. Teritorijos, rezervuojamos geležinkelio infrastruktūrai plėtoti

Ruožas	Priemonė	Trasa
Kaišiadorys–Šiauliai (IXB2)	Rekonstruoti ir modernizuoti atkarpą pagal AGC reikalavimus – pritaikyti 120, 160 km/h greičiui	esama
	Tiesti antruosius kelius ruože Gimbogala–Linkaičiai ir dviejų lygių pervažas ruože Linkaičiai–Radviliškis	esama
Šiauliai–Klaipėda (IXB3)	Rekonstruoti ir modernizuoti atkarpą pagal AGC reikalavimus – pritaikyti 120, 160 km/h greičiui, įskaitant antrųjų kelių tiesimą ir signalizacijos sistemos modernizavimą	esama
	Tiesti jungiamąjį kelią Kuršėnai–Pavenčiai	nauja
Radviliškis–Pagėgiai (IA)	Modernizuoti atkarpą – pritaikyti 120 km/h greičiui (jeigu ateityje eismas šia linija didės, nuo 2012 metų bus planuojamas signalizacijos modernizavimas)	esama
Radviliškis–Obeliai (22)	Modernizuoti atkarpą – pritaikyti 120 km/h greičiui	esama
Šiauliai–Joniškis–valstybės siena (I-1)	Rekonstruoti atkarpą – pritaikyti 120 km/h greičiui	esama
„Rail Baltica“ (I)	Tiesti „Rail Baltica“ trasą	nauja

136.1.4. logistikos centrų infrastruktūrai sukurti Šiaulių miesto savivaldybės pramoninėje Zoknių zonoje, Ventoje, Naujoje Akmenėje, Griniuose (apie 300 hektarų teritorijos);

136.2. inžinerinei infrastruktūrai plėtoti:

136.2.1. esamų vandenviečių apsauginėms sanitarinėms zonoms;

136.2.2. nuotekų valymo įrenginiams ir dumblo ilgalaikio saugojimo aikštelėms bei jų sanitarinėms zonoms;

136.2.3. atliekų rūšiavimo aikštelėms, skirtoms tarpiniam atliekų rūšiavimui šalia esamų savivaldybių centrų ir plėtojamų aptarnavimo centrų;

136.2.4. biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikštelėms, numatomoms šalia esamų savivaldybių centrų ir plėtojamų aptarnavimo centrų;

136.2.5. numatomiems magistraliniams dujotiekiams ir dujų skirstymo stotims pagal šių įrenginių normatyvines apsaugos zonas;

136.3. krašto gynybos teritorijų tinklui formuoti. Tam rezervuojamos teritorijos parodytos sutartiniais ženklais 15 lentelėje ir 10 priede „Techninės infrastruktūros vystymas“.

15 lentelė. Šiaulių apskrities gynybos poreikiams rezervuojamos teritorijos

Savivaldybė	Dislokacija	Plotas (hektarų)
Šiaulių rajono savivaldybė	Strazdų kaimas	48
Šiaulių rajono savivaldybė	Zapalskių kaimas	109
Šiaulių rajono savivaldybė	Sutkūnų kaimas	4,5
Šiaulių rajono savivaldybė	Mumaičių kaimas	30
Šiaulių miesto savivaldybė	Šiaulių miestas	3,5
Šiaulių miesto savivaldybė	Zokniai	600,1
Radviliškio rajono savivaldybė	Linkaičiai	87,2
Šiaulių rajono savivaldybė	Gudelių kaimas	28
Joniškio rajono savivaldybė	Joniškio miestas	0,3
Pakruojo rajono savivaldybė	Pakruojo miestas	0,5
Kelmės rajono savivaldybė	Kelmės miestas	0,2
Radviliškio rajono savivaldybė	Radviliškio miestas	18,5
Radviliškio rajono savivaldybė	Radviliškio miestas	0,6
Iš viso		932,2

_________________