LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL MIŠKO GENETINIŲ DRAUSTINIŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2000 m. balandžio 7 d. Nr. 133

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 1996, Nr. 110-2507; 1997, Nr. 96-2426; 1998, Nr. 56-1542; 1999, Nr. 110-3203) 18 straipsnio 6 dalimi:

1. Tvirtinu Miško genetinių draustinių nuostatus (pridedama).

2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministro 1994 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 101 „Dėl miško genetinių draustinių steigimo ir jų nuostatų patvirtinimo“.

3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „augalija“, „miškai“, „valdymo sistema“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                                        DANIUS LYGIS

______________


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2000 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 133

 

Miško genetinių draustinių nuostatai

 

Bendrosios nuostatos

 

1. Šie nuostatai reglamentuoja miško genetinių draustinių (toliau – draustiniai) steigimo tvarką, jų apsaugą, naudojimą, apskaitą ir kontrolę. Nuostatai parengti vadovaujantis Miškų, Saugomų teritorijų įstatymų nuostatomis.

2. Draustinių paskirtis – išsaugoti ir užtikrinti miško populiacijų genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir panaudoti genetinius išteklius ekologinėms bei ekonominėms problemoms spręsti.

3. Draustiniai yra saugomi valstybės.

4. Sąvokos, vartojamos šioje tvarkoje:

Defoliacija – lapijos nykimo ar naikinimo procesas (dėl oro taršos ar cheminių medžiagų naudojimo).

Elitiniai medžiai – atrinkti iš pliusinių medžių tarpo individai, kurių sėkliniai palikuonys geros kokybės ir didesnio nei 15% produktyvumo už konkrečios plantacijos ar provenencijos pliusinių medžių palikuonių produktyvumą.

Ekotipas – rūšies augalų grupė, prisitaikiusi augti tam tikromis sąlygomis ir turinti išskirtinių bruožų.

Epifitotija – augalo infekcinės ligos išplitimas tam tikroje teritorijoje.

Fenotipas -individo vidinių ir išorinių savybių visuma, susiformavusi genotipo pagrindu individualaus vystymosi (ontogenezės) metu.

Medynų selekcinė grupė – bręstančių ir vyresnių medynų fenotipinio įvertinimo laipsnis pagal atsparumo, produktyvumo ir kokybės požymius.

Medynų tvarumas – gebėjimas išlaikyti normalų skalsumą ontogenezės metu ir savaime atsikurti kintančios aplinkos sąlygomis.

Minusinis medynas – turintis blogesnius (daugiau nei 10%) tvarumo, kokybės ir produktyvumo rodiklius negu normalus medynas.

Minusiniai medžiai – medyno medžiai, kurie turi blogesnius kokybės ar produktyvumo rodiklius negu vidutinis normalaus medyno medis.

Miško genetiniai ištekliai – miško populiacijos, medynai, medžių grupės bei pavieniai medžiai ir krūmai ar jų dalys, turinčios faktinę ar potencinę ekologinę, genetinę-selekcinę bei ekonominę reikšmę.

Miško genetinis draustinis – tam tikroje teritorijoje ilgalaikiam išsaugojimui išskirtos genetiniu požiūriu vertingos medžių populiacijos ar jų dalys, turinčios genetinę, biologinę, ekologinę bei ekonominę reikšmę.

Miško genetinių draustinių rezerviniai plotai – plotai, skirti genetiniams draustiniams suformuoti esamuose medynuose, taikant ugdomuosius ar rekonstrukcinius kirtimus, o plynumose – įveisiant tam tikros rūšies bei populiacijos medynus.

Miško populiacija – tarpusavyje laisvai besikryžminančių ir besidauginančių tam tikros rūšies medžių bendrija, izoliuota nuo kitų bendrijų ir ilgą laiką įsikūrusi atskirame plote.

Miško provenencija – medžių ar krūmų bei jų reprodukcinių dalių (sėklų, žiedadulkių, vegetatyvinių dalių) geografinė kilmės vieta.

Ontogenezė – organizmo individualus vystymasis nuo gimimo iki mirties.

Pliusinis medynas – normalaus skalsumo, nepažeistas, geros kokybės medynas, produktyvumu 20% viršijantis to paties tipo augavietėje esančius normalius medynus (pagal medžių vidutinį aukštį 10%, o pagal stiebų skersmenį 30%) ir neturintis daugiau kaip 5% minusinių medžių.

Pliusiniai medžiai – tomis pačiomis augimo sąlygomis produktyvumu ir kokybe gerokai lenkiantys (10% aukštesni, 30% storesni) to paties amžiaus vidutinius I selekcinės grupės medyno medžius.

Radvietė – savaime augančio augalo suradimo vieta.

Sėklinis medynas – produktyvus ir geros kokybės (I selekcinės grupės) medynas, skirtas sėkloms ruošti.

 

Draustinių steigimo ir jų statuso panaikinimo tvarka

 

5. Medynus, kuriuose numatoma steigti draustinius, Miškų ir saugomų teritorijų departamentui prie Aplinkos ministerijos siūlo miškų urėdijos ir nacionalinių bei regioninių parkų direkcijos, viešoji įstaiga „Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras“, Lietuvos miškų institutas bei valstybės įmonė „Valstybinis miškotvarkos institutas“, taip pat miškų savininkai.

6. Privačiuose miškuose draustiniai steigiami tik gavus raštišką miškų savininkų sutikimą ir raštu supažindinus savininką su draustinio statusą turinčios teritorijos apsaugos, tvarkymo ir naudojimo reikalavimais bei draustinio statuso panaikinimo tvarka.

7. Draustinių steigimo pagrįstumą, atsižvelgiant į miško gamtinius regionus, rūšies paplitimą bei populiacijos ypatumus, nustato Lietuvos miškų institutas Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos pavedimu. Draustinių mokslo klausimus kuruoja Lietuvos miškų institutas.

8. Draustinius Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos teikimu steigia Aplinkos ministerija, kuri priima sprendimą ir dėl draustinio statuso panaikinimo.

9. Draustinių atrinkimo kriterijai yra:

9.1. natūralių populiacijų ar kultūrinės kilmės bei introdukuotų rūšių medynų pakankamas prisitaikymas augti esamomis ekologinėmis sąlygomis su būdinga rūšine sudėtimi, fenotipine (genotipine) formų struktūra, atitinkančia augaviečių ypatumus;

9.2. medynų genetinė-selekcinė vertė, t. y. medynai turi būti I selekcinės grupės. Selekcinė grupė gali būti ir II, kai medynas pagal kitus požymius yra vertingas ar išvis nėra aukštesnės selekcinės grupės medynų;

9.3. medynų autochtoniškumas, kai medynų kelios kartos augo toje pačioje augavietėje.

10. Draustiniai pirmiausia steigiami teritorijose, kur medynai turi savitus požymius, retas genetines struktūras, auga rūšies arealo pakraštyje, kai dėl žmogaus ūkinės veiklos arba dėl nepalankiai pakitusių ekologinių sąlygų populiacijos yra pažeistos ir gali žūti vertingų pagrindinių rūšių formos, medynai ar net populiacijos. Draustiniai steigiami II, III ir IV kategorijų miškuose.

11. Draustiniams tinka pusamžiai ir vyresni medynai, kuriuose jau nėra mažiau prisitaikiusių genotipų ir yra susiformavę tvarūs, produktyvūs bei kokybiški medynai, būdingi tam tikrai augavietei.

12. Saugojimui in situ (atsiradimo vietoje) atrenkami sveiki, gyvybingi, gerai prisitaikę prie aplinkos medynai. Defoliacija neturi viršyti 10%, entokenkėjų pakenkimai turi būti nedideli, medžių su grybų vaisiakūniais skaičius negali viršyti 2-3% (drebulynuose 5%) visų medžių skaičiaus. Medynų skalsumas turi būti ne mažesnis kaip 0,7; pagrindinė medyno rūšis turi sudaryti ne mažiau kaip 60% pagal medyno tūrį.

13. Žėlimo potencialumas įvertinamas pagal žėlimo biologinius ir ekologinius veiksnius.

14. Optimalus draustinio plotas turi būti ne mažesnis kaip 3 ha, tačiau atsižvelgiant į medynų unikalumą ir jo prioritetinius požymius, draustinio plotas išimtiniais atvejais gali būti ir mažesnis.

15. Jei draustiniai neišsiskiria iš gretimų medynų, jie atribojami spindžiais. Ant miško genetinio draustinio kampinių medžių užrašoma GD, o prie ribos augantys medžiai kas 30-50 metrų paženklinami (krūtinės aukštyje, išorinėje sklypo pusėje) nenuplaunamų baltų dažų puslankiais. Draustinius jų radvietėse pažymi miškų urėdijos, nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos, o privačiose valdose, savininkui sutikus, miškų urėdijų ir nacionalinių parkų direkcijų privačių miškų tarnybos.

16. Draustiniui praradus savo vertę, viešoji įstaiga „Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras“, suderinusi su Lietuvos miškų institutu ir Miško genetinių išteklių ir sėklininkystės ekspertų komisija, teikia Miškų ir saugomų teritorijų departamentui prie Aplinkos ministerijos pasiūlymą dėl jo statuso panaikinimo.

 

Draustinių apsaugos, tvarkymo ir naudojimo reglamentavimas

 

17. Draustinius saugo ir prižiūri miškų urėdijos, nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos ir privatūs miškų savininkai, kurių valdose jie yra.

18. Apsaugai nuo gaisrų sausuose spygliuočių medynuose aplink draustinius įrengiamos mineralizuotos priešgaisrinės juostos, apribojamas važiavimas per draustinį einančiais keliais, statomi įspėjamieji ženklai.

19. Pastebėjus kenkėjus ar ligų požymius, taikomos kompleksinės kovos priemonės: gaudyklės, cheminiai ir biologiniai preparatai, gaudomieji medžiai, sanitariniai kirtimai ir kt.

20. Kad draustinis atitiktų funkcinę paskirtį ir naudojimo režimą, taikomos miško ūkinės priemonės, nepažeidžiančios medynų genetinės struktūros.

21. Apie pastebėtus pažeidimus draustiniuose miškų valdytojai ar savininkai turi informuoti viešąją įstaigą „Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras“. Gavus iš viešosios įstaigos „Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras“ atitinkamus nurodymus, turi būti imtasi priemonių neigiamam poveikiui pašalinti.

22. Draustinių priežiūros kontrolę vykdo viešoji įstaiga „Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras“ Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

23. Draustiniuose atliekami moksliniai tyrimai, nustatant medynų evoliucinius procesus genetiniu ir ekologiniu aspektais, jų genotipinę struktūrą, požymių ir savybių ypatumus, būsimų medynų modelius, rūšių regeneracijos galimybes, optimizuojant miško žėlimą, rūšių kaitą bei įvertinant priežastis, dėl kurių nebeatsikuria buvusios pagrindinės medžių rūšies medynai. Šie tyrimai atliekami ir vykdant selekcijos bei sėklininkystės darbus, atrenkant pliusinius medžius, kuriant sėklines plantacijas, renkant sėklas, reprodukcijai naudojant medžių vegetatyvines dalis. Draustinių naudojimo būdas ir intensyvumas negali kenkti jų būklei.

24. Jei miško genetiniuose draustiniuose yra kitokio pobūdžio saugotinų objektų, juose vykdoma miško ūkinė veikla derinama su šių nuostatų reikalavimais.

25. Draustiniuose genetiniai ištekliai turi būti saugomi ir naudojami taip, kad būtų užtikrintas jų gausumas, reprodukcija ir atsikūrimas.

26. Miškininkystės priemonės draustiniuose taikomos taip, kad būtų išsaugota kiekviena rūšis, sudaranti medyną. Medynų įvairiaamžiškumas pasiekiamas atsižėlimu ar želdinimu. Taip išsaugomas naujos medynų kartos tvarumas ir motininio medyno genetinė struktūra. Miško naudojimas turi daryti kaip galima mažesnį poveikį saugomų populiacijų genetinei struktūrai.

27. Draustinio medynų tvarumas užtikrinamas išskiriant aplink jį ne siauresnes kaip 50 m pločio apsauginių medynų juostas, kuriose medžius kirsti plynai draudžiama. Vėjavartų ar gaisrų atveju susidarę plyni sklypai atkuriami naudojant draustinio ar tai augavietei būdingų to paties bei gretimo medynų medžių sėklas.

28. Siekiant sudaryti draustinyje įvairesnę genotipinę struktūrą, formuojami sudėtiniai medynai iš kelių ardų ar įvairaus amžiaus medžių grupių.

29. Medynų atsikūrimui skatinti purenamas dirvožemio paviršius, gerinamas pomiškio apšvietimas, šalinamas trakas, siekiama heterogeniško medynų vystymosi.

30. Draustiniuose leidžiama:

30.1. vykdyti sanitarinius kirtimus;

30.2. kirtimais ugdyti medynus, iškertant pagrindinę medžių rūšį stelbiančius medžius ir išsaugojant optimalų pagrindinės rūšies tankumą bei užtikrinant medyno tvarumą visos ontogenezės metu;

30.3. sėkliniais metais atlikti atkuriamuosius, atvejinius ir siaurabiržius kirtimus, sudarant sąlygas atkurti ir išsaugoti pagrindinę medžių rūšį;

30.4. taikyti žėlimą skatinančias priemones;

30.5. derinti žėlimą su želdinimu, naudojant sodmenis, išaugintus atvirame grunte natūraliomis sąlygomis iš draustinyje surinktų sėklų;

30.6. rinkti sėklas, ūglelius ir atlikti mokslinius tyrimus, nepažeidžiant medžių gyvybingumo;

30.7. grybauti, uogauti ir medžioti.

31. Draustiniuose draudžiama:

31.1. kirsti pagrindinės rūšies sveikus medžius, kai nėra patvirtinto kirtimų projekto;

31.2. pažeisti pomiškį, naikinti traką, jeigu tai nenumatyta miško genetinio draustinio ūkinėse priemonėse;

31.3. įrengti proskynas ar valksmus, išskyrus nustatytuosius kirtimų projektuose;

31.4. važinėti motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus atvejus, kai reikia išvežti paruoštą medieną;

31.5. ardyti paklotę ar pažeisti žemės paviršių (išskyrus atvejus, kai vykdomos miško žėlimą skatinančios priemonės);

31.6. sausinti, tręšti, naudoti herbicidus, defoliantus bei kitus kenksmingus medžiams chemikalus, išskyrus priemones prieš ligų ir kenkėjų epifitotijų išplitimą;

31.7. įrengti poilsio bei automobilių stovėjimo aikšteles;

31.8. įrengti šalia draustinio (arčiau kaip 200 m) karjerus, sankasas, bendro naudojimo kelius.

32. Siekiant išsaugoti esamą genetinę įvairovę ir suformuoti įvairaus amžiaus bei struktūros produktyvius, geros kokybės medynus, vykdomi natūralų medynų atžėlimą užtikrinantys kirtimai. Dažniausiai vykdomi atkuriamieji ar atvejiniai kirtimai. Kirtimo amžius draustiniuose dėl nevienodo medynų tvarumo bei skirtingų augavietės sąlygų nereglamentuojamas. Draustinių tvarkymo nurodymus (rekomendacijas) teikia viešoji įstaiga „Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras“. Susilpnėjus medynų reprodukcinėms funkcijoms bei pradėjus formuotis nepakankamai apželdintoms aikštėms, šias aikštes ar koridorius būtina apželdinti naudojant draustinio sėklas (sodmenis). Jei miško genetinio draustinio medynai vienaamžiai, skatintinas grupinis atžėlimas.

33. Pagrindiniai miško kirtimai draustiniuose vykdomi vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 29-844), o miškų atkūrimo darbai – Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

34. Rūšių kaita reguliuojama taikant atitinkamų rūšių žėlimą skatinančias priemones ar želdant bei vykdant ugdomuosius kirtimus.

35. Miško žėlimo skatinimas, siekiant medyno gausesnės genetinės įvairovės, vykdomas įvertinus medynų (medžių) derėjimo periodiškumą ir gausumą.

36. Miško genetiniams draustiniams plėsti parenkami rezerviniai medynai, kurie šiuo metu dar neatitinka miško genetinių draustinių reikalavimų, bet ateityje gali juos atitikti. Šiam tikslui gali būti parenkami ne tik medynai, bet ir nedidelės aikštelės, kurias tikslinga želdinti naudojant miško genetinio draustinio medžių sėklas ar sodinukus.

37. Rezerviniuose medynuose ūkininkaujama taip, kad medynų kokybė atitiktų miško genetinių draustinių reikalavimus.

 

Draustinių įvertinimas ir inventorizacija

 

38. Draustiniai įvertinami juos atrenkant ir inventorizuojant pagal fenotipinius (stabilumo, kokybės ir kiekybės) ir genotipinius (palikuonių augimo, kokybės bei genetinės struktūros) požymius. Draustinius įvertina viešoji įstaiga „Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras“, o įvertinimo metodikas ir kriterijus parengia Lietuvos miškų institutas.

39. Genetinę-selekcinę inventorizaciją kas penkeri metai atlieka viešoji įstaiga „Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras“. Atliekant inventorizaciją privačiuose miškuose, apie tai informuojami miškų savininkai ir naudotojai. Inventorizacija atliekama nemokamai.

 

Dokumentacija ir duomenys apie draustinius

 

40. Dokumentaciją apie draustinius sudaro: draustinio pasas, planšetų kopija, medynų plano kopija.

41. Draustinių duomenis Lietuvos genetinių išteklių duomenų bazės pagrindu tvarko viešoji įstaiga „Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras“. Draustiniai įtraukiami į miškų genofondo registrą.

42. Miškotvarkos darbus draustiniuose atlieka ir taksacinę bei planinę medžiagą parengia valstybės įmonė „Valstybinis miškotvarkos institutas“. Taksoraštyje ties sklypo charakteristika įrašoma „Genetinis draustinis“. Planšetuose ir medynų planuose miško genetinio draustinio ribos pažymimos sutartiniais ženklais, įrašant sklype „GD“ (genetinis draustinis). Panaikinus draustinio statusą, tai nurodoma taksoraštyje, įrašant dokumento numerį ir datą.

43. Draustinių pasus tvarko viešoji įstaiga „Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras“.

44. Duomenys apie draustinius parengiami 2 egzemplioriais, kurių vienas perduodamas miškų valdytojui ar savininkui, o antras – viešajai įstaigai „Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras“.

 

Atsakomybė

 

45. Nuostatai privalomi visiems miškų valdytojams, savininkams ir naudotojams, kurių valdose yra genetiniai draustiniai.

46. Fiziniai ir juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka.

______________