LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS

ĮSTATYMAS

1996 m. rugsėjo 25 d. Nr. I–1548

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo bei kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo ir karių aprūpinimo tvarką.

2 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos

1. Krašto apsaugos sistema – Lietuvos Respublikos institucijų, kurių paskirtis – ginti valstybės suverenumą bei teritorijos vientisumą, vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, visuma.

2. Lietuvos Respublikos kariuomenė (toliau – kariuomenė) – nuolat veikianti valstybės institucija – krašto apsaugos sistemos pagrindinė dalis, ginanti valstybės suverenumą, sauganti teritorijos vientisumą ir jos bei oro erdvės neliečiamybę, ginanti valstybę nuo ginkluotos agresijos.

3. Karys – Lietuvos Respublikos pilietis, įstatymų nustatyta tvarka atliekantis tikrąją karo tarnybą arba pašauktas į karinius mokymus ir pratybas.

4. Tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių būtinoji karo tarnyba ir profesionalioji karo tarnyba.

5. Būtinoji karo tarnyba – privaloma Lietuvos Respublikos piliečių tarnyba, susidedanti iš pradinės tarnybos reguliariojoje kariuomenėje ir atsargos tarnybos aktyviajame rezerve.

6. Profesionalioji karo tarnyba – savanoriškai ir pagal karo tarnybos sutartį Lietuvos Respublikos piliečių atliekama tarnyba.

7. Karys savanoris (toliau – savanoris) – Lietuvos Respublikos pilietis, įstojęs į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą ir netarnaujantis tikrojoje karo tarnyboje.

8. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba – būtinajai karo tarnybai alternatyvi privalomoji krašto apsaugos pagalbinė tarnyba tiems, kurie dėl savo religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali tarnauti su ginklu rankose.

9. Aktyvusis rezervas – kariuomenės daliniai, sudaryti iš atsargos karo prievolininkų.

3 straipsnis. Krašto apsaugos sistema

Krašto apsaugos sistemą sudaro:

1) Krašto apsaugos ministerija ir jai pavaldžios tarnybos, kurių veiklą reglamentuoja krašto apsaugos ministro patvirtinti nuostatai;

2) kariuomenė, o karo metu – visos ginkluotosios pajėgos;

3) valstybės institucijos, kurioms įstatymų pavesta vykdyti su valstybės gynimu susijusias funkcijas;

4) nevalstybinės organizacijos, savo veikla prisidedančios prie pilietinio ir ginkluoto pasipriešinimo.

4 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos teisiniai pagrindai

Krašto apsaugos sistemos institucijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Respublikos Prezidento dekretais, šiuo ir kitais įstatymais, Seimo ir Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, tarptautinėmis sutartimis, kariuomenės statutais, krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado įsakymais.

5 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos finansavimas ir jo kontrolė

Krašto apsaugos sistemos institucijos finansuojamos iš valstybės biudžeto. Vyriausiasis asignavimų valdytojas yra krašto apsaugos ministras. Krašto apsaugos sistemos institucijų veikla ir biudžetai kontroliuojami įstatymų nustatyta tvarka.

6 straipsnis. Civilinė kariuomenės kontrolė

1. Sprendimus dėl krašto apsaugos sistemos priima demokratiškai išrinktos civilinės valdžios institucijos. Nacionalinė gynybos politika ir gynybos išlaidos skelbiamos viešai.

2. Krašto apsaugos ministru ir ministerijos sekretoriais gali būti tik civiliai asmenys.

3. Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas yra Respublikos Prezidentas. Jis tvirtina kariuomenės dislokavimo taikos metu vietas ir manevravimo teritorines ribas. Taikos metu sprendimus dėl kariuomenės dalinių perkėlimo į kitą dislokavimo vietą savo dekretu turi teisę priimti tik Respublikos Prezidentas.

4. Piliečių skundus dėl krašto apsaugos sistemos pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai.

5. Be kitų valstybės gynimo funkcijų, Vyriausybė:

1) rengia ilgalaikių valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo programų projektus, kuriuos tvirtina Seimas, ir vadovauja jas įgyvendinant;

2) teikia Seimui metinę ataskaitą apie nacionalinio saugumo užtikrinimo sistemos plėtrą;

3) priima sprendimus dėl kariuomenės aprūpinimo, ginkluotės įsigijimo ir materialinės bazės, nustato valstybės ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo ginkluote, kovos ir kita technika tvarką;

4) sudaro valstybės materialinių išteklių mobilizacinį rezervą.

6. Sprendimus dėl mobilizacijos, karo padėties, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo ir sprendimą gintis nuo ginkluotos agresijos priima Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų nustatyta tvarka.

7 straipsnis. Kariuomenės dalyvavimas tarptautinėse misijose

Lietuvos Respublika, vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, įstatymų nustatyta tvarka siunčia savo karinius padalinius dalyvauti įvairiose karinėse ir humanitarinėse misijose užsienyje.

ANTRASIS SKIRSNIS

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR VALDYMO PAGRINDAI

8 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos organizavimas ir valdymas

1. Krašto apsaugos sistema organizuojama, valdoma ir plėtojama pagal gynybos struktūrų ir kariuomenės demokratinius kontrolės principus ir atsižvelgiant į įstatymų nustatytus:

1) gynybos politikos tikslus ir nuostatas bei karinės gynybos principus,

2) krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado atsakomybę Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei,

3) krašto apsaugos ministro ir Krašto apsaugos ministerijos bei kariuomenės vado funkcijas.

2. Krašto apsaugos sistemos plėtros planavimo ir valdymo funkcijas atlieka Krašto apsaugos ministerijos civilinė administracija kartu su karine administracija, kurią sudaro kariuomenės vadui pavaldus gynybos štabas ir štabui nepriklausantys ministerijos kariniai specialistai.

3. Seimas tvirtina kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų ir generolų skaičių.

9 straipsnis. Krašto apsaugos ministerija

1. Krašto apsaugos ministerijos funkcijas nustato jos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.

2. Krašto apsaugos ministras:

1) vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui ir krašto apsaugos sistemos parengimui ginti valstybę, su tuo susijusios informacijos rinkimui ir apdorojimui bei veiksmams ekstremalių ir krizinių situacijų atvejais;

2) tarptautiniu lygiu bendradarbiauja gynybos srityje;

3) atsako už krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų tvarkymą, kariuomenės aprūpinimą ginkluote ir technika;

4) teikia Respublikos Prezidentui tvirtinti valstybės gynybos planą bei pasiūlymus dėl kariuomenės dalinių dislokavimo;

5) teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl karių aukščiausių (nuo pulkininko imtinai) laipsnių suteikimo, kariuomenės vado, kariuomenės vado pavaduotojo, ginkluotųjų pajėgų generalinio inspektoriaus skyrimo ir atleidimo bei valstybės apdovanojimų;

6) vykdo krašto apsaugos sistemos personalo politiką, priima karius į profesionaliąją karo tarnybą ir visus profesionaliosios karo tarnybos karius išleidžia į atsargą;

7) skiria į pareigas karius pradedant bataliono vadu, perkelia juos iš vieno krašto apsaugos sistemos padalinio į kitą;

8) teikia Seimui tvirtinti kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų ir generolų skaičių;

9) pasitelkęs sau pavaldų generalinį inspektorių prižiūri ir kontroliuoja kariuomenės parengimą.

3. Krašto apsaugos ministerija turi teisę steigti savarankišką Lietuvos Respublikos karinį archyvą.

TREČIASIS SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS KARIUOMENĖ

10 straipsnis. Kariuomenės uždaviniai

1. Kariuomenės uždaviniai taikos metu:

1) saugoti valstybės teritoriją, kontroliuoti ir saugoti valstybės sieną ore, oro erdvę, išskirtinę ekonominę zoną jūroje bei kartu su Vidaus reikalų ministerijos pasienio policijos padaliniais – teritorinę jūrą;

2) kai prireikia, sustiprinti valstybės sienos apsaugą, vadovaujantis Respublikos Prezidento dekretu teikti pagalbą pasienio policijai;

3) atlikti gynybos užduotis;

4) rengti kariuomenės rezervą ir atsargos karo prievolininkus;

5) padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms įveikti stichinių nelaimių, avarijų ir katastrofų pasekmes;

6) kartu su valstybės ir savivaldybių institucijų atstovais vykdyti jaunuolių šaukimą į būtinąją karo tarnybą;

7) neatidėliotinais atvejais, kai gresia pavojus žmonių gyvybei ar žala nuosavybei, policijos komisariato vadovo raštišku prašymu padėti vykdyti skubias nusikaltėlių paieškos ar sulaikymo operacijas, vietinio karinio dalinio vado (ne žemesnių pareigų kaip bataliono vadas) įsakymu pavaldžiam daliniui teikti konkrečią vienkartinę pagalbą ne ilgiau kaip 48 valandas.

2. Kariuomenės uždaviniai karo metu apibrėžti valstybės gynimo plane.

11 straipsnis. Kariuomenės sudėtis

1. Kariuomenę sudaro:

1) reguliarioji kariuomenė;

2) Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba;

3) aktyvusis rezervas.

2. Reguliariąją kariuomenę sudaro:

1) sausumos pajėgos;

2) karinės oro pajėgos;

3) karinės jūrų pajėgos.

12 straipsnis. Kariuomenės vadas

1. Kariuomenės vadas taikos metu yra aukščiausiasis karinis pareigūnas ir aukščiausiasis valstybės karinis atstovas, pavaldus krašto apsaugos ministrui.

2. Kariuomenės vadas:

1) vadovauja kariuomenei;

2) atsako už kariuomenės kovinę bei mobilizacinę parengtį, jos kovinį parengimą, kovinių užduočių vykdymą;

3) teikia krašto apsaugos ministrui kariuomenės biudžeto projektą;

4) tvarko Krašto apsaugos ministerijos kariuomenei skirtas lėšas ir atsako už jų tikslinį panaudojimą;

5) atsako už ginkluotės, technikos, kitų materialinių vertybių apsaugos ir apskaitos organizavimą bei jų racionalų naudojimą;

6) rengia kariuomenės mobilizacinius ir vystymo planus, kuriuos krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė;

7) dalyvauja Vyriausybės ir Seimo posėdžiuose svarstant klausimus, susijusius su ginkluotosiomis pajėgomis, taip pat atstovauja kariuomenei užsienio valstybėse ir tarptautiniuose renginiuose;

8) tvirtina kariuomenės operatyvinius, kovinio parengimo planus, kovinius ir rikiuotės statutus, mokymo programas;

9) tvarko kariuomenės, jos rezervo ir atsargos karo prievolininkų mokymą;

10) rengia ir teikia krašto apsaugos ministrui valstybės gynybos planą bei pasiūlymus dėl kariuomenės dalinių dislokavimo;

11) skiria kariuomenės karius į pareigas ir atleidžia iš jų iki bataliono vado pavaduotojo ir tolygių joms pareigų imtinai;

12) kasmet teikia Seimui ataskaitą apie kariuomenės parengtį.

3. Kariuomenės vadą Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta tvarka skiria Respublikos Prezidentas.

4. Paskelbus karo padėtį, kariuomenės vadas Respublikos Prezidento dekretu yra skiriamas valstybės ginkluotųjų pajėgų vadu. Šiuo atveju kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vadas yra tiesiogiai pavaldus Respublikos Prezidentui.

13 straipsnis. Gynybos štabas

1. Gynybos štabas yra kariuomenės, o karo metu bendrasis valstybės karinės gynybos štabas, visų ginkluotųjų pajėgų valdymo, planavimo ir veiklos koordinavimo institucija, derinanti ginkluotųjų pajėgų atskirų štabų veiklą bei planuojanti ir organizuojanti karines krašto gynimo operacijas. Taikos metu gynybos štabas yra struktūrinis Krašto apsaugos ministerijos padalinys, be kitų savo funkcijų, atliekantis ir Krašto apsaugos ministerijos karinės administracijos funkcijas.

2. Valstybės gynybos bei ginkluotųjų pajėgų mobilizacinius planus gynybos štabas rengia kartu su kitomis ginkluotųjų pajėgų struktūromis bei valstybės institucijomis, kurios pateikia visus šiems planams būtinus duomenis.

14 straipsnis. Sausumos pajėgos

Sausumos pajėgos saugo ir gina valstybės teritoriją bei kartu su kitomis kariuomenės struktūromis atlieka operatyvines ir taktines užduotis. Sausumos pajėgas sudaro junginiai, daliniai ir padaliniai.

15 straipsnis. Karinės oro pajėgos

Karinės oro pajėgos kontroliuoja ir saugo nuo pažeidėjų oro erdvę, atlieka gelbėjimo darbus ir avarines paieškas, palaiko iš oro kitų kariuomenės rūšių dalinių kovos veiksmus ir dengia nuo užpuolimo iš oro valstybės strateginius objektus. Karinės oro pajėgos susideda iš oro erdvės kontrolės, karo aviacijos ir zenitinių (zenitinių raketinių) dalinių ir padalinių.

16 straipsnis. Karinės jūrų pajėgos

Karinės jūrų pajėgos gina nuo užpuolimo iš jūros, saugo išskirtinę ekonominę zoną jūroje bei kartu su Vidaus reikalų ministerijos pasienio policijos padaliniais – teritorinę jūrą. Karines jūrų pajėgas sudaro karinė jūrų flotilė, pakrančių apsaugos ir jūros stebėjimo padaliniai.

17 straipsnis. Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba

Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba – piliečių savanoriškumo principu formuojama kariuomenės dalis. Jos veiklą reglamentuoja Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas.

18 straipsnis. Karinės mokymo įstaigos

1. Kariams mokyti, jų kvalifikacijai kelti, kariams specialistams rengti Krašto apsaugos ministerija steigia karines mokymo įstaigas.

2. Lietuvos karo akademija yra karininkų ir karių specialistų rengimo ir jų karinės kvalifikacijos kėlimo institucija. Karo tarnybos klausimais Akademija priklauso Krašto apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai. Paskelbus mobilizaciją, karo ar nepaprastąją padėtis, Lietuvos karo akademija pereina į kariuomenės vado pavaldumą.

19 straipsnis. Karo policija

1. Karo policija yra kariuomenės institucija, kurios paskirtis – užkirsti kelią karių viešosios tvarkos ir teisės pažeidimams, užtikrinti kariuomenės statutų nustatytos tvarkos laikymąsi ir pažeidimų prevenciją.

2. Karo policijos veiklą reglamentuoja Vyriausybės patvirtinti Karo policijos nuostatai.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KARIŲ TARNYBA

20 straipsnis. Kario statusas

1. Pašauktas į būtinąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos pilietis kario statusą įgyja nuo kario liudijimo išdavimo.

2. Kariams garantuojama minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė.

3. Karių teisės apribojamos dėl karinio paklusnumo užtikrinimo, įsitikinimų reiškimo, tarnybos vietų garantijų, susivienijimų laisvės, grupinių peticijų.

4. Pašauktas karys tarnauja kariuomenėje, kituose krašto apsaugos sistemos daliniuose, o Vyriausybės sprendimu – ir kituose junginiuose (daliniuose).

21 straipsnis. Kario priesaika

1. Būtinosios karo tarnybos kariai, baigę pradinį kario parengimą, profesionaliosios karo tarnybos kariai, priimant juos į šią tarnybą, ir savanoriai, pasibaigus bandomajam terminui, iškilmingoje aplinkoje prisiekia Lietuvos valstybei ir pasirašo vardinį priesaikos lapą.

2. Priesaikos tekstas:

"Aš, (vardas, pavardė), jūsų akivaizdoje

prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, nesigailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę;

prisiekiu sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymus ir savo vadų įsakymus;

prisiekiu šventai saugoti visas man patikėtas paslaptis;

pasižadu būti doras ir garbingas Lietuvos karys.

Tepadeda man Dievas."

3. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

4. Pasirašyti vardiniai priesaikos lapai saugomi karių asmens bylose, o prisiekusiųjų sąrašai – dalinyje.

5. Karys, sulaužęs priesaiką, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

22 straipsnis. Karių drausmė

1. Karių drausmė – tai sąmoningas ir tinkamas įstatymų, kariuomenės statutų ir viršininkų teisėtų įsakymų vykdymas.

2. Kariui ar kariuomenės daliniui negali būti duotas įsakymas, prieštaraujantis įstatymams. Nė vienas kariuomenėje tarnaujantis asmuo negali būti verčiamas tarnauti kitam asmeniui ar asmenų grupei, išskyrus oficialiąsias pareigas.

3. Karo tarnybos vidaus tvarką ir karių drausminę atsakomybę nustato kariuomenės statutai. Kariuomenės vidaus tvarkos statutus tvirtina Vyriausybė, o drausmės ir sargybos statutus – Seimas.

4. Rikiuotės ir kovinius statutus tvirtina kariuomenės vadas.

23 straipsnis. Priėmimas į tikrąją karo tarnybą

1. Į būtinąją karo ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą piliečiai šaukiami ir iš jų atleidžiami Karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka.

2. Į profesionaliąją karo tarnybą savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip 19 metų Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal savo išsimokslinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę bei moralines savybes tinka šiai tarnybai. Vyrai turi būti atlikę būtinąją karo tarnybą.

3. Į profesionaliąją karo tarnybą piliečiai priimami pagal karo tarnybos sutartį.

4. Savanorių tarnybos sąlygas ir tvarką reglamentuoja įstatymai.

5. Draudžiama eiti pareigas kariams, kuriuos sieja giminystės ar svainystės ryšiai (tėvams, įtėviams, sutuoktiniams, broliams, seserims, vaikams, įvaikiams, taip pat sutuoktinių broliams, seserims, tėvams ir vaikams), jeigu jų tarnyba yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam.

6. Draudžiama sudaryti profesionaliosios karo tarnybos sutartis su piliečiais, kurie gauna kitų šalių valstybines pensijas už tarnybą tų šalių karinėse ar joms prilygintose struktūrose.

24 straipsnis. Profesionaliosios karo tarnybos sutartis

1. Profesionaliosios karo tarnybos sutartis yra Lietuvos Respublikos piliečio ir krašto apsaugos sistemos institucijos rašytinis susitarimas, kuriuo pilietis įsipareigoja atlikti kario pareigas, numatytas šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, o krašto apsaugos sistemos institucija – skirti karį į pareigas ir mokėti jam teisės aktų nustatytą atlyginimą.

2. Profesionaliosios karo tarnybos sutartis sudaroma su Lietuvos Respublikos piliečiu, kuris krašto apsaugos ministro įsakymu pašaukiamas į karo tarnybą.

3. Profesionaliosios karo tarnybos sutartis sudaroma 5 metams. Sutartis laikoma pratęsta dar 5 metams, jeigu likus 14 kalendorinių dienų iki sutarties galiojimo termino pasibaigimo nė viena iš šalių nepasiūlo sutarties nepratęsti.

4. Karys, pradėdamas eiti pareigas, nutraukia veiklą politinėse partijose ar politinėse organizacijose.

5. Profesionaliosios karo tarnybos sutartis su karininkais sudaro ir jas pratęsia:

1) su Krašto apsaugos ministerijos ir jai tiesiogiai pavaldžių tarnybų karininkais bei visais krašto apsaugos sistemos karininkais pradedant pulkininku leitenantu – krašto apsaugos ministras;

2) su kariuomenės karininkais iki majoro imtinai – kariuomenės vadas.

6. Profesionaliosios karo tarnybos sutartis su kariais iki vyresniųjų puskarininkių imtinai sudaro ir jas pratęsia tarnybų ir dalinių vadai.

7. Sudarius profesionaliosios karo tarnybos sutartį, karys į pareigas skiriamas ir iš jų atšaukiamas:

1) iki būrio vado imtinai – dalinio vado įsakymu;

2) iki kuopos vado pavaduotojo imtinai – junginio vado įsakymu;

3) pradedant kuopos vadu – šio įstatymo įgaliotų pareigūnų įsakymu.

8. Karys į pareigas skiriamas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo pašaukimo į tikrąją karo tarnybą dienos.

25 straipsnis. Išbandymas skiriant į pareigas

1. Skiriant į pareigas, nustatomas išbandymo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai.

2. Į išbandymo terminą neįskaitomas laikino nedarbingumo laikotarpis ir kitas laikas, kurį karys nebuvo tarnyboje dėl svarbių priežasčių.

3. Išbandymo terminas netaikomas kariams, baigusiems karinę mokymo įstaigą, taip pat perkeliant karius į kitas pareigas tame pačiame ar kitame dalinyje bei perkeliant į kitą vietovę.

26 straipsnis. Profesionaliosios karo tarnybos sutarties nutraukimas kario iniciatyva

1. Karys, sudaręs profesionaliosios karo tarnybos sutartį, savo prašymu prieš terminą gali ją nutraukti tik dėl sveikatos, invalidumo ir jei vadovybė nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų.

2. Prašymą dėl sutarties nutraukimo, jei vadovybė nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, karys turi teisę atšaukti ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo padavimo dienos. Atšaukti prašymą praėjus šiam terminui karys gali tik tiesioginiam viršininkui (vadui) sutikus.

27 straipsnis. Profesionaliosios karo tarnybos sutarties nutraukimas

1. Profesionaliosios karo tarnybos sutartis turi būti nutraukta, kai:

1) karys neteko Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) karys atskleidžia valstybės ar tarnybines paslaptis (tarnybinių paslapčių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras);

3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo karys nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba kuriuo kariui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos;

4) išbandymo skiriant karį į pareigas rezultatai įvertinti neigiamai;

5) karys įvykdė turto vagystę tarnybos vietoje arba tyčine neteisėta veika padarė kariniam daliniui nuostolių;

6) karys dalyvauja politinėje veikloje ar kitaip pažeidžia šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytus apribojimus ar 36 straipsnio reikalavimus;

7) karys sulaukia šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyto amžiaus, jei profesionaliosios karo tarnybos laikas nebuvo pratęstas;

8) karys nepaklūsta įsakymui;

9) atsiranda arba buvo nuslėpta aplinkybių, prieštaraujančių šio įstatymo draudžiamosioms nuostatoms ir tų aplinkybių negalima pašalinti.

2. Profesionaliosios karo tarnybos sutartis gali būti nutraukta, kai:

1) dalinys ar tarnyba likviduojama;

2) sumažinamas karių skaičius;

3) karys vieną kartą šiurkščiai pažeidė tarnybos drausmę ar nerūpestingai atliko pareigas;

4) paaiškėja, kad karys negali atlikti pareigų dėl pablogėjusios sveikatos arba dėl to, kad neturi reikiamos kvalifikacijos;

5) karys be pateisinamų priežasčių pasitraukė iš tarnybos visai darbo dienai (pamainai);

6) nors ir ne tarnybos metu karys padarė teisės pažeidimų, diskredituojančių kario garbę;

7) karys, kurio pareigos susijusios su materialinių vertybių apskaita, saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu, dėl savo kaltės netenka pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą;

8) to motyvuotai reikalauja įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai.

3. Profesionaliosios karo tarnybos sutarties negalima nutraukti kario laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, stažuotės ar atostogų metu, išskyrus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių. Jeigu profesionaliosios karo tarnybos sutartis nutraukta pažeidžiant šią nuostatą, jos nutraukimo diena laikoma kita diena po atostogų ar po nedarbingumo pasibaigimo.

28 straipsnis. Reikalavimai nutraukiant profesionaliosios karo tarnybos sutartį ne dėl kario kaltės

1. Vadovybė savo iniciatyva, jei nėra kario kaltės, gali nutraukti profesionaliosios karo tarnybos sutartį tik prieš 2 mėnesius įspėjusi karį raštu, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktuose. Kariui, kuriam iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją atsiradimo liko ne daugiau kaip 5 metai, moteriai, turinčiai vaikų iki 14 metų, ir vyrui, vienam auginančiam vaikus iki tokio pat amžiaus, apie numatomą atleidimą iš pareigų turi būti pranešta prieš 4 mėnesius.

2. Jeigu profesionaliosios karo tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, įspėjimas nebūtinas.

3. Įspėjimas netenka galios, jei pasibaigus jo terminui praeina daugiau kaip 1 mėnuo, neįskaitant kario laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.

4. Jei profesionaliosios karo tarnybos sutartis nutraukiama nepasibaigus įspėjimo terminui, kario atleidimo iš pareigų data nukeliama iki to laiko, kai turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

29 straipsnis. Išeitinė pašalpa

1. Kai profesionaliosios karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva ne dėl kario kaltės, taip pat kario iniciatyva (šio įstatymo 26 straipsnis), kariui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Atleidžiant karį iš pareigų pagal šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktus arba pasibaigus sutarties galiojimo terminui, kai ji toliau nepratęsiama, išmokama dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyto dydžio pašalpa didinama: kariui, turinčiam didesnį kaip 5 metų nepertrauktąjį tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažą, – 1,5 karto; kariui, turinčiam didesnį kaip 10 metų nepertrauktąjį tarnybos stažą, – 2 kartus; kariui, turinčiam didesnį kaip 20 metų nepertrauktąjį tarnybos stažą, – 3 kartus.

30 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas

1. Į tolygias ar aukštesnes pareigas, į kitą dalinį ar į kitą vietovę karys gali būti perkeltas atitinkamos vadovybės valia. Karys krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti perkeltas į karinio personalo rezervą. Karinio personalo rezervo nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras. Vykdant rotaciją, karys turi būti perkeltas į tolygias pareigas ne rečiau kaip kartą per 3 metus. Rotacijos tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

2. Karininkai krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti siunčiami laikinai dirbti į kitas ministerijas ar institucijas. Tokiu atveju karininkai perkeliami į karinio personalo rezervą.

31 straipsnis. Nušalinimas nuo pareigų dėl kario kaltės

1. Karys, pažeidęs tarnybos tvarką ar padaręs nusikaltimą, tiesioginio aukštesnio vado (viršininko) arba jo įgalioto asmens gali būti nušalintas nuo pareigų iki atitinkamo sprendimo priėmimo, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį, o jei padarytas nusikaltimas – įstatymų nustatyta tvarka.

2. Kario nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas.

3. Karys, nepagrįstai nušalintas nuo pareigų, grąžinamas į ankstesnes pareigas. Už laiką, kurį jis buvo neteisėtai nušalintas, išmokamas vidutinis darbo užmokestis darbo apmokėjimą reguliuojančių įstatymų nustatyta tvarka.

32 straipsnis. Kario parengimo išlaidų grąžinimas

Jei karys, baigęs karinę mokymo įstaigą, neatvyksta į tarnybą arba neištarnavęs 5 metų be svarbių priežasčių atsisako tarnauti, įstatymų nustatyta tvarka jis privalo grąžinti valstybei parengimo ir išlaikymo išlaidas.

33 straipsnis. Karių išleidimas į atsargą

1. Nutraukiant profesionaliosios karo tarnybos sutartį šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytais pagrindais arba pasibaigus sutarties terminui, kai ji toliau nepratęsiama, karys atleidžiamas iš pareigų ir per 14 kalendorinių dienų išleidžiamas iš profesionaliosios karo tarnybos į atsargą.

2. Karys, pateikęs prašymą dėl profesionaliosios karo tarnybos sutarties nutraukimo šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytais pagrindais, atleidžiamas iš pareigų ir per mėnesį nuo prašymo padavimo dienos išleidžiamas į atsargą.

3. Už laikotarpį nuo kario atleidimo iš pareigų iki išleidimo į atsargą dienos mokamas darbo užmokestis.

4. Į atsargą kariai turi būti išleidžiami sulaukę:

1) kariai iki vyresniojo puskarininkio imtinai – 55 metų;

2) jaunesnieji karininkai – 47 metų;

3) majorai – 51 metų;

4) pulkininkai leitenantai, pulkininkai – 55 metų;

5) generolai, admirolai – 60 metų.

34 straipsnis. Karių buvimo profesionaliojoje karo tarnyboje laiko pratęsimas

Kai kariui sukanka šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytas amžius, profesionaliosios karo tarnybos laikas išimties tvarka gali būti pratęstas iki 5 metų, o pedagogams ir mokslo darbuotojams – iki 10 metų:

1) kariams iki kapitono imtinai – krašto apsaugos ministro sprendimu;

2) vyresniesiems karininkams, generolams ir admirolams – Respublikos Prezidento dekretu Vyriausybės teikimu.

35 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas

Ginčai dėl atsisakymo priimti į profesionaliąją karo tarnybą bei jos pratęsimo ir ginčai dėl karių laipsnių suteikimo nagrinėjami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Teismai šių ginčų nesprendžia.

36 straipsnis. Apribojimai profesionaliosios karo tarnybos kariams

Profesionaliosios karo tarnybos kariai negali: dirbti kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, būti jų valdymo organų nariais (jeigu įstatymai nenumato kitaip), turėti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę ir pedagoginę veiklą; būti personalinės įmonės savininkais, ūkinės bendrijos tikraisiais nariais arba komanditoriais, įsigyti arba valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės akcijų; atstovauti kitų šalies ir užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų interesams ir vykti į užsienį jų kvietimu; streikuoti; naudotis ne tarnybos reikalams tarnybos turtu; naudoti darbo laiką ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslams, gauti dovanų už tarnybos pareigų atlikimą, jeigu to nenumato tarptautinis protokolas.

37 straipsnis. Tarnybos ypatumai karo metu

Karo metu kariams taikomas Karo padėties įstatymas, šis ir kiti ypatingiems atvejams priimti įstatymai bei Vyriausybės nutarimai.

38 straipsnis. Profesionaliosios karo tarnybos karių kvalifikacijos kėlimas

1. Profesionaliosios karo tarnybos kariams, pasiųstiems kelti kvalifikacijos, stažuotis ar mokytis, mokamas visas vidutinis darbo užmokestis pagal pareigas, iš kurių jie buvo pasiųsti.

2. Karių stažuotės ir mokymosi užsienyje tvarką nustato Vyriausybė.

3. Kariai, pasiųsti stažuotis ar mokytis į kitas valstybes ilgiau kaip 1 metams, iš einamų pareigų perkeliami į karinio personalo rezervą.

39 straipsnis. Profesionaliosios karo tarnybos karių atostogos

1. Profesionaliosios karo tarnybos kariams kasmetinės atostogos suteikiamos pagal įstatymus, reglamentuojančius atostogų trukmę ir suteikimo tvarką.

2. Profesionaliosios karo tarnybos karių kasmetinės atostogos didinamos atsižvelgiant į ištarnautą laiką.

3. Profesionaliosios karo tarnybos kariams kasmetinės minimalios ir kasmetinės pailgintos atostogos didinamos ištarnavus krašto apsaugos sistemoje:

1) nuo 1 iki 5 metų – 3 kalendorinėmis dienomis;

2) nuo 5 iki 10 metų – 6 kalendorinėmis dienomis;

3) nuo 10 iki 15 metų – 9 kalendorinėmis dienomis;

4) nuo 15 iki 20 metų – 12 kalendorinių dienų;

5) daugiau kaip 20 metų – 15 kalendorinių dienų.

4. Dėl svarbių asmeninių arba šeimyninių aplinkybių vieną kartą per metus gali būti suteiktos nemokamos atostogos iki 30 kalendorinių dienų.

5. Profesionaliosios karo tarnybos karių, turinčių teisę a pailgintas kasmetines atostogas, kategorijų sąrašas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. Profesionaliosios karo tarnybos karių kasmetinės atostogos negali viršyti 58 kalendorinių dienų.

PENKTASIS SKIRSNIS

KARIŲ LAIPSNIAI IR JŲ SUTEIKIMO TVARKA

40 straipsnis. Karių laipsniai

1. Karių tarpusavio santykiams reguliuoti, jų tarnybos stažui ir kvalifikacijai žymėti nustatomi šie karių laipsniai:

Sausumos ir karinių oro pajėgų karių	Karinių jūrų pajėgų karių
eilinis	jūreivis
grandinis	jūrų grandinis
jaunesnysis seržantas	jūrų jaunesnysis seržantas
seržantas	jūrų seržantas
vyresnysis seržantas	jūrų vyresnysis seržantas
viršila	laivūnas
jaunesnysis puskarininkis	jūrų jaunesnysis puskarininkis
puskarininkis	jūrų puskarininkis
vyresnysis puskarininkis	jūrų vyresnysis puskarininkis
leitenantas	jūrų leitenantas
vyresnysis leitenantas	jūrų vyresnysis leitenantas
kapitonas	kapitonas leitenantas
majoras	jūrų kapitonas
pulkininkas leitenantas	komandoras leitenantas
pulkininkas	komandoras
brigados generolas	kontradmirolas
generolas leitenantas	admirolas
generolas	jūrų admirolas

2. Eiliniams (jūreiviams), besimokantiems karinėse mokymo įstaigose, suteikiamas kariūno laipsnis.

41 straipsnis. Karių kategorijos

Kariai pagal turimus laipsnius grupuojami į:

1) kareivius, jūreivius (eiliniai, jūreiviai, grandiniai, jūrų grandiniai);

2) seržantus (jaunesnieji seržantai, jūrų jaunesnieji seržantai, seržantai, jūrų seržantai, vyresnieji seržantai, jūrų vyresnieji seržantai, viršilos, laivūnai);

3) puskarininkius (jaunesnieji puskarininkiai, jūrų jaunesnieji puskarininkai, puskarininkiai, jūrų puskarininkiai, vyresnieji puskarininkiai, jūrų vyresnieji puskarininkiai);

4) jaunesniuosius karininkus (leitenantai, jūrų leitenantai, vyresnieji leitenantai, jūrų vyresnieji leitenantai, kapitonai, kapitonai leitenantai);

5) vyresniuosius karininkus (majorai, jūrų kapitonai, pulkininkai leitenantai, komandorai leitenantai, pulkininkai, komandorai);

6) generolus, admirolus (brigados generolai, kontradmirolai, generolai leitenantai, admirolai, generolai, jūrų admirolai).

42 straipsnis. Pirmojo laipsnio suteikimas kariui

1. Pirmasis laipsnis kariui suteikiamas po priesaikos.

2. Pirmąjį karininko laipsnį suteikia Respublikos Prezidentas krašto apsaugos ministro teikimu. Jis suteikiamas kariams, baigusiems Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių karinio mokymo įstaigas, arba asmenims, turintiems kitokį aukštąjį išsimokslinimą ir baigusiems karininkų kursus.

43 straipsnis. Aukštesnių laipsnių suteikimo sąlygos

1. Kariams aukštesni laipsniai eilės tvarka gali būti suteikiami, kai jie yra ištarnavę:

1) taikos metu: eiliniu, jūreiviu, grandiniu, jūrų grandiniu, jaunesniuoju seržantu, jūrų jaunesniuoju seržantu, seržantu, jūrų seržantu, vyresniuoju seržantu, jūrų vyresniuoju seržantu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 mėnesius,

jaunesniuoju puskarininkiu, jūrų jaunesniuoju puskarininkiu – ne mažiau kaip 1 metus,

puskarininkiu, jūrų puskarininkiu, vyresniuoju puskarininkiu, jūrų vyresniuoju puskarininkiu – ne mažiau kaip 2 metus,

leitenantu, jūrų leitenantu, vyresniuoju leitenantu, jūrų vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus,

kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus,

majoru, jūrų kapitonu – ne mažiau kaip 5 metus,

pulkininku leitenantu, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus,

pulkininku, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus;

2) karo metu: eiliniu, jūreiviu, grandiniu, jūrų grandiniu – ne mažiau kaip 1 mėnesį,

jaunesniuoju seržantu, jūrų jaunesniuoju seržantu, seržantu, jūrų seržantu, vyresniuoju seržantu, jūrų vyresniuoju seržantu, viršila, laivūnu, jaunesniuoju puskarininkiu, jūrų jaunesniuoju puskarininkiu, puskarininkiu, jūrų puskarininkiu, vyresniuoju puskarininkiu, jūrų vyresniuoju puskarininkiu – ne mažiau kaip 3 mėnesius,

leitenantu, jūrų leitenantu, vyresniuoju leitenantu, jūrų vyresniuoju leitenantu, kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 1 metus;

majoru, jūrų kapitonu, pulkininku leitenantu, komandoru leitenantu, pulkininku, komandoru – ne mažiau kaip 1 metus ir 6 mėnesius.

2. Taikos metu vyresniųjų karininkų ir generolų laipsniai suteikiami tik turintiems aukštąjį ir specialųjį karinį išsimokslinimą bei mokantiems bent vieną iš NATO valstybių kalbų.

3. Ištarnavimo laikas aukštesniam laipsniui suteikti skaičiuojamas nuo įsakymo dėl ankstesnio laipsnio suteikimo dienos.

4. Aukštesnis laipsnis suteikiamas, jei karys eina aukštesnį laipsnį atitinkančias pareigas ir teigiamai atestuotas.

5. Pulkininko ir aukštesni laipsniai gali būti suteikti tik kariui, ištarnavusiam dalinio ar junginio vadu arba jų pavaduotojais ne mažiau kaip metus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 6 dalyje apibrėžtais atvejais.

6. Tarnaujantiems specialistams medikams ir teisininkams, turintiems aukštąjį išsimokslinimą ir baigusiems karininkų kursus, gali būti iš karto suteikiamas kapitono laipsnis.

7. Už didelius tarnybos nuopelnus krašto apsaugos ministro sprendimu (teikimu) aukštesni laipsniai gali būti suteikiami prieš laiką kariui, ištarnavusiam ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko iki aukštesnio laipsnio suteikimo.

8. Generolų (admirolų) laipsniai, neviršijant Seimo nustatyto kiekvieno generolų laipsnio skaičiaus, gali būti suteikiami:

1) generolo (jūrų admirolo) – kariuomenės vadui, paskyrus jį ginkluotųjų pajėgų vadu;

2) generolo leitenanto (admirolo) – kariuomenės vadui;

3) brigados generolo (kontradmirolo) – kariuomenės vado pavaduotojui, kariuomenės rūšių vadams, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos vadui, junginių vadams, generaliniam inspektoriui.

44 straipsnis. Laipsnių suteikimas

1. Jaunesniojo puskarininkio, puskarininkio, vyresniojo puskarininkio laipsniai suteikiami tik profesionaliosios karo tarnybos kariams.

2. Laipsnius suteikia:

1) iki viršilos imtinai – dalinio vadas;

2) iki vyresniojo puskarininkio imtinai – junginio vadas;

3) kariuomenės kariams iki kapitono imtinai, išskyrus šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, – kariuomenės vadas;

4) iki pulkininko leitenanto imtinai, išskyrus šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, – krašto apsaugos ministras;

5) pulkininko (komandoro), generolų (admirolų) – Respublikos Prezidentas.

45 straipsnis. Laipsnio pažeminimas ar atėmimas

1. Už tarnybos drausmės pažeidimus Kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka karys pareigūno, suteikusio laipsnį, sprendimu gali būti pažemintas vienu laipsniu.

2. Iki pažeminimo turėtas laipsnis gali būti grąžintas kariui ne anksčiau kaip po metų, jei jo tarnyba įvertinama teigiamai.

3. Karininko laipsnį atima jį suteikęs pareigūnas, jei karys atleidžiamas iš profesionaliosios karo tarnybos pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktus.

46 straipsnis. Karių pareigų sąrašas

Pareigų, atitinkančių karių laipsnius, sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KARIŲ APRŪPINIMAS

47 straipsnis. Karių darbo užmokestis

1. Būtinosios karo tarnybos kariams kiekvieną mėnesį mokama Vyriausybės nustatyto dydžio išmoka buitinėms išlaidoms.

2. Profesionaliosios karo tarnybos karių apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

3. Savanoriams ir atsargos karo prievolininkams, pašauktiems į pratybas ir mokymus, už tarnybos laiką iš Krašto apsaugos ministerijai šiems tikslams skirtų biudžeto asignavimų mokamas iki jų pašaukimo gautas vidutinis darbo užmokestis.

48 straipsnis. Karių uniformos

1. Karių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina Vyriausybė. Uniformos dėvėjimo tvarkos nuostatus tvirtina kariuomenės vadas.

2. Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti leidžiama dėvėti kario uniformą su skiriamaisiais ženklais ir išleistiems į atsargą kariams.

49 straipsnis. Aprūpinimas apranga, maistu ir gyvenamuoju plotu

1. Kariai valstybės lėšomis aprūpinami apranga, maistu ir tarnybiniu gyvenamuoju plotu.

2. Fiziologines karių mitybos normas tvirtina Vyriausybė.

3. Profesionaliosios karo tarnybos kariai aprūpinami tinkamai pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu bei techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančiu tarnybiniu gyvenamuoju plotu, jei jie ar jų šeimos nariai toje gyvenamojoje vietovėje neturi nuosavybės teise tinkamai įrengtų nustatyto dydžio gyvenamųjų patalpų. Kai nėra galimybių aprūpinti tarnybiniu gyvenamuoju plotu, profesionaliosios karo tarnybos kariams tarnybiniai butai nuomojami iš krašto apsaugos sistemos institucijoms skirtų lėšų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

4. Profesionaliosios karo tarnybos kariai aprūpinami maistu. Kai nėra galimybių aprūpinti maistu, profesionaliosios tarnybos kariams gali būti mokama piniginė kompensacija. Šios piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

5. Profesionaliosios karo tarnybos kariams, perkeliamiems į kitą vietovę, apmokamos persikėlimo išlaidos.

6. Karių, atliekančių būtinąją karo tarnybą, pašto siuntos ir Krašto apsaugos ministerijos sistemos tarnybinė korespondencija siunčiamos nemokamai.

50 straipsnis. Karių pensijos

Pensijų skyrimo ir mokėjimo kariams tvarką nustato Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ir kiti pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuojantys įstatymai.

51 straipsnis. Karių draudimas

1. Nuo pašaukimo į tikrąją karo tarnybą dienos iki išleidimo į atsargą kariai draudžiami valstybės biudžeto lėšomis.

2. Profesionaliosios karo tarnybos kario, kuris žuvo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, šeimai išmokama vienkartinė 120 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija.

3. Žuvus būtinosios karo tarnybos kariui, išskyrus atvejus, kai tai įvyko jam darant nusikaltimą ar nepaklūstant teisėtam įsakymui, išmokama 500 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų dydžio vienkartinė kompensacija, bet ne mažesnė kaip 100 minimalių mėnesinių algų kiekvienam žuvusiojo išlaikytiniui.

4. Žuvusysis laidojamas valstybės lėšomis.

5. Kariui, sužeistam dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, išmokama kompensacija, atsižvelgiant į sužalojimo laipsnį:

1) dėl sužeidimo tapusiam I grupės invalidu profesionaliosios karo tarnybos kariui – 60 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, būtinosios karo tarnybos kariui – 250 minimalių mėnesinių algų dyžio;

2) dėl sužeidimo tapusiam II grupės invalidu profesionaliosios karo tarnybos kariui – 48 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, būtinosios karo tarnybos kariui – 200 minimalių mėnesinių algų dydžio;

3) dėl sužeidimo tapusiam III grupės invalidu profesionaliosios karo tarnybos kariui – 36 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, būtinosios karo tarnybos kariui – 150 minimalių mėnesinių algų dydžio;

4) sunkiai sužeistam (suluošintam) profesionaliosios karo tarnybos kariui – 24 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, būtinosios karo tarnybos kariui – 100 minimalių mėnesinių algų dydžio;

5) lengvai sužeistam (suluošintam) profesionaliosios karo tarnybos kariui – 12 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, būtinosios karo tarnybos kariui – 50 minimalių mėnesinių algų dydžio.

6. Žuvus kariui arba jį sužeidus dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu jo gautą darbo užmokestį ar tuo metu buvusią minimalią mėnesinę algą.

52 straipsnis. Kitos su karo tarnyba susijusios garantijos

1. Kariams taikomos visos Valstybinio socialinio draudimo ir kitų įstatymų nustatytos socialinės garantijos iš tam Krašto apsaugos ministerijai skirtų biudžeto asignavimų.

2. Profesionaliosios karo tarnybos karių, kurie patenka į Valdininkų įstatymo reguliavimo sritį, teisinį statusą, tarnybos eigą ir socialines garantijas reglamentuoja šis astatymas, o civilių – Darbo sutarties ir Valdininkų įstatymai.

3. Materialinė žala, kurią patyrė kariai dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, atlyginama remiantis tarnybinio tyrimo išvada.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

53 straipsnis. Netekę galios įstatymai

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:

1) Krašto apsaugos tarnybos įstatymas (Žin., 1990, Nr.);

2) Laikinasis Lietuvos Respublikos kariuomenės vadovybės įstatymas (Žin., 1993, Nr.31–713);

3) Įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo kariuomenės vadovybės įstatymo pakeitimo" (Žin., 1993, Nr.);

4) Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, Lietuvos Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo" III dalis (Žin., 1994, Nr.).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS