LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL APLINKOS SEKTORIAUS 2007–2013 M. PERIODO VIEŠINIMO PRIEMONIŲ PROGRAMOS
2008 m. spalio 17 d. Nr. D1-542
Vilnius
Vadovaudamasis Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos programos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr. 89-4029), Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos apsaugos klausimais (Žin., 2001, Nr. 73-2572) ir siekdamas nustatyti aplinkos sektoriaus 2007–2013 m. periodo viešinimo priemonių veiklos prioritetus ir pagrindines kryptis,
tvirtinu Aplinkos sektoriaus 2007–2013 m. periodo viešinimo priemonių planavimo ir įgyvendinimo programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. spalio17d. įsakymu Nr. D1-542
APLINKOS SEKTORIAUS 2007–2013 M. PERIODO VIEŠINIMO PRIEMONIŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aplinkos sektoriaus 2007–2013 m. periodo viešinimo priemonių programa (toliau – Programa) skirta suplanuoti aplinkos sektoriaus viešinimo priemones 2007–2013 m. periodui, įgyvendinant ES struktūrinę paramą bei Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos aplinkosaugos dalį.
2. Programos tikslas – nustatyti veiklos prioritetus ir pagrindines kryptis, numatyti informavimo ir viešinimo priemones, kurios formuotų visuomenėje nuostatas, leidžiančias geriau įgyvendinti darnią plėtrą, pateikti veiksmų įgyvendinimo ir finansinį planą 2007–2013 metų laikotarpiui.
3. Programa nustato informavimo ir viešinimo tikslus, uždavinius, principus, tikslines grupes, etapus, priemones, jų įgyvendinimą bei finansavimą.
4. Programa yra pagrindinis ilgalaikis visuomenės švietimo ir informavimo įrankis, susidedantis iš 3 lygiaverčių komponentų – aplinkosaugos, ekonominio ir socialinio vystymosi pažangos. Aplinkos sektoriaus viešinimas yra suprantamas kaip priemonė, padedanti siekti suderinamumo tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarančių galimybes pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms, neperžengiant leistinų poveikio aplinkai ribų, dėl to siekiant kokybiškai ir operatyviai informuoti kiek galima platesnę visuomenės dalį.
5. Sistemingas šioje Programoje suplanuotų aplinkos sektoriaus viešinimo priemonių įgyvendinimas sudarytų galimybes visiems prieinamu būdu efektyviau informuoti visuomenę apie aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi. Įvairių informacijos skleidimo formų pasitelkimas sąlygotų platesnį visuomenės informavimo apie aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi pasiekiamumą. Tikimasi, kad sistemingi informavimo ir viešinimo veiksmai padidins visuomenės susidomėjimą aplinkos apsauga, skatins ministerijos ir visuomenės bendradarbiavimą saugant gamtą, skatins viešinimo priemonių įgyvendinimo sistemingumą bei skaidrų ir efektyvų ES paramos lėšų panaudojimą.
6. Programa parengta vadovaujantis Orhuso Konvencija dėl teisių gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos apsaugos klausimais, Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), atsižvelgiant į esamos situacijos ir problemų analizę bei į ES struktūrinių fondų lėšomis 2004–2006 metų laikotarpiu įgyvendintas viešinimo priemones ir jų rezultatus.
II. SITUACIJOS ANALIZĖ IR PROBLEMŲ IDENTIFIKAVIMAS
7. Išsamiai ir laiku informuoti apie aplinkos būklę – esminė sąlyga, norint įtraukti visuomenę į aplinkosaugos politikos formavimą ir sprendimų priėmimą. Šiuo metu gana dažnas reiškinys – pavėluota piliečių ar bendruomenės reakcija, kai nebėra galimybių pakeisti sprendimą. Orhuso Konvencija dėl teisių gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos apsaugos klausimais įteisina „suinteresuotosios visuomenės“ sąvoką, tačiau išprususios, suvokiančios aplinkosaugos būtinumą visuomenės formavimas yra ilgas procesas.
8. Pirmosios aplinkos sektoriaus viešinimo priemonės ES struktūrinių fondų paramos lėšomis buvo įgyvendintos 2004–2006 metais. Šias viešinimo priemones įgyvendino Aplinkos ministerija, nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) ir savivaldybės.
9. Vertinant 2004–2006 metais sukauptą patirtį informuojant visuomenę apie aplinkos apsaugą, viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją bei kritiką, galima išskirti keletą esminių informavimo apie aplinkos apsaugą stiprybių: operatyvus informacijos apie aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimą, jos eigą, pasiektus rezultatus pateikimas; glaudus bendradarbiavimas su visuomenės informavimo priemonėmis, užtikrinantis platų informacijos paskleidimą visuomenei; efektyvus informavimas nacionalinėje ir regioninėje spaudoje, televizijoje ir radijuje. Tačiau galima pastebėti ir silpnybių: nepakankamas institucijos struktūrinių padalinių tarpusavio bendradarbiavimas; viešinimo priemonių įgyvendinimo koordinavimo sistemingos politikos stoka; nepakankamas informacijos pateikimo visuomenei aktualumas, nepakankamas informacijos diferencijavimas pagal tikslines grupes; nesukurta nuolat veikianti informacinė sistema. Tai stabdo platesnį visuomenės dalyvavimą priimant aplinkosauginius sprendimus.
10. Vertinant informavimo efektyvumą, 2004–2006 metais svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vis dar išlieka visuomenės nepasitikėjimas valdžios institucijomis ir jų teikiama informacija, taip pat reikėtų nepamiršti ir nuolat vykstančio informacijos srautų kitimo, keičiantis komunikacijos priemonių populiarumui. Šie aspektai taip pat yra vertintini kuriant šią Programą.
11. Skatinant žinių visuomenės kūrimąsi, labai svarbu yra spartus ir pigus žinių sklidimas, kuriam sąlygas geriausiai sudaro efektyvus informacinių ir elektroninių ryšių technologijų (IRT) naudojimas. Plėtojant informacinės visuomenės galimybes, viešojo administravimo institucijos privalo didinti elektroninės valdžios efektyvumą, gyventojams ir verslui turi būti sudarytos sąlygos gauti viešąsias paslaugas neišeinant iš namų, t. y. naudojant IRT. Technologijų dėka informacija apie aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi gali būti pateikiama visuomenei daug greičiau ir pasiekti vis didesnę jos dalį, tinkamai pasitelkiant ir išnaudojant šiuolaikines technologijas. Be to, prieiga prie interneto jau yra galima ne tik stacionariai įrengtose vietose, bet ir mobiliose priemonėse. Technologijų dėka informaciją žmogui galima pateikti ir panaudojant mobiliojo ryšio galimybes.
12. Planuojant aplinkos sektoriaus viešinimo priemones, būtina vertinti ir tą aspektą, kad, nors Lietuvoje ir sparčiai auga IRT įvairovė, vis dar išlieka gana didelė IRT naudojimo atskirtis: pagrindinė kompiuterių ir interneto vartotojų dalis yra jauni žmonės, gyvenantys didmiesčiuose, gaunantys sąlyginai dideles pajamas, tuo tarpu kaimiškose vietovėse kompiuterius turinčių namų ūkių skaičius vis dar mažesnis nei miestuose, nepakankamos prieigos prie plačiajuosčio interneto ryšio galimybės. Šis veiksnys sąlygoja tai, kad planuojant viešinimo priemones 2007–2013 metų laikotarpiui ir turint tikslą paskleisti informaciją apie aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi kuo didesnei visuomenės daliai būtina suplanuoti ne tik IRT, bet ir tradicinių informavimo priemonių naudojimą informacijos skleidimui.
13. Vykdant aplinkos sektoriaus 2007–2013 metų laikotarpio viešinimo priemonių planavimą, būtina numatyti priemones, kurios leistų užtikrinti grįžtamąjį ryšį tarp informacijos apie aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi teikimo subjekto (ministerijos) ir informacijos gavėjo (visuomenės). Siekiant užtikrinti efektyvų informacijos pateikimą, būtina žinoti, ar pateikta informacija pasiekia visuomenę arba tam tikrą tikslinę jos dalį, ar pateikiamos informacijos apimtis, pateikimo forma, turinys yra priimtina ir suprantama visuomenei. Tik užtikrinus glaudų ryšį, įmanoma pasiekti informacijos pateikimo efektyvumą. Tik taip būtų galima išsiaiškinti ir sužinoti, kaip keičiasi visuomenės požiūris į aplinkos apsaugą, darnų vystymąsi. Ryšiui tarp informacijos teikėjo ir jos gavėjo užmegzti gali būti pasitelkiamos įvairios viešinimo priemonės, pvz., susitikimų su visuomenės atstovais organizavimas, visuomenės apklausų rengimas, informacinių centrų steigimas ir pan. Žinoma, šiam tikslui pasiekti būtina pasitelkti ir įtraukti ir socialinius partnerius: savivaldybes, apskričių administracijas, švietimo įstaigas, nevyriausybines organizacijas, ministerijai pavaldžias institucijas. Visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų įtraukimas į aplinkosauginių švietimo projektų įgyvendinimą galėtų pasireikšti steigiant aplinkosaugos informacinius centrus savivaldybėse, apskričių administracijose, švietimo įstaigose, sukuriant elektronines skaityklas, plečiant e-paslaugų teikimą visuomenei, gaminant ir skleidžiant informacinę padalomąją medžiagą aplinkosaugos ir darnaus vystymosi srityse.
Dalis nevyriausybinių organizacijų, įgyvendindamos savo funkcijas, jau ir dabar vykdo visuomenės aplinkosauginį švietimą – kelia jos ekologinę kultūrą, propaguoja aplinkai palankų gyvenimo būdą, skatina dalyvavimą sprendžiant aplinkosaugos uždavinius, inicijuoja įvairių institucijų bei piliečių bendradarbiavimą visuomenės aplinkosauginio švietimo srityje.
Ministerija bendradarbiavimo sąlygomis galėtų aktyviau dalyvauti NVO rengiamuose renginiuose visuomenės švietimo aplinkosaugos klausimais, ekologinėse akcijose ir pan.
Tokio glaudaus ryšio su visuomene užmezgimas yra būtinas, norint pasiekti didesnio informacijos apie aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi efektyvumo. Informacija, kuri nėra priimama, yra bevertė. Todėl informacijos apie aplinkos apsaugą pasiekiamumas ir jos poveikio lygis visuomenei yra ypatingai svarbus siekiant aplinkos apsaugos priemonių efektyvumo ir užtikrinant darnų vystymąsi.
14. Aplinkai palanki gyvensena – viena iš pagrindinių sąlygų siekiant darnaus vystymosi tikslų. Jos propagavimas, priartinimas prie kiekvieno visuomenės nario gyvenimo yra itin svarbus derinant spartų ekonomikos augimą su sveikos aplinkos išsaugojimu.
Darnus vystymasis suprantamas kaip ekonomikos, socialinės plėtros ir aplinkos apsaugos tikslų derinimas, atkreipiant dėmesį į daugialypę jų tarpusavio priklausomybę bei numatomus įgyvendinimo padarinius. Darnus vystymasis lemia lanksčią, žiniomis grindžiamą ekonomiką, demokratiją, teisingumą ir socialinę sanglaudą, aplinkos apsaugą ir išmintingą išteklių vartojimą.
Spartus Lietuvos ekonomikos augimas ir kiti didelio masto pokyčiai, kurie turėtų tęstis Lietuvoje artimiausiais metais, neabejotinai veiks aplinką (didinant aplinkos išteklių naudojimą ir galimą aplinkos taršą) ir socialines sąlygas. Siekiant ekologinio efektyvumo rodiklių gerėjimo, būtina visais įmanomais būdais gerinti visuomenės informavimą apie aplinkos apsaugą.
III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
15. Nacionalinio darnaus vystymosi strategija nustato, kad bendrasis darnaus vystymosi strateginis tikslas – suderinti aplinkosaugos, ekonominio ir socialinio vystymosi interesus, užtikrinti švarią ir sveiką aplinką, efektyvų gamtos išteklių naudojimą, visuotinę ekonominę visuomenės gerovę, stiprias socialines garantijas ir per Strategijos įgyvendinimo laikotarpį (iki 2020 metų) pagal ekonominius, socialinius ir gamtos išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius pasiekti esamą ES valstybių vidurkį, o pagal aplinkos taršos rodiklius neviršyti ES leistinų normatyvų, įgyvendinti tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimus.
16. Svarbiausias Programos tikslas – nustatyti 2007–2013 metų veiklos prioritetus ir kryptis, numatyti sistemingus ir nuoseklius veiksmus, kuriuos įgyvendinus būtų iš esmės pagerintas visuomenės informavimas apie aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi, užtikrintas visų tikslinių grupių pasiekiamumas, kad informavimo ir viešinimo priemonėmis visuomenėje būtų įtvirtintos nuostatos, leidžiančios geriau įgyvendinti darnią plėtrą.
17. Programos tikslui pasiekti aplinkos sektoriaus viešinimo sektoriuje numatyti šie prioritetai:
1) operatyvus visuomenės informavimas apie aktualiausias aplinkos ir darnaus vystymosi problemas bei jų sprendimo būdus;
4) informacijos skleidimo veiksmų planavimas, koordinavimas, užtikrinant nuoseklų ir sistemingą jos pateikimą visuomenei;
18. Programos tikslai ir uždaviniai išdėstyti atsižvelgiant į aplinkos sektoriaus interesus, savitumą, nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, kitų programinių dokumentų nuostatas. Programoje nustatomi aplinkos sektoriaus viešinimo priemonių planavimo ir įgyvendinimo uždaviniai šiose srityse:
19. Aplinkos sektoriaus viešinimo priemonių uždaviniai numatyti atsižvelgiant į šios Programos pateiktus aplinkos sektoriaus viešinimo priemonių planavimo ir įgyvendinimo programos prioritetus.
20. Programos tikslams pasiekti nustatomi šie aplinkos sektoriaus viešinimo priemonių uždaviniai pagal atskiras aplinkos sektoriaus sritis:
20.1. darnaus vystymosi viešinimo priemonių pagrindiniai uždaviniai:
1) integralios informacijos apie aplinkosaugos, ūkio ir socialinius visuomenės interesus pateikimas;
20.2. klimato kaitos padarinių švelninimo viešinimo priemonių pagrindiniai uždaviniai:
2) supažindinti visuomenę su šalyje vykstančiu ūkio modernizavimu, diegiant naujausias aplinkai ir žmonių sveikatai mažiausią neigiamą poveikį darančias technologijas, komunalinio ūkio tvarkymą, švaresnės gamybos ir taršos prevencijos metodus, leidžiančius mažinti oro taršą ir poveikį į pasaulio klimatui;
20.3. atliekų tvarkymo ir vandentvarkos viešinimo priemonių pagrindiniai uždaviniai:
1) propaguoti aplinkos ir ekonominiu požiūriais tinkamiausią nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo sistemą;
2) supažindinti visuomenę su atliekų srautų ir neigiamą atliekų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai užtikrinančioms priemonėmis;
4) diegti ir propaguoti gaminių aplinkosauginį ženklinimą ir pirminį buitinių atliekų rūšiavimą, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą kompostavimo, biologinių dujų gamybos ir naudojimo energetikai metodais;
5) plėsti visuomenės, savivaldybių, regionų institucijų ir privataus kapitalo bendradarbiavimo, geros praktikos pavyzdžių viešinimą tvarkant atliekas;
6) propaguoti racionalų vandens išteklių naudojimą, vandens ekosistemų įvairovę ir biologinį produktyvumą;
20.4. būsto modernizavimo ir modernaus būsto privalumų, teritorijų planavimo viešinimo priemonių pagrindiniai uždaviniai:
1) propaguoti šiuolaikišką būsto infrastruktūrą, geras, higieniškas buities sąlygas, taip didinti būsto energetinį efektyvumą, mažinant neigiamą būsto poveikį aplinkai;
2) išleisti padalomąją medžiagą apie atnaujinamus ir planuojamus atnaujinti pastatus, gerinant jų šilumines savybes (šiltinant sienas, keičiant stogus ar langus);
5) supažindinti visuomenę su regioninėmis atliekų tvarkymo sistemomis, atsižvelgiant į regionų specifiką ir svarbiausias jų aplinkos problemas, diegti veiksmingas aplinkosaugos priemones;
6) skatinti visuomenę aktyviau dalyvauti regionų ir savivaldybių valdyme, plėtoti aplinkos sektoriaus informacinę infrastruktūrą regionuose, kurti žinių visuomenę;
20.5. kraštovaizdžio formavimo, miškų ir biologinės įvairovės viešinimo priemonių pagrindiniai uždaviniai:
4) supažindinti visuomenę su natūralaus hidrografinio tinklo ir vandens ekosistemų apsaugos aktualijomis;
5) supažindinti visuomenę su karstinio regiono ir kitų jautrių teritorijų ekologinio stabilumo aktualijomis;
6) informuoti visuomenę apie parengtus ir įgyvendintus aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančių sąvartynų ir apleistų karjerų rekultivavimo projektus ir darbus, bešeimininkių pastatų tvarkymą;
7) informuoti visuomenę apie Europos Bendrijos ekologinio tinklo „Natura 2000“ ir kertinių miško buveinių apsaugos svarbą;
IV. INFORMAVIMO IR VIEŠINIMO PRINCIPAI
21. Informuojant ir viešinant laikomasi šių principų:
21.1. savalaikiškumo ir operatyvumo – visa informacija pateikiama laiku, atsižvelgiant į tikslinių grupių poreikius;
21.3. prieinamumo – kiekvienos tikslinės grupės atstovai turi teisę ir galimybes nevaržomai naudotis informacija;
21.5. išsamumo – informacija nėra fragmentiška, o išsamiai atskleidžia visus Programos įgyvendinimo aspektus;
21.7. bendradarbiavimo – informacijos šaltinių tarpusavio bendradarbiavimas ir veiksmų iš anksto derinimas;
V. INFORMAVIMO IR VIEŠINIMO TIKSLINĖS GRUPĖS IR PARTNERIAI
22. Informavimo apie aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi tikslinės grupės yra šios:
22.1. Visuomenė.
Visuomenės nuomonė apie aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi, įvairių projektų įgyvendinimą bei lėšų naudojimą formuoja bendrą įvaizdį apie šalies gebėjimą administruoti ES paramos lėšas. Bendras nepasitikėjimas valdžios institucijomis, žemas informuotumo lygis, vėluojanti informacija, jos fragmentiškumas sudaro administravimo skaidrumo stokos įspūdį ir formuoja nepalankų visuomenės požiūrį. Todėl būtina sudaryti palankias sąlygas visuomenei, atskiroms jos grupėms (vaikai, jaunimas, vyresniojo amžiaus žmonės, kaimas–miestas, vyrai–moterys ir pan.) dalyvauti sprendimų priėmimo procese bei formuoti aplinkos apsaugos bei darnaus vystymosi politiką, būtina investuoti į institucinių visuomenės informavimo pajėgumų stiprinimą, aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi švietimą, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus skatinimą bei aplinkai palankaus gyvenimo stiliaus propagavimą. Šio tikslo galima pasiekti tik užtikrinus veiksmingą visuomenės informavimą ir švietimą apie aplinkos būklę ir kitus su aplinka susijusius klausimus.
22.2. Žiniasklaida.
Žiniasklaida informavimo ir viešinimo procese yra vienas iš svarbiausių informavimo įrankių, nes įvairūs žiniasklaidos naudojami informavimo būdai daugeliu atveju yra tiesioginis informacijos pateikimo kanalas visoms kitoms tikslinėms grupėms. Viešosios informacijos platintojai turi patys gerai suprasti aplinkos apsaugos įgyvendinimo principus ir problemas, eigą, pasekmes tam, kad galėtų aiškinti, interpretuoti ir teisingai pateikti informaciją visuomenei bei atskiroms jos grupėms. Visuomenė ypač pasitiki visuomenės informavimo priemonėmis, todėl jų vaidmuo formuojant visuomenės nuomonę yra itin didelis. Todėl nuolatinis žiniasklaidos atstovų informavimas – pirminis ir vienas svarbiausių darbų, siekiant, kad žiniasklaidoje pateikiama informacija apie aplinkos apsaugos pasiekimus, problemas ir perspektyvas būtų perteikiama adekvačiai, o žinios nebūtų iškraipomos. Svarbu skirti reikiamą dėmesį regioninei žiniasklaidai, kadangi ji tiesiogiai ir greičiausiai pasiekia kaimo gyventojus, kurie turi mažiau galimybių gauti informaciją naudodamiesi naujosiomis technologijomis.
22.3. Nevyriausybinės organizacijos.
Nevyriausybinės organizacijos yra vienas iš reikšmingiausių informavimo ir viešinimo partnerių. Jų vaidmuo ypač svarbus siekiant užtikrinti visuomenės aktyvų dalyvavimą aplinkosaugos projektuose, kadangi NVO turi didesnį populiarumą ir jomis visuomenė labiau pasitiki negu valdžios institucijomis. Todėl NVO, bendradarbiaudamos su ministerija, galėtų padėti užtikrinti visuomenės įtraukimą į įvairias ekologinio švietimo programas, akcijas.
22.4. Kitos tikslinės grupės.
Politikai, valstybės tarnautojai, savivaldybių ir apskričių administracijų darbuotojai, kurie pagal savo pareigas atstovauja visuomenės bei atskirų tikslinių grupių interesams. Būtinas bendradarbiavimas su šia grupe, nuolat informuojant ją apie aplinkos apsaugos įgyvendinimo eigą;
VI. INFORMAVIMO IR VIEŠINIMO BŪDAI
23. Pirminis informacijos apie aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi šaltinis – Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos, ES institucijos ir JT programos. Siekiant užtikrinti Programos darbus 2007–2013 m. periodui, Aplinkos ministerija sudaro Aplinkos sektoriaus viešinimo komisiją, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Į komisiją įeina aplinkos ministerijos, jai pavaldžių institucijų pagal aplinkos sektoriaus kompetenciją atstovai.
24. Antriniai šaltiniai – visuomenės informavimo priemonės, politikai, valstybės tarnautojai, savivaldybių ir apskričių administracijų darbuotojai, nevyriausybinės organizacijos, socialiniai-ekonominiai ir kiti partneriai. Siekiant, kad teikiama informacija būtų tiksli ir teisinga, būtina, kad pirminis ir antrinis informacijos šaltiniai bendradarbiautų.
25. Informacijos apie aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi pateikimo būdai:
25.2. informaciniai ir mokomieji renginiai: parodos, konkursai, seminarai, konferencijos, sutikimai, spaudos konferencijos;
25.3. spaudos konferencijos organizuojamos siekiant operatyviai ir tiesiogiai pateikti informaciją apie aplinkos apsaugą visuomenės informavimo priemonėmis per nacionalinę ir regioninę spaudą, televiziją ir radiją, naujienų agentūras ir kitas priemones;
25.4. viešinimo priemonių politikos formavimo ir įgyvendinimo institucinio centro (-ų) įsteigimas ir veiklos vystymas;
25.5. internetinis portalas arba specializuota jau esamų portalų dalis, AM tinklalapio plėtra ir modernizavimas. Jie turi būti prieinami visiems suinteresuotiems asmenims ir institucijoms. Jie turi būti nuolat atnaujinami, čia turi būti pateikiami aktualūs teisės aktai ir dokumentai, seminarų medžiaga, kita informacija. Rekomenduojama į portalą ir tinklalapį dėti atsakymus į dažniausiai pasitaikančius lankytojų klausimus bei skelbimus apie vyksiančius renginius. Esant galimybei ir poreikiui, portalas (jo dalis) ir tinklalapis turi būti naudojami ne tik informacijos sklaidai, bet ir atsiliepimams bei komentarams priimti. Tinklalapis turi turėti versiją anglų kalba. Jame turi būti skelbiama ir archyvuojama audio- ir videomedžiaga apie aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi;
25.6. visuomenės informavimo priemonės (radijas, TV, spauda). Specialūs pranešimai žiniasklaidai, straipsniai, reportažai, laidos apie svarbiausius aplinkos apsaugos įgyvendinimo etapus, įvykius ar projektus;
25.7. leidiniai ir kita informacinė medžiaga: Programos įgyvendinimo metu leidžiami bendro pobūdžio ir specializuoti leidiniai:
1) lankstinukai – bendro pobūdžio leidiniai, supažindinantys su Lietuvos gamta, aplinkos apsauga, darniu vystymusi;
2) brošiūros apie aplinkos apsaugą. Leidžiamos specializuotos brošiūros pagal atskiras aplinkosaugos sritis;
VII. INFORMAVIMO IR VIEŠINIMO ETAPAI
26. Visuomenės ir atskirų tikslinių grupių informavimas apie aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi turi vykti nuolat per visą 2007–2013 m. programos laikotarpį. Siekiant kuo geresnių rezultatų, turėtų būti naudojamos skirtingos viena kitą papildančios informavimo ir viešinimo priemonės. Programoje numatytas visuomenės informavimas apie aplinkosaugą ir darnų vystymąsi bus vykdomas pagal veiksmų planą (1 priedas).
27. Informavimo apie aplinkos apsaugą ir darnų vystymą etapai:
28. Pirmasis etapas (2007–2009 m.) – tai intensyviausias visuomenės informavimo apie klimato kaitą, buitinių atliekų rūšiavimą ir būsto renovavimą/modernizavimą 2007–2013 m. programos etapas. Jo metu turėtų būti įsteigti pradėti įgyvendinti informaciniai šviečiamieji projektai apie aplinkosaugą ir darnų vystymąsi audiovizualinės žiniasklaidos priemonėse (spaudoje, radijuje, televizijoje), sukurtas ir modernizuotas interneto portalas. Dinamiška, tiksliai suplanuota informavimo ir viešinimo veikla pačioje programos laikotarpio pradžioje – sėkmingo ir efektyvaus viešinimo įgyvendinimo garantas.
29. Antrojo etapo (2010–2011 m.) metu įvertinus I etapo rezultatus ir atnaujinus programą galėtų būti tęsiami informaciniai šviečiamieji projektai apie aplinkosaugą ir darnų vystymąsi. Vykdomos viešinimo kampanijos apie klimato kaitą ir jos padarinių švelninimą, darnų vystymąsi, atliekų tvarkymą ir vandentvarką, būstą ir teritorijų planavimą, kraštovaizdžio formavimą, miškus ir biologinę įvairovę.
30. Trečiojo etapo (2012–2013 m.) metu bus vykdomos efektyvesnio gamtos išteklių naudojimo viešinimo priemonės, taip pat bus vykdomas pagal atskiras programas įgyvendintų projektų, skirtų aplinkos apsaugai ir darniam vystymui, viešinimas. Naudojantis jau sukurta baze, tiriamas jos efektyvumas, tobulinimas jos turinys, naudojimosi įrankiai ir kita atsižvelgiant į auditorijos poreikius ir pageidavimus.
VIII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
31. Programoje 2007–2013 numatytiems viešinimo darbams įgyvendinti bus naudojamos tiek valstybės biudžeto, tiek ES struktūrinių fondų lėšos.
IX. LAUKIAMI REZULTATAI
33. Įgyvendinus šioje Programoje numatytas aplinkos sektoriaus viešinimo priemones, turi iš esmės pagerėti visuomenės informuotumas apie aktualiausias aplinkos ir darnaus vystymosi problemas bei jų sprendimo būdus.
34. Tikimasi, kad šioje programoje numatyti viešinimo veiksmai užtikrins veiksmingą visuomenės informavimą ir švietimą apie aplinkos būklę ir kitus su aplinka susijusius klausimus, sudarys palankias sąlygas visuomenei dalyvauti sprendimų priėmimo procese bei formuoti aplinkos apsaugos bei darnaus vystymosi politiką. Sustiprins aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi švietimą, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus skatinimą bei aplinkai palankaus gyvenimo stiliaus propagavimą.
35. Įgyvendinus programoje numatytus veiksmus būtų užtikrintas viešinimo priemonių koordinavimas nacionaliniu lygmeniu, leisiantis metodiškai vadovauti jau esamiems bei pagal programą sukurtiems informaciniams centrams.
36. Interneto portalo sukūrimas ir įgyvendinimas užtikrins efektyvesnį visuomenės švietimą naudojant šiuolaikines informacinių technologijų priemones, užtikrins integruotą keitimąsi informacija. Optimizavus informacijos valdymo sistemas, bus išplėtotas visuomenės informavimas ir švietimas, paskatintas ir užtikrintas suprantamos ir išsamios informacijos apie aplinkos apsaugos bei išsaugojimo priemones pateikimas visuomenei. Visuomenei ėmus labiau domėtis aplinkos apsaugos klausimais, bus pasiektas tarpusavio ryšys, leisiantis išspręsti nemažai šiuo metu esančių aplinkosauginių problemų, kurių dalinis sprendimas priklauso ir nuo visuomenės pastangų.
37. Įgyvendinus bendradarbiavimo uždavinį, pagerėtų visuomenės informavimas ir švietimas, kurį aplinkosaugos srityje vykdo savivaldybės, apskrities administracijos ir kiti partneriai. Tikimasi, kad įkūrus informacinius centrus savivaldybėse, švietimo įstaigose, rekreacinėse ir padidėjusios rizikos zonose (prie regioninių atliekų tvarkymo centrų, didžiųjų energetikos, chemijos ir perdirbimo įmonių) pagerėtų informacijos apie aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi sklaida, informacija būtų arčiau žmogaus.
38. Numatyti Programoje veiksmai turėtų pagerinti informacijos apie aplinką ir darnų vystymąsi prieinamumą, leistų didinti leidinių apie aplinką (aplinkos būklę, biologinę įvairovę, saugomas teritorijas, kraštovaizdį ir kt.) skaičių ir tiražus, rengti nuolatinius publikacijų spaudoje bei radijo ir televizijos laidų ciklus, kurti ir skleisti socialinę reklamą, finansuoti bendrus su nevyriausybinėmis organizacijomis projektus, skirtus visuomenei įtraukti į aplinkosauginių sprendimų priėmimą, palankiam aplinkai gyvenimo būdui propaguoti.
Aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos kartu su savivaldybėmis ir apskričių administracijomis vaidina itin svarbų vaidmenį informuojant ir šviečiant visuomenę, formuojant palankų visuomenės požiūrį į aplinką. Todėl bendradarbiavimas su jomis, bendrų projektų įgyvendinimas ir šių projektų finansavimas – viena iš numatomų šios srities veiklos rūšių.
39. Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais jaučiamas augantis vietos gyventojų ir užsieniečių susidomėjimas saugomomis vertybėmis, šioje srityje numatyti atlikti viešinimo veiksmai leistų pagerinti daugumoje Lietuvos saugomų teritorijų pažintinio turizmo ir ekologinio švietimo infrastruktūrą bei padidinti saugomų vertybių prieinamumą visuomenei.
Aplinkos sektoriaus 2007–2013 m.
periodo viešinimo priemonių programos
priedas
APLINKOS SEKTORIAUS 2007–2013 M. PERIODO VIEŠINIMO VEIKSMŲ PLANAS
| Eil. Nr. |
Veiksmai (projektai) |
Priemonės aprašymas |
Įgyvendintojai |
Lėšų poreikis, mln. Lt |
| 2007–2009 metų laikotarpis |
||||
| 1. |
Informacinio Eko-infocentro įsteigimas |
1. infocentro koncepcijos sukūrimas, projekto parengimas; 2. patalpų nuoma ir pritaikymas infocentro reikmėms; 3. įrangos (kompiuterinės, audio-, video-) įsigijimas; 4. specialistų parinkimas ir mokymas; 5. informacinės medžiagos (leidinių, CD, DVD ir kt.) įsigijimas, prenumerata, kaupimas; 6. informacinio periodinio leidinio leidyba ir platinimas; 7. infocentro veiklos viešinimo koncepcijos parengimas ir jo įgyvendinimas |
Aplinkos ministerija |
4,2 |
| 2. |
Informacinių šviečiamųjų projektų apie aplinkosaugą ir darnų vystymąsi įgyvendinimas audiovizualinėse žiniasklaidos priemonėse ir spaudoje |
1. projektų parengimas; 2. publikacijų nacionalinėje ir regioninėje spaudoje parengimas ir spausdinimas; 3. informacinių-šviečiamųjų siužetų apie aplinkosaugą ir darnų vystymąsi rengimas ir transliavimas (apie 150 siužetų); 4. pažintinių mokomųjų laidų ciklų apie aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi sukūrimas ir transliavimas (apie 50–100 įvairios trukmės laidų ciklai) |
Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos |
5,1 |
| 3. |
Leidinių apie aplinkosaugą ir darnų vystymąsi išleidimas ir platinimas |
knygų, brošiūrų, lankstinukų ir kitos dalomosios medžiagos apie aplinkosaugą ir darnų vystymąsi išleidimas ir platinimas |
Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos |
1,0 |
| 4. |
Internetinio portalo arba specializuotos jau esamų portalų dalies sukūrimas, AM tinklalapio plėtra ir modernizavimas |
1. projekto parengimas; 2. kompiuterinės technikos įsigijimas; 3. programinės įrangos įsigijimas ir adaptavimas; 4. portalo arba jau esamų portalų dalies turinio koncepcijos sukūrimas ir jos įgyvendinimas; 5. turinio atnaujinimas ir redagavimas |
Aplinkos ministerija |
1,9 |
| 5. |
Visuomenės informavimas ir švietimas apie aplinką, jos būklę ir išsaugojimą |
1. leidiniai; 2. švietimo priemonės; 3. akcijos; 4. seminarai, konferencijos; 5. informaciniai-šviečiamieji siužetai apie aplinkosaugą ir darnų vystymąsi per radiją ir televiziją; 6. pažintinių mokomųjų laidų ciklai apie aplinkosaugą ir darnų vystymąsi; 7. informacijos sklaida internete; 8. informacijos sklaida panaudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas |
Valstybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, Apskričių viršininkų administracijos, savivaldybių administracijos, Regioniniai atliekų tvarkymo centrai |
5,6 |
| 2009–2011 metų laikotarpis |
||||
| 1. |
Informacinio Eko-infocentro plėtra, informacinių centrų steigimas regionuose, įvertinus pasiektus rezultatus ir atsižvelgiant į atnaujintą programą |
1. infocentrų koncepcijos sukūrimas, projekto parengimas; 2. patalpų nuoma ir pritaikymas infocentrų reikmėms; 3. įrangos (kompiuterinės, audio-, video-) įsigijimas; 4. infocentrų aprūpinimas informacine mokomąja pažintine dalomąja medžiaga |
Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos |
3,5 |
| 2. |
Informacinių šviečiamųjų projektų apie aplinkosaugą ir darnų vystymąsi palaikymas ir plėtra audiovizualinės žiniasklaidos priemonėse ir spaudoje |
1. pažintinių mokomųjų laidų ciklų apie aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi sukūrimas ir transliavimas, skelbimas internetiniame portale (apie 100–150 laidų); 2. socialinės reklamos (apie 5–10 klipų ciklas) sukūrimas ir transliavimas; 3. publikacijų nacionalinėje ir regioninėje spaudoje parengimas ir spausdinimas |
Aplinkos ministerija |
4,0 |
| 3. |
Filmų apie aplinkosaugą ir darnų vystymąsi sukūrimas ir rodymas |
tikslinėms grupėms skirtų filmų apie aplinkosaugą ir darnų vystymąsi sukūrimas ir rodymas (2–5 filmai) |
Aplinkos ministerija |
1,0 |
| 4. |
Internetinio arba specializuoto jau esamų portalų dalies ir AM tinklalapio palaikymas bei plėtra |
1. naujų techninių galimybių analizė ir įdiegimas; mobiliojo ryšio technologijų panaudojimas portalo turinio sklaidai; 2. turinio palaikymas; 3. lankomumo analizė ir portalo (dalies) struktūros koregavimas pagal visuomenės poreikius |
Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos |
1,0 |
| 5. |
Visuomenės informavimas ir švietimas apie aplinką, jos būklę ir išsaugojimą |
1. leidiniai; 2. švietimo priemonės; 3. akcijos; 4. seminarai, konferencijos; 5. informaciniai-šviečiamieji siužetai apie aplinkosaugą ir darnų vystymąsi per radiją ir televiziją; 6. pažintinių mokomųjų laidų ciklai apie aplinkosaugą ir darnų vystymąsi; 7. informacijos sklaida internete; 8. informacijos sklaida panaudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas |
Valstybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, Apskričių viršininkų administracijos, savivaldybių administracijos, Regioniniai atliekų tvarkymo centrai |
6,0 |
| 2012–2013 metų laikotarpis |
||||
| 1. |
Informacinių centrų veiklos palaikymas ir plėtra |
1. centro veiklos efektyvumo analizė ir veiklos koregavimas pagal jos rezultatus; 2. seminarų, konferencijų, susitikimų su visuomene, popiečių moksleiviams organizavimas; 3. informacinės medžiagos parengimas, įsigijimas ir leidyba; 4. techninės bazės atnaujinimas ir papildymas, atsižvelgiant į poreikius |
Aplinkos ministerija |
3,0 |
| 2. |
Informacinių šviečiamųjų projektų apie aplinkosaugą ir darnų vystymąsi vykdymas audiovizualinės žiniasklaidos priemonėse ir spaudoje |
1. TV laidų (apie 100 laidų) sukūrimas ir transliavimas, skelbimas interneto portale; 2. informacinių pažintinių siužetų kūrimas ir transliavimas; 3. socialinės reklamos sukūrimas ir transliavimas; 4. publikacijų nacionalinėje ir regioninėje spaudoje parengimas ir spausdinimas |
Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos |
4,0 |
| 3. |
Leidinių apie aplinkosaugą ir darnų vystymąsi išleidimas ir platinimas |
knygų, brošiūrų, lankstinukų ir kitos dalomosios medžiagos apie aplinkosaugą ir darnų vystymąsi išleidimas ir platinimas |
Aplinkos ministerija |
1,0 |
| 4. |
Filmų apie aplinką ir darnų vystymąsi sukūrimas ir demonstravimas |
1. filmų apie aplinką ir darnų vystymąsi sukūrimas ir demonstravimas; 2. tarptautinio filmų apie aplinką ir darnų vystymąsi festivalio organizavimas |
Aplinkos ministerija |
1,0 |
| 5. |
Internetinio portalo ir AM tinklalapio techninis ir turinio palaikymas |
1. techninės įrangos atnaujinimas; 2. turinio palaikymas, prieigos išplėtimas |
Aplinkos ministerija |
1,5 |
| 6. |
Visuomenės informavimas ir švietimas apie aplinką, jos būklę ir išsaugojimą |
1. leidiniai; 2. švietimo priemonės; 3. akcijos; 4. seminarai, konferencijos; 5. informaciniai-šviečiamieji siužetai apie aplinkosaugą ir darnų vystymąsi per radiją ir televiziją; 6. pažintinių mokomųjų laidų ciklai apie aplinkosaugą ir darnų vystymąsi; 7. informacijos sklaida internete; 8. informacijos sklaida panaudojant informacines technologijas |
Biudžetinės įstaigos nevyriausybinės organizacijos, Apskričių viršininkų administracijos, savivaldybių administracijos, Regioniniai atliekų tvarkymo centrai |
6,0 |
|
|
|
Iš viso: |
|
49,8 |