LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL SEIMO LAIKINOSIOS KOMISIJOS AKCINĖS BENDROVĖS „MAŽEIKIŲ NAFTA“ PRIVATIZAVIMO APLINKYBĖMS IŠTIRTI IŠVADOS
2004 m. birželio 15 d. Nr. IX-2279
Vilnius
1 straipsnis.
2 straipsnis.
3 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Seimo
2004 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. IX-2279
priedas
Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos
akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti
i š v a d a
Seimo laikinoji komisija akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti (toliau – Komisija) buvo sudaryta 2002 m. rugsėjo 24 d. Seimo nutarimu Nr. IX-1099 „Dėl Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti sudarymo“ (Žin., 2002, Nr. 95-4091). Pagal šio nutarimo 4 straipsnį buvo numatyta, kad Komisija tyrimo išvadas turėjo pateikti Seimui iki 2002 m. lapkričio 15 d. Komisijos darbas buvo pratęstas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. IX-1206 „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti sudarymo“ 4 straipsnio pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 113-5032). Šiuo nutarimu buvo nustatyta, kad Komisija tyrimo išvadas pateikia Seimui iki 2003 m. gegužės 15 d. Atsižvelgiant į ypač didelį Komisijos tiriamos informacijos kiekį, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-2094 „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti sudarymo“ 2 ir 4 straipsnių pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 50-1639) Komisija buvo įpareigota tyrimo išvadas pateikti iki 2004 m. birželio 1 d.
Komisija buvo sudaryta iš 10 Seimo narių:
10) Henrikas Žukauskas.
Komisijos pirmininku paskirtas Valentinas Greičiūnas.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-2094 vietoj Komisijos nario Juliaus Sabatausko buvo paskirtas naujas Komisijos narys Vasilijus Popovas.
Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2004 m. gegužės 4 d. nusprendė rekomenduoti Seimo nariui A. Kubiliui nusišalinti nuo balsavimo ir dalyvavimo Komisijos darbe tais klausimais, kurie asmeniškai susiję su jo dalyvavimu akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavime.
Komisija 2002 m. spalio 7 d. posėdyje patvirtino Komisijos darbo metmenis ir nusistatė šiuos uždavinius (tyrimo kryptis):
1) nustatyti teisės aktus, reglamentavusius akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procesą ir valstybės pareigūnų, priimančių sprendimus šiuo klausimu, veiklą;
2) nustatyti valstybės valdžios ir valdymo institucijų veiksmus ir priimtus sprendimus šiuo klausimu, jų motyvaciją;
3) nustatyti valstybės pareigūnus, kurie priėmė, dalyvavo ir darė įtaką priimant minėtus sprendimus;
4) nustatyti, ar yra požymių, kad šių pareigūnų veiksmai prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Seimo statutui, Vyriausybės įstatymui, kitiems įstatymams ir teisės aktams bei pareigūno duotai priesaikai;
5) nustatyti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo sandorio padarinius akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ bei Lietuvos Respublikai.
Siekdama efektyviai ir operatyviai atlikti tyrimą, Komisija patvirtino tris darbo grupes informacijai rinkti iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos. Komisijos pirmininkui pavesta susirašinėti su kitomis valstybės institucijomis.
Komisija 2002 m. surengė aštuonis posėdžius. Juose buvo svarstomi darbo organizavimo, bendradarbiavimo su teisėsaugos ir kitomis valstybės institucijomis klausimai, aptarti gautos tyrimo informacijos bei Komisijos veiklos pratęsimo klausimai, pritarta informacijai apie Komisijos veiklą (Komisijos posėdžio 2002 m. spalio 7 d. protokolas Nr. 1; Komisijos posėdžio 2002 m. spalio 14 d. protokolas Nr. 2; Komisijos posėdžio 2002 m. spalio 21 d. protokolas Nr. 3; Komisijos posėdžio 2002 m. spalio 28 d. protokolas Nr. 4; Komisijos posėdžio 2002 m. lapkričio 5 d. protokolas Nr. 5; Komisijos posėdžio 2002 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr. 6; Komisijos posėdžio 2002 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr. 6; Komisijos posėdžio 2002 m. lapkričio 19 d. protokolas Nr. 7; Komisijos posėdžio 2002 m. lapkričio 28 d. protokolas Nr. 8).
Komisija 2003 m. surengė penkis posėdžius, kuriuose buvo svarstoma gautos tyrimo medžiagos analizė (2003 m. gruodžio 4 d. protokolas Nr. 1; 2003 m. gruodžio 8 d. protokolas Nr. 2; 2003 m. gruodžio 9 d. protokolas Nr. 3; 2003 m. gruodžio 18 d. protokolas Nr. 4; 2003 m. gruodžio 22 d. protokolas Nr. 5).
Komisija, preliminariai susipažinusi su pateikta medžiaga, dalyvaujant Seimo kanceliarijos Teisės departamento valstybės tarnautojams – vyresniajam patarėjui Pauliui Griciūnui, patarėjui Edvinui Mušinskiui (iki 2004 m. balandžio 8 d.), Komisijų sekretoriato patarėjai Leonardai Kuodienei, pradėjo išsamią akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybių analizę ir atliko šiuos tyrimo veiksmus:
2004 m. balandžio 1 d. Komisijos posėdyje buvo patvirtintas darbo reglamentas;
2004 m. balandžio mėn. (2004 m. kovo 25 d. protokolas Nr. 1; 2004 m. kovo 29 d. protokolas Nr. 2; 2004 m. kovo 31 d. protokolas Nr. 3; 2004 m. balandžio 1 d. protokolas Nr. 4; 2004 m. balandžio 5 d. protokolas Nr. 5; 2004 m. balandžio 7 d. protokolas Nr. 6; 2004 m. balandžio 8 d. protokolas Nr. 7) Komisijos posėdžiuose buvo tiriami valstybės institucijų pateikti dokumentai ir kiti duomenys;
2004 m. balandžio–gegužės mėn. Komisija atlikdama tyrimą išklausė šiuos asmenis (asmenys nurodyti paaiškinimų davimo eilės tvarka):
balandžio 13 d. – B. Vainorą, buvusį akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ generalinį direktorių; V. Valentukevičių, buvusį Energetikos ministerijos sekretorių (vėliau – ūkio viceministrą); S. Kutą, buvusį energetikos ministrą; M. L. Stankevičių, buvusį Ministrą Pirmininką; A. Stasiukyną, buvusį energetikos ministrą;
balandžio 14 d. – V. P. Andriukaitį, Seimo Pirmininko pavaduotoją; I. Dološickį, buvusį AB „Biržų naftotiekis“ direktorių; R. Atkočiūną, buvusį Privatizavimo agentūros direktorių;
balandžio 20 d. – V. Gedvilą, buvusį akcinės bendrovės „Būtingės nafta“ generalinį direktorių; A. Gimbutą, AB „Mažeikių nafta“ generalinio direktoriaus pavaduotoją; V. Mončiunską, buvusį akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ finansų direktorių; J. Veselką, buvusį ekonomikos ministrą;
balandžio 21 d. – V. V. Zimnicką, buvusį Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką; A. Križinauską, buvusį finansų ministrą; A. Valį, buvusį teisingumo ministrą;
balandžio 22 d. – A. Z. Kaminską, buvusį ekonomikos ministrą; S. Burbienę, buvusią Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkę; A. Šimėną, buvusį Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką;
balandžio 27 d. – V. Petrošienę, akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ finansų direktorę; A. Stanikūną, Konkurencijos tarybos pirmininką; R. Atkočiūną, buvusį Privatizavimo agentūros direktorių; J. Kazlauską, buvusį Ūkio ministerijos Energetikos vystymo departamento direktorių;
balandžio 28 d. – G. Miškinį, buvusį ūkio viceministrą; A. Bartulį, buvusį ūkio viceministrą; A. Saudargą, buvusį užsienio reikalų ministrą; A. Šemetą, buvusį finansų ministrą; V. Jacyną, l. e. Specialiųjų tyrimų tarnybos operatyvinės valdybos viršininko pareigas;
balandžio 29 d. – S. Spėčių, buvusį ūkio ministro patarėją; G. Vagnorių, buvusį Ministrą Pirmininką; A. Ranko, laikinai ėjusį AB „Būtingės nafta“ direktoriaus pareigas;
gegužės 3 d. – D. Kutraitę-Giedraitienę, buvusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerę; J. Lionginą, buvusį finansų ministrą;
gegužės 4 d. – V. Junevičių, buvusį ūkio viceministrą; V. Macevičių, buvusį AB „Mažeikių nafta“ generalinį direktorių; N. Eidukevičių, ūkio viceministrą; A. Kubilių, Seimo narį; I. Degutienę, buvusią socialinės apsaugos ir darbo ministrę;
gegužės 5 d. – G. Balčiūną, buvusį teisingumo ministrą; V. P. Andriukaitį, Seimo Pirmininko pavaduotoją; S. Kaktį, buvusį valdymo ir savivaldybių reikalų ministrą; E. Žilevičių, Finansų ministerijos sekretorių (buvusį finansų viceministrą); J. Aleksaitę, buvusią Teisingumo ministerijos Teisės departamento direktorę; V. Junoką, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių;
gegužės 6 d. – A. Gimbutą, akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ generalinio direktoriaus pavaduotoją; G. Bartkų, buvusį teisingumo ministrą; A. Pocių, Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių; J. Jurgelį, buvusį Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių;
gegužės 10 d. – L. L. Andrikienę, buvusią Europos reikalų ministrę; V. Landsbergį, Seimo narį; E. Maldeikį, buvusį ūkio ministrą;
gegužės 12 d. – V. Adamkų, Lietuvos Respublikos Prezidentą;
gegužės 13 d. – V. Markevičiūtę, Vyriausybės atstovę akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“;
gegužės 17 d. – K. Masiulį, buvusį Ministro Pirmininko patarėją nacionalinio saugumo klausimais;
gegužės 24 d. – N. Eidukevičių, ūkio viceministrą; V. Markevičiūtę, Vyriausybės atstovę AB „Mažeikių nafta“; P. Naviką, buvusį Mokesčių inspekcijos viršininką;
gegužės 27 d. – R. Paksą, buvusį Ministrą Pirmininką, Lietuvos Respublikos Prezidentą.
Į Komisijos posėdžius atvykti ir duoti paaiškinimus buvo kviečiami, tačiau neatvyko advokatai G. Dominas ir R. Valiūnas, raštu Komisijai savo neatvykimą motyvavę Advokatūros įstatymo 39 ir 46 straipsniais.
Į Komisijos posėdžius atvykti ir duoti paaiškinimus buvo kviečiamas, tačiau, nepanoręs Komisijai teikti žodinių paaiškinimų, neatvyko ir paaiškinimų nedavė buvęs teisingumo ministras V. Pakalniškis.
Komisija šiuos asmenis kvietė duoti paaiškinimus iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dėl pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. IX-1868 „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvados“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 3 bei 8 straipsniams (2003 m. balandžio 3 d. redakcija)“ (Žin., 2004, Nr. 81-2903) paskelbimo. Po šio Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo Komisija, atsižvelgdama į surinktos informacijos kiekį, nusprendė, kad šių asmenų pakartotinai kviesti į Komisijos posėdį nereikia.
Į Komisijos posėdžius tris kartus buvo kviestas, tačiau neatvyko buvęs Ministras Pirmininkas R. Paksas. Komisija, atsižvelgdama į minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši pateiktų išvadą, kokiais būdais Komisija galėtų įgyvendinti savo įgaliojimus. Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2004 m. gegužės 25 d. išvadoje Nr. 101-I-24 nusprendė rekomenduoti Komisijai sprendžiant klausimą dėl R. Pakso neatvykimo vadovautis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis. Tačiau, atsižvelgdama į buvusio Ministro Pirmininko R. Pakso išreikštą norą atvykti į Komisijos posėdį bei duoti paaiškinimus, taip pat į tai, kad R. Paksas atvyko, Komisija nusprendė nepradėti traukimo administracinėn atsakomybėn procedūros.
Iš viso Komisija išklausė 52 įvairaus rango valstybės pareigūnų ir tarnautojų bei kitų asmenų paaiškinimus.
Iš viso Komisija susipažino su 3644 lapais Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos reikalų ministerijos, Ūkio reikalų ministerijos, Finansų ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento ir kitų institucijų pateiktais dokumentų bei kitais duomenimis.
Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji komisija akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti
n u s t a t ė:
1. Komisija, tirdama akcinės bendrovės (toliau – AB) „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybes, nusprendė, kad nagrinėjant AB „Mažeikių nafta“ privatizacijos procesą ir jo aplinkybes yra svarbu atkreipti dėmesį ir į tiesiogiai su privatizavimo sandoriu nesusijusias aplinkybes, lėmusias tuometinės valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Mažeikių nafta“ veiklos rezultatus.
2. A. Gimbutas ir V. Mončiunskas Komisijai žodžiu paaiškino, kad 1991 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 488 „Dėl benzino pardavimo Lietuvos Respublikoje“ (Žin., 1992, Nr. 5-89), 1992 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 114 „Dėl kainų Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje indeksavimo“ (oficialiai neskelbtas) ir kiti tuometinės Vyriausybės nutarimai, susiję su kuro kainų nustatymu, lėmė, kad VĮ „Mažeikių nafta“ neteko savo apyvartinių lėšų. A. Gimbuto teigimu, 1992 m. sausio–vasario mėnesiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, reguliuojantys naftos produktų kainų skirtumą, įmonę paliko be apyvartinių lėšų ir dėl to 1992–1995 m. VĮ „Mažeikių nafta“ buvo perdirbama tik 3–4 mln. tonų naftos, gamykla tik vegetavo. Tai Komisijai patvirtino ir A. Križinauskas, žodžiu paaiškinęs, kad 1991–1992 m. Vyriausybė, reguliuodama VĮ „Mažeikių nafta“ kainas, kišosi į rinkos kainą ir tokiu būdu „įmonė suvalgė savo lėšas“.
3. V. Mončiunskas Komisijai paaiškino, kad kitas smūgis AB „Mažeikių nafta“ buvo 1995 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 585 „Dėl mokesčių už naftos produktus, pagamintus akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“, surinkimo tvarkos“ (Žin., 1995, Nr. 35-875). Šiuo nutarimu AB „Mažeikių nafta“ buvo įpareigota apskaičiuoti ir surinkti akcizus bei pridėtinės vertės mokesčius ir juos sumokėti nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną. V. Mončiunsko teigimu, AB „Mažeikių nafta“ dėl šio Vyriausybės nutarimo neteko (tiksliau būtų teigti „įšaldė“ – Komisijos past.) 40–50 mln. litų apyvartinių lėšų. Komisija pažymi, kad šiuo Vyriausybės nutarimu AB „Mažeikių nafta“ buvo priversta vykdyti visiškai jai nebūdingas funkcijas, t. y. atlikti dalį mokesčio administratoriaus funkcijų (surinkti mokesčius). Komisijos nuomone, šio Vyriausybės nutarimo (su pakeitimais galiojusio iki 2002 m. rugpjūčio mėn.) nuostatos laikytinos prieštaraujančiomis Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525), įsigaliojusio 1995 m. liepos 26 d., 6 ir 7 straipsnių nuostatoms. V. Petrošienė paaiškino, kad dėl šio Vyriausybės nutarimo įmonė kredituodavo Vyriausybę 3–4 mln. litų kas mėnesį, o tai turėjo įtakos įmonės pinigų srautams, tačiau, kita vertus, tokia tvarka sudrausmino įmonę, nes buvo didelis AB „Mažeikių nafta“ mokestinis įsiskolinimas.
4. A. Gimbuto teigimu, sunki VĮ „Mažeikių nafta“ padėtis tęsėsi iki 1995 m. pabaigos. Tačiau įmonė ieškojo įvairių būdų susidariusioms problemoms spręsti. Nuo 1992 m. įmonė pradėjo ieškoti būdų, kaip apsirūpinti savo nafta. Vienas iš būdų užsitikrinti naftos tiekimą buvo „Lukoil“ steigimas. A. Stasiukynas Komisijai paaiškino, kad VĮ „Mažeikių nafta“ 1991–1992 m. buvo viena iš „Lukoil“ steigėjų. Tai Komisijai patvirtino ir V. Gimbutas, Komisijai paaiškinęs, kad valstybės įmonė „Mažeikių nafta“ yra turėjusi 10 procentų naujai steigiamo „Lukoil“ koncerno akcijų. Pasak jo, tai „buvo matymas“, kad naftos tiekėjas reikalingas kompanijai, tačiau vadovai „buvo kviečiami į Vilnių pasiaiškinti“. V. Mončiunskas patvirtino Komisijai, kad VĮ „Mažeikių nafta“ iš tiesų buvo „Lukoil“ steigėja, kartu teigdamas, kad „patvirtinančių dokumentų“ vargu ar pavyks rasti. Pasak jo, VĮ „Mažeikių nafta“ turėjo 10 procentų „Lukoil“ akcijų už kelis tūkstančius dolerių. Galiausiai buvo „padaryta užskaita“ ir akcinis kapitalas buvo panaikintas. Pasak V. Mončiunsko, „neįvykus „Lukoil“, 1992–1995 m. Vyriausybei ne kartą buvo pristatomi galimo Lietuvos naftos koncerno variantai. Įvairūs naujosios korporacijos variantai buvo pristatinėjami „daug daug kartų“. V. Mončiunskas Komisijai paaiškino, kad dėl „atvirkščiai išverstos“ informacijos, kad „Lukoil“ valdo Mažeikų naftą, įmonės vadovybė pabijojo nušalinimo, „savaime aišku, tuos dalykus slėpė“, o vėliau kažkokiu būdu „Lukoil“ akcijos buvo „parduotos ar atpirktos“. V. Petrošienė paaiškino, kad AB „Mažeikių nafta“ ketino dalyvauti „Lukoil“ steigime, tačiau Energetikos ministerija neleido pasirašyti sutarties. G. Vagnorius Komisijai paaiškino, kad jeigu jis būtų žinojęs apie VĮ „Mažeikių nafta“ dalyvavimą „Lukoil“ steigime, „tas ministras ar tas įmonės direktorius būtų nedirbęs“.
5. A. Stasiukynas taip pat paaiškino, kad tuo metu vyko „pusiau oficialios derybos“. „Statoil“, „Shell“ ir „Mobil“ AB „Mažeikių nafta“ nesidomėjo, nes nebuvo naftos tiekimo garantijų. Oficialiai (maždaug 1994 m. antrojoje pusėje) apie 100 mln. JAV dolerių pasiūlė tik „Lukoil“ su Italijos „Agip“. „Lukoil“ reikalavo 51 procento AB „Mažeikių nafta“ akcijų, bet Vyriausybė ir Respublikos Prezidentas nesutiko su tokiomis sąlygomis. V. P. Andriukaitis Komisijai patvirtino, kad „tokios diskusijos Seime buvo“.
6. A. Stasiukynas paaiškino, kad VĮ „Mažeikių nafta“ apyvartinis naftos kiekis 1994 m. buvo 1 mln. tonų naftos, t. y. apie 140 mln. JAV dolerių to meto kainomis. A. Stasiukynas teigė, kad 1994 m. 100 mln. JAV dolerių įmonei buvo milžiniški pinigai. „Mažeikių nafta“ net nepirko naftos, „jie dirbo iš perdirbimo“, finansinė padėtis „buvo tragiška“, kreditų gauti naftai pirkti buvo neįmanoma. Užsienyje VĮ „Mažeikių nafta“ neatrodė kaip būtinybė Lietuvos valstybei, lyginant, pavyzdžiui, su Ignalinos atomine elektrine. Be to, prie sunkumų prisidėjo naftos krovimo problema ir geležinkelių sistemos sutrikimas. Lietuvos rinka VĮ „Mažeikių naftai“ buvo per maža, todėl egzistuoti ji galėjo tik pigesnės naftos dėka. V. Petrošienė Komisijai paaiškino, kad įmonė buvo „ryškiai“ per didelė Lietuvai, todėl ją reikėjo uždaryti arba organizuoti normalų darbą. V. Petrošienė taip pat paaiškino, kad 1995 m. apyvartinių lėšų įmonėje praktiškai nebuvo, įmonė dirbo su trukusiomis iki mėnesio prastovomis.
7. A. Stasiukynas Komisijai žodžiu paaiškino, kad 1993–1995 m., kaip ir įmonių „Lietuvos energija“ ir „Lietuvos dujos“ atveju, Vyriausybė priėmė sprendimą dėl naftos sektoriaus koncentracijos, tačiau Vyriausybėje ir Seime nebuvo bendros nuomonės ir „dėl to procesas stabdėsi“. A. Stasiukyno teigimu, tuo metu „opozicija labai energingai kovojo prieš šitas idėjas, skaitydama, kad „Mažeikių nafta“ verta 1,5 mlrd. JAV dolerių“, o „tuometinei Vyriausybei pritrūko politinės valios padaryti neabejotinai teisingą reikalą“. J. Veselka Komisijai paaiškino, kad dėl Lietuvos naftos steigimo ekonomiškai viskas buvo pagrįsta, tačiau „LDDP buvo bailiai“.
8. Komisijai žodinius paaiškinimus pateikę asmenys (A. Gimbutas, B. Vainora) akcentavo, kad 1995 m. AB „Mažeikių nafta“ patirti nuostoliai buvo susiję ir su itin didele naftos produktų kontrabanda. Apklausiant B. Vainorą, Komisijoje buvo aptariamas traukinio sąstato su 59 cisternomis krosnių kuro, vežamo iš AB „Mažeikių nafta“, sulaikymo epizodas. Vėliau, Komisijai paprašius A. Gimbuto išsamiau papasakoti apie minėtą istoriją dėl krosnių kuro, jis paaiškino, kad 1995 m. „mes šventėm įmonės 15 metų sukaktį“, į ją buvo pakviestas Ministras Pirmininkas A. Šleževičius, „dar iš Vyriausybės“. Ta proga buvo pasiskųsta dėl didelės naftos produktų kontrabandos. Ir po dviejų dienų „susilaukėm komisijų krūvos“. Nors sertifikatai buvo išrašyti krosnių kurui, tačiau AB „Mažeikių nafta“ buvo apkaltinta, kad tai – dyzelinas. Į laboratorijų išvadas niekas nekreipė dėmesio (tai patvirtino ir B. Vainora). Pasak A. Gimbuto, konfiskuotas „jų vadinamas dyzelinas“ vėliau buvo realizuotas kaip krosnių kuras.
9. 1995 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1451 „Dėl paskolos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ valstybės garantijos suteikimo“ iki 1996 m. vasario 17 d. suteikė valstybės garantiją AB „Lietuvos taupomasis bankas“ dėl teikiamos 16 mln. litų paskolos AB „Mažeikių nafta“.
10. 1996 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 173 „Dėl paskolų akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ valstybės garantijų“ (oficialiai neskelbtas) AB „Mažeikių nafta“ buvo suteiktos valstybės garantijos trims Austrijos bankams dėl 17 402 282,5 JAV dolerių paskolų, skirtų už naftą apmokėti pagal tiekimo sutartis.
11. A. Križinauskas atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės nutarimuose specialiai buvo įrašyti žodžiai „už naftą apmokėti“, „skiriama apmokėti už X (t. y. įvairūs naftos kiekiai – Komisijos past.) tonų naftos pagal tiekimo sutartis“, nes buvo bijoma, kad pinigai nebūtų panaudoti kitiems tikslams (skoloms sumokėti ir pan. – Komisijos past.). A. Križinauskas Komisijai paaiškino, kad AB „Mažeikių nafta“ kasdien sumokėdavo 4–5 mln. litų iš 14–18 mln. litų kasdien sumokamų mokesčių, todėl suteikiant valstybės garantijas buvo žiūrima, „ką galima parasti garantijos prasme“ palyginti su AB „Mažeikių nafta“ sumokėtais mokesčiais. Tačiau Komisija atkreipia dėmesį, kad teigti, kad AB „Mažeikių nafta“ kasdien sumokėdavo 4–5 mln. litų mokesčių, nėra tikslu, nes, kaip jau minėta, 1995 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 585 AB „Mažeikių nafta“ buvo pavesta vykdyti dalį mokesčio administratoriaus funkcijų.
12. 1996 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 256 „Dėl paskolos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ valstybės garantijos galiojimo laiko pratęsimo“ (oficialiai neskelbtas) iki 1996 m. gegužės 17 d. buvo pratęstas valstybės garantijos laikas AB „Lietuvos taupomasis bankas“ dėl AB „Mažeikių nafta“ suteiktos 12 mln. litų paskolos. Komisija atkreipė dėmesį, kad 1996 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 698 „Dėl paskolos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ valstybės garantijos galiojimo laiko pratęsimo“ (oficialiai neskelbtas) iki 1996 m. rugpjūčio 17 d. buvo pratęstas valstybės garantijos laikas AB „Lietuvos taupomasis bankas“ dėl AB „Mažeikių nafta“ suteiktos 12 mln. litų paskolos, grąžinant 10 mln. litų paskolos likutį. Šios valstybės garantijos galiojimo pratęsimo terminas iki 1996 m. lapkričio 17 d. buvo pratęstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1058 „Dėl paskolos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ valstybės garantijos galiojimo laiko pratęsimo“ (oficialiai neskelbtas), grąžinant 9 mln. litų paskolos likutį. Komisijos manymu, šie Vyriausybės nutarimai akivaizdžiai įrodo, kad 1996 m. AB „Mažeikių nafta“ nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Tą Komisijai paaiškino ir kviestieji asmenys V. Valentukevičius, L. M. Stankevičius, A. Stasiukynas, teigę, kad pagrindinė AB „Mažeikių nafta“ problema buvo apyvartinio kapitalo trūkumas.
13. A. Gimbuto teigimu, 1996 m. įmonė „išsileido eurobondus“ (vertybinius popierius – Komisijos past.), iš pradžių 10 mln. dolerių, vėliau – 35 mln. dolerių. Taip 1996 m. III ketvirtį pirmą kartą vėl įsigijo savo naftos ir atitinkamai pradėjo realizuoti savo produktus. Tačiau įsigytos naftos neužtekdavo, todėl toliau buvo teikiama procesingo (užsakovo naftos perdirbimo – Komisijos past.) paslauga.
14. B. Vainora Komisijai žodžiu paaiškino, kad AB „Mažeikių nafta“ finansinę padėtį pablogino ir Būtingės terminalo statyba, kuri buvo vykdoma AB „Mažeikių nafta“ apyvartinėmis lėšomis, nors turėjo būti vykdoma kreditorių lėšomis.
15. V. Valentukevičius Komisijai žodžiu paaiškino, kad Būtingės terminalo statyba buvo reikalinga pačiai AB „Mažeikių nafta“ kaip alternatyvus naftos šaltinis. Atskirai Būtingė dirbti negalėjusi, atitinkamai tikslingas buvo ir šių įmonių sujungimas. Taip pat V. Valentukevičius paaiškino, kad politiniai sprendimai dėl Būtingės terminalo statybos buvo priimti dar 1994 metais, tačiau nebuvo finansinių sprendimų. A. Stasiukynas Komisijai paaiškino, kad sprendimas dėl Būtingės buvo iš esmės teisingas, tačiau statybos išlaidos gerokai (apie 20–30 procentų) viršijo sąmatą. V. P. Andriukaitis Komisijai žodžiu paaiškino, kad Būtingės terminalo statybą lėmė ne ekonominiai ar kiti skaičiavimai. Šio terminalo statybos vieta buvo pasirinkta remiantis politiniais motyvais ir toks sprendimas neabejotinai turėjo ekonominių pasekmių. J. Veselka Komisijai teigė, „kad Būtingės naftos terminalas buvo beprasmis“ (t. y. užteko Klaipėdos naftos terminalo – Komisijos past.). A. Šimėnas Komisijai paaiškino, kad Būtingė buvo pastatyta Rusijos interesais, nes buvo tik naftotiekis, o ne produktotiekis. J. Veselka pareiškė, kad jis vienas ir balsavo prieš Būtingės terminalą, nes toks sprendimas „buvo nenormalus“. G. Vagnorius Komisijai paaiškino, kad A. Šleževičiaus vadovaujama Vyriausybė „vietoj importo terminalo, vietoj apsirūpinimo žaliavomis ekstra atvejais priėmė sprendimą statyti eksporto terminalą kaip komercinį objektą“. Dėl to „IPL International Inc.“ (toliau – „IPL“) išsigando galimų didelių pertvarkymo išlaidų ir pasitraukė, o „Williams“ „priėmė įsipareigojimą iš komercinio objekto taip pat padaryti objektą, kuris tenkintų nacionalinio saugumo interesus. Tai yra prireikus padaryti importo galimybes“.
16. A. Šemeta Komisijai paaiškino, kad labai didelė klaida buvo statyti terminalą valstybės lėšomis. Kuomet trys įmonės buvo sujungtos, „skylės“ iš esmės atsirado dėl Būtingės terminalo.
17. Komisija, vykdydama AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybių tyrimą, inter alia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl valstybinės Klaipėdos naftos eksporto įmonės“ (Žin., 1991, Nr. 28-784) buvo nuspręsta, kad yra tikslinga statyti valstybinę Klaipėdos naftos eksporto įmonę ir iki įmonės statybos pabaigos į ją nutiesti naftotiekį iš VĮ „Mažeikių nafta“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 106 „Dėl Klaipėdos naftos terminalo komplekso sampratos ir statybos vietos patikslinimo“ (Žin., 1993, Nr. 8-186) buvo patikslintos statybos sąlygos, o jau 1993 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 435 „Dėl priemonių energetikos išteklių tiekimui gerinti bei naftos ir jos produktų terminalo statybai spartinti“ buvo nuspręsta naftos ir jos produktų importo bei eksporto plūduro sistemos terminalą projektuoti ir statyti Būtingėje. V. Valentukevičius Komisijai paaiškino, kad „žymiai racionalesnis sprendimas buvo Klaipėdos variantas, kuris būtų leidęs spręsti perspektyvoje visas problemas kur kas racionaliau ir pigiau valstybei“.
18. B. Vainora Komisijai teigė, kad, nors ir buvo sudarytos ilgalaikės naftos tiekimo sutartys, „Lukoil“ nevykdė savo įsipareigojimų ir nafta AB „Mažeikių naftai“ buvo tiekiama su pertrūkiais. Dėl to buvo reikalingas Būtingės naftos terminalas, nes AB „Klaipėdos nafta“ naftos terminalas netiko laivams iškrauti. V. Valentukevičius Komisijai paaiškino, kad „Klaipėdos naftos“ terminalo variantas AB „Mažeikių nafta“ būtų buvęs pigesnis, nes būtų reikėję mažiau infrastruktūros ir personalo, tačiau dėl įvairių išorinių veiksnių buvo pasirinktas Būtingės variantas.
19. 1995 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 61-1530), kurio nuostatos buvo skirtos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimui reglamentuoti. Šis įstatymas nustatė, kad viešosios nuosavybės teise valstybei ar savivaldybei priklausantis turtas, išskyrus valstybės turtą, įtrauktą į privatizavimo programas, sudarytas pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, kitiems asmenims gali būti perleistas tik pagal šį įstatymą, jei ko kita nenustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas taip pat nustatė privatizavimo institucijas, tarp jų ir Lietuvos valstybinę privatizavimo agentūrą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau šioje išvadoje – Privatizavimo agentūra), kurią įsteigti buvo pavesta Vyriausybei, šių institucijų kompetenciją ir įgaliojimus privatizavimo srityje, privatizavimo būdus ir tvarką.
20. Be kitų nuostatų, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme buvo numatyta ir tai, kad privatizuojamas tik tas turtas, kuris įrašytas į Privatizavimo objektų sąrašą, kurį Privatizavimo agentūros teikimu kas metai tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vadovaudamasi šia įstatymo nuostata, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 361 „Dėl 1996 metų privatizuojamų objektų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 28-683) įrašė AB „Mažeikių nafta“ ir AB „Lietuvos kuras“ į 1996 metais privatizuojamų objektų sąrašą.
21. Nagrinėdama AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybes, Komisija vertino ir AB „Lietuvos nafta“ steigimo procesą bei priežastis, kodėl ši bendrovė taip ir nebuvo įsteigta.
22. Iniciatyva steigti AB „Lietuvos nafta“ oficialiai buvo išreikšta 1996 m. birželio 3 d. Energetikos ministerijos rašte Nr. 01-001-1184, kuriuo į Ministrą Pirmininką L. M. Stankevičių buvo kreiptasi su pasiūlymu pertvarkyti Lietuvos naftos sektorių ir tam tikslui steigti AB „Lietuvos nafta“, kurios įstatinį kapitalą sudarytų turtinis įnašas valstybei priklausančiomis naftos ūkio įmonių (AB „Mažeikių nafta“, AB „Būtingės nafta“, AB „Naftotiekis“ ir AB „Lietuvos kuras“) akcijomis, bei pateikti atitinkamų įstatymų projektai. Šiame energetikos ministro S. Kuto pasirašytame rašte taip pat nurodoma, kad, atsižvelgiant į Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko pavedimus, tikslinga pavesti kompetentingoms ministerijoms kuo greičiau suderinti pateiktus dokumentus bei sušaukti atskirą Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdį sprendimams priimti.
23. Komisija taip pat pažymi, kad Energetikos ministerijos parengtame pradiniame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekte buvo numatyta, kad Vyriausybė visus įstatymų projektus pateiks Respublikos Prezidentui ir prašys Respublikos Prezidentą pateikti šiuos projektus svarstyti Seimui. V. P. Andriukaitis Komisijai žodžiu paaiškino, kad Respublikos Prezidentas A. Brazauskas „labai nežymiai įtakojo procesą“. Jis teigė, kad „diskusijų gal ir buvo“, tačiau „kontroliuoti procesų Seime tikrai negalėjo“.
24. Komisija atkreipia dėmesį, kad Energetikos ministerijos iniciatyva pertvarkyti naftos ūkį bei jos parengtas Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ steigimo įstatymo projektas neatitiko Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies, pagal kurią privatizavimo objektas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto sąrašo galėjo būti išbrauktas tik po to, kai tas objektas bent vieną kartą buvo siūlomas parduoti, bet per privatizavimo programoje nustatytą laiką parduotas nebuvo. Kad šis Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ steigimo įstatymo projektas neatitinka bendrojo privatizavimo klausimus reglamentuojančio įstatymo, konstatavo Teisingumo ir Finansų ministerijos bei Privatizavimo agentūra. Šios institucijos konstatavo, kad Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas draudė išbraukti AB „Mažeikių nafta“ bei AB „Lietuvos kuras“ iš privatizuojamų objektų sąrašo, prieš tai nors kartą įstatymo nustatyta tvarka nepasiūlius šių objektų parduoti.
25. Atsižvelgdama į minėtų valstybės institucijų pastabas, Energetikos ministerija 1996 m. birželio 17 d. raštu Nr. 01-001-1299 Ministrui Pirmininkui L. M. Stankevičiui pateikė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jame buvo numatyta, kad privatizavimo objektas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto privatizuojamų objektų sąrašo gali būti išbrauktas arba tuo atveju, kai jis bent kartą buvo siūlomas parduoti, bet per nustatytą laiką parduotas nebuvo, arba kitais įstatymų nustatytais atvejais.
26. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 780 „Dėl Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ steigimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (nutarimas oficialiai neskelbtas) nutarė pritarti Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ steigimo įstatymo projektui bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti šiuos įstatymų projektus skubos tvarka. L. M. Stankevičius žodžiu Komisijai paaiškino, kad operatyvumas buvo „dėl situacijos“, kuomet praktiškai AB „Mažeikių nafta“ reikėjo stabdyti, nes AB „Mažeikių nafta“ „merdėjo“.
27. Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. rugsėjo 24 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 100-2260), leidžiantį išbraukti privatizavimo objektus iš Vyriausybės patvirtinto sąrašo ir nepasiūlius jų parduoti įstatymo nustatyta tvarka. Galima konstatuoti, kad šis įstatymas iš esmės buvo pirmasis įstatymas, priimtas dėl konkrečių įmonių, t. y. išskirtinai dėl AB „Mažeikių nafta“ ir AB „Lietuvos kuras“.
28. Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. rugsėjo 24 d. priėmė Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymą ir juo nustatė, kad steigiama AB „Lietuvos nafta“ jos įstatinį kapitalą formuojant iš valstybei priklausančių naftos ūkio įmonių, tarp jų ir AB „Mažeikių nafta“, akcijų. V. P. Andriukaitis Komisijai paaiškino, kad įstatymas kelią skynėsi sunkiai, nes buvo bandoma rasti politinį konsensusą tarp Seimo narių.
29. Minėtu įstatymu buvo įtvirtinta, kad AB „Lietuvos nafta“ gali būti privatizuojama tik Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, o užsienio investuotojams šios bendrovės akcijos bent trejus metus gali būti parduodamos tik viešo konkurso, viešo aukciono ar viešo akcijų pardavimo būdu, taip pat atsižvelgiant į įsipareigojimus garantuoti naftos eksporto ir importo tranzitą per Būtingės naftos terminalą ar naftos tiekimą į AB „Mažeikių nafta“.
30. Konstatuodama, kad Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymu buvo ne tik įtvirtinti konkretūs bendrovės akcijų pardavimo būdai (viešas konkursas, viešas aukcionas ar viešas akcijų pardavimas), tačiau numatyti ir gana griežti reikalavimai užsienio investuotojams. Komisija taip pat nustatė, kad šis įstatymas nenumatė bendrųjų privatizavimo klausimus ar akcinių bendrovių veiklą reglamentuojančių įstatymų jokių išimčių.
31. Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo 2 straipsnis nustatė, kad Vyriausybė išbraukia AB „Mažeikių nafta“ ir AB „Lietuvos kuras“ iš 1996 metų privatizuojamų objektų sąrašo. Įgyvendindama šią įstatymo nuostatą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1363 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 361 „Dėl 1996 metų privatizuojamų objektų sąrašo patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 114-2634) išbraukė AB „Mažeikių nafta“ ir AB „Lietuvos kuras“ iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto 1996 metų privatizuojamų objektų sąrašo.
32. Komisijos nuomone, Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo 2 straipsnio nuostata, įpareigojusi Vyriausybę išbraukti AB „Lietuvos kuras“ ir AB „Mažeikių nafta“ iš 1996 metų privatizuojamų objektų sąrašo, ir šios nuostatos pagrindu priimtas atitinkamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas užkirto kelią planuotam AB „Mažeikių nafta“ privatizavimui Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka dar 1996 ar 1997 metais, kada AB „Mažeikių nafta“ veikė pelningai.
33. V. V. Zimnickas Komisijai paaiškino, kad AB „Lietuvos nafta“ steigimo tikslas buvo suderinti finansus, nes tuo metu naftotiekis dirbo pelningiausiai. Taip pat ir dėl to, kad nebūtų galimybių „čekinei privatizacijai“. A. Z. Kaminskas Komisijai paaiškino, kad „Lietuvos nafta“ buvo ir sprendimas dėl Būtingės terminalo finansavimo. S. Burbienė paaiškino, kad priimant Akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymą buvo ir energetikų pasipriešinimas. A. Šimėnas Komisijai patvirtino, kad opozicija (turima omenyje ne parlamentinė opozicija, o prieštaravimas – Komisijos past.) dėl Akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo buvo ir dėl to, kad Biržų naftotiekis dirbo pelningai.
34. B. Vainora žodžiu Komisijai paaiškino, kad AB „Lietuvos nafta“ steigimas buvo visiškai logiškas sprendimas, kurį reikėjo daryti daug anksčiau. V. Mončiunskas Komisijai paaiškino, kad tik „Williams“ įtikino, kad reikalingas stambesnis koncernas. V. Mončiunskas paaiškino, kad pavienė gamykla nelabai ką domino, nes kompleksas kuo stambesnis, tuo įdomesnis. Tačiau visi „žvalgybininkai“ (užsienio investuotojų atstovai – Komisijos past.) reikalaudavo naftos tiekimo garantijų, subalansuoti rytų–vakarų interesus. V. Mončiunskas Komisijai paaiškino, kad „Williams“ panaudojo 1992–1995 m. idėjas dėl nacionalinio koncerno steigimo. A. Gimbutas Komisijai paaiškino, kad „Williams“ „atėjo per Būtingę“ ir Lietuvos naftos įstatymas buvo nevykdomas dėl „Williams“. Jo teigimu, „Williams“ atėjo 1997 m. rudeniop.
35. A. Križinauskas Komisijai paaiškino, kad įmonių sujungimas turėjo privatizavimo užuomazgų, nes „savitiksliai“ tokių dalykų niekas nedaro. S. Burbienė Komisijai paaiškino, kad buvo aišku, jog toks komercinis objektas valstybės nuosavybe neišliks.
36. Komisija pažymi, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 1997 m. sausio 15 d. posėdyje įpareigojo Ūkio ministeriją su darbo grupe (grupės vadovu buvo paskirtas ūkio ministras V. Babilius) iki vasario 27 d. parengti AB „Lietuvos nafta“ steigimo akto ir įstatų projektus, tačiau AB „Lietuvos nafta“ steigimo dokumentai taip ir nebuvo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Komisija taip pat neturi duomenų, ar ūkio ministras, vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 15 d. posėdžio protokole įrašytą pavedimą, sudarė komisiją akcinių bendrovių „Mažeikių nafta“, „Būtingės nafta“, „Naftotiekis“ ir „Lietuvos kuras“ turtui įvertinti. Tai taip pat buvo būtina sąlyga AB „Lietuvos nafta“ steigimo procesui pradėti.
37. Komisija taip pat pažymi, kad Ūkio ministerija nesiėmė atitinkamų veiksmų, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 109 „Dėl energetikos, ryšių, transporto bei kitų didesnių įmonių privatizavimo“ (Žin., 1997, Nr. 14-299) įtraukė dar neįsteigtą AB „Lietuvos nafta“ į energetikos, ryšių, transporto bei kitų didesnių įmonių, 1997–1998 metais privatizuojamų skelbiant tarptautinį konkursą, sąrašą. Komisijos nuomone, Vyriausybė negalėjo įrašyti į privatizuojamų įmonių sąrašą dar neįregistruotos bendrovės. Tokią savo asmeninę poziciją pateikė ir A. Šimėnas. G. Vagnorius, Komisijos posėdyje paklaustas, kodėl į privatizuojamų įmonių sąrašą buvo įrašyta dar neįregistruota bendrovė „Lietuvos nafta“, teigė, kad „jūs kažką painiojate, taip negalėjo atsitikti“. Pažymėtina, kad šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 21 d. pavedimą Nr. 20-724, Vyriausybei 1997 m. sausio 29 d. raštu Nr. 03-06-112 pateikė Privatizavimo agentūra.
38. Minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarime Nr. 109 atsispindėjo valstybės pozicija strateginius objektus privatizuoti viešo konkurso būdu. Tą patvirtina ir nutarimo 2.1 punktas, nustatantis, kad šiuo nutarimu patvirtinamas sąraše esančių įmonių valstybei priklausantis turtas (akcijos) privatizuojamas viešo konkurso būdu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi Komisija konstatuoja, kad šiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime buvo nustatytos svarbios sąlygos. Pirma, strateginių įmonių privatizavimo būdu buvo pasirinktas viešas konkursas. Antra, įmonės turėjo būti privatizuojamos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo, o ne specialaus įstatymo nustatyta tvarka. R. Atkočiūnas Komisijai paaiškino, kad „nuo čia privatizavime prasideda jovalas, vietoj to, kad būtų tvarka privatizavime“. R. Atkočiūnas paaiškino, kad „už šių įmonių privatizavimą tapo atsakinga Europos reikalų ministerija, tai buvo nonsensas, tai buvo keista“, „atsirado penkios „nianės“ vienam objektui – Privatizavimo agentūra, Privatizavimo komisija, ministerija steigėja, Vyriausybė ir papildomai Europos reikalų ministerija“.
39. Komisija pažymi, kad minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 109 „Dėl energetikos, ryšių, transporto bei kitų didesnių įmonių privatizavimo“ iš esmės atspindėjo Vyriausybės programos Vidaus politikos skyriaus 4 skirsnio „Skatinti verslą ir kapitalo investicijas“ nuostatas, kuriose buvo nustatyta, kad „didesnės paklausios įmonės (objektai) bus parduodamos skelbiant tarptautinius privatizavimo konkursus“ bei tai, kad „svarbiausias konkursinio privatizavimo kriterijus būtų objekto kaina.“
40. Tačiau nepaisant įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose įtvirtintų nuostatų, Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymas, kurio priėmimas buvo pagrindas sustabdyti AB „Mažeikių nafta“ privatizavimą Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, dėl įvairių priežasčių iš esmės taip ir nebuvo pradėtas įgyvendinti, o dėl to AB „Lietuvos nafta“ įsteigta bei privatizuojama įstatymų nustatyta tvarka taip ir nebuvo. Komisijos nuomone, tą iš dalies galėjo sąlygoti būtent Ūkio ministerijos neveiklumas įgyvendinant Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimus.
41. Komisijos nuomone, nagrinėjant AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybes, yra tikslinga paanalizuoti ir valstybės institucijų, oficialiai įgyvendinusių ar dariusių įtaką privatizavimo procesui, įgaliojimus, tarpusavio sąveiką bei jų priimtus sprendimus dėl AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo. Tuo požiūriu paminėtinas 1996 m. gruodžio 12 d. priimtas Lietuvos Respublikos Europos reikalų ministerijos, Ūkio ministerijos, Žemės ir miškų ūkio ministerijos įsteigimo, Ekonomikos ministerijos, Energetikos ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, Pramonės ir prekybos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos panaikinimo ir Vyriausybės įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 122-2864). Pabrėžtina, kad šio įstatymo projektą Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė tik gruodžio 11 d., t. y. prieš vieną dieną iki jo priėmimo oficialiai taip ir nepaskelbtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1455. Ir nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė prašė Seimą nagrinėti įstatymą ypatingos skubos tvarka, toks skubotas įstatymo priėmimas, net nesant Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Juridinio skyriaus išvados, rodo gan atsainų ir neatsakingą tuometinio Seimo požiūrį į įstatymų leidybos procesą.
42. Minėto įstatymo 1 straipsniu buvo įsteigtos Europos reikalų ir Ūkio ministerijos. Komisijos nagrinėjamų AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybių požiūriu jos svarbios tuo, kad jos buvo valstybės institucijos, įgaliotos priimti sprendimus valstybės turto privatizavimo procese. Ir nors įstatymo, kuriuo buvo įsteigtos Europos reikalų ir Ūkio ministerijos, projekto aiškinamajame rašte buvo teigiama, kad įstatymo tikslas – atsižvelgiant į tai, kad ministerijų funkcijos neretai dubliavosi, sukoncentruoti šalies ūkio valdymą, kad sprendimus būtų galima priimti ir įgyvendinti daug operatyviau, nagrinėjant Lietuvos Respublikos Europos reikalų ministerijos, Ūkio ministerijos, Žemės ir miškų ūkio ministerijos įsteigimo, Ekonomikos ministerijos, Energetikos ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, Pramonės ir prekybos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos panaikinimo ir Vyriausybės įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymą įgyvendinančius poįstatyminius aktus, kompetencijos paskirstymas tarp privatizavimo procese dalyvavusių institucijų nebuvo užtikrintas.
43. Komisija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 58 „Dėl Lietuvos Respublikos Europos reikalų ministerijos svarbiausiųjų funkcijų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 10-190) preliminariai nustatė Europos reikalų ministerijos kompetenciją privatizavimo klausimais, o 1997 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 282 „Dėl Lietuvos Respublikos Europos reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin.,1997, Nr. 28-674) galutinai įtvirtino Europos reikalų ministerijos kompetenciją privatizavimo srityje.
44. Vertinant šių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų santykį su tuo metu galiojusiais įstatymais, pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 58, kuriuo laikinai buvo patvirtintos Europos reikalų ministerijos funkcijos, kai kuriomis nuostatomis šiai ministerijai buvo suteikti įgaliojimai, kuriuos tuo metu, vadovaudamasi Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1401 „Dėl Lietuvos valstybinės privatizavimo agentūros prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 91-2046), vykdė Privatizavimo agentūra. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 27 d. nutarime Nr. 58 „Dėl Lietuvos Respublikos Europos reikalų ministerijos svarbiausiųjų funkcijų patvirtinimo“ buvo nustatyta, kad Europos reikalų ministerija koordinuoja Privatizavimo agentūros veiklą (nors kitame punkte jau numatyta, kad šios institucijos veiklą koordinuoja pats Europos reikalų ministras), kai tuo tarpu jau minėtuose Lietuvos valstybinės privatizavimo agentūros prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatuose buvo įtvirtinta, kad Privatizavimo agentūra turi ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, o pati agentūra bei jos direktorius yra tiesiogiai atskaitingi Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
45. Komisija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 282 patvirtintuose Europos reikalų ministerijos nuostatuose nebebuvo normų, įtvirtinančių Europos reikalų ministerijos „vadovavimą“ Privatizavimo agentūrai, tačiau kai kurios Europos reikalų ministerijos funkcijos aiškiai dubliavosi ne tik su privatizavimo procese dalyvaujančių, tačiau ir su kitų valstybės institucijų funkcijomis.
46. Atsižvelgiant į Europos reikalų ministerijos steigimo tikslą, kuris buvo „koordinuoti santykių palaikymo su Europos šalimis problemų nagrinėjimą bei sprendimus ekonominėse ir socialinėse ministerijose“, bei į šios ministerijos nuostatuose nustatytas funkcijas, kurios dažnai dubliavosi su kitų valstybės institucijų funkcijomis (pavyzdžiui, dalyvavimas formuojant valstybės politiką muitų tarifų srityje ar rengiant prekių ir paslaugų eksporto plėtojimo bei rėmimo programas konkuravo su Ūkio ministerijos funkcijomis, dalyvavimas rengiant ir prognozuojant valstybės vardu gaunamų paskolų panaudojimo strategiją, jų poreikį ir efektyvaus panaudojimo galimybes – su Finansų ministerijos funkcijomis, valstybinio turto privatizavimo proceso koordinavimas ir kontroliavimas bei ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir vietos savivaldos institucijų parengtų objektų privatizavimo programų analizavimas – su Privatizavimo komisijos bei Privatizavimo agentūros funkcijomis), galima daryti išvadą, kad Europos reikalų ministerija netapo organiška ir lygiaverte struktūra tarp ministerijų, jai tiesiog buvo perduota dalis kitų institucijų, tarp jų ir privatizavimo procese dalyvavusių, funkcijų, taip bandant koordinuoti pastarųjų veiklą.
47. Europos reikalų ministerijos įgaliojimų privatizavimo srityje didėjimą patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 317 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 109 „Dėl energetikos, ryšių, transporto bei kitų didesnių įmonių privatizavimo“ papildymo“ (Žin.,1997, Nr. 31-759), kurio 3 punktas inter alia nustatė, kad Europos reikalų ministerija yra atsakinga už šiame sąraše esančių įmonių privatizavimą. Komisijos nuomone, šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas neatitiko Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo, aiškiai įtvirtinusio Privatizavimo agentūros kompetenciją privatizavimo srityje. Pabrėžtina, kad įstatyme buvo nustatyta, kad Privatizavimo agentūros įgaliojimai savo turiniu buvo daug didesni už ministerijų, vykdžiusių įmonių steigėjų funkcijas, galias. Tuo tarpu minėtu nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė svarbiausių įmonių privatizavimo kontrolę iš specialiai tam įsteigtos ir įstatymu pavestas privatizavimo funkcijas atliekančios Privatizavimo agentūros perleido visų ministerijų veiklą iš esmės tik koordinuoti turėjusiai institucijai – Europos reikalų ministerijai. Nepaisant to, kokie buvo šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo motyvai, t. y. nežiūrint, ar Vyriausybės netenkino Privatizavimo agentūros veikla, ar buvo tiesiog siekiama išplėsti Europos reikalų ministerijos funkcijas, perduodant jai dalį privatizavimo institucijų funkcijų, Komisijos nuomone, toks Vyriausybės sprendimas ne tik neatitiko Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatų, bet ir galėjo būti viena iš prielaidų, sąlygojusių vis didesnę politinių sprendimų svarbą valstybės turto privatizavimo procese. A. Šimėnas Komisijai teigė, kad „Europos reikalų ministrė buvo iš tų ministrų, su kuriais skaitomasi“.
48. Komisija pažymi, kad, nepaisant Lietuvos Respublikos Europos reikalų ministerijos, Ūkio ministerijos, Žemės ir miškų ūkio ministerijos įsteigimo, Ekonomikos ministerijos, Energetikos ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, Pramonės ir prekybos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos panaikinimo ir Vyriausybės įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstytų siekių išvengti ministerijų funkcijų dubliavimosi, įsteigtos Europos reikalų ministerijos kompetencija nebuvo atribota ne tik nuo kitų ministerijų, tačiau ir nuo valstybės turto privatizavimo procesą koordinuojančių ir vykdančių institucijų. Tai galėjo būti viena iš sąlygų neefektyviam privatizavimo procesui vykti. Tokią nuomonę žodiniuose paaiškinimuose Komisijai išdėstė ir R. Atkočiūnas. R. Atkočiūnas paaiškino, kad privatizavimo procese „prasidėjo ne darbas, o chaosas“, „ūkio ministerija „Mažeikių naftą“ tempė į save, ponia Andrikienė – tempė į save, Vyriausybė – į save, o Privatizavimo agentūra buvo nustumta į šoną“. 1997 m. buvo naudojamasi „telefonine teise“, „teko gauti visokiausių įvairiausių nurodymų“, ypač iš Europos reikalų ministerijos pusės. Ši ministerija „neturėjo privatizavimo specialistų“, todėl „susišnekėti buvo labai sudėtinga“.
49. Nagrinėjant AB „Lietuvos nafta“, taip pat ir AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybes, svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 442 „Dėl viešo konkurso komisijų sudarymo ir jų įgaliojimų privatizuojant įmones, įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 109 „Dėl energetikos, ryšių, transporto bei kitų didesnių įmonių privatizavimo“ patvirtintą sąrašą“ (Žin., 1997, Nr. 41-1012) sudarė tris viešo konkurso įmonėms privatizuoti komisijas, tarp jų ir 11 asmenų viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisiją, kurios pirmininku buvo paskirtas V. Junevičius – Europos reikalų ministerijos Privatizavimo departamento direktorius. Šios komisijos svarbą AB „Lietuvos nafta“ privatizavimo procese patvirtina ir aukščiau minėto nutarimo 2 punktas, kuriame pavedama nurodytoms komisijoms parengti (kartu su Privatizavimo agentūra ir ministerija įmonės steigėja) ir vykdyti viešus įmonių, įtrauktų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 109 patvirtintą sąrašą, privatizavimo konkursus, suteikiant joms gana plačius įgaliojimus, tarp jų ir nustatyti privatizuojamų įmonių veiklos apribojimus, nustatyti privatizavimo programų parengimo kriterijus, nagrinėti gautus pasiūlymus dėl programų rengimo ir išrinkti konkurso privatizavimo programoms rengti nugalėtojus, nustatyti įmonių privatizavimo sąlygas, nagrinėti privatizavimo konkurso metu gautus pasiūlymus bei išrinkti privatizavimo konkurso nugalėtoją.
50. Komisija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu sudarytos Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijos įgaliojimai iš dalies dubliavosi su Privatizavimo agentūros funkcijomis, nustatytomis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme. Pavyzdžiui, abi šios institucijos buvo įgaliotos nustatyti privatizuojamo objekto privatizavimo sąlygas ar veiklos apribojimus. Nepaisant to, į viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas nė vienas Privatizavimo agentūros atstovas, tuo tarpu įrašyti net du Europos reikalų ministerijos atstovai, Ūkio ministerijos atstovas, taip pat Privatizavimo komisijos pirmininkas E. Vilkas. Pažymėtina, kad ir Valstybės, ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1075 „Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 90-2096), kuriais privalėjo vadovautis viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisija, 19 punkte buvo nustatyta, kad viešo konkurso komisiją Privatizavimo agentūros siūlymu tvirtina Privatizavimo komisija, o į komisiją turi būti įtraukti privatizavimo objekto steigėjo ir Privatizavimo agentūros atstovai. Beje, į Vyriausybės patvirtintos Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijos sudėtį buvo įtrauktas net Seimo narys V. Dudėnas. Vertinant šį faktą, kyla pagrįstų abejonių ne tik dėl Seimo nario įtraukimo į komisiją, neįtraukiant į ją nė vieno Privatizavimo agentūros atstovo, tikslingumo, tačiau ir dėl konstitucinio valdžių padalijimo bei Seimo nario veiklos apribojimo principų pažeidimo.
51. Be to, minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 442 Europos reikalų ministerijai vėl buvo priskirtos funkcijos, kurios pagal įstatymus buvo priskiriamos Privatizavimo agentūrai. Šiuo požiūriu paminėtinas nutarimo 4.3 punktas, kuris nustatė, kad „viešus konkursus objektų privatizavimo programoms parengti ir jiems privatizuoti […] organizuoja ir skelbia Europos reikalų ministerija kartu su Privatizavimo agentūra“, tuo tarpu Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose buvo nustatyta, kad Privatizavimo agentūra organizuoja Privatizavimo komisijos patvirtintų programų įgyvendinimą bei leidžia informacinį privatizavimo biuletenį, kuriame skelbia oficialius pranešimus. Abejones dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo minėtos nuostatos tikslingumo bei jos suderinamumo su kitais teisės aktais patvirtina ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 5 punktas, kuriame buvo nustatyta, kad viešus konkursus organizuoja ir vykdo Privatizavimo agentūra. Ir nors ginčytino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 442 4.2 punkte Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodė, kad šiuo nutarimu sudarytos viešo konkurso komisijos veikia ir konkursus organizuoja pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatus, kiek minėti nuostatai neprieštarauja šiam nutarimui, tačiau tokia nuostata, Komisijos manymu, ne tik prieštaravo Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo pagrindu Vyriausybės patvirtintiems Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatams, bet ir pačiam įstatymui, įtvirtinusiam bendrą visų valstybės turto privatizavimo būdų įgyvendinimo tvarką.
52. Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją privatizavimo procese vadovautis ne tik finansiniais ar ekonominiais motyvais patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 442 „Dėl viešo konkurso komisijų sudarymo ir jų įgaliojimų privatizuojant įmones, įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 109 „Dėl energetikos, ryšių, transporto bei kitų didesnių įmonių privatizavimo“ patvirtintą sąrašą“ 3 punktas, nustatęs, kad sprendimą dėl įmonių privatizavimo politinių principų steigėjo pasiūlymu priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Diskutuotina, ar ši nuostata atitiko Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 19 straipsnio normą, nustatančią, kad viešas konkursas – tai privatizavimo objekto perleidimas šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintam konkurso laimėtojui, kuris pasiūlė didžiausią kainą, įvertinus jo pateiktus rašytinius pasiūlymus, susijusius su tolesne įmonės veikla ir atitinkančius iš anksto paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimus. Analogiška nuostata, įpareigojanti viešo privatizavimo konkurso laimėtoją nustatyti atsižvelgiant į didžiausią pasiūlytą kainą, įtvirtinta ir minėtų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 23 punkte. Taip pat pažymėtina, kad politinių principų kriterijaus dominavimas privatizavimo procese nebuvo numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997–2000 metų veiklos programoje, kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. VIII-28 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (Žin., 1996, Nr. 120-2821).
53. V. Gedvilas Komisijai žodžiu paaiškino, kad „Būtingės naftos“ finansavimas ir planai baigti statybos darbus iki 1998 m. buvo sugriauti 1997 m. birželio mėn., kuomet Būtingės terminalo statybai buvo reikalingi 200 mln. litų ir buvo kreditoriai, tačiau Vyriausybė sutiko valstybės garantiją suteikti tik 100 mln. litų. Jam neoficialiai buvo paaiškinta, kad tai – Ministro Pirmininko G. Vagnoriaus iniciatyva. Ūkio ministras V. Babilius 1997 m. birželio mėnesį „pradėjo aiškinti“, kad reikia perrašyti prašymą taip, kad būtų prašoma 100 mln. litų valstybės garantijos. V. Gedvilui nesutikus, ūkio ministras V. Babilius jam pasiūlė rašyti atsistatydinimo pareiškimą, tačiau V. Gedvilui griežtai atsisakius, „išgirdo trinktelėjimą ragelio“ ir taip Būtingės naftos terminalo statyba buvo sužlugdyta, nes dalis statybos darbų dėl klimatinių sąlygų galėjo būti atliekami tik birželio–rugpjūčio mėnesiais. Taip tapo aišku, kad 1998 m. pabaigoje statyba nebus baigta. 1998 m. pradžioje Lietuvos žurnalistų sąjungoje organizavus susitikimą su didžiausių dienraščių BNS, Reuters žurnalistais, buvo išdėstyta, „kas atsitiks, jei bus finansavimas tik pusei terminalo“. Po to ūkio viceministras A. Bartulis pasiūlė V. Gedvilui pasiskaityti J. Biliūno „Brisiaus galą“, o tai, Komisijos nuomone, buvo tiesioginis grasinimas. A. Bartulis, Komisijos paklaustas apie šį epizodą, į klausimą neatsakė.
54. G. Vagnorius Komisijai paaiškino, kad pradėjęs eiti Ministro Pirmininko pareigas, jis rado Būtingėje „išleistus didžiulius pinigus“, „išplautus pinigus“. Pasak jo, „Preussag Wasser & Rohrtechnik GmbH“ (toliau – „Preussag“) buvo permokėta apie 20 ar 30 mln. JAV dolerių, todėl Būtingei ir nebuvo duodamos 100 procentų valstybės garantijos.
55. Lietuvos Respublikos Europos reikalų ministerija 1997 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktame rašte Nr. 4-905 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto „Dėl įmonių įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą ir privatizavimo programų parengimo“ nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei iškėlus tikslą paspartinti naftos įmonių privatizavimą ir nurodžius pradėti rengti privatizavimo programą AB „Mažeikių nafta“, tikslinga į privatizuojamų objektų sąrašą įtraukti ir AB „Lietuvos kuras“. Kartu Europos reikalų ministerija Vyriausybei pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl įmonių įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą ir privatizavimo programų parengimo“ projektą, kuriame siūloma Privatizavimo agentūrai pavesti parengti atitinkamus Vyriausybės nutarimų, kuriais AB „Lietuvos kuras“ įtraukiama į privatizuojamų objektų sąrašus, projektus. Komisija neturi duomenų, kokiame rašte ar teisės akte atsispindėjo Europos reikalų ministerijos 1997 m. liepos 10 d. paminėtas Vyriausybės nurodymas pradėti rengti privatizavimo programą AB „Mažeikių nafta“, tačiau tai iš dalies patvirtina faktą, kad jau 1997 m. viduryje buvo nuspręsta, nepaisant tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo, neperduoti AB „Mažeikių nafta“ ir AB „Lietuvos kuras“ valstybei priklausančių akcijų turėjusiai būti įsteigtai AB „Lietuvos nafta“, o privatizuoti minėtas bendroves atskirai.
56. Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją privatizuoti Lietuvos naftos ūkio įmones, nepaisant galiojusio Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo nuostatų, įrodo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 757 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 109 „Dėl energetikos, ryšių, transporto bei kitų didesnių įmonių privatizavimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin.,1997 Nr. 68-1703), kuriuo vietoj pastraipos „Neįregistruota AB „Lietuvos nafta“ buvo įrašyta pastraipa „6645172 AB „Mažeikių nafta“. Komisija pažymi, kad Europos reikalų ministerijos 1997 m. liepos 10 d. Vyriausybei pateiktame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekte nebuvo siūloma AB „Mažeikių nafta“ įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą, tad Komisijai nežinoma, kuri institucija inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą.
57. Komisija pažymi, kad įgyvendindama Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1363 buvo išbraukusi AB „Mažeikių nafta“ iš privatizuojamų objektų sąrašo. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 757 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 109 „Dėl energetikos, ryšių, transporto bei kitų didesnių įmonių privatizavimo“ dalinio pakeitimo“, kuriuo AB „Mažeikių nafta“ buvo pakartotinai įrašyta į privatizuojamų objektų sąrašą, Komisijos nuomone, formaliai prieštaravo tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo 2 straipsniui.
58. Nors Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 442, vienas iš pradinių uždavinių buvo organizuoti ir vykdyti AB „Lietuvos nafta“ viešąjį privatizavimo konkursą, tačiau, praėjus tik kiek daugiau nei dviem mėnesiams po šios komisijos sudarymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1997 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 757 vietoj AB „Lietuvos nafta“ įrašius AB „Mažeikių nafta“, Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijos tikslu tapo organizuoti ir vykdyti būtent AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo konkursą.
59. 1997 m. rugpjūčio 12 d. Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijos posėdyje (protokolas Nr. 2) nutarta patvirtinti dalyvių sąrašą konkurso privatizavimo patarėjui parinkti, pretendentų pasiūlymų gavimo terminą pratęsti iki 1997 m. rugsėjo 12 d. ir išsiųsti kvietimus dalyvauti konkurse. Komisija neturi duomenų, koks buvo nustatytas pirminis pretendentų į privatizavimo patarėjus pasiūlymų gavimo terminas. 1997 m. rugsėjo 17 d. ir rugsėjo 24 d. viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijos posėdžiuose (protokolas Nr. 3) svarstyti 6 dokumentų rinkiniai, gauti iš firmų ir konsorciumų, dalyvaujančių konkurse AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo patarėjui parinkti. Buvo susumuoti techniniai ir finansiniai rezultatai, o nugalėtoju AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo programai rengti pripažintas „Banque Paribas“ vadovaujamas konsorciumas. Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisija nutarė pradėti derybas su nugalėtoju dėl sutarties pasirašymo ir taip 1997 m. gruodžio 5 d. tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Privatizavimo agentūros, ir Prancūzijos „Banque Paribas“ buvo pasirašyta Konsultacinių paslaugų sutartis, kuriai pritarta 1997 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje (protokolas Nr. 46).
60. Pažymėtina, kad 1997 m. rugsėjo 17 d. ir 1997 m. rugsėjo 24 d. vykusių dviejų Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijos posėdžių buvo surašytas tik vienas protokolas. Komisija neturi duomenų, ar vyko du atskiri posėdžiai, kurių metu priimti sprendimai surašyti viename protokole, ar vis dėlto 1997 m. rugsėjo 17 d. posėdis dėl kažkokių priežasčių buvo nukeltas į 1997 m. rugsėjo 24 d. Atsižvelgiant į šį faktą bei į tai, kad pretendentų į patarėjus pasiūlymai turėjo būti priimami tik iki 1997 m. rugsėjo 12 d., kyla pagrįstas klausimas, ar iki Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijos nustatyto termino buvo gauti visi pretendentų, iš kurių buvo renkamas nugalėtojas, pasiūlymai. Komisija pažymi, kad šiuo požiūriu Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijos posėdžio protokolai yra neišsamūs ir neleidžia konstatuoti posėdžio nukėlimo priežasties.
61. Komisija konstatuoja, kad pirmoji oficialiai pareiškė, jog AB „Lietuvos nafta“ steigimas nepateisino vilčių, Ūkio ministerija 1997 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 41-8988 Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Šiuo raštu buvo pateiktas Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymas neišsprendė naftos ūkio įmonių privatizavimo problemų, bendrovė „Lietuvos nafta“ nebuvo įsteigta, o įstatymas tik užtęsė AB „Mažeikių nafta“ ir AB „Lietuvos kuras“ privatizavimo pradžią. Atsižvelgdama į tai, Ūkio ministerija siūlė panaikinti įstatymo nuostatą, kad akcinei bendrovei „Lietuvos nafta“ nuosavybės teise priklausantys kiekvienos akcinių bendrovių – „Mažeikių nafta“, „Būtingės nafta“, „Lietuvos kuras“ ir „Naftotiekis“ akcijų paketai negali būti mažesni, negu suteikiantys 34 procentus balsų, o dėl valstybei paliekamo akcijų paketo dydžio kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti priimamas atskiras sprendimas. Tuo tarpu Europos reikalų ministerija 1997 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 1-1705 Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarė Ūkio ministerijos teiginiui, kad nėra tikslinga valstybei turėti kontrolinį AB „Lietuvos kuras“ akcijų paketą, tačiau nesutiko su pasiūlymu išbraukti nuostatą, numatančią minimalius kitų trijų akcinių bendrovių akcijų paketus, priklausančius AB „Lietuvos nafta“.
62. Komisija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. lapkričio 26 d. posėdyje, siekdama sudaryti galimybę kuo efektyviau privatizuoti AB „Lietuvos kuras“, t. y. parduoti visas akcijas, o ne jų dalį, pritarė Europos reikalų ministerijos pozicijai išbraukti iš Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo AB „Lietuvos kuras“ (protokolas Nr. 46). Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė nuostatai, kad iki numatomo naftos ūkio įmonių privatizavimo AB „Lietuvos nafta“ nesteigtina, o likusios neprivatizuotos naftos ūkio įmonės gali būti privatizuojamos atskirai (valstybei nuosavybės teise priklausantys jų akcijų paketai negali būti mažesni, negu suteikiantys 34 procentus balsų). Taigi šiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės protokole oficialiai buvo išreikšta vykdomąją valdžią įgyvendinančios institucijos pozicija neįgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo priimto įstatymo, nors įstatymo nuostata, kad valstybei nuosavybės teise priklausantys jų akcijų paketai įmonėse „Mažeikių nafta“, „Būtingės nafta“ ir „Naftotiekis“ negali būti mažesni negu suteikiantys 34 procentus balsų, vis dėlto buvo pakartota.
63. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1323 „Dėl Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo 1, 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo 1, 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir pateikė jį Seimui. Kaip jau minėta, įstatymo projekte buvo siūloma išbraukti iš Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo akcinę bendrovę „Lietuvos kuras“. Be to, teikiamame įstatymo projekte buvo nuostata, numatanti, kad po privatizavimo ne mažiau kaip 34 procentai AB „Mažeikių nafta“ ir „Būtingės nafta“ ir ne mažiau kaip 51 procentas AB „Naftotiekis“ akcijų paketo nuosavybės teise turi priklausyti ne AB „Lietuvos nafta“, kaip buvo numatyta įstatyme, o valstybei. Taigi ir šia nuostata netiesiogiai buvo siekiama įtvirtinti, kad minėtos akcinės bendrovės gali būti privatizuojamos ir nesteigiant AB „Lietuvos nafta“.
64. Komisijai nagrinėjant AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybes bei atitinkamų institucijų įtaką privatizavimui, paminėtinas Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 1997 m. gruodžio 15 d. posėdis (protokolo Nr. 24(72), išrašo Nr. 108-19/08-760), kuriame nutarta paprašyti Ūkio ministerijos iki 1998 m. sausio 15 d. Ekonomikos komitetui pateikti informaciją ir nuomonę dėl AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo strategijos, įvertinant numatomą įmonės restruktūrizaciją, taip pat galimą akcijų emisiją distribucijos tinklui išplėsti. Be to, Ekonomikos komitetas atkreipė ūkio ministro V. Babiliaus ir Ūkio ministerijos kolegijos narių dėmesį apie asmeninę atsakomybę už galimas neigiamas priimtų sprendimų dėl naftos komplekso privatizavimo, veiklos plėtojimo ir pertvarkymo pasekmes. Komisija neturi duomenų, kokie Ūkio ministerijos ar atitinkamai ūkio ministro sprendimai ar veiksmai paskatino Seimo narius kreiptis į ūkio ministrą ir užsiminti apie asmeninę atsakomybę už galimas neigiamas priimtų sprendimų pasekmes dėl naftos komplekso privatizavimo. Pažymėtina, kad šis Ekonomikos komiteto kreipimasis taip pat adresuotas Finansų ministerijai, Susisiekimo ministerijai, AB „Mažeikių nafta“ generaliniam direktoriui, AB „Būtingės nafta“ generaliniam direktoriui, tačiau į Europos reikalų ministeriją, kuri formaliai taip pat dalyvavo valstybinės privatizavimo politikos formavime, kreiptasi nebuvo. A. Šimėnas Komisijai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto pozicija „švelniai tariant“ skyrėsi nuo Vyriausybės pozicijos ir „mes (Ekonomikos komitetas – Komisijos past.) mažiausiai buvom reikalingi“. Ūkio ministras A. Babilius ir kiti „vengdavo komiteto ir, jei tik galėdavo, apskritai neateidavo“.
65. Komisija neturi duomenų, ar ūkio ministras V. Babilius pateikė prašomą informaciją Ekonomikos komitetui, o jeigu pateikė, ar supažindino Seimo narius apie pradėtas derybas su būsimu strateginiu investuotoju „Williams“. Kad tuo metu derybos jau vyko, patvirtina paties ūkio ministro V. Babiliaus 1999 m. gegužės 5 d. raštas, adresuotas AB „Mažeikių nafta“ profsąjungos pirmininkei V. Vilimienei. Jame ūkio ministras pripažino, kad derybos su JAV kompanija „Williams International Company“ buvo pradėtos 1997 metų pabaigoje.
66. Komisijai A. Gimbutas paaiškino, kad „Williams“ pasirodė 1997 m. Pasirašius laikinojo valdymo sutartį (1998 m. – Komisijos past.), „Williams“ atstovas būdavo prie generalinio direktoriaus ir lemdavo visus sprendimus. J. Kazlauskas Komisijai paaiškino, kad patikėjęs, jog taps akcininku, „Williams“ panorėjo dalyvauti įmonių valdyme. Pasak J. Kazlausko, tai buvo logiškas žingsnis, nes jie ketino šias įmones įsigyti ir siekė išvengti tolesnių nereikalingų pertvarkymų.
67. J. Kazlauskas Komisijai paaiškino, kad „Williams“ paprašė ūkio ministro V. Babiliaus, kad šis leistų jiems dalyvauti įmonių valdybų posėdžiuose. Toks ministro nurodymas buvo, nes Ūkio ministerija valdė valstybei priklausančias akcijas ir atitinkamai turėjo teisę įpareigoti valdybą balsuoti. J. Kazlauskas patvirtino, kad savarankiškų teisių valdybai buvo palikta labai mažai. Įpareigojimai valdybai buvo įforminami ministro įsakymais.
68. A. Gimbutas užsiminė apie neigiamą tokių negatyvių pasisakymų apie AB „Mažeikių nafta“, kaip apie „metalo laužo krūvą“, įtaką.
69. V. P. Andriukaitis Komisijai žodžiu paaiškino, kad pirmoji užsienio kompanija, ketinusi investuoti Lietuvoje, buvo kanadiečių „IPL“, o ši jau vėliau nurodė „Williams“. V. P. Andriukaičio teigimu, „Williams“ „tarptautinėje biznio bendruomenėje“ buvo vertinama kaip „wild cat“ (laukinė katė – angl.) – t. y. kompanija, kuri „eina į aukštas rizikas, o vėliau stengiasi pabėgti“. G. Vagnorius Komisijai paaiškino, kad „IPL“ irgi ketino įsigyti Būtingės terminalo akcijų, tačiau vėliau paraišką atsiėmė. V. Petrošienė paaiškino, kad „Williams“ tuo metu buvo vienintelis realus investuotojas, kitų nebuvo, be to, patvirtino, kad „Lukoil“ visuomet turėjo interesą dėl AB „Mažeikių nafta“. Pirmą kartą „Williams“ atstovus V. Petrošienė pamatė 1998 m. vasario mėnesį. J. Kazlauskas Komisijai paaiškino kad „Lukoil“ 1997 m. ar 1998 m. kreipėsi į Vyriausybę dalyvauti AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, tačiau reikalavo tam tikro kiekio akcijų, dėl kurio nesutiko Vyriausybė. Ir V. Gedvilas Komisijai žodžiu paaiškino, kad pirmoji užsienio įmonė, kuri domėjosi investicijomis Lietuvoje, buvo kanadiečių bendrovė „IPL“. J. Kazlauskas Komisijai paaiškino, kad pirmoji kompanija, susidomėjusi galimomis investicijomis, buvo kanadiečių „IPL“. Su ja konsultacinės derybos vyko apie pusmetį, o vėliau nutrūko.
70. I. Dološickis taip pat Komisijai žodžiu patvirtino, kad pirmoji kompanija, susidomėjusi „Biržų naftotiekiu“, buvo kanadiečių „IPL“, o kai buvo sustabdytas „Lietuvos nafta“ koncerno kūrimas, „po truputį atsirado „Williams“. „Williams“ pradėjo važinėti 1996–1997 metais, ministru tapus V. Babiliui. Iš pradžių „Williams“ atstovai nesikišdavo, vėliau jie įgavo konsultantų statusą. I. Dološickis Komisijai žodžiu patvirtino, kad su „Williams“ atstovais atvažiuodavo H. Galilas. Minėtasis H. Galilas prisistatydavo kaip UAB „British & Baltic“ darbuotojas, „jis į Būtingę atvažiuodavo, į Biržus atvažiuodavo, visur jis atvažiuodavo“. „Viskas ėjo per „British & Baltic“. Tai „buvo tarpinė kompanija, užsiimdavo amerikiečių aptarnavimu“, „vertėjai visi ėjo per „British & Baltic“, transportas ėjo per „British & Baltic“ ir visi kiti reikalai“. H. Galilas „ėjo per Lietuvą, kol nepasirašyta buvo sutartis, kai sutartis buvo pasirašyta, H. Galilas dingo“. J. Kazlauskas paaiškino Komisijai, kad kompaniją „Williams“prirodė H. Galilas apie 1997 m. pabaigą.
71. V. Gedvilas paaiškino, kad H. Galilą pirmą kartą jam pristatė Audrius Butkevičius „dar 1996 m. vasarą“ Palangoje. V. Gedvilas Komisijai paaiškino, kad nuo pirmo talpų montavimo konkurso pradėjo lankytis H. Galilas kartu su „dar vienu škotu“. H. Galilas pasirodė labai įtartinas, nes buvo už Didžiosios Britanijos talpų montavimo kompaniją. Sakė, „kad nebūsiu nuskriaustas“. Tai „iššaukė nesąžiningo žmogaus įvaizdį“, todėl kreiptasi į įmonę „Dingstis“, kuri, pasak V. Gedvilo, priklausė tarptautinei detektyvų asociacijai, kad surinktų ir pateiktų informaciją. „Dingstis“ pateikė du segtuvus – su paprasta ir konfidencialia informacija. Konfidencialaus segtuvo kopijos buvo pateiktos J. Kazlauskui, V. Valentukevičiui, S. Bartkui iš VSD. Po kelių dienų J. Kazlauskas pareiškė, kad „reikia nešti ūkio ministrui“ (V. Babiliui – Komisijos past.). Tada V. Babilius pareiškė, kad tokią informaciją reikia pateikti VSD direktoriui J. Jurgeliui. Paskui įmonę „Dingstis“ „užpuolė ten Aras“. Dalis informacijos iš to konfidencialaus segtuvo vėliau pasirodė „Lietuvos ryte“ (rašinių autorius R. Damauskas – Komisijos past.), „kai kurie sakiniai buvo žodis žodin“.
72. V. Gedvilas Komisijai paaiškino, kad dėl „Williams“ atstovų atvažiavimo jam skambindavo „arba ministras (V. Babilius – Komisijos past.), arba ministro pavaduotojas, ar V. Valentukevičius buvo, ar ten G. Miškinis buvo, A. Bartulis buvo, neprisimenu konkrečiai, kas, bet iš tų arba koks departamento direktorius būdavo“.
73. I. Dološickis Komisijai paaiškino, kad „Būtingėje teko dirbti arčiau su amerikonais“. Jo teigimu, amerikiečių konsultaciniai patarimai buvo privalomi vykdyti. Priešingu atveju „V. Babilius už penkių minučių skambina ir klausia, „ko tu neklausai jų?“. I. Dološickio teigimu, nurodymus vykdyti konsultantų patarimus duodavo ministras V. Babilius. I. Dološickio vertinimu, konsultantų patarimai buvo „man absurdiški“, o „konsultantams teko mokėti daug“ „už nesąmones“. Kaip pavyzdį I. Dološickis pateikė situaciją, kuomet buvo nuspręsta saugoti Būtingės terminalo plūdurą jūroje. Valdyba nusprendė pirkimą vykdyti kainų apklausos būdu ir labiausiai jiems tiko pakrančių apsaugos tarnybos pasiūlymas, kad AB „Būtingės nafta“ Šventojoje įrengtų bokštą-postą su specialia technika ir kabeliu, specialios stebėjimo kameros vaizdas būtų nuolat transliuojamas į AB „Būtingės nafta“. Tokių paslaugų suma buvo įvertinta 100 000 litų. Tuomet „nežinau, iš kur atsirado komanda“, kad „lietuviai negali apsaugoti“, o plūdurą saugos „Smith Fleet Services“ (locmanai – Komisijos past.) už 4000 JAV dolerių (16 000 litų – Komisijos past.) per parą. Tokią komandą žodžiu davė ministras V. Babilius, „raštu komandos nėjo“. I. Dološickiui atsisakius pasirašyti tokią sutartį, dėl šio įvykio H. Galilas ūkio ministro V. Babiliaus priimamajame „aplojo“ I. Dološickį ir šis netrukus buvo grąžintas dirbti į AB „Biržų naftotiekis“. I. Dološickio teigimu, tokiomis sąlygomis plūduro apsauga buvo vykdoma „pusmetį gerą“, kol terminalas pradėjo darbą. Vertindama šį epizodą, Komisija nedaro absoliutaus vertinimo, nes nemano, kad pasirenkant tokių paslaugų teikėjus kaina tėra vienintelis objektyvus kriterijus.
74. J. Kazlauskas Komisijai patvirtino, kad H. Galilas dalyvaudavo posėdžiuose pas ūkio ministrą V. Babilių.
75. V. Gedvilas Komisijai pateikė pavyzdį, kuomet likus jūrinių Būtingės naftos statybos darbų už 1.5 mln. JAV dolerių, kuriuos atliko „Preussag“, „Williams“, kuri tuo metu „primygtinai jau tada visais klausimais vadovavo“, pareikalavo sustabdyti, nutraukti kontraktą ir „pasamdyti“ kitą firmą už 4.5 mln. JAV dolerių. Be to, už neteisėtai nutrauktą kontraktą teko „Preussag“ sumokėti, „ten buvo visiškai ne tos šlangos“, „netikusios visiškai“, „įkištos pačios pigiausios, surastos patvory“. Jo teigimu, trys Būtingės naftos terminalo avarijos tiesiogiai su tuo susijusios, o liko neaišku, kas tuo metu turėjo suteikti garantijas. Be to, dalis detalių buvo gabenama oro transportu iš Amerikos, „jos pasidarė auksinės“. Tokiu būdu Būtingės terminalo statybos kaina buvo dirbtinai keliama. Už tokį vadovavimą „Williams“ 1998 m. buvo sumokėta 14–16 mln. litų. A. Gimbutas Komisijai patvirtino kontrakto su „Preussag“ nutraukimo atvejį ir patikslino, kad baudą už šios sutarties nutraukimą turėjo sumokėti AB „Mažeikių nafta“.
76. V. Gedvilas Komisijai paaiškino, kad 1997 m. pabaigoje – 1998 m. pradžioje paskambino ir pasakė, „kad reikia priimti“, „ar tai V. Valentukevičius, ar tai J. Kazlauskas“ ir teigė, „kad turi sutikti su visais jų (t. y. „Williams“ – Komisijos past.) reikalavimais“. Atvykęs Don. L. Wiruthas pareikalavo „šiandien sustabdyti terminalo (Būtingės – Komisijos past.) statybą“.
77. Be to, V. Gedvilas pateikė pavyzdį, kai ūkio ministras V. Babilius „liepė pervesti“ 76 000 svarų sterlingų „Didžiosios Britanijos kompanijai „Cyrus“. V. Gedvilui kategoriškai atsisakius vykdyti žodinį pavedimą, V. Babilius pareiškė: „bet čia ministras tau liepė“.
78. V. Gedvilas Komisijai paaiškino, kad apie „Williams“ iki jo atėjimo „niekas nebuvo girdėjęs“. Buvo galvojama pateikti pasiūlymus amerikiečių „Texaco“, „Amoco“, „Shevron“, tokie norai buvo išreikšti V. Valentukevičiui, tačiau šis liepė „nekišti nosies, kur nereikia“.
79. Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijos 1997 m. gruodžio 23 d. posėdyje (protokolas Nr. 10), dalyvaujant ūkio ministrui V. Babiliui ir Europos reikalų ministrei L. Andrikienei, nutarta privatizuoti AB „Lietuvos kuras“ atskirai, nederinant minėto klausimo su kitų Lietuvoje veikiančių naftos sektoriuje įmonių privatizavimu. Komisijos nuomone, toks Viešo konkurso komisijos sprendimas neatitiko tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo, kuris numatė, kad AB „Lietuvos kuras“ akcijos turi būti ne privatizuojamos, o perduodamos steigtinai AB „Lietuvos nafta“.
80. 1998 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos Europos reikalų ministerija raštu Nr. 4-106 „Dėl 1997 02 11 Vyriausybės nutarimo Nr. 109 „Dėl energetikos, ryšių, transporto bei kitų didesnių įmonių privatizavimo“ papildymo ir pakeitimo“ Vyriausybei pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 109 „Dėl energetikos, ryšių, transporto bei kitų didesnių įmonių privatizavimo“ papildymo ir dalinio pakeitimo“ projektą, kuriuo siūloma įtraukti į šiuo nutarimu patvirtintą privatizuojamų įmonių sąrašą AB „Lietuvos kuras“ ir apibrėžti šių įmonių privatizavimo būdą. Pabrėžtina, kad teikiamu nutarimo projektu buvo pasiūlyta į sąrašą įtrauktoms įmonėms nustatyti privatizavimą ne tik tarptautinio konkurso, bet ir tiesioginių derybų būdu. Minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas buvo pateiktas kaip suderintas su Ūkio ministerija ir Valstybine privatizavimo agentūra, ir, nors Komisija neturi duomenų, kuri institucija buvo tiesioginių derybų būdo įtvirtinimo iniciatorė, tačiau 1998 m. sausio 26 d. Europos reikalų ministerijos raštas buvo dokumentas, kuriame tiesioginės derybos pirmą kartą minimos kaip vienas iš didesnių privatizuojamų įmonių privatizavimo būdų.
81. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Europos reikalų ministerijos siūlymams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 109 „Dėl energetikos, ryšių, transporto bei kitų didesnių įmonių privatizavimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 13-320) nustatė, kad energetikos, ryšių, transporto ir kitos didesnės įmonės, tarp jų ir AB „Mažeikių nafta“, 1997–1998 metais privatizuojamos viešo konkurso arba konkursinių tiesioginių derybų būdu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Be to, minėtu nutarimu į 1997–1998 metais privatizuojamų viešais tarptautiniais konkursais ir konkursinėmis derybomis energetikos, ryšių, transporto ir kitų didesnių įmonių sąrašą buvo įrašyta ir AB „Lietuvos kuras“. Komisija pažymi, kad nors tuo metu Lietuvos Respublikos Seimui ir buvo pateiktas Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma iš minėto įstatymo išbraukti AB „Lietuvos kuras“, tačiau 1998 m. vasario 2 d. įstatymo nuostata, įpareigojanti Vyriausybę išbraukti AB „Lietuvos kuras“ iš privatizuojamų objektų sąrašo, buvo galiojanti. Atsižvelgdama į tai Komisija mano, kad AB „Lietuvos kuras“ įrašymas į privatizuojamų objektų sąrašą formaliai prieštaravo tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo 2 straipsniui.
82. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. 133 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 109 „Dėl energetikos, ryšių, transporto bei kitų didesnių įmonių privatizavimo“ dalinio pakeitimo“ įsigaliojo tik 1998 m. vasario 7 d. Remiantis turimais dokumentais (ūkio ministro V. Babiliaus 1999 m. gegužės 5 d. raštas, adresuotas AB „Mažeikių nafta“ profsąjungos pirmininkei V. Vilimienei, kuriame ūkio ministras pripažino, kad derybos su JAV kompanija „Williams International Company“ buvo pradėtos 1997 metų pabaigoje), galima daryti išvadą, kad derybos su „Williams“ vyko jau nuo 1997 m. pabaigos. G. Vagnorius Komisijai paaiškino, kad „Williams“ atsirado po trečios Būtingės naftos terminalo akcijų emisijos konkurso, tačiau Komisija tokius teiginius patvirtinančių įrodymų nenustatė. Be to, pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 113 „Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 12-280), tiesioginės derybos – tai privatizavimo objektų perdavimas tiesioginių derybų laimėtojui, kurio rašytiniai kainos ir investiciniai pasiūlymai, įvykdžius privatizavimo sąlygose nustatytus reikalavimus, yra geriausi. Atsižvelgiant į šias bei kitas minėtuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias tiesioginių derybų įgyvendinimą, Komisija daro išvadą, kad Ūkio ministerijos vykdomų derybų su „Williams“ jokiu būdu nebuvo galima laikyti tiesioginėmis derybomis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo požiūriu.
83. Komisija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Europos reikalų ministerija 1998 m. vasario 25 d. raštu Nr. 4-282 Vyriausybei pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl įmonių, kurios yra svarbūs infrastruktūros ar dominuojantys ūkio šakos objektai, akcijų privatizavimo nuostatų ir įmonių, kurių akcijos privatizuojamos šiais nuostatais nustatyta tvarka, sąrašo patvirtinimo“ projektą. Teikiamame Įmonių, kurios yra svarbūs infrastruktūros ar dominuojantys ūkio šakos objektai, akcijų privatizavimo nuostatų projekte buvo siūloma privatizuojant svarbius ūkio objektus, tarp kurių buvo įrašyta ir AB „Mažeikių nafta“, derinti keletą privatizavimo būdų, tačiau daugiausiai dėmesio skiriama atrankinio konkurso, t. y. privatizavimo būdui, netgi nenumatytam Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme, reglamentavimui. Analogišką pastabą Europos reikalų ministerijai pateikė ir Ūkio ministerija 1998 m. kovo 17 d. raštu Nr. D4-08-1906. Ir nors Europos reikalų ministerijos teiktam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektui pritarta nebuvo, atsižvelgiant į privatizavimo procesą kontroliuojančių institucijų siūlymus, galima konstatuoti, kad 1998 m. sausio–vasario mėnesiais Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktuose projektuose buvo pastebimas siekis kai kurių objektų privatizavimui sukurti sąlygas remiantis ne bendraisiais Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo ir jį įgyvendinančių įstatymų lydimųjų aktų principais, o specialiomis ir išskirtinėmis nuostatomis, pagrįstomis ne objektyviais kriterijais (kaina, investicijų dydis, darbo vietų išlaikymas), o neapibrėžto turinio sąlygomis, tokiomis kaip „politiniai principai“. Tokio teisinio reglamentavimo siekis bei Komisijos nustatytos aplinkybės (ūkio ministro V. Babiliaus 1999 m. gegužės 5 d. raštas, adresuotas AB „Mažeikių nafta“ profsąjungos pirmininkei V. Vilimienei) pagrįstai leidžia suabejoti, ar 1998 m. pradžioje vykdomi privatizavimo proceso teisinio reguliavimo pakeitimai nebuvo sąlygoti pradėtų derybų su „Williams“, taip siekiant supaprastinti privatizavimo procesą.
84. Viešo konkurso komisijos energetikos įmonėms privatizuoti 1998 m. vasario 2 d. posėdyje (protokolas Nr. 13) nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę gauti pritarimą „Banque Paribas“ rekomendacijoms, tarp jų – privatizuojant įmones, dirbančias naftos sektoriuje Lietuvoje, jų kapitalo nesulieti, įmonių nerestruktūrizuoti, o Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymą panaikinti kaip netikslingą ir faktiškai neveikiantį. Iš Viešo konkurso komisijos energetikos įmonėms privatizuoti protokolo formuluočių galima daryti išvadą, kad pati komisija taip pat pritarė „Banque Paribas“ rekomendacijoms kiekvienos įmonės privatizavimą vykdyti kaip atskirą savarankišką procesą bei panaikinti Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymą kaip draudžiantį Lietuvos naftos įmones privatizuoti atskirai. Atsižvelgdama į tai, Komisija konstatuoja, kad ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas privatizuojant AB „Mažeikių nafta“, ir Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisija, kuri buvo įgaliota organizuoti ir vykdyti AB „Mažeikių nafta“ privatizavimą, 1998 m. pradžioje nepritarė AB „Mažeikių nafta“, AB „Būtingės nafta“ bei AB „Naftotiekis“ kapitalo „suliejimui“ ir siūlė Vyriausybei kiekvienos naftos ūkio sektoriaus įmonės privatizavimą vykdyti atskirai.
85. 1998 m. vasario 3 d. „Banque Paribas“ laiške Europos reikalų ministrei L. L. Andrikienei teigiama, kad AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procesas turi būti greitas ir skaidrus.
86. L. L. Andrikienė ir V. P. Andriukaitis Komisijai paaiškino, kad kompanijos „Williams Companies, Inc.“ interneto tinklalapyje buvo pasirodęs informacinis pranešimas apie tai, kad „Williams“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. vasario 14 d. pasirašė Susitarimą dėl principų. Šiame pranešime cituojamas J. Bumgarneris, teigiantis, kad „Williams“ yra patenkintas, kad Lietuvos Vyriausybė jį pasirinko. Vėliau, L. L. Andrikienės teigimu, ši informacija iš „Williams“ tinklalapio buvo ištrinta.
87. „Banque Paribas“ 1998 m. vasario 25 d. pranešė Europos reikalų ministrei, kad gavo informaciją dėl atskiro susitarimo privatizuoti AB „Mažeikių nafta“. Tame pačiame laiške „Banque Paribas“ mini, kad pirminį norą dalyvauti AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo konkurse yra išreiškę „Neste“, „Shell“, „Lukoil“, „Elf“ ir „Conoco“.
88. L. L. Andrikienė Komisijai paaiškino, kad, gavusi tokio turinio laišką, ji nedelsdama informavo Ministrą Pirmininką G. Vagnorių apie šį susitarimą. Ministras Pirmininkas G. Vagnorius L. L. Andrikienei pasakė, kad tokio susitarimo „negali būti“, ir patarė kreiptis tiesiai į ūkio ministrą V. Babilių. L. L. Andrikienė paskambino ūkio ministrui V. Babiliui mobiliuoju telefonu. Ūkio ministras V. Babilius pakėlė telefoną, tuo metu jis Kauno halėje stebėjo krepšinio rungtynes. L. L. Andrikienei paklausius, ar jis pasirašė Susitarimą dėl principų, V. Babilius „patylėjo ir pasakė, na, pasirašiau“. Tuomet ministrai susitarė, kad rytoj L. L. Andrikienės patarėjas G. Karsokas nuvyks pas ministrą V. Babilių pasiimti minėto susitarimo. Atnešus šį susitarimą ir sulyginus jį su susitarimu, pateiktu „Banque Paribas“, paaiškėjo, kad tai – identiški tekstai. Po šio pokalbio L. L. Andrikienė vėl paskambino Ministrui Pirmininkui G. Vagnoriui ir paaiškino, kad ūkio ministras V. Babilius pasirašė tą dokumentą. „Premjeras man atsakė, kad aš (G. Vagnorius – Komisijos past.) angliškai neskaitau, gal jūs ne taip supratote, išverskite tą susitarimą į lietuvių kalbą“. „Mes visą naktį jį vertėme, išvertėme į lietuvių kalbą ir iš ryto nunešėme premjerui kartu su pažyma. Taip pat prie to buvo pridėta ir „Banque Paribas“, Vyriausybės patarėjų, laiškas, kuriame buvo ir jų įvertinimas, kokias pasekmes šitas principinio susitarimo pasirašymas turės Lietuvai“. „Kas man buvo keisčiausia, kad kitą dieną buvo paneigta, kad apskritai toks susitarimas buvo pasirašytas“, „buvo pasakyta, kad nieko nebuvo pasirašyta, ir viskas yra gerai“.
89. 1998 m. kovo 3 d. „Banque Paribas“ laiške Europos reikalų ministrei L. L. Andrikienei teigiama, kad dėl Susitarimo dėl principų bus tokios pasekmės: „Williams“ už 33 proc. AB „Mažeikių nafta“ akcijų sumokės daug mažiau, negu turėtų sumokėti konkurso būdu. Toks susitarimas kelia riziką AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procesui. „Williams“ 33 proc. akcijų turėjimas labai sumažins kitų investuotojų interesą. Susitarimas nustato, kad „Williams“ mokės už AB „Būtingės nafta“ ir AB „Mažeikių nafta“ tiesiogiai sutartą kainą, atsižvelgiant į „Williams“ akcijų vertinimą. Tai prieštarauja tarptautinei praktikai ir „Williams“ pateiks daug mažesnę kainą, negu esant nepriklausomam įvertinimui. Faktas, kad „Williams“ taps AB „Būtingės nafta“ ir AB „Biržų naftotiekis“ akcininkais iki AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo, lems tai, kad AB „Mažeikių nafta“ akcijos „Williams“ turės didesnę vertę, o kitų investuotojų interesas bus kur kas mažesnis. Išvadose „Banque Paribas“ teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo teisi siekdama organizuoti viešą konkursą.“ Operatoriaus teisių suteikimas „Williams“ yra prastas patarimas ir rimtai sumažins tolesnes ekonomines AB „Mažeikių nafta“ galimybes, ateities investicijas ir suvaržys valstybės galimus veiksmus. „Banque Paribas“ atlikta Susitarimo analizė rodo, kad Susitarimas neatitinka Vyriausybės tikslų, atima iš valstybės ir perduoda neskaidriu ir visiškai neįprastu tarptautinei praktikai būdu labai didelę ekonominę vertę privačiam investuotojui.
90. 1998 m. kovo 3 d. V. Junevičius parengė pažymą apie Susitarimą dėl principų, gautą iš ūkio ministro V. Babiliaus. Pažymoje teigiama, kad sutartis pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, sutartis pasirašyta viršijant ūkio ministrui suteiktus įgaliojimus, sutartis yra gėdinga ir žeminanti Lietuvos Respubliką. L. L. Andrikienė Komisijai paaiškino, kad buvo įrašytas dar vienas sakinys, kad „tokia sutartis yra Lietuvos valstybės interesų išdavimas“, tačiau ji patarusi „B“ lygio valdininkui išbraukti pastarąjį sakinį dėl to, kad pats V. Junevičius nenukentėtų nuo politikų.
91. 1998 m. kovo 6 d. BNS praneša, kad ūkio ministro V. Babiliaus teigimu Ūkio ministerija nėra sudariusi jokių AB „Mažeikių nafta“ turto pardavimo sutarčių ir jokiais būdais neketina pažeisti nei privatizavimo, nei kitų įstatymų. Ūkio ministras V. Babilius išreiškė „apgailestavimą dėl prasimanymų“, turėdamas omenyje Europos reikalų ministerijos pareigūnų bei privatizavimo konsultantų pareiškimus per televiziją.
92. Komisijos turimame Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolo „Dėl akcinės bendrovės „Būtingės nafta“ akcijų pardavimo ir įgaliojimų suteikimo“ projekte, vizuotame ūkio ministro V. Babiliaus 1998 m. vasario 11 d., Ūkio ministerija įpareigojama užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka būtų deramasi ir pasirašoma sutartis su JAV kompanija „Williams International Company“ dėl AB „Būtingės nafta“ paskutinės laidos akcijų emisijos nevisiškai apmokėtų akcijų pardavimo. Protokolo projekte numatyta, kad derybose reikėtų laikytis tam tikrų principinių nuostatų, tarp kurių paminėtina nuostata pritarti „Williams International Company“ ketinimams investuoti iki 1 mlrd. JAV dolerių į vykdomus ir numatomus įgyvendinti tokius Lietuvos Respublikos ūkio projektus kaip Būtingės naftos terminalo statyba, dalyvavimas privatizuojant AB „Mažeikių nafta“, AB „Būtingės nafta“ ir AB „Naftotiekis“ valdymo integravimas ar naftos kompanijos, remiantis Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ sukūrimu. Taip pat įtvirtinta nuostata kompaniją „Williams International Company“ pripažinti vieninteliu derybų partneriu 18 mėnesių laikotarpiui, kad būtų įvertintas visų projektų komercinis, finansinis ir techninis gyvybingumas. Protokolo projekte numatyta derantis dėl projektų įgyvendinimo siekti pritraukti vakarų investuotojus ir Rusijos tiekėjus.
93. Vertinant minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolo projektą, svarbu pažymėti, kad tai buvo pirmasis oficialus dokumentas, kuriame įtvirtintas JAV kompanijos „Williams International Company“ siekis įsigyti Lietuvos naftos ūkio įmonių akcijų. Kai kurios protokolo nuostatos, pavyzdžiui, „Williams International Company“ pripažinti vieninteliu derybų partneriu 18 mėnesių laikotarpiui, šios kompanijos pageidavimu įkurti valdymo bendroves, neparduoti ar kitaip neperleisti turimų akcijų bendrovėse, negavus išankstinio kitos šalies pritarimo, rodo, kad šio protokolo formuluotės buvo parengtos, jau atsižvelgiant į derybose pasiektus rezultatus. Faktą, kad protokolo projektas buvo parengtas remiantis pasiektais derybų su „Williams International Company“ rezultatais, rodo ir tai, kad protokolu Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritaria naftos kompanijos pagal Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymą sukūrimą, nors dar 1997 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo 1, 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, pateikto Seimui, aiškinamajame rašte nurodė, kad įstatymas neišsprendė Lietuvos naftos ūkio įmonių reorganizavimo problemų bei užtęsė naftos įmonių privatizavimo pradžią. Be to, ir Vyriausybės patarėjas AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo klausimais „Banque Paribas“, ir Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisija Lietuvos Respublikos Vyriausybei rekomendavo Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymą panaikinti kaip netikslingą, o naftos įmones privatizuoti atskirai.
94. Nors nagrinėjamame Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolo projekte tiesiogiai minimos derybos su „Williams International Company“ tik dėl AB „Būtingės nafta“ akcijų įsigijimo (pabrėžtina, kad AB „Būtingės nafta“ net nebuvo įrašyta į Vyriausybės tvirtinamą privatizuojamų objektų sąrašą), tačiau taip pat pritariama ir „Williams International Company“ ketinimams dalyvauti privatizuojant AB „Mažeikių nafta“. Pabrėžtina, kad AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo programa, už kurios parengimą, bendradarbiaujant su Privatizavimo agentūra bei viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisija, buvo atsakingas Vyriausybės patarėjas privatizuojant AB „Mažeikių nafta“ „Banque Paribas“, ne tik nebuvo Privatizavimo komisijos patvirtinta, tačiau dar nebuvo net ir parengta. Taigi oficialiai nebuvo patvirtintas ne tik AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo būdas, tačiau ir privatizavimo terminai bei privatizavimo sąlygos (pardavimo kaina, sumokėjimo terminai, reikalavimai, keliami investicijoms, objekto plėtojimui ir kt.). Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės minėto posėdžio protokolo nuostatos neatitiko ne tik Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo, tačiau ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 109 „Dėl energetikos, ryšių, transporto bei kitų didesnių įmonių privatizavimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 442 „Dėl viešo konkurso komisijų sudarymo ir jų įgaliojimų privatizuojant įmones, įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 109 „Dėl energetikos, ryšių, transporto bei kitų didesnių įmonių privatizavimo“ patvirtintą sąrašą“.
95. Komisija taip pat pažymi, kad minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolu užtikrinti, kad būtų deramasi ir pasirašoma sutartis su JAV kompanija „Williams International Company“, Vyriausybė įpareigojo Ūkio ministeriją, nors Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme nustatyta, kad Vyriausybės vardu privatizavimo sandorius pasirašo Turto fondas. Ir nors Turto fondas buvo įsteigtas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 341 „Dėl valstybės įmonės Valstybės turto fondo steigimo“ (Žin., 1998, Nr. 29-782), Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme buvo numatyta, kad iki Vyriausybės nutarimo perduoti Turto fondui šio įstatymo nustatytas teises ir prievoles, ministerija ar kita valstybės institucija, valdanti ir naudojanti valstybės akcijas, kartu su Privatizavimo agentūra atlieka Turto fondo funkcijas. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą ir į tai, kad Privatizavimo agentūra iki Turto fondo įsteigimo pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą buvo įgaliota pasirašyti privatizavimo sandorius, svarstytina, ar sutartį su JAV kompanija „Williams International Company“ pagal savo kompetenciją neturėjo būti įgaliota pasirašyti būtent Privatizavimo agentūra, o ne Ūkio ministerija, tuo labiau, kad Ūkio ministerijos nuostatuose buvo nustatyti gana siauri šios institucijos įgaliojimai valstybės turto privatizavimo srityje, susiję iš esmės su siūlymų dėl privatizavimo objektų sąrašo bei privatizavimo programų sudarymo, privatizavimo tikslingumo, privatizavimo būdų ir tvarkos tobulinimo Privatizavimo agentūrai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikimu bei privatizavimo objektų įvertinimu.
96. Kaip buvo minėta, ūkio ministras V. Babilius 1998 m. vasario 11 d. vizavo Vyriausybės posėdžio protokolo projektą „Dėl akcinės bendrovės „Būtingės nafta“ akcijų pardavimo ir įgaliojimų suteikimo“ ir tą pačią dieną 1998 m. vasario 11 d. Vyriausybės posėdžio protokoliniu sprendimu Nr. 6 (44 klausimas) „Dėl įgaliojimų V. Babiliui suteikimo“ (t. y. jau kur kas platesnė įgaliojimų apimtis) V. Babilius buvo įgaliotas derėtis su „Williams“ dėl AB „Būtingės nafta“ akcijų pardavimo ir investavimo sąlygų. Tuo pačiu protokoliniu sprendimu ūkio ministrui V. Babiliui buvo pavesta pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl koncerno „Lietuvos nafta“ objektų privatizavimo grafiko ir sąlygų. Komisijos nuomone, šis protokolinis sprendimas buvo jau vedamų derybų su „Williams“ formalus įteisinimas. Tačiau Komisija pažymi, kad įgaliojimai ūkio ministrui buvo suteikti teisiškai netinkama forma, t. y. ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
97. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 4 d. posėdyje (protokolas Nr. 9) „Dėl derybų su JAV kompanija „Williams International Company“ buvo atsižvelgta į ūkio ministro V. Babiliaus informaciją apie tęsiamas derybas su JAV kompanija „Williams International Company“ dėl ketinimų įsigyti statomo Būtingėje naftos terminalo akcijų ir investavimo kituose energetikos objektuose sąlygų, taip pat į tarimosi dėl ketinimų nuostatą, kad šie projektai bus įgyvendinami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (įskaitant privatizavimo įstatymus). Svarbu pažymėti, kad ūkio ministrui V. Babiliui buvo pavesta, pasibaigus deryboms, pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus dėl nurodytos kompanijos galimo investavimo į šalies energetikos objektus sąlygų ir svarbiausių sutarties projekto nuostatų. Taip pat numatyta Lietuvos Respublikos Seimui 1998 m. kovo mėnesį pateikti svarstyti sprendimo projektą dėl pritarimo tiesioginėms deryboms su JAV kompanija „Williams International Company“ dėl jos investicijų į energetikos objektus ir akcijų įsigijimo bei bendros ūkinės veiklos sutarties projekto principinių sąlygų. L. L. Andrikienė Komisijai paaiškino, kad tiesioginių derybų įteisinimas buvo reikalingas dėl AB „Būtingės nafta“ privatizavimo, nes buvo aišku, kad viešo konkurso būdu šios įmonės nepavyks privatizuoti.
98. Komisija atkreipė dėmesį, kad nuo 1998 m. vasario 11 d. Vyriausybės posėdžio iki 1998 m. kovo 4 d. buvo praėję labai nedaug laiko, tačiau posėdžio dokumentuose jau fiksuojamas „Williams International Company“ ketinimas įsigyti ne tik AB „Būtingės nafta“ akcijų, bet ir kitus energetikos objektus. Komisijos nuomone, toks faktas akivaizdžiai patvirtina L. L. Andrikienės paaiškinimus, duotus Komisijai.
99. Anksčiau minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolas dar kartą patvirtino tai, kad derybas su JAV kompanija „Williams International Company“ vedė Ūkio ministerija, tiksliau asmeniškai tik ūkio ministras V. Babilius, o ne specialiai valstybės turto privatizavimo funkcijoms atlikti įsteigta Privatizavimo agentūra ar stambesnėms energetikos įmonėms, tarp jų ir AB „Mažeikių nafta“, privatizuoti sudaryta viešo konkurso komisija. Tačiau svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. kovo 4 d. posėdyje pavedė ūkio ministrui V. Babiliui, pasibaigus deryboms, pateikti Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus dėl nurodytos kompanijos galimo investavimo į šalies energetikos objektus sąlygų ir svarbiausių sutarties projektų nuostatų. Atsižvelgiant į šią nuostatą, galima konstatuoti, kad ūkio ministras V. Babilius buvo įgaliotas ne pasirašyti atitinkamus dokumentus, o tik baigti derybas ir išvadas bei pasiūlymus pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pabrėžtina tai, kad minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 4 d. posėdžio protokole jau atsispindėjo Ūkio ministerijos tarimasis dėl ketinimų su JAV kompanija „Williams International Company“ bei viena iš šių ketinimų nuostatų, kad privatizavimas vyks pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pažymėtina dar ir tai, kad tik šiame posėdyje, t. y. 1998 m. kovo 4 d., buvo nuspręsta kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą dėl pritarimo tiesioginėms deryboms su „Williams International Company“.
100. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 1998 m. kovo 10 d. raštu Nr. 01-1763 „Dėl LR Vyriausybės 1998 m. kovo 4 d. posėdžio protokolo Nr. 9 (1 klausimas) vykdymo“ pateikė Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl įgaliojimų V. Babiliui suteikimo“ ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl įgaliojimų suteikimo“ projektus. Šiems projektams Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš esmės pritarė 1998 m. kovo 11 d. posėdyje (protokolas Nr. 10).
101. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl įgaliojimų V. Babiliui suteikimo“ (Žin., 1998, Nr. 27-717) suteikė ūkio ministrui V. Babiliui įgaliojimus tęsti derybas su JAV kompanija „Williams International Company“ dėl jos ketinimų įsigyti AB „Būtingės nafta“ akcijų ir investavimo į kitus Lietuvos energetikos objektus sąlygų. Nutarime taip pat buvo nustatyta, kad Ūkio ministerija, vesdama nurodytas derybas (kol Lietuvos Respublikos Seimas priims atitinkamą sprendimą dėl pritarimo deryboms), gali prisiimti finansinius įsipareigojimus, neviršijančius vieno milijono litų. Šis nutarimas iš esmės buvo pirmasis norminis teisės aktas, kuriuo ūkio ministras V. Babilius buvo įgaliotas vesti derybas su JAV kompanija „Williams International Company“, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad derybas Ūkio ministerija pradėjo jau 1997 m. pabaigoje, šis nutarimas tik formaliai įteisino jau anksčiau prasidėjusį ir vykusį procesą. Taip pat reiktų pažymėti, kad leidimas Ūkio ministerijai derybose su vienu iš suinteresuotų bendrovių, išreiškusių tik ketinimą dalyvauti Lietuvos naftos ūkio įmonių privatizavime, prisiimti finansinius įsipareigojimus buvo duotas ne tik nesant sprendimo pripažinti „Williams International Company“ investuotoju, bet net ir nesant patvirtintos objekto privatizavimo programos.
102. Tą pačią dieną buvo priimtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 303 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, kuriuo Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus“ projektui ir nutarė pateikti jį Seimui bei prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti projektą ypatingos skubos tvarka. Minėtame Seimo nutarimo projekte buvo siūloma numatyti, kad Seimas siūlo Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai įstatymų nustatyta tvarka derėtis, taikant konkurencijos metodus, su JAV kompanija „Williams International Company“ dėl jos investicijų į statomą Būtingės naftos terminalą bei kitus Lietuvos energetikos objektus ir dėl akcijų įsigijimo bei įmonių valdymo ir pasirašyti atitinkamas sutartis, prisiimant finansinius ir kitus įsipareigojimus, laikantis tam tikrų nuostatų, iš kurių paminėtina nuostata investitoriui (kaip tekste – Komisijos past.) suteikti teisę įsigyti iki 33 procentų akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Naftotiekis“ ir „Mažeikių nafta“ akcijų (didinant AB „Mažeikių nafta“ įstatinį kapitalą papildomais įnašais ir (ar) tiesioginių derybų būdu Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka), taip pat nuostata, kad gali teikti garantijas dėl imamų paskolų, neviršijant 50 procentų bendros bendrovėms teikiamų ir suteiktų paskolų sumos.
103. Seimo nutarimo „Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus“ projekto aiškinamajame rašte, pasirašytame l. e. p. ūkio ministro V. Babiliaus, patvirtinta, kad į Ūkio ministeriją kreipėsi JAV kompanija „Williams International Company“. Ji aktyviai domisi naftos ūkio sektoriaus objektais. Derybose su šia kompanija aptartos pagrindinės sąlygos, kuriomis ši kompanija investuotų į Lietuvos energetikos sektoriaus objektus ir kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe šiuos objektus valdytų. Taigi aiškinamasis raštas dar kartą patvirtina tai, kad ne Lietuvos pusė nustatė privatizavimo sąlygas, kurias privalėtų tenkinti potencialus investuotojas, o atvirkščiai – investuotojas nustatė sąlygas, su kuriomis Lietuvos pusė turėjo sutikti.
104. Vertindama Seimo nutarimo „Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus“ projekto pateikimą Lietuvos Respublikos Seimui, Komisija pažymi, kad įstatymų, reglamentuojančių derybų su užsienio investuotojais tvarką, tuo metu nebuvo (tą konstatavo Seimo kanceliarijos Juridinis skyrius 1998 m. kovo 17 d. išvadoje). Taip pat pažymėtina, kad Komisija neturi duomenų, patvirtinančių, kad Vyriausybės kreipimasis į Seimą dėl leidimo derėtis su potencialiu investuotoju dėl tam tikrų objektų privatizavimo būtų įprasta privatizavimo praktika. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Seimo kanceliarijos Juridinio skyriaus 1998 m. kovo 17 d. išvadą, konstatavusią, kad kai kurios nutarimo nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, darytina išvada, kad Vyriausybės siekį gauti Seimo pritarimą deryboms su JAV kompanija „Williams International Company“ bei Lietuvos prisiimamus įsipareigojimus lėmė ne tik faktas, kad pačios derybos vyko ne Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ir tai, kad su „Williams International Company“ suderėtos privatizavimo sąlygos prieštaravo kai kuriems įstatymams.
105. Nepaisant to, kad Seimas nepriėmė Vyriausybės pateikto Seimo nutarimo „Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus“, o nutarimo priėmimas, Komisijos nuomone, iš esmės buvo būtina sąlyga, leidžianti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pasirašyti su „Williams International Company“ atitinkamus susitarimus, įtvirtinančius galimus Lietuvos įsipareigojimus, 1998 m. kovo 17 d. tarp Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, atstovaujamos ūkio ministro V. Babiliaus, ir „Williams International Company“, atstovaujamos generalinio direktoriaus Don. L. Wirutho, buvo pasirašytas Susitarimas dėl principų.
106. Analizuojant, ar ūkio ministras V. Babilius turėjo įgaliojimus pasirašyti šį susitarimą, pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė jokiu teisės aktu ūkio ministro V. Babiliaus konkrečiai nebuvo įgaliojusi pasirašyti susitarimo, įtvirtinančio Lietuvos Respublikos įsipareigojimus. 1998 m. kovo 17 d. pasirašytame Susitarime dėl principų nustatyta, kad Ūkio ministerija šį susitarimą sudaro veikdama pagal savo galią ir įgaliojimą, suteiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 11 d. Nr. 6, tačiau tą dieną nebuvo priimtas joks Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. Komisijos nuomone, Susitarime dėl principų minimas „Lietuvos Respublikos Vyriausybės vasario 11 d. Nr. 6“ yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 11 d. posėdžio protokolas, kuriuo Ūkio ministerija buvo įpareigota užtikrinti, kad su JAV kompanija „Williams International Company“ įstatymų nustatyta tvarka būtų deramasi ir pasirašoma sutartis dėl AB „Būtingės nafta“ paskutinės laidos akcijų emisijos nevisiškai apmokėtų akcijų pardavimo. Vertinant šią posėdžio protokolo formuluotę bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 4 d. posėdžio protokolą, kuriame ūkio ministrui V. Babiliui buvo pavesta, pasibaigus deryboms, pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus dėl nurodytos kompanijos galimo investavimo į šalies energetikos objektus sąlygų ir svarbiausių sutarties projekto nuostatų, galima daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. vasario 11 d. posėdžio protokolu Ūkio ministeriją įpareigojo tik vesti derybas su JAV kompanija „Williams International Company“ laikantis tam tikrų nuostatų. Tą patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 304 „Dėl įgaliojimų V. Babiliui suteikimo“, kuriuo ūkio ministras buvo įgaliotas tik tęsti derybas su JAV kompanija „Williams International Company“ dėl jos ketinimų įsigyti AB „Būtingės nafta“ akcijų ir investavimo į kitus Lietuvos energetikos objektus sąlygų. Nors Ūkio ministerijai vedant derybas (kol Lietuvos Respublikos Seimas priims sprendimą pritarti deryboms) buvo suteikta teisė prisiimti finansinius įsipareigojimus iki vieno milijono litų, tai buvo susiję tik su investuotojo patirtų išlaidų kompensavimu, tą įrodo ir pasirašytas Susitarimas dėl principų.
107. Komisija pažymi, kad Susitarime dėl principų minimame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 11 d. posėdžio protokole Nr. 6 nustatytas įpareigojimas net ir formaliai negalėjo būti laikomas pakankamu pagrindu Ūkio ministerijai pasirašyti tam tikrus susitarimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. lapkričio 29 d. nutarime konstatavo, kad „pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalį visi valstybės valdymo reikalai, Konstitucijoje ir įstatymuose priskirti Vyriausybės kompetencijai, sprendžiami priimant nutarimus. Vyriausybės nutarimas yra teisės aktas, kuriuo Vyriausybė sprendžia valstybės valdymo reikalus. Valstybės valdymo reikalai negali būti sprendžiami Vyriausybei priimant kitos rūšies aktą“. Tame pačiame nutarime taip pat įtvirtinta, kad „teisinės valstybės principo esminis elementas taip pat yra tas, kad galioja tik paskelbti teisės aktai ir kad jie galiotų į ateitį, – svarbi teisinio tikrumo prielaida. Pagal Konstituciją Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, visada turi priimti nutarimus, ir jie turi būti paskelbti nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybės priimami teisės aktai yra norminiai, ar individualūs, taip pat nepriklausomai nuo to, kokiam subjektui ar subjektų ratui jie skirti“. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad ūkio ministras V. Babilius tinkama teisine forma buvo įgaliotas derėtis su JAV kompanija „Williams International Company“ tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 304. Tuo tarpu pasirašyti kokį nors susitarimą, įtvirtinusį Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, Ūkio ministerija, Komisijos nuomone, neturėjo. L. L. Andrikienė Komisijai paaiškino, kad vėliau buvo sušauktas Vyriausybės posėdis ir V. Babiliui buvo suteikti įgaliojimai „toliau derėtis“. Tai, Komisijos nuomone, tebuvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bandymas išvengti galimo politinio skandalo, o gal ir ūkio ministro V. Babiliaus baudžiamosios atsakomybės.
108. Taigi Komisija konstatuoja, kad be Vyriausybės suteiktų įgaliojimų tęsti derybas su JAV kompanija „Williams International Company“ ir, vedant derybas, prisiimti finansinius įsipareigojimus iki 1 mln. litų Ūkio ministerija neturėjo. Konkretus įgaliojimų turinys tinkama teisine forma turėjo būti įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktame Seimo nutarime „Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus“. Tačiau Seimui šio nutarimo nepriėmus ir atitinkamai ūkio ministrui V. Babiliui Susitarimą dėl principų pasirašius iš esmės neturint tam įgaliojimų, Komisijos nuomone, Ūkio ministerija bei ūkio ministras V. Babilius viršijo savo kompetenciją. Atsižvelgdama į tai, Komisija pažymi, kad kai kurios Susitarimo dėl principų nuostatos laikytinos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei įstatymuose nustatytos Ūkio ministerijos, o kartu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kompetencijos viršijimu.
109. Taip pat svarstytina, ar Susitarimas dėl principų, kuriuo buvo susitarta imtis visų priemonių, kad JAV kompanija „Williams International Company“ įsigytų akcijų paketus AB „Būtingės nafta“, AB „Naftotiekis“ bei AB „Mažeikių nafta“, atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 109 „Dėl energetikos, ryšių, transporto bei kitų didesnių įmonių privatizavimo“, nustačiusi, kad AB „Mažeikių nafta“ turi būti privatizuojama viešo konkurso arba konkursinių derybų būdu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat nėra aišku, ar iš viso buvo, o jeigu buvo, kas atliko Susitarimo dėl principų teisinę bei jo pasekmių analizę. Komisijai apskritai kilo abejonių, ar ūkio ministras V. Babilius, 1998 m. vasario 14 d. pasirašydamas pirmąjį Susitarimą dėl principų, visiškai suprato prisiimamų įsipareigojimų turinį. Susitarimo dėl principų 9 straipsnio 9.5. dalis nustato, kad „šis Susitarimas yra sudarytas lietuvių bei anglų kalbomis. Anglų kalba bus laikoma vyraujančia“.
110. Reikia pažymėti, kad nors Susitarime dėl principų abi Šalys (Ūkio ministerija ir „Williams International Company“) ir atkreipė dėmesį į faktą, kad AB „Mažeikių nafta“ privatizavimas jau yra vykdomas ir Vyriausybei paskelbus kitus AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo konkurso laimėtojus, Williams neprieštaraus tokiam Vyriausybės sprendimui, tačiau jau kita nuostata Šalys įsipareigojo imtis visų reikalingų priemonių, kad būtent „Williams International Company“ įsigytų 33 procentus AB „Mažeikių nafta“ akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad ūkio ministras buvo įgaliotas tik derėtis dėl privatizavimo sąlygų, Komisijos nuomone, V. Babilius akivaizdžiai viršijo savo kompetenciją Susitarime dėl principų, įtvirtindamas, kad Ūkio ministerija balsuos už tai, kad „Williams“ būtų visų projektų operatorė ir už tai šiai kompanijai bus mokamas sutartas atlyginimas arba už tai, kad „Williams“ pasiūlytas kandidatas bus paskirtas į kiekvieno projekto generalinio direktoriaus postą su teise vadovauti visų bendrų įmonių reikalams. Atsižvelgiant į tai, kad Susitarimo dėl principų pasirašymo metu jau buvo vykdomas AB „Mažeikių nafta“ privatizavimas, svarstytina ir nuostata, kad „Williams“ bus suteikta pirmenybės teisė išpirkti Vyriausybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, jeigu ministerija, Vyriausybė ar Lietuva nuspręs jas parduoti. Beje, abi šalys pripažino, kad, norint įgyvendinti nuostatą dėl „Williams“ pirmenybės teisės įsigyti projekto bendrovės akcijas, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos norminius aktus.
111. Pažymėtina tai, kad Susitarime dėl principų Ūkio ministerija įgaliojo „Williams International Company“ ne tik vesti derybas su Rusijos transportuotojais ir Vakarų naftos kompanijomis dėl naftos tiekimo sutarčių, bet ir derėtis abiejų šalių vardu bei susitarti iš esmės su Rusijos bendrovėmis dėl kiekvienos jų individualaus akcijų paketo AB „Būtingės nafta“, AB „Naftotiekis“ bei AB „Mažeikių nafta“, kartu visiškai atleidžiant „Williams“ nuo atsakomybės, kuri gali kilti dėl Rusijos akcininko ar akcininkų pasirinkimo. Pabrėžtina dar ir tai, kad viename Susitarimo dėl principų punkte nustatyta, jog „Williams“ derėtis abiejų šalių vardu su naftos transportuotojais bei Rusijos bendrovėmis įgalioja Ūkio ministerija, o kitame jau nustatyta, kad „Williams“ derėtis įgalioja pati Vyriausybė. Komisijos nuomone, Ūkio ministerija negalėjo suteikti tokių įgaliojimų „Williams“, nes ne tik pačiai ministerijai nebuvo suteikta atitinkama kompetencija, tačiau tai neatitiko ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatų, kad Turto fondas, t. y. specialiai privatizavimui vykdyti įsteigta valstybės institucija, ieško investuotojų privatizavimo objektams. Komisija plačiau nenagrinėjo smulkių įsipareigojimų, prisiimtų Susitarimu dėl principų, tačiau kaip pavyzdį nori pateikti Susitarimo dėl principų 8 straipsnio 5 dalies vii punktą, kuriuo Ūkio ministerija įsipareigoja kompensuoti visas pagrįstas delegacijų priėmimo išlaidas. Komisija atkreipia dėmesį, kad Susitarimo dėl principų angliškame tekste šis Ūkio ministerijos įsipareigojimas yra kompensuoti „all reasonable hospitality and entertainment costs for delegations“ (visas pagrįstas delegacijų priėmimo ir pasilinksminimo (pabr. Komisijos) išlaidas – angl. Komisijos past.).
112. Atkreiptinas dėmesys, kad nors tuo metu jau buvo pradėtas AB „Mažeikių nafta“ privatizavimas (jau buvo sudaryta sutartis su „Banque Paribas“ dėl AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo programos parengimo), Susitarime dėl principų įtvirtinta nuostata, kad Ūkio ministerija ir Vyriausybė vienus metus nuo AB „Būtingės nafta“ akcijų pirkimo sandorio sudarymo aktyviai neieškos ir nepradės derybų arba nesudarinės jokių sutarčių ar neprisiims jokių įsipareigojimų su jokiu asmeniu ar įmone, išskyrus „Williams“, dėl potencialių projektų, tarp jų ir AB „Mažeikių nafta“. Svarstytina, ar įsipareigojimas vienus metus nesudarinėti jokių sutarčių ar neprisiimti jokių įsipareigojimų su jokiu asmeniu ar įmone, išskyrus „Williams“, negalėjo būti viena iš priežasčių, lėmusių AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo proceso sulėtėjimą. V. Junevičius Komisijai paaiškino, kad tiesioginės derybos pašalino Europos reikalų ministeriją iš privatizavimo proceso.
113. Komisija atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl įgaliojimų V. Babiliui suteikimo“ įgaliojo pačią Ūkio ministeriją prisiimti finansinius įsipareigojimus, Susitarime dėl principų Ūkio ministerija įsipareigojo užtikrinti, kad ir AB „Būtingės nafta“, ir AB „Naftotiekis“ apmokės „Williams“ visas transporto, telekomunikacinių paslaugų, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas, kurias patyrė visi „Williams“, jos dukterinių įmonių, agentų ar konsultantų darbuotojai nuo 1997 m. gruodžio 1 d. (pabr. Komisijos) šio Susitarimo dėl principų sudarymo ir įgyvendinimo tikslais. Pabrėžtina ir tai, kad Ūkio ministerija, dar nesant nei Lietuvos Respublikos Seimo pritarimo deryboms su „Williams International Company“, nei jokios garantijos, kad pagal investuotojo pageidavimus bus keičiami Lietuvos Respublikos įstatymai, nei garantijos, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritars Susitarimo dėl principų nuostatoms, įsipareigojo tuo atveju, jeigu nebus užtikrinta tinkama teisinė bazė Susitarimo dėl principų nuostatoms įgyvendinti arba Ūkio ministerija atsisakys pasirašyti galutinį susitarimą pagal Susitarimo dėl principų nuostatas, ar kitais Ūkio ministerijos pasitraukimo atvejais kompensuoti visas išlaidas, kurias „Williams“ patyrė siekdama sudaryti ir vykdyti šį Susitarimą, tarp jų ir visų potencialaus investuotojo samdytų asmenų kelionių, maitinimo, nakvynės, telekomunikacijų ir kitas turėtas išlaidas. Kitais žodžiais tariant, Ūkio ministerija įsipareigojo kompensuoti visas potencialaus investuotojo išlaidas, kurias pastarasis patyrė savo valia bei rizika domėdamasis investavimo galimybėmis Lietuvoje, tačiau neturėdamas jokių išankstinių garantijų iš Lietuvos pusės. Tai, kad Susitarimas dėl principų buvo palankesnis ir naudingesnis „Williams International Company“, rodo ir nuostatos, pagal kurias, Ūkio ministerijai neužtikrinus Susitarimo dėl principų nuostatų įgyvendinimo, Ūkio ministerija kompensuoja visas išlaidas, kurias „Williams“ patyrė siekdama sudaryti ir vykdyti Susitarimą dėl principų, o tuo tarpu, jeigu „Williams“ neužtikrina Susitarimo dėl principų nuostatų įgyvendinimo, „Williams“ įsipareigoja Ūkio ministerijai kompensuoti tik išlaidas, kurias ji patyrė po Susitarimo dėl principų pasirašymo dienos vykdydama šį Susitarimą. Pažymėtina, kad Ūkio ministerija įsipareigojo kompensuoti „Williams International Company“ turėtas išlaidas neatsižvelgiant į tai, ar Seimas pritars, ar nepritars tiesioginėms deryboms su „Williams“. Vienintelis skirtumas yra tas, kad, Seimui nepritarus deryboms, būtų kompensuojamos išlaidos, turėtos nuo 1997 m. gruodžio 1 d., bet ne daugiau kaip 1 mln. litų, o pritarus – laikotarpis ir suma nebuvo numatyti. Komisijos nuomone, šis dokumentas įrodo, kad derybos su „Williams International Company“ buvo pradėtos ne vėliau kaip 1997 m. gruodžio 1 d., tačiau pirmieji kontaktai buvo ankščiau.
114. Atsižvelgiant į išdėstytus Ūkio ministerijos įsipareigojimus, galima konstatuoti, kad Ūkio ministerija bei ūkio ministras V. Babilius, įsipareigodamas dėl kai kurių Susitarimo dėl principų nuostatų, akivaizdžiai viršijo savo kompetenciją. Pabrėžtina, dėl Susitarimo dėl principų taikymui ir aiškinimui buvo pasirinkta ne Lietuvos Respublikos teisė, o Nyderlandų Karalystės įstatymai. Be to, buvo sulygta, kad visi ginčai, nesutarimai ar pretenzijos, kylančios iš šio Susitarimo, bus sprendžiami arbitraže Amsterdame pagal Nyderlandų Karalystės arbitražinio instituto taisykles. Komisijos nuomone, Nyderlandų teisės pasirinkimas akivaizdžiai silpnino Lietuvos pusės galimybes ginti savo pozicijas teisinėmis priemonėmis.
115. Nors Susitarimas dėl principų, kuriame inter alia buvo numatyta, kad Seimo pritarimas tiesioginėms deryboms su „Williams“ bus gautas 1998 m. kovo mėnesį, buvo pasirašytas jau 1998 m. kovo 17 d., tačiau tik 1998 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus“ (Žin., 1998, Nr. 28-734), kurioje iš esmės pakartotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikto Seimo nutarimo „Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus“ projekto nuostatos. Rezoliucijos, o ne Seimo nutarimo, forma galėjo būti pasirinkta dėl to, kad Seimo kanceliarijos Juridinis skyrius savo išvadose buvo konstatavęs, jog teikiamo Seimo nutarimo kai kurios nuostatos prieštarauja įstatymams, o įstatymų lydimieji teisės aktai negali prieštarauti Konstitucijai ir įstatymams. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą rezoliucija yra Seimo nenorminis aktas, priimamas, kai reikia raštu išreikšti Seimo nuomonę kokiu nors valstybei svarbiu klausimu, jos turiniui netaikomi tokie reikalavimai kaip įstatymų lydimiesiems aktams. Tad šia rezoliucija Seimas išreiškė savo politinę valią keisti įstatymus pagal potencialaus investuotojo nustatytas sąlygas. Nors šiuo dokumentu Seimas tik išreiškė savo politinį pritarimą deryboms su „Williams International Company“, tačiau, Komisijos nuomone, toks pritarimas turėjo būti išreikštas dar prieš Ūkio ministerijai pasirašant atitinkamus susitarimus ir prisiimant konkrečius įsipareigojimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dar 1998 m. kovo 4 d. Vyriausybės posėdžio protokole buvo užfiksuota, kad privatizavimas turi būti vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o netrukus 1999 m. kovo 19 d. Seimo rezoliucijoje buvo Vyriausybei pasiūlyta parengti ir pateikti Seimui įstatymų ir teisės aktų, reikalingų rezoliucijos nuostatoms įgyvendinti, projektus. Be to, Komisija, vertindama 1998 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliuciją, atkreipė dėmesį į tai, kad rezoliucijoje yra minima JAV korporacija „Williams“. Komisija konstatuoja, kad žodžiai „JAV korporacija „Williams“ šioje rezoliucijoje pavartoti netiksliai, nes nėra aišku, apie kurią įmonę kalbama – ar apie „Williams Companies, Inc.“, ar apie „Williams International Company“, kuri yra dukterinė „Williams Companies“ bendrovė.
116. Įvertinus Susitarimo dėl principų nuostatas bei teikto Seimo nutarimo „Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus“ projekto ir priimtos Seimo rezoliucijos „Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus“ nuostatas, vis dėlto galima konstatuoti, kad politinis sprendimas keisti įstatymus dėl vienos bendrovės privatizavimo bei priimti „Williams International Company“ pareikalautas privatizavimo sąlygas neformaliai buvo priimtas jau prieš V. Babiliui pasirašant Susitarimą dėl principų. S. Burbienė Komisijai paaiškino, kad rezoliucija, o ne Seimo nutarimas buvo priimta ne tik dėl teisinių motyvų, bet ir norint sumažinti politinį pasipriešinimą.
117. Eltos pranešime teigiama, kad 1998 m. kovo 23 d. Respublikos Prezidentas V. Adamkus sveikino korporacijos „Williams“ ketinimus investuoti į Būtingės terminalo statybą. V. Adamkus Komisijai paaiškino, kad apie darybų inicijavimą nebuvo informuotas, kad jam buvo teikiama tik bendro pobūdžio informacija. Komisija, vertindama tokį Respublikos Prezidento sveikinimą, atkreipė dėmesį, kad Respublikos Prezidentas kalba tik apie „Williams International Company“ investicijas į Būtingės terminalo statybą, nors jau 1998 m. kovo 17 d. pasirašytas Susitarimas dėl principų numatė platesnes „Williams International Company“ investavimo galimybes.
118. Pažymėtina, kad politinis sprendimas pradėti tiesiogines derybas su „Williams International Company“ dėl AB „Būtingės nafta“, AB „Naftotiekis“ ir AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo buvo priimtas dar iki Susitarimo dėl principų pasirašymo, tuo tarpu „Banque Paribas“ – oficialus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas privatizuojant AB „Mažeikių nafta“ – tik 1998 m. balandžio 7 d. viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijai pateikė Strateginę ataskaitą, kurioje yra apibendrinama tarptautinė įmonės pardavimo strateginiam investuotojui praktika ir, įvertinus Lietuvos situaciją, siūloma vykdyti tiesiogines derybas, taip pat pateikiamos priežastys, kodėl „Williams“ yra logiškas pasirinkimas. Atsižvelgiant į tokį aplinkybių sutapimą bei į gana neišsamų ir iš esmės neparemtą „Banque Paribas“ išvadų pagrindimą, Komisija mano, kad „Banque Paribas“ siūlymas vesti tiesiogines derybas su „Williams“ buvo tiesiog formalumas, tik įtvirtinantis Lietuvos naftos ūkio sektoriaus privatizavimo srityje susiklosčiusią situaciją ir jau priimtus Lietuvos pusės įsipareigojimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad ankstesniuose „Banque Paribas“ dokumentuose jų pozicija buvo visiškai kitokia.
119. Komisija atkreipia dėmesį, kad Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijos 1998 m. balandžio 30 d. posėdyje (protokolas Nr. 19) buvo konstatuota, kad komisijos nariai nėra susipažinę su sutartimi tarp Ūkio ministerijos ir „Williams International“, todėl neturi išsamios informacijos apie Projektą ir apie tai, koks turėtų būti konsultanto vaidmuo jame. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad 1998 m. kovo 17 d. pasirašytas Susitarimas dėl principų, kuriame Ūkio ministerija įsipareigoja imtis priemonių, kad „Williams“ įsigytų AB „Mažeikių nafta“ akcijų, buvo nežinomas Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijai, nors būtent ši ir buvo įgaliota vykdyti AB „Mažeikių nafta“ privatizavimą. Komisija gali tik preziumuoti, kad Viešo konkurso komisijos energetikos įmonėms privatizuoti nariai šios informacijos neturėjo dėl konfidencialumo susitarimo, bet tai vargu ar pateisinama priežastis. Taigi Komisija daro išvadą, kad Ūkio ministerijai įsipareigojant „Williams International Company“ dėl AB „Mažeikių nafta“ akcijų perleidimo buvo nesilaikyta ne tik Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, priimtų siekiant sudaryti sąlygas AB „Mažeikių nafta“ privatizavimui.
120. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 23 d. pavedimą, 1998 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 32-2899 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus“ nuostatų įgyvendinimo“ Vyriausybei pateikė Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Būtingės nafta“ įstatinio kapitalo didinimo ir reikalavimų akcijų paketų savininkams įstatymo pakeitimo ir papildymo bei Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Aiškinamajame rašte buvo teigiama, kad AB „Lietuvos nafta“ steigimas faktiškai užkerta kelią privatizuoti naftos ūkio įmones, be to, Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatyme nustatyta, kad šiai akcinei bendrovei negali priklausyti mažiau kaip 34 procentai AB „Būtingės nafta“, AB „Naftotiekis“ ir AB „Mažeikių nafta“ akcijų. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad valstybei nuosavybės teise AB „Naftotiekis“ turi priklausyti akcijų paketas, suteikiantis ne mažiau kaip 51 procentą balsų, AB „Būtingės nafta“ – ne mažiau kaip 34 procentus balsų, o AB „Mažeikių nafta“ – daugiau kaip 25 procentus balsų. Atsižvelgiant į tai, siūloma nesteigti AB „Lietuvos nafta“, o Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymą panaikinti kaip netikslingą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 431 pritarė Ūkio ministerijos pateiktam Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Būtingės nafta“ įstatinio kapitalo didinimo ir reikalavimų akcijų paketų savininkams įstatymo pakeitimo ir papildymo bei Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui ir paprašė Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti nurodytą projektą ypatingos skubos tvarka.
121. Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. balandžio 28 d. priėmė Ūkio ministerijos parengtą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą (Žin., 1998, Nr. 44-1201), kuris užbaigė dėl neaiškių priežasčių taip ir neprasidėjusį AB „Lietuvos nafta“ steigimo procesą, už kurį buvo atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Tą pačią dieną buvo priimtas ir Lietuvos Respublikos investicijų į akcines bendroves „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ bei „Naftotiekis“ ir reikalavimų akcijų paketų savininkams įstatymas (Žin., 1998, Nr. 44-1200), kuris iš esmės pakartojo Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus“ nuostatas, nustatančias, kad valstybei nuosavybės teise turi priklausyti akcijų paketas, suteikiantis AB „Naftotiekis“ ne mažiau kaip 51 procentą balsų, AB „Būtingės nafta“ – ne mažiau kaip 34 procentus balsų, AB „Mažeikių nafta“ – daugiau kaip 25 procentus balsų, taip pat ir tai, kad kiekvienam visų trijų akcinių bendrovių akcininkui, išskyrus valstybę, kartu su jo kontroliuojamais subjektais negali priklausyti bent vienos iš šių bendrovių akcijų paketas, suteikiantis daugiau kaip 33 procentus balsų. Tačiau įstatyme įtvirtinta ir nauja nuostata, leidžianti didinti AB „Naftotiekis“ įstatinį kapitalą papildomais įnašais, netaikant kai kurių Akcinių bendrovių įstatymo bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatų. Taigi nors įstatymas iš esmės pakartojo Seimo rezoliucijos nuostatas, jame buvo įtvirtintos ir kitos sąlygos, turėjusios palengvinti strateginiams investuotojams įsigyti naftos ūkio sektoriaus įmonių akcijų. Beje, svarbu pažymėti, kad Ūkio ministerijos parengtame įstatymo projekte buvo nustatyta, kad strateginius investuotojus, kuriems suteikiama teisė įsigyti akcinių bendrovių „Mažeikių nafta“, „Būtingės nafta“ ir „Naftotiekis“ akcijų, patvirtina Vyriausybė, tačiau Seimo priimtame įstatyme įtvirtinta, kad strateginius investuotojus Vyriausybės teikimu pripažįsta Seimas. Nors šiuo įstatymu Seimas nepriėmė sprendimo kurį nors subjektą pripažinti strateginiu investuotoju, tačiau, atsižvelgiant į Seimo rezoliucijos „Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus“ nuostatų perkėlimą į minėtą įstatymą, galima daryti išvadą, kad įstatymas rengtas specialiai „Williams International Company“.
122. S. Burbienė Komisijai paaiškino, kad buvo aišku, jog toks komercinis objektas valstybės nuosavybe neišliks. Įstatymai buvo svarstomi vykstant labai dideliam spaudimui (tokie argumentai kaip „mūsų neleis į NATO“). „Jau tada matėsi, kad viskas baigsis blogai“, „ekonomikos buvo mažiausiai“, „visa ekonominė logika buvo paskutinėje vietoje“.
123. 1998 m. balandžio 28 d. buvo priimtas Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 41(1)-1131), įsigaliojęs 1998 m. gegužės 1 d., kuriuo inter alia buvo panaikinta Europos reikalų ministerija. Komisijos nuomone, Europos reikalų ministerijos panaikinimas buvo tiesiogiai susijęs su Europos reikalų ministrės L. L. Andrikienės principinga pozicija ir jos atskleista ir paviešinta informacija apie prasidėjusias Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir „Williams“ derybas 1998 m. vasario mėnesį.
124. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 520 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 442 „Dėl viešo konkurso komisijų sudarymo ir jų įgaliojimų privatizuojant įmones, įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 109 „Dėl energetikos, ryšių, transporto bei kitų didesnių įmonių privatizavimo“ patvirtintą sąrašą“ dalinio pakeitimo ir viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijos įgaliojimų“ (Žin., 1998, Nr. 41-1135), įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. kovo 19 d. rezoliuciją „Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 304 „Dėl įgaliojimų V. Babiliui suteikimo“, nustatė, kad Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisija, vykdydama jai suteiktus įgaliojimus, priimamus savo sprendimus dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo ir akcinių bendrovių „Būtingės nafta“ bei „Naftotiekis“ akcijų emisijos privalo derinti su Ūkio ministerija, atsižvelgdama į pasiektus derybų su potencialiais strateginiais investuotojais rezultatus. Taip pat iš dalies buvo pakeista viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijos sudėtis: naujuoju pirmininku paskirtas Valstybės turto fondo direktorius S. Vaitkevičius, o ankstesnis komisijos pirmininkas V. Junevičius paskirtas paprastu komisijos nariu. Komisijos nuomone, toks V. Junevičiaus paskyrimas eiliniu nariu buvo atsakymas už jo 1998 m. kovo 3 d. pažymą, įvertinančią Susitarimą dėl principų.
125. Minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas tik patvirtina faktą, kad Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 1998 metų pradžioje įgavo vis didesnę reikšmę AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese. Komisijos nuomone, tai gali būti vertintina kaip įrodymas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pamažu svarbiausius įgaliojimus AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese suteikė ne Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka įsteigtoms privatizavimo institucijoms, o Ūkio ministerijai, kuriai vadovavęs ministras V. Babilius, savo iniciatyva pradėjęs derybas su „Williams“, Vyriausybės buvo įgaliotas jas ir tęsti.
126. Ūkio ministerijos pozicijos stiprėjimo AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese požiūriu taip pat paminėtinas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 662 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 442 „Dėl viešo konkurso komisijų sudarymo ir jų įgaliojimų privatizuojant įmones, įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 109 „Dėl energetikos, ryšių, transporto bei kitų didesnių įmonių privatizavimo“ patvirtintą sąrašą“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 53-1461). Juo Ūkio ministerija buvo įpareigota sudaryti ekspertų grupę, kuri nagrinėtų potencialių pirkėjų – strateginių investuotojų pasiūlymus dėl akcinių bendrovių „Mažeikių nafta“, „Būtingės nafta“ ir „Naftotiekis“ veiklos ir dėl numatomų sudaryti su potencialiais pirkėjais – strateginiais investuotojais sandorių dokumentų bei teiktų savo išvadas Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijai. Taigi ir šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas patvirtina išskirtinę Ūkio ministerijos reikšmę ruošiantis AB „Mažeikių nafta“ privatizavimui. Tačiau taip pat svarbu pažymėti, kad to paties nutarimo nuostatomis anksčiau sudaryta Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijai buvo pavesta kartu su Turto fondu ir valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytojais parengti ir vykdyti ne tik viešus tarptautinius konkursus, tačiau taip pat ir konkursines derybas dėl įmonių privatizavimo. Taigi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė netiesiogiai įgalino būtent Viešų tarptautinių konkursų ir konkursinių derybų komisiją vykdyti Ūkio ministerijos jau anksčiau su „Williams International Company“ pradėtas derybas dėl AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime buvo pakartota nuostata, kad vieši tarptautiniai konkursai ir konkursinės derybos dėl įmonių, įtrauktų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 109 patvirtintą sąrašą, rengiami pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, o viešus tarptautinius konkursus ir konkursines derybas dėl objektų privatizavimo programų rengimo ir šių objektų privatizavimo organizuoja ir skelbia Turto fondas Privatizavimo komisijos pritarimu. Atsižvelgiant į tai, kad Viešų tarptautinių konkursų ir konkursinių derybų komisija pati turėjo įgaliojimus nagrinėti konkursinių derybų metu gautus pasiūlymus bei įvertinti juos pagal Komisijos nustatytus kriterijus, svarstytina, kodėl būtent Ūkio ministerija buvo įgaliota sudaryti papildomą ekspertų grupę potencialių pirkėjų–strateginių investuotojų pasiūlymams ir numatomiems sandorio dokumentams nagrinėti ir kodėl būtent pasiūlymams tik dėl akcinių bendrovių „Mažeikių nafta“, „Būtingės nafta“ ir „Naftotiekis“ privatizavimo. Komisijos nuomone, minėta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostata leidžia daryti išvadą, kad akcinių bendrovių „Mažeikių nafta“, „Būtingės nafta“ ir „Naftotiekis“ privatizavimas buvo vykdomas pagal išskirtines sąlygas, atsižvelgiant būtent į derybų su „Williams International Company“ metu pasiektus susitarimus bei Ūkio ministerijos indėlį ir vaidmenį šiose derybose.
127. Vadovaudamasis minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 662, ūkio ministras V. Babilius 1998 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 201 „Dėl ekspertų darbo grupės sudarymo“ sudarė ekspertų darbo grupę nagrinėti potencialių pirkėjų–strateginių investuotojų pasiūlymams dėl akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ veiklos bei dėl numatomų sudaryti su potencialiais pirkėjais – strateginiais investuotojais sandorių dokumentų ir teikti išvadas Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisijai ekspertų grupę, o jos pirmininku paskyrė A. Girčį – Ūkio ministerijos Įmonių valdymo departamento direktoriaus pavaduotoją.
128. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 1998 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 52-04-3749 „Dėl strateginio investitoriaus pripažinimo“ Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė Seimo nutarimo „Dėl strateginio investitoriaus pripažinimo“ projektą, kuriuo „Williams International Company“ siūloma pripažinti strateginiu investuotoju, suteikiant jam teisę įstatymų nustatyta tvarka įsigyti akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ akcijų. Rašte buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. kovo 19 d. priėmė rezoliuciją „Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus“, kuria pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos deryboms su JAV korporacija „Williams“ dėl jos investicijų į akcines bendroves „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ ir jų akcijų įsigijimo. Tuo tarpu Seimo priimtame Lietuvos Respublikos investicijų į akcines bendroves „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ bei „Naftotiekis“ ir reikalavimų akcijų paketų savininkams įstatyme nustatyta, kad suteikiama teisė minėtų bendrovių akcijas įsigyti Vyriausybės teikimu Seimo pripažintiems strateginiams investuotojams. Todėl, įvertindama tai, kad priešderybinė stadija jau baigta ir prasidėjo oficialios derybos, kurių metu bus siekiama priimti abiem pusėms naudingus sprendimus, Ūkio ministerija prašo pritarti teikiamam Seimo nutarimui. Pažymėtina, kad Ūkio ministerijos rašte buvo nurodyta, kad derybos su JAV kompanija „Williams International Company“ dėl jos investicijų į tris Lietuvos naftos ūkio bendroves prasidėjo š. m. gegužės 18 d. ir galutinis jų etapas, per kurį planuojama pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, numatytas liepos mėnesio viduryje. Neaišku, kokių derybų pradžia minima šiame rašte, nes derybos su „Williams International Company“ tikrai jau vyko nuo 1997 m. gruodžio 1 d. (kaip nurodyta 1998 m. kovo 17 d. Ūkio ministerijos ir „Williams International Company“ pasirašytame Susitarime dėl principų).
129. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. birželio 10 d. posėdyje (protokolas Nr. 24) iš esmės pritarė Ūkio ministerijos pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl strateginio investitoriaus pripažinimo“ projektui bei nutarė jį pateikti Seimui, prašydama svarstyti nurodytąjį projektą ypatingos skubos tvarka, tačiau minėtas sprendimas taip ir nebuvo įformintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Komisija taip pat neturi duomenų, ar toks Seimo nutarimo projektas iš viso buvo užregistruotas Seime.
130. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 29 d. posėdyje (protokolas Nr. 32) svarstant klausimą dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“, akcinės bendrovės „Būtingės nafta“ ir akcinės bendrovės „Naftotiekis“ privatizavimo, buvo nutarta atsižvelgti į ūkio ministro V. Babiliaus informaciją apie derybas su JAV kompanija „Williams International Company“ ir pritarti jo pasiūlymui pasirašyti su šia kompanija ketinimų protokolą, numatant jame sujungti AB „Mažeikių nafta“, AB „Būtingės nafta“ ir AB „Naftotiekis“ ir vykdyti naują 33 procentų sujungtojo komplekso akcijų emisiją. Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, net nesant Seimo sprendimo pripažinti „Williams International Company“ strateginiu investuotoju, įgaliojo ūkio ministrą V. Babilių su nurodytąja JAV kompanija pasirašyti ketinimų protokolą, jame numatant konkrečias trijų Lietuvos naftos ūkio sektoriaus įmonių privatizavimo sąlygas bei abipusius įsipareigojimus. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė į Ketinimų protokolą įtraukti nuostatą, kad protokolas įsigalioja tik po to, kai Lietuvos Respublikos Seime bus priimti atitinkami įstatymai, tačiau tuo Lietuvos Respublikos Seimui buvo palikta galimybė tik pritarti Ūkio ministerijos ir „Williams International Company“ suderėtoms privatizavimo nuostatoms, o ne pačiam nustatyti pagrindinius reikalavimus dėl privatizavimo sąlygų. Taip pat buvo nustatyta, kad išlaidos, susijusios su konsultacijomis bei kitomis paslaugomis iki sutarties su JAV kompanija „Williams International Company“ pasirašymo ir jos įsigaliojimo, atlyginamos pagal atskirą susitarimą, kuriam turi būti pritarusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
131. Komisija, atsižvelgdama į aukščiau minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, konstatuoja, kad ir šiuo atveju ūkio ministro V. Babiliaus įgaliojimas pasirašyti Ketinimų protokolą su „Williams International Company“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nebuvo įformintas tinkama teisine forma (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu).
132. Pažymėtina, kad Ketinimų protokolas tarp Ūkio ministerijos ir „Williams International Company“ buvo pasirašytas 1998 m. liepos 29 d., t. y. tą pačią dieną, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgaliojo ūkio ministrą V. Babilių pasirašyti šį dokumentą. Tai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. liepos 29 d. posėdyje tik formaliai pritarė jau anksčiau „Williams International Company“ parengtame dokumente numatytoms privatizavimo sąlygoms. Komisija neturi duomenų, ar Ketinimų protokolo nuostatos buvo minėtos kompetentingų institucijų, ar ekspertų buvo vertinamos teisiniu ar ekonominiu požiūriu.
133. Ketinimų protokolu Ūkio ministerija ir „Williams International Company“ susitarė, kad prieš „Williams“ investiciją, Ministerija įsipareigoja, Lietuvos Respublikos Seimui pritarus, inicijuoti AB „Būtingės nafta“, AB „Naftotiekis“ ir AB „Mažeikių nafta“ bei jų dukterinių įmonių ir filialų susijungimą į vieną naują Projekto bendrovę bei dėti pastangas, kad tai įvyktų 1998 m. lapkričio mėnesį. Tuo tarpu „Williams“, remdamasis anksčiau pasirašyta sutartimi bei šiuo protokolu ir su sąlyga, kad galutiniam pirkimo variantui pritars „Williams“ direktorių valdyba ir Lietuvos Respublikos Seimas, nupirks akcijų kiekį, lygų 33 procentams visų išleistų ir galiojančių Projekto bendrovės akcijų. Ūkio ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu įsipareigojo ir sutiko, kad Vyriausybei visą laiką priklausys ne mažesnė kaip 18 procentų akcijų dalis projekto bendrovėje, o tuo atveju, jeigu bendra „Williams“ ir Vyriausybės akcijų dalis projekto bendrovėje taptų mažesnė nei 51 procentas dėl Vyriausybei ar jos atitinkamai institucijai priklausiusių akcijų pardavimo, perdavimo ar kitokio perleidimo, „Williams“ turės pirmumo teisę pirkti ar kitu būdu įsigyti akcijų dalį, kad „Williams“ turėtų galimybę padidinti savo akcijų dalį iki 51 procento.
134. Šalys Ketinimų protokolu sutarė, kad „Williams“ investicija bus pagrįsta 300 mln. JAV dolerių projekto bendrovės bendru akciniu kapitalo vertinimu. Vertinant šią Ketinimų protokolo nuostatą, neaišku, kokiu pagrindu tokia suma buvo įvertintas privatizuojamas objektas. Taip pat pažymėtina, kad pagal tuo metu galiojusio Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatas privatizavimo objektą turėjo vertinti Turto fondas ar jo sudaryta komisija, į kurią įtraukiami asmenys, turintys kvalifikacinius turto vertintojų pažymėjimus. Be to, ir Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisija Vyriausybės buvo įgaliota kartu su Turto fondu ir valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytojais nustatyti objektų privatizavimo sąlygas, tarp jų ir pardavimo kainą. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad Ūkio ministerija iš dalies viršijo įgaliojimus vienašališkai nustatydama privatizuojamo turto kainą.
135. Ketinimų protokole „Williams“ įsipareigojo, pritarus „Williams“ direktorių valdybai, investuoti 300 mln. JAV dolerių: pradiniu 150 mln. JAV dolerių įnašu už savo 33 procentų dalį naujojoje projekto bendrovėje, kurį sudarys 75 mln. JAV dolerių sumokėjimas grynais pinigais ir 75 mln. JAV dolerių garantuotas beprocentis vekselis, kuris bus apmokėtas per 30 dienų po projekto bendrovės audituotos finansinės 2001 metų ataskaitos; kapitaliniais įdėjimais į projekto bendrovę, kurie sudarys apie 150 mln. JAV dolerių. Pagal Ketinimų protokolą beprocentiniame 75 mln. JAV dolerių vekselyje bus numatyta, kad mokestinio įsipareigojimo suma bus sumažinta atitinkamai doleris už dolerį, atsižvelgiant į projekto bendrovės faktinio audituoto sukaupto pelno prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją 1999–2001 m. laikotarpiu trūkumą, lyginant su „Banque Paribas“ apskaičiuotu 1999–2001 m. pelnu prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją, nurodytu jų 1998 m. liepos 7 d. ataskaitoje.
136. Komisija pažymi, kad būtent ūkio ministro V. Babiliaus pasirašytame Ketinimų protokole atsirado projekto bendrovės apyvartinio kapitalo trūkumo terminas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimai šį trūkumą padengti. Minimame dokumente buvo numatyta, kad sandorio užbaigimo metu projekto bendrovės auditoriai nustatys projekto bendrovės grynąjį apyvartinį kapitalą ir tuo atveju, jeigu grynasis apyvartinis kapitalas sandorio užbaigimo metu yra mažesnis, negu tas apyvartinis kapitalas, kurį savo atskaitoje Vyriausybei 1997 m. gruodžio 31 d. nustatė Ernst&Young, Vyriausybė papildys pradžios grynąjį apyvartinį kapitalą išleisdama vekselį, kuriuo pasižadės pervesti projekto bendrovei lėšų kiekį, lygų apyvartinio kapitalo trūkumui. Ūkio ministerija taip pat įsipareigojo, kad nuo Ketinimų protokolo pasirašymo iki sandorio užbaigimo energetikos bendrovės be „Williams“ leidimo neprisiims jokių papildomų trumpalaikių ar ilgalaikių paskolų, nebent jos būtų skirtos Būtingės kapitaliniams įdėjimams finansuoti, o AB „Mažeikių nafta“ be „Williams“ leidimo nesiskolins jokių pinigų veiklos nuostoliams finansuoti bei potencialiems kapitalo trūkumams kompensuoti. Komisijos nuomone, prisiimdama tokius įsipareigojimus, įpareigojančius Vyriausybę kompensuoti apyvartinio kapitalo trūkumą bei įgaliojančius potencialų investuotoją iš esmės valdyti valstybei nuosavybės teise priklausančių objektų finansinę veiklą bei paskolų ėmimą, Ūkio ministerija viršijo savo kompetenciją. Minėta Ketinimų protokolo nuostata neatitiko ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatų, nustatančių, kad įmonių veiklos apribojimus nustato ir raštiškus sutikimus išduoda speciali privatizavimo institucija – Turto fondas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 442 būtent Viešo konkurso energetikos įmonėms privatizuoti komisija kartu su Turto fondu bei valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytojais buvo įgaliota nustatyti AB „Mažeikių nafta“ veiklos apribojimus. Tuo tarpu tokios teisės suteikimas dar tik potencialiam investuotojui, net nesant konkrečių privatizavimo terminų ir sąlygų, Komisijos nuomone, prieštaravo elementariems privatizavimo ekonominiams principams.
137. Ketinimų protokolu šalys taip pat susitarė, kad po sandorio užbaigimo „Williams International Company“ gaus metinį 5 JAV centų nuo barelio valdymo mokestį už naftą, perdirbtą „Mažeikių naftos“, ir 3 JAV centų nuo barelio valdymo mokestį už naftą, eksportuotą per Būtingę. Be to, po Ketinimų protokolo pasirašymo „Williams“ įsipareigojo kaip įmanoma greičiau pradėti savo personalo mobilizavimą ir tapti atsakingas už energetikos įmonių bei projekto bendrovės, kai tokia bus sukurta, veiklos valdymą, ir toks laikinas „Williams“ valdymo paslaugų teikimas tęsis, kol aprašytas sandoris nebus baigtas arba iki 1998 m. gruodžio 31 d. Iškart po šio Ketinimų protokolo pasirašymo šalys užbaigs derybas ir ne vėliau kaip iki 1998 m. rugsėjo 4 d. pasirašys laikiną susitarimą dėl valdymo paslaugų teikimo (šios Sutarties projektas buvo „Williams“ pateiktas Vyriausybei 1998 m. liepos 29 d.). Komisijos nuomone, toks Ūkio ministerijos įsipareigojimas perleisti potencialiam investuotojui privatizuojamų įmonių valdymą nesant nei privatizavimo terminių, nei konkrečių sąlygų, taip pat diskutuotinas.
138. Pabrėžtina, kad Ketinimų protokole šalys susitarė, jog Vyriausybė visomis įmanomomis pastangomis sieks paveikti „Preussag“ priklausančių AB „Būtingės nafta“ akcijų pardavimą arba kitokį perdavimą, kad po susijungimo „Preussag“ nebebūtų projekto bendrovės akcininku. Komisijai paaiškinimus davę asmenys teigė, kad „Williams International Company“ siekė pašalinti „Preussag“ dėl, kaip manoma, per didelių ir nepagrįstų AB „Būtingės nafta“ išlaidų „Preussag“. Ūkio ministerija taip pat įsipareigojo stengtis, kad Vyriausybė išlaikytų ir taikytų projekto bendrovės naudai bet kurias valstybės garantijas (tuo metu apie 175 mln. JAV dolerių), galiojančias akcinėms bendrovėms „Mažeikių nafta“, „Būtingės nafta“, „Naftotiekis“ prieš pat susijungimą.
139. Ketinimų protokole buvo numatyta, kad jis netenka galios pasirašius Investicijos sutartį ar galutines sutartis, arba 1998 m. gruodžio 31 d., priklausomai nuo to, kas pirmiau įvyksta. Išskyrus šiame protokole išdėstytus pakeitimus, ankstesnis 1998 m. kovo 17 d. „Williams“ ir Ūkio ministerijos susitarimas išlieka nepakitęs ir galiojantis, o protokolas bus traktuojamas ir interpretuojamas remiantis ankstesnio susitarimo sąlygomis, tačiau kilus ginčui dėl dalykų, skirtingai aiškinamų prieštaraujančiomis nuostatomis, galios šio Ketinimų protokolo nuostatos. Be to, Ketinimų protokole buvo numatyta, kad jis turi būti patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo, kuris kartu priims čia reikalaujamus įstatymų pakeitimus ir paves Vyriausybės atstovui pasirašyti galutinius susitarimus. Nors Ketinimų protokole buvo numatyta, kad jis turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymus ir jam jie taikomi, tačiau jau tokia nuostata, kad Seimas paves Vyriausybės atstovui pasirašyti galutinius susitarimus, rodo, jog teisiniu požiūriu šis protokolas nebuvo labai kruopščiai peržiūrėtas.
140. Vertinant 1998 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pasirašyto Ketinimų protokolo nuostatas, pažymėtina, jog jame buvo susitarta, kad ekonomiškai racionaliau sujungti akcines bendroves „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ į vieną bendrovę ir šios sujungtos bendrovės naujos emisijos akcijas parduoti būsimam investuotojui. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos investicijų į akcines bendroves „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ bei „Naftotiekis“ ir reikalavimų akcijų paketų savininkams įstatyme buvo nustatytos papildomos sąlygos strateginiam investuotojui, įsigyjant kiekvienos akcinės bendrovės „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ 33 procentus akcijų atskirai. Taigi šio įstatymo normos neleido įgyvendinti susitarto ir Ketinimų protokole užfiksuoto investavimo į Lietuvos naftos ūkio objektus būdo.
141. Atsižvelgdama į 1998 m. liepos 29 d. pasirašyto Ketinimų protokolo nuostatas, Ūkio ministerija 1998 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 52-04-5893 „Dėl LR Vyriausybės 1998 m. liepos 29 d. pos. protokolo Nr. 32 (1 klaus.) nuostatų įgyvendinimo“ Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo projektą, kurio tikslas – leisti realizuoti minėtame Ketinimų protokole užfiksuotas investavimo sąlygas. Įstatymo paskirtis buvo aiškiai išdėstyta jau projekto 1 straipsnyje, numačiusiame, kad šis įstatymas nustato Akcinių bendrovių įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo taikymą reorganizuojant akcines bendroves „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“. Kitaip sakant, įstatymo paskirtis buvo AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese nustatyti aukščiau minėtuose įstatymuose įtvirtintų bendrųjų taisyklių išimtis.
142. Kartu Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pateikti ir Lietuvos Respublikos užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje 12 straipsnio papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos įsipareigojimų strateginiam investuotojui įstatymo bei Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl strateginio investitoriaus pripažinimo“ projektai. Pažymėtina, kad jau tą pačią 1998 m. rugsėjo 2 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje (protokolas Nr. 34) iš esmės pritarta Ūkio ministerijos parengtų teisės aktų projektų (išskyrus Lietuvos Respublikos įsipareigojimų strateginiam investuotojui įstatymo projektą) pateikimui Seimui, o šis sprendimas įformintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1093 „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo ir su juo susijusių kitų teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (nutarimas oficialiai neskelbtas). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas buvo paprašytas svarstyti šiuos projektus ypatingos skubos tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad toks skubotumas iš esmės lydėjo praktiškai visus su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu susijusius įstatymų projektus, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė beveik visais atvejais prašė Seimo nagrinėti tokius projektus ypatingos skubos tvarka.
143. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl paskolos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ (Žin., 1998, Nr. 81-2271), atsižvelgdama į tai, kad „Citibank N. A. London“, veikiantis kaip pagrindinis mokėtojas, pareikalavo iš emitento – akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ nedelsiant išpirkti vertybinių popierių už 73 mln. JAV dolerių, taip pat įgyvendindama AB „Mažeikių nafta“ ūkinės-finansinės veiklos programą, suteikė iš Privatizavimo fondo lėšų AB „Mažeikių nafta“ 3 mėnesiams 63,1 mln. JAV dolerių paskolą (už 9 procentus metinių palūkanų) nurodytiems vertybiniams popieriams išpirkti bei nustatė, kad AB „Mažeikių nafta“ per mėnesį nuo sutarties pasirašymo dienos už gautą paskolą įkeičia Finansų ministerijai ilgalaikį turtą sutartinių įsipareigojimų vykdymui užtikrinti. Pažymėtina, kad šios paskolos dalies – 60 mln. JAV dolerių – grąžinimas buvo atidėliojamas iki 1999 m. spalio 27 d. (vėliau nutarimu (pasirašytomis sutartimis) skolos grąžinimas buvo atidėtas iki 2006 m. spalio 31 d.).
144. A. Šemeta Komisijai paaiškino, kad AB „Mažeikių nafta“ buvo išleidusi euroobligacijas. Prasidėjus Rusijos krizei, investuotojai pareikalavo, kad lėšos būtų grąžintos, todėl kreipėsi į Vyriausybę. Paskola buvo performinta ir AB „Mažeikių nafta“ tapo Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolininke. Priešingu atveju būtų buvę nemalonumų valstybei. Euroobligacijų negrąžinimo momentu AB „Mažeikių nafta“ buvo nemoki ir negalėjo atsiskaityti. V. Petrošienė Komisijai paaiškino, kad dėl Rusijos krizės AB „Mažeikių nafta“ kreditavęs bankas nebegalėjo tęsti kreditinės linijos, todėl reikalinga suma buvo perskolinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
145. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1096 „Dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ ūkinės-finansinės veiklos užtikrinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 81-2273) patvirtino AB „Mažeikių nafta“ ūkinės-finansinės veiklos užtikrinimo programą. Joje teigiama, kad pastaruosius 2 metus ši pramonės šaka pasiekė gerų rezultatų, teigiama, jog tokių gerų rezultatų pasiekta dėl to, kad AB, užuot perdirbusi žaliavą, pradėjo pirkti, perdirbti nuosavą naftą ir realizuoti jos produktus, išsprendusi apyvartinių lėšų problemą. A. Šimėnas, vertindamas šį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, Komisijai paaiškino, kad visiškai visiems buvo aišku, kad nėra taip, kaip sakoma.
146. Remiantis Valstybės kontrolės Klaipėdos skyriaus medžiaga (1999 m. gegužės 26 d. ataskaita Nr. 270-64), 1998 m. rugsėjo 11 d. buvo sudaryta „Laikinųjų valdymo paslaugų teikimo sutartis“ tarp AB „Būtingės nafta“, AB „Naftotiekis“, AB „Mažeikių nafta“ ir „Williams“. Šioje sutartyje nebuvo nustatyta, kokias paslaugas turi teikti Valdytojas. Sutartyje nustatyta, kad kompanijai „Williams“ bus kompensuotos faktinės išlaidos, t. y. darbo jėgos, kelionių, persikėlimo ir kitos išlaidos, kurias „Williams“ pagrįstai patyrė teikdamas laikinąsias paslaugas. Komisija atkreipė dėmesį į faktą, kad Laikinųjų valdymo paslaugų sutartis buvo sudaryta 1998 m. rugsėjo 11 d., tačiau Valstybės kontrolės medžiagoje nustatyta, kad „Williams“ pateikė sąskaitas ir pateisinamus dokumentus, kiek ji išleido pinigų nuo 1998 m. liepos 29 d., t. y. dar prieš Laikinųjų valdymo paslaugų sutarties sudarymą. Taip pat Komisija išreiškė abejonę, ar tokioms valdymo paslaugoms pirkti nebuvo reikalingas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas sutikti vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio. Komisija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 1998 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1174 „Dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio“ (Žin., 1998, Nr. 88-2434) nurodė Būtingės naftos terminalui pirkti iš kompanijos „Williams“ valdymo paslaugas. Tačiau Komisija nustatė, kad valdymo paslaugas kompanija „Williams International Company“ šia sutartimi buvo įgaliota teikti ne tik AB „Būtingės nafta“, tačiau ir AB „Mažeikių nafta“ ir AB „Naftotiekis“, nors dėl šių bendrovių valdymo paslaugų pirkimo jokio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo priimta nebuvo.
147. A. Gimbutas Komisijai paaiškino, kad į AB „Mažeikių nafta“ pastabas dėl Laikinosios valdymo paslaugų sutarties ar vėliau sudarytos pagaminto kuro realizacijos sutarties nebuvo atsižvelgiama. Be to, A. Gimbutas teigė, kad dėl sutarties su „British Petroleum“ AB „Mažeikių nafta“ turėjo milžiniškų nuostolių.
148. N. Eidukevičius Komisijai paaiškino, kad „turbūt reikia atsižvelgti ir į kitus aspektus. Pasitraukus arba laiku neužėmus rinkų, jų gali išvis netekti arba nebegalėsi ten ilgai sugrįžti. Įėjimo į rinką kaštai gali būti dar didesni. Bet vėlgi čia subjektyvus vertinimas. Taip galima patirti dar didesnius nuostolius žinant modernizavimo programą, žinant, kad tam tikru laiku pasiruoši. Manyčiau, valdytojas visada turi skaičiuoti alternatyvas“.
149. Anot S. Spėčiaus Laikinųjų valdymo paslaugų sutartis „Banque Paribas“ teigimu „pasaulinei praktikai buvo truputį atradimas“. Tai leido daryti įtaką AB „Mažeikių nafta“, tačiau formaliai tokia sutartis įstatymams neprieštaravo. J. Kazlauskas Komisijai paaiškino, kad AB „Būtingės nafta“ iki sujungimo su AB „Mažeikių nafta“ valdymo mokestį mokėjo iš kreditų.
150. Pažymėtina, kad Ūkio ministerija 1998 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 52-04-6383, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, taip pat Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus, Lietuvos Respublikos Seimui vietoj Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktų teisės aktų projektų pateikė priimti patikslintus šių projektų variantus ir paprašė jiems pritarti. Diskutuotina, ar tiesioginis Ūkio ministerijos, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymų projektų pateikimas Seimui buvo tinkama valstybės valdžios institucijų bendradarbiavimo forma, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Diena vėliau, t. y. 1998 m. rugsėjo 24 d. ūkio ministras V. Babilius pateikė Seimo nariams ir Lietuvos visuomenei pareiškimą (Nr. P-1349(2)-P-1352(2)), kuriame paaiškino, kad „Ūkio ministerija ir „Williams International Company“ rugsėjo 18 d. panaikino konfidencialumo reikalavimus beveik visam Susitarimui dėl principų tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir „Williams International Company“, pasirašytam kovo 17 dieną. O kad nebūtų keliamas dirbtinis ažiotažas dėl uždaro posėdžio, Ūkio ministerija ir „Williams International Company“ nuo šio pranešimo paskelbimo momento pilnai panaikina konfidencialumo reikalavimus visam Susitarimo dėl principų tekstui“. Taigi visas Susitarimas dėl principų buvo paskelbtas tik likus kelioms dienoms iki įstatymų, reikalingų Ketinimų protokolo nuostatoms įgyvendinti, priėmimo.
151. Komisija pažymi, kad tik po ilgų svarstymų ir daugybės pasiūlymų 1998 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 90-2482), kuriame buvo nustatytos Ketinimų protokole užfiksuotos investavimo sąlygos. Minėtu įstatymu buvo nustatytos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme bei Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintų bendrųjų teisės normų išimtys. Šios normos turėjo būti taikomos vykdant akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimą bei nustatant investicijų į tęsiančią veiklą bendrovę sąlygas. Taigi: nors Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. kovo 17 d. rezoliucijoje „Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus“ nebuvo net užsiminta apie Lietuvos naftos ūkio įmonių jungimą, tačiau, įgyvendinat Ketinimų protokole įtvirtintą „Williams International Company“ norą, įstatyme jau buvo numatyta reorganizuoti visas tris naftos ūkio sektoriaus įmones jungimo būdu – prie AB „Mažeikių nafta“, kuri tęstų savo veiklą prijungus AB „Būtingės nafta“ ir AB „Naftotiekis“, o pastarosios, kaip juridiniai asmenys, baigtų savo veiklą. Pažymėtina, kad įstatyme buvo įtvirtinta supaprastinta ir trumpesnė visų trijų akcinių bendrovių reorganizavimo procedūra, atsisakyta kai kurių Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio reikalavimų.
152. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatyme, įtvirtinant Ketinimų protokolo nuostatą, kad strateginiam investuotojui suteikiama teisė įsigyti 33 procentus po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės akcijų, buvo nustatyta, kad strateginiam investuotojui suteikiama teisė įsigyti naujai leidžiamų AB „Mažeikių nafta“ akcijų, kurių nominali vertė neviršija 33 procentų bendrovės įstatinio kapitalo, ir šiuo atveju AB „Mažeikių nafta“ įstatinis kapitalas didinamas netaikant Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio 4 dalies bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 18 straipsnių nuostatų, pagal kurias kontrolės perdavimo būdu valstybės kontroliuojama įmonė gali būti privatizuojama tik tada, kai šios įmonės akcijų parduoti nepavyko, arba tada, kai kitais įstatymo nustatytais atvejais ir privatizavimo programoje nurodytais privatizavimo būdais buvo privatizuota ne mažiau kaip ½ valstybei nuosavybės teise priklausančių įmonės akcijų. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad reorganizuota AB „Mažeikių nafta“ strateginio investuotojo buvo privatizuojama nesilaikant bendrųjų Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų privatizavimą reglamentavusių normų.
153. Minimame įstatyme taip pat buvo nustatyta, kad naują AB „Mažeikių nafta“ akcijų emisiją įsigijus strateginiam investuotojui, valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos bus privatizuojamos tik Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į tolesnes derybas su „Williams International Company“, įstatymo nuostata, draudžianti taikyti kitas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo išimtis, taip pat bus keičiama iš esmės.
154. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. spalio 18 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valstybė, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu – ir strateginis investuotojas, turi pirmumo teisę įsigyti akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1 procentas po reorganizavimo tęsiančios veiklą AB „Mažeikių nafta“ akcijų, parduodamas ar kitaip perleidžiamas šios bendrovės akcijas, ta apimtimi, kuria ribojama akcininkų teisė perleisti akcijas, ta apimtimi, kuria ribojama kitaip perleisti akcijas, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.
155. 1998 m. rugsėjo 29 d. buvo priimti Lietuvos Respublikos užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje 12 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 90-2484) ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 90-2483), kuriuose buvo įtvirtinta Vyriausybės pareiga investuotojo, po 1998 m. spalio 1 d. per 3 metus investavusio į Lietuvos Respublikoje įregistruotą įmonę ne mažiau kaip 200 mln. Lt, pageidavimu sudaryti su juo investicijų sutartį, kurioje būtų numatyta, kad šiai įmonei 5 metus nuo investavimo momento nebus didinami įmonės mokamų tiesioginių mokesčių tarifai, nustatyti investavimo momentu galiojusiuose atitinkamuose mokesčių įstatymuose, ir kad Vyriausybė turi teisę strateginiams investuotojams pratęsti mokesčių nedidinimo terminą iki 10 metų.
156. Komisija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. spalio 18 d. nutarime konstatavo, kad įstatymo nuostata, numatanti, jog Vyriausybė, o ne Seimas gali pratęsti mokesčių nedidinimo terminą iki 10 metų, prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
157. 1998 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą „Dėl strateginio investuotojo pripažinimo“ (Žin., 1998, Nr. 90-2485), kuriuo Jungtinių Amerikos Valstijų kompaniją „Williams International Company“ pripažino strategine investuotoja ir suteikė jai teisę įsigyti po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų. Minėtu nutarimu Seimas taip pat pritarė Ūkio ministerijos sudarytame Ketinimų protokole užfiksuotam Vyriausybės ir strateginio investuotojo „Williams International Company“ susitarimui, kad už reorganizuotos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naujai išleidžiamas akcijas, kurios sudarys 33 procentus bendrovės įstatinio kapitalo, strateginis investuotojas sumoka 150 mln. JAV dolerių, iš kurių 75 mln. JAV dolerių mokami pinigais, o kiti 75 mln. JAV dolerių – beprocentiniu vekseliu, kuris bus apmokėtas ne vėliau kaip 2002 m. Nutarime buvo pakartota ir kita Ketinimų protokolo nuostata, numatanti, kad jei reorganizuotos AB „Mažeikių nafta“ vertė pagal 1997 m. gruodžio 31 d. būklę, apskaičiuota remiantis faktiniais reorganizuotos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ 1999–2001 m. veiklos rezultatais, bus mažesnė nei 300 mln. JAV dolerių (ši vertė nustatyta remiantis „Banque Paribas“ atlikta AB „Mažeikių nafta“ veiklos rezultatų prognoze), tai reorganizuota AB „Mažeikių nafta“ grąžins strateginiam investuotojui dalį vekselyje nustatytos pinigų sumos už įsigyjamas akcijas, ne didesnę negu 75 mln. JAV dolerių.
158. Komisija pažymi, kad (kaip nurodyta Valstybės kontrolės 2003 m. kovo 28 d. ataskaitoje Nr. 2020-1), atsižvelgiant į planuojamą AB „Mažeikių nafta“ veiklą ir finansinę būklę, Seimas oficialiai sutiko su tuo, kad pusės sumos, tai yra 75 mln. JAV dolerių, Lietuvos Respublika iš strateginio investuotojo faktiškai negaus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo nutarimu Seimas pasiūlė Vyriausybei galutinėse investicijų į naftos įmonių kompleksą sutartyse su strateginiu investuotoju numatyti, kad visi Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie bus priimti po AB „Mažeikių nafta“ reorganizavimo derinant juos su Europos Sąjungos teisės aktais, šiai įmonei bus privalomi, o užmokesčio strateginiam investuotojui už reorganizuotos AB „Mažeikių nafta“ valdymą pagrindinė dalis bus susieta su bendrovės veiklos rezultatų gerėjimu. Tačiau pastaroji nuostata į galutines sutartis įtraukta taip ir nebuvo, o tai, Komisijos nuomone, taip pat galėjo būti viena iš nuostolingos AB „Mažeikių nafta“ veiklos priežasčių.
159. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. spalio 18 d. nutarime konstatavo, kad ir „Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymą, ir nutarimą „Dėl strateginio investuotojo pripažinimo“ Seimas priėmė 1998 m. rugsėjo 29 d. Nurodytas įstatymas įsigaliojo 1998 m. spalio 14 d. Taigi dar neįsigaliojus įstatymui, Vyriausybė realizavo šiame įstatyme jai nustatytus įgaliojimus pateikti Seimui siūlymą dėl konkretaus strateginio investuotojo pripažinimo“. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tokia poįstatyminio akto, t. y. Seimo nutarimo, priėmimo praktika yra ydinga, nes Seimo nutarimas, kuriuo buvo pradėtas taikyti įstatymas, buvo priimtas nepaisant to, kad įstatymas dar nebuvo įsigaliojęs. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad dėl tokio nepagrįsto teisės aktų, naudingų „Williams International Company“, priėmimo skubotumo buvo pažeisti elementarūs įstatymų priėmimo ir įsigaliojimo procedūros principai.
160. Komisija atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas minėtame 2000 m. spalio 18 d. nutarime konstatavo, kad Seimo nutarimas priimtas įgyvendinant iš esmės jau pasiektą susitarimą. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tokia teisės aktų leidybos praktika, kai iš pradžių ne nustatomos teisės normos, pagal kurias turi būti sudaromi susitarimai, o tik po to nustatomos teisės normos, atspindinčios susitarimą, yra ydinga, nes paneigia vieną iš svarbiausių įstatymų ir kitų teisės aktų leidybos principų, kad teisės aktai turi nustatyti elgesio taisykles, pagal kurias teisinių santykių subjektai privalo veikti tik ateityje.
161. Komisija pažymi, kad jau kitą dieną po įstatymų, įtvirtinusių „Williams International Company“, kaip strateginio investuotojo, statusą, priėmimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1174 „Dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio“ (Žin., 1998, Nr. 88-2434) pritarė ūkio ministerijos parengtam projektui ir sutiko, kad AB „Būtingės nafta“ vykdytų viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio – pirktų iš kompanijos „Fluor Daniel Itercontinental Inc“ projekto tikslinimo, statybos priežiūros darbų ir įrengimų tiekimo paslaugas, o iš kompanijos „Williams International Company“ – įmonės valdymo paslaugas, iki bus reorganizuota AB „Būtingės nafta“. Nutarimu Ūkio ministerijai buvo pavesta sudaryti komisiją nutarime nurodytų viešųjų pirkimų kainų pagrįstumui įvertinti.
162. Tai, kad AB „Mažeikių nafta“ reorganizavimas bei privatizavimas vyko nesilaikant bendrųjų Lietuvos Respublikos teisės aktų normų, patvirtina ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 m. spalio 6 d. raštas Nr. 52-04-6628, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pateiktas Vyriausybės nutarimo „Dėl reorganizuojamų akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ turto vertinimo“ projektas. Ūkio ministerija aiškinamajame rašte nurodė, kad dėl Ketinimų protokole numatytų bendrovių reorganizavimo glaustų terminų atlikti akcinių bendrovių turto vertinimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 440 „Dėl turto vertės nustatymo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ nuostatomis, nėra galimybės. Atsižvelgdama į tai, Ūkio ministerija pasiūlė turtą apskaityti (įvertinti) ir inventorizuoti pagal balansinę vertę, netaikant taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 726 „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 10 ir 45 straipsnių nuostatų įgyvendinimo“ 1 punkto. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl reorganizuojamų akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ turto vertinimo“ (Žin., 1998, Nr. 91-2529) šiems pasiūlymams buvo pritarta. Nutarime taip pat buvo nustatyta, kad reorganizuojamų bendrovių akcijų vertė nustatoma remiantis „Banque Paribas“ atliktu šių bendrovių akcinio kapitalo vertinimu.
163. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1267 „Dėl Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo“ (Žin., 1998, Nr. 94-2610) pritarė Ūkio ministerijos 1998 m. spalio 19 d. pateiktam akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo projektui ir įgaliojo Ūkio ministerijos atstovus akcinių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose balsuoti už tai, kad akcinės bendrovės būtų reorganizuotos jungimo būdu – prie AB „Mažeikių nafta“, kuri tęsia veiklą, būtų prijungtos akcinės bendrovės „Būtingės nafta“ ir „Naftotiekis“, kurios baigia veiklą kaip juridiniai asmenys, taip pat patvirtintas reorganizavimo projektas.
164. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. spalio 28 d. posėdyje (protokolo Nr. 42) nutarė, kad baigus pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymą reorganizuoti AB „Mažeikių nafta“ ir strateginiam investuotojui įsigijus naują akcijų emisiją, privatizuoti 34 procentus AB „Mažeikių nafta“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nors ir buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekis šį privatizavimą pradėti 1999 metų II ketvirtyje, minėtas AB „Mažeikių nafta“ akcijų privatizavimas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka taip ir nebuvo pradėtas.
165. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1343 „Dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo didinimo“ (Žin., 1998, Nr. 103-2839) įgaliojo Ūkio ministerijos, atstovavusios valstybės interesams AB „Mažeikių nafta“, įgaliotinį po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime balsuoti už įstatinio kapitalo didinimą papildomais įnašais, išleidžiant 341 546 650 paprastųjų vardinių vieno lito nominalios vertės akcijų. Nutarimu Vyriausybė taip pat įgaliojo valstybei atstovaujantį įgaliotinį balsuoti už tai, kad bendrovės akcininkams nebūtų suteikta pirmumo teisė įsigyti naujųjų AB „Mažeikių nafta“ akcijų, ir už tai, kad teisė įsigyti visas naujas akcijas būtų suteikta strateginiam investuotojui – kompanijai „Williams International Company“. Taip pat buvo nustatyta visų naujų AB „Mažeikių nafta“ akcijų bendra emisijos kaina – 600 mln. litų (150 mln. JAV dolerių), kurią strateginis investuotojas sumoka 75 mln. JAV dolerių pinigais, o kitą sumą turtiniu įnašu – 75 mln. JAV dolerių vertės neprocentiniu vekseliu, kuris turi būti apmokėtas ne vėliau kaip 2002 m. gegužės 31 d. Beje, ir šiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime buvo nustatyta bendrųjų teisės normų išimtis, t. y. buvo patvirtinta turtinio įnašo – 75 mln. JAV dolerių vertės neprocentinio vekselio vertė, lygi 300 mln. litų, šiuo atveju netaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 440 „Dėl turto vertės nustatymo“ patvirtintų Bendrųjų turto vertės nustatymo principų 2 punkto reikalavimų. Vekselis nebuvo įvertintas kaip nepiniginis (turtinis) įnašas, o buvo patvirtinta tik turtinio įnašo 300 mln. Lt vertė. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (Žin., 1999, Nr. 30-851) nustato, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą.
166. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. gruodžio 15 d. nutarimu
Nr. 1441 „Dėl paskolos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ grąžinimo termino atidėjimo“ (Žin., 1998, Nr. 111-3076) nutarė atidėti AB „Mažeikių nafta“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1904 iš Privatizavimo fondo lėšų suteiktos paskolos negrąžintos dalies – 60 mln. JAV dolerių – grąžinimo terminą iki 1999 m. kovo 10 dienos ir pavesti Finansų ministerijai neskaičiuoti delspinigių, iki su AB „Mažeikių nafta“ nebus pasirašytas papildomas susitarimas.
167. Atkreiptinas dėmesys, kad „Williams International Company“ iniciatyva bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 42 „Dėl derybų dokumentų rinkinio viešo paskelbimo“ (Žin., 2002, Nr. 5-173), yra paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir „Williams International Company“ 1999 m. kovo–spalio mėnesiais vykusių derybų korespondencija, o tai leidžia 1999 m. AB „Mažeikių nafta“ aplinkybes išanalizuoti išsamiau. Komisijos nuomone, 1999 m. vykę AB „Mažeikių nafta“ įvykiai turėjo svarbią reikšmę privatizavimo procesui ir dėl šios priežasties šiems metams skiriamas ypatingas dėmesys.
168. Pagal AB „Mažeikių nafta“ 1999 m. gruodžio 31 d. finansinę atskaitomybę, AB „Mažeikių nafta“ 1998 metais patyrė 93 171 419 litų audituotų nuostolių. V. Petrošienė Komisijai paaiškino, kad iki 1997 m. AB „Mažeikių nafta“ buvo taikomi lietuviški apskaitos principai, nors ir reikėjo, nebuvo daromi atidėjimai. Nuo 1998 m. vykdoma apskaita pagal GAAP (JAV apskaitos principus) blogino įmonės finansinius rezultatus, nes buvo į apskaitą įtrauktas ir Būtingės naftos terminalas. A. Bartulis šį teiginį Komisijai taip pat patvirtino. 1999 m. kovo 9 d. AB „Mažeikių nafta“ akcininkai patvirtino 93,2 mln. litų 1998 metų įmonės veiklos nuostolį bei iki 1998 m. gruodžio 31 d. sukauptą 213,8 mln. litų balansinį nepaskirstytą nuostolį.
169. N. Eidukevičius Komisijai paaiškino, kad „1998 metai yra, jeigu teisingai atsimenu, tie metai, kai „Mažeikių nafta“ pradėjo formuoti kainų portfelį savo produktams, vadovaudamasi pasaulinėmis kainomis, pasaulinėmis kainų tendencijomis. Tai pirmas dalykas. Šie pirmieji metai, žiūrint į vadinamąją didžiąją maržą, tai yra pajamų už naftos produktus ir žaliavos kainų skirtumą, yra gana nedėkingi. Tais metais vyravo gana mažos perdirbimo maržos. Ta tendencija tęsėsi iki 2000 metų. 1998–1999 m. perdirbimo marža doleriais analogiškos naftos, kokią perdirba „Mažeikių nafta“, pasaulinėje rinkoje buvo atitinkamai 36 doleriai ir 30 dolerių. „Mažeikių naftos“ lūžio taškas yra, kai perdirbimo marža yra 45–49 doleriai už toną. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tuo metu jūs matote tokį svyravimą, kalbant apie pelną. Čia 1998 metais“.
170. V. Markevičiūtė Komisijai paaiškino, kad 1998–1999 m. buvo labai prasta AB „Mažeikių nafta“ finansinė būklė. „Ten trumpalaikių paskolų buvo tiek daug, kad žiūrint iš finansų analitiko pusės atrodė, kad sunkiai įmanoma tai įmonei išgyventi, o ypač dar atsižvelgiant į tai, kokios buvo pasaulinės tendencijos tuo metu“. Staigūs 1998 m. nuostoliai susiję su tuo, kad „Williams“ „kratėsi bet kokių pasiūlymų dėl procesingo“, be to, buvo pastebėta, kad AB „Mažeikių nafta“ neturi jokios patirties realizacijoje, „neturėjo jokios reputacijos“.
171. Komisijos turima medžiaga rodo, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcininkai tikėjosi, kad sutartys dėl investicijų, valdymo ir akcijų pardavimo su „Williams International Company“ bus pasirašytos iki 1999 m. kovo 9 d. (nes iki šios dienos buvo tikimasi jau priimti įstatų pakeitimus, atšaukti valdybos narius bei išrinkti naują stebėtojų tarybą), o užsitęsus deryboms – balandžio mėnesį. Komisija, vertindama ir vėlesnes minimas aplinkybes, daro išvadą, kad AB „Mažeikių nafta“ akcininkai tikėjosi greito Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir „Williams International Company“ sutarčių pasirašymo bei neplanavo, kad šių sutarčių pasirašymas bus nukeltas net iki rudens. Komisija atkreipia dėmesį, kad dienraščio „Respublika“ duomenimis, jau kovo 2 d. „Williams International Company“ planavo sutarčių pasirašymo datą nukelti į 1999 m. gegužės 15 d. ir investuoti tik su sąlyga, kad Vyriausybė sutiks gerokai sumažinti „Mažeikių nafta“ akcijų kainą, tačiau JAV ambasadorius Lietuvoje K. Smithas paneigė šią informaciją, o Ministras Pirmininkas G. Vagnorius sakė neturįs informacijos apie tokius „Williams International Company“ ketinimus.
172. 1999 m. kovo 8 d. „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio laiške ūkio ministrui V. Babiliui konstatuojamas beveik 150 mln. JAV dolerių apyvartinio kapitalo trūkumas, kuris atsirado nuo 1997 m. gruodžio 31 d., ir teigiama, kad dėl apyvartinio kapitalo trūkumo AB „Mažeikių nafta“ turi likvidumo problemų. Komisija neturi duomenų, koks apyvartinio kapitalo trūkumas jau buvo susidaręs iki 1998 m. liepos 29 d., kai buvo pasirašytas Ketinimų protokolas, ir ar „Williams International Company“, pasirašydama minėtą Ketinimų protokolą, žinojo apie susidarysiantį tokio dydžio apyvartinio kapitalo trūkumą. Be to, minėtame laiške užsimenama, kad visas išlaidas ir kaštus, kurie susidarys sprendžiant po sutarčių pasirašymo tokius klausimus kaip servitutų teisių problemos, žemės nuomos problemos, leidimų ar licencijų klausimai, turi padengti ne pirkėjas, o pardavėjas, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taip pat plečiamai traktuojama ir Ketinimų protokolo nuostata, kad 10 metų projekto bendrovei bei „Williams International Company“ nebus didinami mokesčiai. Laiške teigiama: šių nuostatų esmė yra ta, kad jokie nauji ar padidinti mokesčiai, rinkliavos ar mokėjimai nebus taikomi ir AB „Mažeikių nafta“ bei „Williams International Company“ rangovams, tiekėjams, klientams, kreditoriams, darbuotojams ar agentams, jei tai galėtų padidinti kaštus ar sumažinti pajamas. Komisijos nuomone, tai nepagrįstai išplėtė Ketinimų protokole įtvirtintą susitarimą. Taip pat, remiantis Ketinimų protokolu, numatomos išskirtinės sąlygos dėl geležinkelių tarifų, kurie bus taikomi AB „Mažeikių nafta“, nors minėtame protokole apie tai neužsimenama.
173. 1999 m. kovo 9 d. „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio laiške ūkio ministrui V. Babiliui buvo pristatytas „Williams“ sukurtas verslo planas, pagal kurį iki 2003 m. planuojama perdirbti nuo 6 iki 15 mln. tonų naftos per metus bei gaminti Europos Sąjungos specifikacijos produktus iki 2000 m. pabaigos. Komisija pažymi, kad tai buvo jau antras „Williams International Company“ pateiktas verslo planas (pirmas buvo pateiktas kartu su Ketinimų protokolu). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laiške iš esmės nepateikiant jokių pagrįstų argumentų teigiama, kad Klaipėdos naftos terminalas turi labai didelių finansinių problemų ir todėl siūloma Vyriausybei apsvarstyti AB „Klaipėdos nafta“ įtraukimą į AB „Mažeikių naftos“ privatizavimo sandorį bei sudaryti ketinimų protokolą dėl AB „Klaipėdos nafta“ terminalo sujungimo su AB „Mažeikių nafta“. Komisija pažymi, kad atsakydamas į šią iniciatyvą, 1999 m. kovo 23 d. ūkio ministras V. Babilius raštu Nr. 92-06-1942 J. Bumgarneriui pažadėjo, kad AB „Klaipėdos nafta“ terminalo įtraukimas į AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo sandorį bus apsvarstytas ir idėjos įgyvendinimas priklausys nuo būsimų pokalbių ir derybų. „Williams International Company“ siekis integruoti AB „Klaipėdos nafta“ į AB „Mažeikių nafta“, remiantis tais pačiais gana nepagrįstais samprotavimais apie galimą AB „Klaipėdos nafta“ bankrotą, buvo patvirtintas ir 1999 m. balandžio 6 d. „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio laiške ūkio ministrui V. Babiliui. Šiame laiške buvo prašoma Vyriausybės padėti pasirašyti valdymo paslaugų sutartį tarp AB „Klaipėdos nafta“ ir AB „Mažeikių nafta“, pagal kurią AB „Klaipėdos nafta“ eksploatacijos kontrolė būtų perleista AB „Mažeikių nafta“ už 1 mln. JAV dolerių mokestį. Komisija konstatuoja, kad nepaisant „Williams International Company“ ketinimų, tolesnių susitarimų dėl AB „Klaipėdos nafta“ valdymo paslaugų nebuvo pasiekta.
174. 1999 m. kovo 17 d. „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio laiške ūkio ministrui V. Babiliui „Williams“ pakartojo savo kovo 8 d. laiške išdėstytą derybinę poziciją dėl apyvartinio kapitalo trūkumo (sutinkama šį trūkumą sumažinti 75 mln. JAV dolerių suma, trumpalaikius įsipareigojimus konvertuojant į ilgalaikes skolas AB „Mažeikių nafta“ skolintojams), mokesčių netaikymo, žalios naftos tiekimo nutraukimo ir finansavimo plano. Pažymėtina, kad šį laišką sąlygojo ūkio ministro V. Babiliaus kovo 16 d. susitikimas su „Williams International Company“ generaliniu direktoriumi J. Scheeliu bei H. Galilu. Komisija neturi duomenų, kas buvo H. Galilas, kokiu pagrindu jis dalyvavo derybiniame procese ir koks buvo jo vaidmuo privatizuojant AB „Mažeikių nafta“.
175. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 291 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1441 „Dėl paskolos AB „Mažeikių nafta“ grąžinimo termino atidėjimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 27-756) atidėjo AB „Mažeikių nafta“ iš Privatizavimo fondo lėšų suteiktos paskolos negrąžintinos dalies – 60 mln. JAV dolerių grąžinimo terminą iki 1999 m. gegužės 10 d. Komisija pažymi, kad šis nutarimas buvo tik pirmasis 1999 m. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo atidėti AB „Mažeikių nafta“ finansiniai įsipareigojimai. Pažymėtina, kad nors iš Privatizavimo fondo lėšų suteiktos paskolos grąžinimo terminas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu ir prieš tai kartą jau buvo atidėtas iki 1999 m. kovo 10 d., tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 573 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 869 šis grąžinimo terminas vėl buvo pratęstas atitinkamai iki 1999 m. rugpjūčio 10 d. ir 1999 m. gruodžio 10 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės nutarimai, kuriais AB „Mažeikių nafta“ finansiniai įsipareigojimai buvo vis atidedami, tapo įprastine praktika ir tai liudijo gana prastą AB „Mažeikių nafta“ finansinę būklę.
176. 1999 m. kovo 24 d. „Williams International Company“ prezidentas J. Bumgarneris laiške ūkio ministrui V. Babiliui pakartojo, kad „Arthur Andersen“ 1998 m. pabaigoje užfiksavo AB „Mažeikių nafta“ 149 mln. JAV dolerių apyvartinio kapitalo trūkumą, ir netiesiogiai užsiminė, kad aplinkybės, lėmusios tokį apyvartinio kapitalo trūkumą, susiklostė tik po 1998 m. liepos mėn., t. y. jau po Ketinimų protokolo pasirašymo. Taip pat pažymėtina tai, kad „Williams International Company“ prezidentas laiške iš esmės pakartojo problemos dėl apyvartinio kapitalo trūkumo padengimo sprendimo būdus, išdėstytus 1999 m. kovo 17 d. laiške, tačiau šiame laiške jau užsimenama, kad už tai „Williams International Company“ gautų būsimo pasirašymo teisę (opcioną) iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirkti iki 33 procentų papildomo akcinio „Mažeikių nafta“ kapitalo ta pačia kaina kaip ir pradinę 33 procentų investiciją.
177. Apyvartinio kapitalo trūkumo problema ypač akcentuojama ir 1999 m. kovo 30 d. „Williams International Company“ generalinio direktoriaus J. Scheelio laiške ūkio ministrui V. Babiliui. Jame pareiškiama, kad „Williams International Company“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė labai skirtingai interpretuoja 1998 m. liepos 29 d. pasirašytą Ketinimų protokolą. Minėtame laiške atsispindi „Williams International Company“ pozicija, kad pagal Ketinimų protokolą Vyriausybė turėtų investuoti į AB „Mažeikių nafta“ apyvartinio kapitalo trūkumą, kuris 1998 m. pabaigoje sudarė beveik 150 mln. JAV dolerių, ir bet kurį šios sumos pasikeitimą nuo 1999 m. sausio 1 d. iki galutinės sutarties pasirašymo, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija, kad pagal Ketinimų protokolo nuostatas reikia tik 20 mln. JAV dolerių investicijų iš „Vyriausybės pusės“.
178. Atsižvelgiant į tokią Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją, galima konstatuoti, kad Ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu pasirašydama Ketinimų protokolą, išsamiai neanalizavo ir kvalifikuotai neįvertino pasirašomo dokumento esmės, turinio ir jo pasekmių. Tai galėjo būti viena iš priežasčių tikslinti abiejų šalių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir „Williams International Company“) sutartinius įsipareigojimus ir dėl to 1999 m. balandžio 15 d. pasirašyti Susitarimo memorandumą, kurio tam tikras nuostatas vėlgi buvo galima traktuoti nevienareikšmiškai. Komisija atkreipia dėmesį, kad nemažai Ketinimų protokolo ir Susitarimo memorandumo nuostatų buvo neaiškiai, dviprasmiškai ir nekonkrečiai suformuluotos, dėl to buvo skirtingai traktuotos ir vėlesnėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei „Williams International Company“ derybose. Toks skirtingas Ketinimų protokolo nuostatų interpretavimas, Komisijos nuomone, laikytinas neginčijamu įrodymu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgaliodama ūkio ministrą pasirašyti Ketinimų protokolą, bei pati Ūkio ministerija nesiėmė visų reikalingų priemonių, kad tinkamai teisiškai ir techniškai būtų atliktas šio protokolų nuostatų turinio vertinimas bei analizė.
179. Kaip jau minėta, „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio 1999 m. kovo 24 d. laiške buvo išreikštas strateginio investuotojo siekis įsigyti papildomai dar 33 procentus AB „Mažeikių nafta“ akcijų. Toks „Williams International Company“ siekis buvo pakartotas ir minėtame 1999 m. kovo 30 d. „Williams International Company“ generalinio direktoriaus J. Scheelio laiške ūkio ministrui. Pažymėtina, kad į tokius strateginio investuotojo siekius Lietuvos Respublikos Vyriausybė sureagavo neįtikėtinai greitai ir jau 1999 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje (protokolas Nr. 13) nutarė, atsižvelgiant į tai, kad „Lietuvos Respublikos Seimo pripažintas strateginis investuotojas į AB „Mažeikių nafta“ – „Williams International Company“, ketinanti papildomai investuoti Lietuvoje, derybų metu iškėlė sąlygą suteikti šiai kompanijai ilgalaikę galimybę pirmumo teise papildomai įsigyti 33 procentus valstybei nuosavybės teise priklausančių AB „Mažeikių nafta“ akcijų (kaina ne mažesnė, negu buvo nustatyta tarptautinio turto vertintojo – konsultanto pirminių derybų su minėta kompanija dėl naujų bendrovės akcijų įsigijimo metu), taip pat numatant galimybę pritraukti naftos tiekimo partnerį iš Rusijos, pasiūlyti Valstybės gynimo tarybai apsvarstyti šį klausimą“.
180. Valstybės gynimo tarybos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 41-992) 4 straipsnis nustato Valstybės gynimo tarybos funkcijas. Komisijos nuomone, šio straipsnio norma tiesiogiai nenustato privatizavimo klausimų nagrinėjimo, kaip vienos iš Valstybės gynimo tarybos funkcijų, tačiau 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad Valstybės gynimo taryba „svarsto kitus valstybės gynimo klausimus“. Komisija atkreipė dėmesį, kad Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio dalyje „Ekonominė politika“ numatyta, jog Seimas įstatymu nustato, kurios įmonės ir įrenginiai (tarp jų ir steigtini) turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Įstatymas taip pat nustato, kurie iš jų privalo būti valstybės nuosavybė, o kuriuose iš jų (ir kokiomis sąlygomis) leidžiama dalyvauti privačiam nacionaliniam bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiam užsienio kapitalui, paliekant sprendžiamąją galią valstybei. Atsižvelgdama į šių įstatymų nuostatas, Komisija mano, kad Valstybės gynimo taryba turėjo kompetenciją svarstyti bendruosius AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo klausimus, tačiau nemano, kad Valstybės gynimo taryba buvo kompetentinga spręsti konkrečius derybinius įsipareigojimus. Vertindama 1999 m. įvykius, Komisija konstatuoja, kad būtent Valstybės gynimo taryba buvo ta institucija, kurioje, esant įtampai tarp trijų Lietuvos Respublikos valdžių, formaliai buvo galimas trijų valdžių atstovų tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
181. Valstybės gynimo tarybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Valstybės gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės gynimo tarybos nariai turi lygias teises. Nutarimai priimami visų Valstybės gynimo tarybos narių balsų dauguma. Valstybės gynimo tarybos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Valstybės gynimo tarybos nutarimai klausimais, kurie pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus priklauso Respublikos Prezidento, Seimo ar Vyriausybės kompetencijai, yra rekomendaciniai.
182. 1999 m. balandžio 1 d. ūkio ministras V. Babiliaus laiške „Williams International Company“ prezidentui J. Bumgarneriui patvirtino, kad jei „Williams“ atsisakys reikalavimo padengti 1998 m. apyvartinio kapitalo trūkumą, Vyriausybė apsvarstys galimybę atsisakyti savo reikalavimų dėl tam tikro AB „Mažeikių nafta“ akcizo mokesčio ir PVM mokėjimų (tai sudaro apie 9 mln. JAV dolerių), o vertinant apyvartinio kapitalo trūkumą nuo 1999 m. sausio 1 d. iki sandorio užbaigimo padengimo, Vyriausybė siūlo peržiūrėti bendrovės mokestinius įsipareigojimus arba susieti šį klausimą su galimos papildomos 33 procentų bendrovės dalies kaina. Ūkio ministras taip pat patvirtino, kad Vyriausybei priimtinas „Williams International Company“ reikalavimas trumpalaikes paskolas, anksčiau suteiktas AB „Mažeikių nafta“, pakeisti į ilgalaikes skolas. Ūkio ministro laiške taip pat nurodoma, kad Vyriausybė sutinka pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti įstatymų pakeitimus, kurie suteiktų „Williams“ galimybę turėti ateityje teisę įsigyti papildomus 33 procentus valstybei priklausančių AB „Mažeikių nafta“ akcijų. Ūkio ministro laiške užsimenama, kad valstybės skolinimosi įsipareigojimų mastus riboja įsipareigojimai tarptautinėms finansinėms institucijoms, todėl „Williams International Company“ pateiktas pasiūlymas teikti valstybės garantijas naujoms paskoloms nėra priimtinas, tačiau, įvertinusi „Williams“ poziciją dėl derybų kitais esminiais klausimais, Vyriausybė į šį pasiūlymą galėtų atsižvelgti. Be to, ūkio ministras V. Babilius teigė, kad remiantis Valdymo paslaugų sutartimi „Williams International Company“ turėtų imtis įsipareigojimų grąžinti paskolas, valstybės suteiktas kreditoriams.
183. Komisija atkreipia dėmesį, kad į ūkio ministro 1999 m. balandžio 1 d. laišką sureaguota gana greitai ir jau 1999 m. balandžio 7 d. buvo gautas „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio laiškas ūkio ministrui V. Babiliui, kuriame išreikštas suglumimas ir teigiama, kad prašymas „Williams“ grąžinti kreditoriams valstybės užtikrintas paskolas neatitinka Valdymo paslaugų sutarties. Vertinant šį J. Bumgarnerio laišką, pažymėtina tai, kad jame keičiasi „Williams“ pozicija dėl apyvartinio kapitalo trūkumo dydžio ir teigiama, kad apyvartinio kapitalo trūkumą sudaro 149 mln. JAV dolerių plius Valstybės turto fondo paskola. Be to, šiame laiške rašoma, kad Ketinimų protokole numatytas Vyriausybės skolinis vekselis, skirtas apyvartinio kapitalo trūkumui padengti, jau traktuojamas kaip negrąžinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės investicija. „Williams International CompanyĮ atsainų požiūrį į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus patvirtina ir tos laiško nuostatos, kuriose „Williams“ skatina Vyriausybę būti pasirengusia suteikti papildomų garantijų, nepaisant įsipareigojimų tarptautinėms finansinėms institucijoms ar nuostatos, numatančios, kad Pasaulinė Prekybos Organizacija turi rasti galimybių užtikrinti skolų dengimą Rusijos naftos tiekimo pertraukimo laikotarpiu, kurios būtų priimtinos „Williams“ ir paskolų davėjams. Minimame laiške vėl pareikštas, Komisijos nuomone, nesuprantamas „Williams“ reikalavimas, kad „Williams“, įskaitant rangovus, tiekėjus, klientus, skolintojus, darbuotojus ar patikėtinius, tiesiogiai ar netiesiogiai būtų apsaugota nuo padidintų mokesčių, atskaitymų, priskaičiavimų ar mokėjimų, dėl kurių padidėtų sąnaudos ar sumažėtų „Williams“ pajamos. Komisijos manymu, reikalavimai „Williams“ klientams ar patikėtiniams nedidinti mokesčių ar atskaitymų, nebuvo jokiu būdu susiję su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu ir jos veikla.
184. 1999 m. balandžio 12 d. įvyko Valstybės gynimo tarybos posėdis, vadovaujamas Respublikos Prezidento V. Adamkaus. Posėdyje buvo pritarta „Williams International Company“ pageidavimui įsigyti dar 33 procentus Lietuvos naftos komplekso akcijų. Pažymėtina, kad Valstybės gynimo taryba nutarė rekomenduoti Vyriausybei derėtis dėl papildomų akcijų pardavimo „Williams“ ir siūlyti Seimui keisti įstatymus, nors klausimais, priklausančiais Seimo ar Vyriausybės kompetencijai, Valstybės gynimo tarybos nutarimai gali būti tik rekomendacinio pobūdžio.
185. Atsainų strateginio investuotojo požiūrį į Lietuvos Respublikos įstatymus ir nepagrįstų bei Lietuvai nenaudingų reikalavimų iškėlimą patvirtina ir 1999 m. balandžio 13 d. „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio laiškas ūkio ministrui V. Babiliui. Šiame laiške „Williams International Company“ pasiūlė naują Akcininkų sutarties straipsnį, kuris, anot strateginio investuotojo atstovo, turėjo apsaugoti bendrovės valdymo organus nuo formaliai teisėtų, bet faktiškai nepagrįstų teisinių procesų. Tačiau šis pasiūlymas, Komisijos nuomone, vertintinas tik kaip „Williams“ siekis faktiškai panaikinti bet kokią bendrovės valdymo organų narių, kuriuos iš esmės skirs tik „Williams“, atsakomybę dėl jų priimamų ar nepriimamų sprendimų.
186. Išanalizavusi „Williams International Company“ ir ūkio ministro V. Babiliaus susirašinėjimo aplinkybes, Komisija konstatuoja, kad derybos su strateginiu investuotoju dėl įvairių sutarčių nuostatų „iš Lietuvos pusės“ vyko ne įprasta tvarka, t. y. dirbant atitinkamai derybinei darbo grupei, susidedančiai iš įvairių institucijų atstovų ir atitinkamų sričių specialistų, kuri kvalifikuotai įvertintų „Williams International Company“ reikalavimus, o iš esmės Lietuvos Respublikos ūkio ministro V. Babiliaus susirašinėjimų ar privačių susitikimų su „Williams“ atstovais metu. E. Maldeikis Komisijai paaiškino, kad pradėjęs eiti ūkio ministro pareigas jis nerado jokios korespondencijos ar kitokios medžiagos dėl buvusių derybų su „Williams International Company“. Komisija atkreipė dėmesį ir į tai, kad ūkio ministro pareigas einant V. Babiliui, jokios derybas koordinuojančios darbo grupės nei Vyriausybės nutarimu, nei ministro įsakymu sudaryta nebuvo.
187. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 400 „Dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą kainų apklausos būdu“ nutarė sutikti, kad AB „Mažeikių nafta“ vykdytų viešąjį pirkimą kainų apklausos būdu – pirktų iš pasiūliusių mažiausią kainą finansinių institucijų paskolų organizatoriaus ir patarėjo paslaugas, ir pavedė Ūkio ministerijai kartu su Finansų ministerija sudaryti komisiją, kuri įvertintų šiame nutarime nurodyto viešojo pirkimo kainų pagrįstumą.
188. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 14 d. posėdyje (protokolas Nr. 15) konstatuojamas faktas, kad derybas su strateginiu investuotoju vykdo jau dvi institucijos – Ūkio ir Finansų ministerijos, nors jokiu formaliu sprendimu Finansų ministerija nebuvo įgaliota vykdyti tokias derybas. Pažymėtina, kad šiame posėdyje Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos derybų su kompanija „Williams International Company“ pagrindinėms nuostatoms dėl sutarčių (susijusių su šios kompanijos ketinimu įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausančių AB „Mažeikių nafta“ akcijų) pasirašymo ir pavedė ministrams V. Babiliui ir A. Šemetai pasirašyti atitinkamą Ketinimų memorandumą. Atsižvelgiant į pasirašyto Susitarimo memorandumo nuostatas, svarstytina, ar visi posėdyje dalyvavę ministrai susipažino su pagrindinėmis sutarčių nuostatomis ir ar Susitarimo memorandumo nuostatos buvo įvertintos teisiniu bei ekonominiu požiūriu.
189. A. Šemeta Komisijai paaiškino, kad Susitarimo memorandume buvo siekiama išvengti „atvirų“ finansinių įsipareigojimų (t. y. tokių įsipareigojimų, kurie apskaičiuojami sandorio pabaigoje). Po ilgų derybų „atviros“ pozicijos buvo uždarytos, tačiau derybos vyko sunkiai. A. Šemeta taip pat Komisijai paaiškino, kad jis Ketinimų protokolą pasirašęs su išlyga, kad pasirašo tik dėl punktų, susijusių su finansiniais įsipareigojimais. G. Vagnorius Komisijai paaiškino, kad Susitarimo memorandumo pasirašymo metu apyvartinio kapitalo trūkumas „buvo skaičiuojamas apie 10 mln. JAV dolerių“ pagal tuometinius apskaitos standartus, tačiau 1999 m. buvo taikomi jau kiti apskaitos standartai ir tokiu būdu buvo nustatytas daug didesnis apyvartinio kapitalo trūkumas. Anot S. Spėčiaus, AB „Mažeikių nafta“ apyvartinio kapitalo trūkumas nuolat augo.
190. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir „Williams International Company“, bandydamos išspręsti derybose iškilusius nuomonių skirtumus dėl 1998 m. liepos 29 d. pasirašyto Ketinimų protokolo sąlygų įgyvendinimo, 1999 m. balandžio 15 d. pasirašė Susitarimo memorandumą (Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovavo ūkio ministras V. Babilius bei finansų ministras A. Šemeta). Kaip buvo nurodyta pačiame Susitarimo memorandume, šis dokumentas neanuliavo Ketinimų protokolo ir nebuvo teisiškai įpareigojantis – juo tiesiog buvo siekiama išreikšti pasirašančių šalių ketinimą dėl veiksmų, skirtų galutiniam sandoriui įvykdyti. Vertinant Susitarimo memorandumo preambulę, galima daryti išvadą, kad šio dokumento atsiradimą iš esmės lėmė būtent nevisiškai tikslios ir konkrečios Ketinimų protokolo nuostatos, dėl kurių interpretavimo ir aiškinimo tarp Ūkio ministerijos ir „Williams International Company“ atsirado esminiai pozicijų skirtumai. Būtent derybinių pozicijų suderinimas ir buvo išdėstytas Susitarimo memorandumo priede „Verslo sąlygos“.
191. Pažymėtina, kad pasirašytame Susitarimo memorandume iš esmės pakeistas apyvartinio kapitalo trūkumo dengimo principas, kuris buvo įtvirtintas Ketinimų protokole. Vietoj Ketinimų protokole numatyto Vyriausybės skolinio vekselio, skirto padengti AB „Mažeikių nafta“ 1998 m. apyvartinio kapitalo trūkumą, Susitarimo memorandume nustatyti tie apyvartinio kapitalo trūkumo dengimo principai, kurie buvo pasiūlyti minėtuose 1999 m. kovo 30 d. bei 1999 m. balandžio 7 d. „Williams International Company“ atstovų laiškuose. Taigi numatyta, kad siekiant padengti AB „Mažeikių nafta“ apyvartinio kapitalo trūkumą „Williams International Company“ suteiks 75 mln. JAV dolerių paskolą su valstybės garantija, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigojo kreiptis į Seimą leidimo pakeisti trumpalaikę 60 mln. JAV dolerių Finansų ministerijos paskolą į ilgalaikę paskolą. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės investuoti 10 mln. JAV dolerių subsidijos forma ir kompensuos AB „Mažeikių nafta“ bet kokį apyvartinio kapitalo trūkumą, kuris susidarys per laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki užbaigimo, paskolindama AB „Mažeikių nafta“ dvigubą 1999 m. apyvartinio kapitalo trūkumo sumą. O siekdama kompensuoti vertės sumažėjimą ir papildomą riziką, susijusią su apyvartinio kapitalo trūkumo metodikos keitimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė suteikia „Williams“ teisę ateityje papildomai įsigyti iki 33 procentų AB „Mažeikių nafta“ akcinio kapitalo.
192. Susitarimo memorandume buvo įtvirtintos ir kitos nuostatos, susijusios su valstybės garantijų teikimu, reikalavimų po galutinio sandorio tenkinimu, mokesčiais, geležinkelio tarifais, importo tarifais, AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės įtraukimu į AB „Mažeikių nafta“, AB „Mažeikių nafta“ valdymo organų narių atsakomybės sumažinimu iki minimumo. Tačiau iš esmės visos šios nuostatos, kurios, Komisijos nuomone, buvo labai nenaudingos Lietuvai, buvo perkeltos iš „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio laiškų, adresuotų ūkio ministrui V. Babiliui. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad Susitarimo memorandumu buvo ne suderintos derybinės pozicijos ir panaikinti nuomonių skirtumai, o įtvirtinti vienašališki „Williams International Company“ reikalavimai, kurių įgyvendinimas finansiškai buvo nenaudingas Lietuvai.
193. Komisija, atsižvelgdama į minėtą Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimą, konstatuoja, kad ūkio ministras ir finansų ministras nebuvo tinkama forma įgalioti pasirašyti Susitarimo memorandumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad suteikiant įgaliojimus pasirašyti Susitarimo memorandumą nebuvo nustatyta įgaliojimų prisiimti tam tikrus įsipareigojimus apimtis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Susitarimo memorandumo nuostatoms įgyvendinti vėl buvo keičiami Lietuvos Respublikos įstatymai, galima pažymėti, kad ir šiuo atveju buvo laikomasi ydingos įstatymų leidybos principus paneigiančios praktikos, kai iš pradžių susitariama, o tik paskui nustatomos ar net keičiamos teisės normos, atspindinčios susitarimą.
194. Ūkio ministerija, įgyvendindama Susitarimo memorandumo nuostatas, 1999 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 52-04-2785 Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė svarstyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, pagal kurį strateginiam investuotojui suteikiama teisė įsigyti, be Ketinimų protokole numatytų 33 procentų AB „Mažeikių nafta“ akcijų, dar papildomai 33 procentus šios bendrovės akcijų. Tuo tarpu Finansų ministerija 1999 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 1302-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Abiem įstatymų projektams buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 537 „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtu nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė paprašė Seimo svarstyti įstatymų projektus ypatingos skubos tvarka.
195. Be to, pažymėtina, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 28 d. posėdyje (protokolas Nr. 17) buvo nuspręsta Ūkio ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą pateikti Seimui prieš tai jį suderinus su Europos teisės departamentu, tačiau vis dėlto Seimui įstatymo projektas buvo pateiktas neatsižvelgiant į Europos teisės departamento pareikštas pastabas, kad įstatymas neatitinka kai kurių Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų principų, numatančių, kad tuo atveju, jeigu didinamas įmonės kapitalas, akcijos pirmiausia turi būti siūlomos esamiems akcininkams proporcingai jų turimų akcijų kiekiui (pirmenybės teisė), be to, išleistos akcijos, kurios yra įsigyjamos už piniginius įnašus, pasirašytos kapitalo didinimo metu, turi būti apmokėtos ne mažiau kaip 25 procentais nominalios vertės.
196. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 492 „Dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ skolos Finansų ministerijai įforminimo“ leido Finansų ministerijai, grąžinusiai paskolą Austrijos Respublikos bankui „Raiffeisen Zentralbank Österreich Aktiengesellschaft“ už skolininką – AB „Mažeikių nafta“, pasirašyti su AB „Mažeikių nafta“ skolos grąžinimo sutartį, kurioje būtų nurodyta, kad ši bendrovė Finansų ministerijos, kaip valstybės garantijos vykdytojos, sumokėtus Austrijos Respublikos bankui „Raiffeisen Zentralbank Österreich Aktiengesellschaft“ 75 mln. JAV dolerių grąžina Finansų ministerijai iki 1999 m. liepos 23 d. ir moka 11 procentų metinių palūkanų. Vertinant šį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, svarbu pažymėti, kad pagal vieną iš Susitarimo memorandume įtvirtintų nuostatų, 75 mln. JAV dolerių paskolą, skirtą tarpinei paskolai iš Austrijos RZB banko grąžinti, buvo įsipareigojusi suteikti „Williams International Company“.
197. BNS duomenimis, 1999 m. gegužės 18 d., Respublikos Prezidentas V. Adamkus remia JAV bendrovės „Williams International Company“ veiklą Lietuvoje, tačiau pageidauja gauti daugiau informacijos. Po susitikimo su Seimo konservatorių ir krikščionių demokratų frakcijomis Respublikos prezidentas patvirtino, kad „Williams“ turi būti Lietuvoje ir apie tą klausimą nėra ko kalbėti. Pažymėtina tai, kad V. Adamkus pritarė „Williams International Company“, nors, jo paties teigimu, „nežinojo, nei kas ką pirko, nei kas susitarta, nei kas parduota ar pirkta“. Tokią savo poziciją Prezidentas V. Adamkus patvirtino ir duodamas žodinius paaiškinimus Komisijai.
198. 1999 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Klaipėdos kontrolės skyrius ataskaitoje Nr. 270-64 „Dėl AB „Mažeikių nafta“ JAV kompanijos „Williams“ konsultantų paslaugų apmokėjimo patikrinimo rezultatų“ nurodo, kad pagal 1998 m. rugsėjo 11 d. Laikinų valdymo paslaugų teikimo sutartį „Williams“ už 1998 metus iš viso avansu buvo pervesta 2 912 745 JAV dolerių už valdymo paslaugas, o tai sudaro 74,5 procento pateiktų 3 911 511 JAV dolerių išlaidų. 1998 m. gruodžio 30 d. AB „Mažeikių nafta“ ir „Williams“ pasirašė Laikinų valdymo paslaugų teikimo sutarties papildymus Nr. 1 ir Nr. 2, pagal kuriuos apytiksliai iki 1999 m. birželio 30 d. turėtų būti sumokėta apie 1 238 597 JAV dolerių. Pažymėtina, kad 1998 m. rugsėjo 11 d. sudarytoje sutartyje ir jos papildymuose Nr. 1 ir Nr. 2 nenumatyta, kokias konkrečiai paslaugas turi suteikti Valdytojas. Pagal valdymo paslaugų sutartį Valdytojas paruošė AB „Mažeikių nafta“ strategiją 10 metų, apimančią marketingo, finansų ir investicijų planus, ieškojo finansavimo pagal parengtą verslo planą, pradėjo vykdyti įmonės modernizavimo darbus. Be to, Laikinų valdymo paslaugų teikimo sutarties 4.1 straipsnyje numatytas fiksuoto dydžio atlyginimas, sudarantis 1000 JAV dolerių už vieno žmogaus darbo dieną, tačiau sutartyje nėra apskaičiavimo, kokiu pagrindu numatytas būtent toks atlyginimas. „Laikinų valdymo paslaugų teikimo sutarties pagrįstumą ir ekonominį naudingumą apie „Williams“ atliktus darbus bei pateiktos ataskaitos finansiniam įvertinimui ir, ar pagrįstai nustatyti apmokėjimui už paslaugas įkainiai, tikslinga skirti ekonominę ekspertizę“.
199. UAB „Williams Lietuva“ generalinis direktorius R. Majorsas Lietuvos Respublikos Seime pasakytoje kalboje informavo Seimo narius, kad AB „Mažeikių nafta“ yra ypač sunki finansinė padėtis – bendrovė turi per 340 mln. JAV dolerių skolų, iš kurių 262 mln. JAV dolerių yra garantuoti valstybės, todėl vertinant vakarietiškais standartais, bendrovė yra bankrutavusi, tačiau išsilaiko vien todėl, kad ją remia valstybė. Kalboje taip pat buvo teigiama, kad AB „Mažeikių nafta“ finansiniai trūkumai buvo daug didesni, nei tikėjosi Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir „Williams“.
200. 1999 m. birželio 3 d., t. y. praėjus savaitei po direktoriaus R. Majorso kalbos Lietuvos Respublikos Seime, Seimas priėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 50-1606). Juo strateginiam investuotojui suteikta teisė, be anksčiau numatyto 33 procentų akcijų įsigijimo, papildomai įsigyti dar 33 procentus AB „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo. Įstatyme buvo numatyta, kad papildomą 16,5 procento AB „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo akcijų emisiją strateginis investuotojas turėtų teisę įsigyti per 5 metus nuo pirmosios 33 procentų akcijų emisijos įsigijimo, o likusią akcijų dalį, kuri bus lygi 16,5 procento bendrovės įstatinio kapitalo, strateginis investuotojas įsigis iš valstybės, pirkdamas jas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina tai, kad įstatyme vėl buvo numatytos Akcinių bendrovių, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo, Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymų išimtys. Įstatymu buvo uždrausta valstybės institucijoms kelti reikalavimus AB „Mažeikių nafta“ dėl jos veiklos ar neveikimo iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų, o Vyriausybei suteikta teisė prisiimti įsipareigojimus valstybės vardu atlyginti investuotojui nuostolius, kurie per 1 metus nuo pirmosios 33 procentų akcijų emisijos įsigijimo gali susidaryti dėl kitų asmenų reikalavimų dėl AB „Mažeikių nafta“ veiklos ar neveikimo iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų.
201. 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė ir Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 52-1674). Juo nuspręsta imti užsienio paskolas iš užsienio kreditorių, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ir (ar) suteikti valstybės garantijas šiems kreditoriams dėl teikiamų paskolų ne tik Būtingės naftos terminalo statybai, tačiau ir AB „Mažeikių nafta“ perdirbimo gamyklos rekonstrukcijai bei apyvartinėms lėšoms papildyti, o paskolų su valstybės garantija bendra suma neturi viršyti 400 mln. JAV dolerių.
202. BNS duomenimis, 1999 m. birželio 7 d., Respublikos Prezidentas V. Adamkus, prieš pasirašydamas Seimo priimtą koncerno AB „Mažeikių nafta“ reorganizavimo įstatymą, leidžiantį „Williams“ iš viso įsigyti 66 procentus koncerno akcijų, ryte susitiko su JAV ambasadoriumi K. Smithu ir apsvarstė „Williams“ investicijas į Lietuvos naftos ūkį.
203. 1999 m. birželio 11 d. „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio laiške Ministrui Pirmininkui R. Paksui (kopijos Seimo Pirmininkui V. Landsbergiui, Respublikos Prezidentui V. Adamkui ir ūkio ministrui E. Maldeikiui) teigiama, kad 1999 m. balandžio 15 d. pasirašytame Susitarimų memorandume atsispindi svarbios „Williams International Company“ nuolaidos, palyginti su Ketinimų protokolu. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktuose Projekto dokumentuose, kuriuose atsispindi po keletą mėnesių užsitęsusių plataus masto derybų sudarytame Susitarimo memorandume pasiektas kompromisas, yra nustatytos būtinos sąlygos „Williams“ pradinei investicijai į AB „Mažeikių nafta“ užbaigti. Pažymėtina, kad šiame „Williams International Company“ prezidento laiške pabrėžiama, jog „Williams“ neketina nukrypti (pabr. Komisijos) nuo jokių esminių pateiktų dokumentų ar juose numatytų AB „Mažeikių nafta“ valdymo planų sąlygų. Komisija atkreipia dėmesį, kad „Williams International Company“ tokios pozicijos, kad neketina nukrypti nuo Susitarimo memorandumo pagrindu parengtų dokumentų projektų, laikėsi visą derybų laikotarpį, tačiau, vertinant tolesnius Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmus, yra svarbu užfiksuoti šią datą. Taip pat pažymėtina, kad laiške nurodoma, kad AB „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimą lemiantis klausimas yra sutarčių tarp AB „Mažeikių nafta“ ir AB „Klaipėdos nafta“ sudarymas. Numatoma galutinių sutarčių pasirašymo bei 33 procentų AB „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo data – liepos pabaiga.
204. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku tapus R. Paksui, „Williams International Company“ siunčiamos korespondencijos, adresuotos vienam ar kitam ministrui ar pačiam Ministrui Pirmininkui, kopijos dažniausiai buvo siunčiamos aukščiausiems valstybės pareigūnams, Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, o vėliau ir kitiems valstybės tarnautojams ar net privatiems asmenims. Komisija, siekdama objektyvumo, savo išvadose nusprendė nurodyti, kam tam tikros korespondencijos kopijos buvo teikiamos.
205. Komisijai R. Paksas paaiškino, kad „dar neprisiekęs Seime ir negavęs įgaliojimų veikti, tiek aš, tiek žmonės, kurie turėjo ateiti su manimi ir dirbti Vyriausybėje, labai greitai, per porą parų išstudijavome tuos dokumentus. Išstudijavome tuos dokumentus ir buvome pasidarę gana trumpą santrauką to, kas, mūsų supratimu, netinka, nepriimtina arba galbūt net prieštarauja Lietuvos įstatymams. Apie tai aš referavau tuometiniam Seimo Pirmininkui, dalyvaujant ponui V. Babiliui, jeigu tiksliai atsimenu (amžiną atilsį), ir dalyvaujant amerikiečių pusės atstovams“. „Lygiai tą patį aš referavau ir valstybės Prezidentui, tą pačią santrauką, informuodamas jį, kas, mūsų supratimu, yra negerai ir ko reikėtų siekti. Prezidentas atrodė susirūpinęs, bet tolesnių, realesnių veiksmų nesimatė“.
206. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 16 d. posėdyje (protokolas Nr. 24) „Dėl darbo grupės sudarymo“ Vyriausybė sudarė 5 asmenų darbo grupę derėtis su Lietuvos Respublikos Seimo pripažintu strateginiu investuotoju „Williams International Company“ dėl jo ketinimų įsigyti AB „Mažeikių nafta“ akcijų ir įgaliojo šią darbo grupę parengti Investicijų, Akcininkų, Akcijų pasirašymo, Valdymo paslaugų ir Bendrų terminų ir aiškinimo sutarčių tekstus. Darbo grupės vadovu patvirtintas ūkio ministras E. Maldeikis, kuriam pavesta teikti Vyriausybei informaciją apie derybų eigą, o pasibaigus deryboms, pateikti Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus dėl nurodytosios kompanijos galimo investavimo sąlygų ir sutarčių projektų. Savo ruožtu ūkio ministras 1999 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 238 „Dėl darbo grupės „Williams International Company“ pasiūlymams išnagrinėti sudarymo“ sudarė kitą darbo grupę (grupės vadovas – ministro patarėjas S. Spėčius) pateiktiems pasiūlymams išnagrinėti, įvertinti bei su apibendrintomis išvadomis supažindinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu sudarytą darbo grupę. Nepaisydama to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu ir ūkio ministro įsakymu buvo sudarytos dvi darbo grupės, Komisija akcentuoja, kad derybų procesui vadovavo ūkio ministras E. Maldeikis. Tai jis ir pats patvirtino Komisijai teiktuose paaiškinimuose. Kaip jau ir buvo konstatuota, Komisija atkreipia dėmesį, kad nėra jokių dokumentų, liudijančių, kad ankstesnė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaujama Ministro Pirmininko G. Vagnoriaus, ar ūkio ministras V. Babilius, kuris faktiškai vedė derybas, būtų sudarę panašaus pobūdžio darbo grupę.
207. 1999 m. birželio 21 d. UAB „Williams Lietuva“ generalinio direktoriaus R. Majorso laiške ūkio ministrui E. Maldeikiui (kopijos: Vyriausybės sudarytos darbo grupės nariams J. Lionginui, R. Karobliui, J. Aleksaitei, S. Spėčiui) informuojama, kad darbo grupės nariams pateikiamos išplatinti visos sutartys ir korporaciniai dokumentai, kurių reikia įvykdyti AB „Mažeikių nafta“ sandorį. Laiške nurodoma, kad buvo atnaujintos šių sutarčių 1999 m. balandžio 26 d. versijos, kad atitiktų tam tikrus Lietuvos teisinių reikalavimų naujus aspektus.
208. 1999 m. birželio 23 d. AB „Mažeikių nafta“ generalinio direktoriaus G. Kiesaus laiške ūkio ministrui E. Maldeikiui nurodoma, kad AB „Mažeikių nafta“ atsidūrė kritinėje finansinėje padėtyje dėl to, kad sutarčių su „Williams“ pasirašymas ir toliau vilkinamas. Teigiama, kad AB „Mažeikių nafta“ susidūrė su rimtu 230 mln. JAV dolerių lėšų trūkumu 1999 m., tačiau finansavimas įmanomas tik po sutarčių su „Williams“ pasirašymo, todėl geriausias krizės sprendimas yra sudaryti sutartis tarp „Williams“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tuo labiau, kad pati bendrovė negali gauti finansavimo tarptautinėse rinkose be strateginio investuotojo iš Vakarų. Be to, laiške nurodoma, kad peržiūrėjus pasiūlymus AB „Mažeikių nafta“ finansiniu patarėju ir paskolų organizatoriumi pasirinko Chase Manhattan banko Londono filialą.
209. I. Dološickis Komisijai paaiškino, kad, jo manymu, G. Kiesus išėjo iš pareigų, nes „neatlaikė spaudimo“. V. Petrošienė Komisijai paaiškino, kad G. Kiesus „nesusidirbo“ su ūkio ministru E. Maldeikiu. Jos teigimu, „ar protinga keisti direktorių likus keliems mėnesiams iki privatizavimo?“. Komisija daro prielaidą, kad AB „Mažeikių nafta“ generalinio direktoriaus G. Kiesaus pakeitimas 1999 m. rugpjūčio mėn. viduryje galimai buvo susijęs su tokia G. Kiesaus pozicija dėl sutarčių su „Williams“.
210. 1999 m. birželio 28 d. „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio laiške Respublikos Prezidentui V. Adamkui (kopijos: R. Paksui, V. Landsbergiui, J. Lionginui, E. Maldeikiui) „Williams“ išdėstė ekonomines sąlygas sėkmingam sandorio užbaigimui iki liepos pabaigos, o vėliausiai iki rugpjūčio pradžios. Atkreiptinas dėmesys, kad nors „Williams International Company“ laiške išdėstomi finansinio pobūdžio reikalavimai Lietuvos Respublikos Vyriausybei (laiškas buvo adresuotas būtent Respublikos Prezidentui, o ne Vyriausybei ar Ministrui Pirmininkui). Šiuo požiūriu taip pat pažymėtinas ir 1999 m. liepos 2 d. J. Bumgarnerio laiškas Respublikos Prezidentui V. Adamkui (kopijos: R. Paksui, V. Landsbergiui, J. Lionginui, E. Maldeikiui), kuriame išdėstomi „Williams“ atstovų susitikimų serijos su „Lukoil“ atstovais rezultatai bei rekomenduojama būti kantriems ir aktyviai nesiekti, kad nafta būtų tiekiama iš Kuveito.
211. 1999 m. birželio 30 d. „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio laiške finansų ministrui J. Lionginui ir ūkio ministrui E. Maldeikiui (kopijos: V. Adamkui, R. Paksui, V. Landsbergiui) pabrėžiama, kad per savaitę „iš Lietuvos pusės“ buvo padaryta labai mažai, ir prašo paaiškinti, ar Vyriausybė „vis dar ketina judėti pirmyn?“
212. 1999 m. liepos 1 d. UAB „Williams Lietuva“ generalinio direktoriaus R. Majorso laiške ūkio ministrui E. Maldeikiui (kopijos: V. Adamkui, R. Paksui, V. Landsbergiui, J. Lionginui) reikalaujama, kad AB „Mažeikių nafta“ vadovybė priimtų sprendimą padengti kapitalo programos rengimą, kurį jau mažiausiai du mėnesius rengė „Williams International Company“ pakviesti rangovai (Turner, Mustang ir IAG) ir dėl to bendrai bus vėluojama pradėti perdirbimo įmonės modernizavimą, reikalingą AB „Mažeikių nafta“ ilgalaikiam gyvybingumui palaikyti. Apkaltinus AB „Mažeikių nafta“ valdybą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę neveiklumu, nurodoma, kad „Williams“ turėjo pranešti minėtiems rangovams (Turner, Mustang ir IAG), kad „Williams“ negalės finansuoti jų toliau tebevykstančios veiklos.
213. Komisija atkreipia dėmesį, kad 1999 m. liepos 14 d. „Williams International Company“ vadovaujantis direktorius R. Majorsas atsiuntė net tris laiškus ūkio ministrui E. Maldeikiui (kopijos: V. Adamkui, V. Landsbergiui, R. Paksui, K. Smithui), kuriuose išreiškiamas didžiulis susirūpinimas dėl derybų su „Klaipėdos nafta“ eigos bei tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija iš esmės skiriasi nuo pozicijų, įtvirtintų Ketinimų protokole bei Susitarimo memorandume. Laiškuose pabrėžiama, kad galutinės sutartys turi atitikti Susitarimų memorandumo ir Ketinimų protokolo sąlygas, nes joms jau pritarė „Williams“ valdyba. Atkreiptinas dėmesys, kad ūkio ministro prašoma per mažiau nei per vieną parą, t. y. iki liepos 15 d. turėjusio įvykti susitikimo, sukurti formalią Lietuvos Respublikos Vyriausybės raštišką poziciją dėl „Williams“ pateiktų klausimų, susijusių su esminėmis sutarčių sąlygomis. Taip pat išreiškiamas susirūpinimas, kad derybų grupė nespėjo pateikti viso teisinių ir komercinių pastabų dėl sandorių dokumentų projektų sąrašo iki pačios pasiūlyto galutinio termino.
214. Tą pačią dieną, t. y. 1999 m. liepos 14 d., ūkio ministras E. Maldeikis gavo ir „Williams International Company“ generalinio direktoriaus J. Scheelio laišką (kopijos: J. Lionginui, D. Edwardsui iš „Cory Towage“), kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl AB „Mažeikių nafta“ neapmokėtos „Cory Towage“, ofšorinių paslaugų tiekėjos, sąskaitos bei siūloma vienam iš Ūkio ministerijos darbuotojų asmeniškai susisiekti su „Cory Towage“ atstovu ir paaiškinti derybų su „Williams“ būklę.
215. 1999 m. liepos 15 d. „Williams International Company“ vadovaujančio direktoriaus R. Majorso laiške ūkio ministrui E. Maldeikiui (kopijos: V. Adamkui, V. Landsbergiui, R. Paksui, K. Smithui) apibendrinti susitikimo, įvykusio liepos 15 d., rezultatai. Iš šio laiško galima spręsti, kad buvo sutarta kreiptis į Valstybės gynimo tarybą, į Vadovybę dėl pritarimo Susitarimo memorandumui bei tarpinio grynųjų pinigų poreikio finansavimo iki rugsėjo mėnesio. Taip pat siekiama sukurti specialų planą, kaip spręsti visus aktualius teisinius ir komercinius klausimus, numatant sandorio užbaigimą. Komisija atkreipia dėmesį, kad šis laiškas tik patvirtina faktą, kad 1999 m. balandžio 15 d. pasirašytas Susitarimo memorandumas prieš tai nebuvo plačiau analizuotas, nes tik
1999 m. liepos mėnesį atsirado poreikis, kad Valstybės gynimo taryba ir šalies Vyriausybė įvertintų ir pritartų Susitarimo memorandumui. S. Spėčius Komisijai paaiškino, kad R. Pakso idėja buvo iš naujo persvarstyti Susitarimo memorandumą. Anot S. Spėčiaus, tokia idėja buvo „tai tikrai“. A. Kubilius Komisijai paaiškino, kad esminiai ginčai tarp „Banque Paribas“ ir „Williams“ vyko dėl skirtingo įmonės ir jos perspektyvų gauti pigesnės naftos vertinimo. Tas skirtumas sudarė apie 300 mln. Lt. „Dėl to nesutarimo ir atsirado ta dvigubo apmokėjimo schema už akcijas“.
216. Kitame 1999 m. liepos 15 d. ūkio ministro E. Maldeikio gautame laiške, pasirašytame „Williams International Company“ vadovaujančio direktoriaus S. Hunkuso (kopijos: V. Adamkui, V. Landsbergiui, R. Paksui, K. Smithui), pabrėžiama būtinybė Lietuvos Respublikos Vyriausybei nedelsiant investuoti apyvartinio kapitalo, siekiant išlaikyti AB „Mažeikių nafta“ gyvybingumą. Pateikiama tokio poreikio sąmata – už birželio ir liepos mėnesius nedelsiant reikalaujama 57,3 mln. JAV dolerių. Pažymėtina, kad laiške užsimenama, kad S. Hunkusas dalyvaus susitikime su Seimo Pirmininku V. Landsbergiu ir konservatorių koalicijos nariais, kuriame išdėstys finansavimo poreikį. Beje, BNS duomenimis, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A. Kubilius dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė, jog bus ieškoma būdų, kad sprendimas dėl 33 procentų AB „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimo nebūtų biurokratiškai stabdomas.
217. 1999 m. liepos 16 d. vyko Valstybės gynimo tarybos posėdis, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta sutarčiai su „Williams International Company“. Po posėdžio buvo teigiama, kad sutarčių pasirašymas nebus nukeltas į rugpjūčio pabaigą. Komisijos nuomone, ekonominių privatizavimo klausimų svarstymas Valstybės gynimo taryboje, kurios kompetencijai tokių klausimų sprendimas iš esmės nepriklausė, gali būti vertintinas tik kaip politinis žingsnis.
218. 1999 m. liepos 19 d. R. Majorso laiške ūkio ministrui E. Maldeikiui teigiama, kad „Williams“ buvo informuota, kad visų sutarčių pasirašymas yra numatytas 1999 m. rugpjūčio 10 d. Atsižvelgiant į tai, prašoma pateikti tvarkaraštį. Kitame tos pačios dienos laiške ūkio ministrui E. Maldeikiui primenama, kad iki 1999 m. liepos 13 d. „Williams“ turėjo būti pateiktos visos pastabos komerciniais ir teisiniais klausimais, todėl prašoma pranešti, kaip atsižvelgta į pastabas.
219. 1999 m. liepos 20 d. ūkio ministro E. Maldeikio laiške „Williams International Company“ prezidentui J. Bumgarneriui (kopijos: V. Adamkui, V. Landsbergiui, R. Paksui, K. Smithui) buvo išreikštos Lietuvos abejonės dėl 1999 m. apyvartinio kapitalo trūkumo apskaičiavimo bei dvigubo apyvartinio kapitalo trūkumo padengimo pagrįstumo ir dėl to paprašyta „Williams“ pateikti papildomus paaiškinimus. Laiške taip pat išreiškiama derybinės darbo grupės nuomonė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kaip akcininkė, turėtų prisiimti tiek įsipareigojimų (teikiamų garantijų), kiek atitinka jos turimą dalią. Be to, laiške buvo nurodyta, kad Susitarimo memorandumas yra perduotas svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
220. Tuo tarpu 1999 m. liepos 21 d. ūkio ministro E. Maldeikio laiške UAB „Williams Lietuva“ generaliniam direktoriui R. Majorsui pranešama, kad užtruko teisinė ir ekonominė pateiktų sutarčių analizė, ir išreiškiamas susirūpinimas, kad darbo grupės nariai J. Aleksaitė, S. Spėčius ir G. Dominas priėjo išvadą, kad kai kurių sutarties nuostatų negalima suderinti su galiojančiais įstatymais. Atsižvelgiant į tai, laiške siūloma ne keisti įstatymus, nes tai būtų kraštutinis atvejis, o ieškoti kitų būdų užbaigimui įvykdyti. Taip pat pabrėžiama, kad svarbus vaidmuo tenka Finansų ministerijai, kuri turi pateikti savo išvadas dėl sutartyje numatyto finansavimo galimybės. Šis laiškas, Komisijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad Vyriausybės sprendimu sudaryta darbo grupė bei atitinkamos institucijos gana kruopščiai analizavo „Williams“ pateiktus dokumentus ir ieškojo priimtinų sprendimų. Šiame laiške nurodoma, kad Susitarimo memorandumas pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti.
221. Į aukščiau minėtus ūkio ministro E. Maldeikio laiškus „Williams International Company“ prezidentas J. Bumgarneris atsakė liepos 22 d. laišku, kuriame nesutinka su Lietuvos derybinės grupės siūlymais. Tokia „Williams International Company“ pozicija dėl apyvartinio kapitalo trūkumo skaičiavimo ir padengimo iš esmės motyvuojama tuo, kad dėl visų sąlygų jau susitarta Ketinimų protokole bei Susitarimo memorandume ir „Williams“ nelinkusi ko nors keisti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame laiške J. Bumgarneris aiškiai išdėsto, kad Ketinimų protokole numatytas Vyriausybės skolinis vekselis reiškia Vyriausybės įsipareigojimą mokėti grynuosius pinigus, o ne suteikti paskolą, kurią AB „Mažeikių nafta“ turėtų grąžinti. Atkreiptinas dėmesys į laiške reiškiamą didžiulį susirūpinimą, kad Susitarimo memorandumas, pasirašytas V. Babiliaus ir G. Šemetos, iki šiol nėra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ratifikuotas Seime. Tai leidžia daryti išvadą, kad „Williams International Company“ vis dėlto žinojo, kad Susitarimo memorandumo nuostatoms dar nėra formaliai pritarta aukščiausiose valstybės institucijose. Be to, laiške atkreipiamas dėmesys į aplinkybę, kad 1999 m. liepos 3 d. „Williams“ išsiuntė darbo grupės nariui S. Spėčiui dešimties lapų veiksmų planą, tačiau nebuvo gauta jokių atsakymų. Komisijos nuomone, ūkio ministro E. Maldeikio pateikimas Vyriausybei svarstyti Susitarimo memorandumą vargu ar galėjo būti tikslingas derybų požiūriu, nes jau buvo prisiimti tam tikri įsipareigojimai, kurių „Williams“ neketino atsisakyti. Tai Komisijos yra konstatuota anksčiau. R. Paksas Komisijai paaiškino, kad „būtent kalbantis su „Williamso“ pusės derybininkais, kai buvo išsakomi Lietuvos pusės pageidavimai, norai, pasiūlymai, faktiškai buvo atsimušama į tai, kad dėl principinių dalykų yra sutarta“.
222. Komisija pažymi, kad ne visos politinės partijos pritarė vykstančiam AB „Mažeikių nafta“ privatizavimui. Savo abejones buvo išdėstę ir Centro sąjunga bei Socialliberalai. 1999 m. liepos 23 d. LDDP ir Socialdemokratų partijų lyderiai taip pat išplatino bendrą pareiškimą, kuriame buvo teigiama, kad Lietuvos naftos kompleksas būtų privatizuojamas tik pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą. Partijų lyderiai sveikino faktą, kad naujoji Vyriausybė nusprendė peržiūrėti pradėtų derybų su bendrove „Williams“ sąlygas ir, rodos, rūpinasi Lietuvos interesais.
223. Komisija atkreipia dėmesį, kad 1999 m. liepos mėnesį buvo prasidėjusios gana intensyvios derybos su „Williams“. Tai įrodo to meto abiejų derybinių šalių susirašinėjimas. Štai į 1999 m. liepos 22 d. J. Bumgarnerio laišką, kuriame dėstoma „Williams“ pozicija visais ūkio ministro 1999 m. liepos 20 d. laiške išdėstytais klausimais, ūkio ministras E. Maldeikis atsakė laišku jau liepos 26 d. (kopijos: V. Adamkui, V. Landsbergiui, R. Paksui, K. Smithui, R. Majorsui). Laiške Lietuvos atstovai vis dėlto reikalauja pagrįsti, kodėl „Williams“ reikalauja būtent dvigubo apyvartinio kapitalo trūkumo padengimo bei siūlo perskaičiuoti patį trūkumą. Be to, atkreipiamas dėmesys ne tik į tai, kad „Williams“ parengtas finansavimo planas yra per daug optimistiškas ir todėl rizikingas, tačiau ir į tai, kad elektroninė versija gerokai skiriasi nuo kovo mėnesį pateikto finansinio plano. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Susitarimo memorandume nustatytos formulės taikymas sudaro prielaidas sumažinti parduodamų akcijų kainą. Laiške atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Investicijų sutarties projekto kai kurios nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos teisės reikalavimų.
224. Atsakymas į šį ūkio ministro E. Maldeikio laišką buvo gautas jau kitą dieną,
t. y. 1999 m. liepos 27 d. Laiške „Williams International Company“ prezidentas J. Bumgarneris (kopijos: V. Adamkui, V. Landsbergiui, R. Paksui, K. Smithui, R. Majorsui, S. Hunkusui, J. Scheelui) iš esmės pakartojama „Williams“ nuomonė dėl nesitraukimo nuo Susitarimo memorandume sulygtų sąlygų, nors jos laiške ir nepagrindžiamos, bei išdėstoma esminė strateginio investuotojo pozicija, kad tuo atveju, jeigu Susitarimo memorandumas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, turi būti keičiami įstatymai, o ne Susitarimo memorandumo nuostatos. Komisija atkreipia dėmesį, kad dar 1999 m. liepos 16 d. BNS pranešė, kad „Williams“ susirūpinimą sukėlė tai, kad ūkio ministras E. Maldeikis nusprendė iš naujo įvertinti buvusio ūkio ministro rengtos sutarties projektą, o paskutiniuose laiškuose aiškiai atsispindi „Williams“ nepasitenkinimas, kad Lietuvos darbo grupė iš naujo svarsto sutarčių nuostatas.
225. Komisijos nuomone, tuo metu vykusių derybų požiūriu paminėtinas ir 1999 m. liepos 29 d. R. Majorso ir S. Hunkuso laiškas Seimo Pirmininkui V. Landsbergiui (kopijos: V. Adamkui, R. Paksui, A. Kubiliui, E. Maldeikiui, R. Didžiokui, R. Mieželiui, K. Smithui), kuriuo dėkojama už konstruktyvų susitikimą su Seimo Pirmininku liepos 28 d. Primenama, kad nuo šios dienos bus šaukiami papildomi susirinkimai, siekiant aptarti ir surasti galimų klausimų, kuriems gali prireikti Seimo veiksmų, bendrus sprendimo būdus. Komisija atkreipia dėmesį, kad šis susitikimas vyko pas Seimo Pirmininką, nors Seimo atstovai tiesiogiai ir nedalyvavo derybose. Svarstytina, ar tai neleidžia daryti prielaidos, kad toks susitikimas aukštu lygmeniu buvo organizuotas vien dėl neapibrėžtos Vyriausybės pozicijos „Williams“ pateiktų sutarčių projektų atžvilgiu. Pažymėtina, kad 1999 m. liepos 29 d. susitikimai su „Williams“ atstovais buvo organizuoti ir pas Respublikos Prezidentą, kur buvo susirinkę aukščiausi šalies vadovai, ir Seime – čia dalyvavo A. Kubilius, „Williams“ atstovai R. Majorsas ir S. Hunkusas. Šio susitikimo metu buvo tariamasi dėl galimų įstatymų pakeitimų.
226. Šie trys liepos 28 ir 29 dienomis įvykę „Williams“ atstovų susitikimai su aukščiausiais šalies vadovais, Komisijos nuomone, galėjo būti organizuoti dėl Lietuvos darbo grupės bandymų peržiūrėti ir keisti anksčiau pasiektus susitarimus, taip pat tai buvo bandymas „Williams International Company“ atstovams užsitikrinti politinę šalies vadovų paramą vykdant AB „Mažeikių nafta“ privatizavimą. Iš analizuojamos korespondencijos galima daryti išvadą, kad „Williams“ ėmė iš esmės netenkinti tai, kaip Vyriausybės sudaryta darbo grupė vykdo derybas, todėl derybų procesą pamažu siekiama perkelti ir į Seimą ar Respublikos Prezidento instituciją, kur svarbiausi privatizavimo klausimai aptariami su aukščiausiais valstybės pareigūnais. Komisijos nuomone, 1999 m. liepos mėnesio pabaiga žymi savotišką ribą, kai ėmė strigti prieš tai sklandžiai vykusios derybos dėl privatizavimo.
227. To meto AB „Mažeikių nafta“ prastą finansinę būklę patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 846 „Dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ skolos Finansų ministerijai grąžinimo termino atidėjimo“, kuriuo
75 mln. JAV dolerių skolos grąžinimo terminas pratęsiamas iki 2000 m. liepos 24 d. Taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 869 „Dėl paskolos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ grąžinimo termino atidėjimo“ (Žin.,1999, Nr. 67-2150) atidėjo AB „Mažeikių nafta“ iš Privatizavimo fondo lėšų suteiktos paskolos negrąžintinos dalies – 60 mln. JAV dolerių grąžinimo terminą iki 1999 m. gruodžio 10 d.
228. Šiuo požiūriu paminėtinas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. 868 „Dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ skolos Finansų ministerijai įforminimo“. Juo nustatoma, kad Finansų ministerija, vykdydama garantinius įsipareigojimus, grąžino dalį paskolos ir sumokėjo palūkanas Vokietijos bankui „Kreditanstalt für Wiederaufbau“ už skolininkę – AB „Mažeikių nafta“. Finansų ministerijai leidžiama pasirašyti su AB „Mažeikių nafta“ skolos, susidariusios Finansų ministerijai įvykdžius garantinius įsipareigojimus, grąžinimo sutartį, kurioje būtų nurodyta, kad ši bendrovė Finansų ministerijos – valstybės garantijos vykdytojos – sumokėtus Vokietijos bankui „Kreditanstalt für Wiederaufbau“ 3 925 146 JAV dolerius grąžina Finansų ministerijai iki 2000 m. liepos 1 d. ir moka 11 procentų metinių palūkanų.
229. 1999 m. rugpjūčio 3 d. ūkio ministro E. Maldeikio laiške Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui A. Kubiliui teigiama, kad advokatų kontora „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ parengė įstatymų papildymo ir pakeitimo projektus ir kad šie projektai iš esmės išsprendžia daugelį su investavimu susijusių formalių teisinių problemų. Tačiau nurodoma, kad kol nėra priimtas sprendimas dėl AB „Mažeikių nafta“ finansavimo klausimų, tol dėl būtinumo keisti Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos rekonstrukcijos bei Būtingės naftos terminalo statybos projektui finansuoti ir bendrovės „Mažeikių nafta“ apyvartinėms lėšoms papildyti įstatymą nėra nuspręsta. Komisija atkreipė dėmesį, kad būtent „Williams International Company“, o ne Ūkio ministerija ar Vyriausybė, inicijavo ir parengė tam tikrų įstatymų pakeitimus, o tai liudija arba Vyriausybės neveiklumą, arba aktyvų „Williams“ suinteresuotumą keisti Lietuvos Respublikos įstatymus, o ne sutarčių projektus.
230. Esminiai Vyriausybės sudarytos darbo grupės siūlymai dėl pateikto Investicijų sutarties projekto nuostatų atsispindi 1999 m. rugpjūčio 12 d. ūkio ministro E. Maldeikio laiške R. Majorsui ir J. Sheelui. Jame išdėstomas tam tikrų „Williams“ pateiktų sandorio dokumentų (Investicijų sutarties, Valdymo sutarties, Akcininkų sutarties, Bendrų terminų ir aiškinimo sutarties) ekonominio ir finansinio pobūdžio problemų sąrašas. Laiške išvardijama daug aspektų, dėl kurių nesutampa darbo grupės ir „Williams“ atstovų nuomonės. Komisija atkreipia dėmesį, kad laiške vėl kvestionuojamas apyvartinio kapitalo trūkumo apskaičiavimas ir siūloma į akcinį „Mažeikių nafta“ kapitalą pritraukti ir finansų institucijas.
231. Į prieš tai minėtą ūkio ministro E. Maldeikio pasirašytą oficialią Vyriausybės sudarytos darbo grupės poziciją, buvo atsakyta „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio laišku ūkio ministrui E. Maldeikiui, gautu 1999 m. rugpjūčio 14 d. (kopijos: V. Adamkui, V. Landsbergiui, R. Paksui, A. Kubiliui, K. Smithui). Šiame laiške, kuriuo sutinkama su dalimi Lietuvos atstovų pasiūlymų, t. y. „Williams“ neprieštaravo galimiems pasikeitimams AB „Mažeikių nafta“ akcijų struktūroje, tam tikrą akcijų dalį skiriant AB „Mažeikių nafta“ veiklą finansuojančioms institucijoms, sutiko pakeisti AB „Mažeikių nafta“ finansinio plano terminus – nustatyti ilgesnį paskolų perfinansavimo terminą, garantuoti apmokėjimų už vekselį sąlygas, taip pat kad jų ir Vyriausybės paskolos AB „Mažeikių nafta“ būtų suteiktos vienodomis sąlygomis. „Williams“ taip pat pritarė siūlymui sumažinti Lietuvos įsipareigojimus dėl AB „Mažeikių nafta“ finansinės padėties pagerinimo, sutiko dėl socialinių garantijų suteikimo AB „Mažeikių nafta“ darbuotojams, iš dalies sutiko peržiūrėti anksčiau numatytas AB „Mažeikių nafta“ valdymo sutarties sąlygas.
232. Tačiau „Williams“ kategoriškai nesutinka su jokiais kitais siūlymais, argumentuodama, kad tokie pakeitimai neatitinka (pabr. J. Bumgarnerio) Ketinimo protokolo, Susitarimo memorandumo ar Susitarimo dėl principų, o kai kurie faktiškai tiesiogiai jiems prieštarauja, taip pat susitikimų, įvykusių liepos 28 d. Prezidentūroje ir liepos 4 d. Ūkio ministerijoje, metu Vyriausybės duotų oficialių patvirtinimų, kad ji laikysis Susitarimo memorandumo keliamų sąlygų. J. Bumgarneris paprašė atkreipti dėmesį (pabr. J. Bumgarnerio) į jo 1999 m. liepos 22 d. ir liepos 27 d. laiškus.
233. „Williams International Company“ prezidentas akcentavo, kad Vyriausybės sudarytos darbo grupės veiksmai per pastarąsias 8 savaites „Williams“ sukėlė rimtą susirūpinimą dėl tolesnių Vyriausybės ir „Williams“ santykių. Taip pat išreiškiamas nepasitikėjimas Vyriausybės patarėju „Banque Paribas“, kuris, jos manymu, konsultavo neatsakingai ir veikė neprofesionaliai, pateikė neatsakingas ir nepagrįstas rekomendacijas. „Williams“ nuomone, „Banque Paribas“ aktyviai veikė, turėdama tikslą sabotuoti Vyriausybės ir „Williams“ sandorį kitų klientų naudai. Taip pat „Williams“ išreiškė susirūpinimą, dėl kilusių diskusijų tarp Vyriausybės ir tam tikrų Rusijos įmonių bei jų įvykusių susitikimų. „Williams International Company“ pateikia Vyriausybei ultimatumą iki 1999 m. rugpjūčio 21 d. oficialiai patvirtinti raštu, kad Vyriausybė operatyviai tęs veiklą, kad būtų užbaigtas sandoris pagal Sutartis ir aukščiau išdėstytus „Williams“ pakeitimus, ir nekels jokių kitų klausimų. Taip pat reikalaujama užtikrinti, kad visas diskusijas su Rusijos naftos įmonėmis ateityje vykdys „Williams“, o Vyriausybė bus tik informuota apie jas. Laiške reikalaujama, kad Vyriausybė patvirtintų (jei reikės, pavestų savo atstovams atitinkamoje direktorių valdyboje balsuoti už) 5 žemiau išdėstytus klausimus: Vyriausybė turi nedelsdama patvirtinti ir įgyvendinti 75 mln. JAV dolerių tarpinę paskolą iš „Chase“, kuri bus pasiūlyta rugpjūčio 12 d.; Vyriausybė turi nedelsdama priimti visus nutarimus, susijusius su Viešųjų pirkimų įstatymu, reikalingus tam, kad „Mažeikių nafta“ galėtų pasirašyti sutartis su „Smit Fleet Services“, „IAG“ ir „Turner ir Mustang“; Vyriausybė turi priimti AB „Mažeikių nafta“ 1999 m. rugpjūčio 12 d. pasiūlymą dėl Būtingės uosto ir locmanų. Vyriausybė turi užkirsti kelią bet kokioms pastangoms įvesti ar padidinti bet kokius mokesčius, mokėjimus, apmokestinimus, rinkliavas; Vyriausybė turi nurodyti savo atstovams AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdyboje balsuoti už Susitarimo memorandumo nuostatas dėl geležinkelių tarifų; Vyriausybė turi nurodyti savo atstovams AB „Klaipėdos nafta“ valdyboje patvirtinti sąlygas, kurios buvo pateiktos ir aptartos Ūkio ministerijoje 1999 m. liepos 15 d.
234. Pažymėtina, kad 1999 m. rugpjūčio 16 d. „Williams International Company“ išplatino pranešimą žiniasklaidai, kad visi „Williams International Company“ atstovai sutinka su nemažai naujų klausimų ir atsakymai į Ūkio ministerijos derybinius pasiūlymus atitinka ankstesnius memorandumus, pasirašytus su Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Komisija jau ne kartą savo išvados aprašomojoje dalyje konstatavo, kad tokie „Williams“ pareiškimai vertintini kaip nekintama „Williams“ pozicija, kad visi ankstesni derybiniai susitarimai yra neginčijami ir nediskutuotini. Tai leidžia Komisijai daryti išvadą, kad dėl esminių sutarčių su „Williams“ nuostatų buvo sutarta 1998 m. liepos 29 d. pasirašant Ketinimų protokolą bei 1999 m. balandžio 15 d. Susitarimo memorandumą.
235. 1999 m. rugpjūčio 18 d. Ministro Pirmininko atstovas spaudai pareiškė, kad ūkio ministras informavo Ministrą Pirmininką apie naujausią pažangą derybose su „Williams“ kompanija, o Ministras Pirmininkas pritarė šiems pasiūlymams. Komisija pažymi, kad minėtame Ministro Pirmininko atstovo spaudai pareiškime įvertinami tik teigiami derybų rezultatai, visiškai neužsimenant apie kitas esmines derybines pozicijas, kuriose ne tik nebuvo pasiekta jokių nuolaidų, tačiau ir iškelti ultimatyvūs „Williams“ reikalavimai.
236. Pabrėžtina, kad praėjus tik kelioms dienoms po J. Bumgarnerio laiške išdėstyto reikalavimo priimti sprendimus, reikalingus, kad AB „Mažeikių nafta“ sudarytų sutartis su jau keli mėnesiai neaišku kokiu pagrindu dirbančiais „Williams“ pasamdytais rangovais, Ūkio ministerija 1999 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 52-04-5601 Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė Vyriausybės nutarimo „Dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio“ projektą. Beje, projekto aiškinamajame rašte neužsimenama, kad minėti rangovai jau kuris laikas dirba Lietuvoje. Komisija atkreipia dėmesį, kad jau tą pačią dieną Vyriausybė pritarė projektui ir 1999 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 900 „Dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio“ (oficialiai neskelbtas) nutarė sutikti, kad AB „Mažeikių nafta“ vykdytų naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo darbų ir paslaugų pirkimą iš vienintelio šaltinio – trijų JAV bendrovių: „Mustang Engineers and Constructors, INC“, „International Alliance Group“ bei „Turner Corporation“.
237. 1999 m. rugpjūčio 21 d. Ministras Pirmininkas R. Paksas laiške J. Bumgarneriui paprašė atsakymo į 1999 m. rugpjūčio 14 d. laišką, kuriame prašoma datą iš rugpjūčio 21 d. perkelti į rugpjūčio 24 d. (J. Bumgarneriui toks terminas buvo priimtinas). Tuo tarpu 1999 m. rugpjūčio 23 d. Ministro Pirmininko R. Pakso laiške J. Bumgarneriui (kopijos: V. Adamkui, V. Landsbergiui, E. Maldeikiui, K. Smithui, R. Majorsui) pažymima, kad sprendimą „Williams“ dėl rugpjūčio 14 d. laiške pateiktų pasiūlymų priims rugpjūčio 31 d. Laiške pabrėžiama, kad Vyriausybė suteikė teisę Finansų ministerijai gauti 75 mln. JAV dolerių paskolą valstybės vardu iš „Chase Manhattan“ ir nurodė, kad yra būtina priimti sprendimą leisti AB „Mažeikių nafta“ vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio. Taigi laiške akcentuojamas sąlygų, iškeltų iš „Williams International Company“, vykdymas. Laiške taip pat išreiškiamas pageidavimas, kad investicijų sutartys būtų pasirašytos 1999 m. rugpjūčio 31 d.
238. 1999 m. rugpjūčio 24 d. „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio laiške Ministrui Pirmininkui R. Paksui (kopijos: V. Adamkui, V. Landsbergiui, A. Kubiliui, E. Maldeikiui, K. Smithui) primenama, kad tarp darbo grupės ir „Williams“ sudarytas grafikas buvo sustabdytas rugpjūčio 12 d., tačiau kadangi Vyriausybė ketina oficialiai priimti „Williams“ pasiūlymus, pateiktus rugpjūčio 14 d. laiške, ji pasirengusi pradėti laikytis grafiko. Laiške pakartojama, kad tam tikrų klausimų sprendimai turi atitikti anksčiau „Williams“ pateiktus reikalavimus, bei pažymima, kad kiti subjektai („Klaipėdos nafta“, „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos uostas) taip pat išreikštų savo pritarimą, ir jeigu šie pritarimai bus gauti iki 1999 m. rugpjūčio 31 d., galutinė sandorio formuluotė iki rugsėjo 10 d. būtų parengta sandoriui sudaryti. Tą pačią dieną BNS pareiškė, kad premjeras R. Paksas išreiškė pasitenkinimą suartėjusiomis pozicijomis. Tokia „Williams“ nuomonė akivaizdžiai liudija, kad ankstesni Vyriausybės veiksmai buvo sukėlę rimtų derybų eigos sutrikimų.
239. 1999 m. rugpjūčio 31 d. įvyko Valstybės gynimo tarybos posėdis, kuriame buvo sprendžiami „Williams International Company“ iškelti klausimai: šturmanų, uosto mokesčio, geležinkelių tarifų, bendradarbiavimo su AB „Klaipėdos nafta“, AB „Mažeikių nafta“ apyvartinio kapitalo trūkumo finansavimo ir kiti klausimai. Apie tai nurodoma ir 1999 m. rugpjūčio 31 d. Ministro Pirmininko R. Pakso laiške J. Bumgarneriui. Ministro Pirmininko laiške teigiama, kad neliko jokių abejonių dėl minėtų klausimų sprendimų ir tikimasi, kad Investicijų sutartis bus pasirašyta iki rugsėjo 10 d. Be to, išreiškiamas pageidavimas aptarti galimybes, kaip išplėsti „Klaipėdos naftos“ šviesių naftos produktų terminalo pajėgumus, pakoreguoti apyvartinio kapitalo trūkumą pagal CSFB 22 mln. JAV dolerių paskolas, kurių grąžinimo terminas – 2000 m. rugsėjis, išsamiau aptarti AB „Mažeikių nafta“ akcijų pasidalijimą, neatlygintinai neperduodant valstybės turimų jos akcijų. Komisija pažymi, kad ir šiuo atveju principiniai sprendimai dėl ekonominių ir teisinių privatizavimo klausimų buvo priimti Valstybės gynimo taryboje, kurios kompetencijai minėtų klausimų sprendimas tikrai nepriklausė.
240. R. Paksas Komisijai paaiškino, kad „šiame Gynybos tarybos posėdyje, apie kurį jūs kalbate, buvo išdėstytos dvi pozicijos: paruošta derybinės grupės, kuriai vadovavo E. Maldeikis, pozicija, labai išsamiai pagrįsta, ir pozicija, kurios laikėsi amerikiečiai. Visi Valstybės gynimo tarybos nariai buvo supažindinti, kokios yra pozicijos, kokios gali būti pasekmės, iš to išplaukiantys veiksmai ir panašiai. Gynybos taryba vis dėlto pasirinko ne derybininkų, ne Lietuvos derybininkų, poziciją“.
241. 1999 m. rugsėjo 1 d. „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio laiške Ministrui Pirmininkui R. Paksui (kopijos: V. Adamkui, V. Landsbergiui, A. Kubiliui, E. Maldeikiui, K. Smithui) pasiūlyta nustatyti naują galutinio užbaigimo terminą – rugsėjo pabaigą, kad būtų išdėstyti visi klausimai iki užbaigimo nustatytos datos ir nurodyti atsakingi asmenys. Nors „Williams“ pažymi, kad CSFB
22 mln. JAV dolerių paskola nebus įskaičiuota į apyvartinio kapitalo trūkumą, tačiau už tai iškeliamos papildomos sąlygos Vyriausybei – nebekelti jokių naujų klausimų dėl sandorio. „Williams“ dar kartą pareiškia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės padėti pasirašyti sutartis su AB „Klaipėdos nafta“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos uosto vadovybe, bei panaudojant įtaką šiems subjektams siekti užtikrinti, kad oficialių sutarčių formuluotė būtų suderinta ir neprieštarautų jų 1999 m. rugpjūčio 14 d. ir 1999 m. rugpjūčio 24 d. laiškams. Atkreiptinas dėmesys, kad laiške pripažįstama, jog „Williams International“ valdybai bus pakartotinai pateikti svarsti visi Vyriausybės sprendimai bei sandorių dokumentų turinys.
242. Tą pačią dieną „Williams“ išplatino pareiškimą žiniasklaidai, kad įmonės atėjimas į Lietuvą gali būti baigtas jau rugsėjo pabaigoje. Pranešime pabrėžiamas Valstybės gynimo tarybos raginimas Vyriausybei priimti verslo sąlygas, nustatytas ankstesniuose susitarimuose su „Williams International“, bei nurodomas Ministro Pirmininko rugpjūčio 31 d. laiškas, kuriame patvirtinamas „Williams“ sąlygų priėmimas.
243. 1999 m. rugsėjo 2 d. S. Spėčiaus laiške R. Majorsui pabrėžiama, kad vis dėlto dar nediskutuota dėl „Klaipėdos naftos“ ir akcininkų struktūros, todėl darbo grupė pasirengusi diskutuoti minėtais klausimais. Be to, pabrėžiama, kad Vyriausybės darbo grupė dar nėra gavusi atnaujinto sutarties projekto. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad sutarčių projektai dar bus pateikti Vyriausybės pareigūnams nepriklausomai peržiūrėti.
244. Sunkią AB „Mažeikių nafta“ finansinę būklę patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 967 „Dėl valstybės garantijų suteikimo akcinei bendrovei „Vilniaus bankas“ (oficialiai neskelbtas), kuriuo nutarta suteikti valstybės garantiją AB „Vilniaus bankas“, suteikusiam AB „Mažeikių nafta“ 12,25 mln. JAV dolerių paskolą-limitą, kuri skiriama anksčiau paimtoms paskoloms iš Lietuvos taupomojo banko ir Vilniaus banko grąžinti. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas Vyriausybės nutarimas, kaip ir kiti Vyriausybės nutarimai dėl valstybės garantijų ar paskolų AB „Mažeikių nafta“ suteikimo, „Valstybės žiniose“ nebuvo skelbiami.
245. 1999 m. rugsėjo 6 d. S. Spėčiaus laiškas R. Majorsui patvirtina „Williams“ poziciją nepasirašyti darbų grafiko, kol nėra išspręsti tam tikri klausimai. Šie klausimai aptariami 1999 m. rugsėjo 7 d. R. Majorso laiške ūkio ministrui E. Maldeikiui (kopijos: R. Paksui, A. Kubiliui ir K. Smithui). Šiame laiške pabrėžiama, kad sandorio užbaigimo terminas negali būti atnaujintas, kol Vyriausybė neužtikrins atskleidimo pareiškimų pasirašymo ir išvertimo į anglų kalbą bei Vyriausybės galėjimo finansuoti paskolą bendrovei, nurodytą Investicijų sutarties 2.4 (i) straipsnyje. Laiške pabrėžiama, kad iš pokalbio su Finansų ministerija „Williams“ suprato, jog Vyriausybės paskola bendrovei nebus gauta iki 1999 m. spalio vidurio ar pabaigos, o tai yra išankstinė užbaigimo sąlyga. Pažymėtina, kad laiške nurodoma, jog sutarčių projektai S. Spėčiui buvo pateikti rugsėjo 4 ir 5 dienomis, t. y. šeštadienį ir sekmadienį.
246. 1999 m. rugsėjo 7 d. ūkio ministro E. Maldeikio laiške R. Majorsui pažymima, kad remiantis žodiniais susitarimais, priimtais praėjusį penktadienį A. Kubiliaus biure, darbo grupė svarsto galimybę pateikti įstatymų pakeitimus, pateiktus „Williams“ atstovų, Vyriausybei pritarti rytoj (rugpjūčio 8 d.). Laiške prašoma iki rugsėjo 8 d. 9 val. patvirtinti, ar „Williams“ neprieštarauja, kad šie pakeitimai būtų pateikti Vyriausybei pritarti. Atsakomasis R. Majorso laiškas gautas jau rugsėjo 8 d. Jame sutinkama su įstatymų pateikimu Vyriausybei, tačiau užsimenama, kad dabartiniai projektai neapima visų klausimų, kurie gali iškilti, be to, siūloma gerai apsvarstyti maksimalią leistiną paskolų, teikiamų AB „Mažeikių nafta“, sumą, nes tai nėra galutinė suma.
247. Vykdydama nurodytuose laiškuose minimą susitarimą, Ūkio ministerija 1999 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 01-03-6004 „Dėl įstatymų projekto“ Vyriausybei pateikė svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymų projektų paketą, kurie reikalingi sutartims su strateginiu investuotoju „Williams International Company“. Pažymėtina, kad jau tos pačios rugsėjo 8 dienos posėdyje Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė pateiktiems projektams ir minėtą sprendimą įformino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 975 „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (oficialiai neskelbtas). Minėtu nutarimu nutarta pritarti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 1, 11, 14, 18, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo 14 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo
13 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos rekonstrukcijos bei Būtingės naftos terminalo statybos projektui finansuoti ir bendrovės „Mažeikių nafta“ apyvartinėms lėšoms papildyti įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo projektams ir prašyti Seimą svarstyti nurodytus įstatymų projektus ypatingos skubos tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors Vyriausybės posėdyje buvo nuspręsta Seimui pateikti patikslintus pagal institucijų pareikštas pastabas projektus, tačiau iš esmės nebuvo atsižvelgta į
1999 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo ministerijos pareikštas pastabas, pavyzdžiui, į pastabą, kad įstatymo nuostata, susijusi su Vyriausybės teise valstybės vardu prisiimti esminius turtinius įsipareigojimus, neatitinka Konstitucijos 128 straipsnio 1 dalies.
248. Atkreiptinas dėmesys, kad 1999 m. rugsėjo 9 d. R. Majorsas laiške E. Maldeikiui ir J. Lionginui išreiškia griežtą „Williams“ prieštaravimą, kad AB „Mažeikių nafta“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 967, skolintųsi lėšų iš AB Vilniaus bankas tam, kad atiduotų anksčiau paimtas paskolas. „Williams“ nesutinka, kad iš skolintų lėšų būtų įskaitytas apyvartinio kapitalo trūkumas, nes tai nėra leistina (pabr. R. Majorso) pagal 1998 m. liepos 29 d. Ketinimų protokolą. „Williams“ neduoda (pabr. R. Majors) leidimo tokioms paskoloms (su AB „Vilniaus bankas“ dėl 10 mln. JAV dolerių). Taip pat „Williams“ prieštarauja galimai papildomai sutarčiai dėl 2,5 mln. JAV dolerių, kadangi tai reikštų, kad einamieji įsipareigojimai pakeičiami ilgalaike skola. Pažymėtina, kad laiške neužsimenama, iš kokių lėšų tokiu atveju turėtų būti grąžintos anksčiau iš LTB ir Vilniaus banko paimtos paskolos.
249. 1999 m. rugsėjo 9 d. BNS pranešė, kad V. Adamkus pareiškė, jog „Williams“ investicijos Lietuvoje yra labai svarbios kuriant Lietuvos ekonomikos pagrindus. Prezidentas neabejoja, kad sutartys bus pasirašytos ir sunku būtų pateisinti, jei jos „subyrėtų“. Komisijos manymu, Respublikos Prezidento pareiškimas suponuoja, kad ir Respublikos Prezidentas buvo supažindintas su tam tikrais keblumais, kylančiais dėl sutarčių pasirašymo, tačiau tokiu pareiškimu dar kartą išreiškė savo politinį pritarimą „Williams“ investicijoms.
250. 1999 m. rugsėjo 10 d. R. Majorsas laiške ūkio ministrui E. Maldeikiui priekaištauja, kad „Williams“ dar nėra pateikti visi informacijos atskleidimo pareiškimai.
251. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 983 „Dėl paskolos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ suteikimo“ (oficialiai neskelbtas), nutarė suteikti AB „Mažeikių nafta“ iš valstybės vardu gaunamų paskolų lėšų 7 metams iki 25 mln. JAV dolerių paskolą (už 10 procentų metinių palūkanų), kuri buvo skirta atsiskaityti su Būtingės naftos terminalo statybos rangovais ir turėjo būti teikiama pagal suderintas su Ūkio ministerija darbų apmokėjimo paraiškas.
252. 1999 m. rugsėjo 14 d. BNS pranešė, kad Lietuvos Respublikos Seimo opozicinės frakcijos pareiškė balsuosiančios prieš įstatymų pataisas, susijusias su investicijomis į šalies naftos ūkį. Socialdemokratai pareiškė, kad įstatymų pataisos nepasitarnaus Lietuvos naudai, o į opozicijos argumentus niekas nekreipia dėmesio. Jie kritikavo išskirtinių sąlygų sukūrimą vienam ūkio subjektui – JAV bendrovei „Williams“. Centro frakcija įstatymų pataisas pavadino „valstybės pamatų išplovimu“. LDDP frakcijos nariai taip pat pareiškė nepasitenkinimą kai kuriomis įstatymų nuostatomis.
253. Tuo tarpu E. Maldeikis neatmetė galimybės, kad sutartys su „Williams“ gali būti nepasirašytos. Pasak jo, tai priklausys nuo „Williams International“ pateikto verslo plano, kuris turi būti pateiktas dar iki sutarčių pasirašymo. Pasak ūkio ministro, jo vadovaujamai darbo grupei pavyko pasiekti „esminių pagerinimų vienuolikoje svarbių pozicijų“, o apskritai sutarčių projektuose buvo pakeistos 25 pozicijos. Komentuodamas Vyriausybės laimėjimus derybose, ūkio ministras teigė, kad „Mažeikių naftai“ teikiamų paskolų terminus pavyko pratęsti nuo septynerių iki dvylikos metų, o „Mažeikių naftos“ apyvartinio kapitalo trūkumas turės būti sumažintas 44 mln. JAV dolerių. Pažymėtina, kad ūkio ministras pabrėžė, jog valdymo mokestis bus siejamas su operatoriaus paslaugų kokybe ir rezultatais. Jis išreiškė įsitikinimą, kad Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas taip pat investuos ir tai bus kertinis projekto finansuotojas.
254. 1999 m. rugsėjo 15 d. ūkio ministro E. Maldeikio laiške R. Majorsui pabrėžiama, kad visos problemos gali būti išspręstos po grafiko pasirašymo, o grafikas tik padės geriau derinti „Williams“, Vyriausybės, Seimo, darbo grupės ir kitų susijusių institucijų bendrą darbą. Išreiškus susirūpinimą, kviečiama bendradarbiauti rengiant grafiką.
255. 1999 m. rugsėjo 16 d. „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio laiške ūkio ministrui E. Maldeikiui ir finansų ministrui J. Lionginui pažymima, kad „Williams“ yra įsipareigojusi vykdyti anksčiau pasirašytas sutartis (1998 m. kovo 17 d. Susitarimą dėl principų, 1998 m. liepos 29 d. Ketinimų protokolą ir 1999 m. balandžio 15 d. Susitarimo protokolą) dėl naujų paskolų „Mažeikių naftai“ įsigyti.
1999 m. rugsėjo 15 d. „Arthur Andersen“ pateikė apyvartinio kapitalo trūkumo prognozių grafiką, iš kurio matyti, kad Vyriausybė suorganizavo (kaip tekste – Komisijos past.) AB „Mažeikių nafta“ 37,5 mln. JAV dolerių ilgalaikes paskolas. Nurodoma, kad šios paskolos buvo gautos be „Williams“ leidimo, jos naudojamos užskaityti ir sumažinti AB „Mažeikių nafta“ apyvartinio kapitalo trūkumą, todėl jų suma turi būti pridedama skaičiuojant apyvartinio kapitalo trūkumą. Primenama, kad Vyriausybė turi dar pateikti 10 mln. JAV dolerių subsidijų 1998 m. apyvartinio kapitalo trūkumui sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad Ketinimų protokolo ir Susitarimo memorandumo nuostatos neleido AB „Mažeikių nafta“ skolintis be „Williams“ sutikimo, laiške „Williams“ išreiškė nerimą dėl paskutinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangų manipuliuoti ir dirbtinai sumažinti sumą, kuri, remiantis Investicijų sutartimi, turi būti suteikta kaip paskola. Užsimenama, kad tai gali sutrukdyti galimybei pasirašyti Investicijų sutartį ir užbaigti sandorį, ir prašoma informuoti, jei Vyriausybė negali ar nenori suteikti paskolų. Pažymėtina, kad šiame laiške „Williams“ nurodo, kad „Arthur Andersen“ duomenimis, AB „Mažeikių nafta“ apyvartinio kapitalo trūkumas 1999 m. birželio 30 d. buvo 64,7 mln. JAV dolerių, o
1999 m. rugsėjo 30 d. – jau 110 mln. JAV dolerių.
256. 1999 m. rugsėjo 17 d. „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio laiške Ministrui Pirmininkui R. Paksui (kopijos: V. Adamkui, V. Landsbergiui, A. Kubiliui, E. Maldeikiui, J. Lionginui, K. Smithui) teigiama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastarojo meto aiškinimai dėl apyvartinio kapitalo trūkumo apskaičiavimo, negalėjimas pratęsti Susitarimo dėl principų ir „Williams“ priėjimo prie įrengimų, finansinių ir kitų dokumentų ribojimas daro užbaigimą beveik neįmanomu. „Williams“ akcentuoja, kad Ūkio ministerija ir Finansų ministerija mano, jog Ketinimų protokolas leidžia be „Williams“ leidimo AB „Mažeikių nafta“ skolintis pinigų ilgalaikiam turtui Būtingėje įsigyti (atkreiptinas dėmesys, kad būtent tokia nuostata ir įrašyta Ketinimų protokole – Komisijos past.), tačiau pabrėžiama, kad „Williams“ atmetė tokią poziciją jau 1999 m. liepos 22 d. Tokia Ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos pozicija yra nepriimtina ir kelia rimtą susirūpinimą „Williams“. Laiške pažymima, kad 1999 m. rugsėjo 9 d. „Williams“ pateikė Vyriausybei Sutarties dėl principų pratęsimą (atkreiptinas dėmesys, kad tikslus pavadinimas turėtų būti Susitarimas dėl principų – Komisijos past.), nes Sutartis dėl principų baigiasi 1999 m. rugsėjo 17 d. Tačiau Susitarimas liko nepratęstas, dar blogiau – ministras E. Maldeikis dabar išvykęs iš šalies ir negali pasirašyti šio pratęsimo.
257. „Williams“ laiške taip pat konstatuoja, kad AB „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius yra nustatęs priėjimo prie informacijos ir AB „Mažeikių nafta“ įrengimų ribojimą. Pabrėžtina, kad J. Bumgarneris nurodo, kad jeigu tą pačią dieną Lietuva nepatvirtins, jog vykdys visas Ketinimo protokolo ir Susitarimo memorandumo sąlygas, „Williams“ nutrauks derybas ir atšauks savo atstovus. Atsakymo buvo reikalaujama iki tos pačios dienos pabaigos – 24 val. Lietuvos laiku. Komisijos nuomone, šis ketinimas atšaukti savo atstovus buvo Vyriausybės keliamų reikalavimų, iš dalies neatitinkančių Ketinimų protokolo ir Susitarimo memorandumo nuostatų, pasekmė ir didžiulis spaudimas Lietuvos derybininkams.
258. Į aukščiau minėtą J. Bumgarnerio laišką buvo nedelsiant atsakyta 1999 m. rugsėjo 17 d. Ministro Pirmininko R. Pakso laišku (kopijos: V. Adamkui, V. Landsbergiui, E. Maldeikiui, K. Smithui, R. Majorsui). Laiške išreiškiamas Vyriausybės pritarimas visiems trims „Williams“ reikalavimams, išdėstytiems tos pačios dienos J. Bumgarnerio laiške, tarp jų ir dėl apyvartinio kapitalo trūkumo apskaičiavimo. Išreiškiamas apgailestavimas, kad įvyko nesusipratimas dėl „Mažeikių naftos“ galimybės skolintis, tačiau pažymima, kad buvo pratęsta tik apie 12 mln. JAV dolerių paskola ir visa suma buvo panaudota turto išlaidoms, daugiausia Būtingėje. Laiške taip pat išreiškiamas susirūpinimas, kad vis dar nėra derybų grafiko.
259. Atsižvelgdama į AB „Mažeikių nafta“ generalinio direktoriaus V. Macevičiaus 1999 m. rugsėjo 17 d. laišką ūkio ministrui E. Maldeikiui, kuriame prašoma pritarti dėl paskolos apyvartinėms lėšoms papildyti, Ūkio ministerija 1999 m. rugsėjo 21 d. raštu
Nr. 52-04-6333 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir pateikė Vyriausybės nutarimo „Dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ paskolos“ projektą, kuriame buvo numatyta galimybė AB „Mažeikių nafta“ trims mėnesiams imti 9 mln. JAV dolerių paskolą iš AB „Lietuvos taupomasis bankas“ apyvartinėms lėšoms papildyti. Šiam siūlymui buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1102 „Dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ paskolos“ (oficialiai neskelbtas).
260. Pažymėtina, kad 1999 m. rugsėjo 23 d. finansų ministro J. Liongino laiške J. Bumgarneriui (kopija: J. Scheeliui) informuojama, jog dėl Rusijos krizės Lietuva susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais ir tokia situacija daro skolinimąsi Vyriausybės vardu daug sudėtingesnį. Todėl laiške siūlomos dvi alternatyvos vykdyti Investicijų sutartyje numatytus įsipareigojimus: suteikti tokio dydžio garantiją, kurios reikia kompensuoti apyvartinio kapitalo trūkumui, susitarus, kad AB „Mažeikių nafta“ ir „Williams“ ras finansinių išteklių, arba Vyriausybė galėtų suteikti AB „Mažeikių nafta“ apyvartinio kapitalo trūkumo sumą, tačiau ji būtų išmokėta lygiomis dalimis per 2–3 metus, pradedant nuo 2000 metų. Svarstytina, ar tokia finansų ministro iniciatyva derinosi su Ministro Pirmininko 1999 m. rugsėjo 17 d. rašte išdėstyta pozicija ir kodėl apie skolinimo sunkumus nebuvo užsiminta minėtame premjero laiške. Pažymėtina, kad tokia iniciatyva galėjo paaštrinti ir taip įtemptą derybinę situaciją.
261. Atsakydamas į šį finansų ministro J. Liongino raštą, 1999 m. rugsėjo 23 d. „Williams International Company“ prezidentas J. Bumgarneris atsiuntė skubų ir labai konfidencialų (kaip tekste – Komisijos past.) laišką Ministrui Pirmininkui R. Paksui, ūkio ministrui E. Maldeikiui bei finansų ministrui J. Lionginui (kopijos: V. Adamkui, V. Landsbergiui, A. Kubiliui, K. Smithui), kuriame išdėstė savo požiūrį į greitos kapitalo injekcijos AB „Mažeikių nafta“ poreikį, norint, kad „Mažeikių nafta“ išliktų artimiausiu metu. „Williams“ praneša, kad po nuodugnaus svarstymo ir diskusijų su „Mažeikių naftos“ finansų patarėju buvo sukurtas patobulintas finansavimo planas, kuriame numatytos didelės „Williams“ nuolaidos Vyriausybei, palyginti su ankstesnėmis sutartimis. Laiške užsimenama, kad paskolos davėjai reikalauja užtikrinimo laiško iš „Williams“, kad nėra neišspręstų ginčų ar aplinkybių, kurios trukdytų užbaigti „Williams“ investiciją į „Mažeikių naftą“, ir kad jeigu iki rugsėjo 24 d. vidurdienio tokio laiško nebus, svarbus finansavimas nebus gautas. Atsižvelgiant į tai, norint, kad „Williams“ pateiktų užtikrinimo laišką, Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalaujama patvirtinti savo sutikimą dėl aukščiau nurodyto plano, sutikimą dėl Investicijų sutarties ir kitų sandorio dokumentų, kuriuos neseniai pateikė „Williams“, bei sutikimą, kad nuo dabar iki užbaigimo joks svarbus klausimas nebus sprendžiamas „Mažeikių naftoje“ be „Williams“ sutikimo – tai apimtų be apribojimo visus sąskaitų apmokėjimus, visų sutarčių sudarymą ar pakeitimą, bet kokį turto pardavimą ir bet kuriuos personalo pakeitimus. Šis laiškas gali būti vertintinas kaip didžiulis spaudimas Lietuvai. 1999 m. rugsėjo 24 d. Ministras Pirmininkas R. Paksas ir ūkio ministras E. Maldeikis informavo Respublikos Prezidentą V. Adamkų dėl „Williams“ ultimatyvių reikalavimų.
262. 1999 m. rugsėjo 23 d. „Williams“ pateikė trečiąjį AB „Mažeikių nafta“ verslo strategijos projektą. Remiantis „Banque Paribas“, verslo plano „blogėjimas“ susijęs su nuolat prastėjančiais „Mažeikių naftos“ veiklos rezultatais. Komisija konstatuoja, kad šis verslo planas Lietuvos atsakingų pareigūnų buvo vertinamas gana skirtingai.
263. 1999 m. rugsėjo 23 d. Ūkio ministerija raštu Nr. 01-03-6429 atsiuntė Lietuvos Respublikos Seimui dokumentus, susijusius su strateginio investuotojo „Williams“ investicijų į AB „Mažeikių nafta“ įgyvendinimu. Prašoma, kad asmenys prieš susipažindami su dokumentais pasirašytų Konfidencialumo sutartį. 1999 m. spalio 13 d. Seimo kanclerio raštu Nr. 450-3T-44 ūkio ministras buvo informuotas apie Seimo narių ir Seimo darbuotojų, susipažinusių su dokumentais, sąrašą.
264. 1999 m. spalio 4 d. AB „Mažeikių nafta“ generalinio direktoriaus V. Macevičiaus rašte ūkio ministrui „Dėl „Williams“ pateikto verslo plano“ (1999 m. spalio 4 d. BNS pranešimas) koncerno „Mažeikių nafta“ vadovas atvirai kritikavo JAV bendrovės „Williams“ veiklą Lietuvoje. Generalinis direktorius V. Macevičius teigė, kad „Williams“ pateiktas verslo planas – tai šūkių rinkinys. „Jame nenurodyti naftos tiekėjai, o naftos kaina nurodoma net mažesnė už dabartinę. Verslo plane nėra naftos tiekimo garantijų, o jei nėra verslo pradžios, neįsivaizduoju, kokia gali būti jo pabaiga“. V. Macevičius „Williams“ reikalavimą kompensuoti „Mažeikių nafta“ apyvartinio kapitalo trūkumą vadina ne pagalba, o AB „Mažeikių nafta“ žlugdymu. Ūkio ministras E. Maldeikis, komentuodamas tai, tvirtino, kad tai ne Ūkio ministerijos, o tik AB „Mažeikių naftos“ pozicija. V. Macevičius Komisijai paaiškino, kad sutarties projektas AB „Mažeikių nafta“ buvo gautas tik spalio 10–12 dienomis, o apie atleidimą sužinojo tik iš BNS.
265. Buvęs Respublikos Prezidentas A. Brazauskas ir buvusi Ministrė Pirmininkė K. Prunskienė bei dar grupė politikų 1999 m. spalio 4 d. atviru laišku kreipėsi į šalies valdžią ir taip pat ragino nepasirašyti sandėrių dėl „Mažeikių nafta“ privatizavimo. A. Brazauskas teigė esąs įsitikinęs, kad šis sandoris yra „labai nenaudingas Lietuvai“.
266. 1999 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 86-2564) ir juo suteikė teisę strateginiam investuotojui įsigyti ne 33, o 49,5 procento AB „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo, o įsigijus tokį kiekį akcijų, pirkti iš valstybės dar 16,5 procento akcijų. Taip pat numatyta galimybė šias akcijas leisti įsigyti naftos tiekėjams ir (arba) finansų institucijoms. Dar viena svarbi įstatymo nuostata, kad didinant AB „Mažeikių nafta“ įstatinį kapitalą papildomais kitų asmenų įnašais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės neatlygintinai perleisti strateginiam investuotojui tiek akcijų, kad strateginio investuotojo turimų akcijų dalis liks proporcinga daliai, kurią turėjo iki įstatinio kapitalo didinimo. Įstatymas buvo papildytas ir nuostata, įgalinančia Lietuvos Respublikos Vyriausybę prisiimti esminius turtinius įsipareigojimus strateginiam investuotojui ir (ar) AB „Mažeikių nafta“, tarp jų ir įsipareigojimus atlyginti nuostolius, atiradusius ir dėl to, kad pasikeitus Lietuvos Respublikos įstatymams Vyriausybė negalės vykdyti savo įsipareigojimų. Be to, pakartota nuostata, kad AB „Mažeikių nafta“ strateginiam investuotojui kompensuos bendrovės vertės sumažėjimą iki 75 mln. JAV dolerių. Įstatyme taip pat įtvirtinta strateginio investuotojo teisė įsigyti valstybei priklausančių akcijų netaikant Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo, jeigu po valstybei priklausančių akcijų privatizavimo, pardavimo ar kitokio perleidimo valstybės akcijų nominali vertė įstatiniame kapitale sudarytų mažiau nei 18 procentų.
267. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. spalio 18 d. nutarime konstatavo, kad minėto įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata, kad Vyriausybė sutartyse su strateginiu investuotoju ir AB „Mažeikių nafta“ turi teisę valstybės vardu prisiimti esminius turtinius įsipareigojimus strateginiam investuotojui ir (ar) akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai ir 128 straipsnio 1 daliai, o 3 straipsnio 4 dalies nuostata ta apimtimi, kuria nustatyta Vyriausybės teisė prisiimti įsipareigojimus atlyginti ir tuos nuostolius, kurie susidaro dėl strateginio investuotojo ir (ar) akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ kaltės, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai ir Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
268. 2003 m. kovo 17 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad minėto įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata „po to, kai strateginis investuotojas įsigis akcijų pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybės ir savivaldybių institucijos AB „Mažeikių nafta“ ir jos dukterinėms bendrovėms negalės kelti papildomų reikalavimų dėl AB „Mažeikių nafta“ ar jos dukterinių bendrovių veiklos ar neveikimo ir kitų įvykių iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų“ prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3, 4 ir 5 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
269. 1999 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė ir Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos rekonstrukcijos bei Būtingės naftos terminalo statybos projektui finansuoti ir bendrovės „Mažeikių nafta“ apyvartinėms lėšoms papildyti įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 86-2564), kuriuo valstybės vardu imamų paskolų ir paskolų su valstybės garantija bendrą sumą padidino nuo 400 mln. iki 650 mln. JAV dolerių.
270. Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. spalio 5 d. priimtame Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 14, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme (Žin., 1999 Nr. 86-2565) buvo numatyta galimybė, kad pirkimams iš vienintelio šaltinio Vyriausybė gali duoti sutikimą, kuris galioja visą perkančiosios organizacijos įgyvendinamo investicijų ar komercinio projekto, kurį tvirtina Vyriausybė, laiką, o ne konkretaus pirkimo atveju. Taip pat nustatyta, kad pirkimas iš vienintelio šaltinio gali būti vykdomas, jeigu strateginis investuotojas po 1998 m. spalio 1 d. per 3 metus investavo į perkančiąją organizaciją ne mažiau kaip 200 mln. litų ir perkančioji organizacija turi savo pirkimo taisykles.
271. Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. spalio 5 d. priimtame Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 10, 14 straipsnių pakeitimo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 86-2563) taip pat numatyta nuostatos, kad valstybinio kapitalo dydis valstybinės reikšmės energetikos objekte turi garantuoti valstybei kontrolinį akcijų paketą, išimtis.
272. Pažymėtina, kad prieš įstatymų pataisas balsavo visos opozicinės Seimo frakcijos. S. Burbienė Komisijai paaiškino, kad įstatymų keitimas Ministru Pirmininku esant R. Paksui nebuvo sąlygų gerinimas, buvo jaučiama, kad bus blogiau, nes pataisymai blogino sąlygas Lietuvai. A. Saudargas Komisijai paaiškino, kad Ministru Pirmininku tapus R. Paksui sutartys ne ką tepagerėjo ir pasikeitė. V. P. Andriukaitis Komisijai paaiškino, kad Ministro Pirmininko R. Pakso žingsniai pablogino kontraktą. Jo pasiūlymai sudarė galimybę perleisti dalį akcijų naftos tiekėjams. O tai sudaro sąlygas bet kuriai Rusijos kompanijai perimti įmonę. Ūkio ministras E. Maldeikis 1999 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatydamas įstatymų projektus kalbėjo: „darbo grupė, kai mes perėmėme derybų procesą, rėmėsi tuo, kad nebus revizuojamos praeitos Vyriausybės ir praeitų derybininkų pozicijos. Jos buvo traktuojamos susitarimo memorandume kaip jau suderėti dalykai. Erdvė deryboms nebuvo labai didelė. Noriu pasakyti, kad nebuvo daroma revizija viso to, kas buvo, tiesiog Vyriausybė turėjo užtikrinti perimamumą. Galiu pasakyti, kad mes galime apibrėžti apie 11 didelių pozicijų, punktų, kuriais mes pasiekėme esminių pagerinimų“.
273. S. Spėčius Komisijai paaiškino, kad jau derybų su „Williams“ metu „Yukos“ „vaikštinėjo aplink“. S. Spėčiaus teigimu, „Yukos“ atstovai pasirodė rugsėjo–spalio mėnesį, jie turėjo neblogus santykius su „Williams“.
274. Atkreiptinas dėmesys, kad BNS duomenimis, 1999 m. spalio 5 d. J. Bumgarneris susitiko su Seimo Pirmininku V. Landsbergiu ir jo pavaduotoju A. Kubilium, Ministru Pirmininku R. Paksu, Respublikos Prezidento patarėju R. Mieželiu bei J. Kazicku. Komisijai liko neaišku, kodėl šiame pokalbyje dalyvavo J. Kazickas, kuris bet kuriuo atveju buvo tik privatus asmuo. Svarbiausia pokalbio tema buvo AB „Mažeikių naftos“ apyvartinio kapitalo trūkumas ir jo finansavimas.
275. Į Komisijos klausimą dėl J. Kazicko dalyvavimo V. Adamkus atsakė: „viso vaidmens aš negaliu komentuoti, kadangi aš su juo tik vieną vienintelį kartą turėjau kontaktą, kai premjeras R. Paksas atėjo ir paprašė manęs (jis žino, kad mes esame pažįstami seniai) gelbėti padėtį, nes yra pasiektas kritiškas taškas, po kurio „Williams“ kompanija pasitrauks nuo derybų stalo. Aš to prašymo vedamas paskambinau ponui Kazickui, žinodamas jo ankstesnes pažintis, ir paprašiau, perdaviau tą prašymą. Jis sutiko, atvyko ir dalyvavo posėdžiuose, iš kurių aš nė viename nedalyvavau“. Paprašytas pakomentuoti šį V. Adamkaus paaiškinimą R. Paksas Komisijai paaiškino, kad „derybų procesas arba jo galimas nutraukimas ar jo negalimas nutraukimas, žiūrint iš šios dienos perspektyvos, man atrodo, tai buvo amerikiečių derybinė pozicija. Derybinė pozicija. Ir būtent tokiu būdu jie puikiai atliko savo, kaip derybininkų, vaidmenį, kaip ką tik ir kalbėjau. Raštais, kurie nekvepia tolerancija, ir reikalavimais, ir, sakysim, darbu tiek Prezidentūroje, tiek Seime. Aš manau, kad tai buvo tokia jų pasirinkta derybinė taktika. Dėl jūsų konkretaus klausimo, ar buvo pokalbis su Prezidentu, kad aš prašyčiau, kad derybos nenutrūktų, aš galėčiau atsakyti taip. Man atrodo, nes jau praėjo penkeri metai, man atrodo, kad kalba galėjo būti, kad reikėjo, kad atvažiuotų ne derybininkai, bet atvažiuotų tie žmonės, kurie atsako už veiksmus ir kurie daro sprendimus, nes situacija iš tikrųjų yra labai įtempta“.
276. BNS duomenimis, 1999 m. spalio 6 d. po pasitarimo Prezidentūroje Lietuvos ir JAV derybininkai paskelbė naują sutarčių pasirašymo datą – spalio 29 d. Buvo pripažinta, kad derybų vilkinimas yra nuostolingas. Vyriausybė ir toliau ieškojo įvairių kompromisų, kaip padengti apyvartinio kapitalo trūkumą.
277. BNS duomenimis, 1999 m. spalio 7 d. ūkio ministras E. Maldeikis, remdamasis Lietuvos ir užsienio specialistų išvadomis, „Williams“ verslo planą įvertino kaip optimistišką, ambicingą ir agresyvų. „Williams“ pateiktas verslo planas numato, kad iki 2004 m. į Lietuvos naftos kompleksą bus investuota daugiau nei 700 mln. JAV dolerių. Daugiausia investicijų planuojama 2002 metais. Komisija konstatuoja, kad šis verslo planas taip ir nebuvo įgyvendintas.
278. 1999 m. spalio 8 d. J. Bumgarnerio laiške Respublikos Prezidentui V. Adamkui (kopija: tik (Komisijos past.) J. Kazickui) dėkojama už konstruktyvius susitikimus spalio 6 ir 7 d. Prezidentūroje. Išreiškiamas susirūpinimas dėl Finansų ministerijos pozicijos ir noro pasiekti abipusį tikslą. Tačiau laiške piktinamasi akivaizdžiu Finansų ministerijos nenoru naudoti likusią 75 mln. JAV dolerių paskolos dalį. Pažymima, kad jei šie pinigai dings, gryni pinigai, kurių reikės spalio 29 d., sudarys daug daugiau nei sutarti 75 mln. JAV dolerių ir prašoma nuraminti, kad sandėris vis dėlto bus baigtas spalio 29 d.
279. 1999 m. spalio 8 d. R. Majorsas laiške Ministrui Pirmininkui R. Paksui (kopijos: V. Adamkui, V. Landsbergiui, A. Kubiliui, E. Maldeikiui, J. Lionginui, K. Smithui) išreiškė susirūpinimą dėl pasekmių Būtingės terminalo veiklai ir statybai tuo atveju, jei Finansų ministerija neims 45 mln. JAV dolerių paskolos iš „Chase Manhattan“, nors susitikimų su Respublikos Prezidentu, Seimo Pirmininku, J. Bumgarneriu ir Ministru Pirmininku metu buvo nuspręsta, kad minėta paskola yra kritinė sudarant sandorį. Taip pat išreiškiamas susirūpinimas, kad ūkio ministras nesutiko pasirašyti laiško dėl Būtingės terminalo ir tai gali daryti neigiamą įtaką numatytam per Būtingę naftos eksportui spalio paskutines dvi savaites. Be to, laiške pareiškiama, kad tuo atveju, jei „Mažeikių nafta“ pagal naująjį Viešųjų pirkimų įstatymą pasinaudos viešuoju konkursu pirkti žaliavinę naftą iki sandorio užbaigimo, dėl to gali atsirasti naftos trūkumų.
280. BNS duomenimis, kadenciją baigęs Prezidentas A. Brazauskas 1999 m. spalio 8 d. buvo susitikęs su Respublikos Prezidentu V. Adamkumi, kuriam išdėstė savo požiūrį į būsimąją sutartį su JAV bendrove „Williams International Company“. „Kol tokia didžiulė įmonė beveik neveikia ir visiškai neturi perspektyvos, kalbėti apie finansines investicijas, nuostolių kompensavimą yra nesuprantama“ teigė A. Brazauskas. Taip pat jis teigė, kad reiktų skelbti tris konkursus – investuotojo ir komplekso valdytojo, įmonės aprūpintojo nafta ir naftos eksportuotojo per Būtingės terminalą. Spalio 11 d. LDDP ir Socialdemokratų frakcijos paragino Respublikos Prezidentą nepasirašyti praėjusią savaitę priimtų privatizavimo įstatymų.
281. 1999 m. spalio 11 d. (laiške data nenurodyta, tačiau, vertindama laiške minimas faktines aplinkybes, Komisija mano, kad šis laiškas yra rašytas būtent šią dieną) J. Bumgarnerio laiške Respublikos Prezidentui V. Adamkui bei Seimo pirmininkui V. Landsbergiui (kopijos: A. Kubiliui, J. Kazickui) prašoma paramos skatinant Vyriausybę laikytis įsipareigojimų. Laiške pažymima, kad bendradarbiavimas finansavimo klausimu atsidūrė aklavietėje, kai Finansų ministerija nutarė atmesti „Chase“ 45 mln. JAV dolerių paskolą. „Williams“ dėl tokio elgesio daro išvadą, kad finansų ministras ėmėsi viso reikalingo finansavimo, kad užbaigimas būtų sėkmingas ir „Williams“ parama būtų nereikalinga, arba Finansų ministerija siekia sukliudyti sandoriui, neorganizuodama reikalingo finansavimo. „Williams“ patvirtina, kad yra pasiruošusi dokumentus ratifikuoti spalio 15 d. Komisija pažymi, kad laiške nurodoma, jog dokumentai buvo parengti ir pateikti Seimo Pirmininko pavaduotojui A. Kubiliui 1999 m. spalio 11 d. Svarstytina, kodėl sandorio dokumentai buvo pateikti ne darbo grupei, vykdžiusiai derybas, bet Lietuvos Respublikos Seimo vadovybei. Taip pat kritikuojama Vyriausybė dėl to, kad jos atstovams nepavyko įvykdyti grafike pateiktų savo įsipareigojimų. Atsižvelgiant į laiško adresatus bei turinį, galima konstatuoti, kad „Williams“ per aukščiausius valstybės pareigūnus vėlgi siekė spausti Vyriausybę pasirašyti sutartis. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dėl kažkokių priežasčių laiško kopija buvo pateikta ir J. Kazickui.
282. BNS duomenimis, 1999 m. spalio 12 d., „Mažeikių naftai“ negaunant žaliavos iš Rusijos, aukščiausieji šalies vadovai apsvarstė „Mažeikių nafta“ vadovo V. Macevičiaus likimą. Tokį sprendimą priėmė Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Premjeras. Tuo tarpu formalų sprendimą nušalinti komplekso vadovą priėmė jau ūkio ministras E. Maldeikis, kurio teigimu, V. Macevičius nušalintas dėl „blogo darbo koordinavimo“. Anot V. Macevičiaus, šis nušalinimas buvo susijęs su vieša „Williams“ kritika.
283. Ūkio ministro 1999 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 339 „Dėl darbo grupės sutarčių su „Williams International Company“ pasirašymui pasirengti sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė sutarčių su „Williams International Company“ pasirašymo pasirengimo darbams koordinuoti. Į šią grupę paskirti S. Spėčius (grupės vadovas), G. Glinskienė ir D. Pečiulis (visi Ūkio ministerijos atstovai), taip pat pasiūlyta ir „Williams“ skirti savo atstovą. Darbo grupei pavesta koordinuoti sutartims pasirašyti reikalingų teisinių bei organizacinių priemonių parengimą, operatyviai spręsti iškylančius klausimus ir apie tai informuoti ūkio ministrą.
284. Ministras Pirmininkas R. Paksas 1999 m. spalio 13 d. potvarkiu Nr. 411 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę AB „Mažeikių nafta“ apyvartinio kapitalo trūkumo dydžiui įvertinti ir jo finansavimo galimybėms nustatyti (darbo grupės vadovas – J. Lionginas). Komisija pažymi, kad apyvartinio kapitalo trūkumo dydį buvo nustatęs „Arthur Andersen“, o dėl kitokio apyvartinio kapitalo trūkumo finansavimo būdo „Williams“ ir anksčiau nebuvo sutikęs. Darbo grupei išvadas pavesta parengti iki spalio 26 d., nors jau spalio 15 d. buvo numatytas sutarčių parafavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris A. Z. Kaminskas 2004 m. balandžio 7 d. raštu informavo Komisiją, kad šios darbo grupės išvadų Vyriausybės kanceliarijos archyve nėra.
285. 1999 m. spalio 14 d. J. Bumgarneris laiške Respublikos Prezidentui V. Adamkui ir Seimo Pirmininkui V. Landsbergiui „Williams“ pažymi, kad po ERPB atstovo skambučio telefonu iš Prezidento kabineto 1999 m. spalio 6 d., Vašingtone, spalio 13 d. įvyko susitikimas TVF kontoroje Vašingtone. Jo metu buvo primygtinai siūlyta referuoti apie projekto būklę ir taip išvengti TVF veto ERPB paskolai. Laiške kaltinama Finansų ministerija, kuri, „Williams“ manymu, tikėjosi, kad sandoris neįvyks arba kad paskolos davėjai pareikš sandoriui „veto“. Kritikuojamas Finansų ministerijos sprendimas atmesti 75 mln. JAV dolerių „Chase“ finansavimą, kurį buvo galima paversti ilgalaike skola. Finansų ministerija taip pat kritikuojama už ilgą laiką pateiktų sąskaitų neapmokėjimą, neatsiskaitymą su rangovais, pardavėjais, žalios naftos tiekėjais. Tai, „Williams“ nuomone, padarė didelę žalą svarbiems ryšiams. „Williams“ nuomone, Finansų ministerija nepadarė nieko (pabr. J. Bumgarnerio), kad sandoris įvyktų.
286. Taip pat primenama, kad Finansų ministerija privalo konvertuoti tris konkrečius vekselius iš trumpalaikės į ilgalaikę subordinuotą skolą. J. Bumgarneris klausia, kaip Finansų ministerija ketina finansuoti apyvartinio kapitalo trūkumą, ar ši kalba visos Vyriausybės vardu? Taip pat minima, kad R. Majorsas informavo J. Bumgarnerį apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės planus iki 1999 m. spalio 15 d. parafuoti Valdymo sutartį, Akcininkų sutartį ir įmonės dokumentus, tačiau Investicijų sutartis dėl Ekonomikos ministerijos (vertimo netikslumas, turima omenyje Ūkio ministerija – Komisijos past.) neveiklumo dar nėra užbaigta, nors R. Majorsas ir bus įgaliotas ją parafuoti. Svarstytina, kokiais motyvais vadovaudamasi Finansų ministerija atsisakė „Chase“ finansavimo ir kurio susitikimo metu buvo nuspręsta imti finansavimą iš „Chase“.
287. BNS duomenimis, 1999 m. spalio 15 d. teisingumo ministras G. Balčiūnas pareiškė, kad Lietuvos Vyriausybės ir „Williams“ sutartys parengtos parafuoti. Teisingumo ministro nuomone, pateiktos išvados ir neesminės pastabos netrukdo sutartis su „Williams International“ parafuoti artimiausiu metu. Sutarčių parafavimas reiškia, kad derybininkai „iš principo“ sutaria dėl diskutuojamų klausimų, tačiau iki oficialaus pasirašymo sutartys negalioja, todėl abi pusės neprivalo vykdyti sutartyse prisiimtų įsipareigojimų. G. Balčiūnas Komisijai paaiškino, kad ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime jis pasakęs, kad Teisingumo ministerija dar nebuvo gavusi sutarčių, nors E. Maldeikis ir prašė G. Balčiūno sakyti, kad Teisingumo ministerija vėluoja su išvadomis. Sutartys buvo atneštos į ministeriją po valandos ir ministerija dirbo per naktį. G. Balčiūnas penktadienį 11–12 val. nuvyko pas Ministrą Pirmininką R. Paksą, kur buvo ir kiti du ministrai – J. Lionginas ir E. Maldeikis. Išvadose buvo teigiama, kad atskiros sutarčių nuostatos prieštarauja įstatymams. Pasak G. Balčiūno, Ministras Pirmininkas R. Paksas visą laiką sakė, kad sutartis pasirašys, nors finansų ministras J. Lionginas jau kurį laiką teigė sutarčių nesirašysiąs. Pasak G. Balčiūno, „penktadienį dieną paaiškėjo toks dalykas, kad Ūkio ministerija mums buvo padavusi ne paskutinį sutarčių projektą, kuris buvo suderintas komisijos, bet ankstesnius sutarčių variantus“. Todėl penktadienį po pietų įvyksta „Williams International Company“ atstovaujančių asmenų ir Teisingumo ministerijos atstovų susitikimas dėl sutarčių. Tačiau, pasak G. Balčiūno, „Ūkio ministerija jau buvo išleidusi pareiškimą, kad Teisingumo ministerija nustatė kažkokius neatitikimus sutartyse ir parafavimas bus nukeltas“. Per penktadienį ir šeštadienį visi sutarčių klausimai buvo baigti derinti ir šeštadienį sutartys atvežtos į Teisingumo ministeriją. Kadangi ūkio ministras E. Maldeikis neatsakinėjo į telefonų skambučius, todėl sekmadienį sutartys buvo perduotos Ministrui Pirmininkui R. Paksui (G. Balčiūnas paaiškino, kad Ministro Pirmininko R. Pakso nebuvo namie, jis sutartis palikęs jo namuose – Komisijos past.). G. Balčiūno teigimu, „po to E. Maldeikio dingimas man iš tikrųjų kėlė didelių abejonių dėl to viso proceso, sakykime, skaidrumo“.
288. G. Balčiūnas taip pat paaiškino, kad anksčiau sutarčių projektai nebuvo pateikti Vyriausybei. E. Maldeikis „visą laiką praleisdavo terminus ir tas sutarčių pasirašymas vis būdavo atidedamas“. Vėliau, „kai buvo rengiamos sutartys jas parafuoti“, „Williams“ „atstovų buvo kategoriškas reikalavimas, kad nebūtų teikiama informacija nei E. Maldeikiui, nei S. Skėčiui“, nes, anot jų, „visa informacija iš karto būdavo pateikiama“ „Lukoil“. G. Balčiūnas paaiškino, kad „kai kurie mūsų valstybės pareigūnai, galbūt net aukščiausieji pareigūnai […], ne visada veikė dėl valstybės interesų“. E. Maldeikis Komisijai paaiškino, kad Vyriausybėje buvo vienas ar du bendri tarpiniai sutarčių su „Williams International Company“ aptarimai. D. Kutraitė-Giedraitienė Komisijai paaiškino, kad Vyriausybės posėdžių darbotvarkėje, kiek ji pamena, nebūdavo svarstomi kokie nors ypatingi klausimai, susiję su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu, išskyrus įstatymų pataisų svarstymą. Pasak jos, „visi tie reikalai vyko derybinėje grupėje, jokio sutarčių pristatymo ministrų kabinetui nebuvo“.
289. Pažymėtina, kad 1999 m. spalio 15 d. privatizavimo patarėjas „Banque Paribas“ Ūkio ministerijai atsiuntė apibendrinančius komentarus ir rekomendacijas dėl derybų su „Williams“. Juose buvo siūloma kuo greičiau užbaigti derybas, o derybos su nauju investuotoju vertintos gana skeptiškai. „Banque Paribas“ teigimu, 1998 m. Ketinimų protokolas neleidžia tikėtis pagerinti sandėrio terminų.
290. Vis didesnę Respublikos Prezidento V. Adamkaus aparato svarbą derybose su „Williams“ atstovais patvirtina ir R. Majorso 1999 m. spalio 18 d. laiškas Respublikos Prezidento patarėjui R. Mieželiui (kopijos: A. Kubiliui, A. Januškai). Šiuo laišku pastarajam perduodama informacija apie AB „Mažeikių nafta“ padėtį ir prašoma Respublikos Prezidento patarėjo, kuris iš esmės neturėjo jokių įgaliojimų ir kompetencijos privatizavimo srityje, neleisti pradėti jokių naujų projektų, kol „Williams“ nekontroliuos išlaidų ir nenustatys faktinių poreikių. Tačiau faktinę AB „Mažeikių nafta“ kontrolę, Komisijos nuomone, iš dalies patvirtina ir to paties R. Majorso 1999 m. spalio 18 d. laiškas finansų ministrui J. Lionginui (kopijos: V. Adamkui, R. Paksui, V. Landsbergiui, A. Kubiliui, R. Mieželiui, A. Januškai), kuriame finansų ministras informuojamas, kad „Williams“ neparemia ir nesutinka su siūlomu nutarimu, pateiktu „Williams“ spalio 14 d., dėl 60 mln. JAV dolerių grąžinimo iš Privatizavimo fondo. Laiške pabrėžiama, kad dėl to, kad nėra apibrėžto plano, kaip išspręsti finansavimo, reikalingo apyvartinio kapitalo trūkumui padengti, klausimą, „Williams“ prašo, kad bet kuris galutinis nutarimas ar sprendimas nebūtų priimtas tol, kol bus sutartas apibrėžtas planas tarp Vyriausybės ir „Williams“.
291. Svarbu pažymėti ir 1999 m. spalio 18 d. J. Bumgarnerio laišką Ministrui Pirmininkui R. Paksui (kopijos: V. Adamkui ir V. Landsbergiui), kuriame pažymima, kad jeigu dėl kurių nors priežasčių užbaigimas bus atidėtas, apyvartinio kapitalo trūkumas padidės iki 500 000 JAV dolerių per dieną, o finansinė padėtis blogės ir toliau. Atkreiptinas dėmesys į laiško nuostatą, kad jeigu užbaigimas bus atidėtas, J. Bumgarneris manąs, kad dėl „Mažeikių naftos“ finansinės padėties užbaigimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės kompensuoti visą apyvartinio kapitalo trūkumą. J. Bumgarneris laiške išreiškė supratimą, kad, atsižvelgiant į tai, būtina užbaigti sandorį pagal sutartą grafiką – 1999 m. spalio 29 d.
292. 1999 m. spalio 18 d. „Williams“ išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigiama, kad „Williams“ parafavo valdymo ir akcininkų sutartis. Pranešime teigiama, kad Teisingumo ministerija savaitgalį patvirtino, kad Valdymo, Akcininkų bei Investicijų sutartys atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus ir gali būti parafuotos. Tačiau Investicijų sutartis negali būti parafuota pagal patvirtintą grafiką dėl to, kad Ūkio ministerija laiku nepateikė dokumentų, informuojančių apie dabartinę „Mažeikių naftos“ būklę.
293. 1999 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai susirinko į iš anksto neplanuotą pasitarimą, kuriame ūkio ir finansų ministrai supažindino Vyriausybės narius su numatomomis pasirašyti sutartimis. BNS duomenimis, po šio pasitarimo finansų ministras tvirtino, kad spalio 19 d. bus galutinis sprendimas – už ar prieš. Premjeras nekomentavo, ar pagrįstos kalbos apie jo ir finansų bei ūkio ministrų, kurie, neoficialiomis žiniomis, nesutinka pasirašyti sutarčių, atsistatydinimą. Tos pačios dienos, t. y. 1999 m. spalio 18 d. vakare per televiziją buvo transliuojama Ministro Pirmininko R. Pakso kalba, kurioje Ministras Pirmininkas tarp kitų faktų paminėjo ir tai, kad Lietuva turėtų perduoti (pabr. Komisijos) AB „Mažeikių nafta“ 1400 mln. Lt. Šis faktas bei kitos nepriimtinos sąlygos Lietuvai, anot šios kalbos, sulaiko Ministrą Pirmininką nuo sutarčių pasirašymo. Komisija pažymi, kad Ministro Pirmininko kalboje pavartota sąvoka „perduoti“ buvo netiksli, atsižvelgiant į įsipareigojimą suteikti dvigubo apyvartinio kapitalo trūkumo dydžio paskolą AB „Mažeikių nafta“ ir dėl to galėjo suklaidinti visuomenę dėl sutarčių tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir „Williams“ turinio. Komisija nori pabrėžti ir tą faktą, kad AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo sandorio dieną Lietuvos Respublika paskolino AB „Mažeikių nafta“ 75 mln. JAV dolerių, o tai pagal tuometinį valiutų kursą sudarė 300 mln. litų.
294. R. Paksas Komisijai paaiškino: „perduoti ir paskolinti – nedaryčiau didelio skirtumo tarp tų žodžių. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, tai yra ne iš piršto laužti skaičiai, jie yra pateikti Finansų ministerijos ir jie atsirado mano dokumentuose“.
295. G. Balčiūnas Komisijai paaiškino, kad Ministro Pirmininko R. Pakso pareiškimas per televiziją labai papiktino daugumą ministrų.
296. A. Saudargas Komisijai paaiškino, kad buvo toks dalykas, jog buvo laukiama Ministro Pirmininko, tačiau jam bandė atstovauti kanclerė D. Kutraitė-Giedraitienė. D. Kutraitė-Giedraitienė Komisijai patvirtino, kad taip buvo atsitikę po Ministro Pirmininko R. Pakso kalbos per televiziją. D. Kutraitė-Giedraitienė paaiškino, kad „labiausiai ką atsimenu, tai kaip tik ministrų nepasitenkinimą, kad nėra premjero, ir argumentus, ir norą, kad jie nori susitikti su premjeru ir aptarti vakarykštį, jau buvusį premjero pareiškimą“, „man atrodo, kad toks susitikimas įvyko po pertraukos. Pirmoje dalyje taip, premjeras nedalyvavo“.
297. Į Ministro Pirmininko viešą pasisakymą per televiziją „Williams“ sureagavo labai greitai ir jau 1999 m. spalio 19 d. J. Bumgarneris atsiuntė laišką Respublikos Prezidentui V. Adamkui ir Seimo Pirmininkui V. Landsbergiui (kopija: Ministrui Pirmininkui R. Paksui), kuriame prisipažino, kad R. Pakso kalba šokiravo ir nuvylė. Laiške aiškinama, kad „Williams“ nereikalauja (pabr. J. Bumgarnerio) pinigų, o reikalauja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir „Williams“ paskolintų (pabr. ir paryškinta J. Bumgarnerio) pinigų išlaikyti AB „Mažeikių nafta“ ekonominį perspektyvumą. Komisija pažymi, kad „Williams“ laiške aukščiausi šalies pareigūnai – Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas (į Ministrą Pirmininką faktiškai jau nebesikreipiama) buvo raginami apsispręsti, ar sudaryti sandorį, ar ieškoti kitų alternatyvų.
298. A. Kubilius Komisijai paaiškino, kad visą vasarą (1999 m. – Komisijos past.) vyko derybos, „lyg ir raportuojama, kad viskas gerai, viskas yra labai gražu, pavyksta išsiderėti vis daugiau nuolaidų“. Pasak A. Kubiliaus, „nuo liepos vidurio pradėjom matyti“, kad „reikalas nejuda į priekį“. Nors spalio pradžioje Ministras Pirmininkas R. Paksas partijos (konservatorių – Komisijos past.) valdyboje pareiškia, kad nemato problemų pasirašyti sutartį, tačiau „jau darėsi reikalas karštas“. Vėlesnis Ministro Pirmininko R. Pakso žingsnis (sutarčių nepasirašymas – Komisijos past.) nebuvo labai netikėtas. „Williams“ gana greitai pradėjo skųstis, kad su AB „Mažeikių nafta“ niekas nejuda. Vyriausybė sako, kad gerėja, o „Williams“ – kad niekas nejuda. A. Kubilius Komisijai paaiškino, kad sutarčių nepasirašymas būtų sukėlęs didesnių problemų. Per 1999–2000 metus iš valstybės biudžeto reikėtų dengti 800 mln. Lt paskolų. Sumaištis finansų sistemoje būtų atvedusi prie valstybės finansinio kracho.
299. A. Kubilius Komisijai paaiškino, kad konservatorių ministrai teigė, kad J. Lionginas, E. Maldeikis ir R. Paksas buvo „uždara grupelė“. Vėliau pradėjo aiškėti, kad Vyriausybė patenka į finansinę krizę. A. Kubilius pripažino, kad Vyriausybės kontroliuoti tapo nebeįmanoma. Nors klausimai buvo aptariami ir frakcijoje, ir partijos valdyboje, o vėliau įsitraukė ir Prezidento aplinka, Vyriausybės vadovai „elgėsi separatiškai“, „buvo įtarimų, kad „Lukoil“ randa priėjimą prie atskirų Vyriausybės narių“. I. Degutienė Komisijai paaiškino, kad 1999 m. Ministro Pirmininko R. Pakso Vyriausybės žinybiniai ministrai (socialinės apsaugos ir darbo, krašto apsaugos – Komisijos past.) matė, kad „finansinė padėtis valstybėje yra bloga“. K. Masiulis Komisijai paaiškino, kad pagal tuo metu valstybėje buvusią situaciją Ministras Pirmininkas R. Paksas galėjo atsistatydinti dėl labai blogos valstybės finansinės situacijos, tačiau atsistatydinimas dėl sutarties su „Williams“ buvo nesuprantamas. K. Masiulis taip pat paaiškino, kad po atsistatydinimo buvo sudarytas PR (viešųjų ryšių – Komisijos past.) planas įtikinti, kad sutartis yra bloga. Kaip vieną tokių veiksmų K. Masiulis įvardijo konfidencialios pažymos iš „Banque Paribas“ paviešinimą žurnalistams.
300. R. Paksas Komisijai paaiškino, kad „kartais atrodydavo, kad reikėdavo derėtis ne tik su amerikiečių puse, deja, atrodydavo, kad reikėdavo derėtis ir su Seimo dauguma, ir su Prezidento institucija, ir panašiai“.
301. I. Degutienė Komisijai paaiškino, kad „Ministras Pirmininkas R. Paksas ministrų kabineto nariams tikino, kad jokių problemų sutarties pasirašymui nėra“, „kad šis sandoris yra palankus tiek valstybei, tiek pačiai „Mažeikių naftai“ ir kad tuo mes įgyvendinsime siekius: ekonominius, politinius ir geopolitinius tikslus“. „Kiekvienas ministrų kabineto narys buvo tuo tvirtai įsitikinęs“. Jokių oficialių skaičiavimų iš Ūkio ministerijos ar E. Maldeikio asmeniškai dėl sutarčių nenaudingumo nebuvo pateikta. I. Degutienė taip pat paaiškino, kad po ministrų E. Maldeikio ir J. Liongino atsistatydinimo Ministras Pirmininkas R. Paksas nekalbėjo apie atsistatydinimą. Prieš išvykstant Seimo Pirmininkui V. Landsbergiui į Prancūziją įvyko pasitarimas, kuriame buvo paklausta, „ar yra abejonių dėl sutarties pasirašymo“. Ministras Pirmininkas R. Paksas pasakė, kad viskas yra tvarkoje, kad pirmadienį susirinks Vyriausybė. Pirmadienį susirinkus Vyriausybei, Ministras Pirmininkas R. Paksas dar kartą paklaustas pasakė, kad viskas yra tvarkoje, jokių problemų nekėlė ir tą patį vakarą išgirdom, kad atsistatydina.
302. I. Degutienė Komisijai paaiškino, kad G. Vagnorius „viską darė tam, kad atsistatydintų“, „ir po to atsistatydino dėl to, kad buvo neobjektyviai įvertinti Rusijos krizės padariniai Lietuvai“. I. Degutienės teigimu, „tiek Ministras Pirmininkas R. Paksas, tiek jo abu ministrai J. Lionginas ir E. Maldeikis surežisavo šį atsistatydinimą, nes Lietuvos finansinė situacija vėlgi buvo kritiška“. S. Burbienė Komisijai paaiškino, kad Ministro Pirmininko R. Pakso atsisakymas pasirašyti sutartis buvo politinis žingsnis.
303. R. Paksas Komisijai paaiškino, kad „atsistatydinimo priežastis buvo aiški, tai buvo nesutikimas su šiomis sutartimis vienareikšmiškai. Po šitų sutarčių pasirašymo situacija dar turėjo pablogėti. Ji buvo prasta ir dėl Rusijos krizės, kurią man teko perimti pasitraukus G. Vagnoriui, ir dėl daugelio kitų dalykų. Nereikėtų suplakti dviejų dalykų į vieną krūvą. Matant tą situaciją Vilniaus miesto mero poste, kuri iš tikrųjų po Rusijos krizės buvo prasta, logiškas atsakymas – neiti į Vyriausybės vadovo postą. Tuo labiau kad konservatoriai tik po dviejų gerų mėnesių pripažino, kad aš esu jų premjeras. Iki liepos mėn. aš dirbau, kaip įvardyta konservatorių, kaip Prezidento premjeras ar kažkas panašaus, neatsimenu to žodžio“.
304. V. Landsbergis Komisijai paaiškino, kad G. Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybė „laikėsi labai atsainios, savarankiškos pozicijos“, o Biudžeto ir finansų komitetas, kuris turėjo kontroliuoti Vyriausybę, buvo iš G. Vagnoriaus aplinkos žmonių, todėl Lietuvos Respublikos Seimas faktiškai Vyriausybės nekontroliavo. „Buvo daug klausimų, kai G. Vagnorius veikė savarankiškai, nesitardamas su manim nei kaip su partijos pirmininku, nei kaip su Seimo pirmininku“.
305. K. Masiulis, teikdamas Komisijai paaiškinimus ir paklaustas dėl galimos „Lukoil“ įtakos derybų su „Williams“ grupei, teigė, kad Ministras Pirmininkas R. Paksas abejonių nekėlė, bet abejonių kėlė ūkio ministras E. Maldeikis. VSD buvo didžiulis nerimas dėl „Lukoil“. Taip pat K. Masiulis paaiškino, kad iš derybininkų didžiausią įtaką turėjo ūkio ministras E. Maldeikis, tuo tarpu finansų ministras J. Lionginas sunkiai galėjo patekti pas R. Paksą.
306. R. Paksas Komisijai paaiškino, kad „nė vienas žmogus, būdamas šalia manęs, tada neatstovavo išskirtinai atskirai kompanijai, tarp jų ir „Lukoilui“. „Joks žmogus nepakeitė mano pozicijos, joks žmogus nepakeitė ir nedarė įtakos, nei asmeninių, nei kitokių interesų iš tos pusės, ką jūs bandote pasakyti, neturėjau, neturiu ir nesiruošiu turėti“.
307. E. Žilevičius Komisijai paaiškino, kad 1999 m. biudžeto pajamų buvo nesurinkta per 800 mln. Lt. V. Landsbergis Komisijai paaiškino, kad Vyriausybės buvo parengtas Biudžeto projektas su 10 procentų deficitu ir nenumatant jokių taupymo programų. Tai grėsė valstybės bankrotu (defoltu) ir atitinkamai galėjo pakenkti valstybės stojimui į ES ir NATO. K. Masiulis Komisijai paaiškino, kad valstybėje buvo ekonominė krizė, kuri vis gilėjo po ministro Pirmininko G. Vagnoriaus atsistatydinimo. Lietuvai akivaizdžiai grėsė bankrotas, net valstybinis „Lietuvos taupomasis bankas“ nebeskolino valstybei.
308. I. Degutienė Komisijai paaiškino, kad „Lukoil“ „įtaka šiam procesui (AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo – Komisijos past.) buvo labai aktyvi ir labai didelė“. Ministro Pirmininko R. Pakso atsistatydinimas buvo bandymas sukelti Vyriausybės krizę.
309. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 19 d. posėdyje (protokolas Nr. 41) „Dėl sutarčių su „Williams International Company“ sudarymo“ pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 16 d. posėdžio sprendimu sudarytos darbo grupės ir strateginio investuotojo „Williams“ parengtų sutarčių (Investicijų sutarties, Akcininkų sutarties, Valdymo sutarties, Bendrųjų terminų ir Aiškinimo sutarties) projektų esminėms nuostatoms ir šių sutarčių pasirašymui iki 1999 m. spalio 29 dienos. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministrui S. Kakčiui pavedama parafuoti nurodytų sutarčių projektus. Pavedama ūkio ministrui iki 1999 m. spalio 25 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti nurodytų sutarčių projektus. Nustatyta, kad AB „Mažeikių nafta“ apyvartinio kapitalo trūkumui padengti bus naudojamos lėšos, gautos pardavus išleistas euroobligacijas.
310. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl sutarčių su „Williams International Company“ sudarymo“ (oficialiai neskelbtas) Vyriausybė pritarė darbo grupės ir strateginio investuotojo parengtų sutarčių (Investicijų sutarties, Akcininkų sutarties, Valdymo sutarties, Bendrųjų terminų ir aiškinimo sutarties) projektų esminėms nuostatoms ir šių sutarčių pasirašymui iki 1999 m. spalio 29 d. Taip pat pavedė valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministrui S. Kakčiui parafuoti šių sutarčių projektus, o ūkio ministrui iki 1999 m. spalio 25 d. pateikti Vyriausybei tvirtinti nurodytų sutarčių projektus. Nutarimu taip pat buvo nustatyta, kad AB „Mažeikių nafta“ apyvartinio kapitalo trūkumui padengti bus naudojamos lėšos, gautos pardavus išleistas euroobligacijas. Komisija pažymi, kad prieš šį sprendimą balsavo Ministras Pirmininkas R. Paksas, finansų ministras J. Lionginas ir ūkio ministras E. Maldeikis, o teisingumo ministras G. Balčiūnas susilaikė. Pabrėžtina, kad nutarime nebuvo įtvirtintos Vyriausybės posėdyje priimtos nuostatos, kad Vyriausybė iki sutarčių pasirašymo sieks, kad būtų išnaudotos visos galimybės pagerinti kai kurias sutarčių sąlygas, visų pirma, abipusio sutarimo būdų apyvartinio kapitalo trūkumui padengti. Taip pat paminėtina, kad BNS duomenimis, pirmadienį Vyriausybės posėdyje aplinkos ministras D. Lygis nepritarė sutarčių pasirašymui, o antradienį balsavo už sutarčių pasirašymą.
311. 1999 m. spalio 19 d. Ūkio ministerijos raštas Lietuvos Respublikos Vyriausybei „Dėl derybų rezultatų su Williams“ (slapta informacija).
312. BNS duomenimis, 1999 m. spalio 19 d. finansų ekspertė M. Starkevičiūtė išreiškė nepritarimą R. Pakso žingsniui nepasirašyti sutarčių su „Williams“, vadindama tokį žingsnį „labai pavėluotu ir nieko nebelemiančiu“. Tuo tarpu S. Taboras – Finansų ministerijos konsultantas finansų politikos klausimais – 1999 m. spalio 21 d. vertinime daro prielaidą, kad „Williams“ sandoriui yra alternatyvų.
313. Atsakydama į tokius vertinimus, „Williams“ 1999 m. spalio 26 d. viešai pareiškė, kad AB „Mažeikių naftos“ būklė yra tokia, kad bendrovė bankrutuos, o Vyriausybė pardavusi turtą turės sumokėti 235 mln. JAV dolerių vertės garantuotas paskolas ir kitus įsipareigojimus. „Williams“ pranešime žiniasklaidai teigiama, kad S. Taboras sukompromitavo savo klientą Finansų ministeriją, investicijų procesą bei investicijų bendruomenę, ir dėl to nė vienas investuotojas nenupirko Vyriausybės vertybinių popierių, o TVF susidarė neigiamą nuomonę apie sandorį. Teigiama, kad „Banque Paribas“ vertinimu, AB „Mažeikių nafta“ vertė yra nuo minus 32 mln. iki plius 21 mln. JAV dolerių.
314. Komisija atkreipia dėmesį, kad 1999 m. spalio 26 d. ERPB atstovai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nepaisant didelių sunkumų ir fiskalinio deficito, privalo nedelsdama priimti sprendimą. ERPB atstovai pareiškė, kad visos AB „Mažeikių nafta“ besidominčios bendrovės pareiškė, kad po pusmečio ar vėliau pateiktų ne geresnes sąlygas negu „Williams“. Taip pat lieka kiti faktoriai, – nuo 1998 m. nuolat blogėjo AB „Mažeikų nafta“ padėtis, taip pat susirūpinimą keltų faktas, kad pusantrų metų vykusios derybos nutrūko. „Banque Paribas“ ekspertų nuomone, apyvartinio kapitalo trūkumo finansavimo mechanizmas yra adekvatus, o Vyriausybė nebegali tikėtis pagerinti sandorio sąlygų.
315. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. spalio 20 d. posėdyje (protokolas Nr. 42) iš dalies pakeitė derybų su „Williams International Company“ darbo grupę, sudarytą 1999 m. birželio 16 d. posėdyje, ir nustatė naują jos sudėtį – S. Kaktys (darbo grupės vadovas), J. Aleksaitė, R. Didžiokas, R. Švedas, V. Valentukevičius ir E. Žilevičius.
316. 1999 m. spalio 21 d. Ministras Pirmininkas R. Paksas laiške „Williams International Company“ prezidentui J. Bumgarneriui pranešė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė spalio 19 d. pritarė sutarčių projektuose apibrėžtiems pagrindiniams terminams bei sąlygoms ir išreiškė savo ketinimą spalio 27 d. įvyksiančiame Vyriausybės posėdyje patvirtinti sutartis. Tačiau laiške užsimenama, kad Vyriausybė priėmė sprendimą iki sutarčių pasirašymo pagerinti kai kurias sąlygas, todėl pakartotinai prašoma peržiūrėti kompromiso galimybę dėl AB „Mažeikių nafta“ apyvartinio kapitalo trūkumo padengimo. Pažymima, kad Lietuva yra susirūpinusi dėl neišspręstų klausimų bei kompromiso dėl kai kurių sutarčių straipsnių ir prašo pateikti pasiūlymus ne vėliau kaip iki spalio 21 d. 21 val. Komisija konstatuoja, kad po viešo atsisakymo pasirašyti sutartis Ministro Pirmininko R. Pakso siekis peržiūrėti kompromiso galimybę dėl apyvartinio kapitalo trūkumo galėjo dar labiau užvilkinti derybų procesą. Komisija taip pat pažymi, kad nors Ministras Pirmininkas R. Paksas ir išreiškė savo ketinimą spalio 27 d. Vyriausybės posėdyje patvirtinti sutarčių projektus, tačiau faktiškai Ministro Pirmininko R. Pakso veiksmai galėtų būti vertintini kaip vilkinantys sutarčių pasirašymo procesą. Tai Komisijai patvirtino ir asmenys, davę paaiškinimus.
317. Į Ministro Pirmininko R. Pakso 1999 m. spalio 21 d. laišką J. Bumgarneris atsakė jau tą pačią dieną laišku Ministrui Pirmininkui R. Paksui ir einančiam finansų ministro pareigas S. Kakčiui. Laiške išreiškiamos tam tikros „Williams“ nuolaidos: „Williams“ padidins pradinį tarifą, kurį AB „Mažeikių nafta“ moka AB „Klaipėdos nafta“, nuo 2,5 JAV dolerio už toną iki 2,6 JAV dolerio už toną bei „Williams“ panaikins 11.14 (b) nuostatą, reikalaujančią, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė kompensuotų AB „Mažeikių nafta“ galimus tarifų žaliai naftai, transportuojamai į AB „Mažeikių nafta“ per Latvijos vamzdyno dalį, padidėjimus ateityje. Pažymėtina, kad laiške visiškai neatsakyta į klausimą dėl apyvartinio kapitalo trūkumo padengimo kompromiso, tačiau nurodoma, kad „Williams“ bendradarbiaus su naujuoju finansų ministru, siekdama įvertinti galimybę toliau atidėti 2000 m. apyvartinio kapitalo trūkumo mokėjimą.
318. 1999 m. spalio 22 d. „Williams International Company“ išplatino prezidento J. Bumgarnerio pareiškimą, kuriame dar kartą akcentuojama, kad „Williams“ yra vienintelė teisinga alternatyva išgelbėti nemokią AB „Mažeikių nafta“. Šiame pareiškime teigiama, kad AB „Mažeikių nafta“ „yra nemoki ir negali grąžinti dabartinių savo skolų. Valstybė yra paskolinusi arba garantavusi bendrovei daugiau nei 1,2 mlrd. litų. Vien šiais metais reikės grąžinti daugiau nei 257 mln. litų, tuo tarpu dar 528 mln. litų reikės grąžinti 2000 metais. Šie pinigai turi būti grąžinti, nepaisant to, ar „Williams International“ ir Lietuvos Vyriausybė užbaigs šį sandorį. Dabartinė „Mažeikių naftos finansinė būklė yra tokia, kad šių skolų grąžinti neįmanoma, nebent nedelsiant bus įgyvendintas „Williams“ bei užsienio finansų ekspertų parengtas verslo planas. Jeigu planas nebus įgyvendintas, Lietuvos Vyriausybė turės pati grąžinti šias skolas, negaudama jokios pagalbos iš kitų šaltinių.“
319. BNS duomenimis, 1999 m. spalio 22 d. naujasis TVF atstovas Lietuvoje Markas Hornas pritaria nuomonei, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir „Williams“ susitarimai dėl investicijų į Lietuvos naftos ūkį gali kelti grėsmę planuojamai pasirašyti Lietuvos sutarčiai su TVF. Tokius pačius nuogąstavimus tą savaitę buvo išsakęs ir buvęs TVF atstovas Lietuvoje A. Knoble, teigdamas kad Lietuvos susitarimai su „Williams“ 2000 m. smarkiai padidintų Lietuvos fiskalinį deficitą, o TVF kelia sąlygą Lietuvai išlaikyti 2 proc. fiskalinį deficitą, jei ji nori pasirašyti naują prevencinį susitarimą. 1999 m. spalio 27 d. ir TVF Europos departamento laikinasis vadovas Jorge Marquez-Ruarte išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos finansinės padėties bei rengiamų sutarčių su „Williams“.
320. 1999 m. spalio 22 d. Lietuvos atstovai parafavo dvi – Akcininkų ir Valdymo – sutartis su JAV bendrove „Williams International“, kurias jau prieš savaitę parafavo ir pati „Williams International“.
321. 1999 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiuntė raštą Nr. 26-90S Seimo nariams, kuriame pateikiama Investicijų sutarčių verslo rizikos apžvalgos ataskaita, pažyma „Sutarčių su Williams pasekmės ir alternatyvūs sprendimo keliai“ ir Steveno R. Taboro (Finansų ministerijos patarėjas Fiskalinės politikos klausimais) analizė „Dėl fiskalinių Mažeikių naftos pardavimo implikacijų“.
322. BNS duomenimis, 1999 m. spalio 25 d. atsistatydinęs ūkio ministras E. Maldeikis pareiškė, kad paskutinį mėnesį, o gal ir anksčiau, iniciatyvą perėmė ir derybas veda ponai A. Januška, R. Mieželis, A. Kubilius ir kiti. Anot jo, Ūkio ministerija gaudavo tik tam tikrus su derybomis susijusius dokumentus, o realiems skaičiams priešpastatomi politiniai argumentai. Pasak E. Maldeikio, Valstybės gynimo taryba atmetė Ūkio ministerijos siūlytą kietą, ekonomikos argumentais pagrįstą derybų variantą ir nuėjo nuolaidų keliu, visą laiką baimindamasi, kad amerikiečiai pasitrauks. Tai Komisijai savo paaiškinimuose patvirtino ir buvęs Ministras Pirmininkas R. Paksas.
323. BNS duomenimis, 1999 m. spalio 26 d. Ministras Pirmininkas R. Paksas ketina pamėginti blokuoti sutarčių su „Williams“ pasirašymą, neįtraukdamas į darbotvarkę S. Kakčio parengtų Vyriausybės nutarimų projektų. Vėliau Ministro Pirmininko atstovas spaudai J. Čekuolis BNS korespondentui patvirtino informaciją, kad Ministras Pirmininkas R. Paksas neįtrauks į trečiadienio Vyriausybės darbotvarkę 15 nutarimų projektų, reikalingų sutarčiai su „Williams“ pasirašyti. Komisija pažymi, kad Premjeras R. Paksas siekė blokuoti sutarčių pasirašymą jau pareiškęs apie savo būsimą atsistatydinimą.
324. Pagal BNS 1999 m. spalio 26 d. neoficialius duomenimis, susidomėjimą nauju „Mažeikių naftos“ privatizavimo konkursu, jei jis būtų paskelbtas, yra pareiškę JAV naftos koncernas „Texaco“, Prancūzijos naftos koncernas „Elf“, Vengrijos koncernas „MOL“, Izraelio pramoninė grupė „The Danker Group“ bei kitos kelios bendrovės, tačiau Komisija neturi oficialių dokumentų, patvirtinančių šiuos teiginius.
325. 1999 m. spalio 26 d. Finansų ministerija (finansų ministro pareigas laikinai ėjo S. Kaktys, Ūkio ministerija (ūkio ministro pareigas laikinai ėjo E. Makelis) ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija raštais Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, reikalingų sutartims su „Williams International Company“ pasirašyti, projektus. Komisija atkreipia dėmesį, kad vieno iš Ūkio ministerijos atsiustų projektų aiškinamajame rašte buvo nurodoma, kad šis nutarimas parengtas atsižvelgiant ir į valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro S. Kakčio parafuotus Investicijų, Akcininkų, Valdymo paslaugų, Akcijų pasirašymo ir Bendrųjų terminų ir aiškinimo sutarčių projektus.
326. 1999 m. spalio 27 d. vyko Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdis, kurio metu buvo pritarta visiems prieš dieną pateiktiems projektams, ir tą pačią dieną buvo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, reikalingi sutartims su „Williams International“ pasirašyti. Komisijai paaiškinimus davę I. Degutienė ir S. Kaktys paaiškino, kad perėmus derybų procesą iš E. Maldeikio, paaiškėjo, kad nėra sutvarkyti visi reikalingi formalumai norint pasirašyti sutartis, todėl paskutinėmis dienomis prieš sutarčių pasirašymą minėtieji formalumai buvo atliekami. S. Kaktys Komisijai paaiškino, kad trūko įvairių išvadų ir kitokių dokumentų, kurie buvo gauti per paskutines 10 dienų. I. Degutienė Komisijai paaiškino, kad iki tol buvo manoma, kad visi pasiruošimo darbai yra jau baigti. S. Kaktys Komisijai paaiškino, kad E. Maldeikis nepateikė jokios informacijos dėl to, kaip būtų blogai, jeigu sutartys nebūtų pasirašytos. Visa informacija tik apie tai, kaip yra blogai, jeigu jos bus pasirašytos.
327. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1192 „Dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin.,1999 Nr. 91-2680) buvo patvirtinta akcijų pardavimo tvarka.
328. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1194 „Dėl atstovavimo valstybei akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“ (Žin., 1999, Nr. 91-2681) buvo nustatyta, kad pasirašius investicijų sutartį AB „Mažeikių nafta“ akcijų turėtojams ir jų įgaliotiniams, atstovaujant bendrovėje, nebus taikomos tam tikrų Vyriausybės nutarimų nuostatos.
329. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1195 „Dėl viešųjų pirkimų vykdymo“ (Žin.,1999 Nr. 91-2682) buvo nustatyta, kad AB „Mažeikių nafta“ visus pirkimus, kuriems pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą reikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimo, vykdytų iš vienintelio šaltinio arba kitaip, kaip nustatyta valdybos patvirtintose AB „Mažeikių nafta“ pirkimų taisyklėse, nepažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo.
330. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1197 „Dėl Būtingės naftos terminalo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999 Nr. 91-2683) nustatyta, kad Naftos terminalo naudotojai už AB „Mažeikių nafta“ suteiktas paslaugas moka atlyginimą. Paslaugas ir atlyginimo dydį nustato šios bendrovės valdymo organai. (Jokios rinkliavos ir kiti mokėjimai netaikomi nei akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naftos terminalo jūrinės dalies operacijoms, nei naftos terminalo naudotojams naftos terminalo akvatorijoje, nei tanklaiviams arba laivams, plaukiantiems nuo tanklaivių inkaravimo rajono į naftos terminalą ir atgal.)
331. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1198 „Dėl Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijos „Williams International Company“ patvirtinimo kreditoriumi“ (Žin.,1999 Nr. 91-2684) „Williams International Company“, teikianti AB „Mažeikių nafta“ 7 metams 75 mln. JAV dolerių subordinuotą paskolą (už 10 procentų metinę palūkanų normą) AB „Mažeikių nafta“ apyvartinėms lėšoms papildyti, patvirtinama kreditoriumi.
332. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1200 „Dėl paskolos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ suteikimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, susijusių su paskolomis akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, dalinio pakeitimo“ (Žin.,1999, Nr. 91-2685) suteikė AB „Mažeikių nafta“ iš valstybės vardu gaunamų paskolų lėšų 75 mln. JAV dolerių paskolą iki 2006 m. spalio 31 d. AB „Mažeikių nafta“ apyvartinėms lėšoms papildyti.
333. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1201 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 585 „Dėl mokesčių už naftos produktus, pagamintus akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“, surinkimo tvarkos“ dalinio pakeitimo“ (Žin.,1999 Nr. 91-2686) nustatė, kad naftos produktus, pagamintus AB „Mažeikių nafta“, vežamus per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją geležinkelio transportu, lydi ir saugo AB „Mažeikių nafta“ sukarintoji apsaugos tarnyba – nebelieka „Lietuvos geležinkelių“ apsaugos.
334. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1206 „Dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio“ (oficialiai neskelbtas) pritarė, kad iš vienintelio šaltinio – pagal valdymo paslaugų sutartį pirktų įmonės valdymo paslaugas iš „Williams International Services Company“ arba UAB „Williams Lietuva“, arba iš abiejų nurodytųjų įmonių ir kad AB „Mažeikių nafta“ vykdytų pirkimą iš vienintelio šaltinio – imtų pagal paskolos sutartį 75 mln. JAV dolerių paskolą su 10 procentų metinėmis palūkanomis iš „Williams“.
335. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl pritarimo sutarčių su Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija „Williams International Company“ projektams ir atitinkamų įgaliojimų suteikimo“ (oficialiai neskelbtas), pritarė Investicijų, Akcininkų, Valdymo paslaugų, Akcijų pasirašymo bei Bendrųjų terminų ir aiškinimo sutarčių projektams, pavedė teisingumo ministrui pateikti „Williams“ teisinę išvadą dėl Investicijų sutarties ir įgaliojo valdymo reformų ir savivaldybių reikalų bei susisiekimo ministrus Vyriausybės vardu pasirašyti Investicijų, Akcininkų bei Bendrųjų terminų ir aiškinimo sutartis.
336. 1999 m. spalio 28 d. Lietuvos derybininkų vadovas S. Kaktys pranešė, kad Lietuvos finansinius įsipareigojimus pavyko sumažinti nuo 353 iki 344 mln. JAV dolerių.
337. 1999 m. spalio 28 d. Respublikos Prezidentas V. Adamkus pasakė, kad neparėmė sutarties pasirašymo, nes nė viena Lietuvos derybininkų grupė nesugebėjo užtikrinti tokių šio investicijų projekto sąlygų, kurioms esant, Lietuvos piliečiai galėtų būti ramūs. Respublikos Prezidentas akcentavo nepakankamai atsakingą ir dažnai dirbtinai vilkinamą derybininkų darbą – nuo liepos iki spalio mėnesio derybų laikas kainavo apie 240 mln. litų papildomų paskolų. 1999 m. spalio 27 d. Respublikos Prezidentas savo kalboje teigė, kad susidariusi padėtis privatizuojant AB „Mažeikių nafta“ verčia rimtai suabejoti Lietuvos derybininkų profesionalumu, nes jie iki šiol dėl nežinomų priežasčių nepasitelkė nei teisės, nei technologijų ekspertų. Taip pat oficialiai pareiškė, kad iki šios dienos nėra pateikta jokių alternatyvių naftos komplekso privatizavimo pasiūlymų.
338. 1999 m. spalio 29 d. išplatintas „Williams“ pareiškimas, kad Respublikos Prezidentas V. Adamkus visiškai remiąs sutartis, nors ir turi kai kurių pastabų. V. P. Andriukaitis Komisijai paaiškino, kad Respublikos Prezidentas V. Adamkus domėjosi sutarčių pasirašymu, jis buvo puikiai informuotas apie susiklosčiusią padėtį.
339. 1999 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl sutarčių su „Williams International Company“ sudarymo“ dalinio pakeitimo“ Nr. 1208 (oficialiai neskelbtas). Nustatyta, kad AB „Mažeikių naftos“ apyvartinio kapitalo trūkumas bus padengtas ne tik dalimi lėšų, gautų pardavus išleistas euroobligacijas, bet ir kitomis skolintomis lėšomis.
340. 1999 m. spalio 29 d. buvo pateikta Teisingumo ministerijos teisinė išvada. J. Aleksaitė Komisijai paaiškino, kad ši teisinė išvada, kurią pasirašė ministras, buvo atsiųsta „Williams“ advokatų. Savo ruožtu G. Balčiūnas paaiškino, kad jis tik pasirašęs specialistų jam pateiktą išvados projektą.
341. 1999 m. spalio 29 d. sutarčių pasirašymas. AB „Mažeikių nafta“ sudarė Valdymo sutartį su „Williams International Company“ ir UAB „Williams Lietuva“, kurios tiek kartu, tiek ir (arba) atskirai vadinamos „Valdytoju“. Šia sutartimi naftos komplekso operatyvinis valdymas atiduotas ne pagrindinei bendrovei – strateginiam Investuotojui, bet jos įkurtai bendrovei UAB „Williams Lietuva“ ir paslaugų bendrovei „Williams International Services Company“. Valdymo sutarties galiojimo terminas – 15 metų nuo 1999 m. spalio 29 d., vėliau ji gali būti pratęsta šalių susitarimu.
342. AB „Mažeikių nafta“ 1999 m. spalio 29 d. pasirašė Verslo planą su „Williams International Company“, o 1999 m. spalio 30 d. bendrovės valdyba jį patvirtino.
343. Akcininkų teisės ir apribojimai dėl bendrovės valdymo, balsavimo, bendrovės akcijų perleidimo ar pardavimo nustatyti Investicijų sutarties priedėlyje 2.4 (g) „Akcininkų sutartis“. Šios sutarties 5.4 punkte numatyta, kad Vyriausybė ir Investitorius visuotiniame akcininkų susirinkime nebalsuos už nutarimo priėmimą, jei kita šalis nebalsuos už tokio nutarimo priėmimą. Taigi iki bendrovės akcijų perleidimo „Yukos Finance B. V.“ Vyriausybė, turėdama kontrolinį akcijų paketą, neteko teisės ir galimybės savarankiškai priimti sprendimus. Be to, akcininkai susitarė, kad stebėtojų tarybos, valdybos nariai ar bet kurie bendrovės ar „Williams International Company“ darbuotojai ar Valdytojas nebus atsakingi už jokius nuostolius bendrovei ar jos akcininkams dėl savo pareigų netinkamo vykdymo arba nevykdymo, t. y. valdymo organų nariai neturės jokios atsakomybės už savo veikimu ar neveikimu padarytus nuostolius bendrovei.
344. Valdymo paslaugų sutartimi bendrovė įsipareigojo valdytojui kiekvieną mėnesį mokėti valdymo mokestį, kurį sudaro suma, lygi visoms faktinėms valdytojo sąnaudoms ir išlaidoms, atsiradusioms vykdant jo prievoles pagal valdymo sutartį per mėnesį pridėjus minėtos sumos 15 procentų priedą. Tokia mokesčio apskaičiavimo tvarka neįpareigoja Valdytojo ieškoti būdų riboti ar mažinti valdymo išlaidas ir nedraudžia valdymui išleisti kuo daugiau, nes tokiu atveju absoliučiu dydžiu didėja ir 15 procentų priedo suma. Valdytojo pajamos už valdymą nesiejamos su bendrovės veiklos rezultatais, jos įskaičiuojamos į bendrovės sąnaudas ir mažina likusiems akcininkams tenkančią dalį, kai tuo tarpu vienas akcininkas – „Williams International Company“ turi garantuotas pajamas. Be to, valdymo mokestis Valdytojui mokamas neišskaičiuojant iš jo jokių teisės aktais nustatytų taikytinų mokesčių, kuriuos už jį sumoka bendrovė. Atsižvelgiant į tai, valdymo išlaidų suma dar padidėja. 2000–2001 m. didėjant AB „Mažeikių nafta“ veiklos rezultatui – nuostoliui, atitinkamai didėjo ir valdymo paslaugų mokesčiai. 2002 m. sumažėjus bendrovės nuostoliui, sumažėjo ir valdymo mokesčiai.
345. N. Eidukevičius Komisijai paaiškino, kad „1999 metų rezultatuose, aišku, atsispindi dalis palūkanų, kurios labai stipriai išaugo investavus į „Mažeikių naftą“ skolinantis tiek iš valstybės, tiek iš „Williams“ papildyti apyvartinėms lėšoms ir būtinoms investicijoms“.
346. AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybai priimant nutarimus (1999 m. spalio 12 d. protokolas Nr. 38, 1999 m. spalio 26 d. protokolas Nr. 40, 2 punktas) dėl lengvatinių tarifų taikymo AB „Mažeikių nafta“ kroviniams, buvo žinomos šios sutarties neigiamos pasekmės SPAB „Lietuvos geležinkeliai“. Taigi SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ valdyba turėjo priimti sprendimą, neatitinkantį Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatos, draudžiančios bendrovės valdymo organams priimti akivaizdžiai nuostolingus ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingus sprendimus, priešingus jos įstatuose nurodytiems veiklos tikslams.
347. 1999 m. spalio 29 d. AB „Mažeikių nafta“ suteiktų paskolų dydis sudarė 177 435 146 JAV dolerius.
348. A. Šimėnas Komisijai paaiškino, kad reikia skirti ekonominius ir politinius interesus. Kai kurios sutarčių nuostatos buvo vertinamos kritiškai. Vertinant politinį sprendimo aspektą, reikia atsižvelgti į tų dienų aktualijas. Buvo manoma, kad galingam JAV investuotojui bus lengviau derėtis dėl naftos tiekimo su Rusija. Politiniai aspektai prieštaravo ekonominiams, tačiau dominavo politiniai ilgalaikiai strateginiai kriterijai. „Visi nežinojo, kuo baigsis“. Dėmesio ekonominiams parametrams Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitete buvo skiriama labai daug. Kad sutarties atskiri punktai labai kritiškai vertintini, tai nebuvo paslaptis. A. Šimėno teigimu, AB „Mažeikių nafta“ sutarčių pasirašymo momentu buvo galima skelbti bankrotą. Pasak jo, sutartys buvo „ekonominės nesąmonės“, tačiau tuo metu Rusija atrodė visai kitaip negu šiandien. V. Valentukevičius Komisijai žodžiu paaiškino, kad sprendimai dėl AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo „buvo daromi ne ministerijos specialistų“. S. Burbienė Komisijai teigė, kad amerikiečiai norėjo ir politinio užsitikrinimo. N. Eidukevičius Komisijai paaiškino, kad sutartyje maksimalūs investicijų apsaugos mechanizmai, „imuniteto susikūrimas“.
349. Be to, B. Vainora žodžiu pažymėjo, kad „Lukoil“ buvo pagrindiniai naftos tiekėjai, tačiau akcentuodavo, siekią įsigyti tam tikrą kiekį AB „Mažeikių nafta“ akcijų, o priešingu atveju sieksią įsigyti kitas įmones. A. Šimėnas Komisijai paaiškino, kad AB „Mažeikių nafta“ gyvenimą reguliavo Rusija. „Lukoil“ teigė, kad „jeigu neatiduosit Mažeikių naftos, jums liūdnai baigsis“. Pasak A. Šimėno, „Lukoil“ tikslas buvo „suvaryt Mažeikių naftą į bankrotą“ ir „pasiimt už kapeikas“.
350. A. Saudargas taip pat Komisijai paaiškino, kad politikas, ateidamas į pareigas, turi pasakyti savo išankstinę poziciją dėl sutarties. Tokiu atveju ministrų kabinetui nekyla klausimų. O kai likus kelioms dienoms iki pasirašymo pasakoma apie problematiką, kitiems gilintis nebūna laiko. „Premjero atsakomybė yra imantis pareigų, o ne atsistatydinant. Kitaip valstybėje negali būti“.
351. A. Saudargas Komisijai paaiškino, kad AB „Mažeikių naftos“ privatizavimas buvo svarstomas įvairiais lygiais su JAV atstovais. Be abejo, kaip kiekviena šalis, taip ir JAV skatina savo įmonių atėjimą. Atskiro dokumento turbūt nėra, tačiau yra dokumentų, kuriuose šis klausimas – pagrindinė tematika. Šis klausimas buvo minimas ne vieną kartą. Tai, kad AB „Mažeikių nafta“ nepardavimas „Williams“ pakenks stojimui į NATO, Užsienio reikalų ministerija tokios pozicijos niekada neteikė, o JAV atstovai niekuomet apie tai nebuvo užsiminę. Nors, skandalingai nutraukus investicijas, santykiai tarp valstybių, be abejo, būtų pabjurę.
352. A. Saudargas Komisijai paaiškino, kad sutarčių dokumentų vis gausėjo. Vyriausybėje buvo manoma, kad balsuojant už sutartis bus padaryta mažiau žalos negu jų nepasirašius. Kalbėdamas apie įgaliojimų apimtį, ministras paaiškino, kad tai galėjo būti biurokratinė klaida, nes sutarčių priedų dokumentai „iš niekur atsirasti negalėjo“.
353. 1999 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas A. Kubilius potvarkiu Nr. 522 „Dėl įgaliojimų V. Milakniui suteikimo“ suteikė ūkio ministrui V. Milakniui įgaliojimus pasirašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu sutartį su kompanija „Williams International Company“ ir AB „Mažeikių nafta“ dėl suteikimo visuomenei galimybės susipažinti su sutarčių, pasirašytų 1999 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kompanijos „Williams International Company“, dokumentais.
354. 2000 m. vasario 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 227 „Dėl paskolos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ suteikimo“ (oficialiai neskelbtas). Vykdant Investicijų sutartį, šiuo nutarimu AB „Mažeikių nafta“ iš lėšų, gautų pardavus išleistas euroobligacijas, suteikta 7 metams 21 492 354 JAV dolerių paskola apyvartinėms lėšoms papildyti bei investicijoms į ilgalaikį turtą finansuoti.
355. 2000 m. vasario 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 232 „Dėl valstybės garantijų suteikimo akcinės bendrovės „Ventus nafta“ kreditoriams“ (oficialiai neskelbtas). Šiuo nutarimu suteikiama 6,48 mln. JAV dolerių ir 3 791 625 Lt valstybės garantija.
356. Komisija pažymi, kad pagal 1999 m. spalio 29 d. Investicijų sutartį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus valstybės vardu ir su valstybės garantija gautų paskolų paskirtis – padengti dvigubo apyvartinio kapitalo trūkumą (apyvartines lėšas papildyti) ir investicijoms. Šioje Investicijų sutartyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nenurodoma konkreti paskolos dalis, skirtina investicijoms, todėl paskolos gavėjui buvo sudaryta galimybė investicijoms ir bendrovės modernizavimui skirti minimalią sumą. Valstybės vardu ir su valstybės garantija gautų paskolų, skirtų apyvartinėms lėšoms papildyti ir investicijoms, detalus planavimas ir konkrečių tikslų nustatymas AB „Mažeikių nafta“ nebuvo atliekamas. Pagal 1999 m. spalio 30 d. AB „Mažeikių nafta“ valdybos patvirtintus planus numatytas 570 mln. JAV dolerių finansavimas iš išorinių šaltinių nebuvo gautas.
357. 2000 m. kovo 3 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 251 „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų pervedimo į specialiąją sąskaitą“ (Žin., 2000, Nr. 21-535). Vykdant investicijų sutartį Ūkio ministerijai pavesta valstybei nuosavybės teise priklausančias AB „Mažeikių nafta“ akcijas pervesti į specialiąją asmeninę vertybinių popierių sąskaitą, kuriai su kitais suvaržymais bus taikomas išskirtinis apribojimų aprašymas, nurodantis, kad tokios akcijos negali būti parduodamos, kitaip perduodamos, įkeičiamos, suvaržomos ar kitaip apribojamos be išankstinio rašytinio „Williams International Company“ sutikimo.
358. 2000 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje (protokolas Nr. 36) „Dėl įgaliojimų ūkio ministrui V. Milakniui suteikimo“ konstatuota, kad „Williams“ nėra pateikęs veiksmų plano ir investuotojas nėra pateikęs prašymo terminą atidėti, todėl pritarta pasiūlymui įgalioti ūkio ministrą V. Milaknį prireikus derėtis su „Williams“ dėl nurodyto veiksmų plano pateikimo termino ir pasirašyti susitarimą dėl nurodyto Investicijų sutarties punkto pakeitimo.
359. 2000 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl strateginio investuotojo pripažinimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui“.
360. Konstitucinis Teismas nustatė, kad Seimas, leisdamas įstatymus, gali juos svarstyti ir Seimo statute numatyta skubos tvarka. Taip pat Konstitucinis Teismas nustatė, kad Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas nėra įtrauktas į konstitucinių įstatymų sąrašą, taigi jis nėra konstitucinis, ir pažymėjo, kad šis įstatymas nereguliuoja ir įstatymų leidybos santykių, todėl nesąlygoja ginčijamų įstatymų priėmimo tvarkos ypatumų. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad 1999 m. birželio 3 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas bei 1999 m. spalio 5 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 3 daliai.
361. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybė, atsižvelgdama į ūkinės veiklos turinį, jos ypatumus, gali diferencijuotai reguliuoti visuomeninius santykius šioje srityje arba kokiai nors veiklos rūšiai nustatyti tam tikras sąlygas. Svarbu, kad tokiu reguliavimu nebūtų pažeisti Konstitucijos principai ir normos. Todėl atitinkamų ūkio subjektų išskyrimas ir jų veiklos reguliavimo ypatumai savaime nepažeidžia teisinės valstybės principo. Aplinkybė, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo normose nustatyta, kad šių bendrovių reorganizavimui netaikomos kai kurios Akcinių bendrovių įstatymo normos, savaime nereiškia, kad taip yra paneigiamas teisės aktų sistemos suderinamumas bei Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas. Taip pat Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal įstatymą galutinį sprendimą dėl akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo priima akcininkai ir nustatytu teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiamos akcininkų nuosavybės teisės.
362. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė turi teisę sutartyse su strateginiu investuotoju ir AB „Mažeikių nafta“ valstybės vardu prisiimti esminius turtinius įsipareigojimus strateginiam investuotojui ir (ar) AB „Mažeikių nafta“, taip pat ir įsipareigojimus atlyginti nuostolius. Tai reiškia, kad Seimas jam Konstitucijos priskirtus įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų perdavė Vyriausybei ir taip pažeidė Konstitucijos 128 straipsnio 1 dalį, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą.
363. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymo nuostatos dėl įsipareigojimų atlyginti nuostolius suponuoja ir tai, kad Vyriausybė turi teisę valstybės vardu įsipareigoti atlyginti nuostolius strateginiam investuotojui bei akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ ir tuo atveju, kai dėl nuostolių yra kaltas pats strateginis investuotojas ir (ar) akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“. Pagal įstatymą šie nuostoliai būtų padengti iš valstybės biudžeto. Toks teisinis reguliavimas nesiderina su Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostata, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, taip pat su konstituciniu teisinės valstybės principu. Įstatymo nuostata, pagal kurią valstybei tektų pareiga atlyginti nuostolius dėl Lietuvos Respublikos įstatymų pasikeitimo, reiškia ir tai, kad net ir tuo atveju, kai įstatymu bus siekiama įgyvendinti Konstitucijos normas, apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, valstybei atsirastų pareiga atlyginti strateginiam investuotojui ir (ar) AB „Mažeikių nafta“ dėl to patirtus nuostolius. Taigi pagal ginčijamą įstatymo nuostatą suvaržomas Konstitucijos įgyvendinimas. Konstitucinis Teismas pažymi, kad Konstitucijos įgyvendinimo negali varžyti jokios sąlygos.
364. Konstitucinis Teismas nustatė, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo reguliuojamų ūkio santykių srityje gamyba ir rinka iš esmės yra sukoncentruotos, taip pat į tai, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje yra nustatytos kai kurios išimtys iš Konkurencijos įstatymo taikymo, valstybės valdžios institucijoms tenka pareiga nustatyti papildomą teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų vartotojų interesų apsaugą. Valstybės valdžios institucijos nei iki atitinkamų bendrovių reorganizavimo, nei priėmus ginčijamą įstatymą šios pareigos nėra įvykdžiusios. Tokia situacija vertintina kaip teisinio reguliavimo spraga. Valstybės valdžios institucijos privalo užpildyti šią spragą. Minėtame įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas vartotojų teisių apsaugos aspektu nėra nuoseklus ir išsamus, tačiau šiuo atveju nėra pakankamo teisinio pagrindo tai vertinti kaip prieštaravimą Konstitucijos 46 straipsnio 5 daliai.
365. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, kad valstybė, o Vyriausybės sprendimu – ir strateginis investuotojas, turi pirmumo teisę įsigyti kitų akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1 procentas po reorganizavimo tęsiančios veiklą AB „Mažeikių nafta“ akcijų, parduodamas ar kitaip perleidžiamas šios bendrovės akcijas, ta apimtimi, kuria ribojama akcininkų teisė kitaip perleisti akcijas, prieštaravo Konstitucijos 23 straipsniui.
366. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostata, kuria Vyriausybei nustatyta teisė strateginiam investuotojui mokesčių nedidinimo terminą pratęsti iki 10 metų, prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
367. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymą ir nutarimą „Dėl strateginio investuotojo pripažinimo“ Seimas priėmė 1998 m. rugsėjo 29 d. Nurodytas įstatymas įsigaliojo 1998 m. spalio 14 d. Dar neįsigaliojus įstatymui, Vyriausybė realizavo šiame įstatyme jai nustatytus įgaliojimus pateikti Seimui siūlymą dėl konkretaus strateginio investuotojo pripažinimo. Šiuo atveju Seimas dar neįsigaliojus minėtam įstatymui priėmė nutarimą dėl konkretaus subjekto pripažinimo strateginiu investuotoju. Taigi buvo pradėtas taikyti dar neįsigaliojęs įstatymas. Konstitucinis Teismas pažymi, kad tokia poįstatyminio akto, t. y. Seimo nutarimo, priėmimo praktika yra ydinga, nes Seimo nutarimas, kuriuo buvo pradėtas taikyti įstatymas, buvo priimtas nepaisant to, kad įstatymas dar nebuvo įsigaliojęs. Nors ginčijamas Seimo nutarimas buvo priimtas neįsigaliojus įstatymui, tačiau jis įsigaliojo po to, kai įsigaliojo 1998 m. rugsėjo 29 d. priimtas Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra teisinio pagrindo teigti, kad ginčijamas Seimo nutarimas pagal jo priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai.
368. 2001 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė protokolinį nutarimą „Dėl akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ skirtų valstybės lėšų panaudojimo įvertinimo“, kuriuo Valstybės kontrolei iki 2001 m. balandžio 1 d. pavesta atlikti ir pateikti Seimui AB „Mažeikių nafta“ valstybės skirtų apyvartinių lėšų panaudojimo teisėtumo ir efektyvumo bei jų kiekio kitimo priežasčių analizę, atsižvelgiant į privatizavimo sandorio sąlygų vykdymą.
369. 2001 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas R. Paksas potvarkiu Nr. 37 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę dėl Konstitucinio Teismo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl strateginio investuotojo pripažinimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui“ įtakos 1999 metų investicijų sutarties tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės, „Williams“ ir AB „Mažeikių nafta“ nuostatų vykdymui išnagrinėti. Pavesta darbo grupei iki 2001 m. kovo 31 d. išnagrinėti Investicijų sutarties nuostatas ir pateikti išvadas bei pasiūlymus. G. Bartkus Komisijai paaiškino, kad ši darbo grupė pateikė išvadas, kuriose nebuvo vienareikšmio įvertinimo, nes reikėjo vertinti ir pagal sutartims taikytiną Anglijos teisę. G. Bartkus paaiškino, kad pagrindinis išvados akcentas buvo tai, kad pagal Anglijos teisę įstatymų pakeitimas nėra laikomas force majeure ir atitinkamai Lietuvai tokiu atveju gali tekti atlyginti nuostolius.
370. 2001 m. gegužės 22 d. priimta Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės (toliau – Valstybės kontrolė) ataskaita „Dėl valstybės vardu ir su valstybės garantija skirtų paskolų panaudojimo efektyvumo bei teisėtumo vertinimo akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“ rezultatų“ Nr. 210-6. Valstybės kontrolė nustatė, kad iki 1999 m. spalio 29 d. Investicijų sutarties pasirašymo su „Williams“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybe AB „Mažeikių nafta“ su valstybės garantija buvo gavusi 13 paskolų, kurių bendra suma 12 136 373 663 JAV doleriai ir 6 paskolas valstybės vardu, kurių bendra suma – 177 435 146 JAV doleriai. Pasirašant Investicijų sutartį, minėta suma buvo negrąžinta. 1999 m. spalio 29 d. suteikta 75 000 000 JAV dolerių paskola, iš kurios 35 000 000 JAV dolerių skirta atidėjimams. 1999 m. gruodžio 31 d. suteikta 50 000 000 JAV dolerių paskola (1999 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1404 „Dėl paskolos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ suteikimo“ (oficialiai neskelbtas) – Komisijos past.). 2000 m. vasario 29 d. suteikta 21 492 354 JAV dolerių paskola (2000 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 227 „Dėl paskolos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ suteikimo“ (oficialiai neskelbtas) – Komisijos past.). Komisija atkreipė dėmesį, kad Valstybės kontrolė savo išvadose nustatė, kad po 1999 m. spalio 29 d. Investicijų sutarties pasirašymo AB „Mažeikių nafta“ valstybės vardu ir su valstybės garantija buvo suteikta 221 492 354 JAV dolerių (885 969 416 Lt) paskolų. Komisija, vertindama šią Valstybės kontrolės išvadose pateiktą sumą, konstatuoja, kad Ministras Pirmininkas R. Paksas savo 1999 m. spalio 18 d. kalboje per televiziją teigdamas, kad Lietuva turi perduoti AB „Mažeikių nafta“ 1400 mln. litų, arba nebuvo įsigilinęs į sutarčių turinį ir nežinojo tikrųjų sandorio sąlygų, arba sąmoningai siekė suklaidinti visuomenę, nes, atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis (beveik 286 mln. litų) iš visų beveik 886 mln. litų paskolų buvo suteikta jau vėliau – po sutarties pasirašymo, skirtumas tarp Valstybės kontrolės nustatytos paskolų sumos ir sumos, minimos Ministro Pirmininko R. Pakso kalboje, yra akivaizdžiai per didelis, kad jį būtų galima laikyti neesminiu netikslumu.
371. Valstybės kontrolės išvadose taip pat teigiama, kad vienas iš svarbiausių AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo tikslų buvo kuo spartesnis investicijų, reikalingų įmonei modernizuoti, pritraukimas, ir konstatuojama, kad užsitęsęs privatizavimo procesas ir nesėkminga įmonės veikla pastaraisiais metais neleido įmonei laiku pritraukti reikiamų investicijų, nes didžiausia dalis gautų paskolų buvo naudojama apyvartinėms lėšoms papildyti, o ne bendrovei modernizuoti, ir kad tokiu būdu AB „Mažeikių nafta“ praleido patogų laikotarpį įsitvirtinti rinkoje tarp regiono naftos perdirbimo lyderių.
372. Valstybės kontrolės išvadose taip pat yra nustatyta, kad Valdymo paslaugas teikė 1999 m. spalio 29 d. Valdymo sutartyje nenumatyti valdymo paslaugų teikėjai (UAB „British & Baltic Vilnius“, UAB „Sostena“, SPAB „Autoūkis“), o už UAB „British & Baltic Vilnius“ suteiktas valdymo paslaugas buvo atsiskaitoma ne pagal sutartyje numatytas sąlygas. Bendrovės administracija neužtikrina tinkamos atsiskaitymo už valdymo mokestį kontrolės. Valdymo mokestis nepriklauso nuo bendrovės rezultatų. Be to, AB „Mažeikių nafta“ iki 2001 m. balandžio 1 d. nebuvo paskirtas asocijuotas direktoriaus pavaduotojas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu turėjo prižiūrėti, kaip vykdoma valdymo sutartis.
373. Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. VIII-869 „Dėl strateginio investuotojo pripažinimo“ nutarė pritarti Vyriausybės ir strateginio investuotojo „Williams“ susitarimui, kad už reorganizuotos AB „Mažeikių nafta“ naujai išleidžiamas akcijas, kurios sudarys 33 procentus bendrovės įstatinio kapitalo, strateginis investuotojas sumoka 150 mln. JAV dolerių, iš kurių 75 mln. JAV dolerių mokami pinigais, o kiti 75 mln. JAV dolerių – beprocenčiu vekseliu, kuris bus apmokėtas ne vėliau kaip 2002 m. Strateginis investuotojas už akcijas turėjo sumokėti 75 mln. JAV dolerių pinigais, o kitą sumą turtiniu įnašu – 75 mln. JAV dolerių vertės beprocenčiu vekseliu, kuris turėjo būti apmokėtas ne vėliau kaip 2002 m. gegužės 31 d.
374. Investicijų sutarties 10.3 punkte „Žalos atlyginimas ir nuostolių sumokėjimas iš bendrovės pusės“ numatyta, kad pasibaigus bendrovės 2001 finansiniams metams bendrovė per 60 dienų pateiks investuotojui audituotą ataskaitą, kurioje bus nurodytas faktinis kumuliacinis EBITDA (t. y. pajamos prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją – Komisijos past.). Jei bendrovės faktinis kumuliacinis EBITDA pagal auditoriaus ataskaitą yra mažesnis negu 421 486 000 JAV dolerių (1 685 944 000 Lt), bendrovė nedelsdama turės sumokėti PPPMNA trūkumą JAV doleriais investuotojui, tačiau šio mokėjimo suma jokiu atveju neturi viršyti 75 mln. JAV dolerių. Valstybės kontrolė konstatavo, kad valdytojui siekti geresnių bendrovės veiklos rezultatų ir pasiekti investicijų sutartyje numatytą 1685,9 mln. Lt EBITDA netikslinga, nes tokiu atveju investuotojas negautų 75 mln. JAV dolerių arba reikėtų apmokėti vekselį, t. y. apmokėti visas pasirašytas ir laikomas apmokėtomis akcijas.
375. Bendrovei nepasiekus 1.685,9 mln. Lt EBITDA ir visą vekselio sumą užskaičius EBITDA trūkumui dengti, „Williams International Company“ 341 546 650 paprastųjų vardinių bendrovės vieno lito nominalios vertės akcijų faktiškai įsigytų ne už 150 mln. JAV dolerių, kaip buvo numatyta, o už 75 mln. JAV dolerių (300 mln. Lt). Vekselis, kaip nepiniginis (turtinis) įnašas, nebuvo įvertintas. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 11 19 nutarimu Nr. 1343 ir Ūkio ministerijos kolegijos 1998 12 09 nutarimu patvirtino tik turtinio 300 mln. Lt įnašo vertę. Iš veiklos rezultatų matyti, kad investicijų sutarties 10.3 p. numatyto EBITDA bendrovė tikrai nepasieks, todėl bendrovė 2002 m. „Williams International Company“ turės sumokėti EBITDA trūkumą, t. y. 75 mln. JAV dolerių, arba, kaip planuojama, visą vekselio vertės sumą užskaityti EBITDA trūkumui dengti.
376. Valstybės kontrolė nustatė, kad AB „Mažeikių nafta“ nepanaudojo dalies, t. y. 14 557 118 Lt pagal tikslinę paskirtį ilgiau nei šešis mėnesius, todėl vadovaujantis 1999 m. liepos 7 d. priimtu Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2117) 10 straipsnio 10 ir 11 punktais, AB „Mažeikių nafta“ privalėjo sumokėti 10 proc. palūkanų dydžio baudą ir grąžinti Finansų ministerijai iki 2000 m. rugsėjo 1 d. nepanaudotą pagal paskirtį 14 557 118 Lt paskolos dalį. Tačiau Valstybės kontrolės atliekamo tyrimo metu 2001 m. gegužės 9 d. šios Valstybės skolos įstatymo nuostatos buvo panaikintos Valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 39-1330) ir šios sankcijos nebegalėjo būti taikomos.
377. 2001 m. birželio 14 d. pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis tarp „Williams“ ir OAO „Yukos Oil Corporation“ (šiose išvadose – „Yukos“).
378. 2001 m. birželio 15 d. buvo išleistas Ministro Pirmininko potvarkis Nr. 112 „Dėl darbo grupės sudarymo“, kuriuo, atsižvelgiant į Investicijų sutarties, pasirašytos tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir „Williams“, ir sutarties, pasirašytos 2001 m. birželio 14 d. tarp „Williams“ ir „Yukos“, buvo sudaryta darbo grupė naftos tiekimo klausimams nagrinėti. Darbo grupės vadovu paskirtas ūkio ministras E. Gentvilas. Darbo grupė buvo įpareigota iki 2001 m. birželio 26 d. pateikti Ministrui Pirmininkui išvadas bei pasiūlymus kartu su atitinkamų sprendimų projektais.
379. 2001 m. birželio 26 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 777 „Dėl bendradarbiavimo sutarties tarp Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijos „Williams International Company“ ir Rusijos Federacijos bendrovės OAO „Yukos Oil Corporation“ (oficialiai neskelbtas). Šiuo nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš esmės pritarė Bendradarbiavimo sutarties, 2001 m. birželio 14 d. pasirašytos tarp „Williams“ ir „Yukos“, sąlygoms ir nuostatoms, atsižvelgdama į tai, kad Bendradarbiavimo sutartis turi būti pakeista taip, kad nebūtų reikalaujama valstybės garantijos „Yukos“ 75 mln. JAV dolerių paskolai, kuri bus suteikta AB „Mažeikių nafta“. Be to, įpareigojama derybose dėl galutinių sutarčių laikytis pozicijos, kad „Yukos“ paskolai valstybės garantija nebūtų suteikiama.
380. 2001 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 833 „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (oficialiai neskelbtas) pritarė Ūkio ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir nutarė jį pateikti Seimui (Komisija atkreipia dėmesį, kad pirminiai pasiūlymai dėl šio įstatymo pakeitimo vis dėlto priklauso R. Majorsui, kuris juos pateikė 2001 m. birželio 28 d.). Aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas įgyvendinti Bendradarbiavimo sutartį, sudarytą tarp „Williams“ ir „Yukos“, kuriai 2001 m. birželio 25 d. iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
381. 2001 m. liepos 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 938 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 777 „Dėl bendradarbiavimo sutarties tarp Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijos „Williams International Company“ ir Rusijos Federacijos bendrovės OAO „Yukos Oil Corporation“ papildymo“. Šiuo nutarimu nustatoma, kad AB „Mažeikių nafta“ patarėjas finansų klausimais turi raštu patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kad yra tikslinga parduoti „Yukos“ išleistų naujų AB „Mažeikių nafta“ akcijų skaičių, lygų 10,1 procento bendrovės akcijų, ir kad tai yra būtina norint gauti ilgalaikį finansavimo plano finansavimą. Be to, „Williams“ ir „Yukos“ turi raštu patvirtinti, kad nesieja Bendradarbiavimo sutarties 7(ii) dalyje nurodyto veiksmų plano galutinio patvirtinimo su Bendradarbiavimo sutarties apskritai ar savo įsipareigojimų pagal šią sutartį galiojimu. Nustatyta, kad iki galutinio Bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimo Investicijų sutarties šalys padarys atitinkamus Investicijų sutarties pakeitimus, kuriais bus išvengta strateginiam investuotojui numatytų ateityje parduoti akcijų minimalios kainos sumažėjimo.
382. 2001 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo sudarytos sąlygos įgyvendinti Bendradarbiavimo sutartį, sudarytą tarp „Williams“ ir „Yukos“. Pagal galiojusias įstatymo nuostatas kiekvienam AB „Mažeikių nafta“ akcininkui, išskyrus valstybę ir strateginį investuotoją, kartu su jo kontroliuojamais subjektais, negalėjo priklausyti šios bendrovės akcijų paketas, suteikiantis daugiau kaip 24 procentus balsų. Panaikinus šią normą, buvo eliminuota nuostata, apribojanti aukščiau apibrėžto sandorio tarp „Williams“ ir „Yukos“, kuriam iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tinkamą įgyvendinimą. Įgyvendinant šį susitarimą buvo nustatyta ir supaprastinta AB „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo mažinimo ir didinimo tvarka, taip siekiant sudaryti sąlygas užbaigti sandorį iki numatytos datos – 2001 m. rugsėjo 15 d. ar rugsėjo 30 d. Įstatyme taip pat buvo įtvirtinta galimybė įsigyti nuo 10,09 iki 10,11 procento AB „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo akcijų finansų institucijai arba žaliavinės naftos tiekėjui, palikus Vyriausybės pareigą tokiu atveju neatlygintinai perleisti dalį savo akcijų strateginiam investuotojui. Būtent 10,1 procento bendrovės įstatinio kapitalo sudaranti akcijų emisija, kurią iš pradžių įsigijo „Yukos“, nurodyta todėl, kad tokią galimybę numatė Investicijų sutartis, 1999 m. spalio 29 d. sudaryta tarp „Williams“, AB „Mažeikių nafta“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Minėtos sutarties 11.21(i) dalis numatė, kad „jeigu yra būtina gauti ilgalaikį finansavimo plano finansavimą, Bendrovė parduos IFC, ERPB ir (ar) kitiems asmenims, kuriuos nurodo Bendrovės patarėjas finansų klausimais dėl finansavimo plano, naujai išleistų akcijų skaičių, lygų 10,1% akcijų (po tokios akcijų emisijos įvykdymo)“.
383. 2001 m. rugpjūčio 6 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 964 „Dėl įgaliojimų suteikimo balsuoti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ visuotiniame akcininkų susirinkime“ (oficialiai neskelbtas). Šiuo nutarimu Ūkio ministerija, patikėjimo teise valdanti valstybei nuosavybės teise priklausančias AB „Mažeikių nafta“ akcijas, buvo įgaliota skirti atstovą balsuoti AB „Mažeikių nafta“ visuotiniame akcininkų susirinkime už AB „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo didinimą išleidžiant naujas paprastąsias vardines akcijas, taip pat balsuoti už pritarimą imti 75 mln. JAV dolerių ilgalaikę paskolą, kurią AB „Mažeikių nafta“ suteiks „Yukos“ ar jos nurodyta įmonė, su 10 procentų metinių palūkanų.
384. 2001 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas A. Brazauskas potvarkiu Nr. 245 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę valstybės institucijų bendradarbiavimui su JAV kompanija „Williams International Company“ koordinuoti. Darbo grupės vadovu paskirtas ūkio viceministras N. Eidukevičius.
385. 2002 m. balandžio 11 d. „Williams International Company“ ir „Yukos“ parafavo bendradarbiavimo sutarčių projektus.
386. 2002 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 748 „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės esminių turtinių įsipareigojimų, susijusių su investicijomis į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“, prisiėmimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė Ūkio ministerijos parengtiems Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės esminių turtinių įsipareigojimų, susijusių su investicijomis į AB „Mažeikių nafta“, prisiėmimo įstatymo projektams ir nutarė prašyti Seimą juos svarstyti ypatingos skubos tvarka. Aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad teikiamų įstatymų tikslas – sudaryti teisines prielaidas sutartims tarp „Williams“, „Yukos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir AB „Mažeikių nafta“ įgyvendinti, dėl kurių tuo metu derėjosi šalys. „Williams“ ir „Yukos“ parafavo sutarčių projektus 2002 m. balandžio 11 d. ir tos pačios dienos laiške Vyriausybei šalys nurodė, kad „Yukos“ investicijų sutarties ir jos priedų nuostatos negali būti įgyvendinamos nepadarius atitinkamų Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimų bei nepriėmus atitinkamo įstatymo dėl Vyriausybės esminių turtinių įsipareigojimų „Yukos“ investicijų sutarties atžvilgiu.
387. 2002 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 778 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (Žin., 2002, Nr. 55-2183) įgaliojo ūkio viceministrą N. Eidukevičių parafuoti Investicijų sutarties, „Yukos“ bendrųjų terminų ir aiškinimo sutarties, pakeistos ir nauja redakcija išdėstytos Akcininkų sutarties projektus ir šių dokumentų priedus (įskaitant Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskolos sutarties pakeitimų sutarties, Garantijos sutarties, Akcijų perdavimo sutarties, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškimų ir užtikrinimų, kitų sandorio dokumentų projektus, bet jais neapsiribojant), išsiunčiant kitoms sandorio šalims atitinkamą rašytinį patvirtinimą (parafavimo laišką).
388. 2002 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, „Yukos“ ir „Williams“ atstovai parafavo sutartis.
389. 2002 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriuo buvo sudarytos prielaidos sutartims tarp „Williams“, „Yukos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir AB „Mažeikių nafta“ (toliau – „Yukos“ sutartis) įgyvendinti. Vienas iš šio įstatymo tikslų buvo siekis užtikrinti, kad pasikeitus situacijai dėl Vyriausybės pagal 1999 m. spalio 29 d. investicijų sutartį dėl „Yukos“ planuojamo sandorio struktūros, būtų atkurta Vyriausybės ir AB „Mažeikių nafta“ padėtis opcionų, numatytų pagal 1999 m. spalio 29 d. investicijų sutartį atžvilgiu. Minėtas pakeitimas taip pat buvo susijęs su specifiniu „Yukos“ sutarties įgyvendinimo aspektu, t. y. 3,3 procento AB „Mažeikių nafta“ akcijų, priklausančių Lietuvos Respublikos Vyriausybei, perdavimu „Williams“. Siekiant užtikrinti, kad šis veiksmas nepasikartotų, buvo priimtas šis pakeitimas. Įstatymas taip pat numatė galimybę AB „Mažeikių nafta“ esant ypatingoms aplinkybėms, kurios numatytos „Yukos“ sutartyje, įsigyti daugiau nei 10 procentų savo akcijų, t. y. nupirkti „Yukos“ pagal „Yukos“ sutartį įsigytas akcijas. Taip pat šio įstatymo nuostatos numatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir strateginio investuotojo sutartyse, kurių šalimi gali būti ir naftos tiekėjai ir (ar) finansų institucijos, gali būti numatyta, kad šie investuotojai gali perleisti vieni kitiems ar trečiosioms šalims AB „Mažeikių nafta“ akcijas. Pakeitimu taip pat numatyta, kad tokiu atveju netaikomos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo bei Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio nuostatos. Galiojusi įstatymo nuostata buvo papildyta Vertybinių popierių rinkos įstatymo išimtimi, kuri numatė, kad asmuo, įsigijęs 40 procentų bendrovės akcijų, privalo skelbti privalomąjį oficialų pasiūlymą supirkti likusias bendrovės akcijas įstatyme nustatytomis sąlygomis. Dėl šios sąlygos derybose tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės, „Williams“ ir „Yukos“ buvo ilgai diskutuojama, nes įstatymo nuostata yra susijusi su mažumos akcininkų interesų gynimu, tačiau tiek „Williams“, tiek „Yukos“ atstovai buvo kategoriški dėl šios nuostatos. (Ūkio ministerija, suprasdama sandorio užbaigimo svarbą, taip pat suprasdama, kad atsisakymas teikti šį įstatymo pakeitimą Lietuvos Respublikos Seimui reikštų sandorio nesudarymą, tiekė šį pasiūlymą).
390. 2002 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas taip pat priėmė Lietuvos Respublikos valstybės esminių turtinių įsipareigojimų, susijusių su investicijomis į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“, prisiėmimo įstatymą, kuriuo buvo įgyvendinta griežta „Yukos“ sąlyga užbaigti sandorį. Įstatymu buvo prisiimti visi turtiniai įsipareigojimai pagal „Yukos“ investicijų sutartį, kaip valstybės įsipareigojimai. Tuo taip pat buvo pabandyta išspręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijos spręsti tam tikrus klausimus (dėl esminių turtinių įsipareigojimų) trūkumą bei neaiškumai dėl nuostolių kompensavimo, kuriuos nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. spalio 18 d. nutarimu.
391. 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 888 „Dėl pritarimo sutarčių su Jungtinių Amerikos Valstijų bendrove „Williams International Company“, Rusijos Federacijos atvirąją akcine bendrove „Yukos Oil Corporation“, Nyderlandų ribotos atsakomybės bendrove „Yukos Finance B. V.“ ir akcine bendrove „Mažeikių nafta“ bei atsiskaitymų sutarties su Jungtinių Amerikos Valstijų bendrove „Williams International Company“ ir akcine bendrove „Mažeikių nafta“ projektams ir atitinkamų įgaliojimų suteikimo“ (Žin., 2002, Nr. 58-2356). Šiuo nutarimu pritarta 2002 m. balandžio 30 d. įvykusio AB „Mažeikių nafta“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimui padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, pritarti Investicijų sutarties, pakeistos ir naujai išdėstytos Akcininkų sutarties, sutarties dėl 1999 m. spalio 29 d. tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir AB „Mažeikių nafta“ paskolos sutarties ir visų kitų dokumentų, susijusių su nurodytomis sutartimis, projektams. Dėl šių sutarčių pavesta teisingumo ministrui pateikti teisinę išvadą. Pritarta Atsiskaitymų sutarties tarp „Williams International Company“, AB „Mažeikių nafta“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės projektui. Ūkio ministras įgaliotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu pasirašyti sutartis. „Yukos“, teikiančią AB „Mažeikių nafta“ ilgalaikę 75 mln. JAV dolerių paskolą, patvirtino kreditoriumi. Suteikė valstybės garantiją „Yukos“. Įregistravus Įmonių rejestre pirmąjį AB „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo padidinimą, neatlygintinai perleisti „Williams“ nuosavybėn 19 185 880 paprastųjų vardinių AB „Mažeikių nafta“ akcijų, kaip ir numatyta 1999 m. spalio 29 d. tarp „Williams“, AB „Mažeikių nafta“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoje Investicijų sutartyje.
392. 2002 m. rugpjūčio 14 d. „Williams“, „Yukos“ ir „Yukos Finance B. V.“ pasirašė Akcijų bei susijusių teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad „Williams“ parduos, o „Yukos“ ir „Yukos Finance B. V.“ nupirks apytiksliai 26,85 procento visų AB „Mažeikių nafta“ akcijų.
393. V. Petrošienė Komisijai paaiškino, kad „Williams“ „padarė didžiulį įdarbį“, „įmonė buvo pastatyta į vakarietiškus rėmus“. Anot V. Petrošienės, „Yukos“ nieko, sakykim, nesugriovė“, „nusamdė generaliniu direktorium būtent amerikietį“. A. Gimbutas Komisijai paaiškino, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ darbuotojai mokėsi užsienyje ir įmonės vadyba buvo pajėgūs konkuruoti (iki „Williams“ atėjimo – Komisijos past.). Pasak A. Gimbuto, atėjus „Williams“, buvo įdiegta dalis naujų vidinių procedūrų, dalis procedūrų pertvarkyta, dalis jų veikia iki šiol.
394. 2002 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1389 „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (Žin., 2002, Nr. 89-3781) pritarė Ūkio ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir nutarė pateikti jį Seimui svarstyti ypatingos skubos tvarka. Aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad įstatymo tikslas – siekti įgyvendinti 1999 m. spalio 29 d. Investicijų sutarties ir 2002 m. birželio 18 d. Investicijų sutarties nuostatas, susijusias su „Williams“ galimybe perleisti teises ir pareigas pagal šią sutartį.
395. 2002 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą. Juo buvo įtvirtinta, kad strateginiam investuotojui perleidžiant savo akcijas kitiems subjektams, pastariesiems su šiomis akcijomis pereina visos strateginio investuotojo teisės ir pareigos, numatytos 1999 m. ir 2002 m. Investicijų sutartyse.
396. 2002 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1468 „Dėl sutikimo perleisti teises ir pareigas pagal sutartis“ (Žin., 2002, Nr. 92-3957) sutiko, kad visos „Williams“ teisės ir pareigos pagal 1999 m. spalio 29 d. Investicijų sutartį su pakeitimais, padarytais 2002 m. birželio 18 d., ir kitas ją lydinčias sutartis būtų perleistos Nyderlandų ribotos atsakomybės bendrovei „Yukos Finance B. V.“
397. Komisijos 2004 m. balandžio 27 d. posėdyje V. Petrošienė pateikė AB „Mažeikių nafta“ pagrindinių ekonominių rodiklių lentelę.
AB „Mažeikių nafta“ – Perdirbimo įmonė
PAGRINDINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI 1995 – 2003 M. PAGAL LAP
| Pavadinimai |
1995 |
1996 |
1997 |
1998 |
1999 |
2000 |
2001 |
2002 |
2003 |
| Perdirbimo apimtis, tūkst. t |
3642,0 |
4134,0 |
5671,0 |
6781,0 |
4559,6 |
4909,9 |
6811,9 |
6590,6 |
7179,1 |
| Pardavimai ir paslaugos, tūkst. Lt tarp jų: Pajamos už naftos produktus, tūkst. Lt |
930 042,4
783 902,8 |
998 129,1
671 038,1 |
2 427 765,8
2202 759,0 |
2706 591,5
2 491 723,0 |
2 104 322,9
2 076 632,1 |
3 921 199,1
3 921 199,1 |
5 103 049,1
5 091 059,3 |
4 447 018,8
4 437 204,8 |
4 994 413,1
4 984 349,1 |
| Išlaidos žaliavai, tūkst. Lt |
661 302,3 |
516 822,3 |
1 751 762,2 |
2 043 370,2 |
1 732 200,0 |
3 564 622,2 |
4 594 860,8 |
3 910 357,9 |
4 155 855,4 |
| Didžioji marža, tūkst. Lt |
122 600,6 |
154 215,8 |
450 996,8 |
448 352,8 |
344 432,1 |
356 576,9 |
496 198,5 |
526 847,0 |
828 493,6 |
| Perdirbimo išlaidos, tūkst. Lt |
159 820,3 |
223 011,3 |
318 993,2 |
313 839,0 |
226 646,4 |
269 708,5 |
248 061,6 |
260 543,9 |
291 949,2 |
| Amortizacija, tūkst. Lt |
53 800,0 |
77 200,0 |
72 800,0 |
77 835,0 |
76 000,7 |
84 319,0 |
65 041,0 |
58 684,3 |
61 016,2 |
| Palūkanos už paskolas**, tūkst. Lt |
5600,0 |
13 000,0 |
31 344,0 |
41 904,2 |
51 199,3 |
107 415,5 |
102 225,8 |
98 266,7 |
67 851,0 |
| Perdirbimo įm. pelnas (nuostolis), mln. Lt |
-32,9 |
-17,8 |
41,7 |
-103,0 |
-89,8 |
-147,6 |
-287,7 |
-185,2 |
275,2 |
| Valdymo mokestis, tūkst. Lt |
- |
- |
- |
8329,8 |
28 554,5 |
44 471,4 |
54 141,0 |
48 245,6 |
2923,9 |
| Paskolų dydis*, tūkst. Lt tarp jų: |
136 351,0 |
167 607,0 |
693 746,0 |
1 137 608,0 |
2 040 085,3 |
1 880 805,9 |
1 858 180,3 |
1 679 750,9 |
1 343 339,8 |
| Ilgalaikės finansinės skolos kreditinėms institucijoms Trumpalaikės finansinės skolos kreditinėms institucijom |
120 000,0 |
40 000,0 |
396 128,0 |
462 413,0 |
1 858 175,4 |
1 761 643,8 |
1 700 455,0 |
1 594 095,7 |
1 300 396,2 |
| Trumpalaikės finansinės skolos kreditinėms institucijoms |
16 351,0 |
127 607,0 |
297 618,0 |
675 195,0 |
181 909,9 |
119 162,1 |
157 725,2 |
85 655,2 |
42 943,6 |
398. Remiantis Valstybės kontrolės duomenimis, AB „Mažeikių nafta“ viena paprastoji vardinė akcija nuo 1,02 Lt 1999 m. nuvertėjo iki 0,53 Lt 2001 m., t. y. beveik du kartus. Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų (59,3 procento arba 306 851 821 paprastų vardinių akcijų) buhalterinė vertė 2001 m. sudarė 162, 6 mln. Lt, o to paties akcijų kiekio vertė, skaičiuojant 1999 m. akcijos buhalterine kaina, būtų 313 mln. Lt. Tai reiškia, kad valstybė dėl bendrovės akcijų nuvertėjimo 2001 m. jau buvo praradusi 150,4 mln. Lt jai priklausiusio turto. Remiantis Vertybinių popierių komisijos duomenimis, 2002 m. ketvirtajame ketvirtyje maksimali vienos akcijos kaina buvo 0,75 Lt, o minimali – 0,65 Lt.
______________
Tirdama akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybes, Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji komisija akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti atkreipė dėmesį ir į su tyrimo aplinkybėmis susijusią Lietuvos energetikos sektoriaus problematiką, tačiau, manydama, jog tai nėra jos tyrimo objektas, ir siekdama neviršyti suteiktų įgaliojimų:
išsamiau netyrė ir nepateikia vertinimų dėl valstybės įmonės „Mažeikių nafta“ dalyvavimo koncerno „Lukoil“ steigime;
išsamiau netyrė ir nepateikia vertinimų dėl Būtingės naftos terminalo statybos aplinkybių;
išsamiau netyrė ir nepateikia vertinimų dėl akcinės bendrovės „Lietuvos kuras“ veiklos ir privatizavimo.
Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji komisija akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir Seimo pavedimu bei vertindama akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybes pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir kitus teisės aktus;
vykdydama parlamentinę procedūrą ir Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinius įgaliojimus;
nesiekdama revizuoti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo sandorio;
siekdama objektyvaus ir nešališko tyrimo bei atsižvelgdama į ypatingą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo proceso tyrimo reikšmę demokratinei Lietuvos Respublikos visuomenei;
pabrėždama, kad atitinkamų ūkio subjektų išskyrimas ir jų veiklos reguliavimo ypatumai savaime nepažeidžia teisinės valstybės principo;
akcentuodama, kad valstybė turi reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų tautos gerovei ir kad toks reguliavimas derintųsi su teisinės valstybės principu;
manydama, jog teisingos ir objektyvios išvados dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybių užkirs kelią subjektyvioms šio privatizavimo proceso interpretacijoms ir vertinimams;
ištyrusi šį valstybinės svarbos klausimą,
I.
Dėl teisės aktų, reglamentavusių akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procesą
1. Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ buvo privatizuojama nesivadovaujant bendraisiais Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo principais ir nuostatomis. Konstitucinis Teismas 2000 m. spalio 18 d. nutarime konstatavo, kad „valstybė, atsižvelgdama į ūkinės veiklos turinį, jos ypatumus, gali diferencijuotai reguliuoti visuomeninius santykius šioje srityje arba kokiai nors veiklos rūšiai nustatyti tam tikras sąlygas“. Todėl įstatymai, nustatę išskirtines privatizavimo sąlygas ir principus bei išskiriantys akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ ar ypatingu būdu reguliuojantys jos veiklą, savaime nepažeidė teisinės valstybės principo.
2. Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ nebuvo privatizuota, o pagal Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymą Seimo nutarimu pripažintam strateginiam investuotojui buvo suteikta teisė įsigyti po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naujai išleidžiamų akcijų, kurių bendra nominali vertė neviršija 33 procentų šios bendrovės įstatinio kapitalo.
3. Ypatingas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo proceso teisinis reguliavimas turėjo derintis su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir konstituciniu teisinės valstybės principu, ypač akcentuojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio trečiosios dalies nuostatą, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, jog ji tarnautų bendrai tautos gerovei.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. bei 2003 m. kovo
17 d. nutarimuose buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4 straipsniui, 46 straipsnio trečiajai, ketvirtajai ir penktajai dalims, 120 straipsnio antrajai daliai ir 122 straipsniui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, o minimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui. Be to, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio pirmajai daliai, 67 straipsnio penkioliktam punktui, 127 straipsnio trečiajai daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
5. Komisija nustatė, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese būta ir daugiau įvairaus pobūdžio teisės aktų pažeidimų, kurie pateikti Komisijos išvadų aprašomojoje dalyje. Komisija, konstatuodama pastarąjį teiginį, pabrėžia, kad Komisija nėra nei ikiteisminio tyrimo institucija, nei prokuratūra, nei teismas. Komisija, vertindama teisės aktus, reglamentavusius akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procesą, atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, skirti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimui, neatitinka tuo metu galiojusių įstatymų arba prieštarauja vieni kitiems patys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.
6. Komisija atkreipia dėmesį į dėsningumą, kad dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, minimų išvadų aprašomojoje dalyje, nebuvo oficialiai paskelbti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. lapkričio 29 d. nutarime nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai „turi būti paskelbti nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybės priimami teisės aktai yra norminiai, ar individualūs, taip pat nepriklausomai nuo to, kokiam subjektų ratui jie skirti“.
7. Komisija atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Ministras Pirmininkas G. Vagnorius) spręsdavo krašto reikalus ir suteikdavo įgaliojimus protokoliniais nutarimais, tokiu būdu klausimus, kuriuos buvo galima spręsti tik Vyriausybės nutarimais, sprendė nesilaikant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir galiojusių įstatymų normų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. lapkričio 29 d. nutarime nustatė, jog „pagal Konstituciją Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, visada turi priimti nutarimus“.
II.
Dėl valstybės valdžios ir valdymo institucijų veiksmų, priimtų sprendimų bei motyvacijos privatizuojant akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“
1. Komisija nustatė, kad akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ buvo privatizuojama nesivadovaujant bendrosiomis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatomis. Komisija nenustatė priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių būtų galima pateisinti vienos kompanijos „Williams International Company“ pasirinkimą, tuo pat metu atsisakant numatyto viešo tarptautinio konkurso.
2. Komisija mano, kad atviro ir skaidraus privatizavimo proceso skelbiant viešą tarptautinį konkursą nebuvimas, o vienos kompanijos „Williams International Company“ pasirinkimas nedalyvaujant kitiems potencialiems investuotojams iš esmės susilpnino Lietuvos derybinę poziciją. Investuotojo pasirinkimas vadovaujantis geopolitiniais, politiniais arba kitokio pobūdžio interesais, visiškai neatsižvelgiant į ekonominius motyvus buvo iracionalus ir nepagrįstas.
3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. spalio 18 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „teisės aktai turi nustatyti elgesio taisykles, pagal kurias teisinių santykių subjektai privalo veikti tik ateityje“. Komisija nustatė, kad išvadų aprašomojoje dalyje nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, įpareigojantys sudaryti atitinkamus susitarimus su „Williams International Company“, buvo tik jau įvykusių derybų ir pasiektų susitarimų formalusis įtvirtinimas bei įteisinimas.
4. Komisija nustatė, kad „Williams International Company“ atsiradimas Lietuvoje gali būti sietinas su 1997 m. viduriu, o dokumentais įrodyta, jog derybų procesas prasidėjo ne vėliau kaip 1997 m. gruodžio 1 d., nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Ministras Pirmininkas G. Vagnorius) leidimą pradėti derybas protokoliniu nutarimu davė tik 1998 m. vasario 11 d. ir tik dėl akcinės bendrovės „Būtingės nafta“. Komisija nustatė, kad buvęs ūkio ministras V. Babilius, viršydamas įgaliojimus ir pažeisdamas įstatymus, Susitarimą dėl principų pasirašė 1998 m. vasario 14 d., o vėliau, siekiant išvengti atsakomybės, tokio pat turinio dokumentas buvo pasirašytas dar kartą 1998 m. kovo 17 d., jau gavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimą.
5. Komisijos nuomone, pirminiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasirašyti susitarimai su „Williams International Company“ – Susitarimas dėl principų (1998 m. kovo 17 d. pasirašė ūkio ministras V. Babilius), Ketinimų protokolas (1998 m. liepos 29 d. pasirašė ūkio ministras V. Babilius) ir Susitarimo memorandumas (1999 m. balandžio 15 d. pasirašė ūkio ministras V. Babilius ir finansų ministras A. Šemeta) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Ministras Pirmininkas G. Vagnorius) nebuvo tinkamai įvertinti ekonominiu bei teisiniu požiūriu ir dėl to Lietuvos derybininkams apsunkino, suvaržė ir apribojo tolesnes derybas.
6. Laikinoji valdymo paslaugų sutartis, nesant teisinio pagrindo, pasirašyta 1998 m. rugsėjo 11 d., kurios nuostatos plačiau nagrinėjamos Komisijos išvadų aprašomojoje dalyje, nenumatė, kokias konkrečias paslaugas turi teikti „Williams International Company“, tačiau pagal pateiktas sąskaitas valdymo paslaugų išlaidos nuo 1998 m. liepos 29 d. iki 1999 m. spalio 29 d. sudarė 24 884 300 litų. Šioje sutartyje buvo numatytas fiksuoto dydžio atlyginimas, sudarantis 1000 JAV dolerių už vieno žmogaus darbo dieną, nenumatant pagrindo ar paskaičiavimo, kodėl būtent toks fiksuotas atlyginimas būtų mokamas. Ši sutartis taip pat sudarė sąlygas „Williams International Company“ ne tik konsultuoti, tačiau ir dalyvauti sprendžiant įmonių veiklos klausimus, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė šia sutartimi faktiškai neteko galimybių kontroliuoti įmonių veiklos.
7. Komisija pažymi, kad Teisingumo ministerija (teisingumo ministras G. Balčiūnas), vertindama, ar sutartys su „Williams International Company“ atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus teisės aktus, oficialiose išvadose nurodydavo įvairių sutarčių projektų straipsnių ar jų dalių neatitikimus Lietuvos teisei, kurie nebūdavo pašalinti. Tačiau 1999 m. spalio 29 d. teisingumo ministras G. Balčiūnas, išnagrinėjęs visus sutarčių projektus, vienasmeniškai padarė teisinę išvadą, kad šios sutartys neprieštarauja galiojantiems Lietuvos teisės aktams.
III.
Dėl valstybės pareigūnų, dalyvavusių ir dariusių įtaką priimant sprendimus dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo
1. Komisija, vertindama pareigūnų, priėmusių, dalyvavusių ir dariusių įtaką priimant sprendimus dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo, pabrėžia, kad šios išvados nesaisto nei ikiteisminio tyrimo institucijų, nei prokuratūros, nei teismo ir tiesiogiai nesukelia teisinių padarinių jose nurodytiems asmenims.
2. Komisija nustatė, kad buvęs Ministras Pirmininkas G. Vagnorius žinojo apie visus buvusio ūkio ministro V. Babiliaus, veikiančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Ūkio ministerijos vardu, ir „Williams International Company“ derybinius procesus, jų eigą ir prisiimamus įsipareigojimus bei pastarųjų įsipareigojimų turinį.
3. Lietuvos Respublikos Seimas (Seimo Pirmininkas V. Landsbergis, Seimo Pirmininko Pirmasis pavaduotojas A. Kubilius), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos parlamentinę priežiūrą. Todėl atsakomybė už akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo pradžią ir pasirinktą privatizavimo būdą tenka ir Lietuvos Respublikos Seimui, kuriame daugumą tuo metu turėjo konservatoriai ir krikščionys demokratai.
4. Komisija nustatė, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese dalyvavo ir esminiams sprendimams darė įtaką Respublikos Prezidentas V. Adamkus, Prezidento patarėjai A. Januška ir R. Mieželis, nes akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo klausimai keturis kartus buvo svarstomi Valstybės gynimo taryboje (Valstybės gynimo tarybą sudarė ir Seimo Pirmininkas V. Landsbergis, Ministras Pirmininkas R. Paksas (prieš tai Ministras Pirmininkas G. Vagnorius), krašto apsaugos ministras Č. Stankevičius, kariuomenės vadas J. Kronkaitis (iki 1999 m. liepos 1 d. – J. Andriškevičius), kuriai vadovauja Respublikos Prezidentas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 140 straipsnio pirmoji dalis). Taip 1999 m. rugpjūčio 31 d. Valstybės gynimo tarybos nutarimu Nr. 14 Valstybės gynimo taryba nutarė rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarti „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio laiške keliamoms šešių punktų galutinėms sąlygoms: dėl locmano; dėl Būtingės naftos terminalo statuso; dėl geležinkelių tarifo; dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ naftos perkrovimo tarifų; dėl apyvartinio kapitalo; dėl naujos akcininkų struktūros. Taip pat Komisija nustatė, kad dalyvaujant Respublikos Prezidentui V. Adamkui įvyko ne mažiau kaip aštuoni įvairaus lygio pasitarimai akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo klausimu.
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministras Pirmininkas R. Paksas, ūkio ministras E. Maldeikis ir finansų ministras J. Lionginas, tęsdami ankstesnės Vyriausybės derybas, siekė iš dalies peržiūrėti Susitarimo dėl principų, Ketinimų protokolo ir Susitarimo memorandumo kai kurių pozicijų, tokių kaip dvigubo apyvartinio kapitalo trūkumo skaičiavimas, mokestis už valdymo paslaugas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakomybės už buvusius akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“, įsipareigojimus. Tačiau per penkių mėnesių derybų laikotarpį nepasiekė jokių esminių sutarčių sąlygų pakeitimų, gerinančių valstybės poziciją.
6. Komisija neturi pakankamai duomenų, kad galėtų pagrįstai teigti ir daryti išvadą, jog Rusijos kompanija „Lukoil“ galėjo kokiu nors būdu daryti įtaką Ministro Pirmininko R. Pakso, ūkio ministro E. Maldeikio ir finansų ministro J. Liongino pozicijoms derybose su „Williams International Company“.
7. Komisija nustatė, kad Ministras Pirmininkas R. Paksas, ūkio ministras E. Maldeikis, finansų ministras J. Lionginas, vadovavę derybų su „Williams International Company“ baigiamajam procesui, vėliau patys atsisakė pasirašyti sutartis. Komisija nustatė, kad deryboms su „Williams International Company“ vadovaujant Ministrui Pirmininkui R. Paksui, įsipareigojimų apimčių ir sąlygų Lietuvos Respublikai nepavyko pagerinti.
8. Komisijos vertinimu, buvusių Ministro Pirmininko R. Pakso, ūkio ministro E. Maldeikio ir finansų ministro J. Liongino atsistatydinimas sutarčių pasirašymo išvakarėse rodo nepakankamai atsakingą šių pareigūnų požiūrį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovo ir ministrų pareigas, nesistengta įrodyti tuometinio Lietuvos Respublikos Seimo konservatorių ir krikščionių demokratų daugumai (Seimo Pirmininkas V. Landsbergis, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A. Kubilius) ir Respublikos Prezidentui V. Adamkui šių sutarčių keliamą žalą Lietuvos ekonomikai.
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl sutarčių su „Williams International Company“ sudarymo“ buvęs valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras S. Kaktys buvo įgaliotas parafuoti Investicijų, Akcininkų, Valdymo, Bendrųjų terminų ir Aiškinimo sutartis (buvę Ministras Pirmininkas R. Paksas, ūkio ministras E. Maldeikis, finansų ministras J. Lionginas balsavo prieš, teisingumo ministras G. Balčiūnas susilaikė). Tačiau buvęs valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras S. Kaktys, viršydamas įgaliojimus, parafavo ir kitas sutartis, todėl Generalinė prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą ir bylą perdavė teismui.
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl pritarimo sutarčių su Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija „Williams International Company“ projektams ir atitinkamų įgaliojimų suteikimo“ Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras S. Kaktys bei susisiekimo ministras R. Didžiokas buvo įgalioti pasirašyti Investicijų, Akcininkų, Bendrųjų terminų ir Aiškinimo sutartis, todėl Generalinė prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą ir bylą perdavė teismui.
11. Komisija nustatė, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo proceso galutinėje stadijoje, dalyvaudamas aukščiausių valstybės pareigūnų pasitarimuose bei gaudamas asmeninę „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio korespondenciją, dalyvavo ir privatus asmuo J. Kazickas.
12. Komisija mano, kad nepaisant to, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba (direktorius V. Junokas) pradėjo veikti 1998 m. sausio mėn., akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese Specialiųjų tyrimų tarnyba tinkamai neatliko jai įstatymu nustatytos pareigos.
13. Komisija nustatė, kad Valstybės saugumo departamentas (Generalinis direktorius J. Jurgelis; nuo 1998 m. birželio 3 d. – M. Laurinkus) negavo pavedimų dėl investuotojo į akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ patikimumo įvertinimo. Valstybės institucijos į Valstybės saugumo departamentą dėl išvadų pateikimo ar informacijos suteikimo nesikreipė. Komisijos vertinimu, Valstybės saugumo departamentas tinkamai neatliko savo funkcijų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese, nors pagal Valstybės saugumo departamento įstatymą tai privalėjo atlikti.
IV.
Dėl galimo pareigūnų veiksmų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Seimo statutui, Vyriausybės įstatymui, kitiems įstatymams ir teisės aktams bei pareigūno duotai priesaikai
Komisija, įvertinusi akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybes, nusprendė Komisijos nustatyta tyrimo kryptimi tyrimo dėl galimo pareigūnų veiksmų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Seimo statutui, Vyriausybės įstatymui, kitiems įstatymams ir teisės aktams bei pareigūno duotai priesaikai nevykdyti, nes, Komisijos nuomone, tyrimas šia kryptimi būtų viršijęs Lietuvos Respublikos Seimo suteiktus įgaliojimus. Komisijos nuomone, kai kurių valstybės pareigūnų veiksmai galėtų būti traktuojami kaip nesuderinami su duota priesaika.
V.
Dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo sandorio pasekmių akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ bei Lietuvos Respublikai
1. Komisija nustatė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Ministras Pirmininkas G. Vagnorius), nevykdydama 1996 m. rugsėjo 24 d. priimto Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo, 1997 m. pabaigoje pradėjo derybas su „Williams International Company“ dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo. Tuo tarpu minėtas Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymas buvo pripažintas netekusiu galios tik 1998 m. balandžio 28 d.
2. Komisija konstatuoja, kad „Williams International Company“ pagal jos prisiimtus sutartinius įsipareigojimus turėjo užtikrinti reikiamo naftos kiekio tiekimą akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, tačiau nesugebėjo to padaryti, todėl akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ išnaudojo tik pusę savo pajėgumų.
3. Komisija, remdamasi Valstybės kontrolės išvada, nustatė, kad valstybės vardu ir su valstybės garantija (Ministras Pirmininkas A. Kubilius, finansų ministras V. Dudėnas) gautų paskolų (221,5 mln. JAV dolerių), skirtų apyvartinėms lėšoms papildyti ir investicijoms, detalus planavimas ir konkrečių tikslų nustatymas akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“ nebuvo atliekamas, o pagal 1999 m. spalio 30 d. bendrovės valdyboje patvirtintus planus 570 mln. JAV dolerių finansavimas iš išorinių šaltinių nebuvo gautas.
4. Komisija, remdamasi Valstybės kontrolės išvada, pažymi, kad esant toms pačioms pervežimo apimtims akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 1999 m. lapkričio mėn. iki 2002 m. gruodžio mėn. galėjo gauti 52 mln. Lt papildomų pajamų, jeigu už suteiktas paslaugas akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ būtų taikyti patvirtinti baziniai tarifai. O akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ per 2000–2002 m. laikotarpį galėjo gauti 34,9 mln. Lt pajamų, jeigu būtų taikomas toks pat krovos tarifas kaip ir kitiems klientams. Laivai, kurie naudojosi Būtingės terminalo paslaugomis, nemokėjo mokesčių už Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų naudojimą ūkinei veiklai. Dėl perkrautiems naftos produktams terminale taikytų nuolaidų (100 proc.) valstybė per 1999–2002 m. negavo apie 47 mln. litų pajamų.
5. Kartu Komisija konstatuoja, kad „Williams International Company“ pagal pasirašytas sutartis turėjo modernizuoti akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“, sudaryti ilgalaikes naftos tiekimo sutartis ir siekti pelningos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklos, tačiau nė vieno iš šių sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, taip pat neracionaliai naudojo paskolas ir finansinius išteklius. Pavyzdžiui, akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ 1999 m. lapkričio mėn. gavo 360 mln. Lt paskolą, kurią pervedė į depozitus už mažesnes palūkanas, nei buvo mokamos palūkanos už gautas paskolas, ir dėl to patyrė 1,47 mln. Lt finansinės veiklos nuostolį. Nepanaudojusi 14 557 118 Lt paskolos, akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ privalėjo iki 2000 m. rugsėjo 1 d. sumokėti 121 100 Lt baudą ir grąžinti Finansų ministerijai iki 2000 m. rugsėjo 1 d. nepanaudotą pagal paskirtį 14 557 118 Lt paskolą.
6. Komisija nustatė, kad Finansų ministerija (Ministras Pirmininkas A. Kubilius, finansų ministras V. Dudėnas) nepakankamai kontroliavo paskolų naudojimą, kaip numatyta Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 5 punkte, nes akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ be sutarčių vykdė išankstinius mokėjimus už studijas ir atliktus darbus ir dėl to per 1999 m. lapkričio – 2000 gruodžio mėn. patyrė apie 500 000 Lt papildomų finansinės veiklos sąnaudų.
7. Komisija konstatuoja, kad dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo Lietuvos Respublika negavo nė vieno lito iš šio sandorio, o Lietuvos Respublikos finansiniai įsipareigojimai buvo itin dideli. Komisija nustatė, kad „Williams International Company“ negalėjo būti suinteresuota gerais akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklos rezultatais, nes akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ pasiekus 421 486 000 JAV dolerių EBITDA, „Williams International Company“ privalėtų apmokėti 75 mln. JAV dolerių vekselį. Priešingu atveju, t. y. nepasiekus 421 486 000 JAV dolerių EBITDA, akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ turėtų nedelsdama sumokėti „Williams International Company“ EBITDA trūkumą, tačiau ne daugiau kaip 75 mln. JAV dolerių. Komisija atkreipia dėmesį, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ verslo plane 2004 m. buvo planuojamas tik 351 883 000 JAV dolerių EBITDA.
8. Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ pagal 1999 m. spalio 29 d. Valdymo sutartį su „Williams International Services Company“ ir UAB „Williams Lietuva“, o kartu ir kitiems juridiniams asmenims, kurie nebuvo numatyti Valdymo sutartyje, už valdymo paslaugas sumokėjo 222 737 088 litų. Valdymo sutartimi akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ įsipareigojo kompanijoms „Williams International Services Company“ ir UAB „Williams Lietuva“ kiekvieną mėnesį mokėti valdymo mokestį, kurį sudarė faktinės Valdytojo sąnaudos ir išlaidos bei 15 procentų šios sumos priedas. Tokia tvarka neįpareigojo Valdytojo ieškoti būdų riboti ar mažinti išlaidas ir nedraudė valdymui išleisti kuo daugiau, kadangi tokiu atveju absoliučiu dydžiu didėjo ir 15 procentų priedo suma. Valdytojo pajamos už valdymą nebuvo siejamos su bendrovės veiklos rezultatais. Komisija akcentuoja, jog didėjant akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklos rezultatui – nuostoliui, atitinkamai didėjo valdymo paslaugų mokesčiai. Tokiu būdu valdant kompanijoms „Williams International Services Company“ ir UAB „Williams Lietuva“, akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ 1998–2002 m. (imtinai) patyrė 813 mln. Lt nuostolių.
9. Pagal 1999 m. spalio 29 d. pasirašytą Investicijų sutartį 1999–2000 metais dėl nutraukto žaliavos tiekimo už įmonės apskaičiuotas prastovų sąnaudas akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ atleista nuo 140 mln. Lt įsiskolinimo Lietuvos Respublikai.
10. Komisija nustatė, kad sutartis tarp kompanijos „British Petroleum“ ir akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ dėl produkcijos eksportavimo buvo nuostolinga, nes, įmonės valdymą perėmus kompanijai „Yukos“ ir sudarius sutartį su kompanija „Petrovas“, per metus akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ pajamos išaugo apie 26 mln. JAV dolerių. Pagrindinė tokio rezultato priežastis buvo ta, kad sutartyje su „Petrovas“ nebuvo sąlygos dėl pelno dalijimosi, kaip tai buvo numatyta sutartyje su „British Petroleum“.
11. Komisija, remdamasi Valstybės kontrolės išvada, pažymi, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ valstybei priklausančių akcijų pardavimas (Komisijos nuomone – atidavimas), atsižvelgiant į dabartinius įmonės veiklos rezultatus, laikytinas nesėkmingiausiu iš visų Centrinės Europos naftos perdirbimo įmonių privatizavimų.
12. Komisija nustatė, kad valstybė, nutarusi parduoti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas (1998 m. gruodžio 31 d. valstybei priklausė 88,5 procento akcijų, 2002 m. rugsėjo 19 d. valstybei liko 40,66 procento akcijų) strateginiam investuotojui („Williams International Company“) ne konkurso tvarka, negavo jokių lėšų. Tuo tarpu „Williams International Company“ ir jos dukterinės kompanijos bei kiti juridiniai asmenys per 1998–2002 m. gavo:
valdymo mokesčio – per 220 mln. Lt;
už perparduotas akcijas „Yukos Finance B. V.“ (pirko iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ už 75 mln. JAV dolerių, pardavė už 85 mln. JAV dolerių) – 10 mln. JAV dolerių;
palūkanų už 75 mln. JAV dolerių paskolą per 1998–2002 m. – 21,6 mln. JAV dolerių;
pagal prisiimtus įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybė neatlygintinai perleido „Williams International Company“ nuosavybėn 19 185 880 paprastųjų vardinių vieno lito nominalios vertės akcijų.
„Williams International Company“ neužmokėjo 75 mln. JAV dolerių už vekselį, kuris akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“ buvo numatytas kaip nepiniginis (turtinis) įnašas.
Komisija, remdamasi Valstybės turto fondo pažyma, konstatuoja, kad Valstybės turto fondas sumokėjo už konsultacines paslaugas ir sėkmės mokestį dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo iš Finansų ministerijos Privatizavimo fondo lėšų: 1998 m. birželio 22 d. – 1999 m. gegužės 11 d. už konsultacines paslaugas 3 857 000 Lt, papildomai už sėkmės mokestį 1999 m. lapkričio 30 d. – 2000 m. kovo 31 d. – 6 570 000 Lt.
13. Komisija nustatė, kad faktiškai akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ buvo ne privatizuota, o pagal Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymą Seimo sprendimu pripažintam strateginiam investuotojui buvo suteikta teisė įsigyti po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naujų išleidžiamų akcijų. Tai, Komisijos nuomone, buvo paprasčiausias akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ atidavimas „Williams International Company“.
14. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusprendė Komisijos medžiagą perduoti Generalinei prokuratūrai.
| Valentinas Greičiūnas Komisijos pirmininkas |
Saulius Lapėnas
|
| Jonas Jurkus |
Vasilijus Popovas |
| Vaclovas Karbauskis |
Gintaras Šileikis |
| Edvardas Karečka |
Rimas Valčiukas |
| Andrius Kubilius (balsavo prieš) |
Henrikas Žukauskas
|
Komisijos nariai Saulius Lapėnas ir Gintaras Šileikis, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, nutarė pateikti atskirąją nuomonę.
Komisijos narys Andrius Kubilius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, nutarė pateikti atskirąją nuomonę.
______________