STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

DĖL TESTUOJAMOJO DARBO KAŠTŲ INDIVIDUALIOSE ĮMONĖSE TYRIMO ATASKAITOS PATVIRTINIMO

2005 m. gruodžio 30 d. Nr. DĮ-308

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) 12 straipsnio 2 dalies nuostatas,

tvirtinu vienkartinę Testuojamojo darbo kaštų individualiose įmonėse tyrimo ataskaitą DK-02 (pridedama).

GENERALINIS DIREKTORIUS                                                                   ALGIRDAS ŠEMETA

______________

Forma patvirtinta Statistikos departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio

direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. DĮ-308

__________________________________________________________________

(Individualios įmonės pavadinimas)

Teritorinei statistikos įstaigai

TESTUOJAMOJO DARBO KAŠTŲ INDIVIDUALIOSE ĮMONĖSE TYRIMO ATASKAITA DK-02 VIENKARTINĖ 2004 METAI

____________________ Nr. _____

                                                                                (Užpildymo data)

Įmonės kodas registre	Pateikiama: iki 2006 m. vasario 15 d. Pateikia: į imtį patekusios individualios įmonės.
Adresas
	Garantuojamas gautų duomenų konfidencialumas
Pagrindinės veiklos kodas (EVRK)	Ataskaitos forma skelbiama interneto svetainėje  http://www.stat.gov.lt
Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK)
	Pildoma sveikaisiais skaičiais

I. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS IR DIRBTAS BEI APMOKĖTAS LAIKAS

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio kodas	Iš viso
1	Vidutinis visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičius	A 11
2	Vidutinis ne visą darbo dieną arba darbo savaitę dirbančių darbuotojų skaičius	A 12
3	Vidutinis mokinių skaičius	A 13
4	Visą darbo dieną dirbančių darbuotojų faktiškai dirbtų valandų skaičius	B 11
5	Ne visą darbo dieną arba darbo savaitę dirbančių darbuotojų faktiškai dirbtų valandų skaičius	B 12
6	Mokinių faktiškai dirbtų valandų skaičius	B 13
7	Visą darbo dieną dirbančių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius	C 11
8	Ne visą darbo dieną arba darbo savaitę dirbančių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius	C 12
9	Mokinių apmokėtų valandų skaičius	C 13

II. DARBO KAŠTAI

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio kodas	Litais
1	Bruto darbo užmokestis (pinigais) iš viso, iš jo:	D 1110
2	Nereguliarios premijos, priedai, priemokos ir vienkartinės piniginės išmokos	D 11112
3	Darbo užmokestis už kasmetines atostogas	D 11131
4	Darbo užmokestis už kitas įstatymų nustatyta tvarka nedirbtas dienas	D 11132
5	Darbo užmokestis už įmonėje nustatyta tvarka nedirbtas dienas	D 11133
6	Išmokos už priverstinai trumpiau dirbtą laiką	D 12247
7	Mokinių bruto darbo užmokestis	D 112
8	Valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui	D 5

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio kodas	Litais
9	Darbdavio išmokos produktais	D 11141
10	Darbdavio išlaidos būstui	D 11142
11	Darbdavio išlaidos asmeniniams reikalams naudojant įmonės automobilius	D 11143
12	Įmonės padalinių (valgyklų, kultūros, sporto, vaikų darželių, parduotuvių ir kt.) išlaikymo išlaidos; darbuotojų vežimo į darbą ir atgal išlaidos; įnašai į profesines, darbininkų sąjungas, dotacijos maitinimui	D 11144
13	Draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos	D 1211
14	Socialinio pobūdžio draudimo įmokos (įvardykite jas)	D 12121
15	Privalomosios ligos pašalpos	D 1221
16	Išeitinės išmokos	D 1223
17	Papildomos ligos pašalpos, kompensacijos už vaistus, sanatorinius kelialapius	D 12241
18	Materialinė parama	D 12242
19	Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas	D 12243
20	Komandiruočių išlaidos (dienpinigiai)	D 12244
21	Stipendijos; motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos ir žalos dėl darbingumo netekimo atlyginimas, mokami iš darbdavio lėšų savanoriškai ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka	D 12245
22	Kitos įstatymų nustatytos darbdavio išmokos (įvardykite jas)	D 12246
23	Darbdavio socialinės išmokos mokiniams	D 123
24	Profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos	D 2
25	Kitos darbdavio išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus (įvardykite jas)	D 3

Prašome nurodyti, kiek valandų (minučių) sugaišote ataskaitai pildyti

val.

min.

Įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo ________________________________________________

                                                                                                          (Parašas)                                      (Vardas ir pavardė)

________________________________________________________________________________

(Ataskaitą sudariusio asmens vardas ir pavardė)                (Telefonas)                   (Faksas)                    (El. paštas)

pasiteirauti:

Statistikos departamente: tel.: (8~5) 236 48 78, 236 47 82, 236 48 52; faks. (8~5) 236 48 60; el. p. Ramune. Gailiuviene@stat. gov. lt

Vilniaus TSV (Vilniaus apskrities respondentams): tel.: (8~5) 272 44 24, 263 60 35; faks. (8~5) 272 30 54; el. p. VilniausTSV@stat. gov. lt

Kauno TSV (Kauno, Marijampolės, Alytaus apskričių respondentams): tel. (8~37) 31 25 71; faks. (8~37) 31 23 48; el. p. KaunoTSV@stat.gov.lt

Klaipėdos TSV (Klaipėdos, Tauragės apskričių respondentams): tel.: (8~46) 34 07 27, 34 08 34; faks.: (8~46) 34 08 12,

34 08 50; el. p. KlaipedosTSV@stat.gov.lt

Panevėžio TSV (Panevėžio, Utenos apskričių respondentams): tel. (8~45) 46 42 41; faks.: (8~45) 46 02 46; el. p. PanevezioTSV@stat. gov. lt

Šiaulių TSV (Šiaulių, Telšių apskričių respondentams): tel.: (8~41) 52 50 18, 52 50 22; faks. (8~41) 52 50 10; el. p. Siauliu TSV@stat. gov. lt

______________

PATVIRTINTA

Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės generalinio

direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. DĮ-308

INFORMACIJA DĖL TESTUOJAMOJO DARBO KAŠTŲ INDIVIDUALIOSE ĮMONĖSE STATISTINIO TYRIMO

(ataskaita DK-02)

TEISINIS PAGRINDAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299).
TYRIMO RŪŠIS, APIMTIS IR TIKSLAS	Tai – testuojamasis atrankinis tyrimas. Ataskaitą pildo į imtį patekusios individualios įmonės (toliau – įmonės). Tiriamasis laikotarpis – 2004 metai. Tyrimo tikslas – nustatyti darbo kaštų lygį, jų sudėtį bei struktūrą individualiose įmonėse pagal ekonominės veiklos rūšis ir įmonių dydžio grupes.
DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis: „Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti“ (antra dalis).
DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis: „Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka“ (antra dalis).
DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis: „Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“.
	Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173^2 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610, 2000, Nr. 54-1557):
	„Statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistinių duomenų joms pateikimas, užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt.
	Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt.
	Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt“.

PAAIŠKINIMAI ATASKAITAI PILDYTI

I. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS IR DIRBTAS BEI APMOKĖTAS LAIKAS

Darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 15 straipsnį, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą ir dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.

Į darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, sudarę darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį, neatsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį, darbo laiko trukmę (visa darbo diena ar ne visa darbo diena arba savaitė), sutarties trukmę (terminuota ar neterminuota), neatsižvelgiant į tai, ar jam ši darbovietė yra pagrindinė ar ne pagrindinė.

Prie darbuotojų taip pat priskiriami ir tie darbuotojai, kurie įmonėje įdarbinti tarpininkaujant Lietuvos darbo biržai, laikinai užsienyje dirbantys darbuotojai, kuriems darbdavys moka atlyginimą.

Į darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos; asmenys, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; asmenys, sudarę autorines ar kitas civilines sutartis; asmenys, įsigiję verslo liudijimą; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis.

Be to, neįskaitomi įmonių vadovai, apmokami tik iš pelno, laikinai dirbantis personalas iš kitų įmonių (jis įskaitomas į tos įmonės, kuri jį samdo, o ne į įmonės, kurioje jis faktiškai dirba, darbuotojų skaičių).

Vidutinis darbuotojų skaičius nustatomas dviem būdais:

1. Įmonėse, kuriose didelė darbuotojų kaita, vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas sudedant ataskaitinių metų kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą dalijant iš tų metų kalendorinių dienų skaičiaus.

Poilsio ir švenčių dienoms nurodomas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonės, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5 ar 6 dienos, likusioms – pakartoja paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių.

Darbuotojai, nedirbę dėl prastovų, išėję nemokamų atostogų ir pan., į vidutinį darbuotojų skaičių įtraukiami ir jų skaičius turėtų būti nurodomas kiekvieną kalendorinę dieną.

2. Įmonėse, kuriose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį pagal formulę:

kur:

	–	vidutinis darbuotojų skaičius
Dgro	–	darbuotojų skaičius 2003 m. gruodžio 31 d.
Ds	–	darbuotojų skaičius 2004 m. sausio 31 d.
Dv	–	darbuotojų skaičius 2004 m. vasario 29 d.
Dl	–	darbuotojų skaičius 2004 m. lapkričio 30 d.
Dgrl	–	darbuotojų skaičius 2004 m. gruodžio 31 d.

Jei paskutinė mėnesio diena yra poilsio ar švenčių diena, imamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonėse, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5 ar 6 dienos, paskutine darbo diena yra laikoma faktiškai dirbta diena ir nurodomas jos darbuotojų skaičius.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad apskaičiuojant vidutinį darbuotojų skaičių, atitinkama suma dalijama iš 12 ir tuo atveju, jei įmonė savo veiklą vykdė ne ištisus metus, o dalį metų.

Kiekviena įmonė, atsižvelgdama į tai, kokia jų darbuotojų kaita, pasirenka vieną iš paminėtų skaičiavimo būdų.

1 eilutė. Vidutinis visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičius (rodiklio kodas A 11)

Nurodomas pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičius (be mokinių).

Darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną, – tai asmenys, dirbantys teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsniu, darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Kasdienė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.

Darbuotojai, kurie dirba teisės aktų nustatyta tvarka sutrumpintą darbo laiką, bet jiems mokamas darbo užmokestis už visą darbo laiką laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

Vidutinis visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičius skaičiuojamas pagal pirmiau nurodytą vidutinio darbuotojų skaičiaus skaičiavimo metodiką.

2 eilutė. Vidutinis ne visą darbo dieną arba darbo savaitę dirbančių darbuotojų skaičius (rodiklio kodas A 12)

Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba darbo savaitę, – tai asmenys, kurie susitarę su darbdaviu ar darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės ir kitais Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnyje nustatytais atvejais dirba trumpesnį darbo laiką, negu teisės aktų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo laiko trukmė (t. y. dirbantys mažiau negu vienu etatu).

Ne visos darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiko nustatymo tvarką iki 2004 m. gruodžio 3 d. reglamentavo 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92), vėliau – 2004 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1508 „Dėl su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka bei trukme susijusių sąlygų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 173-6406).

Vidutinis ne visą darbo dieną arba darbo savaitę dirbančių darbuotojų skaičius skaičiuojamas pagal pirmiau nurodytą vidutinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo metodiką.

Jei darbuotojai dirba teisės aktų kolektyvinėje ar darbo sutartyse nustatytą sutrumpintą darbo laiką ir jiems mokamas darbo užmokesčio vidurkis už nustatytą darbo laiką, jie laikomi dirbančiais visą darbo laiką.

Nurodomas vidutinis pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje ne visą darbo dieną arba darbo savaitę dirbančių darbuotojų skaičius, be mokinių.

3 eilutė. Vidutinis mokinių skaičius (rodiklio kodas A 13)

Mokiniu laikomas darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, kuris iš dalies dalyvauja gamybos procese, nes didžiąją dalį darbo laiko mokosi profesijos. Minėti darbuotojai neįskaitomi į 1 ir 2 eilutėje įskaitytų darbuotojų skaičių.

Nurodomas vidutinis mokinių skaičius ataskaitiniais metais, kuris skaičiuojamas pagal pirmiau pateiktus vidutinio darbuotoj ų skaičiaus skaičiavimo būdus.

4 eilutė. Visą darbo dieną dirbančių darbuotojų faktiškai dirbtų valandų skaičius (rodiklio kodas B 11)

Tai visą darbo dieną dirbančių darbuotojų (nurodytų I skyriaus 1 eilutėje) faktiškai dirbtų valandų suma per metus.

Faktiškai dirbtas laikas – tai darbuotojų nustatyto darbo laiko ir viršvalandžių suma per metus.

Nustatytas darbo laikas – teisės aktų kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyta darbo laiko trukmė.

Viršvalandžiai – laikas, kai dirbamas darbas viršija nustatytą darbo laiko trukmę, už kurį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos).

Į faktiškai dirbtą laiką taip pat įskaitoma: laikas darbo vietoje, kai pasiruošiama darbui, atliekamas remontas ar kiti aptarnavimo darbai, paruošiami ir valomi instrumentai, rengiami važtaraščiai, grafikai ir ataskaitos; prastovų laikas dėl tokių priežasčių kaip darbo nebuvimas, įrengimų gedimas, nelaimingas atsitikimas ir t. t., kai pagal darbo sutartis numatyta už tą laiką sumokėti; trumpos pertraukos darbo vietoje, pvz., arbatos ar kavos pertraukėlės.

Į faktiškai dirbtą laiką neįskaitoma: apmokėtas, bet faktiškai nedirbtas laikas (atostogos, ligos dienos ir pan.); poilsio laikas (pertrauka pailsėti ir pavalgyti ir kt.); laikas, sugaištas kelionėms į darbo vietą ir atgal ir pan.

Darbuotojams, dirbantiems ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

5 eilutė. Ne visą darbo dieną arba darbo savaitę dirbančių darbuotojų faktiškai dirbtų valandų skaičius (rodiklio kodas B 12)

Tai ne visą darbo dieną arba darbo savaitę dirbančių darbuotojų (nurodytų I skyriaus 2 eilutėje) faktiškai dirbtų valandų suma per metus.

6 eilutė. Mokinių faktiškai dirbtų valandų skaičius (rodiklio kodas B 13)

Tai mokinių (nurodytų I skyriaus 3 eilutėje) faktiškai dirbtų valandų skaičius ataskaitiniais metais. Neįskaitomos valandos, per kurias mokiniai mokosi profesijos.

7 eilutė. Visą darbo dieną dirbančių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius (rodiklio kodas C 11)

Tai visą darbo dieną dirbančių darbuotojų (nurodytų I skyriaus 1 eilutėje) apmokėtų valandų suma per metus.

Apmokėtas darbo laikas – tai faktiškai dirbtas laikas ir nedirbtas, bet apmokėtas laikas (prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, atostogų ir pan. laikas bei kitas nedirbtas, bet apmokėtas laikas teisės aktų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka).

Atkreipkite dėmesį, kad neįskaitomos kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias pašalpos mokamos iš darbdavio ar Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

8 eilutė. Ne visą darbo dieną arba darbo savaitę dirbančių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius (rodiklio kodas C 12)

Tai ne visą darbo dieną arba darbo savaitę dirbančių darbuotojų (nurodytų I skyriaus 2 eilutėje) apmokėtų valandų suma per metus.

9 eilutė. Mokinių apmokėtų valandų skaičius (rodiklio kodas C 13)

Tai mokinių (nurodytų I skyriaus 3 eilutėje) apmokėtų valandų skaičius ataskaitiniais metais.

II. DARBO KAŠTAI

Darbo kaštai – tai darbdavio išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus. Juos sudaro:

• kompensacijos darbuotojams, t. y. darbo užmokestis (pinigais), išmokos natūra ir socialiniai darbdavių įnašai (įmokos);

• profesinio mokymo išlaidos;

• kitos išmokos.

Skaičiuojant darbo kaštus, atimamos valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui.

1 eilutė. Bruto darbo užmokestis (pinigais) iš viso (rodiklio kodas D1110)

Tai darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis per metus apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (gyventojų pajamų ir darbuotojų valstybinio socialinio draudimo mokesčius).

Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma:

• pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą pagal įmonėje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines (pareigines) algas ir vienetinius įkainius;

• reguliarūs ir nereguliariai mokami priedai prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių vienetinių įkainių ir mėnesinių algų;

• priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo krūvį, ir pan.;

• reguliarios ir vienkartinės premijos skirtos darbuotojams skatinti (teisės aktų nustatytų švenčių progomis, atlikus vienkartines ypatingos svarbos užduotis ir pan. mokamos pagal įmonės darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą;

• anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams teisės aktų kolektyvinėje ar darbo sutartyse numatytais atvejais;

• tantjemos;

• darbo užmokestis už laiką, kai darbuotojas teisės aktų kolektyvinėje ar darbo sutartyse numatytais atvejais nedirbo įmonėje (darbo užmokestis už kasmetines atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, papildomas atostogų dienas ir pan.);

• laikraščių žurnalų telegramų ir spaudos agentūrų leidyklų televizijos, radijo ir kitų organizacijų etatiniams literatūriniams (kūrybiniams) darbuotojams darbo sutarties pagrindu mokamas literatūrinis (kūrybinis) honoraras;

• valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui;

• kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, nustatytos teisės aktų kolektyvinėje ar darbo sutartyse.

Į bruto darbo užmokesčio lėšas neįskaitoma:

• išeitinės išmokos pasibaigus darbo santykiams;

• piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kitos kompensacijos;

• delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį;

• materialinės pašalpos, mokamos neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį;

• pašalpos laikino nedarbingumo metu, mokamos iš darbdavio lėšų ar iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų

• dotacijos darbuotojų maitinimui;

• komandiruočių išlaidos (dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis);

• atlygis už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas asmenims, įsigijusiems verslo liudijimą;

• išmokos pagal civilines sutartis, iš jų pagal autorines sutartis;

• atlyginimas už darbuotojams padarytą žalą dėl jų suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susijusio su darbu;

• kitos išmokos, nustatytos teisės aktų, darbo sutartyse ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose, kurios nesusijusios su darbuotojo darbo apmokėjimu bei jo darbo rezultatais. Nereguliarios premijos, priedai, priemokos ir vienkartinės piniginės išmokos.

2 eilutė. Nereguliarios premijos, priedai, priemokos ir vienkartinės piniginės išmokos (rodiklio kodas D 11112)

Tai išmokos, kurios nėra mokamos reguliariai kiekvieną mokėjimo laikotarpį, kurių suma bei periodiškumas nustatomi iš anksto, neatsižvelgiant į įmonės veiklos, asmeninius ar kolektyvinius darbo rezultatus. Prie šių išmokų priskiriamos Kalėdų ar Velykų progomis išmokėtos sumos, išmokos jubiliejaus, profesinių ar kitų švenčių progomis, vadinamasis „tryliktasis“ ar „keturioliktasis“ atlyginimas ir pan.

Čia priskiriamas papildomas darbo užmokestis už kasmetines atostogas, nustatomas darbo sutartyje kartu su darbo užmokesčiu už kasmetines atostogas (pvz., kolektyvinėje sutartyje nustatyta suteikiant kasmetines atostogas darbuotojams išmokėti didesnę sumą, negu garantuoja teisės aktai, pvz., prilygstančią šimtui procentų darbo užmokesčio vidurkio ir pan., tai tokios išmokos priskiriamos prie papildomo darbo užmokesčio už kasmetines atostogas).

Taip pat, įskaitomos nereguliarios premijos, priedai, priemokos ar kitos išmokos, kurios priklauso nuo asmeninių arba įmonės darbo rezultatų, tačiau nėra mokamos reguliariai kiekvieną mokėjimo laikotarpį. Jas nulemia įmonės pelnas, apyvarta, darbo našumas ir pan. Tai gali būti premijos iš pelno arba sutaupyto darbo užmokesčio ekonomijos, premijos už racionalizacinius pasiūlymus, darbo našumo, kokybės ar už ketvirčio, pusmečio, devynių mėnesių ar metų darbo rezultatus, vienkartiniai priedai už skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą, vienkartinės priemokos už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) arba raštišku darbuotojo sutikimu – papildomų darbų vykdymą (jeigu nesudaroma papildoma darbo sutartis), už darbuotojo ar grupės darbuotojų individualius rezultatus, už labai gerą darbuotojo darbą kalendoriniais metais, darbuotojui atlikus nenumatytus vienkartinius darbus ir kt.

Neįskaitomi reguliariai mokami priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų (pvz., priemokos už darbą kenksmingomis, pavojingomis darbo sąlygomis ir pan.).

3 eilutė. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas (rodiklio kodas D 11131)

Kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Pateikiama darbuotojams, kuriems 2004 m. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, darbo užmokesčio už jas suma (įskaitoma tik už vienus darbo metus priskaičiuota suma).

Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos.

Kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didele nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, Vyriausybė nustato konkrečių pailgintų atostogų trukmę.

Darbo užmokestis už kasmetines papildomas atostogas, įskaitomas į darbo užmokestį už kasmetines atostogas. Tai kasmetinės papildomos atostogos darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų, už ilgalaikį nepertraukiamą darbą toje darbovietėje, už ypatingą darbų pobūdį ir kt.

Į darbo užmokestį už kasmetines atostogas neįskaitomas darbo užmokestis už mokymosi, kūrybines ir pan. atostogas.

4 eilutė. Darbo užmokestis už kitas įstatymų nustatyta tvarka nedirbtas dienas (rodiklio kodas D 11132)

Tai darbo užmokestis už nedirbtas, bet darbdavio teisės aktų nustatyta tvarka apmokėtas dienas, išskyrus darbo užmokestį už kasmetines atostogas.

Priskiriama: darbo užmokestis už mokymosi atostogas darbuotojams, kurie mokosi, laiko stojamuosius egzaminus į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas turėdami įmonių siuntimus, darbo užmokestis už dienas, kai darbuotojai yra kvalifikacijos kėlimo kursuose ir pan.

5 eilutė. Darbo užmokestis už įmonėje nustatyta tvarka nedirbtas dienas (rodiklio kodas D 11133)

Tai darbo užmokestis už nedirbtas, bet darbdavio įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apmokėtas dienas.

Dažniausiai į nedirbtas, bet darbdavio apmokėtas dienas įskaitomos dienos, kurias darbuotojai nedirbo dėl šeimos nario laidotuvių ar vestuvių, taip pat apmokėjimas už darbuotojų, kurie mokosi savo iniciatyva, mokymosi laiką (jei tai nustatyta įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose ar šalims susitarus) ir kitais atvejais.

6 eilutė. Išmokos už priverstinai trumpiau dirbtą laiką (rodiklio kodas D 12247)

Tai darbdavio išlaidos, kurios atsiranda, kai įmonė priverstinai dirba trumpiau, pvz., išmokos už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, jos apmokamos ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą.

Čia įskaitomos papildomos darbdavio išmokos darbuotojams už priverstinai trumpiau dirbtą laiką, kurios nustatytos įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose ar darbo sutartyse.

7 eilutė. Mokinių bruto darbo užmokestis (rodiklio kodas D 112)

Tai I skyriaus 3 eilutėje nurodytiems darbuotojams – mokiniams per ataskaitinius metus apskaičiuota bruto darbo užmokesčio lėšų suma. Ji įtraukiama į II skyriaus 1 eilutę.

8 eilutė. Valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui (rodiklio kodas D 5)

Tai suma, gauta iš valstybės dotacijos forma ir skirta padengti dalį ar visas darbo užmokesčio išlaidas.

Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 2-25; 1996, Nr. 18-457; 2002, Nr. 2-51; 2004, Nr. 188-6998) 20¹ straipsnis numato darbdaviams, kai jie su darbo biržos siuntimu į Užimtumo fondo remiamus darbus įdarbina bedarbius, kas mėnesį iš Užimtumo fondo pervesti lėšas, skirtas minimaliajai mėnesinei algai.

9 eilutė. Darbdavio išmokos produktais (rodiklio kodas D 11141)

Tai gali būti įmonių gaminama produkcija, kurią darbdavys nemokamai suteikia darbuotojams asmeniniam vartojimui arba parduoda pigiau už savikainą, pvz., maisto produktai ir gėrimai, avalynė, drabužiai ir pan.; darbdavio išlaidos maistui ir gėrimams švenčių ar išvykų metu ir kt.

Į šią išmokų grupę įskaitoma nemokamai įmonės darbuotojams teikiamų paslaugų vertė, pvz., už savikainą arba mažesnėmis kainomis nei savikaina darbuotojams tiekiama elektra, dujos, kuras; darbdavio kompensuojama butų, šildymo ar panašaus pobūdžio suteiktų paslaugų vertė; išlaidos, susijusios su įmonei priklausančiu būstu (išlaidos būsto priežiūrai ir administravimui bei su tokiu būstu susijusiems mokesčiams ir draudimui) ir pan.

Jei daiktas išduodamas ar paslaugos suteikiamos nemokamai, nurodoma jų savikaina. Jei daiktas parduodamas mažesnėmis kainomis negu savikaina, nurodomas skirtumas tarp savikainos ir faktiškos pardavimo kainos.

10 eilutė. Darbdavio išlaidos būstui (rodiklio kodas D 11142)

Taip pat įskaitomos darbuotojams suteiktos negrąžintinos paskolos ar paskola su mažesnėmis palūkanomis būstui statyti ar pirkti (skirtumas tarp palūkanų rinkos kainomis ir suteiktų palūkanų dydžio), darbdavio darbuotojams suteiktos išmokos ir subsidijos būstui įsigyti ir įsirengti, darbdavio kompensuotos darbuotojų butų nuomos išlaidos.

Jei išvardytuose padaliniuose dirba darbuotojų iš kitų įmonių ar įstaigų, įskaitomas jų darbo užmokestis.

Į šią išmokų grupę neįskaitomos darbdavio kompensuotos darbuotojų persikėlimo išlaidos.

11 eilutė. Darbdavio išlaidos asmeniniams reikalams naudojant įmonės automobilius (rodiklio kodas D 11143)

Tai darbdavio išlaidos, darbuotojui asmeniniams reikalams naudojant įmonės automobilius. Įskaitomos eksploatacijos išlaidos (automobilio nusidėvėjimo, draudimo, priežiūros, nedidelio remonto, automobilio pastatymo vietos).

Neįtraukiamos automobilio įsigijimo, jo kapitalinio remonto išlaidos ar bet kokios pajamos, gautos pardavus automobilį ar išlaidos, atsiradusios naudojant automobilį darbo reikalais.

Remiantis įmonės turima informacija, pvz., tam tikros rūšies automobilių parko apskaitos dokumentais, įvertinamos vidutinės vieno automobilio sąnaudos, kurios dauginamos iš darbuotojo privataus naudojimosi įmonės automobiliu sąnaudų dalies.

12 eilutė. Įmonės padalinių (valgyklų, kultūros, sporto, vaikų darželių, parduotuvių ir kt.) išlaikymo išlaidos; darbuotojų vežimo į darbą ir atgal išlaidos; įnašai į profesines, darbininkų sąjungas; dotacijos maitinimui (rodiklio kodas D 11144)

Į šią išmokų grupę įskaitomos tam tikros išlaidos įmonės padaliniams (valgykloms, kultūros, sporto padaliniams, vaikų darželiams, parduotuvėms ir kt.) išlaikyti. Jas sudaro amortizaciniai atskaitymai, išlaidos nedideliam remontui, reguliariai pastatų ir įrangos priežiūrai. Jei išvardytuose padaliniuose dirba darbuotojų iš kitų įmonių ar įstaigų, įskaitomas jų darbo užmokestis.

Taip pat į šią eilutę įskaitomos darbuotojų vežimo į darbą ir atgal išlaidos, ar išlaidos transporto bilietams; įnašai į profesines, darbininkų sąjungas, dotacijos maitinimui.

13 eilutė. Draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos (rodiklio kodas D 1211)

Tai darbdavio įmokos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui 2004 m. apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004 metų rodiklių patvirtinimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 4-25), draudėjo bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas 2004 m. sudarė 31 procentą minėtų išmokų. Čia taip pat įskaitoma įdarbintiems bedarbiams iš Užimtumo fondo pervesta valstybinio socialinio draudimo įmokų suma.

Atkreipkite dėmesį, kad šioje eilutėje dar įskaitomos darbdavio įmokos į Garantinį fondą (0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos). Jas nustato Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 82-2478).

14 eilutė. Socialinio pobūdžio draudimo įmokos (rodiklio kodas D 12121)

Tai socialinio pobūdžio draudimo įmokos, kurios gali būti nustatytos kolektyvinėje sutartyje.

Gali būti priskirtas darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir pan., tai darbdavio išlaidos darbuotojų sveikatos draudimui, gyvybės draudimui, transporto priemonių draudimui ir pan.

Taip pat šioje eilutėje įskaitomos darbdavio įmokos į įmonės pensinio draudimo fondą jei įmonėje sudarytas įmonės pensinio draudimo fondas.

15 eilutė. Privalomosios ligos pašalpos (rodiklio kodas 1221)

Tai išmokos darbuotojams, kurias moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas. Jos mokamos iš darbdavio lėšų pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 111-3574). Neįskaitomos ligos pašalpos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

16 eilutė. Išeitinės išmokos (rodiklio kodas D 1223)

Tai teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojams darbdavio išmokėtos piniginės išmokos – išeitinės išmokos pasibaigus darbo santykiams.

17 eilutė. Papildomos ligos pašalpos, kompensacijos už vaistus, sanatorinius kelialapius (rodiklio kodas D 12241)

Tai ligos pašalpos, kurias darbdavys moka remiantis kolektyvine sutartimi, o ne Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu.

Tai darbdavio išmokos darbuotojams už sanatorinius kelialapius, vaistus ir kt., jei tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

18 eilutė. Materialinė parama (rodiklio kodas D 12242)

Piniginės išmokos, skirtos materialiai remti darbuotojus. Tai darbdavio išmokamos sutuoktuvių, laidojimo pašalpos, išmokos gimus vaikui ir kitos išmokos, mokamos pagal kolektyvinę sutartį.

19 eilutė. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (rodiklio kodas D 12243)

Tai piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui, kai pasibaigus darbo santykiams darbuotojui negali būti suteiktos atostogos arba kai darbuotojas jų nepageidauja ir kurių mokėjimą reglamentuoja teisės aktai.

20 eilutė. Komandiruočių išlaidos (dienpinigiai) (rodiklio kodas D 12244)

Nurodoma darbuotojams išmokėta komandiruočių išlaidų elemento – dienpinigių suma per ataskaitinį laikotarpį.

21 eilutė. Stipendijos; motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos ir žalos dėl darbingumo netekimo atlyginimas, mokami iš darbdavio lėšų savanoriškai ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (rodiklio kodas D 12245)

Tai kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka darbuotojams, kurie mokosi su įmonės siuntimu, darbdavio mokamos stipendijos; motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos; žalos dėl darbingumo netekimo atlyginimas, kad kompensuotų darbo užmokestį.

Čia neįskaitomos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo.

22 eilutė. Kitos įstatymų nustatytos darbdavio išmokos (rodiklio kodas D 12246)

Tai kitos, niekur kitur nepaminėtos, išmokos, mokamos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokioms išmokoms priskiriamas, pvz., atlyginimas darbuotojams už sužalotą sveikatą, kad kompensuotų darbo užmokestį (be to, įskaitomos išlaidos už sužalotą sveikatą buvusiems įmonės darbuotojams), atlyginimas darbuotojams (ir buvusiems darbuotojams) susirgus profesine liga ir pan.

Į šias išmokas neįskaitomos vienkartinės pašalpos artimiesiems darbuotojui žuvus nuo nelaimingo atsitikimo darbe; taip pat darbdavio išlaidos, susijusios su medicinos pagalba ir gydymu; išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo socialine, profesine reabilitacija.

23 eilutė. Darbdavio socialinės išmokos mokiniams (rodiklio kodas D 123)

Nurodoma mokiniams priskaičiuota valstybinio socialinio draudimo įmokų ir darbdavio išmokėtų sąlyginių socialinių darbdavio išmokų (jos nurodomos 15–22 eilutėse) suma.

24 eilutė. Profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos (rodiklio kodas D 2)

Tai darbdavio išlaidos, susijusios su įmonės darbuotojų profesiniu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu.

Šią išmokų grupę sudaro: įmonės profesinio mokymo padalinių pastatų ir patalpų priežiūros, nedidelio remonto, įrangos, naudojamo inventoriaus ir mokymo priemonių įsigijimo ir amortizacijos išlaidos; mokestis už kursus; darbdavio išmokos mokymo įstaigoms ir kt.

Neįskaitoma: įmonės darbuotojų, dirbančių šiuose padaliniuose, darbo užmokestis, subsidijos, skirtos profesiniam mokymui.

25 eilutė. Kitos darbdavio išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus (rodiklio kodas D 3)

Tai gali būti įdarbinimo išlaidos: darbdavio įdarbinimo agentūroms už žiniasklaidoje skelbiamus darbo reklaminius skelbimus atsirandančios išlaidos; kelionės išlaidos kandidatams, pakviestiems pokalbio dėl įdarbinimo; įdarbinimo pašalpos įdarbinant naujus darbuotojus.

Taip pat įskaitomos darbdavio išlaidos darbuotojų darbo drabužiams, kurie gali būti dėvimi ne tik darbo vietoje, bet ir kitur, pvz., jūrininkų, miškininkų uniformos ir pan.

Išlaidos specialiesiems darbo drabužiams, dėvimiems tik darbo vietoje, nepriskiriamos darbo kaštams, kadangi jų būtinumą lemia pats gamybos procesas. Tokios išlaidos priskiriamos gamybos sąnaudoms. Tai apsaugos drabužiai, pramonės, statybos ar kitų įmonių specialieji drabužiai ir t. t.

Išlaidos darbo saugos, asmens higienos reikmenims ir kanceliarinėms prekėms nepriskiriamos darbo kaštams. Minėtas išlaidas lemia gamybos procesas ir įmonės veikla.

Į šią eilutę taip pat įskaitomos turistinių kelionių išlaidų apmokėjimas ir kitos, niekur kitur nepaminėtos, darbdavio išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus.

Nurodydami šioje eilutėje minėtas išlaidas, įvardinkite jas.

Darbo statistikos skyrius

Telefonai pasiteirauti Statistikos departamente (8~5) 236 48 78, (8~5) 236 47 82, (8~5) 236 48 52

______________