LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBINĖS LĖTINIŲ NEINFEKCINIŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS 2008–2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2008 m. lapkričio 26 d. Nr. V-1149
Vilnius
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2008 m. lapkričio 26 d.
įsakymu Nr. V-1149
VALSTYBINĖ LĖTINIŲ NEINFEKCINIŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS 2008–2010 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos 2008–2010 metų programos (toliau – ši programa) paskirtis – skatinti labiausiai paplitusių lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir didinti piliečių atsakomybę už savo sveikatą.
2. Ši programa parengta vadovaujantis:
2.1. Lietuvos sveikatos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842);
2.2. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2225);
2.3. Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029);
2.4. Valstybine maisto ir mitybos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1325 (Žin., 2003, Nr. 101-4556);
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
3. Labiausiai paplitusių lėtinių neinfekcinių ligų (toliau vadinama – LNL) grupę sudaro kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir cukrinis diabetas. PSO duomenimis, LNL Europoje 2005 m. lėmė didžiausią dalį – 86 proc. mirčių. Tai sudaro 77 proc. šios ligų grupės sąlygojamos žalos, skaičiuojant negalios koreguotą vidutinės gyvenimo trukmės rodiklį (DALY). Dažniausiai pasitaikančios LNL yra kraujotakos sistemos ligos. Jos 2005 m. Europos gyventojų mirtingumo struktūroje sudarė 52 proc. Remiantis PSO Europos duomenų bazės duomenimis, išeminės širdies ligos lemtas mirtingumas, skaičiuojant jį kvintiliais 100 000 gyventojų, skyrėsi daugiau nei 5 kartus, lyginant mažiausiu ir didžiausiu mirtingumu pasižyminčias šalių grupes. Antrosios svarbiausios pagal mirčių dažnį priežasties – piktybinių navikų – sukelto mirtingumo rodikliai Europos šalyse skyrėsi 3 kartus, skaičiuojant pagal tą pačią metodiką. Prognozuojama, kad per kitus 10 metų LNL paplitimas padidės dar 4 proc. Didžiausias augimas, net 23 proc., bus dėl cukrinio diabeto.
4. LNL jau kelis dešimtmečius yra pagrindinė Lietuvos žmonių sveikatos problema. Gyventojų mirčių struktūroje LNL lemia tris ketvirtadalius visų mirčių. Kraujotakos sistemos ligos, Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2007 m. sudarė 44,5 proc. vyrų ir 63,6 proc. moterų mirties priežasčių. Piktybiniai navikai – 19,2 proc. vyrų ir 16,9 proc. moterų mirties priežasčių. Ši situacija pasižymi augimo tendencija. Mirtingumas 100 000 gyventojų pagal mirties priežastis pasiskirstė taip: 445 nuo išeminės širdies ligos, 166 nuo cerebrovaskulinės ligos, 27 nuo aterosklerozės, 25 nuo alkoholinės kepenų ligos, 9 nuo cukrinio diabeto. Tai lemia šalies gyventojų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, kuri 2007 m. Lietuvoje buvo 70,9 metai. Tai 2 metais mažiau nei naujųjų Europos Sąjungos narių vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės vidurkis ir beveik 7 metais mažiau nei Europos Sąjungos senbuvių. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyrų vidutinė tikėtino gyvenimo trukmė tik 64,9 metų, kuri 12,4 metų atsilieka nuo moterų. Didelį susirūpinimą kelia tai, jog Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtino gyvenimo trukmė trumpėja darbingo amžiaus (iki 65 m.) populiacijoje. Bendras darbingo amžiaus gyventojų grupės gyventojų mirtingumas Lietuvoje daugiau nei du kartus aukštesnis nei Europos Sąjungos šalių senbuvių ir beveik trečdaliu didesnis nei naujųjų Europos Sąjungos šalių.
5. Įrodyta, kad LNL atsiradimą daugiausia lemia rizikos veiksniai, susiję su nesveika mityba ir nesveika gyvensena. Tai padidėjęs arterinis kraujospūdis (hipertenzija) – 33 proc., padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje (hipercholesterolemija) – 23 proc., rūkymas – 18 proc., nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas – 12 proc., piktnaudžiavimas alkoholiu – 11 proc., antsvoris – 10 proc., fizinės veiklos stoka – 9 proc. Kauno medicinos universiteto atlikti tyrimai rodo, jog rizikos veiksnių paplitimas Lietuvos vyrų ir moterų populiacijoje yra vienas didžiausių Europoje. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2006 m. mūsų šalyje daugiau kaip pusė (51,9 proc.) gyventojų turėjo per didelę kūno masę (iš jų 32,2 proc. turėjo antsvorio, o 19,7 proc. buvo nutukę). Tyrimai rodo, kad visoje Europos Sąjungoje didėja nutukimo ir antsvorio mastai, kurie atitinkamai sąlygoja ir LNL paplitimą. Su nevisaverte mityba susijusi ir anemija, kuri Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis diagnozuojama 20–30 proc. nėščiųjų.
6. PSO duomenys ir tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, kad profilaktinių priemonių dėka, šalinant su mityba ir gyvenimo būdu susijusius rizikos veiksnius (mažinant hipertenzijos, hipercholesterolemijos, rūkymo, nepakankamo vaisių ir daržovių vartojimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, antsvorio ir fizinės veiklos stokos paplitimą), galima išvengti 80 proc. širdies ligų, insulto ir antrojo tipo diabeto atvejų bei 40 proc. vėžio atvejų.
7. Siekiant paskatinti organizuotai spręsti šias problemas, PSO 2006 m. priėmė keletą svarbių strateginių dokumentų: LNL profilaktikos ir kontrolės strategiją, Kovos su nutukimu chartiją (2006); Antrąjį PSO Europos maisto ir mitybos politikos veiksmą planą 2007–2012 m. (2007). Europos Komisija priėmė baltąją knygą dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti (KOM (2007) 279). Šie dokumentai įpareigoja šalis imtis skubių LNL profilaktikos priemonių. Lietuvos sveikatos programoje taip pat numatyti atitinkami šalies sveikatos sistemos plėtros politiniai bei strateginiai aspektai ir tikslai – gyventojų mirtingumo mažinimas, vidutinės būsimo gyvenimo trukmės ilginimas.
8. Siekiant pastebimų LNL ir jų rizikos veiksnių valdymo pokyčių, būtina sujungti visų sveikatos priežiūros specialybių, įvairių institucijų bei visuomenės pastangas. Šiuo metu Lietuvoje jau vykdomos kelios atskiros su LNL profilaktika susijusios programos, tačiau jas integruojančios, koordinuojančios bei sistemines pirminės profilaktikos priemones nustatančios programos, leidžiančios suderintai spręsti šias problemas, nėra. Todėl ši programa siekia tai įgyvendinti. Programoje, be kitų priemonių, išdėstomos ir Valstybinėje maisto ir mitybos strategijoje numatytos Nutukimo kontrolės priemonės, tačiau šioje programoje nepateikiamos gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo priemonės, kurios bus išdėstytos atskirai rengiamoje Lietuvos gyventojų 2008–2020 metų fizinio aktyvumo skatinimo strategijoje.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
9. Šios programos tikslas – taikant koordinacines, informacines bei kitas pirminės profilaktikos priemones sudaryti prielaidas mažinti rizikos veiksnių ir LNL paplitimą Lietuvoje.
10. Šios programos uždaviniai:
10.1. koordinuoti pavaldžių įstaigų veiklą mažinant LNL plitimą, teikti suinteresuotoms institucijoms informaciją apie vykdomas priemones ir pasiektus rezultatus;
10.2. gerinti medikų ir įvairių gyventojų grupių informuotumą sveikos mitybos, sveikos gyvensenos ir LNL profilaktikos klausimais;
IV. NUMATOMI ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
11. Numatomi šios programos įgyvendinimo rezultatai:
11.1. Pagerėjęs medikų informuotumas sveikos mitybos ir sveikos gyvensenos klausimais, efektyviau teikiama informacija pacientams.
11.2. Platesnis visuomenės išprusimas sveikos mitybos ir sveikos gyvensenos klausimais bei racionalesnis sveikatos išsaugojimo būdų pasirinkimas.
11.3. Geresnis LNL pirminės profilaktikos programų koordinavimas, suderintas ir efektyvesnis priemonių taikymas.
V. PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI
12. Programos įgyvendinimo efektyvumas bus vertinamas remiantis tokiais rodikliais:
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ
13. Už šios programos ir jos įgyvendinimo priemonių (pagal priedą) vykdymo koordinavimą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.
14. Programa įgyvendinama iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme atitinkamoms ministerijoms, institucijoms ir kitiems subjektams, atsakingiems už priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų ir kitų lėšų.
Valstybinės lėtinių neinfekcinių ligų
profilaktikos 2008–2010 metų
programos
priedas
VALSTYBINĖS LĖTINIŲ NEINFEKCINIŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS 2008–2010 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Programos uždavinys |
Priemonė |
Atsakingi vykdytojai |
Įvykdymo terminas (metai) |
| 1. Koordinuoti pavaldžių įstaigų veiklą mažinant LNL plitimą. teikti suinteresuotoms institucijoms informaciją apie vykdomas priemones ir pasiektus rezultatus |
1.1. Skatinti savivaldybių visuomenės sveikatos biurus organizuoti nuolatinį įvairių gyventojų grupių sveikatos ugdymą, įgyvendinant LNL profilaktikos priemones |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008–2010 |
| 1.2. Skatinti asmens sveikatos priežiūros įstaigas užtikrinti pirminės profilaktikos priemones padidintos LNL išsivystymo rizikos asmenims |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008–2010 |
|
| 1.3. Teikti Europos Komisijai, PSO, valstybės institucijoms ir visuomenei informaciją apie taikytas priemones ir pasiektus rezultatus, mažinant LNL paplitimą |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008–2010 |
|
| 2. Gerinti medikų ir įvairių gyventojų grupių informuotumą sveikos mitybos, sveikos gyvensenos ir LNL profilaktikos klausimais |
2.1. Į medikų tobulinimo programas įtraukti temas apie sveiką mitybą sveiką gyvenseną ir LNL profilaktiką. Teikti metodinę pagalbą kitoms institucijoms, diegiančioms šias temas į rengiamų specialistų (pedagogų maisto gamintojų žurnalistų) mokymo programas |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008–2010 |
| 2.2. Parengti ir platinti moksliškai pagrįstą informaciją (internete ir žiniasklaidoje) skatinančią sveiką mitybą ir sveiką gyvenseną, skirtą įvairių socialinių grupių švietimui |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008–2010 |
|
| 2.3. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose nėščioms ir pagimdžiusioms moterims organizuoti seminarus apie tinkamą nėščiųjų mitybą, anemijų geležies stokos prevenciją ir įtaką nėštumo eigai, kūdikių natūralaus maitinimo svarbą motinos ir kūdikio sveikatai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008–2010 |
|
| 3. Koordinuoti ir vykdyti specialiąsias LNL profilaktikos programas, mažinti rizikos veiksnių paplitimą kurti sveikatai palankią socialinę ir ekonominę aplinką, sveikatinti žmonių gyvenseną. |
3.1. Informuoti maisto įmonių atstovus apie būtinybę keisti tiekiamų į rinką maisto produktų sudėtį, mažinant juose sveikatai nepalankių sudėtinių dalių ir medžiagų (sočiųjų riebalų cukraus, druskos ir kt.) kiekį |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008–2010 |
| 3.2. Teikti metodinę pagalbą sveikatą stiprinančių mokyklų ir darželių tinklo plėtrai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008–2010 |
|
| 3.3. Vykdyti Pirminės sveikatos priežiūros įgyvendinimo programą (2000–2010) |
Programoje nurodytos institucijos |
2008–2010 |
|
| 3.4. Vykdyti Vaikų sveikatos stiprinimo 2008–2012 metų programą |
Programoje nurodytos institucijos |
2008–2010 |
|
| 3.5. Vykdyti valstybinės maisto ir mitybos strategijos 2003–2010 metų plano įgyvendinimo priemones |
Strategijoje nurodytos institucijos |
2008–2010 |
|
| 3.6. Vykdyti Valstybės tabako kontrolės programą (1998–2010) |
Programoje nurodytos institucijos |
2008–2010 |
|
| 3.7. Vykdyti Valstybės alkoholio kontrolės programą (1999–2011) |
Programoje nurodytos institucijos |
2008–2010 |
|
| 3.8. Vykdyti Valstybinę psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programą |
Programoje nurodytos institucijos |
2008 |
|
| 3.9. Vykdyti Valstybinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003–2010 m. programą |
Programoje nurodytos institucijos |
2008–2010 |
|
| 3.10. Vykdyti Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007–2013 metų programą |
Programoje nurodytos institucijos |
2008–2010 |
|
| 3.11. Parengti ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti Cukrinio diabeto kontrolės 2009–2011 metų programą |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009–2010 |