LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL ARKLIŲ PREKYBOS SU ES ŠALIMIS IR IMPORTO IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ VETERINARIJOS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2002 m. spalio 9 d. Nr. 464
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 90/426/EEB:
1. Tvirtinu pridedamus Arklių prekybos su ES šalimis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimus.
2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui bei teritorinėms valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2002 m. spalio 9 d. įsakymu
Nr. 464
ARKLIŲ PREKYBOS SU ES ŠALIMIS IR IMPORTO IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ VETERINARIJOS REIKALAVIMAI
Arklių prekybos su ES šalimis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimai (toliau – reikalavimai) parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 90/426/EEB.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reikalavimų tikslas – nustatyti sąlygas arklių prekybai su ES šalimis ir importui iš trečiųjų šalių.
2. Vartojamos sąvokos:
Afrikinės arklių ligos neapimta šalis – šalis, kurios teritorijoje paskutinius dvejus metus nenustatyta klinikinių, serologinių (nevakcinuotų arklių) ar epidemiologinių afrikinės arklių ligos požymių ir kurioje paskutinius 12 mėnesių nebuvo vakcinuojama nuo šios ligos.
Arkliai – laukiniai ar prijaukinti arkliniai, sukryžminti šių gyvūnų palikuonys.
Laikinas įvežimas – registruoto arklio įvežimas į Lietuvos Respubliką trumpesniam negu 90 dienų laikotarpiui.
Registruoti arkliai – arkliai, kurių tapatumas nurodytas identifikavimo dokumentuose, išduotuose gyvūno kilmės šalies veislininkystės institucijos ar kitos kompetentingos institucijos, pildančios arklių kilmės knygą ar tos gyvūnų veislės registrą, arba tarptautinės asociacijos ar organizacijos, kuri tvarko reikalus, susijusius su varžybose ar lenktynėse dalyvaujančiais arkliais.
Skerstini arkliai – tiesiai į skerdyklą arba per patvirtintus turgus ar paskirstymo centrus paskersti gabenami arkliai.
Ūkis (laikymo vieta) – žemės ūkio paskirties įmonė ar mokymo įstaiga, arklidė ar kitos patalpos, kuriose laikomi ar auginami arkliai.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT įgaliotas arba paskirtas veterinarijos gydytojas.
Veisliniai ir produkciniai arkliai – arkliai, kurie nepriskiriami registruotiems ir skerstiniems arkliams.
II SKYRIUS
ARKLIŲ GABENIMO REIKALAVIMAI
3. VMVT leidžia Lietuvos Respublikoje gabenti registruotus arklius arba siųsti arklius į kitas šalis tais atvejais, kai jie atitinka 4–16 punktuose nurodytas sąlygas.
4. Gabenami arkliai turi būti kliniškai apžiūrėti ne anksčiau kaip likus 48 valandoms iki jų pakrovimo; jiems neturi būti nustatyta klinikinių ligų požymių. Registruoti arkliai kliniškai apžiūrimi, jei yra skirti prekybai.
5. Nepažeidžiant 8 punkto reikalavimų dėl privalomų pranešti ligų, valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikdamas arklių klinikinį apžiūrėjimą, privalo įsitikinti, remdamasis savininko ar augintojo teiginiais, kad paskutines 15 dienų iki arklių apžiūrėjimo arkliai neturėjo kontaktų su arkliais, sergančiais užkrečiamosiomis ligomis.
6. Gabenami arkliai neturi būti skirti skersti pagal nacionalinę užkrečiamųjų ligų likvidavimo programą.
7. Arkliai turi būti identifikuoti:
7.1. registruotiems arkliams nustatyta tvarka išduodamas identifikacijos dokumentas; valstybinis veterinarijos gydytojas gali sustabdyti identifikacijos dokumento galiojimą 8 punkte nurodytų draudimų galiojimo laikui; paskerdus registruotą arklį, identifikacijos dokumentas turi būti grąžinamas jį išdavusiai institucijai;
8. Gabenami arkliai turi atitikti 4–7 punktų reikalavimus ir neturi būti kilę iš ūkių, kuriuose paskelbti draudimai ar apribojimai:
8.1. jei ūkyje buvo paskersti visi ligai imlių rūšių gyvūnai, apribojimai taikomi:
8.1.1. mažiausiai šešis mėnesius nuo paskutinio žinomo ar galimo arklių kontakto su sergančiu arkliu; eržilams šis draudimas taikomas iki žirgo iškastravimo – įtarus užsikrėtimą kergimo liga,
8.1.2. mažiausiai šešis mėnesius nuo šiomis ligomis sergančių arklių paskerdimo dienos – įtarus įnoses ar arklių encefalomielitą,
8.1.3. kol paskerdus užkrėstus arklius likusiems arkliams du kartus kas tris mėnesius atlikus Coggins tyrimą gaunami neigiami rezultatai – dėl infekcinės anemijos,
8.2. jei ūkyje buvo paskersti visi ligoms imlių rūšių gyvūnai, o patalpos išdezinfekuotos, draudimas taikomas 30 dienų nuo gyvūnų sunaikinimo ir patalpų išdezinfekavimo dienos, išskyrus juodligės atvejus, kai draudimo trukmė – 15 dienų.
VMVT hipodromams gali taikyti išimtis, apie kurias turi pranešti ES Komisijai.
9. Rengiant arklių ligų kontrolės programą, joje turi būti nurodyta:
10. Jeigu Lietuvos Respublika laikoma apimta afrikinės arklių ligos, VMVT gali leisti siųsti arklius iš tos teritorijos dalies, kuri laikoma apimta šios ligos, kaip nurodyta 11 punkte, 16 punkte nurodytomis sąlygomis.
11. Lietuvos Respublikos teritorijos dalis laikoma apimta afrikinės arklių ligos, jei:
11.1. afrikinė arklių liga paskutinius dvejus metus nustatyta pagal klinikinius, serologinius (kai arkliai nevakcinuoti) ir/arba epidemiologinius duomenis;
12. Teritorijos dalyje, kuri laikoma apimta afrikinės arklių ligos, turi būti nustatyta:
13. Apsaugos ir stebėjimo zonos turi būti aiškiai apibrėžtos, atsižvelgiant į geografinius, ekologinius ir epizootinius afrikinės arklių ligos veiksnius.
14. Visi vakcinuoti arkliai, esantys apsaugos zonoje, turi būti registruojami ir identifikuojami VMVT nustatyta tvarka. Duomenys apie arklių vakcinaciją turi būti nurodyti identifikacijos dokumente ir/arba veterinarijos sertifikate.
15. VMVT apsaugos ir stebėjimo zonose vykdo ligos likvidavimo priemones ir kontroliuoja arklių judėjimą. Tik 16 punkte nustatytus reikalavimus atitinkantys arkliai gali būti siunčiami už 12 punkte nurodytų zonų ribų.
16. VMVT gali leisti išsiųsti iš 12 punkte nurodytų zonų arklius, jei laikomasi šių reikalavimų:
16.1. arkliai išsiunčiami VMVT nustatyta tvarka ir nustatytu metų laikotarpiu, atsižvelgiant į vabzdžių, pernešančių ligos sukėlėjus, aktyvumą;
16.2. atlikus klinikinį apžiūrėjimą, kaip nurodyta 4 punkte, arkliai privalo neturėti klinikinių afrikinės arklių ligos požymių;
16.3. arkliai nebuvo vakcinuoti nuo afrikinės arklių ligos ir, ištyrus du kartus tyrimais, nurodytais V skyriuje, reagavo neigiamai; antrasis arklių tyrimas turi būti atliekamas likus ne daugiau kaip 10 dienų iki arklių išsiuntimo;
16.4. arkliai buvo vakcinuoti, bet ne paskutinius du mėnesius ir, ištyrus, kaip nurodyta 16.3 punkte, jiems nenustatytas antikūnų skaičiaus padidėjimas;
17. VMVT nustatyta tvarka arkliai turi būti kuo skubiau nuvežti iš kilmės ūkio į paskirties vietą tiesiogiai arba per patvirtintus turgus ir paskirstymo centrus transporto priemonėmis ar konteineriuose, kurie reguliariai VMVT nustatyta tvarka valomi ir dezinfekuojami dezinfekcinėmis medžiagomis, patvirtintomis VMVT. Transportuojant arklius privaloma užtikrinti, kad mėšlas, pakratai ar pašaras nepatektų į aplinką. Arkliai turi būti vežami laikantis VMVT nustatytų gyvūnų saugos ir gerovės reikalavimų.
18. VMVT išimties tvarka, pažymint tai veterinarijos sertifikate, gali leisti transportuoti arklius, kurie neatitinka 4–8 punktų reikalavimų, skersti, jeigu arkliai pažymėti ženklu, pagal kurį galima juos atsekti. Skerstini arkliai turi būti transportuojami tiesiai į VMVT nurodytą skerdyklą ir paskersti per penkias dienas nuo atvežimo į ją.
19. Valstybinis veterinarijos gydytojas turi užregistruoti skerdžiamo arklio identifikacijos numerį arba identifikacijos dokumento numerį ir pranešti kompetentingai institucijai, leidusiai išsiųsti arklį, kad gyvūnas paskerstas.
20. VMVT užtikrina, kad:
20.1. gabenamus registruotus arklius lydėtų identifikacijos dokumentas, kaip nurodyta 7 punkte, ir, jei jie yra skirti prekybai, dokumentas su informacija apie sveikatą (1 priedas);
20.2. gabenamus veislinius, produkcinius ir skerstinus arklius lydėtų veterinarijos sertifikatas (2 priedas);
20.3. veterinarijos sertifikatas arba identifikacijos dokumentas būtų išduotas likus 48 valandoms iki arklių pakrovimo arba ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš arklių pakrovimą ir surašytas šalies siuntėjos, tranzito ir paskirties šalių kalbomis. Veterinarijos sertifikatas galioja 10 dienų. Veterinarijos sertifikatas turi būti surašytas viename lape.
III SKYRIUS
ARKLIŲ IMPORTO REIKALAVIMAI
24. Į Lietuvos Respubliką leidžiama importuoti arklius iš šalių, kurių sąrašą nustatyta tvarka patvirtina VMVT.
25. VMVT nustatyta tvarka gali papildyti arba keisti sąrašą šalių, iš kurių leidžiamas arklių importas.
26. Importuoti leidžiama arklius iš šalių:
27. Prieš pakraunant arklius gabenimui į paskirties šalį, jie turi būti nuolat laikyti kilmės šalyje ar jos dalies teritorijoje 28 punkte nustatytą laikotarpį. Arkliai turi būti kilę iš ūkio, kuriame atliekama veterinarinė priežiūra.
28. Leidžiama importuoti arklius iš šalies ar jos teritorijos dalies, atitinkančios 26 punkte reikalavimus, esančios VMVT patvirtintame sąraše, kurie atitinka:
28.1. arklių veislei ir kategorijai nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus, nurodytus 4-16 punktuose;
28.2. jei arkliai importuojami iš šalies, kurioje paskutinius šešis mėnesius buvo nustatytas vezikulinis stomatitas arba virusinis arteritas:
28.2.1. turi būti kilę iš ūkio, kuris ne mažiau kaip šešis mėnesius buvo neapimtas vezikulinio stomatito ir prieš išsiunčiant arklius gauti neigiami jų serologinio tyrimo rezultatai,
29. Arkliai turi būti identifikuoti, kaip nurodyta 7 punkte, ir jiems turi būti išduotas eksportuojančios šalies veterinarijos sertifikatas. Veterinarijos sertifikatas turi:
29.1. būti išduotas arklių pakrovimo išsiuntimui į paskirties šalį dieną arba, kai arkliai registruoti, paskutinę darbo dieną prieš jų pakrovimą;
IV SKYRIUS
PRIVALOMOS PRANEŠTI ARKLIŲ LIGOS
V SKYRIUS
AFRIKINĖS ARKLIŲ LIGOS DIAGNOZAVIMAS
32. Reagentus imunofermentinės analizės (toliau – IFA) metodui galima įsigyti ES kontrolinėje laboratorijoje arba Tarptautinio Epizootijų Biuro kontrolinėje afrikinės arklių ligos laboratorijoje.
I SKIRSNIS
KONKURUOJANČIOS IMUNOFERMENTINĖS ANALIZĖS METODAS
33. Konkuruojanti IFA naudojama aptikti specifinius antikūnus prieš afrikinės arklių ligos virusą bet kokios rūšies arklių kraujo serume. Polikloninis imuninis jūros kiaulyčių antiserumas prieš afrikinės arklių ligos virusą (toliau – jūros kiaulyčių antiserumas) yra specifiškas serogrupei ir juo galima aptikti visus žinomus afrikinės arklių ligos virusus. Tiriamu serumu nutraukiama reakcija tarp afrikinės arklių ligos virusinio antigeno ir jūros kiaulyčių antiserumo. Tiriamame serume esantys antikūnai prieš afrikinės arklių ligos virusą, konkuruodami su antikūnais, esančiais jūros kiaulyčių antiserume, sumažina spalvos, kuri susidaro reakcijos eigoje (į tiriamą mėginį pridedama fermentu pažymėtų antikūnų prieš jūrų kiaulyčių antikūnus ir substrato), intensyvumą. Serumas gali būti tiriamas jį vienąkart praskiedus santykiu 1:5 (taškinis tyrimo metodas) arba jis gali būti titruojamas (serumo titravimo metodas). Inhibicijos vertė, didesnė kaip 50 %, gali būti laikoma teigiama.
34. Tyrimo metodika:
34.1. IFA plokštelės (toliau – plokštelės) padengiamos afrikinės arklių ligos virusiniu antigenu, išgautu iš užkrėstų ląstelių kultūrų ir praskiestu karbonato/bikarbonato buferiniu tirpalu, kurio pH 9,6. Plokštelės inkubuojamos per naktį 4 °C temperatūroje.
34.2. Plokštelės šulinėliai tris kartus plaunami fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu, kurio pH 7,2–7,4. Blotas džiovinamas padėjus ant sugeriamojo popieriaus.
34.3. Pirmojoje vertikalioje eilėje (1, 2 lentelės) teigiamas kontrolinis serumas titruojamas jį praskiedžiant blokuojančiu buferiniu tirpalu, pradedant praskiedimais santykiu 1:5 ir baigiant santykiu 1:640 (fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu, kurio sudėtyje yra 0,05 % tvino-20 (v/v), 5,0 % nugriebto sausojo pieno (Cadbury’s Marvel TM) (w/v) ir 1 % suaugusio galvijo serumo (v/v)), kad šulinėlyje susidarytų 50 µl.
34.4. Į antrosios vertikalios eilės A ir B šulinėlius įpilama 50 µl neigiamo kontrolinio serumo, praskiesto blokuojančiu buferiniu tirpalu (10 µl serumo + 40 µl blokuojančio buferinio tirpalo) santykiu 1:5.
34.5. Į antrosios vertikalios eilės C ir D šulinėlius įpilama 100 µl blokuojančio buferinio tirpalo (tuščias).
Taškinio tyrimo metodas
1 lentelė
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
|
Teigiamas kontrolinis serumas |
|
Tiriamas serumas |
|||||||||
A |
1:5 |
Neigiamas kontrolinis serumas |
31 |
32 |
33 |
34 |
35 |
36 |
37 |
38 |
39 |
40 |
B |
1:10 |
Neigiamas kontrolinis serumas |
31 |
32 |
33 |
34 |
35 |
36 |
37 |
38 |
39 |
40 |
C |
1:20 |
Tuščias |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
D |
1:40 |
Tuščias |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
E |
1:80 |
Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
F |
1:160 |
Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
G |
1:320 |
Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
H |
1:640 |
Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
Serumo titravimo metodas
2 lentelė
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
|
Teigiamas kontrolinis serumas |
|
Tiriamas serumas |
|||||||||
A |
1:5 |
Neigiamas kontrolinis serumas |
1:5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
1:5 |
B |
1:10 |
Neigiamas kontrolinis serumas |
1:10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
1:10 |
C |
1:20 |
Tuščias |
1:20 |
|
|
|
|
|
|
|
|
1:20 |
D |
1:40 |
Tuščias |
1:40 |
|
|
|
|
|
|
|
|
1:40 |
E |
1:80 |
Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas |
1:80 |
|
|
|
|
|
|
|
|
1:80 |
F |
1:160 |
Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas |
1:160 |
|
|
|
|
|
|
|
|
1:160 |
G |
1:320 |
Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas |
1:320 |
|
|
|
|
|
|
|
|
1:320 |
H |
1:640 |
Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas |
1:640 |
|
|
|
|
|
|
|
|
1:640 |
34.7. Taškinio tyrimo metodo metu į 3–12 eilių dubliuojančius šulinėlius įpilama buferiniu blokuojančiu tirpalu praskiesto kiekvieno tiriamo serumo (10 µl serumo + 40 µl blokuojančio buferinio tirpalo) santykiu 1:5.
34.8. Serumo titravimo metodu paruošiamos kiekvieno tiriamo mėginio dvigubos praskiedimo eilės (mėginiai praskiedžiami blokuojančiu buferiniu tirpalu, pradedant santykiu 1:5 ir baigiant 1:640) 3–12 eilių stulpelių aštuoniuose šulinėliuose.
34.9. Į kiekvieną plokštelės šulinėlį, išskyrus tuščius šulinėlius, įpilama 50 µl iš anksto praskiesto blokuojančiu buferiniu tirpalu jūros kiaulyčių antiserumo (visuose šulinėliuose yra 100 µl).
34.12. Į kiekvieną šulinėlį įpilama 50 µl iš triušių antikūnų, sujungtų su krienų peroksidazės konjugatu, iš anksto praskiestu blokuojančiu buferiniu tirpalu, prieš jūrų kiaulyčių antiserumą.
34.15. Chromogeno orto-fenildiamino (toliau – OFD) tirpalas paruošiamas pagal gamintojų instrukciją (0,4 mg/ml steriliame distiliuotame vandenyje) prieš naudojimą. Įpilama substrato (vandenilio peroksido), kad susidarytų 0,05 % (v/v) koncentracija (santykiu 1:2000 30 % vandenilio peroksido tirpale). Į kiekvieną šulinėlį įpilama 50 µl OFD tirpalo ir laikoma 10 minučių kambario temperatūroje. Reakcija nutraukiama į kiekvieną šulinėlį įpylus 50 µl 1M sieros rūgšties.
34.17. Programine įranga atspausdinamos optinio tankio (toliau – OT) vertės ir nustatomas tiriamo ir kontrolinio serumų inhibicijos procentas (toliau – IP), kuris nustatomas pagal keturių jūros kiaulyčių kontrolinių serumų šulinėlių vidutinę vertę. Pagal OT ir IP duomenis galima nustatyti, ar tyrimas buvo atliktas teisingai. Jūrų kiaulyčių kontrolinio serumo OT viršutinė riba yra 1,4, apatinė riba yra 0,4. Teigiamo kontrolinio serumo, paremto 50 % IP, galutinis titras turi būti 1:240 (tarp 1:120–1:480). Kiekviena plokštelė, kuri neatitinka nustatytų kriterijų, pripažįstama netinkama. Tačiau jeigu teigiamo kontrolinio serumo titras yra didesnis kaip 1:480 ir tiriami mėginiai yra neigiami, neigiami tiriami mėginiai gali būti pripažįstami tinkamais. Dubliuojančiuose neigiamo kontrolinio serumo šulinėliuose IP vertė turi būti tarp +25 % ir – 25 %, o dubliuojančiuose tuščiuose šulinėliuose IP turi būti tarp + 95 % ir + 105 %. Šių parametrų neatitikimas rodo, kad formuojasi fono spalva.
34.18. Tiriamo serumo diagnostinė riba yra 50 % IP. Mėginiai, kurių IP vertė yra didesnė kaip 50 %, laikomi teigiamais. Mėginiai, kurių IP vertė yra mažesnė kaip 50 %, yra laikomi neigiamais. Mėginiai, kurių IP vertės yra aukščiau ir žemiau diagnostinės ribos dubliuojančiuose šulinėliuose, yra laikomi abejotinais. Tokius mėginius galima pertirti taškinio tyrimo ir serumo titravimo metodais. Teigiami mėginiai taip pat gali būti titruojami, kad būtų nustatytas didžiausias teigiamas titras.
II SKIRSNIS
NETIESIOGINĖS IMUNOFERMENTINĖS ANALIZĖS METODAS
35. Afrikinės arklių ligos antikūnų nustatymui naudojamas rekombinantinis VP7 baltymas, kaip antigenas. Šis metodas pasižymi dideliu jautrumu ir specifiškumu.
36. Tyrimo metodika:
36.1. Plokštelės apdorojamos afrikinės arklių ligos viruso IV serologinio tipo VP7 rekombinantiniu antigenu, atskiestu karbonato/bikarbonato buferiniu tirpalu, kurio pH 9,6. Plokštelės inkubuojamos pernakt 4 °C temperatūroje.
36.2. Plokštelės plaunamos penkis kartus distiliuotu vandeniu, kurio sudėtyje yra 0,01 % (v/v) tvino 20 (plaunantis skystis). Plokštelės džiovinamos sugeriamuoju popieriumi.
36.3. Blokuojama fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu, kurio sudėtyje yra 5 % (w/v) nugriebto sausojo pieno (Nestlé Dry Skim Milk TM). Į šulinėlius įpilama 200 µl tirpalo ir inkubuojama 1 valandą 37 °C temperatūroje.
36.5. Tiriami serumo mėginiai, taip pat teigiami ir neigiami kontroliniai serumo mėginiai praskiedžiami fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu, kurio sudėtyje yra 5 % (w/v) nugriebto sausojo pieno, 0,05 % (v/v) tvino 20, santykiu 1:25. Į šulinėlius įpilama 100 µl tirpalo ir inkubuojama 1 valandą 37 °C temperatūroje. Tiriamo serumo, teigiamo ir neigiamo kontrolinių serumų titravimui sudaromos dvigubos praskiedimų eilės (santykiu 1:25 100 µl/šulinėliui). Inkubuojama 1 valandą 37 °C temperatūroje.
36.7. Į šulinėlius įpilama 100 µl antikūnų prieš arklių gama globuliną, sujungtų su krienų peroksidaze, praskiestų fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu, kurio sudėtyje yra 5 % pieno, 0,05 % tvino 20. Tirpalo pH 7,2. Inkubuojama 1 valandą 37 °C temperatūroje.
36.9. Į šulinėlius įpilama 200 µl chromogeno/substrato tirpalo (10 ml 80,6 mM dimetil aminobenzaldehido (toliau – DMAB) ir 10 ml 1,56 mM 3-metil-2-benzo-tiazolino hidrazono hidrochlorido (toliau – MBTH) ir 5 µl vandenilio peroksido). Spalvos susidarymas nutraukiamas po 5–10 minučių įpylus 50 µl 3N sieros rūgšties (kol neigiamo kontrolinio serumo šulinėliuose nesusidarė spalva). Galima naudoti kitus chromogenus, pavyzdžiui: 2,2'-Azino-bis -[3-etilbenzotiazolino -6-sulfoninė rūgštis], tetrametil bendzidinas arba OFD.
36.11. Prie neigiamo kontrolinio serumo vertės pridėjus 0,6 (0,6 yra neigiamo kontrolinio serumo standartinis nukrypimas), apskaičiuojama diagnostinė riba.
36.13. Tiriami mėginiai, kurių vertė yra 0,15 vienetų didesnė už diagnostinę vertę, laikomi teigiamais.
III SKIRSNIS
BLOKUOJANČIOS IMUNOFERMENTINĖS ANALIZĖS METODAS
37. Blokuojanti IFA naudojama serume nustatyti specifinius antikūnus prieš afrikinės arklių ligos virusą bet kokios rūšies arkliams. Afrikinės arklių ligos virusinis baltymas VP7 yra aptinkamas devyniuose viruso serotipuose. Kadangi monokloniniai antikūnai susidaro prieš VP7, tyrimas pasižymi dideliu jautrumu ir specifiškumu. Tyrimo metu nutraukiama reakcija tarp VP7 rekombinantinio antigeno ir konjuguotų specifinių antikūnų prieš VP7. Tiriamo serumo antikūnai blokuoja reakciją tarp antigeno ir monokloninių antikūnų.
38. Tyrimo metodika:
38.1. Plokštelės apdorojamos afrikinės arklių ligos viruso IV serologinio tipo rekombinantiniu VP7 antigenu, praskiestu karbonato/bikarbonato buferiniu tirpalu, kurio pH 9,6. Inkubuojama pernakt 4 °C temperatūroje.
38.2. Plokštelės plaunamos penkis kartus fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu, kurio sudėtyje yra 0,05 % (v/v) tvino 20.
38.3. Plokštelės stabilizuojamos stabilizuojančiu tirpalu ir laikomos 4 °C temperatūroje. Blotas džiovinamas sugeriamuoju popieriumi.
38.4. Patikrinimui tiriamas ir kontrolinis serumai praskiedžiami plokštelėje fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu santykiu 1:10, kad susidarytų 100 µl. Inkubuojama 1 valandą 37 °C temperatūroje.
38.5. Titravimui paruošiamos dubliuojančių tiriamo ir teigiamo kontrolinio serumo praskiedimų eilės aštuoniuose šulinėliuose (praskiedimai santykiu nuo 1:10 iki 1:280 100 µl/šulinėliui). Neigiamas kontrolinis serumas tiriama praskiedus santykiu 1:10.
38.6. Į kiekvieną šulinėlį įpilama 50 µl iš anksto praskiestų monokloninių antikūnų, sujungtų su krienų peroksidaze, ir sumaišoma. Inkubuojama 30 minučių 37 °C temperatūroje.
38.7. Plokštelės penkis kartus plaunamos fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu. Blotas džiovinamas sugeriamuoju popieriumi.
38.8. Į šulinėlius įpilama 100 µl chromogeno/substrato tirpalo (1 ml 2,2'-Azino-bis -[3-etilbenzotiazolino -6-sulfoninė rūgštis], kurio koncentracija 5 mg/ml, ir 9 ml buferinio tirpalo substrato (0,1 M fosfatinio citratinio buferinio tirpalo, kurio pH 4 ir kuriame yra 0,03 % vandenilio peroksido)). Inkubuojama 10 minučių kambario temperatūroje. Spalvos susidarymas nutraukiamas įpylus į šulinėlius 100 µl 2 % (w/v) natrio dodecil sulfato.
38.10. Tyrimų rezultatai patvirtinami, kai neigiamo kontrolinio serumo OT yra didesnis kaip 1,0 ir teigiamo kontrolinio serumo OT yra mažesnis kaip 0,2.
38.11. Nustatoma diagnostinė riba:
Teigiama riba = neigiamas kontrolinis serumas – ((neigiamas kontrolinis serumas – teigiamas kontrolinis serumas)x 0,3).
Neigiama riba = neigiamas kontrolinis serumas – ((neigiamas kontrolinis serumas – teigiamas kontrolinis serumas)x 0,2).
Kur: neigiamas kontrolinis serumas – neigiamo kontrolinio serumo OT, o teigiamas kontrolinis serumas – teigiamo kontrolinio serumo OT.
38.12. Mėginiai, kurių OT mažesnis už teigiamą ribą, laikomi teigiamais dėl afrikinės arklių ligos antikūnų. Mėginiai, kurių OT didesnis už neigiamą ribą, laikomi neigiamais dėl afrikinės arklių ligos antikūnų. Mėginiai, kurie yra tarp teigiamos ir neigiamos ribos, laikomi abejotinais. Tokiu atveju arklius reikia pertirti po 2–3 savaičių.
Arklių prekybos su ES šalimis ir importo
iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimų
1 priedas
__________________________________________________
(Kompetentinga institucija)
INFORMACIJA APIE SVEIKATĄ (1)
___________ Nr. __________
(Data)
_____________________
(Išdavimo vieta)
Paso Nr. …………….
Aš, žemiau pasirašęs valstybinis veterinarijos gydytojas, patvirtinu (2), kad arklys atitinka šiuos reikalavimus:
3. Jis nėra kilęs iš šalies teritorijos ar teritorijos dalies, kurioje paskelbti apribojimai dėl afrikinės arklių ligos (3), arba jis yra kilęs iš šalies teritorijos ar teritorijos dalies, kurioje paskelbti apribojimai dėl gyvūnų ligų, ir buvo ištirtas karantino centre, kaip nurodyta ES Tarybos direktyvos 90/426/EEB 5 (3) skyriuje …………………………………, tarp ……………. ir …………. (3), rezultatai neigiami; jis nėra vakcinuotas nuo afrikinės arklių ligos arba buvo vakcinuotas nuo afrikinės arklių ligos ……………….. (3) (4).
4. Jis nėra gabenamas iš ūkio, kuriame paskelbti apribojimai dėl gyvūnų ligų pasireiškimo, ir neturėjo kontaktų su arkliais iš tokių ūkių:
4.1. dėl kergimo ligos – paskutinius 6 mėnesius nuo paskutinio buvusio ar galimo kontakto su sergančiu arkliu; jei tai eržilas – apribojimai taikomi iki gyvulio iškastravimo;
4.3. dėl infekcinės anemijos – nuo sergančių gyvūnų paskerdimo, kai likusieji gyvūnai du kartus kas 3 mėnesius buvo ištirti Coggins metodu; gauti neigiami rezultatai;
5. Kiek man žinoma, per 15 dienų iki šio dokumento surašymo jis neturėjo kontaktų su arkliais, sergančiais užkrečiamosiomis ligomis.
6. Apžiūrėjimo metu jis buvo tinkamas gabenti, kaip nurodyta ES Tarybos direktyvoje 91/628/EEB (5).
Valstybinis veterinarijos gydytojas _______________________ __________________________
(Parašas (6)) (Vardas, pavardė)
Antspaudas (6)
(1) ši informacija nėra reikalinga, jei yra dvišalis susitarimas, kaip nurodyta ES Tarybos direktyvos 90/426/EEB 6 skyriuje
(2) galioja 10 dienų
(3) išbraukti, jei netinka
(4) vakcinacijos data turi būti įrašyta pase
(5) šis patvirtinimas neatleidžia vežėjų nuo įsipareigojimų pagal galiojančius teisės aktus dėl gyvūnų transportavimo
(6) parašo ir antspaudo spalva turi skirtis nuo teksto spalvos
______________
Arklių prekybos su ES šalimis
ir importo iš trečiųjų šalių
veterinarijos reikalavimų
2 priedas
__________________________________
(Kompetentinga institucija)
VETERINARIJOS SERTIFIKATAS
PREKYBAI ARKLIAIS
___________ Nr. __________
(Data)
_____________________
(Išdavimo vieta)
Šalis siuntėja:.........................................................................................................................................
Ministerija:.............................................................................................................................................
Teritorinis padalinys:..............................................................................................................................
I. Arklių skaičius
II. Arklių tapatumo nustatymas
Arklių skaičius (1) |
Rūšis (arklys, asilas, mulas, arklėnas) |
Veislė Amžius Lytis |
Tapatumo nustatymas (2) |
|
|
|
|
III. Arklio kilmė ir paskirtis
Arklys siunčiamas iš: .............................................................................................................................
(Eksporto vieta)
į: .............................................................................................................................................................
(Šalis ir paskirties vieta)
Siuntėjo pavadinimas ir adresas:.............................................................................................................
Gavėjo pavadinimas ir adresas:..............................................................................................................
IV. Sveikatos patvirtinimas (3)
Aš, žemiau pasirašęs valstybinis veterinarijos gydytojas, patvirtinu, kad arklys atitinka šiuos reikalavimus:
7. Jis nėra kilęs iš šalies teritorijos ar teritorijos dalies, kurioje paskelbti apribojimai dėl afrikinės arklių ligos, arba jis yra kilęs iš šalies teritorijos ar teritorijos dalies, kurioje paskelbti apribojimai dėl afrikinės arklių ligos, ir buvo ištirtas karantino punkte, kaip nurodyta ES Tarybos direktyvos 90/426/EEB 5 (3) skyriuje, tarp ……………. ir …………. (4), rezultatai neigiami; jis nėra vakcinuotas nuo afrikinės arklių ligos arba buvo vakcinuotas nuo afrikinės arklių ligos ……………….. (4).
8. Jis nėra kilęs iš ūkio, kuriame paskelbti apribojimai dėl gyvūnų ligų pasireiškimo, ir neturėjo kontaktų su arkliais iš tokių ūkių:
8.1. dėl kergimo ligos paskutinius 6 mėnesius nuo paskutinio buvusio ar galimo kontakto su sergančiu arkliu; jei tai eržilas – apribojimai taikomi iki gyvulio iškastravimo;
8.3. dėl infekcinės anemijos – nuo sergančių gyvūnų paskerdimo, kai likusieji gyvūnai du kartus kas 3 mėnesius buvo ištirti Coggins metodu ir gauti neigiami rezultatai;
5. Kiek man žinoma, per 15 dienų iki dokumento surašymo jis neturėjo kontaktų su arkliais, sergančiais užkrečiamosiomis ligomis.
6. Apžiūrėjimo metu jis buvo tinkamas gabenti, kaip nurodyta ES Tarybos direktyvoje 91/628/EEB (5).
V. Sertifikatas galioja 10 dienų.
Valstybinis veterinarijos gydytojas ____________________ ____________________________
(6) (Parašas (7)) (Vardas, pavardė)
Antspaudas (7)
(1) jei tai skerstini arkliai, nurodyti specialųjį ženklinimą
(2) gali būti pridėtas arklio pasas ir nurodytas jo numeris
(3) ši informacija nėra reikalinga, jei yra dvišalis susitarimas, kaip nurodyta ES Tarybos direktyvos 90/426/EEB 6 skyriuje
(4) išbraukti, jei netinka
(5) šis patvirtinimas neatleidžia vežėjų nuo įsipareigojimų pagal galiojančius teisės aktus dėl gyvūnų transportavimo
(6) Vokietijoje Beamteter Tierarzt; Belgijoje Inspecteur vétérinaire arba Inspecteur Dierenrts; Prancūzijoje Vétérinaire officiel; Italijoje Veterinario ufficiale; Liuksemburge Inspecteur vétérinaire; Olandijoje Officieel Dierenarts; Danijoje Embeds Dyrlaege; Airijoje Veterinary Inspector, Jungtinėje Karalystėje Veterinary Inspector, Graikijoje Episimos ktiniatros, Ispanijoje Inspector Veterinario, Portugalijoje Inspector Veterinÿrio
(7) parašo ir antspaudo spalva turi skirtis nuo teksto spalvos
______________