LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS
S P R E N D I M A S
DĖL KULTŪROS PAVELDO BŪKLĖS ŠIAULIŲ APSKRITYJE
2007 m. spalio 26 d. Nr. S-5-(124)
Vilnius
Valstybinė kultūros paveldo komisija 2007 metų spalio 4–5 dienomis savo išvažiuojamajame posėdyje į Šiaulių apskritį susipažino su savivaldybių kultūros paveldo apsaugos situacija, identifikavo pagrindines paveldosaugos problemas bei tendencijas ir įvertino esamą paveldosaugos būklę Šiaulių apskrities savivaldybėse.
Pagal turimus duomenis apskrityje yra 1076 nekilnojamosios kultūros vertybės, pripažintos registruotomis Kultūros vertybių registre, 64 kultūros paminklai (52 archeologijos), 667 valstybės saugomos kultūros vertybės. Jurgaičių, Domantų piliakalnis su gyvenviete (vadinamas Kryžių, Pilies kalnu, Šventkalniu) ir Chaimo Frenkelio vila įrašyti į LR Vyriausybės nutarimu Nr. 659 patvirtintą Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą (Žin., 2007, Nr. 77-3081). Valstybės saugomomis pripažinta 18 apskrities dvarų sodybų. Apskrityje yra 6 valstybiniai regioniniai parkai ar jų teritorijų dalys.
Konstatuota, kad Šiaulių apskrityje nuosekliai ir kokybiškai atliekami kai kurių itin vertingų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai (tyrimai, konservavimas, restauravimas ir tausojamasis pritaikymas). Šiaulių miesto savivaldybė taip pat skiria lėšų profesionaliai Ch. Frenkelio vilos tvarkybai bei archeologiniams tyrimams. Kokybiškai restauruojama Šv. Apašt. Jokūbo parapinė bažnyčia Kurtuvėnuose. Laikantis restauravimo-atkūrimo principų, atkurtas sudegęs Kurtuvėnų dvaro (Šiaulių rajonas) svirnas, nuosekliai ir kompleksiškai tiriama Kurtuvėnų dvaro sodyba, jos parkas. Kokybiškai atliekami kai kurie Baisogalos centrinių dvaro rūmų (Radviliškio rajonas) interjero bei lauko elementų konservavimo, restauravimo darbai. Profesionalios kompleksinės paveldosaugos pavyzdys Radviliškio rajone – Burbiškio dvaro sodybos ir gatvinės Kleboniškių kaimo gyvenvietės ilgalaikė paveldosauginė tvarkyba.
Sumažėjo verslo struktūrų neigiama įtaka kai kuriems Šiaulių miesto kultūros paveldo objektams. Tokį situacijos pagerėjimą sąlygojo aktyvi savivaldybės Tarybos ir nuosekli Šiaulių visuomenės veikla. Taryba sustabdė ydingą Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštės su prieigomis detalųjį planą, buvo išsaugotas neužgožtas kitais pastatais Šv. Petro ir Povilo katedros vaizdas, sustabdyti Sukilėlių kalnelio ir jo apsaugos zonos užstatymo darbai.
Kelmės rajono savivaldybė turi sistemiškai parengtus ir sukomplektuotus specialiuosius ir detaliuosius nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ir tvarkybos planus.
Komisija nustatė, jog Akmenės, Pakruojo ir Šiaulių rajonuose yra tebelaidojama kapinėse, įrengtose ant piliakalnių. Tvarkant netgi reikšmingiausius ir vertingiausius kultūros paveldo objektus, kelia abejonių konservavimo, restauravimo metodikos ir technologijos (Kražių kolegija, Baisogalos dvaro svirnas su virtuve, Beržėnų dvaro centriniai rūmai ir teritorija ir kt.). Terminai, nustatyti Pakruojo ir Burbiškio dvarų sodybų tvarkybos ir pritaikymo kultūriniam turizmui ES lėšomis programų įgyvendinimui, yra per trumpi.
Apskrityje nėra urbanistinio kultūros paveldo objektų (miestelių, miestų ar jo dalių, kaimo gyvenviečių ir kt.), paskelbtų saugomomis kultūros vertybėmis. Neišnaudojamos kultūrinių draustinių statuso taikymo galimybės. Sparčiai nyksta nepritaikomi ir nenaudojami malūnai. Menkai įgyvendinama Vyriausybės nutarimu Nr. 481 patvirtinta „Dvarų paveldo išsaugojimo programa“ (Žin., 2003, Nr. 38-1740). Daug kur neišspręstos tinkamo dvarų sodybų naudojimo ir priežiūros problemos (Užvenčio, Gruzdžių, Beržėnų, Kuršėnų, Šiaulėnų, Radvilonių, Grinkiškio, Palonų, Pakievės ir kt.), pastebima daugelio dvarų sodybų nykimo tendencija. Dvarų paveldo apskaita ir apsauga – nepakankama, o medinio – ypač bloga. Saugoma kultūros vertybe nepaskelbta nė viena apskrities medinė dvaro sodyba. Radviliškio rajone, kuriame daugiausia Kultūros vertybių registre esančių dvarų sodybų, daug vėjo malūnų, kultūros paminklu nepaskelbtas nė vienas objektas. Išskirtinės vertės ir reikšmės kultūros vertybių – Tytuvėnų bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio, jo lauko ir vidaus sienų tapybos, Kražių bažnyčios, Linkuvos karmelitų vienuolyno ir jo sienų tapybos, Žeimelio smuklių, Baisogalos dvaro sodybos tvoros, malūno, kluono, Gruzdžių ir Beržėnų dvaro sodybų, Kuršėnų dvaro rūmų, Žagarės senųjų pastatų ir kt. fizinė būklė yra bloga.
Siūloma atgaivinti ir turizmo plėtrai panaudoti savitą regiono kultūros paveldą, tam tikslui pritaikyti buvusias dvaro sodybas, išlikusius vėjo malūnus, pramoninį paveldą. Saugojimo resursus ir pastangas derėtų sutelkti nekilnojamųjų kultūros vertybių kompleksinės sankaupos arealų ir svarbiausių pavienių paveldo objektų tvarkybai.
Komisija nusprendžia:
1. Siūlyti LR Vyriausybei ir Lietuvos Vyskupų Konferencijai atkreipti dėmesį į tai, kad būtina nedelsiant pradėti Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio avarijos grėsmės pašalinimo, restauravimo darbus; nuspręsti dėl tinkamo šio ansamblio naudojimo bei eksponavimo; imtis priemonių, kad būtų sudarytos organizacinės ir finansinės Kražių bažnyčios avarijos grėsmės pašalinimo, restauravimo darbų prielaidos.
2. Prašyti Šiaulių vyskupijos, Kultūros paveldo departamento ir Pakruojo rajono savivaldybės pagal kompetenciją organizuoti ir įgyvendinti Linkuvos buvusio senosios regulos karmelitų vienuolyno pastato stogo avarijos grėsmės pašalinimą, siekiant užtikrinti stabilią pastato fizinę būklę ir išsaugant autentišką vidaus dekorą, ypač vertingą XVIII a. sienų tapybą.
3. Siūlyti Aplinkos ir Kultūros ministerijoms inicijuoti bendrą teisės aktą, kuris piliakalnių tvarkybai ir priežiūrai nustatytų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos prioritetus.
4. Rekomenduoti Kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui:
4.1. išnaudojant kultūros paveldo teritorinės apsaugos teisines galimybes, pradėti steigti kultūrinius draustinius;
4.2. papildyti „Privačios nuosavybės – prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų kompensavimo taisykles“ (Žin., 2006, Nr. 101-3920), nustatant kompensavimo tvarką ir ūkio būdu tvarkomiems kultūros paveldo objektams.
5. Rekomenduoti Aplinkos ministerijai, Joniškio savivaldybei, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai ir Kultūros paveldo departamentui:
5.1. išsaugoti Žagarės urbanistinio kultūros paveldo vietovės kraštovaizdį, jo architektūros bei archeologijos paveldą; tam tikslui organizuoti Žagarės regioninio parko kultūros paveldo apsaugai bei tvarkybai skirto specialiojo plano rengimą, numatant jo įgyvendinimo priemones;
6. Rekomenduoti Kultūros paveldo departamentui:
6.1. sudaryti darbo grupę Kražių kolegijos, Baisogalos dvaro svirno su virtuve, Kelmės dvaro rūmų, Pakruojo dvaro sodybos projektų ir atliekamų darbų kokybei įvertinti;
6.2. plėtoti metodinę paramą savivaldybėms ir privatiems kultūros paveldo naudotojams; organizuoti jų paveldosauginį švietimą:
6.2.1. parengti savivaldybių paveldosaugos padaliniams paveldosaugos metodikas ir inicijuoti jų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą;
7. Siūlyti Šiaulių apskrities viršininko administracijai ir Kultūros paveldo departamentui užtikrinti, kad Šiaulių apskrities bendrajame plane bei atitinkamuose savivaldybių bendruosiuose planuose būtų pažymėti visi Šiaulių apskrities kultūros paveldo objektai, nustatyti jų apsaugos bei tausojamojo panaudojimo ir integravimo į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą sprendiniai.
8. Siūlyti Pakruojo rajono savivaldybei ir VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai paspartinti projektų „Pakruojo dvaro sodybos pritaikymo turizmo reikmėms“ (projekto Nr. BPD04-ERPF-3.4.3-01-05/0439) ir „Pakruojo dvaro sodybos dalies pastatų ir jos teritorijoje esančios Kruojos upės pritaikymas viešiesiems turizmo poreikiams“ (projekto Nr. BPD2004- ERPF-3.4.3-04-06/0022), finansuojamų iš Europos regioninės plėtros fondo, Lietuvos Respublikos ir Pakruojo rajono savivaldybės įgyvendinimo eigą.
9. Rekomenduoti Šiaulių miesto savivaldybei ir Kultūros paveldo departamentui:
9.1. nepritarti Didžiadvario dvaro sodybos ir Lieporių senovės gyvenvietės teritorijų bei Žuvininkų piliakalnio, vadinamo Salduvės kalnu, teritorijos ir apsaugos zonos dalies, esančios Šiaulių miesto teritorijoje, užstatymui naujais statiniais;
10. Rekomenduoti Šiaulių rajono savivaldybei ir Kultūros paveldo departamentui:
10.2. išsaugoti autentišką Jurgaičių piliakalnio, vadinamo Kryžių kalnu, aplinką, ieškoti efektyvesnių būdų tinkamam eksponavimui ir jo sakralios erdvės išsaugojimui, aplinkos komercializacijos mažinimui, srautų nukreipimo bei jų ribojimo problemų sprendimui; ieškoti galimybių piliakalnį ir gyvenvietę tirti archeologijos mokslo metodais;
11. Siūlyti Šiaulių apskrities viršininko administracijai ir savivaldybėms bei Kultūros paveldo departamentui:
11.1. skatinti privačias paveldosaugos, tausojamosios paveldonaudos, kultūros paveldo pritaikymo kultūriniam bei kaimo turizmui iniciatyvas;
11.2. užtikrinti kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo sprendinių integravimą į rengiamus savivaldybių bendruosius planus bei kitus teritorijų planavimo dokumentus;
11.3. veikiančioms kapinėms archeologinių objektų teritorijose suteikti neveikiančių kapinių statusą;
12. Rekomenduoti Šiaulių apskrities savivaldybėms ir Kultūros paveldo departamentui:
12.1. užtikrinti, kad remiamose ES lėšomis kultūros paveldo pritaikymo kultūriniam turizmui programose būtų numatyta lėšų kultūros paveldo objektų tyrimams, konservavimui ir restauravimui;
12.2. tęsti kraštovaizdžio formavimo kirtimus piliakalniuose, vadovaujantis nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos ir priežiūros reikalavimais, atskleidžiant ir išryškinant juos kaip kultūros vertybes – apylinkių kraštovaizdžio tapatumo formantes ir dominantes;
12.3. imtis griežtesnių priemonių, įgyvendinant teisės aktų reikalavimus dėl neūkiškai laikomų nekilnojamųjų kultūros vertybių ar jų dalių išpirkimo, nuosavybės įteisinimo, sudaryti finansines šios veiklos įgyvendinimo galimybes:
12.3.1. Pakruojo rajono savivaldybei, siekiant užtikrinti tinkamą medinės sinagogos Pakruojyje disponavimą ir pašalinti avarijos grėsmę, siūlome inicijuoti šios neūkiškai laikomos kultūros vertybės nuosavybės įteisinimo procesą;
13. Siūlyti visoms Lietuvos Respublikos savivaldybėms įgyvendinti Vietos savivaldos ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymus:
13.1. formuoti savivaldybių paminklosaugos padalinius, tiesiogiai atskaitingus savivaldybių administracijos direktoriui, sudaryti sistemingo jų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sąlygas;
13.2. steigti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybas, o kur jos įsteigtos, inicijuoti vertingų ir reikšmingų kultūros paveldo objektų skelbimą saugomais;
13.3. efektyviau panaudoti kultūros paveldo tvarkybai ir jo pritaikymui kultūriniam turizmui skirtas lėšas;
13.4. aktyviau naudotis projektų finansavimo galimybėmis, ieškant lėšų saugomų kultūros paveldo objektų ir vietovių istoriniams urbanistiniams bei archeologiniams tyrimams. Tuo tikslu kooperuotis su mokslo ir kultūros institucijomis, rengiant bei teikiant bendras paraiškas ES ar nacionaliniams fondams bendriems tyrimo darbų projektams įgyvendinti.