LIETUVOS BANKO VALDYBOS

NUTARIMAS

 

DĖL vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų mokėjimo įstaigoms

 

2009 m. gruodžio 30 d. Nr. 247

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 153-6887) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 4 dalimi ir 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos banko valdyba nutaria:

Patvirtinti:

1. Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimus mokėjimo įstaigoms (pridedami);

2. Mokėjimo įstaigos gautų lėšų apsaugos reikalavimų vykdymo ataskaitos 5004 formą (pridedama).

 

 

 

Valdybos pirmininkas                                                    Reinoldijus Šarkinas

 

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2009 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 247

 

VIDAUS KONTROLĖS, RIZIKOS VALDYMO IR GAUTŲ LĖŠŲ APSAUGOS REIKALAVIMAI MOKĖJIMO ĮSTAIGOMS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimai mokėjimo įstaigoms (toliau – Reikalavimai) nustato pagrindinius vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir mokėjimo paslaugų vartotojų arba iš kitų mokėjimo paslaugų teikėjų gautų lėšų apsaugos reikalavimus, kuriuos mokėjimo įstaiga turi vykdyti, kad jos veikla būtų stabili, patikima ir saugi.

2. Šie Reikalavimai taikomi mokėjimo įstaigoms, turinčioms Lietuvos banko išduotą licenciją, jų filialams ir tarpininkams (toliau – mokėjimo įstaigoms).

3. Šiame dokumente vartojamos sąvokos:

Atsiskaitymų rizika – tikimybė patirti nuostolių dėl to, kad atsiskaitymas nebus įvykdytas taip, kaip numatyta sutartyje.

Likvidumo rizika – tikimybė, kad dėl lėšų trūkumo mokėjimo įstaigos įsipareigojimams vykdyti teks parduoti kitą mokėjimo įstaigos turtą arba pritraukti papildomas lėšas nepalankiomis rinkos sąlygomis ir dėl to patirti nuostolių.

Operacinė rizika – tikimybė patirti nuostolių dėl žmonių, sistemų, netinkamų ar nepavykusių vidaus procesų arba dėl išorės įvykių įtakos, įskaitant teisinę riziką.

Rinkos rizika – tikimybė, kad rinkos kintamųjų – palūkanų normos, valiutos kurso, nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių – kainos pasikeis taip, jog mokėjimo įstaiga dėl sudaryto sandorio patirs nuostolių.

Sandorio šalies kredito rizika – tikimybė patirti nuostolių dėl to, kad sandorio šalis ateityje nesugebės įvykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų.

Kitos šiuose Reikalavimuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Mokėjimo įstaigų įstatyme.

 

II. VIDAUS KONTROLĖS IR RIZIKOS VALDYMO SISTEMA

 

4. Vidaus kontrolė – tai nenutrūkstamas procesas, kurio metu ir kuriam darydami įtaką mokėjimo įstaigos vadovai ir kiti darbuotojai užtikrina, kad:

4.1. finansinė ir kita informacija, naudojama tiek mokėjimo įstaigos viduje, tiek priežiūros tikslais arba trečiųjų asmenų, bus patikima, tinkama ir pateikiama laiku;

4.2. mokėjimo įstaigos veikla atitiks įstatymus, Lietuvos banko ir kitus teisės aktus, mokėjimo įstaigos strategiją.

5. Vidaus kontrolę mokėjimo įstaigoje turi užtikrinti patikima ir tinkamai veikianti vidaus kontrolės sistema. Mokėjimo įstaigos veiklos vidaus kontrolės sistemą turi sudaryti:

5.1. leidžianti užtikrinti funkcijų atskyrimą ir vertikalius bei horizontalius atsakomybės ryšius organizacinė struktūra;

5.2. leidžianti laiku priimti sprendimus vidaus informacinė sistema ir vadovų informavimo sistema;

5.3. tinkama personalo atsakomybė ir kompetencija;

5.4. dviguba veiklos procedūrų vidaus kontrolė;

5.5. veiksminga rizikos kontrolė ir rizikos valdymas;

5.6. tinkamos vidaus kontrolės procedūros;

5.7. reguliarus vidaus kontrolės sistemos vertinimas ir rastų trūkumų šalinimas.

6. Mokėjimo įstaigos vidaus kontrolė turi būti organizuota vadovaujantis šiais pagrindiniais reikalavimais:

6.1. mokėjimo įstaigos vadovai turi pažinti ir išmanyti visas reikšmingas, su mokėjimo įstaigos veikla susijusias rizikos rūšis, nustatyti mokėjimo įstaigai priimtiną rizikos mastą;

6.2. mokėjimo įstaigos vadovai turi užtikrinti tinkamas procedūras, reikalingas vidaus kontrolei, ir reguliarią jų peržiūrą;

6.3. mokėjimo įstaigos vadovai turi užtikrinti, kad imsis visų reikalingų priemonių rizikai nustatyti, įvertinti, stebėti, riboti ir kontroliuoti;

6.4. mokėjimo įstaigos vadovai turi užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tinkamą kvalifikaciją ir reputaciją, pakankamai patirties ir reikiamų įgūdžių savo pareigoms atlikti;

6.5. mokėjimo įstaigoje veikianti informavimo sistema turi būti tinkamai reglamentuota (turi būti mokėjimo įstaigos vadovams teikiamos informacijos registras, nurodyti atsakingi asmenys, teikimo periodiškumas);

6.6. mokėjimo įstaigos rizikos vertinimas turi apimti visas rizikos rūšis (atsiskaitymų, likvidumo, operacinę, rinkos, sandorio šalies kredito rizika ir kt.), su kuriomis susiduria mokėjimo įstaiga;

6.7. vidaus kontrolės sistema turi užtikrinti tinkamą kontrolės struktūrą, nustatytas kontrolės procedūras kiekvienu valdymo lygiu. Kontrolės procedūros turėtų apimti: ataskaitas vadovams, mokėjimo įstaigos struktūrinių padalinių veiklos kontrolę, mokėjimo įstaigos turto apsaugą, vadovų informavimą, duomenų tikrinimą ir lyginimą;

6.8. mokėjimo įstaigos vadovai turi užtikrinti, kad būtų atskirtos mokėjimo operacijų vykdymo, rizikos vertinimo ir apskaitos funkcijos;

6.9. mokėjimo įstaigoje turi veikti patikima informacinių technologijų sistema. Turi būti užtikrinta saugi ir nenutrūkstama šios sistemos, ypač susijusios su duomenų kaupimu, apdorojimu ir naudojimu, veikla, parengtas jos veiklos tęstinumo planas ir pasiruošta įvairiems ypatingiems atvejams;

6.10. vidaus kontrolės sistema turi garantuoti patikimos ir tinkamos vidaus bei išorės informacijos pateikimą laiku ir tinkama forma;

6.11. mokėjimo įstaigos darbuotojai, vykdydami savo pareigas, apie vidaus kontrolės sistemos trūkumus, netinkamai valdomą riziką, su kuria susiduria mokėjimo įstaiga, arba pažeidimus turi nedelsdami pranešti mokėjimo įstaigos vadovams.

7. Mokėjimo įstaigos rizikos valdymo procesas turi būti nepertraukiamas ir apimti visus rizikos valdymo ciklo etapus: rizikos nustatymą, vertinimą, stebėjimą, jos ribojimą ir kontrolę.

8. Mokėjimo įstaigoje turi būti įdiegta veiksminga rizikos valdymo sistema, apimanti visų rizikos rūšių (atsiskaitymų, likvidumo, operacinės, rinkos, sandorio šalies kredito rizikos ir kt.) valdymo strategiją, limitų sistemą, kitas rizikos valdymo priemones ir procedūras, taip pat rizikos valdymo vidaus kontrolę.

9. Mokėjimo įstaiga turi užtikrinti tinkamą rizikos, kuri gali atsirasti dėl mokėjimo įstaigos investuojamų mokėjimo paslaugų vartotojų arba iš kitų mokėjimo paslaugų teikėjų gautų lėšų, valdymą:

9.1. turi būti vertinama ir stebima investuojamų lėšų rinkos rizika, ypatingą dėmesį skiriant užsienio valiutos kurso (skaičiuojamos atviros užsienio valiutų pozicijos) ir palūkanų normos rizikai;

9.2. turi būti vertinama investuojamų lėšų koncentracijos pagal konkrečias koncentracijos rūšis rizika.

10. Mokėjimo įstaigos rizikos valdymą reglamentuojantys dokumentai turi atitikti mokėjimo įstaigos veiklos pobūdį ir sudėtingumą.

11. Galutinė atsakomybė už mokėjimo įstaigos tarpininko tinkamos vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemos funkcionavimą visuomet tenka mokėjimo įstaigai.

 

III. VEIKLOS FUNKCIJŲ PERDAVIMAS KITIEMS ASMENIMS

 

12. Mokėjimo įstaigos sprendimas, kad pati neteiks tam tikrų mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų ir perduos jas kitiems asmenims, nesumažina mokėjimo įstaigos atsakomybės už tinkamą funkcijų, susijusių su mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimu, vykdymą, vidaus kontrolės proceso organizavimą ir visapusišką prisiimamos rizikos valdymą. Mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimas kitiems asmenims turi būti vykdomas laikantis šių principų:

12.1. mokėjimo įstaigos vadovai yra tiesiogiai atsakingi už tinkamą rizikos, susijusios su mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimu, valdymą ir kontrolę;

12.2. dėl mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo neturi būti apribota mokėjimo įstaigos vadovų atsakomybė už funkcijų, nustatytų atitinkamuose Lietuvos Respublikos įstatymuose, vykdymą;

12.3. mokėjimo įstaiga, priimdama sprendimą dėl mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims, turi užtikrinti stabilią, patikimą ir saugią mokėjimo įstaigos veiklą bei nepažeisti Lietuvos banko galimybių vykdyti priežiūros funkcijas tokiu pat mastu kaip ir tuo atveju, jeigu šias funkcijas ir toliau vykdytų pati mokėjimo įstaiga.

13. Mokėjimo įstaiga turi pateikti Lietuvos bankui visą būtiną informaciją, susijusią su mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimu kitiems asmenims, ir prireikus užtikrinti prieigą prie kitų asmenų, kuriems perduotas mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų vykdymas, duomenų bazių, sudaryti galimybę susipažinti su jų išorės audito rezultatais ir atlikti kitus būtinus veiksmus, susijusius su priežiūros funkcijų vykdymu tokiu pat mastu kaip ir tuo atveju, jeigu šias funkcijas ir toliau vykdytų pati mokėjimo įstaiga.

14. Mokėjimo įstaiga, priimdama sprendimus dėl svarbių mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims, turi ypač atidžiai įvertinti tokį sprendimą ir laikytis Mokėjimo įstaigų įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų.

15. Prieš priimdama sprendimą dėl mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo, mokėjimo įstaiga privalo:

15.1. įsitikinti, kad kitas asmuo, kuriam numatoma perduoti veiklos funkcijų vykdymą, yra finansiškai stabilus ir patikimas, turi tinkamą kompetenciją, išteklių ir patirties teikiant atitinkamas paslaugas, taip pat įvertinti jo pajėgumą ir taip užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą ateityje;

15.2. visapusiškai įvertinti, kaip toks sprendimas paveiks mokėjimo įstaigos sugebėjimą laiku ir nenutrūkstamai vykdyti savo įsipareigojimus, su kokia nauja rizika gali susidurti mokėjimo įstaiga ir kokių priemonių ji imsis, siekdama sumažinti riziką iki priimtino lygio;

15.3. įsitikinti, kad mokėjimo įstaigos vidaus kontrolės sistema ir toliau bus pajėgi tinkamai stebėti, vertinti ir kontroliuoti rizikos valdymo procesą.

16. Su mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimu kitiems asmenims susijusios rizikos valdymas mokėjimo įstaigoje turi būti vykdomas vadovaujantis mokėjimo įstaigos vadovų patvirtintomis mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo procedūromis, kurios turi būti reguliariai peržiūrimos ir atnaujinamos.

17. Mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims procedūroms taikomi šie reikalavimai:

17.1. procedūros turi apimti visas kitiems asmenims perduotas mokėjimo įstaigos veiklos funkcijas ir proporcingas prisiimamai rizikai rizikos valdymo priemones;

17.2. tuo atveju, kai mokėjimo įstaiga numato perduoti svarbias mokėjimo įstaigos veiklos funkcijas, turi būti atsižvelgta į šio sprendimo poveikio analizės rezultatus;

17.3. procedūrose turi būti nurodyta, kurie mokėjimo įstaigos padaliniai (arba darbuotojai) stebi ir kontroliuoja kiekvienos mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims sutarties vykdymą;

17.4. procedūrose turi būti aptartas sprendimo sudaryti naują arba pakeisti galiojančią mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims sutartį priėmimas, išankstinis kitų asmenų tinkamumo vertinimas, mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims sandorio parengimas, jo įgyvendinimas, stebėjimas, kontrolė ir pabaiga, įskaitant veiklos tęstinumo planavimą ir aiškią pasitraukimo strategiją, ir veiksmų nenumatytais atvejais planavimas.

18. Sudarius sandorį, mokėjimo įstaiga turi nuolat stebėti kito asmens, kuriam perduotas jos veiklos funkcijų vykdymas, veiklą.

19. Visi mokėjimo įstaigos sandoriai dėl mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims turi būti grindžiami tiksliai suformuluotų, išsamių rašytinių sutarčių pagrindu, kuriose, be kita ko, turi būti:

19.1. aiškiai apibrėžta, kokios mokėjimo įstaigos veiklos funkcijos yra perduodamos kitiems asmenims ir kokie kokybiniai reikalavimai taikomi paslaugų teikimui, taip pat aiškiai nustatyta šalių atsakomybė;

19.2. numatytas kito asmens, kuriam perduotas mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų vykdymas, įsipareigojimas iš anksto informuoti mokėjimo įstaigą apie numatomus pertvarkymus, kurie gali neigiamai paveikti jo sugebėjimą vykdyti įsipareigojimus mokėjimo įstaigai;

19.3. numatyta mokėjimo įstaigos teisė nutraukti sandorį su kitu asmeniu, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, jei to reikalauja Lietuvos bankas, jei asmuo nevykdo savo įsipareigojimų arba tampa nemokus;

19.4. numatytas kito asmens, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, įsipareigojimas pateikti mokėjimo įstaigai būtiną informaciją, reikalingą mokėjimo įstaigos rizikos valdymo procesui užtikrinti;

19.5. nustatyti perduodamų duomenų konfidencialumo išsaugojimo reikalavimai;

19.6. numatyta mokėjimo įstaigos teisė reguliariai atlikti asmens, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, patikrinimą;

19.7. jeigu kitas asmuo, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, yra sudaręs arba ketina sudaryti sandorį su trečiaisiais asmenimis, mokėjimo įstaigos sandoryje su kitu asmeniu, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, turi būti užtikrinta mokėjimo įstaigos teisė gauti informaciją iš trečiųjų asmenų.

20. Likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki sandorio dėl veiklos funkcijų perdavimo kitam asmeniui sudarymo (įsigaliojimo), mokėjimo įstaiga privalo apie tai raštu informuoti Lietuvos banką, nurodydama, kokių veiklos funkcijų numatoma nevykdyti, kuriam asmeniui jos bus perduotos (nurodyti asmens pavadinimą (vardą, pavardę), buveinės adresą (gyvenamąją vietą), veiklos pobūdį, patirtį, užimamą padėtį rinkoje), taip pat pateikti sandorio dėl mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo kitam asmeniui projektą ir informaciją apie tai, kaip perduodamos veiklos funkcijos bus įtraukiamos į mokėjimo įstaigos vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemą.

21. Jei mokėjimo įstaigos pateiktos informacijos nepakanka, kad būtų galima įvertinti mokėjimo įstaigos prisiimamos rizikos mastą, Lietuvos bankas gali reikalauti, kad mokėjimo įstaiga pateiktų papildomos informacijos.

22. Jei Lietuvos bankas per 1 mėnesį nuo šių Reikalavimų 20 punkte nurodyto pranešimo ir informacijos gavimo, o jei vadovaujantis šių Reikalavimų 21 punktu pareikalaujama pateikti papildomos informacijos, – per 1 mėnesį nuo papildomos informacijos gavimo, įvertina mokėjimo įstaigos sprendimą dėl mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo kitam asmeniui ir informuoja mokėjimo įstaigą, jei priimami šių Reikalavimų 24 punkte nurodyti sprendimai.

23. Mokėjimo įstaigos pateiktos informacijos pagrindu, atsižvelgdamas į numatomų perduoti mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų pobūdį ir kompleksiškumą, kito asmens, kuriam planuojamos perduoti veiklos funkcijos, patirtį, užimamą padėtį rinkoje ir kt., Lietuvos bankas vertina, kaip numatomas mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo sandoris atitinka šių Reikalavimų nuostatas, ar jis galėtų neigiamai paveikti mokėjimo įstaigos vidaus kontrolę, rizikos valdymo sistemą ir Lietuvos banko galimybes vykdyti mokėjimo įstaigos priežiūrą.

24. Jei nustatoma, kad numatomas mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo kitam asmeniui sandoris neatitinka šių Reikalavimų nuostatų arba yra kiti įstatymais nustatyti pagrindai, Lietuvos bankas, vadovaudamasis Mokėjimo įstaigų įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, gali nurodyti mokėjimo įstaigai nesudaryti sandorio dėl mokėjimo įstaigos veiklos funkcijų perdavimo kitam asmeniui, pašalinti teisės aktų pažeidimus, sumažinti tokio sandorio apimtis arba atlikti kitus veiksmus (pvz., sudarant sandorį, atsižvelgti į Lietuvos banko nustatytas sąlygas, numatyti alternatyvias rizikos mažinimo priemones ir kt.).

 

IV. MOKĖJIMO PASLAUGŲ VARTOTOJŲ AR IŠ KITŲ MOKĖJIMO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ GAUTŲ LĖŠŲ APSAUGOS REIKALAVIMAI

 

25. Mokėjimo įstaiga privalo apsaugoti iš mokėjimo paslaugų vartotojų arba iš kitų mokėjimo paslaugų teikėjų gautas lėšas mokėjimo operacijoms vykdyti vienu iš Mokėjimo įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų.

26. Mokėjimo įstaigos saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą gali sudaryti:

26.1. grynieji pinigai ir jų ekvivalentai;

26.2. skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitų valstybių narių vyriausybės, valstybių narių centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba valstybių narių regioninės ar vietos valdžios, institucijos ir įmonės, kurioms yra nustatytas ne žemesnis, negu nurodyta šių Reikalavimų priede, vertybinių popierių investicinis reitingas arba panašus reitingas pinigų rinkoje ir nėra informacijos apie jokius žemesnius (neinvesticinius) reitingus. Be to, minėtais skolos vertybiniais popieriais turi būti prekiaujama aktyvioje rinkoje, informacija apie jų kainas turi būti reguliariai prieinama visuomenei ir šios kainos turi atspindėti faktinius bei reguliariai besikartojančius rinkos sandorius tarp nesusijusių šalių;

26.3. terminuotieji indėliai iki vienerių metų, laikomi Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose (įskaitant užsienio valstybių kredito įstaigų filialus, veikiančius Lietuvos Respublikoje) arba kitose valstybėse narėse įsteigtose kredito įstaigose (įskaitant užsienio valstybių kredito įstaigų filialus, veikiančius kitose valstybėse narėse);

26.4. suderintojo kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto, investuojančio tik į 26.1–26.3 punktuose nurodytą turtą, vertybiniai popieriai.

27. Mokėjimo įstaiga negali investuoti į skolos vertybinius popierius, kurie yra išleisti juridinių asmenų, priklausančių tai pačiai kaip ir mokėjimo įstaiga grupei.

28. Mokėjimo įstaiga, pasirinkusi savo vartotojų arba iš kitų paslaugų teikėjų gautas lėšas apsaugoti draudimo sutartimi, garantija arba laidavimo raštu, gali sudaryti sutartis tik su Lietuvos Respublikos draudimo bendrove arba kredito įstaiga (įskaitant užsienio valstybės draudimo bendrovės ar kredito įstaigos filialą, veikiantį Lietuvos Respublikoje) ir/ar kitos valstybės narės draudimo bendrove arba kredito įstaiga (įskaitant užsienio valstybės draudimo bendrovės ar kredito įstaigos filialą, veikiantį kitoje valstybėje narėje), nepriklausančia tai pačiai kaip ir mokėjimo įstaiga grupei.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

29. Mokėjimo įstaigos Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui per 10 darbo dienų ketvirčiui pasibaigus privalo pateikti Mokėjimo įstaigos apsaugos reikalavimų vykdymo ataskaitą (5004 forma).

30. Reikalavimai vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemai taikomi proporcingai mokėjimo įstaigos veiklai, t. y. atsižvelgus į mokėjimo įstaigos veiklos mastą ir pobūdį.

 

_________________

 

Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir

apsaugos reikalavimų

priedas

 

MAŽIAUSI REIKALAUJAMI INVESTICIJŲ REITINGAI

 

 

Mažiausi reikalaujami investicijų reitingai

Ilgalaikiai reitingai

Trumpalaikiai reitingai

Moody’s Investors Service

Baa3

P3

Standard & Poor’s

BBB-

A3

Fitch Ratings

BBB-

F-3

Thomson Bank Watch

BBB-

TBW3

 

_________________

 

5004 forma patvirtinta

Lietuvos banko valdybos

2009 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 247

 

______________________________________________________

(mokėjimo įstaigos pavadinimas)

 

______________________________________________________

(kodas, adresas, tel., faks.)

 

Lietuvos banko

Kredito įstaigų priežiūros departamentui

kodas

Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius

Pateikimo terminas                    per 10 d. d. ketvirčiui pasibaigus

 

Periodiškumas                           kas ketvirtį

 

MOKĖJIMO ĮSTAIGOS GAUTŲ LĖŠŲ APSAUGOS REIKALAVIMŲ VYKDYMO ATASKAITA

 

____________________________ Nr. _____________

(data)

 

tūkst. Lt

Eil. nr.

Straipsniai

Suma

1.

MOKĖJIMO PASLAUGŲ VARTOTOJŲ IR KITŲ MOKĖJIMO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ LĖŠOS

 

1.1.

LAIKOMOS KREDITO ĮSTAIGOJE ATIDARYTOJE SĄSKAITOJE

 

1.2.

INVESTUOTOS Į SAUGŲ, LIKVIDŲ IR MAŽOS RIZIKOS TURTĄ

 

1.2.1.

Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai

 

1.2.2.

Skolos vertybiniai popieriai

 

1.2.3.

Terminuotieji indėliai kredito įstaigose

 

1.2.4.

Suderintojo kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto, investuojančio tik į 1.2.1–1.2.3 punktuose nurodytą turtą, vertybiniai popieriai

 

1.3.

APSAUGOTOS DRAUDIMO SUTARTIMI

 

1.4.

APSAUGOTOS KREDITO ĮSTAIGOS IŠDUOTA GARANTIJA / LAIDAVIMO RAŠTU

 

1.5.

APSAUGOTOS DRAUDIMO BENDROVĖS IŠDUOTA GARANTIJA / LAIDAVIMO RAŠTU

 

 

IŠ VISO LĖŠŲ (1.1–1.5 punktuose)

 

2.

ĮSISKOLINIMAI MOKĖJIMO PASLAUGŲ VARTOTOJAMS IR KITIEMS MOKĖJIMO PASLAUGŲ TEIKĖJAMS

 

 

 

(Vadovo pareigų pavadinimas)

 

(Parašas)

 

(Vardas, pavardė)

 

 

 

 

 

Vyriausiasis buhalteris (buhalteris)

 

(Parašas)

 

(Vardas, pavardė)

 

 

 

 

 

(Vykdytojo vardas ir pavardė, telefonas)

 

 

 

_________________