LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1998 m. liepos 9 d. Nr. 851
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131) 29 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 879 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 74-1405);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 177 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios ir dalinio pakeitimo likvidavus Visuomenės informavimo priemonių valdybą prie Teisingumo ministerijos“ (Žin., 1997, Nr. 20-462) 2 punktą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau vadinama – Teisingumo ministerija, ministerija) yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija.
Teisingumo ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos teisingumo srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
2. Teisingumo ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, taip pat šiais nuostatais.
3. Teisingumo ministerija yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu.
TEISINGUMO MINISTERIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
5. Svarbiausieji Teisingumo ministerijos uždaviniai yra:
5.1. tirti Lietuvos Respublikos įstatymų leidybos problemas, dalyvauti kuriant šių įstatymų sistemą, pagal savo kompetenciją dalyvauti nacionalinės teisės harmonizavimo su Europos Sąjungos teisės aktais procese;
5.2. rengti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, teikti dėl jų juridines išvadas;
5.3. sisteminti ir kodifikuoti Lietuvos Respublikos įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus bei kitus teisės aktus;
5.4. organizuoti teisėtyrą ir teisinę informatiką Lietuvos Respublikoje, kurti kompiuterines teisinės informacijos sistemas;
5.5. užtikrinti apylinkių teismų ir jų hipotekos skyrių, apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio teismo veiklą, laikantis įstatymo nustatytų teismų veiklos bei teisėjų ir teismų nepriklausomumo principų;
5.9. organizuoti ministerijos, apylinkių teismų ir jų hipotekos skyrių, apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio teismo, ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų darbuotojų profesinį mokymą;
6. Teisingumo ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius:
6.1. rengia Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu ir savo iniciatyva Lietuvos Respublikos kodeksų, kitų įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus, padeda kartu su kitomis valstybės ir visuomeninėmis institucijomis rengti Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus;
6.2. analizuoja Lietuvos Respublikos įstatymus žmogaus teisių ir laisvių klausimais, informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir jos pavedimu tarptautines organizacijas apie Lietuvoje galiojančius įstatymus žmogaus teisių ir laisvių klausimais;
6.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka teikia juridines išvadas dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektų;
6.4. sistemina bei kodifikuoja Lietuvos Respublikos įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, rengia pasiūlymus dėl jų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios;
6.5. rengia ir leidžia Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų rinkinius (tarp jų Lietuvos Respublikos įstatymų sąvadą), leidžia Lietuvos Respublikos kodeksus;
6.7. tiria teisės realizavimo problemas, rengia rekomendacijas, kaip ją tobulinti, tiria viešąją nuomonę teisės ir teisingumo klausimais;
6.9. parenka apylinkių, apygardų teismų ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų, šių teismų pirmininkų kandidatūras ir nustatytąja tvarka teikia juos skirti;
6.10. rengia ir įgyvendina priemones apylinkių, apygardų teismų ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų ir teismų nepriklausomumui užtikrinti;
6.11. nustatytąja tvarka tikrina ir revizuoja apylinkių, apygardų teismų ir Lietuvos apeliacinio teismo ūkinę ir finansinę veiklą;
6.12. nustatytąja tvarka kontroliuoja teismų ir teisėjų, išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, administracinę veiklą;
6.15. įgyvendina priemones notarinei praktikai suvienodinti, analizuoja notarinių veiksmų ir notarų pajamų už atliktus notarinius veiksmus statistiką, atlieka kitokią notarų biurų darbo kontrolę (išskyrus Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus), koordinuoja notarų kvalifikacijos kėlimą;
6.16. teikia metodinę pagalbą civilinės metrikacijos įstaigoms, duoda leidimus pakeisti vardą, pavardę ar tėvo vardą, anuliuoti atkurtus civilinės būklės aktų įrašus atsiradus pirminiams įrašams, aprūpina civilinės metrikacijos įstaigas civilinės būklės aktų registravimo liudijimų ir aktų įrašų blankais, kontroliuoja, kad jie būtų tinkamai apskaitomi ir naudojami, organizuoja civilinės metrikacijos įstaigų darbuotojų tobulinimąsi;
6.17. organizuoja mokslo tiriamąjį darbą kriminologijos, kriminalistikos ir teismo ekspertizės srityje, kartu su mokslo įstaigomis ir atitinkamomis ministerijomis bei įstaigomis organizuoja mokslines konferencijas ir pasitarimus teisės mokslo ugdymo klausimais;
6.18. registruoja politines partijas, politines organizacijas, labdaros organizacijas ir labdaros fondus, profesinių sąjungų, religinių bendruomenių ir bendrijų, visuomeninių organizacijų įstatus (statutus), nustatytąja tvarka nagrinėja jų veiklos sustabdymo ar nutraukimo klausimus, pareikštine tvarka registruoja kolektyvinius susitarimus ir komercinius arbitražus;
6.19. pagal savo kompetenciją nustatytąja tvarka palaiko tarptautinius teisinius ryšius, organizuoja tarptautinių dvišalių teisinės pagalbos sutarčių sudarymą, prisijungimą prie daugiašalių tarptautinių sutarčių ir šių tarptautinių sutarčių vykdymą;
6.20. organizacinėmis ir materialinėmis priemonėmis užtikrina Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos žmogaus teisių komisijoje ir Europos žmogaus teisių teisme darbą;
6.22. organizuoja teismų susižinojimą su užsienio teismais ir kitomis užsienio įstaigomis, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai arba sudarytos su kitomis valstybėmis tarptautinės sutartys nenumato kitaip;
6.23. rūpinasi ministerijos, apylinkių teismų ir jų hipotekos skyrių, apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio teismo, ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų darbuotojų profesiniu ugdymu, mokymo programų, kvalifikacinių egzaminų programų rengimu;
6.24. rengia ministerijos ir jos įsteigtų įstaigų, apylinkių teismų ir jų hipotekos skyrių, apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio teismo biudžetą, vykdo šių įstaigų finansavimą;
6.25. organizuoja ir kontroliuoja apylinkių teismų ir jų hipotekos skyrių, apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio teismo, ministerijos įsteigtų įstaigų buhalterinę apskaitą bei atskaitomybę, sudaro suvestinę ministerijos ir šių įstaigų biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo apyskaitą;
6.26. nustato apylinkių teismų hipotekos skyrių ūkinės ir finansinės veiklos priežiūros bei kontrolės vykdymo tvarką;
6.28. atstovauja valstybei civilinėse bylose dėl žalos, atsiradusios registruojant įkeitimus ir tvarkant vietinį hipotekos registrą, atlyginimo fiziniams ir juridiniams asmenims ir dėl žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo;
6.29. nagrinėja gyventojų pareiškimus, skundus bei pasiūlymus dėl notarų, advokatų bei ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų veiklos;
TEISINGUMO MINISTERIJOS TEISĖS
7. Teisingumo ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę:
7.1. gauti iš ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų išvadas dėl ministerijos rengiamų Lietuvos Respublikos kodeksų, kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų dokumentų projektų, taip pat išvadas dėl politinių partijų, politinių organizacijų, labdaros organizacijų ir labdaros fondų, profesinių sąjungų, religinių bendruomenių ir bendrijų, visuomeninių organizacijų įstatų (statutų) bei dėl jų veiklos sustabdymo ar nutraukimo;
7.2. sudaryti iš ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų, kitų įstaigų bei organizacijų atstovų bei specialistų, susitarus su jų vadovais, komisijas (darbo grupes), turinčias parengti Lietuvos Respublikos kodeksų, kitų įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus, kai kurias Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado dalis, tarptautinių teisinės pagalbos ir teisinio bendradarbiavimo sutarčių projektus, ir nagrinėti kitus ministerijos kompetencijos klausimus;
7.3. pasitelkti ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų, kitų įstaigų bei organizacijų atstovus bei specialistus, susitarus su jų vadovais, svarstyti Lietuvos Respublikos kodeksų, kitų įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus, kai kurias Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado dalis;
TEISINGUMO MINISTERIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
9. Teisingumo ministerijai vadovauja ministras, kurį pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu.
Teisingumo ministrą gali laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys. Pavaduojantis ministras nevykdo funkcijų, numatytų šių nuostatų 11.7, 11.9, 11.11–11.16 ir 11.18–11.20 punktuose.
10. Teisingumo ministras, vadovaudamas jam pavestai teisingumo valdymo sričiai, yra atsakingas Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.
11. Teisingumo ministras:
11.1. sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais;
11.2. užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą;
11.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
11.5. leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai ir kiti teisės aktai registruojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Įsakymus ir kitus teisės aktus pasirašo ministras. Prireikus leidžia kartu su kitais ministrais bendrus įsakymus arba įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus;
11.6. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ministerijos veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa bei jos įgyvendinimo priemonės, ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;
11.7. teikia Ministrui Pirmininkui pasiūlymus dėl viceministrų skaičiaus nustatymo, viceministrų skyrimo pareigoms ir atleidimo iš pareigų, drausminių nuobaudų jiems skyrimo ar jų skatinimo;
11.8. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei departamentų, tarnybų ar inspekcijų prie ministerijos nuostatų projektus;
11.9. ministerijos sekretoriaus teikimu tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir etatų sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų;
11.10. tvirtina ministerijos administracijos padalinių, kitų jos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų bei valstybės įmonių nuostatus (įstatus);
11.11. skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų ministro politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus (išskyrus viceministrus), ministerijos sekretorių – aukščiausiąjį ministerijos karjeros pareigūną, įstaigų prie ministerijos, taip pat ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų bei valstybės įmonių vadovus (ministerijos sekretoriaus teikimu); savo iniciatyva atleidžia iš pareigų ministro politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus bei kitus ministro skiriamus pareigūnus, pareiškęs nepasitikėjimą jais;
11.12. tvirtina periodiškai atnaujinamus ilgalaikius (iki 10 metų) ministerijos strateginius veiklos planus;
11.13. įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų numatytais atvejais teikia Ministrui Pirmininkui pasiūlymus dėl departamentų ir kitų įstaigų prie ministerijos vadovų skyrimo;
11.14. teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl teisėjų skaičiaus apylinkių, apygardų teismuose ir Lietuvos apeliaciniame teisme nustatymo, dėl apylinkių, apygardų teismų ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų ir apylinkių, apygardų teismų pirmininkų bei Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko skyrimo ir atleidimo;
11.15. nustato teisėjų skaičių apygardų teismų ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinių ir baudžiamųjų bylų skyriuose;
11.16. skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų apylinkių, apygardų teismų pirmininkų pavaduotojus ar skyrių pirmininkus, Lietuvos apeliacinio teismo skyrių pirmininkus, taip pat apylinkių teismų hipotekos skyrių hipotekos teisėjus;
11.17. iškelia drausmines bylas apylinkių, apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkams, jų pavaduotojams, skyrių pirmininkams ir kitiems teisėjams Teismų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus teikimu ar savo iniciatyva, taip pat notarams;
11.18. nustato apylinkės teismus, kuriuose steigiami hipotekos skyriai, ir šių skyrių veiklos teritoriją;
11.19. nustato notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją, įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia notarus;
11.20. nustato ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų vadovų tarnybinius atlyginimus, prireikus skiria jiems drausmines nuobaudas ar juos skatina;
12. Teisingumo ministras vadovauja ministerijos administracijos padaliniams tiesiogiai ar per viceministrus ir ministerijos sekretorių, o departamentams prie ministerijos, kitoms ministerijos įsteigtoms ar jai priskirtoms įstaigoms – per šių institucijų vadovus.
13. Viceministrai yra tiesiogiai atsakingi ministrui. Ministras nustato jų kompetenciją.
Viceministrai rūpinasi jiems ministro skirtais ministerijos darbo barais, per ministerijos sekretorių ir atitinkamus ministerijos administracijos padalinių vadovus koordinuoja ir užtikrina jų įgaliojimams priskirtose srityse ministro nustatytos politikos įgyvendinimą, teikia ministrui įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.
Viceministrai gali vadovauti departamentams prie ministerijos.
14. Teisingumo ministerija turi savo administraciją, kuriai vadovauja ministerijos sekretorius. Jis gali turėti ne daugiau kaip du pavaduotojus (sekretorius).
Teisingumo ministerijos administracija susideda iš departamentų, skyrių ir kitų padalinių.
Prie ministerijos gali būti įsteigti departamentai ir kitos įstaigos.
15. Teisingumo ministerijos sekretorius:
15.1. atsako už ministerijos vadybą, teisės aktų (projektų) rengimo organizavimą ir kokybę, organizuoja ir kontroliuoja visų ministerijos administracijos padalinių veiklą vadovaudamasis Vyriausybės programa ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar ministro patvirtintomis konkrečiomis priemonėmis šiai programai įgyvendinti;
15.4. organizuoja ministro įsakymų projektų rengimą, pagal savo kompetenciją leidžia vykdomojo pobūdžio potvarkius;
15.5. ministro pritarimu skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų savo pavaduotojus, ministerijos administracijos padalinių ir ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų vadovus, išskyrus skiriamus ministro, taip pat karjeros tarnautojus bei aptarnaujantįjį personalą;
15.6. teikia ministrui skirti pareigoms ir atleisti iš pareigų įstaigų prie ministerijos, taip pat ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų bei valstybės įmonių vadovus;
16. Teisingumo ministerijoje sudaroma kolegija – ministro patariamoji institucija. Ministras yra kolegijos pirmininkas, o jos nariai – viceministrai, ministerijos sekretorius. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukti ir ministerijos sekretoriaus pavaduotojai (sekretoriai) bei kiti ministerijos, kitų institucijų ir organizacijų atstovai. Į kolegijos posėdžius gali būti kviečiami kitų ministerijų, valstybės ir kitų institucijų bei organizacijų atstovai ir mokslininkai šių sutikimu.
Teisingumo ministerijos kolegijos narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia kolegijai svarstyti klausimus.