Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2010 m. gegužės 4 d. Nr. 517
Vilnius
Siekdama užtikrinti, kad Lietuvos Respublika tinkamai įgyvendintų 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 230, p. 6), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL 2009 L 248, p. 28), ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantį reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL 2009 L 248, p. 38), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo koncepciją (pridedama).
2. Pavesti Energetikos ministerijai, laikantis šiuo nutarimu patvirtintoje Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo koncepcijoje išdėstytų principų, iki 2010 m. liepos 1 d. parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
FINANSŲ MINISTRĖ,
PAVADUOJANTI MINISTRĄ PIRMININKĄ INGRIDA ŠIMONYTĖ
ENERGETIKOS MINISTRAS ARVYDAS SEKMOKAS
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 517
LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO KONCEPCIJA
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS
1. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo koncepcija (toliau – ši koncepcija) parengta siekiant įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 230, p. 6) (toliau – direktyva 2009/72/EB), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL 2009 L 248, p. 28), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantį reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL 2009 L 248, p. 38).
II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ BENDROJI CHARAKTERISTIKA
3. Įstatymo reguliavimo dalykas – elektros energijos gamintojų, paslaugų teikėjų, vartotojų ir valstybinį elektros energetikos sektoriaus reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę vykdančių institucijų tarpusavio santykiai elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo srityse.
4. Įstatymo pakeitimo tikslas – numatyti tokį teisinį reglamentavimą, kuris elektros energetikos sektoriaus veiklą padarytų našesnę ir konkurencingesnę; nustatyti svarbiausius valstybės energetikos politiką atitinkančius elektros energijos tiekimo saugumo, patikimumo ir sektoriaus darnaus vystymosi teisinius pagrindus. Kiti tikslai:
4.1. užtikrinti efektyvų elektros energijos perdavimo veiklos atskyrimą nuo gamybos, tiekimo ir skirstymo veiklų ir jų komercinių interesų – reorganizuoti sektoriuje veikiančias vertikaliai integruotas energetikos įmones;
4.2. išplėsti nacionalinės reguliavimo institucijos funkcijas, užtikrinti jos nepriklausomumą ir atliekamų elektros energetikos sektoriaus reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijų efektyvumą, nustatyti teisinius pagrindus Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai bendradarbiauti su Europos energetikos sektorių reguliuojančiomis institucijomis regioniniu ir Europos Sąjungos lygmeniu;
III. KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ TĄ PAČIĄ VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ SRITĮ, CHARAKTERISTIKA
5. Šiuo metu visuomeninius santykius, susijusius su elektros energijos gamyba, perdavimu, skirstymu ir tiekimu, reglamentuoja Įstatymas. Kiti teisės aktai šią visuomeninių santykių sritį reguliuoja tik iš dalies arba skirti Įstatymui įgyvendinti:
5.1. Nacionalinė energetikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), apibrėžia pagrindines valstybės nuostatas ir jų įgyvendinimo energetikos srityje kryptis iki 2025 metų, šias nuostatas ir kryptis visapusiškai derindama ekonomiškumo, energetinio saugumo, aplinkosaugos ir valdymo tobulinimo požiūriais su didėjančiais valstybės poreikiais ir naujausiais tarptautiniais reikalavimais; šioje strategijoje nustatyti energijos tiekimo strateginio patikimumo užtikrinimo sumažinus arba neutralizavus neigiamą priklausomybės nuo dominuojančio pirminės energijos tiekėjo įtaką būdai ir priemonės;
5.2. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224) reglamentuoja bendrą energetikos veiklą, energetikos plėtojimo ir valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą, tačiau pavienių energetikos sektorių veiklos, energetikos įmonių ir vartotojų santykių ypatumus nustato kiti norminiai teisės aktai;
5.3. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas (Žin., 2002, Nr. 103-4604; 2009, Nr. 93-3968) nustato, kurios elektros energetikos įmonės ir įrenginiai turi strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui, kurie iš jų nuosavybės teise privalo priklausyti valstybei, o kurių (ir kokiomis sąlygomis) kapitalo dalį gali turėti privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, sprendžiamąją galią palikus valstybei;
5.4. Lietuvos Respublikos kainų įstatymas (Žin., 1990, Nr. 22-542) nustato kainų sistemos, jų reguliavimo ir kontrolės pagrindus Lietuvos Respublikoje;
5.5. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 1985, Nr. 1‑1) nustato taisykles, susijusias su nuobaudų už pažeidimus skyrimu;
5.6. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 (Žin., 2002, Nr. 109-4819), reglamentuoja nacionalinės reguliavimo institucijos veiklą ir kompetenciją;
5.7. Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 (Žin., 2001, Nr. 104-3713; 2003, Nr. 48-2121), reglamentuoja elektros energijos perdavimo, skirstymo ir tiekimo, rinkos operatoriaus veiklos licencijų išdavimą, pakeitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą, taip pat nustato reikalavimus, kurių privalo laikytis elektros energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo ir rinkos operatoriaus veikla besiverčiančios įmonės, ir licencijuojamos veiklos sąlygas;
5.8. Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 (Žin., 2001, Nr. 104-3713; 2004, Nr. 9-228), nustato elektros energijos, gaminamos Lietuvos Respublikoje naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, gamybos ir pirkimo skatinimo bendruosius kriterijus, sąlygas ir reikalavimus;
5.9. elektros energijos importo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 (Žin., 2001, Nr. 104-3713), reglamentuoja elektros energijos importą į Lietuvos Respubliką;
5.10. Standartinių elektros energijos pirkimo– pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašas, patvirtintas energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 (Žin., 2010, Nr. 23-1092), reglamentuoja elektros energijos pirkimo– pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sudarymą, įsigaliojimą, nutraukimą, nustato elektros energijos tiekimo tvarką ir sąlygas, elektros energijos kainos nustatymo tvarką, buitinio vartotojo atsiskaitymo už elektros energiją tvarką, šalių teises, pareigas ir atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, skundų ar prašymų nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarką, sutarties galiojimo terminą, jos keitimo ar nutraukimo sąlygas ir tvarką;
5.11. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (Žin., 2010, Nr. 20-957), reglamentuoja elektros energijos vartotojų santykius su tiekėjais, skirstomųjų tinklų operatoriais ir perdavimo sistemos operatoriumi;
5.12. Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sąlygų aprašas, patvirtintas energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-246 (Žin., 2009, Nr. 149-6678), reglamentuoja operatorių, vartotojų ir gamintojų teises ir pareigas, jų tarpusavio santykius, prijungiant elektros įrenginius prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų);
5.13. Prekybos elektros energija taisyklės, patvirtintos energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-244 (Žin., 2009, Nr. 149-6677), reglamentuoja elektros energijos rinkos dalyvių tarpusavio santykius vykdant didmeninę prekybą elektros energija Lietuvos Respublikos teritorijoje;
5.14. Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės, patvirtintos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 (Žin., 2001, Nr. 110-4010), reglamentuoja leidimų verstis nelicencijuojama veikla elektros energetikos sektoriuje išdavimą ir galiojimo panaikinimą elektros energetikos įmonėms ir laisviesiems vartotojams;
5.15. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-215 (Žin., 2009, Nr. 140-6159), nustato elektros energetikos sektoriaus paslaugų, susijusių su visuomenės saugumu, aplinkos apsauga ir elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, elektros energijos gamyba kombinuotojo elektros energijos bei šilumos gamybos ciklo elektrinėse, bendrąsias teikimo sąlygas, reguliuoja reikalavimus ir įpareigojimus elektros energijos tiekimo licencijos turėtojams, rinkos, perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriams teikti šias paslaugas;
5.16. Elektros energijos supirkimo iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų taisyklės, patvirtintos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-219 (Žin., 2009, Nr. 140-6160), reglamentuoja elektros energijos, pagamintos termofikaciniu režimu kombinuoto elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, supirkimo apimties kiekvieniems metams nustatymą ir šios elektros energijos supirkimo būdus;
5.17. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės ir skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (Žin., 2007, Nr. 24-936; 2008, Nr. 58-2190), nustato elektros įrenginių įrengimo reikalavimus;
5.18. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės, patvirtintos ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432 (Žin., 2002, Nr. 175-6502), nustato privalomus reikalavimus elektros energijos gamintojams, visuomeniniams elektros energijos tiekėjams, perdavimo ir skirstomojo tinklo operatoriams, elektros energijos vartotojams, t. y. visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, eksploatuojantiems elektros įrenginius, taip pat atliekantiems su elektros įrenginių eksploatavimu nesusijusius darbus, jeigu juos atliekant būtinos atitinkamos priemonės apsaugai nuo elektros užtikrinti;
5.19. Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos ūkio ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (Žin., 2004, Nr. 107-4006), nustato reikalavimus elektros mašinų patalpoms, taip pat elektros įrangos jose įrengimo reikalavimus;
5.20. Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 389 (Žin., 2002, Nr. 6-252; 2004, Nr. 8-207), įtvirtina nuostatas, privalomas fiziniams ir juridiniams asmenims, projektuojantiems, montuojantiems ir eksploatuojantiems elektros ir šilumos įrenginius;
5.21. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. O3-139 (Žin., 2009, Nr. 117-5065), nustato elektros energijos perdavimo paslaugos ir skirstymo paslaugos kainų viršutinių ribų skaičiavimo tvarką, pagrįstą skatinamojo reguliavimo principais;
5.22. Visuomeninių elektros energijos kainų, visuomeninio tiekimo paslaugos kainos ir jų viršutinių ribų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. O3-199 (Žin., 2009, Nr. 135-5919), nustato visuomeninių elektros energijos kainų viršutinių ribų ir elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos skaičiavimo tvarką, pagrįstą ekonomiškai pagrįstais ir skatinamojo reguliavimo principais;
5.23. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos skaičiavimo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. O3-82 (Žin., 2007, Nr. 109-4488), nustato informacijos perdavimo sistemos operatoriui pateikimo iš veikiančių rinkos dalyvių, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos skaičiavimo tvarką, informacijos pateikimo veikiantiems rinkos dalyviams iš perdavimo sistemos operatoriaus tvarką;
5.24. Piniginių baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. O3-132, nustato Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos už Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnyje nurodytus pažeidimus skiriamų piniginių baudų ir jų dydžių nustatymo tvarką;
5.25. Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. O3-104 (Žin., 2009, Nr. 93-4010), reglamentuoja duomenų ir ataskaitų apie energetikos įmonių reguliuojamą veiklą pateikimą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, nustato teikiamos informacijos apimtį ir formą;
5.26. Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 (Žin., 2009, Nr. 86-3660), nustato energetikos įmonių planuojamų vykdyti investicijų vertinimo kriterijus ir jų derinimo su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija principus ir tvarką;
5.27. Elektros energijos tiekimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3-75 (Žin., 2009, Nr. 73-3005), nustato perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių elektros energijos persiuntimo patikimumo ir perdavimo sistemos, skirstomųjų tinklų operatorių ir elektros energijos tiekėjų teikiamų paslaugų, tiesiogiai susijusių su jų licencijoje nustatyta veikla, kokybės vertinimo ir kontrolės tvarką.
IV. KEIČIAMŲ AR PANAIKINAMŲ TEISĖS NORMŲ NEEFEKTYVUMO ANALIZĖ
6. Šiuo metu galiojantis Įstatymas įgyvendina 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią direktyvą 96/92/EB (toliau – direktyva 2003/54/EB).
7. Galiojančiame Įstatyme numatytos teisinio, organizacinio ir funkcinio (sprendimų priėmimo) elektros energetikos veiklos rūšių atskyrimo taisyklės, įtvirtintos įgyvendinant direktyvą 2003/54/EB, neužtikrina veiksmingo elektros energijos perdavimo veiklos atskyrimo nuo elektros energijos gamybos, skirstymo ir tiekimo veiklų ir jų komercinių interesų. Būtina įgyvendinti numatytus direktyvoje 2009/72/EB Europos Sąjungos teisės reikalavimus, kurie leis užtikrinti efektyvų elektros energijos perdavimo veiklos atskyrimą nuo elektros energijos gamybos, skirstymo ir tiekimo veiklų.
V. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA
8. Europos Sąjungos valstybės narės privalo užtikrinti, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini direktyvai 2009/72/EB įgyvendinti, įsigaliotų ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 3 d., o veiklų atskyrimą reguliuojančios nuostatos būtų įgyvendintos iki 2012 m. kovo 3 dienos. Valstybės narės šiuo metu rengia nacionalinius teisės aktus, įgyvendinančius direktyvą 2009/72/EB. Taigi toliau bus apibendrinta Europos Sąjungos valstybių narių pozicija dėl ES trečiojo energetikos paketo, kurį sudaro 5 Europos Sąjungos teisės aktai: 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis reglamentą (EB) Nr. 1228/2003, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis reglamentą (EB) Nr. 1775/2005, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti direktyvą 2003/54/EB, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti direktyvą 2003/55/EB.
9. ES trečiojo energetikos paketo, skirto elektros energijos ir dujų rinkoms liberalizuoti, tikslas – užtikrinti veiksmingą veiklų elektros energetikos sektoriuje ir jų komercinių interesų atskyrimą, kurį efektyviai atlikus būtų įmanoma pašalinti vertikalios integracijos įmonių galimybes sudaryti trečiųjų šalių prieigos prie elektros tinklų diskriminacines sąlygas, sąlygoti konkurencijos iškraipymus ir riboti trečiųjų šalių investicijas.
10. Direktyvai 2009/72/EB įsigaliojus, valstybės narės turi galimybę atsižvelgdamos į direktyvoje 2009/72/EB numatytus objektyvius kriterijus pasirinkti vieną iš 3 alternatyvų perdavimo veiklos atskyrimui užtikrinti: nuosavybės atskyrimą; nepriklausomo sistemos operatoriaus modelį; nepriklausomo perdavimo operatoriaus modelį.
11. Konkrečių valstybių pasirinkimas, kurią iš trijų alternatyvų įgyvendinti, priklauso ir nuo faktinės situacijos, t.y. nuo to, ar 2009 m. rugsėjo 3 d. perdavimo sistema priklausė vertikalios integracijos įmonei. Valstybės, kuriose 2009 m. rugsėjo 3 d. veikė vertikaliai integruotos elektros energijos bendrovės (tarp jų Lietuvos Respublika, Latvijos Respublika, Estijos Respublika), turi galimybę pasirinkti vieną iš 3 direktyvoje 2009/72/EB numatytų alternatyvų. Tos valstybės, kuriose 2009 m. rugsėjo 3 d. perdavimo sistema nepriklausė vertikalios integracijos įmonei (tarp jų Lenkijos Respublika), privalo taikyti visiško nuosavybės atskyrimo būdą.
12. Europos Parlamento 2007 m. liepos 10 d. rezoliucijoje dėl dujų ir elektros energijos vidaus rinkos perspektyvų nurodyta, kad nuosavybės atskyrimas perdavimo veikloje – veiksmingiausias būdas, kaip nediskriminuojant skatinti investicijas į infrastruktūrą, naujiems rinkos dalyviams užtikrinti sąžiningą prieigą prie tinklo ir rinkos skaidrumą. Nuosavybės atskyrimo efektyvumas ir šios alternatyvos įgyvendinant veiklų atskyrimą prioritetas pažymėti ir Europos Komisijos 2007 m. sausio 1 d. komunikate dėl Europos energetikos politikos. Nuosavybės atskyrimo alternatyvos efektyvumo ir tvarumo principas įtvirtintas ir direktyvos 2009/72/EB preambulėje. Dėl šių priežasčių nuosavybės atskyrimo alternatyva įgyvendinant veiklų elektros energetikos sektoriuje atskyrimo reikalavimus Europos Sąjungos lygiu laikoma pagrindiniu ir prioritetiniu direktyvos 2009/72/EB įgyvendinimo būdu.
13. Valstybės narės gali numatyti elektros energijos bendrovėms dar griežtesnius reikalavimus už tuos, kurie nustatyti tam tikrame Europos Sąjungos teisės akte. Pavyzdžiui, Olandija, įsigaliojus ES antrajam energetikos paketui ir į jo sudėtį įeinančiai direktyvai 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančiai direktyvą 96/92/EB, nustatė taisykles, griežtesnes už tas, kurias numato ES antrojo energetikos paketo nuostatos, susijusios su veiklų atskyrimu. Taigi dar 2007 m. birželio 7 d. Olandijoje įsigaliojo įstatymas, numatantis visiško nuosavybės atskyrimo modelį. Visiškai nuosavybę atskyrusios šiuo metu Lenkijos Respublika, Čekijos Respublika, Suomijos Respublika, Portugalijos Respublika, Slovakijos Respublika ir Ispanijos Karalystė.
VI. TARPTAUTINĖS TEISĖS, Europos Sąjungos TEISĖS NORMŲ IR PRINCIPŲ ANALIZĖ
14. Įstatymo pakeitimai skirti Europos Sąjungos teisei įgyvendinti energetikoje, todėl svarbus šios koncepcijos santykis su Europos energetikos chartijos sutarties ir investicijų skatinimo ir apsaugos dvišalių sutarčių nuostatomis. Tarptautinių teisės normų kolizija sprendžiama remiantis 1969 metų Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių. Europos energetikos chartijos sutarties 16 straipsnis suteikia pirmenybę kitoms tarptautinėms sutartims, ypač regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms. Be to, Europos Teisingumo Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad valstybių narių įsipareigojimai pagal Europos Bendrijos steigimo sutartį turi pirmenybę prieš kitas dvišales investicijų apsaugos sutartis.
15. Direktyvos 2009/72/EB esmę apibūdina ES trečiojo energetikos paketo principai ir normos:
15.1. ES trečiasis energetikos paketas – visuma teisinių priemonių, kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui užtikrinančių galimybę pasinaudoti konkurencingos elektros energijos rinkos privalumais. Šiuo paketu siekiama užtikrinti vartotojams teikiamų elektros energijos paslaugų pasirinkimo teisę, sąžiningą kainodarą, švarios energijos šaltinių naudojimo, gamybos, persiuntimo elektros tinklais ir vartojimo prioritetus, taip pat elektros energijos tiekimo saugumą ir patikimumą. Siekiant šių tikslų, nuspręsta: atskirti elektros energijos perdavimo veiklą nuo elektros energijos gamybos, skirstymo ir tiekimo veiklų ir jų komercinių interesų; skatinti energijos prekybą visos Europos Sąjungos lygmeniu; sukurti efektyvią nacionalinių reguliavimo institucijų sistemą; skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir investavimą; užtikrinti didesnį tinklų operatorių veiklos, elektros energijos paslaugų ir elektros energijos rinkos skaidrumą;
15.2. ES trečiasis energetikos paketas pakeičia ES antrąjį energetikos paketą, kuris taip pat reikalauja atskirti elektros energetikos sektoriaus veiklas, tačiau ne visiškai, o tik teisiniu, organizaciniu ir funkciniu (sprendimų priėmimo) požiūriais. Pagal tokias veiklos atskyrimo taisykles valstybėse narėse nepavyko veiksmingai atskirti perdavimo veiklos nuo kitų su perdavimu nesusijusių elektros energetikos sektoriaus veiklų. Tai paskatino Europos Komisiją inicijuoti ES trečiojo energetikos paketo rengimą ir priėmimą.
VII. PAGRINDINĖS NUOSTATOS DĖL VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO
16. Siekiant šioje koncepcijoje išvardytų tikslų, Įstatyme bus tobulinamos šios elektros rinkos sritys: tinkamas elektros energijos perdavimo veiklos atskyrimas nuo tiekimo, gamybos ir skirstymo veiklų ir jų komercinių interesų; nacionalinės elektros energetikos sektorių reguliuojančios institucijos (toliau – Nacionalinė reguliavimo institucija) kompetencija, nepriklausomumas, tarptautinis bendradarbiavimas; sistemos operatorių bendradarbiavimas regioniniu ir Europos Sąjungos lygmenimis.
17. Apibrėždamas bendrąsias elektros energijos sektoriaus organizavimo taisykles, Įstatymas įtvirtins nuostatas dėl įpareigojimų teikti viešąsias paslaugas, vartotojų apsaugos, Nacionalinės reguliavimo institucijos vykdomos tiekimo saugumo stebėsenos, regioninio bendradarbiavimo, elektros energijos vartojimo efektyvumo skatinimo, draudimo diskriminuoti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruotas elektros energijos tiekimo įmones.
18. Tobulindamas elektros energijos gamybos veiklą, Įstatymas keis naujų elektros energijos gamybos pajėgumų leidimų išdavimo tvarką ir pagrindus, kad leidimus išduoti būtų paprasčiau. Įstatyme gali būti numatyta bendrojo leidimo sistema, pagal kurią nepažeidžiant specifinių įpareigojimų ir naudojimo teisių būtų įtvirtintas baigtinis sąrašas veiklų, kuriomis verstis energetikos bendrovės turėtų teisę be išankstinio leidimo. Prieš pradėdama naudotis teisėmis pagal bendrąjį leidimą, energetikos bendrovė apie tai privalėtų pranešti Nacionalinei reguliavimo institucijai, o tada pradėtų veiklą laikydamasi Nacionalinės reguliavimo institucijos iš anksto nustatytų reikalavimų dėl tokios veiklos sąlygų, taikytinų visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi tokia pat veikla.
19. Įstatymas nustatys, kad nauji gamybos pajėgumai ir elektros energijos vartojimo efektyvumo ir paklausos valdymo priemonės, kurių reikia imtis dėl to, kad esamų pajėgumų ir priemonių nepakanka elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, suteikiami pagal skaidrią ir nediskriminacinę procedūrą arba konkurso procedūrą.
20. Elektros energijos perdavimo veikla nuo skirstymo, gamybos, tiekimo veiklų ir jų komercinių interesų Lietuvos Respublikoje bus tinkamai atskiriama vadovaujantis šiais Įstatyme įtvirtintais principais:
20.1. Lietuvos Respublika pasirenka pagrindinį ES trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo būdą – perdavimo sistemos ir veiklos nuosavybę visiškai atskiria nuo elektros energijos gamybos, skirstymo ir tiekimo veiklų. Šiuo tikslu turės būti reorganizuotos sektoriuje veikiančios vertikaliai integruotos energetikos įmonės taip, kad jų kontrolė ir valdymas atitiktų direktyvos 2009/72/EB reikalavimus.
20.2. Remiantis direktyvos 2009/72/EB 9 straipsniu, įmonė, kuriai priklauso perdavimo sistema, veiks kaip perdavimo sistemos operatorius.
20.3. Siekiant užtikrinti perdavimo sistemos nuosavybės atskyrimą, bus privalu iki tam tikros datos reorganizuoti perdavimo sistemą turinčią įmonę ir perdavimo sistemos operatorių arba nuosavybę atskirti kitais teisiniais sandoriais.
20.4. Siekiant užtikrinti perdavimo sistemos operatoriaus veiklos atskyrimą nuo elektros energijos gamybos ir tiekimo, bus draudžiama: tam pačiam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonę, atliekančią kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų, ir kartu tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti perdavimo sistemos operatorių ar perdavimo sistemą arba turėti kokių nors teisių tokio perdavimo sistemos operatoriaus arba perdavimo sistemos atžvilgiu; tam pačiam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti perdavimo sistemos operatorių ar perdavimo sistemą ir tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonę, atliekančią kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų, arba turėti kokių nors teisių tokios įmonės atžvilgiu; tam pačiam asmeniui skirti perdavimo sistemos operatoriaus bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius ir tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonę, atliekančią kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų, arba turėti kokių nors teisių tokios įmonės atžvilgiu; tam pačiam asmeniui būti ir įmonės, atliekančios kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų, ir perdavimo sistemos operatoriaus stebėtojų tarybos, administracinės valdybos arba teisės klausimais įmonei atstovaujančių organų nariu; įmonėms, atliekančioms gamybos arba tiekimo funkcijas, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti atskirtą perdavimo sistemos operatorių ar turėti kokių nors teisių jo atžvilgiu.
20.5. Atsižvelgiant į glaudžius elektros energijos ir dujų sektoriaus tarpusavio ryšius, šios koncepcijos 20.4 punkte nurodyti draudimai taikomi vertinant atskyrimą tarp abiejų sektorių, t.y. vartojama sąvoka „įmonė, atliekanti kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų“ apima sąvoką „įmonė, atliekanti kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų“, kaip apibrėžta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/73/EB dėl dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, o sąvokos „perdavimo sistemos operatorius“ ir „perdavimo sistema“ apima joje apibrėžtas sąvokas „perdavimo sistemos operatorius“ ir „perdavimo sistema“.
20.6. Bus numatyta, kad prieš skirdama ir patvirtindama įmonę perdavimo sistemos operatoriumi Nacionalinė reguliavimo institucija, be kita ko, nustato, ar perdavimo sistemos operatorius atitinka šios koncepcijos 20.4 punkte numatytus reikalavimus. Įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema ir kuriai Nacionalinė reguliavimo institucija išduoda sertifikatą, patvirtinantį atitiktį kontrolės reikalavimams, perdavimo sistemos operatoriumi patvirtinama ir skiriama laikantis Įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytos licencijavimo procedūros.
20.7. Visais atvejais perdavimo sistemos operatoriaus patvirtinimo ir skyrimo procedūra privalės būti užbaigta iki direktyvoje 2009/72/EB nurodytos datos – 2012 m. kovo 3 dienos.
20.8. Siekdamas užtikrinti kontrolės reikalavimų priežiūrą, perdavimo sistemos operatorius privalės Nacionalinei reguliavimo institucijai pranešti apie visus numatomus sandorius, dėl kurių gali prireikti iš naujo įvertinti, ar perdavimo sistemos operatorius vis dar atitinka kontrolės reikalavimus. Nacionalinė reguliavimo institucija privalės tikrinti jo atitiktį šios koncepcijos 20.4 punkte numatytiems reikalavimams ir savo iniciatyva, ir Europos Komisijos prašymu.
20.9. Bus numatytos specialios nuostatos, taikomos, kai atitiktį kontrolės reikalavimams prašo patikrinti perdavimo sistemos operatorius, kurį kontroliuoja asmuo ar asmenys iš trečiosios valstybės ar trečiųjų valstybių. Tokiu atveju Nacionalinė reguliavimo institucija turės konsultuotis su Europos Komisija, siekdama, kad tokio asmens patvirtinimas ir skyrimas perdavimo sistemos operatoriumi nesukeltų pavojaus elektros energijos tiekimo Lietuvos Respublikai, kitoms valstybėms narėms ar Bendrijai saugumui.
20.10. Siekiant lengvinti rinkos integraciją, perdavimo sistemos operatoriui bus nustatytos tokios užduotys: užtikrinti ilgalaikį sistemos pajėgumą tenkinti pagrįstus elektros energijos perdavimo poreikius, saugių, patikimų ir efektyvių perdavimo sistemų eksploatavimą, techninę priežiūrą ir plėtrą ekonominėmis sąlygomis, taip pat atsižvelgiant į aplinkos apsaugą; numatyti atitinkamas priemones įpareigojimams dėl paslaugų vykdyti; prisidėti prie elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo naudojantis tinkamais perdavimo pajėgumais ir atsižvelgiant į sistemos patikimumą; valdyti elektros energijos srautus sistemoje, atsižvelgiant į mainus su kitomis sistemomis, tuo tikslu užtikrinti elektros energijos sistemos saugumą, patikimumą ir efektyvumą, galimybę naudotis visomis reikiamomis papildomomis paslaugomis; teikti sujungtų perdavimo sistemų operatoriams pakankamai informacijos saugiam ir efektyviam jungtinės sistemos eksploatavimui užtikrinti, plėtrai ir sąveikai koordinuoti; užtikrinti sistemos naudotojų ir jų grupių nediskriminavimą, ypač susijusių įmonių atžvilgiu; siekti skatinti alternatyvių energijos išteklių vartojimą – vykdant gamybos įrenginių dispečerinį valdymą, pirmenybę teikti tiems gamybos pajėgumams, kurie naudoja atsinaujinančius energijos išteklius ar atliekas arba gamina bendrą šilumos ir elektros energiją; teikti sistemos naudotojams informaciją, reikalingą veiksmingai prieigai prie sistemos užtikrinti; suteikti trečiajai šaliai prieigą, ją valdyti ir teikti paaiškinimus; rinkti perkrovos valdymo mokesčius ir perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo sumas; atlikti kitas direktyvoje 2009/72/EB ir Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
21. Elektros energijos skirstymo veikla nuo gamybos ir tiekimo veiklos ir jų komercinių interesų Lietuvos Respublikoje tinkamai bus atskiriama vadovaujantis šiais Įstatyme įtvirtintais principais:
21.1. Bus nustatytas skirstomųjų tinklų operatoriaus nepriklausomumas nuo nesusijusių su skirstymu kitų veiklos rūšių teisinės formos, organizacinės struktūros ir sprendimų priėmimo tvarkos požiūriu. Siekiant užtikrinti šį nepriklausomumą, be kita ko, bus numatyta: draudimas asmenims, atsakingiems už skirstomųjų tinklų operatoriaus valdymą, priklausyti integruotos elektros energijos įmonės, tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingos už kasdienę elektros energijos gamybos, perdavimo ar tiekimo veiklą, organizacinei struktūrai; priemonės, užtikrinančios, kad į atsakingų už skirstomųjų tinklų operatoriaus valdymą asmenų profesinius interesus būtų atsižvelgiama taip, kad jiems būtų užtikrinta galimybė veikti savarankiškai; faktinės teisės skirstomųjų tinklų operatoriui nepriklausomai nuo integruotos elektros energijos įmonės priimti sprendimus, susijusius su tinklo eksploatavimui, techninei priežiūrai ar plėtrai reikalingu turtu; skirstomųjų tinklų operatoriaus pareiga parengti atitikties programą, kurioje būtų nurodytos priemonės diskriminaciniam elgesiui išvengti, ir užtikrinti tinkamą jos vykdymo priežiūrą.
21.2. Skirstomųjų tinklų operatoriui bus numatyta atsakomybė už: ilgalaikį sistemos gebėjimą patenkinti pagrįstą elektros energijos skirstymo paklausą; saugios, patikimos ir efektyvios elektros energijos skirstomųjų tinklų eksploatavimą, techninę priežiūrą ir saugią plėtrą tinkamai atsižvelgiant į aplinkos apsaugą ir energijos vartojimo efektyvumą; kitų direktyvoje 2009/72/EB ir Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose nustatytų funkcijų atlikimą. Skirstomųjų tinklų operatoriui bus uždrausta diskriminuoti tinklų naudotojus ar jų grupes, ypač susijusių įmonių naudai, jis privalės teikti tinklų naudotojams informaciją, reikalingą efektyviai prieigai prie tinklų ir naudojimuisi jais užtikrinti.
22. Siekiant efektyviau apsaugoti vartotojų teises, Įstatyme bus įtvirtinta:
22.1. nuostatos dėl universaliųjų paslaugų teikimo visiems namų ūkio vartotojams – teisė gauti nustatytos kokybės elektros energiją už pagrįstas, lengvai ir aiškiai palyginamas, skaidrias ir nediskriminacines kainas;
22.2. nuostatos, užtikrinančios realią vartotojų galimybę laisvai pasirinkti naują tiekėją (ir įregistruotą kitoje valstybėje narėje), taip pat tokio elektros energijos tiekėjo pakeitimą per 3 savaites;
22.3. priemonės galutiniams, pažeidžiamiems vartotojams ar atokiose vietovėse esantiems galutiniams vartotojams apsaugoti, nustatyto energijos nepritekliaus klausimams spręsti, įskaitant kovą su skurdu, ir galimybė paskirti tiekėją, kuris kraštutiniu atveju užtikrintų elektros energijos tiekimą;
22.4. nuostatos dėl aukšto vartotojų apsaugos lygio, ypač susijusio su sutarties sąlygų, bendros informacijos ir ginčų sprendimo mechanizmų skaidrumu ir viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymu;
22.5. nuostatos dėl informacijos apie tai, kurią dalį tiekėjo visų kuro išteklių praėjusiais metais sudarė kiekvienas energijos šaltinis, kokį poveikį aplinkai per praėjusius metus darė bent išmetamos anglies dvideginio dujos ir radioaktyviosios atliekos, susidariusios dėl elektros energijos gamybos iš visų kuro išteklių, pateikimo vartotojams;
22.6. būtinybė įsteigti bendrus informacijos centrus, teiksiančius vartotojams visą reikiamą informaciją apie jų teises, galiojančius teisės aktus, o kilus ginčui jiems prieinamus ginčo sprendimo būdus;
23. Įstatymas įtvirtins kitas nuostatas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 28 d. nutarime Nr. 466, susijusias su nacionalinės energetikos sektorių reguliuojančios institucijos statusu, funkcijomis, finansavimu, teisėmis, pareigomis ir atskaitomybe.
24. Įstatymas numatys papildomas nuostatas dėl perdavimo sistemos operatorių pareigos bendradarbiauti regioniniu ir Europos Sąjungos lygmenimis – užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatoriai turėtų vieną ar daugiau regionų lygmeniu integruotų pajėgumų skirstymo ir tinklo saugumo patikrinimo sistemų, apimančių dvi ar daugiau valstybių narių, skatinti elektros energijos mainų plėtrą, tarpvalstybinių pajėgumų koordinuotą skirstymą rinkos priemonėmis grindžiamais nediskriminaciniais sprendimo būdais, atkreiptų deramą dėmesį į konkrečius trumpalaikio skirstymo netiesioginių aukcionų privalumus, balansavimo ir rezervinės galios mechanizmų integravimą.
VIII. GALIMOS NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PASEKMĖS
25. Pakeitus Įstatymą pagal šią koncepciją, bus atskirtos elektros energijos veiklos rūšys laikantis nuostatos, kad nuosavybės atskyrimas perdavimo lygiu – veiksmingiausias būdas be diskriminacijos skatinti investicijas į infrastruktūrą, naujiems rinkos dalyviams užtikrinti sąžiningą prieigą prie tinklo ir rinkos skaidrumą.
26. Nuosavybės atskyrimo būdas užtikrins, kad tas pats asmuo arba asmenys neturės teisės kontroliuoti gamybos arba tiekimo įmonės, o drauge – perdavimo sistemos operatorių ar perdavimo sistemos, arba turėti kokių nors teisių perdavimo sistemos operatoriaus arba perdavimo sistemos atžvilgiu. Ir atvirkščiai, kontroliuojant perdavimo sistemą arba perdavimo sistemos operatorių bus draudžiama kontroliuoti gamybos arba tiekimo įmonę arba turėti kokių nors teisių tokios įmonės atžvilgiu. Tuo tikslu turės būti reorganizuotos sektoriuje veikiančios vertikaliai integruotos energetikos įmonės taip, kad jų kontrolė ir valdymas atitiktų direktyvos 2009/72/EB ir Įstatymo reikalavimus.
27. Taip bus ne tik šalinamos vertikalios integracijos galimybės sudaryti trečiosioms šalims prieigos prie elektros tinklų diskriminacines sąlygas, iškreipti konkurenciją ir riboti trečiųjų šalių investicijas, bet ir išvengiama nuolat kylančio interesų konflikto, kryžminio subsidijavimo rizikos, sudaromos sąlygos efektyviai užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir patikimumą.
28. Įstatyme numatyta veiklos rūšių atskyrimo sistema veiksmingai šalins gamintojų, tiekėjų ir tinklų operatorių interesų konfliktus, skatins daryti būtinas investicijas ir užtikrinti prieigą naujiems rinkos dalyviams pagal skaidrų ir veiksmingą reguliavimo režimą. Drauge nebus sukurtas pernelyg sudėtingas reguliavimo režimas Nacionalinei reguliavimo institucijai. Be to, atskiriant perdavimo veiklos nuosavybę, bus užtikrintas visiškas perdavimo tinklų eksploatavimo nepriklausomumas nuo susijusių su elektros energijos gamyba ir tiekimu komercinių interesų, užkirstas kelias nepagrįstam keitimuisi bet kuria komerciškai jautria informacija.
29. Siekiant užtikrinti, kad perdavimo veikla būtų atskirta nuo gamybos, skirstymo, tiekimo veiklų ir jų komercinių interesų, Nacionalinei reguliavimo institucijai bus suteikti įgaliojimai atsisakyti licencijuoti ir patvirtinti (sertifikuoti) veiklos rūšių atskyrimo taisyklių nesilaikančią bendrovę perdavimo sistemos operatoriumi, atsižvelgiant į tai, kad elektros energijos perdavimo veikla valstybės energetikos sistemoje privalo būti vykdoma nepertraukiamai.
30. Atsižvelgiant į tai, kad veikianti atvira elektros energijos rinka labai svarbi visuomenės saugumui, ekonomikos konkurencingumui ir gyventojų gerovei, asmenims iš trečiųjų valstybių bus leista kontroliuoti perdavimo sistemą arba perdavimo sistemos operatorių tik tada, kai jie laikysis veiksmingo atskyrimo reikalavimų, taikomų Europos Sąjungoje. Energijos tiekimo saugumas bus vertinamas atsižvelgiant į faktines kiekvieno atvejo aplinkybes, taip pat teises ir pareigas, nustatytas pagal tarptautinę teisę, visų pirma Europos Sąjungos ir atitinkamos trečiosios valstybės tarptautinius susitarimus.
31. Įstatyme bus numatytos priemonės, užtikrinančios, kad prieigos prie perdavimo tinklo tarifai būtų skaidrūs ir nediskriminaciniai.
32. Įstatyme bus išplėstos Nacionalinės reguliavimo institucijos funkcijos ir sustiprintas jos nepriklausomumas, kaip numatyta Viešųjų infrastruktūrų reguliavimo tobulinimo koncepcijoje.
33. Laikytis viešųjų paslaugų reikalavimų – pagrindinis direktyvos 2009/72/EB reikalavimas, taigi Įstatyme bus nustatyta išsami viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymo tvarka ir pagrindai. Siekiant užtikrinti, kad visi vartotojai, ypač pažeidžiami, galėtų pasinaudoti konkurencijos ir sąžiningų kainų teikiama nauda, bus sugriežtinti viešųjų paslaugų reikalavimai ir su jais susiję bendri minimalūs standartai.
34. Įstatyme daugiau dėmesio bus skiriama aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimui: vartotojams bus sudaryta galimybė susipažinti su objektyviais ir skaidriais suvartojimo duomenimis, stiprinamos ir užtikrinamos skaidresnės vartotojų teisės (ir teisė pasirinkti, gauti tinkamą informaciją, teisė į sąžiningą elgesį su vartotojais, atstovavimą ir ginčų sprendimo priemones). Prie svarbiausių elektros energijos įmonių pareigų bus numatyta paslaugų kokybė. Vartotojams bus suteikta teisė gauti konkrečios kokybės elektros energiją už aiškiai palyginamą, skaidrią ir pagrįstą kainą. Įstatymas numatys priemones, kuriomis elektros energijos rinkoje būtų apsaugomi pažeidžiami vartotojai.
IX. FINANSINIS-EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS
36. Už Įstatymo nuostatų įgyvendinimą ir laikymosi priežiūrą ir toliau bus atsakinga šiuo metu priežiūrą vykdanti institucija. Taigi naujoms Įstatymo nuostatoms, susijusioms su Nacionaline reguliavimo institucija, įgyvendinti papildomų Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų neprireiks. Tą įrodo ir tas faktas, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje inicijuota Nacionalinės reguliavimo institucijos reforma – siekiama įsteigti tarpsektorinę nacionalinę reguliavimo instituciją, kurios veikla nebūtų finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
37. Naujieji Įstatymo reikalavimai (išskyrus direktyvos 2009/72/EB reikalavimą įsteigti bendrus informacijos centrus, teiksiančius vartotojams visą reikiamą informaciją apie jų teises, galiojančius teisės aktus, o kilus ginčui jiems prieinamus ginčo sprendimo būdus) bus skirti privatiems asmenims, todėl jiems vykdyti papildomų Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų neprireiks.
X. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA
39. Siekiant aiškiai įgyvendinti Elektros direktyvos ir ES trečiojo energetikos paketo tikslus, šiuo metu galiojančios redakcijos Įstatymo struktūra bus papildyta skirsniais, skirtais naujoms Įstatymo nuostatoms, susijusioms su tarptautiniu Nacionalinės reguliavimo institucijos ir perdavimo sistemos operatoriaus bendradarbiavimu. Įstatymas bus papildytas skirsniu „Baigiamosios nuostatos“, be to, pildomi arba keičiami kiti skirsniai. Įstatymą sudarys 15 skirsnių: „I. Bendrosios nuostatos“, „II. Elektros energetikos sektoriaus veiklos valdymas“, „III. Elektros energetikos sektoriaus veiklos organizavimo principai“, „IV. Elektros energijos gamyba“, „V. Elektros energijos perdavimas“, „VI. Elektros energijos skirstymas“, „VII. Elektros energijos tiekimas“, „VIII. Vartotojų teisių apsauga“, „IX. Apskaitos ir veiklos elektros energetikos sektoriuje skaidrumas“, „X. Elektros energijos rinka“ „XI. Aprūpinimo elektros energija nutraukimas ir ribojimas. Techniniai ir saugumo reikalavimai“, „XII. Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje“, „XIII. Tarptautinis bendradarbiavimas“, „XIV. Atsakomybė“ ir „XV. Baigiamosios nuostatos“. Kiekvienas skirsnis vienys funkciškai panašius Įstatymo straipsnius:
39.1. I skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ bus apibrėžta Įstatymo paskirtis, nurodyti tikslai, paaiškintos pagrindinės Įstatyme vartojamos sąvokos („elektros energetikos sistema“, „gamintojas“, „laisvasis vartotojas“, „nepriklausomas tiekėjas“, „perdavimo sistemos operatorius“, „perdavimas“, „skirstymas“, „tiekėjas“ ir kitos);
39.2. II skirsnyje „Elektros energetikos sektoriaus veiklos valdymas“ bus nustatyti elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo ir kontrolės bendrieji principai, už valdymą atsakingos institucijos, jų funkcijos ir įgaliojimai, Nacionalinės reguliavimo institucijos pareigos ir įgaliojimai;
39.3. III skirsnyje „Elektros energetikos sektoriaus veiklos organizavimo principai“ bus numatyta energetikos sektoriaus sandara, suderinamumas ir vientisumas, elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas, leidimų išdavimo principai elektros energetikos sektoriuje, ilgalaikio planavimo ir sistemos plėtros nuostatos;
39.4. IV skirsnyje „Elektros energijos gamyba“ bus nustatyti gamintojų veiklos bendrieji principai, leidimų plėsti esamus ir įrengti naujus gamybos pajėgumus naujoje vietoje išdavimo tvarka;
39.5. V skirsnyje „Elektros energijos perdavimas“ bus nustatyti perdavimo veiklos principai, reikalavimai, užtikrinantys perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumą, perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo procedūra, perdavimo sistemos operatoriaus užduotys, teisės ir pareigos;
39.6. VI skirsnyje „Elektros energijos skirstymas“ bus nustatyti skirstymo veiklos principai, skirstomųjų tinklų operatorių teisės, pareigos, atsiskaitymo už elektros energijos persiuntimą garantijos;
39.7. VII skirsnyje „Elektros energijos tiekimas“ apims tiekimo veiklos principus ir nuostatas dėl visuomeninio tiekėjo veiklos, nepriklausomo elektros energijos tiekimo, atsiskaitymo su visuomeniniu arba nepriklausomu elektros energijos tiekėju garantijų, apskaitos organizavimo;
39.8. į VIII skirsnį „Vartotojų teisių apsauga“ bus įtrauktos nuostatos dėl vartotojų apsaugos ir informacijos vartotojams pateikimo, vartotojų skundų nagrinėjimo;
39.9. IX skirsnyje „Apskaitos ir veiklos elektros energetikos sektoriuje skaidrumas“ bus įtvirtintos nuostatos, užtikrinančios veiklų atskyrimą, apskaitos tvarkymą, viešumą, skaidrumą ir informacijos pateikimą;
39.10. X skirsnis „Elektros energijos rinka“ nustatys rinkos organizavimo principus, modelį, liberalizavimo etapus, laisvųjų vartotojų teises, naujų gamintojų patekimą į rinką, rinkos priežiūrą, kainų reguliavimą ir kainų nustatymo principus;
39.11. XI skirsnyje „Aprūpinimo elektros energija nutraukimas ir ribojimas. Techniniai ir saugumo reikalavimai“ bus nustatytos laikino elektros energijos persiuntimo vartotojams nutraukimo ir ribojimo sąlygos, elektros energijos įrenginių efektyvumo, patikimumo ir saugos techniniai reikalavimai;
39.12. XII skirsnis „Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje“ nustatys viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo elektros energetikos sektoriuje galimybę, reglamentuos žemės naudojimo elektros energetikos objektams klausimus;
39.13. XIII skirsnis „Tarptautinis bendradarbiavimas“ bus sudarytas iš dviejų straipsnių, kurie reglamentuos tarptautinį nacionalinio reguliuotojo bendradarbiavimą regioniniu ir Europos Sąjungos lygmenimis ir tarptautinį perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą regioniniu ir Europos Sąjungos lygmenimis;
39.14. XIV skirsnio „Atsakomybė“ vienintelis straipsnis reglamentuos atsakomybę už Įstatymo reikalavimų nesilaikymą;
XI. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI
40. Keičiant Įstatymą ir įgyvendinant ES trečiąjį energetikos paketą, bus tikslinga keisti ir kai kurias Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) nuostatas. Dalis šios koncepcijos III skyriuje nurodytų įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų (pavyzdžiui, Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474, Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. O3-104) gali būti keičiami. Įstatyme Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai bus pavesta parengti būtinus teisės aktų pakeitimus.