LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL TERŠIMO INCIDENTŲ LIKVIDAVIMO JŪROS RAJONE DARBŲ PLANO PATVIRTINIMO

2009 m. lapkričio 9 d. Nr. V-1044/D1-673/1V-596

Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2731; 2005, Nr. 31-974; 2008, Nr. 65-2459) 30 straipsnio 3 dalimi,

t v i r t i n a m e Teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų planą (pridedama).

Krašto apsaugos ministrė                                                  Rasa Juknevičienė

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

Vidaus reikalų ministras                                                 Raimundas Palaitis

PATVIRTINTA

Krašto apsaugos ministro, aplinkos ministro

ir vidaus reikalų ministro

2009 m. lapkričio 9 d. įsakymu

Nr. V-1044/D1-673/1V-596

TERŠIMO INCIDENTŲ LIKVIDAVIMO JŪROS RAJONE DARBŲ PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų plano (toliau – Planas) tikslas – nustatyti atsakingų institucijų pasirengimą, veiksmus ir jų eigą, taip pat sąveiką, siekiant greitai ir efektyviai likviduoti jūros rajone įvykusius įvairaus masto teršimo incidentus ir sumažinti taršos poveikį aplinkai.

2. Planas nustato teršimo incidentų jūros rajone likvidavimo strategiją, pranešimų apie teršimo incidentus priėmimo ir likvidavimo darbus vykdančių pajėgų sutelkimo procedūras, teršimo incidentų likvidavimo procese dalyvaujančių institucijų ir atsakingų asmenų pareigas, vadovavimo ir šių darbų vykdymo principus ir schemas, reikalavimus teršimo incidento likvidavimo operacijos metu naudojamoms ryšio priemonėms ir rekomendacijas, kaip rengti teršimo incidentų likvidavimo lokalinius planus.

3. Pasirengimas atsakomiesiems veiksmams ir atsakomųjų veiksmų strategija grindžiama bendra teršalų išsiliejimo rizikos įvertinimo ir aplinkos apsaugos prioritetų analize.

4. Šiame Plane vartojamos sąvokos:

atsakomieji veiksmai – kokie nors veiksmai, kurių imamasi siekiant išvengti, sumažinti, stebėti, tirti, vertinti ar likviduoti taršą;

Lietuvos jūros rajonas – Lietuvos Respublikos vidaus vandenys, teritorinė jūra ir išskirtinė ekonominė zona, delimituota Lietuvos ir kaimyninių valstybių susitarimuose ir įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Šiame Plane vidaus vandenys – tai Klaipėdos uosto akvatorija ir Kuršių marios;

nacionalinis vadovas veiksmų vietoje – įgaliotasis pagalbą teikiančios valstybės pareigūnas, vadovaujantis pagalbą teikiančios valstybės reagavimo priemonėms operacijos vykdymo rajone;

nacionalinės teršimo incidentų likvidavimo pajėgos – Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, jūrų uostų administracijų, potencialių taršos objektų, kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir ūkio subjektų pajėgos ir priemonės, skirtos ir (arba) galinčios būti panaudotos teršimo incidentams likviduoti;

operacijos vadovas – asmuo, paskirtas vadovauti bendriems operaciniams atsakomiesiems veiksmams Lietuvos jūros rajone;

operaciniai junginiai – vienetai, likviduojantys teršimo incidentus;

operacinis vadovavimas – bendras atsakomųjų veiksmų koordinavimas ir valdymas, reikalingų pajėgumų ir materialinių išteklių pasitelkimas;

potencialūs taršos objektai – Lietuvos jūros rajone ar sausumoje esantys uostai, įrenginiai, naftos ir cheminių medžiagų terminalai, laivai ir orlaiviai, galintys sukelti teršimo incidentą;

taktinis vadovavimas – tiesioginis vadovavimas konkretiems atsakomiesiems veiksmams įvykio vietoje;

vadovas veiksmų vietoje – asmuo, paskirtas taktiniam vadovavimui nacionaliniams ir tarptautiniams atsakomiesiems veiksmams operacijos rajone;

kitos šiame Plane vartojamos sąvokos yra apibrėžtos Jūros aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1997, Nr.108-2731), Civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230) ir kituose įstatymuose.

II. TERŠIMO INCIDENTŲ LIKVIDAVIMO STRATEGIJA

5. Pagrindinis teršimo incidentų likvidavimo principas – operatyvumas. Jūros rajone įvykus teršimo incidentui, turi būti nedelsiant įvertinta situacija ir imtasi reikiamų atsakomųjų veiksmų, kad būtų išvengta taršos ir (ar) iki minimumo sumažintas jos poveikis.

6. Nacionalinės teršimo incidentų likvidavimo pajėgos turi būti parengtos taip, kad:

6.1. gavusios pranešimą apie teršimo incidentą, į teršimo incidento vietą išvykti pasiruoštų ne ilgiau kaip per 2 valandas;

6.2. ne vėliau kaip per 6 valandas nuo išvykimo pasiektų bet kurią teršimo incidento vietą jūros rajone;

6.3. gavusios pranešimą apie teršimo incidentą, ne vėliau kaip per 12 valandų užtikrintų gerai organizuotus atsakomuosius veiksmus;

6.4. išsiliejusius teršalus mechaninėmis priemonėmis surinktų ne vėliau kaip per 2 paras;

6.5. gavusios informaciją apie išsiliejusių teršalų kiekį, per 24 valandas paruoštų pakankamas talpas surinktiems teršalams laikinai sandėliuoti.

7. Teršimo incidentui likviduoti pajėgos ir priemonės skiriamos atsižvelgiant į teršimo incidento mastą. Teršimo incidentai pagal jų mastą skirstomi į tris lygius:

7.1. pirmas lygis – teršimo incidentas, kurį potencialus taršos objektas (toliau – objektas) gali efektyviai likviduoti savo pajėgomis, vadovaudamasis teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone lokaliniu planu (toliau – lokalinis planas);

7.2. antras lygis – teršimo incidentas, viršijantis objekto galimybes jį likviduoti ir likviduojamas nacionalinių teršimo incidentų likvidavimo pajėgų;

7.3. trečias lygis – teršimo incidentas, kuriam likviduoti nacionalinių teršimo incidentų likvidavimo pajėgų nepakanka ir reikia kreiptis pagalbos į kitas valstybes.

8. Priimant sprendimus dėl atsakomųjų veiksmų būdų ir priemonių, atsižvelgiama į Aplinkos ministerijos pateiktus jūros aplinkos komponentų jautrumo žemėlapius – parenkami tokie būdai ir priemonės, kad žala jūros rajono aplinkai ir ištekliams būtų kiek galima mažesnė, o ypatingas dėmesys būtų skiriamas jūros paukščių (ypač masinio jų susitelkimo metu), jautrių pakrančių zonų, rekreacinių paplūdimių (ypač sezono metu), žuvų neršto ir atsiganymo vietų apsaugai.

9. Prioritetinis teršalų išsiliejimo likvidavimo būdas yra mechaninis jų surinkimas.

10. Skandinimo medžiagas naudoti teršimo incidentams likviduoti draudžiama.

11. Absorbentai gali būti naudojami tik tada, kai mechaninio surinkimo priemonių pakanka absorbuotiems teršalams nuo vandens paviršiaus pašalinti atsakomųjų veiksmų metu.

12. Cheminės medžiagos gali būti naudojamos tik išimties atvejais, kiekvienu atskiru atveju gavus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Klaipėdos RAAD) leidimą.

13. Atsakomieji veiksmai pirmiausia turi būti skirti teršimo incidentams jūros rajone lokalizuoti ir likviduoti ir taip apsaugoti pakrantę.

14. Teršimo incidentų likvidavimo įranga išdėstoma ir saugoma taip, kad būtų užtikrintas efektyvus ir greitas jos panaudojimas atsakomiesiems veiksmams.

15. Atsakomųjų veiksmų Baltijos jūroje metu būtina atsižvelgti į Būtingės naftos terminalo geografinę padėtį, taip pat į kaimyninių šalių interesus.

III. TERŠIMO INCIDENTŲ JŪROS RAJONE LIKVIDAVIMO procese dalyvaujančios institucijos

16. Teršimo incidentų jūros rajone likvidavimo procese dalyvauja šios institucijos (1 priedas):

16.1. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (toliau – JGKC);

16.2. Lietuvos kariuomenė (toliau – LK);

16.3. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT);

16.4. jūrų uostų administracijos (toliau – uostai);

16.5. objektai;

16.6. Klaipėdos RAAD;

16.7. atitinkamų savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrai (toliau – savivaldybių ESVC);

16.8. Klaipėdos apskrities Ekstremalių situacijų valdymo centras (toliau – Klaipėdos apskrities ESVC);

16.9. Jūrinių tyrimų centras (toliau – JTC).

17. JGKC organizuoja, koordinuoja ir vadovauja atsakomiesiems veiksmams jūros rajone. Teršimo incidentų likvidavimo operacijai vadovauja ir operacijoje dalyvaujančių nacionalinių ir tarptautinių pajėgų veiksmus koordinuoja operacijos vadovas (toliau – OV).

18. LK savo turimomis pajėgomis ir priemonėmis vykdo teršimo incidentų likvidavimo darbus jūros rajone, išskyrus vidaus vandenis, o prireikus OV prašymu skiria savo pajėgas ir priemones pagelbėti likviduojant teršimo incidentus vidaus vandenyse.

19. VSAT savo turimomis pajėgomis ir priemonėmis vykdo teršimo incidentų likvidavimo darbus Kuršių mariose, o prireikus OV prašymu skiria savo pajėgas ir priemones pagelbėti likviduojant teršimo incidentus Lietuvos jūros rajone.

20. Uostų administracijos savo turimomis pajėgomis ir priemonėmis vykdo teršimo incidentų likvidavimo darbus uostų akvatorijose, o prireikus OV prašymu skiria savo pajėgas ir priemones pagelbėti likviduojant teršimo incidentus Lietuvos jūros rajone.

21. Objektai savo turimomis pajėgomis ir priemonėmis vykdo lokaliniuose planuose numatytus veiksmus, o prireikus OV sprendimu skiria savo pajėgas ir priemones pagelbėti teršimo incidentus jūros rajone likviduojančioms institucijoms.

22. Plano 18, 19, 20 punktuose nurodytos institucijos (toliau – atsakingos institucijos) ir objektai surinktus teršalus perduoda tvarkyti ir (ar) utilizuoti atliekas tvarkančioms įmonėms, su kuriomis iš anksto yra sudarytos sutartys dėl teršalų pridavimo utilizuoti.

23. Klaipėdos RAAD teikia JGKC siūlymus dėl teršimo incidento likvidavimo būdų ir priemonių bei teršimo incidento likvidavimo darbų nutraukimo. Klaipėdos RAAD JGKC viršininko arba OV prašymu išduoda leidimą teršimo incidentui likviduoti naudoti dispergentus. Klaipėdos RAAD informuoja Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir atitinkamas savivaldybes, kad užteršta jūros pakrantė ar kyla tokio teršimo grėsmė.

24. JTC teikia JGKC informaciją apie prognozuojamą taršos jūros rajone plitimą.

25. Gavę JGKC viršininko arba OV kreipimąsi, savivaldybių ESVC ir Klaipėdos apskrities ESVC sprendžia klausimą dėl civilinės saugos pajėgų pasitelkimo ir materialinių išteklių panaudojimo teršimo incidentui likviduoti.

26. Prireikus OV sprendimu teršimo incidentų likvidavimo darbams gali būti pasitelkiamos kitų subjektų (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų) pajėgos ir priemonės, priskirtos šiems darbams atlikti pagal Bendrąjį teršimo incidentams likviduoti priskirtų pajėgų ir priemonių sąrašą (toliau – Sąrašas). Jei teršimo incidentui likviduoti pagal Sąrašą (5 priedas) priskirtų pajėgų ir priemonių neužtenka, OV sprendimu pasitelkiamos kitos atsakingų institucijų ir kitų subjektų pajėgos ir priemonės.

IV. Bendrosios JGKC budinčio pareigūno ir ov pareigos

27. Bendrosios JGKC budinčio pareigūno (toliau – BP) ir OV pareigos ir veiksmai pavaizduoti Pranešimo apie teršimo incidentą ir pajėgų sutelkimo procedūrose (2 priedas).

28. JGKC BP, gavęs pranešimą apie teršimo incidentą:

28.1. registruoja pranešimą (užrašo pranešimo laiką, turinį ir pranešėjo duomenis);

28.2. vertina pranešimo patikimumą;

28.3. atlieka preliminarų teršimo incidento (jo masto, pavojingumo aplinkai, taršos pobūdžio, kitų aplinkybių) vertinimą;

28.4. pranešimui pasitvirtinus, nedelsdamas apie teršimo incidentą informuoja JGKC viršininką, Klaipėdos RAAD, atsakingą instituciją pagal atsakomybės rajoną, o Plano 37 punkte numatytu atveju – ir objektą;

28.5. teikia informaciją Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Jungtinio situacijų skyriaus budėtojui;

28.6. teikia siūlymus OV dėl atsakomųjų veiksmų poreikio, galimybių, pradžios ir lygio;

28.7. nuolatos padeda ir pataria OV visais atsakomųjų veiksmų koordinavimo ir organizavimo klausimais;

28.8. užtikrina, kad visi OV sprendimai ir nurodymai būtų tinkamai perduoti teršimo incidento likvidavimo operacijoje dalyvaujančioms pajėgoms ir atsakingiems asmenims;

28.9. vykdo OV pavedimus;

28.10. pildo Teršimo incidentų likvidavimo operacijų žurnalą (įrašo OV sprendimus ir nurodymus, informaciją apie dalyvaujančias pajėgas ir atsakomųjų veiksmų eigą);

29. JGKC viršininkas, gavęs iš BP pranešimą apie teršimo incidentą, tampa operacijos vadovu arba nedelsdamas paskiria juo kitą JGKC atstovą.

30. OV nedelsdamas vyksta į JGKC operacijų valdymo centrą, o nurodymus iki atvykdamas duoda mobiliojo ryšio priemonėmis.

31. OV, atsižvelgdamas į BP pateiktą informaciją ir siūlymus, taip pat įvertinęs kitas aplinkybes:

31.1. paskelbia teršimo incidento lygį;

31.2. nusprendžia, kiek ir kokių pajėgų reikia teršimo incidentui likviduoti;

31.3. tiesiogiai arba per BP kreipiasi, išskyrus atvejus, kai pirmo lygio teršimo incidentą likviduoja objekto pajėgos, į atsakingos institucijos budintį pareigūną dėl pajėgų ir priemonių skyrimo teršimo incidentui likviduoti;

31.4. suformuluoja operaciniams junginiams užduotis, užtikrindamas efektyvų turimos įrangos panaudojimą, ir kontroliuoja, kaip jos atliekamos;

31.5. tiesiogiai arba per vadovus veiksmų vietoje (toliau – VVV) vadovauja operacijoje dalyvaujančioms pajėgoms ir koordinuoja jų veiksmus;

31.6. jei nusprendžia, kad teršimo incidentui likviduoti tikslinga naudoti dispergentus, kreipiasi į Klaipėdos RAAD dėl leidimo naudoti šias medžiagas;

31.7. jei užteršta pakrantė ar kyla tokio užteršimo grėsmė, informuoja Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir atitinkamas savivaldybes;

31.8. tiesiogiai arba per BP praneša apie incidentą ir apie atsakomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi, kitoms kompetentingoms Helsinkio konvencijos šalių institucijoms, kurių interesai yra ar gali būti paliesti taršos incidento. Išsiliejus dideliam teršalų kiekiui, informuoja visas Helsinkio konvencijos šalis ir Helsinkio komisiją;

31.9. atlieka kitus veiksmus, reikalingus teršimo incidentui likviduoti;

31.10. užbaigus teršimo incidento likvidavimo operaciją, parengia ir pateikia Klaipėdos RAAD ir visoms atsakomuosiuose veiksmuose dalyvavusioms institucijoms darbų ataskaitą su siūlymais dėl atsakomųjų veiksmų organizacinio, techninio ir kt. tobulinimo ateityje.

32. OV tiesiogiai ar per VVV vadovauja atsakingų institucijų vienetams ir priima sprendimus dėl jų panaudojimo tik vykdomoje operacijoje. Visus kitus klausimus, susijusius su atsakingų institucijų vienetų panaudojimu, sprendžia pačios institucijos.

V. pirmo LYGIO TERŠIMO INCIDENTų likvidavimas

33. Įvykus teršimo incidentui, objektas nedelsdamas apie incidentą praneša BP ir atitinkamos savivaldybės administracijai ir imasi lokaliniame plane numatytų veiksmų.

34. BP veikia kaip nustatyta Plano IV skyriuje.

35. OV, nustatęs, kad teršimo incidentui likviduoti užtenka objekto turimų pajėgų ir priemonių, t. y. kad teršimo incidentas yra pirmo lygio:

35.1. palaiko ryšį su asmeniu, atsakingu už lokaliniame plane numatytus veiksmus, ir koordinuoja teršimo incidento likvidavimo darbus;

35.2. stebi teršimo incidento likvidavimo operacijos eigą;

35.3. prireikus duoda atsakingam asmeniui nurodymus ir skiria objekto pajėgoms užduotis;

35.4. vertina, kaip objekto pajėgos ir turimos priemonės atitinka vykdomos operacijos poreikius ir prireikus priima sprendimą pradėti antro lygio teršimo incidento likvidavimo veiksmus;

35.5. pasikonsultavęs su Klaipėdos RAAD, priima sprendimą nutraukti teršimo incidento likvidavimo darbus.

36. Asmuo, atsakingas už lokaliniame plane numatytus veiksmus:

36.1. užtikrina, kad objekto pajėgos vykdytų lokaliniame plane numatytus veiksmus;

36.2. informuoja OV apie teršimo incidento likvidavimo operacijos eigą ir pasikeitusias aplinkybes;

36.3. vykdo OV nurodymus;

36.4. siūlo OV pradėti antro lygio teršimo incidento likvidavimo veiksmus, jei mano, kad objekto turimų pajėgų ir priemonių teršimo incidentui likviduoti neužteks arba jei tarša išplinta už objekto atsakomybės ribų.

37. Jei pranešimą apie teršimo incidentą BP gauna iš kitų šaltinių ir objektas yra žinomas, BP nedelsdamas susisiekia, jei įmanoma, su šiuo objektu ir nurodo pradėti lokaliniame plane numatytus veiksmus. Jei susisiekti su objektu yra neįmanoma, OV priima sprendimą pradėti antro lygio teršimo incidento likvidavimo veiksmus.

VI. antro LYGIO TERŠIMO INCIDENTų likvidavimas

38. OV, priėmęs sprendimą pradėti antro lygio teršimo incidento likvidavimo veiksmus, apie teršimo incidentą, atsižvelgdamas į teršimo incidento vietą, informuoja atitinkamų LK arba VSAT, arba uostų administracijų budinčius pareigūnus.

39. Atsakingų institucijų budintieji pareigūnai, gavę pranešimą:

39.1. nedelsdami organizuoja pajėgų ir priemonių panaudojimą teršimo incidentui likviduoti;

39.2. informuoja OV, kokias pajėgas ir priemones telkia, taip pat per kiek laiko pajėgos pasieks teršimo incidento vietą ir bus pasirengusios pradėti teršimo incidento likvidavimo darbus;

39.3. teikia siūlymą OV dėl VVV kandidatūros.

40. OV, vykdydamas operacinį vadovavimą teršimo incidento likvidavimo operacijoje dalyvaujančioms pajėgoms:

41. atsakingos institucijos budinčio pareigūno siūlymu skiria VVV;

41.1. skiria operaciniams junginiams užduotis ir kontroliuoja, kaip jos atliekamos;

41.2. koordinuoja teršimo incidento likvidavimo operacijoje dalyvaujančių pajėgų veiksmus;

41.3. sprendžia, ar reikia stebėti operaciją iš oro, prireikus atlikti žvalgybą iš oro, kreipiasi į LK ir (ar) VSAT budėtojus;

41.4. vertina teršimo incidento likvidavimo darbus vykdančios institucijos pajėgų ir turimų priemonių atitikimą vykdomos operacijos poreikius, prireikus priima sprendimą pasitelkti kitų atsakingų institucijų ar kitų subjektų pajėgas ir priemones;

41.5. pasikonsultavęs su Klaipėdos RAAD, priima sprendimą nutraukti teršimo incidento likvidavimo darbus.

42. VVV yra atsakingas už taktinį vadovavimą teršimo incidento likvidavimo darbus vykdančioms pajėgoms incidento vietoje. Atlikdamas savo pareigas VVV:

42.1. užtikrina, kad būtų laiku išvykstama ir atvykstama į teršimo incidento vietą ir kad laiku būtų atliekami atsakomieji veiksmai;

42.2. vadovauja teršimo incidento likvidavimo darbams, jei įmanoma, iš tam skirtų pajėgų organizuoja savarankiškus junginius;

42.3. informuoja OV apie operacijos eigą ir pasikeitusias aplinkybes;

42.4. nuolat vertina teršimo incidentui likviduoti naudojamų priemonių efektyvumą ir prireikus siūlo OV naudoti kitas priemones;

42.5. siūlo OV pasitelkti kitų atsakingų institucijų ar kitų subjektų pajėgas ir priemones nustatytiems teršimo incidento likvidavimo tikslams pasiekti, taip pat pakeisti teršimo incidento likvidavimo operacijoje dalyvaujančias pajėgas, personalą ir naudojamas priemones;

42.6. vykdo OV nurodymus ir kitas su efektyviu taršos likvidavimu susijusias funkcijas.

43. Teršimo incidentui pasiekus tokį mastą, kai pasitelkiamos mažiausiai dviejų atsakingų institucijų pajėgos, OV per JGKC viršininką siūlo LK Karinių jūrų pajėgų (toliau – LK KJP) vadui sušaukti teršimo incidento likvidavimo štabą (toliau – Štabas), susidedantį iš LK KJP Operatyvinės aprūpinimo grupės ir (ar) kitų LK KJP specialistų.

44. OV, įvertinęs teršimo incidento mastą ir poreikį pasitelkti kitų šiame Plane minimų institucijų priemones ir pajėgas, gali pakviesti jų įgaliotus atstovus į JGKC efektyviam vadovavimui operacijai ir jų institucijų priemonių panaudojimui užtikrinti.

45. Štabas teikia siūlymus OV dėl tolesnių teršimo incidento likvidavimo veiksmų, konsultuojasi su atsakingomis institucijomis, Klaipėdos RAAD, PAGD, savivaldybių ESVC, Klaipėdos apskrities ESVC, prireikus – ir su kitais subjektais, ir priima sprendimus.

46. Štabo siūlymu, jei nusprendžiama, kad teršimo incidentas pasiekė tokį mastą, kad pagal Sąrašą priskirtų pajėgų ir priemonių neužtenka, OV kreipiasi į PAGD, savivaldybių ESVC ir (ar) Klaipėdos apskrities ESVC dėl kitų pajėgų ir priemonių pasitelkimo.

47. OV įvertina PAGD, savivaldybių ESVC ir (ar) Klaipėdos apskrities ESVC galimybes ir prireikus, koordinuodamas veiksmus, teršimo incidentui likviduoti panaudoja jų siūlomas civilinės saugos pajėgas ir (ar) materialinius išteklius.

48. Atsakingų institucijų budintys pareigūnai, pateikę argumentuotą reikalavimą OV, gali atšaukti savo skirtus vienetus iš operacijos tais atvejais, kai kyla pavojus personalo saugumui, gali atsirasti didelė žala materialinėms priemonėms ar kitų užduočių įvykdymas įgauna didesnę svarbą.

49. Jei teršimo incidentas pasiekia tokį mastą, kad nacionalinių teršimo incidentų likvidavimo pajėgų neužtenka, Štabo siūlymu OV priima sprendimą pradėti trečio lygio teršimo incidento likvidavimo veiksmus.

VII. trečio LYGIO TERŠIMO INCIDENTų likvidavimas

50. Trečio lygio teršimo incidentams vadovaujama atsižvelgiant į Bendruosius vadovavimo trečio lygio teršimo incidentų likvidavimui principus (3 priedas).

51. OV, priėmęs sprendimą pradėti trečio lygio teršimo incidento likvidavimo veiksmus:

51.1. nedelsdamas JGKC vardu kreipiasi dėl pagalbos į Helsinkio konvencijos šalį(-is) dėl jų pajėgų pasitelkimo teršimo incidentui likviduoti;

51.2. JGKC vardu sprendžia klausimus, susijusius su pagalbą suteikiančių šalių personalo, krovinių, medžiagų ir įrangos, naudojamos atsakomiesiems veiksmams, operatyviu judėjimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, per ją ir iš jos;

51.3. jei su užsienio valstybe nesutarta kitaip, vadovauja tarptautinėms pajėgoms teršimo incidento likvidavimo operacijos metu;

51.4. skiria VVV;

51.5. gauna informaciją iš pagalbą teikiančių šalių apie jų paskirtus nacionalinius vadovus veiksmų vietoje (toliau – NVVV);

51.6. sprendžia veiksmų plano, tarptautiniuose veiksmuose dalyvaujančių pajėgų ir įrangos išdėstymo bei panaudojimo klausimus;

51.7. skiria operaciniams junginiams užduotis ir kontroliuoja, kaip jos atliekamos;

51.8. dėl tolesnių teršimo incidento likvidavimo veiksmų prireikus konsultuojasi su Štabu, atsakingomis institucijomis, Klaipėdos RAAD, Klaipėdos apskrities ESVC, pagalbą teikiančios valstybės atsakingu (sąveikos) pareigūnu;

51.9. nuolat informuoja operacinius junginius apie esamą bendrą situaciją ir operacijos eigą;

51.10. organizuoja administracinę ir logistinę paramą pagalbą teikiančios šalies operaciniams junginiams;

51.11. apie operacijos eigą nuolat informuoja Klaipėdos apskrities ESVC;

51.12. palaiko nuolatinį ryšį su pagalbą teikiančios valstybės atsakinga institucija, kad prireikus pagalbą teikiančios valstybės operaciniai junginiai galėtų būti perduoti nacionaliniam vadovavimui;

51.13. po konsultacijų su Klaipėdos RAAD priima sprendimą nutraukti atsakomuosius veiksmus.

52. VVV tiesiogiai ir (ar) per NVVV vykdo taktinį vadovavimą tarptautinėms pajėgoms teršimo incidento likvidavimo operacijos metu. Jam pavaldūs visi NVVV.

53. NVVV, koordinuodami savo veiksmus su VVV, vykdo taktinį vadovavimą operacijoje dalyvaujančioms nacionalinėms teršimo incidentų likvidavimo pajėgoms. Visi NVVV vykdo VVV nurodymus.

54. OV pagalbą teikiančios šalies operaciniams junginiams skiria, kiek tai įmanoma, atskiras užduotis apibrėžtame geografiniame rajone. Šios užduotys vykdomos vadovaujant pagalbą teikiančios valstybės NVVV, kuris palaiko nuolatinį ryšį su VVV.

55. Transporto, skrydžių, stebėjimo ir ypatingų priemonių vykdymo funkcijas atliekančių vienetų vadovai gali būti tiesiogiai pavaldūs tiek OV, tiek VVV. Tokių vienetų tiesioginio pavaldumo klausimus sprendžia OV ir apie tai informuoja atsakomųjų veiksmų dalyvius.

56. OV prašymu atskiri vienos šalies operaciniai junginiai gali būti laikinai perduoti kitos šalies NVVV taktiniam pavaldumui. Vienos šalies operaciniai junginiai perduodami kitos šalies NVVV taktiniam vadovavimui, jeigu nusprendžiama, kad taip bus pasiektas didesnis veiksmų efektyvumas ir racionaliau bus panaudojami pajėgumai užduočiai įvykdyti.

57. Atsakingų institucijų budintys pareigūnai, pateikę argumentuotą reikalavimą OV, gali atšaukti savo skirtus vienetus iš operacijos tais atvejais, kai kyla pavojus personalo saugumui, gali atsirasti žymi žala materialinėms priemonėms ar kitų užduočių įvykdymas įgauna didesnę svarbą.

58. Pagalbą teikiančių šalių nacionalinės kompetentingos tarnybos ir atsakingos institucijos gali atšaukti savo vienetus iš Lietuvoje vykdomos teršimo incidentų likvidavimo operacijos 1992 metų Helsinkio konvencijoje ir jos prieduose, taip pat kituose tarptautiniuose susitarimuose numatytais atvejais ir sąlygomis.

59. Jeigu didesnioji dalis taršos išplitusi kaimyninės valstybės atsakomybės rajone, JGKC operacinį vadovavimą perduoda tai kaimyninei valstybei, kurios atsakomybės rajone yra didesnioji taršos dalis, kai nesusitarta kitaip. Operacinio vadovavimo funkcijų perdavimo laikas, procedūros ir kiti klausimai aptariami tarp JGKC ir kaimyninės valstybės kompetentingos institucijos, atsižvelgiant į bendrą situaciją ir tolesnes tendencijas.

60. Jei nesusitarta kitaip, operacijai, kurioje dalyvauja užsienio šalių pajėgos, vadovaujama anglų kalba.

VIII. reikalavimai teršimo incidentų likvidavimo operacijos metu naudojamoms ryšio priemonėms

61. JGKC, atsižvelgdamas į Teršimo incidentų likvidavimo ryšių planą (4 priedas), antro ir trečio lygio teršimo incidentų likvidavimo atvejais parengia ir operacijoje dalyvaujančioms pajėgoms pateikia detalias atsakomųjų veiksmų dalyvių ryšių schemas.

62. Atsakomųjų veiksmų dalyviai naudoja labai aukšto dažnio (toliau – LAD), vidutinio dažnio (toliau – VD), aukšto dažnio (toliau – AD) radijo ryšio priemones ir viešojo mobiliojo ryšio telefonus. Ryšio priemonių naudojimo prioritetus atsakomųjų veiksmų atveju nustato OV.

63. Atsakomųjų veiksmų į teršimo incidentą atveju JGKC yra pagrindinis operacinis ryšių centras, koordinuojantis ryšį tarp atsakomųjų veiksmų dalyvių.

64. JGKC, siekdamas užtikrinti patikimus ir efektyvius ryšius tarp atsakomųjų veiksmų dalyvių:

64.1. reguliariai išbando paruoštas ryšių schemas ar jų dalis pratybų metu ir prireikus jas keičia;

64.2. atsakomųjų veiksmų atveju surenka informaciją apie visas galimas panaudoti ryšio priemones, dažnius bei dalyvaujančių vienetų šaukinius ir ją teikia atsakomųjų veiksmų dalyviams;

64.3. užtikrina naudojimosi radijo ryšiu drausmę per visą atsakomųjų veiksmų laikotarpį.

65. Ryšiai nacionalinių atsakomųjų veiksmų laikotarpiu palaikomi vadovaujantis žemiau pateiktomis rekomendacijomis:

65.1. VVV laivas turi turėti nors dvi LAD jūrines stotis su paruoštu (rezerviniu) 16 kanalu ir mobilųjį telefoną. VVV laive, plaukiančiame už LAD ryšio sklidimo ribos, turi būti kitos ryšių priemonės: VD (vidutinio dažnio) ar AD (aukšto dažnio) radijo įranga;

65.2. ryšys tarp OV ir VVV palaikomas arba specialiai skirtu jūriniu LAD kanalu arba vienu iš jūrinių kanalų – 67, 69 ir 72, priklausomai nuo šių kanalų užimtumo;

65.3. ryšys tarp VVV laivo ir kitų atsakomuosiuose veiksmuose dalyvaujančių laivų bei VVV ir objekto turi būti kito dažnio nei pasirinktas tarp OV ir VVV;

65.4. kai stebima iš oro, orlaivis turi palaikyti tiesioginį ryšį su VVV, prireikus turi būti užtikrintas tiesioginis ryšys tarp stebėtojo iš oro ir atsakomųjų veiksmų pajėgų krante, todėl pirmenybė teikiama orlaiviams, kuriuose įrengta jūrinė LAD ryšio sistema.

66. Trečio atsakomųjų veiksmų lygio atveju ryšiai organizuojami vadovaujantis HELCOM atsakomųjų veiksmų vadovo I dalies 5.4 skyriuje išdėstytomis nuostatomis (angl. HELCOM Response Manual Volume I, paragraph 5.4 Communications).

IX. PAJĖGŲ TELKIMAS PAGALBAI UŽSIENIO ŠALIMS

67. JGKC organizuoja ir koordinuoja pagalbos teikimą 1992 metų Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (Žin., 1997, Nr. 21-499) ir 1979 Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos šalims.

68. JGKC viršininko ar OV prašymu Lietuvos kariuomenė, VSAT ir jūrų uostų administracijos skiria pajėgas ir priemones pagalbai užsienio valstybėms teikti vykdant teršimo incidentų likvidavimo darbus.

X. TERŠIMO INCIDENTŲ LIKVIDAVIMO JŪROS RAJONE LOKALINIŲ PLANŲ RENGIMO GAIRĖS

69. Objektai privalo turėti su Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, atitinkama savivaldybe ir JGKC suderintus teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone lokalinius planus.

70. 150 t ir didesnės bruto talpos naftos tanklaivių ir 400 t ir didesnės bruto talpos laivų, ne naftos tanklaivių, savininkai ar naudotojai lokalinius planus parengia pagal Tarptautinės jūrų organizacijos Jūros aplinkos apsaugos komiteto 1992 m. kovo 6 d. rezoliucijoje 54(32) patvirtintas rekomendacijas.

71. Įrenginiai, naftos ir cheminių medžiagų terminalai, kiti potencialūs teršimo šaltiniai ir jūrų uostų administracijos lokalinius planus rengia vadovaudamiesi šių gairių nuostatomis.

72. Lokaliniame plane turi būti numatytas toks objekto teršimo incidentams skirtų pajėgų pasirengimas ir procedūros, kurios leistų operatyviai pradėti ir efektyviai vykdyti išsiliejusių teršimo incidentų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

73. Lokaliniame plane turi būti:

73.1. aprašyta objekto struktūra ir nustatytas atsakomųjų veiksmų rajonas;

73.2. išanalizuota rizika, susijusi su objekto eksploatacija, ir numatytas labiausiai tikėtinas teršalų išsiliejimo mastas;

73.3. įvertinta rizikos analizė, atsižvelgiant į turimus pajėgumus;

73.4. aptarta teršimo incidentų likvidavimo strategija ir galimi atsakomųjų veiksmų būdai ir priemonės;

73.5. nustatyta pranešimų apie pavojų (aliarmo) ir ryšio sistema, aiškiai nustatyta pranešimo apie incidentą JGKC BP tvarka;

73.6. pateiktas turimo personalo ir priemonių (nurodant jų tipą, kiekį, charakteristiką ir saugojimo vietą) sąrašas;

73.7. numatyta tiksli įrangos išdėstymo vieta, teršimo incidento vykdymo schema, veiksmų koordinavimo su OV principai;

73.8. už lokaliniame plane numatytų veiksmų, įvykus teršimo incidentui, eigą atsakingas asmuo ir operacinių junginių vadovai, taip pat jų duomenys ryšiams palaikyti (telefonai, adresai).

74. Lokaliniame plane numatytos pajėgos ir priemonės turi būti pakankamos ir atitikti tikėtiną teršimo incidento mastą.

75. Lokaliniai planai tikslinami ir nustatyta tvarka derinami, jei keičiasi objekto eksploatacijos sąlygos, projekte nustatytos techninės ir eksploatacinės charakteristikos, tarptautiniai reikalavimai, taip pat po teršimo incidentų, jei jų metu išaiškėja šių planų trūkumai. Lokaliniai planai taip pat turi būti tikslinami, gavus argumentuotą JGKC, Aplinkos ministerijos, Susisiekimo ministerijos ar atitinkamos savivaldybės reikalavimą.

76. Lokalinius planus, suderintus su JGKC, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija ir atitinkama savivaldybe, objektai privalo pateikti JGKC.

XI. baigiamosios nuostatos

77. Planas peržiūrimas ir prireikus tikslinamas atsižvelgiant į taršos incidentų rizikos vertinimą.

78. Plano pakeitimus inicijuoja Krašto apsaugos, Aplinkos ir Vidaus reikalų ministerijos, taip pat joms pavaldžios institucijos pagal savo kompetenciją.

79. JGKC rengia ir prireikus tikslina Sąrašą. Atsakingos institucijos ir kiti subjektai JGKC teikia ir prireikus tikslina duomenis apie turimas pajėgas ir priemones. Sąraše turi būti išvardyta atsakingų institucijų ir kitų subjektų įranga ir kitos priemonės, nurodytas jų kiekis, techniniai duomenys, paskirtis, taip pat pateiktas trumpas panaudojimo galimybių aprašymas, panaudojimo apribojimai. Sąrašas skelbiamas KAM interneto svetainės Karinių jūrų pajėgų puslapyje.

80. Pasikeitus atsakingų institucijų ir kitų subjektų, jų atstovų duomenims ryšiams palaikyti, apie tai nedelsiant pranešama JGKC, kuris pasikeitimus perduoda kitoms suinteresuotoms institucijoms.

81. JGKC sudaro ir nuolat atnaujina Lietuvos Respublikos ir kitų Helsinkio konvencijos valstybių institucijų, atsakingų už taršos incidentų likvidavimą jūros rajone, sąrašus, į kuriuos įtraukiami budinčių ir administracinių padalinių duomenys ryšiams palaikyti. Šis sąrašas yra neskelbiamas.

_________________

Teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų plano

1 priedas

TERŠIMO INCIDENTŲ LIKVIDAVIMO PROCESE DALYVAUJANČIOS INSTITUCIJOS

			Laivai		Orlaiviai		Stebėjimo postas	Kitos šalys		Kiti
PATARIMAI KONSULTACIJOS PARAMA			Gaunami pavojaus signalai		Gaunami pavojaus signalai			Gaunami pavojaus signalai
	PAGD, Klaipėdos apskrities ekstremalių situacijų valdymo centras
										Papildoma operacinė parama
											LK KJP OAG, KJP specialistai, Jūrinių tyrimų centras Klaipėdos hidrometeorologinė observatorija Lietuvos avialinijos Karinės oro pajėgos VSAT orlaiviai Kiti
	Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (Klaipėdos RAAD)				KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC)
RYŠIŲ TAŠKAI
	Klaipėdos apskrities civilinės saugos ir mobilizacijos departamentas
	Savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centras			VSAT Nacionalinis jūros sienos apsaugos koordinavimo centras			LK operatyviniai budėtojai				Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracija
OPERACINIAI JUNGINIAI
	ūkio subjektai, privatūs rangovai			VSAT vienetai			LK vienetai		Objektus eksploatuojančios privačios įmonės		KVJU vienetai ir įrengimai
	TERŠIMO INCIDENTŲ LIKVIDAVIMO RAJONAI
		Kuršių marios				Jūra				Uostas

_________________

Teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone

darbų plano

2 priedas

PRANEŠIMAS APIE TERŠIMO INCIDENTĄ IR PAJĖGŲ SUTELKIMO PROCEDŪROS

JGKC gauna pranešimą
	BP daro įrašus Teršimo incidentų likvidavimo operacijų žurnale
JGKC BP patikrina ir įvertina pranešimą
Pranešimas neklaidingas: BP informuoja JGKC viršininką, Klaipėdos RAAD, atsakingą instituciją, objektą. Teikia informaciją JSSB	JGKC viršininkas tampa OV arba paskiria kitą asmenį, kuris duoda nurodymus dėl stebėjimo ir atsakomųjų veiksmų
OV sprendžia dėl tolesnių atsakomųjų veiksmų, kuriuos paveda pradėti BP				Atsižvelgiant į situaciją: veiksmus pradeda KJP budintis laivas
		LK Operatyviniai budėtojai
				Atsižvelgiant į situaciją: veiksmus pradeda KJP pajėgumai ir priemonės teršimo incidentams likviduoti
				Atsižvelgiant į situaciją: veiksmus pradeda SAR sraigtasparnis
BP informuoja apie situaciją atsakingas institucijas ir, jei reikia, tarptautinius ryšio centrus, nurodo, kokios reikia paramos
		VSAT Nacionalinis jūros sienos apsaugos koordinavimo centras		Atsižvelgiant į situaciją: veiksmus pradeda VSAT vienetai. VSAT orlaiviai panaudojami žvalgybai iš oro
Iš papildomos informacijos OV nusprendžia, kokio lygio planas bus įgyvendinamas (žr. schemas Nr.3,4,5 ). Informuojamos Helsinkio konvencijos šalys ir Helsinkio komisija.		KVJU administracija		Atsižvelgiant į situaciją: veiksmus pradeda KVJU įrengimai
			Atsižvelgiant į tai, kokio lygio planas bus įgyvendinamas, informuojami PAGD, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos CSMD, savivaldybių administracijos, Klaipėdos RAAD, užsienio valstybės.

_________________

Teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone

darbų plano

3 priedas

BENDRIEJI VADOVAVIMO TREČIO LYGIO TERŠIMO INCIDENTŲ LIKVIDAVIMUI PRINCIPAI

Užsienio šalių sąveikos pareigūnai				PAGD, Ekstremalių situacijų valdymo centras
Teršimo incidento likvidavimo štabas, atsakingų institucijų atstovai		OV		Kitos valstybinės institucijos/Privatus sektorius
Atsakingų institucijų budėtojai (KVJU,VSAT, LK)		VVV
			NVVV		Operacinių junginių vadovai
	Atsakingų institucijų vienetai (KVJU, VSAT, LK)		Pagalbą teikiančių užsienio šalių vienetai		Operaciniai junginiai

_________	Operacinio vadovavimo linija
..................	Patarimų ir kitų užduočių sąveikos linija
-------------	Bendradarbiavimo ir koordinavimo linija

_________________

Teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų plano

4 priedas

TERŠIMO INCIDENTŲ LIKVIDAVIMO RYŠIŲ PLANAS

Laivai, naudojantieji įprastinius laivų/kranto dažnius (LAD, VD, AD)

Kiti Viešojo telefono  ryšys (tik pradiniame etape)

Orlaiviai, naudojantieji įprastinius oro eismo dažnius (LAD, UAD)

Viešojo telefono, fakso  ryšys, el. paštas

Viešojo telefono, fakso  ryšys, el. paštas

Pakrantės radijo stotys arba KVJU radijo stotys

JGKC

Aeronautikos gelbėjimo centras Civilinės aviacijos departamentas Oro eismo kontrolės centras

Jūriniai LAD kanalai: pagrindinis:  67 (156.375 Mhz) atsarginiai: 69 (156.475 Mhz) ir 72 (156.625 MHz)

Skrydžių valdymo centras (Palangos SVC)

Stebėjimo orlaivis

Jei įmanoma, jūrinis arba orlaivių LAD ryšys

VVV

Ne jūrinis LAD arba viešojo judriojo telefono ryšys

Komandų vadovai / pakrantė

Viešojo judriojo telefono ryšys

Įprastiniai laivo/kranto dažniai (LAD, VD, AD)

Jūrinis arba nejūrinis LAD kanalas Viešojo judriojo telefono ryšys

Ne jūrinis LAD arba viešasis judrusis telefono ryšys

Gelbėjimo komandos

Laivas, privatus sektorius

Ne priešakinės komandos

Pakrantės valymo grupės

Pakrantės valymo grupės

Priešakinės komandos

Priešakinės komandos

_________________

Teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone

darbų plano

5 priedas

BENDRASIS PAJĖGŲ IR PRIEMONIŲ TERŠIMO INCIDENTAMS LIKVIDUOTI SĄRAŠAS

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priklausanti įranga teršimo incidentams likviduoti

Eil. nr.	Pavadinimas	Techniniai duomenys	Kiekis
1.	Metalinė barža „B-001“ ir „B-002“	Vieneto talpa – 50 m³ Matmenys: 16,3X4,3X1,23 m	2 vnt.
2.	Naftos surinkimo sistema „Foxtail AB2-6“	Šepetinė, pajėgumas – 8 m³/val.	1. kompl.
3.	Jėgainė „Lamor“	Galingumas – 53kW, slėgis – 175 bar, srautas – 160 l/min	3 vnt.
4.	Jūrinis kateris „Zunda“	Ilgis – 6,5 m; plotis – 2 m; grimzlė – 0,7 m; greitis – 30 mazgų	5 vnt.
5.	Boninė užtvara „Ro-beach boom“	Sekcijos ilgis – 10 m; viršvandeninė dalis – 300 mm; grimzlė – 350 mm	6 sekcijos
6.	Naftos produktų surinktuvas su jėgaine	Pajėgumas – 20 m³/val.; svoris 65 kg Plaukiojantis šepetinis	5 kompl.
7.	Aukšto slėgio plovimo įranga	Slėgis – 200 bar; srautas – 0-30 l/min; galingumas – 15 kW; svoris – 8 kg	6 kompl.
8.	Naftos produktų surinktuvas „Terminator“	Slenkstinis, pajėgumas – 100 m³/val.; svoris – 150 kg	3 kompl.
9.	Velkama minkšta talpa su oro pagalvėmis	Talpa – 10 m³	1 vnt.
10.	Ritė su 200 m. RO-BOOM 1200 bonine užtvara	Sekcijos ilgis – 100 m; viršvandeninė dalis – 440 mm; grimzlė – 610 mm	3 vnt.
11.	Boninė užtvara „Troilboom GP900“	Sekcijos ilgis – 15 m; bendras ilgis – 800m; viršvandeninė dalis – 300 mm; grimzlė – 600 mm	53 sekcijos
12.	Traluojama sistema naftos produktams	Ilgis – 60 m; surinkimo maišai – 3; svoris – 290 kg	1 kompl.
13.	Velkama vakuuminė jėgainė „Ro-Vac“ su talpa	Vakuuminė, našumas – 10 m³/val., talpa – 2 m³, svoris – 490 kg	1 kompl.
14.	Boninių užtvarų plovimo įranga. RO-BOOM. Konteineryje.	Slėgis – 190 bar, našumas – 20 l/min, galingumas – 6,7 kW, svoris – 2200 kg	1 kompl.
15.	Traktorius „Geležinis arklys“	Galia – 4 kW, svoris – 300 kg	6 vnt.
16.	Sudedamoji talpykla	Talpa – 4 m³	11 vnt.
17.	Jūrinis kateris „Zunda“	Ilgis – 9 m, greitis – 11 mazgų; galia – 2x67 kW, matmenys – 9x3x1,55 m, svoris – 4100 kg	1 vnt.
18.	Prietaisas akmenims valyti „Rock cleaner“	Šepetinis, pajėgumas – 2-20 m³/val.	6 kompl.
19.	Siurblys teršalams pumpuoti MSP 100	Pajėgumas – 140 m³/val.; svoris – 27 kg	8 vnt.
20.	Dispergentų purkštuvas „Zunda 1“	Pajėgumas – 40 m³/val.; svoris – 120 kg	1 kompl.
21.	Daugiafunkcis griebtuvas LMS	Plaukiojantis šepetinis diskinis, našumas šepetinio – 60 m³/val., diskinio – 42m³/val.	1 kompl.
22.	Šepetinis Arctic griebtuvas LAS 125W/GT A-50 pump	Plaukiojantis šepetinis, našumas – 50 m³/val., svoris – 1850 kg	1 kompl.
23.	Boninė užtvara „LOB900“	Ilgis – 800 m	1 vnt.
24.	Absorbcinės bonos su sorbento USVR užpildu, ŪRUS IR KO	Ilgis – 300 m	1 vnt.
25.	Maišai, kastuvai, šakės		127 vnt.
26.	Apsauginiai kostiumai nuo naftos teršalų		82 vnt.

Lietuvos kariuomenei priklausanti įranga teršimo incidentams jūros rajone likviduoti

Eil. nr.	Pavadinimas	Techniniai duomenys	Kiekis
1	Gelbėjimo ir paieškos laivas „Šakiai“	Ilgis – 56,4 m; plotis – 10,5 m; grimzlė – 4,65 m; greitis – 9,5 mazgų; bendra talpa teršalų kaupimui – 200 m³, naftos atskyrimo sistema – 2 tankai po 70 ir 90 m³	1 vnt.
2.	Plaukiojantis šepetinis griebtuvas su dviguba surinkimo sistema su tinklu	Našumas – 100 m³/val.; matmenys – 2,9x2x1,2 m; svoris – 240 kg	2 kompl.
3.	Energijos blokas	Kur 50 kW jėgainė „Lamor“	2 vnt.
4.	Krovininės hidraulinės žarnos	Kur 50 kW	2 vnt.
5.	Boninė užtvara RO BOOM 2000	Sekcijų skaičius – 8 vnt; sekcijos ilgis – 50 m; bendras ilgis – 400 m; viršvandeninė dalis – 600 mm; grimzlė – 1100 mm; bangų aukštis 2–3 m; vėjo greitis 20 m/s. Komplektuojama konteineriuose	2 kont.
6.	Išsiurbimo sistema „Framo“	Slėgis – 315 bar; našumas – 750, 180 ir 180 m³/val.; galingumas – 176 kW	2 vnt.
7.	Buksyrinis stulpas RO-BOOM 2000		1 vnt.
8.	50 kW jėgainė LAMOR	Galingumas – 53kW, slėgis – 175 bar, srautas – 160 l/min	4 vnt.
9.	Ritė su RO-BOOM 1500 bonine užtvara	Sekcijų skaičius – 16 vnt., sekcijos ilgis – 50 m; ilgis ritėje – 200 m; viršvandeninė dalis – 500 mm; grimzlė – 700 mm; bangų aukštis 2–3 m, vėjo greitis 20 m/s	4 ritės
10.	Naftos produktų rinktuvas TERMINATOR	Slenkstinis, pajėgumas – 100 m³/val.; svoris – 150 kg	4 vnt.
11.	Velkamoji minkšta talpykla su oro pagalvėmis	Talpa – 10 m³	2 vnt.
12.	10 kW jėgainė		2 vnt.
13.	Naftos produktų rinktuvas RO-SKIM 1500	Integruotas slenkstinis, našumas – 100 m³/val.; matmenys – 1,5x1,1x0,6 m; svoris – 125 kg	1 vnt.
14.	Gelbėjimo ir paieškos laivo „Šakiai“ dispergentų purkštuvų komplektas		1 kompl.

Valstybės sienos apsaugos tarnybai priklausanti įranga teršimo incidentams likviduoti

Eil. nr.	Pavadinimas	Techniniai duomenys	Kiekis
1.	Pakrančių apsaugos laivas „Madeleine“	Ilgis – 22,4 m; plotis – 5,4 m; grimzlė – 1,7 m; greitis – 10 mazgų	1 vnt.
2.	Griebtuvas VIKOMA su jėgaine	Diskinis, našumas – 17,5 m³/val.; svoris – 56 kg	1 vnt.

Neringos savivaldybei priklausantis materialusis turtas teršimo incidentams likviduoti

Eil. nr.	Pavadinimas	Techniniai duomenys	Kiekis
1.	Absorbciniai bonai su sorbento USVR užpildu, ŪRUS IR KO.	Ilgis – 200 m	1 vnt.
2.	Tentinis katerio uždangalas		2 vnt.
3.	Kilblokai		2 vnt.
4.	Jūriniai kateriai ir varikliai	Ilgis – 6,5 m; plotis – 2 m; grimzlė – 0,7 m; greitis – 30 mazgų	2 vnt.
5.	Boninė užtvara RO-BEACH BOOM	Sekcijos ilgis – 10 m; viršvandeninė dalis – 300 mm; grimzlė – 350 mm	2 vnt.
6.	Peristaltinis siurblys	Slėgis – 3 bar; našumas – 20 m³/val.; svoris – 55 kg	2 vnt.
7.	Naftos produktų rinktuvas su jėgaine „Miniskimmer“	Plaukiojantis šepetinis, našumas – 20 m³/val., svoris – 65 kg	2 vnt.
8.	Aukšto slėgio plovimo įranga	Slėgis – 200 bar; srautas – 0-30 l/min; galingumas – 15 kW; svoris – 8 kg	2 vnt.
9.	Velkamoji minkšta talpykla	Talpa – 10 m³; matmenys – 9,5x2,2x0,05 m	2 vnt.
10.	Ritė su žarnomis		2 vnt.
11.	Traluojama naftos produktų surinkimo sistema	Ilgis – 60 m; surinkimo maišai – 3; svoris – 290 kg	1 vnt.
12.	Traktorius	Galia – 4 kW, svoris – 300 kg	2 vnt.
13.	Sudedamoji talpykla	Talpa – 4 m³	4 vnt.
14.	Maišai, kastuvai, šakės		40 kompl.
15.	Apsaugos nuo naftos teršalų kostiumai		40 vnt.
16.	Prietaisas akmenims valyti	Šepetinis, pajėgumas – 2–20 m³/val.	2 vnt.
17.	Boninė užtvara „Troilboom“	Ilgis – 105 m	1 vnt.

_________________