LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL TARPBANKINIŲ ATSISKAITYMŲ TECHNOLOGIJOS
1994 m. gegužės 12 d. Nr. 31
Vilnius
Patvirtinta
Lietuvos banko valdybos
1994 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 31
TARPBANKINIŲ ATSISKAITYMŲ TECHNOLOGIJA
Ši technologija parengta atsižvelgiant į kitų valstybių sukauptą tarptautinių atsiskaitymų patirtį, dabartinį bankų sistemos automatizavimo lygį ir naudojamą technologiją. Bankų pagrindinių įstaigų korespondentinės sąskaitos ir kliringo sąskaitos vedamos Lietuvos banko Atsiskaitymų ir apskaitos centre (AAC). Kliringo sąskaitos vedamos atskirai nuo korespondentinių sąskaitų, todėl priimame, kad kliringo sąskaitos vedamos Kliringo namuose (KN).
1. Kliringo sąskaitos
Tarpbankinių atsiskaitymų nacionaline valiuta kliringo sąskaitos atidaromos Kliringo namuose pagrindinėms bankų įstaigoms, o pastarųjų pageidavimu – ir jų filialams. AAC veda Kliringo namų korespondentinę sąskaitą. Lietuvos bankas bei jo įstaigos kliringo sąskaitų KN neturi.
Tarpbankinių atsiskaitymų informaciją ruošia bankų įstaigos arba, pagal atskirą sutartį, AAC. Pastarasis pateikia bankų įstaigoms informacijos ruošimo, kodavimo ir perdavimo programas. Bankų įstaigos gali naudoti savas informacijos ruošimo programas ir paruošti pateiktos struktūros informacinius failus informacijos kodavimui ir perdavimui.
Tarpbankinių atsiskaitymų informacija į KN perduodama dalimis. Pirmoji jos dalis priimama iki 12 val. AAC iki to laiko (12 val.) perduoda bankų pagrindinių įstaigų kliringo sąskaitų limitus. Limito suma – tai tos banko įstaigos korespondentinės sąskaitos, vedamos AAC, likutis perdavimo į KN momentui.
Gavę visų bankų įstaigų tarpbankinių atsiskaitymų informaciją, KN ją apdoroja. Remiantis gautąja informacija, neviršijant limitų, vykdomi mokėjimai, debetuojant bankų įstaigų- mokėtojų kliringo sąskaitas ir kredituojant bankų įstaigų-gavėjų kliringo sąskaitas. Mokėjimo metu limitai mažėja mokėjimų suma ir didėja įplaukų suma. Jeigu kliringo sąskaitos limitas neleidžia apmokėti visų dokumentų, pirmiausia apmokami tie, kuriuose nurodytas aukštesnis apmokėjimo pirmumas (eilė). Pirmumą nurodo banko įstaiga-mokėtoja, įrašydama atitinkamą rekvizitą ruošiamoje perduoti į KN informacijoje. Apmokėjus visus dokumentus, bankų įstaigų kliringo sąskaitos uždaromos, t. y. formuojami programiniai dokumentai kiekvienos kliringo sąskaitos likučiui pervesti į atitinkamos pagrindinės banko įstaigos kliringo sąskaitą.
Po to bankų pagrindinių įstaigų kliringo sąskaitų bendra likučių suma perkeliama į jų korespondentines sąskaitas AAC. Šis perkėlimas vykdomas per vidinę KN korespondentinę sąskaitą. Šios operacijos informacija perduodama į AAC elektroniniu paštu ir sumos per KN korespondentinę sąskaitą pervedamos į atitinkamas bankų pagrindinių įstaigų korespondentines sąskaitas.
Kliringo namai elektroniniu paštu išsiunčia bankų įstaigoms kliringo sąskaitų išrašus, lėšų įskaitymo į gavėjų sąskaitas dokumentų failus ir pranešimus apie likusių neapmokėtų dokumentų sumą.
Antroji informacijos dalis iš bankų įstaigų priimama iki 16 val. Iki to laiko bankų pagrindinės įstaigos gali reguliuoti savo korespondentinių sąskaitų AAC likučius. AAC iki 16 val. praneša KN naujus tuo momentu esamus kliringo sąskaitų likučius. Dokumentai apmokami ir kliringo sąskaitos uždaromos aukščiau nurodytąja tvarka, išskyrus tai, kad neapmokėtieji dokumentai grąžinami bankų įstaigoms.
Po kliringo sąskaitų antrojo uždarymo AAC suformuojami bankų pagrindinių įstaigų korespondentinių sąskaitų išrašai ir perduodami jiems per KN elektroniniu paštu.
Apmokėtų dokumentų sumos įrašomos į klientų sąskaitas tą pačią dieną (bankų įstaigoms, kurių informaciją apdoroja KN, tai atliekama programiškai).
Remiantis apmokėtais dokumentais tą pačią dieną bankų įstaigose spausdinami mokėjimo pavedimai ir dokumentų sąrašai, prie kurių pridedami antrieji ir tretieji pirminių dokumentų egzemplioriai, ir išsiunčiami bankų įstaigoms-gavėjams.
2. Korespondentinės sąskaitos
AAC vedamos bankų pagrindinių įstaigų korespondentinės sąskaitos, kuriose apskaitomi jų privalomieji nacionalinės valiutos rezervai, kreditinių išteklių tarpbankinėje biržoje pardavimas-pirkimas ir kliringo sąskaitų likučiai.
AAC veda Kliringo namų korespondentinę sąskaitą. Per ją kliringo sąskaitų likučių sumos pervedamos į bankų korespondentines sąskaitas. Per šią sąskaitą taip pat Lietuvos banko įstaigos atsiskaito su kitais Respublikos bankais, nes Lietuvos banko įstaigos korespondentinių sąskaitų neturi.
Po kliringo sąskaitų antrojo (galutinio) uždarymo AAC išsiunčia visoms bankų pagrindinėms įstaigoms jų korespondentinių sąskaitų išrašus, o Lietuvos banko įstaigoms – atitinkamų tarpfilialinių sąskaitų išrašus.
Lietuvos banko ir jo įstaigų tarpusavio atsiskaitymai vyksta per vidines tarpfilialines sąskaitas. AAC vedamos visų Lietuvos banko įstaigų vidinės sąskaitos, o kiekvienoje jų – AAC vidinė sąskaita. KN tokiuose atsiskaitymuose nedalyvauja.
3. Limitų formavimas ir apskaičiavimas
Bankų pagrindinių įstaigų korespondentinėse sąskaitose AAC apskaitomi ir jų privalomieji nacionalinės valiutos rezervai. Atsiskaitymams bankai gali naudoti ir savo rezervus, laikydamiesi privalomųjų rezervų normos – vidutinės kontroliuojamojo laikotarpio sumos. Du kartus per dieną – 11 val. 30 min. ir 15 val. 30 min. AAC išvedami tarpiniai bankų korespondentinių sąskaitų likučiai ir perduodami į KN kaip limitai. Vykdydami kliringinius atsiskaitymus, KN kontroliuoja, kad bankų sąskaitose nesusidarytų debetiniai likučiai. Jeigu limitas neleidžia apmokėti pateiktųjų dokumentų, jie darbo dienos pabaigoje grąžinami bankų įstaigoms.
AAC darbo dienos pabaigoje apskaičiuoja privalomųjų rezervų perteklių arba trūkumą kiekvieną dieną ir per KN praneša bankų pagrindinėms įstaigoms. Jeigu kontroliuojamajame laikotarpyje privalomųjų rezervų suma buvo mažesnė negu nustatytoji jų norma, skaičiuojamos priklausančios palūkanos.
4. Tarpvalstybiniai atsiskaitymai su buvusios Tarybų Sąjungos valstybėmis
Kliringo namai veda visų buvusios Tarybų Sąjungos valstybių „Loro“ ir „Nostro“ sąskaitas.
Atsiskaitymai tų šalių valiuta vykdomi ankstesniąja tvarka su visomis komercinių bankų įstaigomis. Nekonvertuojamos valiutos korespondentinės sąskaitos Lietuvos bankui neatidaromos. Šio banko (LB) tarpvalstybiniai atsiskaitymai vykdomi per KN valiutines korespondentines sąskaitas, o savo balanse jis veda KN vidines korespondentines sąskaitas, per kurias pervedamos lėšos į valiutines sąskaitas.
Atsiskaitymai nacionaline valiuta su kitomis valstybėmis iš Lietuvos banko „Nostro“ ir „Loro“ sąskaitų, esančių KN, vykdomi per komercinių bankų įstaigų kliringo sąskaitas aukščiau aprašytąja tvarka. Kliringo sąskaitų uždarymo metu esančios likučių sumos lieka KN vidinėje korespondentinėje sąskaitoje, o AAC jos įrašomos į korespondentinę sąskaitą skirtingu ženklu. Jungiant AAC ir KN balansus, KN vidinės korespondentinės sąskaitos likučiai salduojami ir lieka valstybių sąskaitose litais.
5. Bankų įstaigų kodavimo taisyklės
Banko įstaigos kodas susideda iš 5 skaitmenų.
Kodo struktūra: PBBFF, kur
P – banko požymis:
1 – Lietuvos bankas
4 – Valstybiniai komerciniai bankai (Žemės ūkio bankas
ir Valstybinis komercinis bankas)
6 – Taupomieji bankai
7 – Komerciniai bankai
BB – banko pagrindinės įstaigos kodas
FF – filialo (skyriaus) kodas (pagrindinei banko įstaigai 00)
Banko pagrindinės įstaigos kodas – registracijos numeris, suteiktas Bankų priežiūros departamente.
Pagrindinių bankų įstaigų kodai
| Banko kodas |
Pavadinimas |
| 10100 |
LIETUVOS BANKAS |
| 20600 |
RYŠIŲ SU UŽSIENIU BANKAS |
| 40100 |
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO BANKAS |
| 40200 |
LIETUVOS VALSTYBINIS KOMERCINIS BANKAS |
| 60100 |
LIETUVOS TAUPOMASIS BANKAS |
| 70100 |
KOMERCINIS BANKAS „ŪKIO BANKAS“ |
| 70200 |
PANEVĖŽIO KOMERCINIS BANKAS „ATEITIS“ |
| 70300 |
KOOPERACIJOS BANKAS |
| 70400 |
KOMERCINIS BANKAS „VILNIAUS BANKAS“ |
| 70600 |
LIETUVOS AKCINIS INOVACINIS BANKAS |
| 70800 |
„TAURO BANKAS“ |
| 70900 |
LITIMPEX BANKAS |
| 71000 |
KOMERCINIS AKCINIS BANKAS „LIETŪKIS“ |
| 71200 |
KOMERCINIS BANKAS „LIETUVOS VERSLAS“ |
| 71300 |
BANKAS „HERMIS“ |
| 71400 |
KOMERCINIS BANKAS „VAKARŲ BANKAS“ |
| 71500 |
KOMERCINIS BANKAS „BALTICBANK“ |
| 71600 |
KOMERCINIS BANKAS „SEKUNDĖS BANKAS“ |
| 71700 |
„ŽEMĖS BANKAS“ |
| 71800 |
ŠIAULIŲ BANKAS |
| 71900 |
AKCINIS KREDITO BANKAS „NIDA“ |
| 72000 |
BANKAS „SNORAS“ |
| 72100 |
KOMERCIJOS IR KREDITO BANKAS |
| 72200 |
MAŽEIKIŲ KOMERCINIS BANKAS |
| 72300 |
KOMERCINIS BANKAS „ANCOROBANK“ |
| 72400 |
KOMERCINIS BANKAS „KREDITO BANKAS“ |
| 72500 |
KOMERCINIS BANKAS „AURABANKAS“ |
| 72600 |
KOMERCINIS BANKAS „SENAMIESČIO BANKAS“ |
| 72700 |
KOMERCINIS „EKSPRES“ BANKAS |
| 72800 |
KOMERCINIS BANKAS „APUS“ |
6. Lietuvos banko sąskaitų kodavimo taisyklės
Įdiegus naują tarpbankinių atsiskaitymų technologiją, Lietuvos banko apskaita bus vedama pagal naują sąskaitų planą.
Sąskaitos kodas susideda iš 11 skaitmenų.
Kodo struktūra: XXXXXXBBBBR, kur
XXXXXX – kliento eilės numeris arba kita informacija apie klientą
BBBB – naujoji balansinė sąskaita
R – kontrolinis raktas
Pagrindinės banko įstaigos korespondentinė sąskaita Lietuvos banke – PBBFFBBBBR, kur
PBBFF – pagrindinės banko įstaigos kodas
BBBB – balansinė sąskaita
R – kontrolinis raktas
Kontrolinio rakto apskaičiavimo algoritmas:
Banko įstaigos penkiaženklio kodo skaitmenys (SSSSS) ir sąskaitos kodas dauginami iš konstantos 1371371371371371 ir atmetus dešimtis susumuojami.
S1+ S2+ S3+ S4+ S5+ S6+ S7+ S8+ S9+ S10+ S11+ S12+ S13+ S14+ + S15 = S
Sumos S paskutinis skaitmuo atimamas iš skaičiaus „10“. Skirtumo reikšmė ir yra kontrolinis raktas.
Lietuvos banko Atsiskaitymų ir apskaitos centras