LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL SLĖPTUVIŲ IR KITŲ KOLEKTYVINĖS APSAUGOS STATINIŲ POREIKIŲ IR JŲ NUSTATYMO
2002 m. gegužės 15 d. Nr. 712
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230) antro skirsnio 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro
2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 712
SLĖPTUVIŲ IR KITŲ KOLEKTYVINĖS APSAUGOS STATINIŲ POREIKIAI IR JŲ NUSTATYMAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
II. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
2. Šiame dokumente vartojamos sąvokos:
Valstybinės reikšmės objektai – valstybinės reikšmės infrastruktūros objektai, pastatai ar statiniai, kurie karinių konfliktų ar antpuolių atvejais gali būti pasirinkti kaip bombardavimo taikiniai ir dėl to tapti ekstremalių įvykių židiniais, taip pat įmonės, ūkio, energetikos, transporto ir kitokie objektai nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, kurių kontrolės, funkcionavimo arba normalios veiklos sutrikimas ar sutrikdymas keltų pavojų ar padarytų didelę žalą Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui – sutrikdytų valstybės valdymą, ūkio sistemos, valstybei svarbios ūkio šakos ar infrastruktūros funkcionavimą.
Rizikos objektai – tokie pastatai ir statiniai, kurie gali būti bombarduojami (sprogdinami) siekiant sutrikdyti karinius, sienos apsaugos tarnybos objektus, mazgines geležinkelio stotis, svarbius tiltus, transporto mazgus, dideles kuro bazes, elektrines, svarbiausias elektros pastotes, užtvankas.
Gyvybiškai svarbūs objektai – objektai, užtikrinantys gyvybiškai svarbius darbuotojų ir gyventojų poreikius (medicininį aptarnavimą, pagrindinių maisto produktų gamybą, elektros, dujų, vandens tiekimą, transporto ir ryšių paslaugas, viešąją tvarką, civilinę ir priešgaisrinę saugą); jų funkcionavimas karo padėties atveju bus nustatytas pagal Karo padėties įstatyme minimus Vyriausybės privalomuosius darbus ar užduotis.
Pavojingi poveikiai – karo veiksmų sukelti ir tomis aplinkybėmis atsiradę žmonių gyvybei ir sveikatai pavojingi veiksniai: statinių griūtys, gaisrai, sprogimai, pavojingųjų medžiagų aplinkos tarša, jonizuojančioji spinduliuotė ir pan.
Slėptuvės – įvairiai žmonių veiklai įprastomis aplinkybėmis skirti pastatai ar jų patalpos ir kiti statiniai, kurie taip pat tinka žmonių apsaugai nuo pavojingų poveikių, kilus kariniams konfliktams.
Kiti kolektyvinės apsaugos statiniai (paprastos slėptuvės) – patalpos (esančios rūsiuose, pusrūsiuose) arba statiniai (požeminiai garažai, technologiniai, transporto ar pėsčiųjų tuneliai ir pan.), kuriuos atitinkamai paruošus galima pritaikyti žmonių apsaugai nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio (mažina nuo 50 iki 100 kartų) ar griūčių silpnų sugriovimų zonoje (atlaiko dinamines apkrovas 0,02 MPa).
Gyventojų evakavimas – organizuotas gyventojų iškeldinimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi, suteikiant jiems stacionarines arba laikinas gyvenamąsias patalpas.
Trumpalaikė gyventojų apsauga – darbuotojų ir gyventojų apsaugojimas paprastose slėptuvėse trumpam laikui, iki pasibaigiant oro antpuoliui, bombardavimui ar kitiems karo veiksmams ir kai trūksta vietos esamose slėptuvėse.
III. SLĖPTUVIŲ ĮRENGIMO PRIORITETAI
3. Slėptuvių ir kitų kolektyvinės apsaugos statinių pagrindinė paskirtis – karo padėties sąlygomis apsaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, sugriovimų ir sprogimų sukeltų pavojingų poveikių žmones, atliekančius Vyriausybės nustatytus privalomuosius darbus ir užduotis.
4. Slėptuvių būtinumas grindžiamas tuo, kad:
4.1. kilus kaimyninėse valstybėse ar šalyje kariniam konfliktui, Lietuvos teritorija gali tapti karinių veiksmų, per kuriuos gali būti taikomasi sutrikdyti valstybės ekonomiką ir valdymą, zona;
4.2. per karinius veiksmus valstybinės reikšmės, kai kurie rizikos objektai gali būti pasirinkti kaip pirminiai naikinimo taikiniai, kurių kontrolės, funkcionavimo ar normalios veiklos sutrikimas ar sutrikdymas keltų pavojų ar padarytų didelę žalą nacionaliniam saugumui – sutrikdytų ūkio sistemos, valstybei svarbios ūkio šakos ar infrastruktūros funkcionavimą. Apie šiuos objektus nuo bombardavimo, sprogimo bangos gali susidaryti stiprių sugriovimų, taip pat ir antrinio pavojingo poveikio teritorijos: jonizuojančiosios spinduliuotės, gaisrų, sprogimų;
5. Kaip nustato Karo padėties įstatymas, Vyriausybė karo padėties metu gali nustatyti visų nuosavybės formų įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms privalomuosius darbus ar užduotis, reikalingus karo padėties reikmėms tenkinti, todėl darbuotojams apsaugoti valstybinės reikšmės, kai kuriuose rizikos, gyvybiškai svarbiuose objektuose ir kituose objektuose, kuriems gali būti nustatyti minėtieji privalomieji darbai ar užduotys, turi būti įrengiamos slėptuvės ir kiti kolektyvinės apsaugos statiniai.
6. Slėptuvės įrengiamos:
7. Slėptuvės įrengiamos tokios talpos ir tipo, kad, atsižvelgiant į objekto veiklos pobūdį ir galimus pavojingus poveikius, užtikrintų didžiausios darbuotojų pamainos, administracijos, budinčiojo, aptarnaujančiojo personalo arba aptarnaujamųjų asmenų apsaugą. Minėtų objektų, patenkančių į pavojingo poveikio teritorijas, slėptuvės turi būti išdėstomos taip, kad kiekvienas darbuotojas, paskelbus pavojaus signalą, galėtų pasiekti slėptuvę kaip galima greičiau.
8. Įmonių, įstaigų ir organizacijų, kurioms Vyriausybė karo padėties metu nebus nustačiusi privalomųjų darbų ir užduočių, darbuotojai, taip pat aplinkiniai gyventojai evakuojami nustatyta tvarka arba evakuojasi patys iš numatomų pavojingų poveikių teritorijų, jeigu nėra galimybės apsisaugoti slėptuvėse ir kituose apsauginiuose statiniuose.
9. Slėptuvės neįrengiamos:
10. Valstybinės reikšmės, rizikos, gyvybiškai svarbių ir kitų objektų darbuotojai bei aplinkiniai gyventojai, patenkantys į galimo katastrofinio užtvindymo, išplėstinių gaisrų ir cheminės taršos teritorijas, evakuojami nustatyta tvarka arba evakuojasi patys.
11. Valstybinės reikšmės ir rizikos objektų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Gyvybiškai svarbių objektų sąrašus tvirtina savivaldybės.
IV. POREIKIŲ NUSTATYMAS
13. Įvertinus slėptuvių reikalingumą pagal minėtus prioritetus, yra nustatomi slėptuvių poreikiai objektuose ir bendri slėptuvių poreikiai teritoriniuose administraciniuose vienetuose.
14. Slėptuvių poreikiai nustatomi:
14.2. atsižvelgiant į pavojingų poveikių, galinčių susidaryti apie valstybinės reikšmės ir rizikos objektus, pobūdį, nustatomas slėptuvių tipas ir šių poveikių teritorijų ribos. Įvertinant pavojingus poveikius apie valstybinės reikšmės ir rizikos objektus, pirmiausia atsižvelgiama, kad šie objektai karo padėties sąlygomis yra taikinys, apie kurį nuo sprogimo susidaro sugriovimų teritorija. Taip pat priklausomai nuo ūkinės veiklos pobūdžio įvertinama, kokie per sprogimą gali susidaryti antriniai pavojingi poveikiai (gaisrai, sprogimai, sugriovimų zonos, jonizuojančioji spinduliuotė ir kt.). Aplink atskirus valstybinės reikšmės ir rizikos objektus gali susidaryti kelių pavojingų poveikių teritorijos. Šių teritorijų įvertinimui išrenkami reikšmingiausi pavojingi poveikiai. Atsižvelgiama ir į kaimyninių šalių pasienio zonoje esančius pavojingus objektus, kurių pavojingas poveikis gali pasklisti ir Lietuvos teritorijoje;
14.4. atsižvelgiant į pavojingų poveikių, galinčių susidaryti apie gyvybiškai svarbius objektus, pobūdį, nustatomas slėptuvių tipas ir šių poveikių teritorijų ribos;
14.6. atsižvelgiant į pavojingų poveikių, galinčių susidaryti apie kitus objektus, pobūdį, nustatomas slėptuvių tipas ir šių poveikių teritorijų ribos;
14.7. nustatoma slėptuvių talpa valstybinės reikšmės ir rizikos objektams pagal didžiausios darbuotojų pamainos (pamainų), administracijos ir aptarnaujančiojo personalo žmonių skaičių;
14.8. nustatoma slėptuvių talpa gyvybiškai svarbiems objektams pagal didžiausios darbuotojų pamainos (pamainų), administracijos ir aptarnaujančiojo personalo žmonių skaičių. Apskaičiuojant slėptuvių talpą gyvybiškai svarbiuose objektuose, atsižvelgiama į daugelį faktorių. Pavyzdžiui, ligoninėse, patenkančiose į sugriovimų teritoriją, slėptuvių talpa skaičiuojama sumuojant medicinos, aptarnaujantįjį personalą ir ligonius. Įmonėse (duonos kepimo, grūdų produktų, pieno, mėsos perdirbimo ir kt.) slėptuvių talpa skaičiuojama taip pat kaip valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose, imant didžiausią darbuotojų pamainą (pamainas). Gyvybiškai svarbiuose objektuose: centralizuoto vandens, elektros, šilumos, dujų tiekimo, katilinių, nuotėkų perpumpavimo stočių, geležinkelio dispečerinių, visuomeninio transporto, policijos ir kt. slėptuvių talpa nustatoma pagal budinčiosios (dispečerinės) pamainos darbuotojų skaičių;
14.9. nustatoma slėptuvių talpa kitiems objektams pagal didžiausios darbuotojų pamainos (pamainų), administracijos ir aptarnaujančiojo personalo žmonių skaičių;
14.10. nustatomi bendri slėptuvių tipai ir talpa objektams visuose teritoriniuose administraciniuose vienetuose;
14.11. pasinaudojus slėptuvių apskaitos duomenimis, nustatomi minėtuose objektuose esamų slėptuvių tipai ir talpa;
15. Jeigu esamų slėptuvių talpa didesnė, negu reikia tų objektų darbuotojų ar personalo apsaugai, šios slėptuvės gali būti iš dalies panaudojamos aplinkinių gyventojų apsaugai.
16. Naujų slėptuvių statybos galimybės ir esamų slėptuvių skaičius bei talpa riboti, todėl būtina įvertinti požeminių ir kitų patalpų pritaikymo galimybę įrengiant kitus kolektyvinės apsaugos statinius (paprastas slėptuves). Kai iš įprastinių sąlygų pereinama į parengties padėtį, paprastoms slėptuvėms paruošti turi būti sunaudojama mažiausiai darbo bei laiko, be to, jos pagal savo tūrinius, konstrukcinius, sanitarinius ir kitus reikalavimus turi tikti trumpalaikei (pvz., iki bombardavimo pabaigos) žmonių apsaugai. Virš paprastų slėptuvių patalpų ar šalia jų negali būti gamybinių cechų (sandėlių), kurie pagal priešgaisrinius reikalavimus priskiriami A, B, C kategorijoms. Per šias patalpas negali būti nutiesti tranzitinių arba pastatą aprūpinančių dujų, garo, perkaitinto vandens ar suslėgto oro tinklų. Paprastų slėptuvių patalpose gali būti nutiesti šildymo, vėdinimo, vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Šiose patalpose turi būti patenkinami minimalūs apsaugomų žmonių poreikiai.