LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

į s a k y m a s

 

DĖL KLAUSIMYNO DĖL ĮMONĖJE ĮDIEGTOS SIUNTIMO IR EKSPORTO VALDYMO SISTEMOS APRAŠYMO IR JOS ĮVERTINIMO PATVIRTINIMO

 

2012 m. liepos 12 d. Nr. 4-681

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, Strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir Sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 115-4305; 2012, Nr. 64-3229) 4.6 punktu,

t v i r t i n u Klausimyną dėl įmonėje įdiegtos siuntimo ir eksporto valdymo sistemos aprašymo ir jos įvertinimo (pridedama).

 

 

Ūkio ministras                                                                                 Rimantas Žylius

 

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 4-681

 

Klausimynas dėl įmonėje įdiegtos siuntimo ir eksporto valdymo sistemos aprašymo ir jos įvertinimo

 

Eil.

Nr.

Pagrindiniai klausimai

Gerosios patirties rekomendacijos

1.

Ar įmonė turi elektroninę karinės įrangos siuntimo ir eksporto valdymo sistemą? Kokios yra pagrindinės jos ypatybės?

 

2.

Kiek darbuotojų dirba karinės įrangos siuntimo ir eksporto kontrolės srityje arba, be kitų pareigų, yra atsakingi ir už šią sritį?

Atsižvelgiant į atostogų, ligos ar panašius atvejus, įmonėje turėtų būti paskirti bent du darbuotojai, atsakingi už karinės įrangos siuntimo ir (arba) eksporto kontrolę.

3.

Atsakomybės už karinės įrangos siuntimą ir (arba) eksportą grandinė įmonėje

Atsakomybė už karinės įrangos siuntimo ir (arba) eksporto kontrolės vykdymą turėtų būti nustatyta raštu, kuriame numatoma atsakomybę perduoti kitam darbuotojui ir nurodoma taikoma tvarka tais atvejais, kai įmonėje nėra darbuotojo, atsakingo už karinės įrangos siuntimo ir (arba) eksporto kontrolę.

4.

Vidaus auditas, atliekamas įmonėje

 

4.1.

Kaip dažnai įmonėje atliekamas vidaus auditas?

Įmonėje vidaus auditas turėtų būti atliekamas kartą per metus arba rečiausiai kas trejus metus.

4.2.

Kas tikrinama vidaus audito metu?

Vidaus audito metu turėtų būti nustatyta, ar įmonėje:

 

- laikomasi karinės įrangos siuntimo ir eksporto kontrolę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;

 

- laikomasi nustatytų karinės įrangos eksporto apribojimų;

 

- vykdomi reguliarūs mokymai įmonės darbuotojų informuotumui didinti;

 

- registruoti duomenys yra išsamūs ir apima karinės įrangos eksportą, siuntimą, importą ir gautą karinę įrangą iš kitos valstybės narės.

4.3.

Ar neatitikimai, nustatyti vidaus audito metu, ištaisomi? Kokie veiksmai atliekami neatitikimams pašalinti? Ar šie neatitikimai ir veiksmai, reikalingi jiems pašalinti, registruojami?

Įmonė turėtų registruoti visus neatitikimo atvejus, nustatytus vidaus audito metu, taip pat atitinkamus taisomuosius veiksmus, kurių imtasi neatitikimams pašalinti, ir registruoti jų įvertinimą.

5.

Karinės įrangos siuntimo ir (arba) eksporto kontrolės procedūros įmonėje

 

5.1.

Kaip įmonėje mažinama su karinės įrangos siuntimo ir eksporto kontrole susijusi rizika?

Karinės įrangos siuntimo ir (arba) eksporto kontrolės procedūros įmonėje turėtų būti detaliai nustatytos raštu. Šios procedūros turėtų apimti:

 

- visą karinės įrangos siuntimo ir (arba) eksporto procesą – nuo užsakymo gavimo, siuntimo ir (arba) eksporto taisyklių taikymo ir atitinkamų siuntimo ir (arba) eksporto taisyklių laikymosi patikros iki karinės įrangos siuntimo ir (arba) eksporto;

 

- licencijos sąlygų ir reikalavimų atitikties patikrą;

 

- karinės įrangos siuntimo ir (arba) eksporto darbuotojų bendravimą su kitais suinteresuotaisiais įmonės skyriais, pvz., teisės ir pardavimo skyriais;

 

- visų darbuotojų, dalyvaujančių karinės įrangos siuntimo ir (arba) eksporto kontrolės veikloje ar kaip nors su ja susijusių, koordinavimą (pvz., pardavimo darbuotojai turėtų būti įgalioti informuoti siuntimo ir (arba) eksporto kontrolės darbuotojus apie galimą siuntimo ir (arba) eksporto riziką, o pardavimo darbuotojams apie užsakymo vykdymą turėtų būti pranešta tik po to, kai jį patikrina siuntimo ir (arba) eksporto kontrolės darbuotojai);

 

- galimą keitimąsi informacija su kompetentingomis valstybės institucijomis ir šios informacijos koordinavimą (pvz., galimas pranešimas apie įtartinus sandorius, užsakymus ir t. t.).

5.2.

Kaip įmonė atsižvelgia į sąrašą valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti prekes, įtrauktas į Bendrąjį karinės įrangos sąrašą (ginklų embargą)?

Įmonėje turėtų būti nustatytos atitinkamos ginklų embargo patikrinimo taisyklės. Tokia patikra turėtų apimti embargo nustatytus eksporto draudimus, įskaitant apribojimus, kurie taikomi eksportuojamai karinei įrangai.

5.3.

Kaip įmonė atsižvelgia į tarptautinių sankcijų sąrašus?

Reikia patikrinti, ar juridiniai ir fiziniai asmenys, kuriems numatoma eksportuoti karinę įrangą, nėra įtraukti į tarptautinių sankcijų sąrašus.

5.4.

Karinės įrangos klasifikavimo sistema, kuria siekiama nustatyti, ar karinė įranga yra įtraukta į Bendrąjį karinės įrangos, kuriai taikomi licencijavimo reikalavimai, sąrašą

 

5.4.1.

Ar yra įdiegta elektroninė duomenų tvarkymo sistema, kurioje būtų registruojama įmonės gauta arba pagaminta karinė įranga?

Karinė įranga turėtų būti registruojama elektroninėje duomenų tvarkymo sistemoje (jeigu tokia yra).

5.4.2.

Kaip nustatoma ir registruojama karinė įranga, kuriai taikomi licencijavimo reikalavimai, ir kas už tai atsakingas? Kaip užtikrinamas karinės įrangos sąrašo atnaujinimas?

Karinės įrangos siuntimo ir (arba) eksporto kontrolės darbuotojai turėtų būti atsakingi už karinės įrangos registravimą ir priskyrimą Bendrajam karinės įrangos sąrašui. Prireikus jie turėtų konsultuotis su technikos ekspertais. Bendrojo karinės įrangos sąrašo pakeitimai ar papildymai turėtų būti nedelsiant įtraukiami į elektroninę duomenų tvarkymo sistemą.

5.4.3.

Kaip vertinamas karinės įrangos gavėjo patikimumas ir galutinis karinės įrangos panaudojimas?

Karinės įrangos siuntimo ir (arba) eksporto kontrolės darbuotojai turėtų būti atsakingi už karinės įrangos gavėjų patikimumo patikrą ir ypatingą dėmesį skirti galutiniam panaudojimui ir siuntimo rizikos įvertinimui.

 

Gavę informacijos, kad karinės įrangos gavėjas pažeidė siuntimo ir (arba) eksporto kontrolės taisykles, siuntimo ir (arba) eksporto kontrolės darbuotojai apie tai turėtų pranešti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai. Ypač svarbu gavėją patikrinti tais atvejais, jeigu:

 

- karinės įrangos gavėjas yra naujas;

 

- karinės įrangos gavėjo tapatybė neaiški;

 

- kyla abejonių dėl karinės įrangos deklaruoto galutinio panaudojimo (pvz., užsakytas neįprastas kiekis, gavėjas prašo specialių ir neįprastų tranzito maršrutų ir t. t.).

5.5.

Kaip užtikrinamas licencijos naudojimo sąlygų ir reikalavimų laikymasis?

Užtikrinant atitiktį licencijos naudojimo sąlygoms ir reikalavimams, prieš karinės įrangos siuntimą arba eksportą turėtų būti dar kartą patikrinta, ar laikomasi karinės įrangos siuntimo ir (arba) eksporto kontrolės reikalavimų.

6.

Karinės įrangos siuntimo ir (arba) eksporto kontrolės darbuotojų informuotumo didinimas ir mokymai

 

6.1.

Kaip dažnai atnaujinamos karinės įrangos siuntimo ir (arba) eksporto kontrolės darbuotojų žinios?

Tai turėtų būti daroma pasikeitus karinės įrangos siuntimo ir (arba) eksporto kontrolę reguliuojantiems teisės aktams ir taisyklėms arba bent kartą per metus.

6.2.

Kaip atnaujinamos karinės įrangos siuntimo ir (arba) eksporto kontrolės darbuotojų žinios?

Turėtų būti organizuojami reguliarūs karinės įrangos siuntimo ir (arba) eksporto kontrolės darbuotojų mokymai naudojant įvairias priemones, įskaitant mokymus įmonėje ir kompetentingų valstybės institucijų organizuojamus seminarus arba siūlomus kitus informacinius renginius (išorės arba internetu).

7.

Karinės įrangos siuntimo ir (arba) eksporto registravimas ir stebėsena

 

7.1.

Kaip įmonėje registruojami eksporto apribojimai, apie kuriuos praneša karinės įrangos tiekėjas?

Įmonė gali rinktis vieną ar daugiau iš šių būdų:

 

- elektroninę rinkmeną arba elektroninio pašto aplanką;

 

- aplankus pagal tiekėjus;

 

- atskirus aplankus, skirtus apribojimams;

 

- užsakymų sistemą.

7.2.

Kaip įmonėje susiejami karinės įrangos eksporto apribojimai su paskesniu jos siuntimu ar eksportu?

Įmonė gali rinktis vieną ar daugiau iš šių būdų:

 

- elektroninę rinkmeną ar elektroninio pašto aplanką, kuriame būtų importo ir paskesnio karinės įrangos judėjimo informacija;

 

- verslo valdymo sistemos dalį;

 

- aplankus pagal tiekėjus, kai visa informacija laikoma kartu;

 

- rinkmenų kaupimo sistemą, panašią į aplankų sistemą.

7.3.

Kaip registruoti duomenys prieinami kompetentingoms valstybės institucijoms?

Reikėtų užtikrinti, kad su registruotais duomenimis kompetentingos valstybės institucijos galėtų susipažinti elektroniniu būdu arba spausdintine forma.

 

_________________