LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO TVARKOS APRAŠŲ PATVIRTINIMO
2008 m. liepos 9 d. Nr. D1-370/1K-230
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (Žin., 1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474) 8 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 613 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą“ (Žin, 2002, Nr. 47-1799, Nr. 104-4650) 1 punktu:
1. Tvirtiname pridedamus:
1.1. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą;
1.2. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą;
1.3. Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą;
2. Pripažįstame netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 663/409A „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“ (Žin., 2003, Nr. 4-152, Nr. 8 (atitaisymas);
2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. 388/1K-205 „Dėl aplinkos ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 663/409A „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 75-3492);
2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 686/1K-308 „Dėl aplinkos ir finansų ministrų 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 663/409A „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 10-288);
2.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. D1-470/1K-306 „Dėl aplinkos ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 663/409A „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 136-4977);
2.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2004 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. D1-537/1K-334 „Dėl aplinkos ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 663/409A „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 154-5623, Nr. 35 (atitaisymas);
2.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. D1-643/1K-394 „Dėl aplinkos ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 663/409A „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 184-6805; 2005, Nr. 3 (atitaisymas);
2.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2005 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. D1-477/1K-292 „Dėl aplinkos ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 663/409A „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 121-4349);
2.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2006 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. D1-366/1K-272 „Dėl aplinkos ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 663/409A „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 85-3335; 2007, Nr. 49 (atitaisymas);
2.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. D1-628/1K-430 „Dėl aplinkos ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 663/409A „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 2-87, Nr. 32 (atitaisymas).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2008 m. liepos 9 d.
įsakymu Nr. D1-370/1K-230
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ MOBILIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo, mokėjimo ir lengvatų suteikimo tvarką.
2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
Biokuras – kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos biokuro, bioalyvų ir biodegalų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 64-1940;
2004, Nr. 28-870).
Geležinkelių transportas – kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse (Žin., 2004, Nr. 72-2489).
Judantys mechanizmai – traktoriai, savaeigės ir žemės ūkio mašinos privalomos registruoti pagal Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 247 (Žin., 2006, Nr. 31-1080).
Laivai – kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 75-2264; 2005, Nr. 31-974).
Motorinė transporto priemonė – bet kokia savaeigė motorą turinti transporto priemonė, išskyrus bėgines transporto priemones ir mopedus.
Žemės ūkio veikla – kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme (Žin., 2002, Nr. 72-3009).
Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme (Žin., 1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474).
II. MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS
3. Mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių yra apskaičiuojamas ir mokamas už mokesčio mokėtojo mobiliuose taršos šaltiniuose Lietuvos Respublikoje per mokestinį laikotarpį sunaudotą degalų kiekį tonomis (toliau – t).
4. Mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių, išskyrus lėktuvus, apskaičiuojamas:
M = Q x T x I x k (1),
čia:
M – mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių (Lt);
Q – mobiliuose taršos šaltiniuose Lietuvos Respublikoje per mokestinį laikotarpį sunaudotas atitinkamos rūšies degalų kiekis (t), įskaitant ir užsienyje įsigytus, bet Lietuvoje sunaudotus degalus. Tuo atveju, kai degalų kiekio apskaita vykdoma tūrio vienetais – litrais, kiekis iš tūrio vienetų į masės vienetus perskaičiuojamas taikant perskaičiavimo koeficientą, kuris yra nustatomas pagal gamintojo kokybės pažymėjime (sertifikate arba pase) nurodytą degalų tankį. Neturint tikslaus degalų perskaičiavimo koeficiento, degalų kiekiui perskaičiuoti iš litrų į tonas naudojami šie perskaičiavimo koeficientai: benzinui – 0,75; dyzelinui – 0,84 ir suskystintoms naftos dujoms – 0,54;
T – mokesčio tarifas (Lt/t), nustatytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 priedėlyje;
I – mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas gaunamas, Statistikos departamento vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksą, apskaičiuotą pagal Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53 (Žin., 2000, Nr. 6-159; 2002, Nr. 92-3934), padalijus iš 100. Vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksas kas ketvirtį skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Deklaruojant mokestį už I pusmetį – taikomas II ketvirčio indeksavimo koeficientas, o deklaruojant mokestį už II pusmetį – taikomas IV ketvirčio indeksavimo koeficientas;
k – mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifų koregavimo koeficientas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53 (Žin., 2000, Nr. 6-159; 2002, Nr. 92-3934; 2003, Nr. 123-5605).
5. Mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą lėktuvų pakilimo ir nusileidimo ciklo metu apskaičiuojamas:
Mc = T x I x k x s (2),
čia:
Mc – mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą lėktuvų pakilimo ir nusileidimo ciklo metu, Lt;
s – lėktuvų pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičius.
6. Mokėtinas mokestis taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus lėktuvus), kai mokesčio mokėtojas nedeklaravo ar deklaravo mažesnį nei buvo sunaudotas degalų kiekį, apskaičiuojamas:
Mp = Qp x T x k x I x K (3),
čia:
Mp – mokėtinas mokestis taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą iš mobilių taršos šaltinių, Lt;
Qp – nuslėptas ir (ar) nedeklaruotas atitinkamos rūšies degalų kiekis, t;
K – mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifo koeficientas, nustatytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 priedėlyje.
7. Mokėtinas mokestis taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus lėktuvus), kai mokesčio mokėtojas, apskaičiuodamas mokestį už visą mobiliuose taršos šaltiniuose sunaudotą degalų kiekį (t), neteisingai taikė mokesčio už aplinkos teršimą tarifus, nustatytus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme ir (ar) neteisingai taikė ar visai netaikė privalomų taikyti Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifų koregavimo koeficientų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53, dėl ko buvo sumokėtas mažesnis mokestis, apskaičiuojamas:
Mp = (Qs x T x k x I – M(sumokėtas)) x K (4),
čia:
Qs – sunaudotas atitinkamos rūšies degalų kiekis, t;
M(sumokėtas) – sumokėtas mokestis už aplinkos teršimą iš mobilaus taršos šaltinio, kuriam apskaičiuoti buvo neteisingai taikytas mokesčio už aplinkos teršimą tarifas, nustatytas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme, ir (ar) neteisingai taikytas ar iš viso netaikytas privalomas taikyti Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifų koregavimo koeficientas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53.
8. Mokėtinas mokestis taikant didesnį tarifą už nuslėptą lėktuvų taršą pakilimo ir nusileidimo ciklų metu, apskaičiuojamas:
Mp = S x T x k x I x K (5),
čia:
S – nuslėptas lėktuvų pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičius.
9. Mokėtinas mokestis taikant didesnį tarifą už nuslėptą lėktuvų taršą pakilimo ir nusileidimo ciklų metu, kai mokesčio mokėtojas, apskaičiuodamas mokestį už visą lėktuvų pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičių, neteisingai taikė mokesčio už aplinkos teršimą tarifą, nustatytą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme, ir (ar) Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifų koregavimo koeficientus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53, dėl ko buvo sumokėtas mažesnis mokestis, apskaičiuojamas:
Mp = (s x T x k x I – M(sumokėtas)) x K (6).
III. MOKESČIO LENGVATAS PATVIRTINANTYS DOKUMENTAI
10. Išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos transporto priemonėje buvimą ir jos veikimą patvirtina šie toliau nurodyti dokumentai:
10.1. transporto priemonės gamintojo, jo oficialiai įgalioto atstovo ar platintojo Lietuvoje išduotas dokumentas (pažyma, tipo atitikimo sertifikatas ir pan.), patvirtinantis, kad transporto priemonėje yra įrengta ir veikianti išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, pateiktas kartu su galiojančiu valstybinės techninės apžiūros talonu. Pakeitus arba sumontavus transporto priemonėje naują išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą, pateikiamas dokumentas (sertifikatas, detalės pirkimo sąskaita faktūra ir pan.), patvirtinantis, kad detalė sertifikuota;
10.2. valstybinės techninės apžiūros įmonės išduota techninės apžiūros rezultatų kortelės kopija su nurodytomis išmetamųjų teršalų CO ir CH koncentracijomis automobilių su Otto varikliais išmetamose dujose, kurios neturi viršyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 89 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų LAND 14-2000 ir LAND 15-2000 patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 23-593) nustatytų CO ir CH teršalų normų. Valstybinės techninės apžiūros rezultatų kortelės kopija su nurodytomis išmetamųjų teršalų koncentracijomis galioja pateikus ją kartu su galiojančiu valstybinės techninės apžiūros talonu.
IV. MOKESČIO SUMOKĖJIMAS
12. Mokesčio mokėtojas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos sumoka mokestį ir pateikia teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre, Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaraciją, kurios formą, pildymo ir pateikimo taisykles nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su Aplinkos ministerija.
13. Patikrinimo metu papildomai apskaičiuotas mokestis ir su juo susijusios sumos sumokamos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 63-2243) nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2008 m. liepos 9 d.
įsakymu Nr. D1-370/1K-230
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ STACIONARIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo, mokėjimo ir lengvatų suteikimo tvarką.
2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
Biokuras – kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos biokuro, bioalyvų ir biodegalų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 64-1940; 2004, Nr. 28-870).
Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme (Žin., 1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474).
II. MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS
3. Mokėtinas mokestis už faktinį iš stacionarių taršos šaltinių išmestą arba išleistą į atmosferą, vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius (toliau – Aplinka) teršalų kiekį tonomis (toliau – t) susideda iš mokesčio už išmestą ar išleistą į Aplinką leistiną teršalo kiekį, neviršijusį Gamtos išteklių naudojimo (toliau – GIN) arba Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime teršalui nustatyto leistinos taršos normatyvo, ir mokesčio, apskaičiuojamo taikant didesnį tarifą, už išmestą ar išleistą į Aplinką teršalo kiekį, viršijusį GIN arba TIPK leidime teršalui nustatytą leistiną taršos normatyvą, ir yra lygus:
M = Mn + Mv (1),
M – mokėtinas mokestis (Lt) už per mokestinį laikotarpį išmestą ar išleistą į Aplinką teršalo kiekį, t;
Mn – mokėtinas mokestis (Lt) už per mokestinį laikotarpį į Aplinką išmestą ar išleistą teršalo kiekį, t, neviršijusį GIN arba TIPK leidime teršalui nustatyto leistinos taršos normatyvo;
Mv – mokėtinas mokestis (Lt) už per mokestinį laikotarpį išmestą ar išleistą į Aplinką teršalo kiekį, t, viršijusį GIN arba TIPK leidime teršalui nustatytą leistinos taršos normatyvą.
Kai neviršijami GIN arba TIPK leidime teršalams nustatyti leistinos taršos normatyvai, Mv = 0.
4. Mokestis už per mokestinį laikotarpį į Aplinką išmestą ar išleistą GIN arba TIPK leidime nustatytą leistiną išmesti ar išleisti teršalo kiekį apskaičiuojamas:
| Mn |
= Q x T x I x [k], |
kai |
Q ≤ N; |
|
| Mn |
= (Q – SUMA Qnt) x T x I x [k], |
kai |
Qt > Nt, o Q ≤ N; |
|
| Mn |
= (N – (SUMA Qnt – Qnp)) x T x I x [k], |
kai |
Q > N, o SUMA Qnt > Qnp; |
(2), |
| Mn |
= N x T x I x [k], |
kai |
Q > N, o SUMA Qnt ≤ Qnp. |
|
čia:
Q – faktinis per mokestinį laikotarpį (ketvirtį arba pusmetį) išmestas ar išleistas į Aplinką atitinkamo teršalo kiekis (t);
T – teršalo tarifas (Lt/t), nustatytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje;
I – mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas gaunamas, Statistikos departamento vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksą apskaičiuotą pagal Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53 (Žin., 2000, Nr. 6-159; 2002, Nr. 92-3934), padalijus iš 100. Vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksas kas ketvirtį skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Deklaruojant mokestį kas ketvirtį, taikomas atitinkamo ketvirčio, už kurį mokestis deklaruojamas, indeksavimo koeficientas. Deklaruojant mokestį kas pusmetį – I pusmetį taikomas II ketvirčio indeksavimo koeficientas, o II pusmetį – taikomas IV ketvirčio indeksavimo koeficientas;
[k] – koeficientas (lygus 1,2), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (Žin., 1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474) 6 straipsnio 3 dalimi, taikomas apskaičiuojant mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už tuos teršalus, kuriems GIN ar TIPK leidime yra nustatytas laikinai leistinos taršos (toliau – LLT) normatyvas. Šis koeficientas netaikomas skaičiuojant mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už tuos teršalus, kuriems GIN ar TIPK leidime yra nustatytas didžiausios leistinos taršos (toliau – DLT) normatyvas;
Qnp – viršnormatyvinis teršalo kiekis (t), viršijus GIN arba TIPK leidime nustatytą per mokestinį laikotarpį ar metus leistiną išmesti ar išleisti į Aplinką teršalo kiekį (t), kuris yra lygus faktinio ir normatyvinio teršalo kiekio skirtumui (Q-N);
Qnt – viršnormatyvinis teršalo kiekis (t), viršijus GIN arba TIPK leidime nustatytą didžiausią leistiną momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją ir (ar) vienkartinį leistinos taršos normatyvą per visą mokestinio laikotarpio normatyvo viršijimo laiką. Teršalo kiekis, išleistas į paviršinius vandens telkinius ir žemės paviršių bei gilesnius jos sluoksnius, apskaičiuojamas: nuotekų kiekį, išleistą į paviršinius vandens telkinius ir (ar) žemės paviršių bei gilesnius jos sluoksnius, per visą mokestinio laikotarpio normatyvo viršijimo laikotarpį padauginus iš nustatytos faktinės teršalo koncentracijos ir iš gauto kiekio atėmus leistiną per viršijimo laikotarpį išmesti į paviršinius vandens telkinius arba žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius teršalo kiekį. Teršalo kiekis, išmestas į atmosferą, apskaičiuojamas: per visą normatyvo viršijimo laikotarpį išmestą į atmosferą dujų kiekį kubiniais metrais padauginus iš nustatytos faktinės teršalo koncentracijos ir iš gauto kiekio atėmus per viršijimo laikotarpį leistiną išmesti į atmosferą teršalo kiekį;
N – leistinas išmesti arba išleisti į Aplinką per mokestinį laikotarpį normatyvinis teršalo kiekis (t) nustatytas GIN ar TIPK leidime. Jeigu GIN arba TIPK leidime nustatytas tik metinis leistinas išmesti arba išleisti į Aplinką teršalo kiekis, tuomet pirmus tris ketvirčius (jei mokestis mokamas kas ketvirtį) arba pirmą pusmetį (jei mokestis mokamas kas pusmetį) išmestas ar išleistas į Aplinką faktinis teršalo kiekis, jei jis neviršija GIN arba TIPK leidime nustatyto leistino išmesti ar išleisti į Aplinką metinio teršalo kiekio, laikomas mokestinio laikotarpio normatyvu, o ketvirto ketvirčio (jei mokestis mokamas kas ketvirtį) arba antro pusmečio (jei mokestis mokamas kas pusmetį) normatyvas lygus metinio normatyvo ir per pirmus tris ketvirčius (jei mokestis mokamas kas ketvirtį) arba pirmą pusmetį (jei mokestis mokamas kas pusmetį) išmesto teršalo kiekio skirtumui;
Nt – didžiausias leistinas išmesti arba išleisti į Aplinką momentinis ir (ar) paros vidutinis ir (ar) vienkartinis leistinos taršos normatyvinis teršalo kiekis (t). Leistinas išmesti arba išleisti į Aplinką teršalo kiekis yra apskaičiuojamas: leistiną per parą išmesti arba išleisti į aplinką teršalo kiekį padauginus iš parų, per kurias buvo viršytas teršalo normatyvas, skaičiaus;
Qt – faktinis teršalo kiekis (t), išmestas arba išleistas į Aplinką per didžiausios leistinos momentinės ar paros vidutinės teršalo koncentracijos ir (ar) vienkartinės leistinos taršos normatyvo viršijimo laikotarpį. Teršalo kiekis, išleistas į vandens telkinius ar žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius, viršijus didžiausią leistiną momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją normatyvo viršijimo laikotarpiu, apskaičiuojamas: faktinį per viršijimo laikotarpį išleistą nuotekų kiekį dauginant iš faktinės teršalo koncentracijos. Teršalo kiekis, išmestas į atmosferą viršijus vienkartinį leistinos taršos normatyvą per normatyvo viršijimo laikotarpį, apskaičiuojamas: faktinį per viršijimo laikotarpį išmestą dujų kiekį kubiniais metrais dauginant iš faktinės teršalo koncentracijos;
5. Mokestis taikant didesnį tarifą už per mokestinį laikotarpį į Aplinką išmestą ar išleistą viršnormatyvinį teršalo kiekį, viršijusį GIN arba TIPK leidime nustatytą leistinos taršos normatyvą, o neturint GIN arba TIPK leidimo su jame nustatytais teršalų išmetimo ar išleidimo į Aplinką normatyvais, kai toks leidimas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais yra privalomas, visas per mokestinį laikotarpį išmestas teršalo kiekis yra viršnormatyvinis N = 0, apskaičiuojamas:
| Mp = Qnp x T x b x I x [k], |
kai S Qnt ≤ Qnp arba N = 0; |
(3), |
| Mp = S Qnt x T x b x I x [k], |
kai S Qnt > Qnp. |
|
b – tarifo koeficientas, nustatytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 priedėlyje.
6. Didžiausios leistinos momentinės ar paros vidutinės koncentracijos ir (ar) vienkartinės leistinos taršos (normatyvo) viršijimo pabaiga yra ėminio, kurio matavimo rezultatai atitinka normatyvinius rodiklius, paėmimo momentas (diena). Jei mokesčio mokėtojas, vadovaudamasis laboratorijos, turinčios leidimą atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, ar akredituotos laboratorijos atliktais tyrimų rezultatais, įrodo, kad išmestas arba išleistas į aplinką teršalo kiekis nebeviršija GIN ar TIPK leidime nustatytų leistinos taršos normatyvų, apie normatyvus viršijančią teršimo pabaigą ir atitinkančių normatyvą matavimų ar skaičiavimų rezultatus raštu praneša tam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – AM RAAD), kurio teritorijoje yra taršos objektas.
7. Į didžiausios leistinos momentinės ar paros vidutinės koncentracijos (normatyvo) ir (ar) vienkartinės leistinos taršos normatyvo viršijimo periodą įskaitomas laiko tarpas nuo normatyvą viršijusio ėminio paėmimo momento (dienos) iki normatyvą atitinkančio ėminio paėmimo momento (dienos). Minimalus normatyvo viršijimo periodas yra viena para, t. y. nustatant normatyvo viršijimo periodą, vertinami tik ėminių, paimtų ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo ėminio paėmimo, kuriuo nustatytas normatyvo viršijimas, rezultatai.
8. Mokestis už išmestą arba išleistą į Aplinką teršalų kiekį, įskaitant ir mokestį taikant didesnį tarifą už išmestą ar išleistą į Aplinką teršalų kiekį, viršijus didžiausią leistiną momentinę ar paros vidutinę koncentraciją ir (ar) vienkartinį leistinos taršos normatyvą ir (ar) mokestinio laikotarpio normatyvą, apskaičiuojamas ir sumokamas pasibaigus tam mokestiniam laikotarpiui, per kurį buvo viršytas leistinas išmesti į Aplinką teršalo kiekis. Išmestų arba išleistų į Aplinką teršalų kiekis nustatomas pagal mokesčio mokėtojo laboratorinės kontrolės duomenis ir (arba) AM RAAD laboratorijų matavimo duomenis. Tuo atveju, kai mokesčio mokėtojo ir AM RAAD laboratorijų matavimo duomenys (rezultatai) nesutampa, vadovaujamasi AM RAAD laboratorijų matavimo duomenimis.
9. Juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakyme Nr. 252 „Dėl aplinkosauginių buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklių (LAND 21-01) patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 41-1438) nustatytomis sąlygomis išleidžiantys nuotekas į gruntą (be organizuoto išleidimo į paviršinio vandens telkinius), moka mokestį už visą į gruntą patenkantį teršalų kiekį.
10. Kai nuotekos, srutos ar skystos atliekos (pvz., pieno išrūgos, spirito žlaugtai ir pan.) išlaistomos tam tikslui įrengtuose laukuose (plotuose), nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų, mokestis mokamas už teršalų kiekį, patenkantį į vandens telkinius. Šis teršalų kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, nustatytomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684, 2005, Nr. 103-3829) 3 priedo 1 priedėlyje nustatyta skaičiavimo metodika.
11. Mokestis už teršalus, išleidžiamus į vandens telkinius su paviršinėmis (lietaus) nuotekomis, apskaičiuojamas:
11.1. mokestis už teršalų išleidimą su paviršinėmis nuotekomis mokamas ta pačia tvarka, kaip ir mokestis už teršalus, išleistus su buitinėmis arba gamybinėmis nuotekomis. Mokestis už išleistus su paviršinėmis nuotekomis teršalus skaičiuojamas pagal GIN arba TIPK leidime arba jo priede, kuriame nurodomi paviršinių nuotekų surinkimo sistemos abonentai, nustatytus normatyvus paviršinėms nuotekoms išleisti;
11.2. mokestis už teršalus, išleistus su paviršinėmis nuotekomis, apskaičiuojamas pagal šios Tvarkos 4 punktą. Pasibaigus ketvirčiui (jei mokestis mokamas kas ketvirtį) arba pusmečiui (jei mokestis mokamas kas pusmetį), teršalų kiekis (Q), išleistas su paviršinėmis nuotekomis, apskaičiuojamas:
Q = (Wf x Cf) / (1000 x 1000), t/ketvirtį (pusmetį) (4),
čia:
Cf – atitinkamų teršalų faktinė vidutinė ketvirčio arba pusmečio koncentracija, mg/l;
Wf – faktinis ketvirčio arba pusmečio paviršinių nuotekų kiekis, m3/ketvirtį (arba pusmetį);
11.3.faktinis ketvirčio arba pusmečio paviršinių nuotekų kiekis (Wf), išmatuojamas apskaitos prietaisais, o kai jų nėra, apskaičiuojamas pagal formulę:
Wf = 10 x Hf x ps x F x K, m3/ketvirtį (pusmetį) (5),
čia:
Hf – faktinis ketvirčio arba pusmečio kritulių kiekis, mm (pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis);
ps – paviršinio nuotėkio koeficientas (imama vidutinė kanalizuotos teritorijos paviršiaus (pvz., asfaltas, betonas, akmenų grindinys ir pan.) reikšmė, jeigu mokesčio mokėtojas nepateikia savo apskaičiuoto koeficiento, ps = 0,4);
F – kanalizuoto baseino plotas, ha;
K – paviršinio nuotėkio koeficientas, įvertinantis sniego išvežimą. Jei sniegas išvežamas, K = 0,85, jei neišvežamas, K = 1.
12. Mokestis taikant didesnį tarifą už normatyvus viršijantį teršalų kiekį, išleistą su paviršinėmis nuotekomis, apskaičiuojamas pagal šios Tvarkos 5 punktą ir mokamas pasibaigus metams, t. y. deklaruojant IV ketvirčio (jei mokestis mokamas kas ketvirtį) arba II pusmečio (jei mokestis mokamas kas pusmetį) mokestį.
13. Mokėtinas mokestis taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą iš stacionarių taršos šaltinių, kai mokesčio mokėtojas nedeklaravo ar deklaravo mažesnį nei buvo išmestas ar išleistas į Aplinką atitinkamo teršalo kiekis, apskaičiuojamas:
MNUS = QNUS x T x b x I x [k] (6),
čia:
MNUS – mokamas mokestis už nuslėptą atitinkamo teršalo kiekį Lt,
QNUS – atitinkamo teršalo kiekis (t), kurį mokesčio mokėtojas per mokestinį laikotarpį išmetė arba išleido iš stacionaraus taršos šaltinio į Aplinką ir nedeklaravo ar deklaravo mažesnį teršalo kiekį.
14. Mokėtinas mokestis taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą iš stacionaraus taršos šaltinio, kai mokesčio mokėtojas, apskaičiuodamas mokestį už visą išmesto ar išleisto teršalo kiekį, neteisingai taikė mokesčio už aplinkos teršimą tarifą ar iš viso netaikė privalomo taikyti pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą koeficiento 1,2, dėl ko buvo sumokėtas mažesnis mokestis, apskaičiuojamas:
MNUS = (QNUS x T x I x [k] – M(sumokėta)) x b (7)
III. MOKESČIO LENGVATAS PATVIRTINANTYS DOKUMENTAI
15. Asmenims, naudojantiems biokurą energijai gauti, biokuro naudojimą patvirtina šie dokumentai – biokuro įsigijimo dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros ir pan.), biokuro sunaudojimo dokumentai (nurašymo aktai, ataskaitos ir pan.), pirminės atliekų apskaitos žurnalas ir pirminės atliekų apskaitos ataskaitos. Biokuro įsigijimo ir sunaudojimo dokumentai turi būti pateikiami vykdant mokesčio kontrolę įmonėje, kai to pareikalauja aplinkos apsaugos ir (ar) mokesčių inspekcijos pareigūnas.
16. Asmenys, įgyvendinantys aplinkosaugos priemones, sumažinančias teršalų išmetimą į Aplinką iš stacionarių taršos šaltinių 5 ir daugiau procentais skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leistinos taršos normatyvo, ir norintys būti atleisti nuo mokesčio už šiuos teršalus mokėjimo, priemonės įgyvendinimo laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 3 metams, prieš pradėdami vykdyti šias priemones kreipiasi į atitinkamą AM RAAD, kurio teritorijoje yra taršos objektas. RAAD mokesčio mokėtojas turi pateikti visą informaciją ir dokumentus apie planuojamą įdiegti priemonę, kaip nurodyta Fizinių ir juridinių asmenų, įgyvendinančių aplinkosaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į Aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leistinos taršos normatyvo, atleidimo nuo mokesčio už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais, tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53 (Žin., 2000, Nr. 6-159; 2002, Nr. 92-3934).
IV. MOKESČIO SUMOKĖJIMAS
17. Mokesčio mokėtojai mokestį už taršą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiuoja ir moka kas ketvirtį, jeigu už praėjusius metus priskaičiuota sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių suma buvo 10 tūkst. Lt arba didesnė. Jeigu už praėjusius metus priskaičiuota sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių suma buvo mažesnė nei 10 tūkst. litų, mokesčio mokėtojai mokestį moka kas pusę metų. Pradedantys veiklą mokesčio mokėtojai pirmaisiais mokėjimo metais mokestį moka pasibaigus mokestinių metų kalendoriniam pusmečiui.
18. Mokesčio mokėtojai, kurių veiklos pradžia nesutampa su kalendorinių metų ir (ar) mokestinio laikotarpio pradžia, mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių pirmaisiais veiklos metais moka pasibaigus kalendoriniam pusmečiui, kurį ši veikla buvo pradėta.
19. Mokesčio mokėtojas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos sumoka mokestį ir pateikia teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre, Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaraciją, kurios formą, pildymo ir pateikimo taisykles nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su Aplinkos ministerija.
20. Patikrinimo metu papildomai apskaičiuotas mokestis ir su juo susijusios sumos sumokamos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 63-2243) nustatyta tvarka.
21. Jei stacionarus taršos šaltinis (objektas), išleidžiantis su nuotekomis teršalus į paviršinius vandens telkinius, yra kelių savivaldybių teritorijose (teršalai susidaro vienos savivaldybės teritorijoje, o išleidžiami kitos savivaldybės teritorijoje), tai mokesčio mokėtojas išleistą teršalų kiekį ir mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, deklaruoja taip: 50 proc. išmestų teršalų ir mokėtinos mokesčio sumos už tuos teršalus – savivaldybės, kurios teritorijoje yra taršos šaltinis, ir 50 proc. – savivaldybės, kur yra išmetami šie teršalai.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2008 m. liepos 9 d.
įsakymu Nr. D1-370/1K-230
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ APMOKESTINAMŲJŲ GAMINIŲ ATLIEKOMIS APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo, mokėjimo ir lengvatų suteikimo tvarką.
II. MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS
3. Apmokestinamųjų gaminių apskaita:
3.1. apmokestinamuosius gaminius gaminantys ir (ar) įvežantys į Lietuvos Respubliką mokesčio mokėtojai vykdo apmokestinamųjų gaminių apskaitą. Privalomas apskaitos dokumentas – apmokestinamųjų gaminių sąrašas (toliau – Sąrašas), kuriame nurodoma mokesčio mokėtojo gaminamų ir (ar) įvežamų į Lietuvos Respubliką bei išleidžiamų į vidaus rinką per mokestinį laikotarpį apmokestinamųjų gaminių nomenklatūra (gaminių pavadinimai), atitinkamo gaminio vieneto svoris ir mokesčio tarifas pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 priedėlį. Sąrašas sudaromas kiekvieno mokestinio laikotarpio pradžioje. Sąrašą tvirtina įmonės vadovas. Sąrašas papildomas naujais apmokestinamaisiais gaminiais ne vėliau kaip per 5 dienas nuo naujo apmokestinamojo gaminio gamybos pradžios ir (ar) įvežimo į Lietuvos Respubliką dienos;
3.2. visa Sąraše pateikta informacija privalo sutapti su informacija, pateikta įmonės apskaitos dokumentuose, pirkimo-pardavimo dokumentuose, prekių įvežimo ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos dokumentuose, transportavimo dokumentuose ir kituose dokumentuose, patvirtinančiuose apmokestinamųjų gaminių buvimą ir judėjimą;
4. Į vidaus rinką išleistų atitinkamos rūšies apmokestinamųjų gaminių kiekis tonomis (toliau – t) ir (ar) vienetais (toliau – vnt.) apskaičiuojamas:
Q = QPAG + QĮVE (1)
čia:
Q – mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį į vidaus rinką išleistų apmokestinamųjų gaminių kiekis, t ir (ar) vnt.;
QPAG – mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį Lietuvoje pagamintų ir išleistų į vidaus rinką apmokestinamųjų gaminių kiekis, t ir (ar) vnt.;
QĮVE – mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį į Lietuvą įvežtų ir į vidaus rinką išleistų apmokestinamųjų gaminių kiekis, t ir (ar) vnt.
5. Atitinkamos rūšies apmokestinamųjų gaminių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymas procentais (toliau – %) apskaičiuojamas:
F = (QSUT / Q) x 100 (2),
čia:
F – faktinis užduoties vykdymas, %;
QSUT – panaudotų ar perdirbtų apmokestinamųjų gaminių atliekų kiekis, t.
6. Atitinkamos rūšies apmokestinamųjų gaminių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymo lygis apskaičiuojamas:
l = F / U (3),
čia:
l – panaudotų ar perdirbtų apmokestinamųjų gaminių atliekų užduoties įvykdymo lygis;
U – apmokestinamųjų gaminių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis atitinkamai apmokestinamųjų gaminių rūšiai, %, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarime Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007–2012 metų užduočių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 130-4897).
7. Mokėtino mokesčio sumažinimo koeficientas pagal atitinkamos užduoties įvykdymo lygį nustatomas:
| d = 0, |
kai l ≥ 1; |
|
| d = 0,25, |
kai 1 > l ≥ 0,75; |
|
| d = 0,50, |
kai 0,75 > l ≥ 0,50; |
(4), |
| d = 0,75, |
kai 0,50 > l ≥ 0,25; |
|
| d = 1, |
kai 0,25 > l ≥ 0, |
|
čia:
d – mokėtino mokesčio sumažinimo koeficientas (apmokestinamųjų gaminių dalis).
8. Mokėtinas mokestis už atitinkamos rūšies apmokestinamuosius gaminius apskaičiuojamas:
M = Q x d x T x k (5),
čia:
M – mokėtinas mokestis už apmokestinamuosius gaminius, Lt;
T – mokesčio tarifas, nurodytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 priedėlyje už kiekį (Lt/ vnt.) arba, kai mokamas mokestis už svorį (Lt/t), mokesčio tarifas už svorį dauginamas iš 1000;
k – mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas, gaunamas Statistikos departamento vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksą, apskaičiuotą pagal Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53 (Žin., 2000, Nr. 6-159; 2002, Nr. 92-3934), padalijus iš 100. Vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
9. Mokesčio didesniu tarifu už nuslėptą taršą atitinkamos rūšies apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimas:
MNUS = QNUS x T x k x 2 (6)
čia:
MNUS – mokamas mokestis už nuslėptą taršą atitinkamos rūšies apmokestinamųjų gaminių atliekomis, Lt,
QNUS – apmokestinamųjų gaminių kiekis (vnt.) arba, kai mokamas mokestis už svorį (t), kurį mokesčio mokėtojas išleido į vidaus rinką per mokestinį laikotarpį ir nedeklaravo ar deklaravo mažesnį apmokestinamųjų gaminių kiekį.
III. MOKESČIO LENGVATAS PATVIRTINANTYS DOKUMENTAI
10. Apmokestinamųjų gaminių išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos:
10.1. mokesčio mokėtojas, kuris išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos apmokestinamuosius gaminius ir nori būti atleistas nuo mokesčio už išvežtus iš Lietuvos Respublikos teritorijos per mokestinį laikotarpį apmokestinamuosius gaminius, privalo turėti dokumentus, patvirtinančius išvežtų apmokestinamųjų gaminių kiekį, ir pateikti šiuos dokumentus, kai to pareikalauja patikrinimą atliekantis inspektorius. Tokie dokumentai gali būti: pirkimo–pardavimo sutartys; PVM sąskaitos faktūros; sąskaitos faktūros; gabenimo dokumentai (gaunami iš vežėjo, atsakingo už prekių išgabenimą); draudimo dokumentai; pirkėjo apmokėjimo dokumentai; pirkėjo patvirtinimas, kad prekės gautos; užsakymai; kita korespondencija ir pan.;
10.2. mokesčio mokėtojas, kuris išveža iš Europos Bendrijų teritorijos apmokestinamuosius gaminius, papildomai privalo turėti atitinkamus muitinės dokumentus, įrodančius, kad apmokestinamieji gaminiai yra išvežti iš Europos Bendrijų teritorijos;
10.3. mokesčio mokėtojas, kuris išveža apmokestinamuosius gaminius iš Lietuvos Respublikos teritorijos per trečiuosius asmenis, norintis pasinaudoti šia mokesčio lengvata, privalo turėti sutartį su trečiuoju asmeniu dėl mokesčio mokėtojui priklausančių apmokestinamųjų gaminių išvežimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir dokumentų, patvirtinančių apmokestinamųjų gaminių išvežimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, kopijas, patvirtintas trečiojo asmens atsakingo asmens;
10.4. mokesčio mokėtojas nuo mokesčio už išvežtus apmokestinamuosius gaminius per trečiuosius asmenis yra atleidžiamas tik tuo atveju, jei tretysis asmuo, kuris yra suprantamas kaip asmuo, kuriam pagal sutartį mokesčio mokėtojas perleido savo apmokestinamuosius gaminius, išvežė šiuos apmokestinamuosius gaminius iš Lietuvos Respublikos teritorijos pats ar naudodamasis kitų asmenų teikiamomis transportavimo paslaugomis. Tretysis asmuo negali perleisti kitam asmeniui šių apmokestinamųjų gaminių išvežimo prievolės. Jei tretysis asmuo taip pat yra mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas, tai jo, kaip trečiojo asmens, išvežti kito asmens apmokestinamieji gaminiai neturi įtakos jo apmokestinamųjų gaminių kiekiui.
11. Apmokestinamųjų gaminių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių vykdymas:
11.1. apmokestinamųjų gaminių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių įvykdymą patvirtina atliekas išvežančios įmonės ar atliekas naudojančios įmonės, kurios pagal Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas sąrašo sudarymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2003, Nr. 42-1958; 2007, Nr. 16-591), įtrauktos į Atliekas naudojančių ir eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas (toliau – Tvarkytojas), sąrašą, kuris skelbiamas Aplinkos ministerijos tinklalapyje, išduodamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintos formos pažymos (toliau – Pažyma) mokesčio mokėtojams ir (ar) organizacijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016; 2005, Nr. 84-3111) 343 straipsnyje (toliau – Organizacija);
11.2. Tvarkytojas išduodamas Pažymas pildo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis jų pildymo taisyklėmis. Mokesčio mokėtojas savo vardu gali išrašyti Pažymą tuo atveju, jeigu yra Tvarkytojas;
11.3. Pažymas už per mokestinį laikotarpį panaudotą ar išvežtą iš Lietuvos atliekų kiekį Tvarkytojas išduoda mokestiniu laikotarpiu ar jam pasibaigus, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos, tiesiogiai mokesčio mokėtojui, jei jis nedalyvauja Organizacijos veikloje, arba Organizacijai, atstovaujančiai jos veikloje dalyvaujančius mokesčio mokėtojus;
11.5. iš Lietuvos išvežtos Lietuvoje surinktos apmokestinamųjų gaminių atliekos laikomos panaudotomis atliekomis tuo atveju, kai teisės aktų nustatyta tvarka pateikiami dokumentai, patvirtinantys iš Lietuvos išvežto atitinkamo atliekų kiekio panaudojimo faktą. Pažymas mokesčio mokėtojams šiuo atveju išduoda atliekas išvežusi įmonė, įtraukta į Tvarkytojų sąrašą;
11.6. sutartyje tarp Tvarkytojo ir mokesčio mokėtojo ar Organizacijos gali būti numatytos nuostolių (žalos), padarytų mokesčio mokėtojui ar Organizacijai, atlyginimo sąlygos tuo atveju, jeigu Tvarkytojas neįvykdo įsipareigojimo panaudoti ar išvežti atitinkamą atliekų kiekį ir išduoti atitinkamas Pažymas arba išduotos Pažymos yra anuliuojamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu nustatyta tvarka;
11.7. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – AM RAAD) pripažįsta negaliojančiomis išduotas Pažymas (visam Pažymoje nurodytam panaudotų atliekų kiekiui ar jo daliai), jei po Tvarkytojo patikrinimo paaiškėja, kad Tvarkytojas mokestiniam (-iams) laikotarpiui (-iams) Pažymas išdavė neteisėtai (išdavė Pažymų didesniam atliekų kiekiui nei buvo panaudojęs, išdavė Pažymą po termino, nustatyto Pažymų išdavimui, ir (ar) išdavė Pažymas už tas apmokestinamųjų gaminių atliekų rūšis, už kurias išduoti Pažymas neturėjo teisės, ir (ar) išdavė Pažymas už apmokestinamųjų gaminių atliekų kiekį, išvežtą nesilaikant teisės aktais nustatytos atliekų vežimo tvarkos, ir (ar) išdavė Pažymas už atliekų kiekį, panaudotą tuo laikotarpiu, kai nebuvo įtrauktas į Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti Pažymas, sąrašą ir pan.).
12. Tvarkytojas sudaro savo metinę ataskaitą apie per mokestinį laikotarpį išduotas Pažymas, kurios forma ir teikimo tvarka tvirtinamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.
IV. MOKESČIO SUMOKĖJIMAS
14. Mokesčio mokėtojas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos sumoka mokestį ir pateikia teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre, Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaraciją, kurios formą, pildymo ir pateikimo taisykles nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su Aplinkos ministerija.
15. Patikrinimo metu papildomai apskaičiuotas mokestis ir su juo susijusios sumos sumokamos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 63-2243) nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2008 m. liepos 9 d.
įsakymu Nr. D1-370/1K-230
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ PAKUOTĖS ATLIEKOMIS APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo, mokėjimo ir lengvatų suteikimo tvarką.
II. MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS
3. Į vidaus rinką išleistos gaminių pripildytos atitinkamos rūšies pakuotės kiekis tonomis (toliau – t) apskaičiuojamas:
Q = QPAG + QĮVE (1)
čia:
Q – mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį į vidaus rinką išleistos pakuotės kiekis, t;
QPAG – mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį Lietuvoje pagamintų gaminių ir į vidaus rinką su šias gaminiais išleistos pakuotės kiekis, t;
QĮVE – mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį į Lietuvą įvežtų gaminių ir į vidaus rinką su šiais gaminiais išleistos pakuotės kiekis, t.
4. Atitinkamos rūšies pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymas procentais (toliau – %) apskaičiuojamas:
F = (QSUT / Q) x 100 (2),
čia:
F – faktinis užduoties vykdymas, %;
QSUT – sutvarkytų (panaudotų ar perdirbtų) pakuotės atliekų kiekis, t.
5. Atitinkamos rūšies pakuotės atliekų panaudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymo lygis apskaičiuojamas:
l = F / U (3),
čia:
l – pakuotės atliekų panaudojimo ar perdirbimo užduoties įvykdymo lygis;
U – pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis atitinkamai pakuotės rūšiai %, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarime Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007–2012 metų užduočių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 130-4897).
6. Mokėtino mokesčio sumažinimo koeficientas pagal atitinkamos užduoties įvykdymo lygį nustatomas:
| d = 0, |
kai l ≥ 1; |
|
| d = 0,25, |
kai 1 > l ≥ 0,75; |
|
| d = 0,50, |
kai 0,75 > l ≥ 0,50; |
(4), |
| d = 0,75, |
kai 0,50 > l ≥ 0,25; |
|
| d = 1, |
kai 0,25 > l ≥ 0, |
|
čia:
d – mokėtino mokesčio sumažinimo koeficientas (apmokestinamos pakuotės dalis).
7. Mokėtinas mokestis už atitinkamos rūšies pakuotę apskaičiuojamas:
M = Q x d x T x k (5),
čia:
M – mokėtinas mokestis už pakuotę, Lt;
T – mokesčio tarifas, nurodytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedėlyje, padaugintas iš 1000, Lt/t;
k – mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas, gaunamas Statistikos departamento vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksą, apskaičiuotą pagal Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53 (Žin., 2000, Nr. 6-159; 2002, Nr. 92-3934), padalijus iš 100. Vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
8. Į vidaus rinką išleistos gaminių pripildytos atitinkamos rūšies pakartotinio naudojimo pakuotės kiekis (t) apskaičiuojamas:
QP = QPAP + QĮVP (6)
čia:
QP – mokesčio mokėtojo į vidaus rinką išleistų gaminių pakartotinio naudojimo pakuotės kiekis, t;
QPAP – mokesčio mokėtojo Lietuvoje pagamintų ir į vidaus rinką išleistų gaminių pakartotinio naudojimo pakuotės kiekis, t;
QĮVP – mokesčio mokėtojo į Lietuvą įvežtų ir į vidaus rinką išleistų gaminių, pakartotinio naudojimo pakuotės kiekis, t.
9. Atitinkamos rūšies pakartotinio naudojimo pakuotės surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduoties įvykdymas apskaičiuojamas:
FP = (QSUS / QP) x 100 (7),
čia:
FP – faktinis užduoties vykdymas, %;
QSUS – mokesčio mokėtojo iš vidaus rinkos susigrąžintos atitinkamos rūšies tuščios pakartotinio naudojimo pakuotės kiekis, t.
10. Vidaus rinkoje likusios atitinkamos rūšies pakartotinio naudojimo pakuotės kiekis apskaičiuojamas:
QLIK = QP – QSUS (8)
čia:
QLIK – mokesčio mokėtojo pakartotinio naudojimo apmokestinamosios pakuotės, likusios vidaus rinkoje, kiekis, t.
11. Mokėtinas mokestis už atitinkamos rūšies pakartotinio naudojimo pakuotę apskaičiuojamas:
| MPAK = 0, |
kai FP ≥ UP; |
(9), |
| MPAK = QLIK x T x k, |
kai FP < UP. |
(10), |
čia:
MPAK – mokėtinas mokestis už pakartotinio naudojimo pakuotę, Lt;
UP – pakartotinio naudojimo pakuotės surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduotis, %, nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. D1-618 „Dėl pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo 2007–2012 metų užduočių nustatymo“ (Žin., 2007, Nr. 2-108).
12. Mokesčio didesniu tarifu už nuslėptą taršą atitinkamos rūšies gaminių pripildytos pakuotės atliekomis apskaičiavimas:
MNUS = QNUS x T x k x 2 (11),
čia:
MNUS – mokamas mokestis už nuslėptą pakuotės kiekį, Lt;
QNUS – pakuotės kiekis (t), kurį mokesčio mokėtojas išleido į vidaus rinką per mokestinį laikotarpį ir nedeklaravo ar deklaravo mažesnį pakuotės kiekį.
III. MOKESČIO LENGVATAS PATVIRTINANTYS DOKUMENTAI
13. Gaminių pripildytos pakuotės išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos:
13.1. mokesčio mokėtojai, kurie išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminių pripildytą pakuotę ir nori būti atleisti nuo mokesčio už išvežtą iš Lietuvos Respublikos teritorijos per mokestinį laikotarpį gaminių pripildytą pakuotę, privalo turėti dokumentus, patvirtinančius išvežtos pakuotės kiekį, ir pateikti šiuos dokumentus, kai to pareikalauja įmonę tikrinantis pareigūnas. Tokie dokumentai gali būti pirkimo–pardavimo sutartys, PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, gabenimo dokumentai (gaunami iš vežėjo, atsakingo už prekių išgabenimą), draudimo dokumentai, pirkėjo apmokėjimo dokumentai, pirkėjo patvirtinimas, kad prekės gautos, užsakymai, kita korespondencija ir pan.;
13.2. mokesčio mokėtojas, kuris išveža iš Europos Bendrijų teritorijos gaminius, supakuotus į pakuotę, papildomai privalo turėti atitinkamus muitinės dokumentus, įrodančius, kad gaminiai, supakuoti į pakuotę, yra išvežti iš Europos Bendrijų teritorijos;
13.3. mokesčio mokėtojas, kuris išveža pakuotę iš Lietuvos Respublikos teritorijos per trečiuosius asmenis, norintis pasinaudoti šia mokesčio lengvata, privalo turėti sutartį su trečiuoju asmeniu dėl mokesčių mokėtojui priklausančios pakuotės išvežimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir dokumentų, patvirtinančių pakuotės išvežimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, kopijas, patvirtintas trečiojo asmens atsakingo asmens;
13.4. mokesčio mokėtojas nuo mokesčio už išvežtą pakuotę per trečiuosius asmenis yra atleidžiamas tik tuo atveju, jei tretysis asmuo, kuris yra suprantamas kaip asmuo, kuriam pagal sutartį mokesčio mokėtojas perleido savo pakuotę, išvežė šią pakuotę iš Lietuvos Respublikos teritorijos pats ar naudodamasis kitų asmenų teikiamomis transportavimo paslaugomis. Tretysis asmuo negali perleisti kitam asmeniui šios pakuotės išvežimo prievolės. Jei tretysis asmuo taip pat yra mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas, tai jo, kaip trečiojo asmens, išvežta kito asmens pakuotė neturi įtakos jo pakuotės kiekiui.
14. Pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių vykdymas:
14.1. pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių įvykdymą patvirtina atliekas išvežančios įmonės ar atliekas naudojančios įmonės pagal Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašo sudarymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2003, Nr. 42-1958; 2007, Nr. 16-591), įtrauktos į Atliekas naudojančių ir eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas (toliau – Tvarkytojas), sąrašą, kuris skelbiamas Aplinkos ministerijos tinklalapyje, išduodamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintos formos pažymos (toliau – Pažyma) mokesčio mokėtojams ir (ar) organizacijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016; 2005, Nr. 84-3111) 343 straipsnyje (toliau – Organizacija);
14.2. Tvarkytojas išduodamas Pažymas pildo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis jų pildymo taisyklėmis. Mokesčio mokėtojas savo vardu gali išrašyti Pažymą tuo atveju, kai jis pats naudoja ar išveža pakuotės atliekas ir yra įtrauktas į Tvarkytojų sąrašą;
14.3. Pažymas už per mokestinį laikotarpį panaudotą ar išvežtą iš Lietuvos pakuotės atliekų kiekį Tvarkytojas išduoda mokestiniu laikotarpiu ar jam pasibaigus, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos tiesiogiai mokesčio mokėtojui, jei jis nedalyvauja Organizacijos veikloje, arba Organizacijai, atstovaujančiai jos veikloje dalyvaujančius mokesčio mokėtojus;
14.5. iš Lietuvos išvežtos Lietuvoje surinktos pakuotės atliekos laikomos panaudotomis atliekomis tuo atveju, kai teisės aktų nustatyta tvarka pateikiami dokumentai, patvirtinantys iš Lietuvos išvežto atitinkamo atliekų kiekio panaudojimo faktą. Pažymas mokesčio mokėtojams šiuo atveju išduoda atliekas išvežusi įmonė, įtraukta į Tvarkytojų sąrašą;
14.6. sutartyje tarp Tvarkytojo ir mokesčio mokėtojo ar Organizacijos gali būti numatytos nuostolių (žalos), padarytų mokesčio mokėtojui ar Organizacijai, atlyginimo sąlygos tuo atveju, jeigu Tvarkytojas neįvykdo įsipareigojimo panaudoti atitinkamą atliekų kiekį ir išduoti atitinkamas Pažymas arba išduotos Pažymos yra anuliuojamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu nustatyta tvarka;
14.7. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – AM RAAD) pripažįsta negaliojančiomis išduotas Pažymas (visam Pažymoje nurodytam panaudotų atliekų kiekiui ar jo daliai), jei po Tvarkytojo patikrinimo paaiškėja, kad Tvarkytojas mokestiniam (-iams) laikotarpiui (-iams) Pažymas išdavė neteisėtai (išdavė Pažymų didesniam atliekų kiekiui nei buvo panaudojęs, išdavė Pažymą po termino, nustatyto Pažymų išdavimui, ir (ar) išdavė Pažymas už tas pakuotės atliekų rūšis, už kurias išduoti Pažymas neturėjo teisės, ir (ar) išdavė Pažymas už pakuotės atliekų kiekį, išvežtą nesilaikant teisės aktais nustatytos atliekų vežimo tvarkos, ir (ar) išdavė Pažymas už atliekų kiekį, panaudotą tuo laikotarpiu, kai nebuvo įtrauktas į Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti Pažymas, sąrašą ir pan.).
15. Tvarkytojas sudaro savo metinę ataskaitą apie per mokestinį laikotarpį išduotas Pažymas, kurios forma ir teikimo tvarka tvirtinamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.
IV. MOKESČIO SUMOKĖJIMAS
17. Mokesčio mokėtojas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos sumoka mokestį ir pateikia teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre, Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją, kurios formą, pildymo ir pateikimo taisykles nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su Aplinkos ministerija.
18. Patikrinimo metu papildomai apskaičiuotas mokestis ir su juo susijusios sumos sumokamos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 63-2243) nustatyta tvarka.