LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJA
N U T A R I M A S
DĖL DRAUDIMO ĮMONĖS DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ PADENGIMO TURTU TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. kovo 9 d. Nr. N-24
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 94-4246) 35 straipsnio 6 dalimi ir įgyvendindama 1973 m. liepos 24 d. pirmąją Tarybos direktyvą 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir plėtojimu, suderinimo, 1988 m. birželio 22 d. antrąją Tarybos direktyvą 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, suderinimo, apibrėžiančią nuostatas, padedančias veiksmingai įgyvendinti laisvę teikti paslaugas, ir pataisančią Direktyvą 73/239/EEB, 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, suderinimo, iš dalies pakeičiančią direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva), 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos draudimo
priežiūros komisijos
2004 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. N-24
draudimo įmonės draudimo techniniŲ atidĖjiniŲ padengimo turtu taisyklės
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Draudimo įmonės draudimo techninių atidėjinių padengimo turtu taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato draudimo įmonių draudimo techninių atidėjinių (toliau – atidėjiniai) padengimo turtu tvarką, sąlygas, apribojimus ir valiutų suderinamumo taisykles. Užsienio valstybių draudimo įmonių filialams taikomi tokie patys reikalavimai dėl atidėjinių padengimo turtu, kaip ir draudimo įmonėms, išskyrus Taisyklių 4 punktą.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
2.1. Reguliuojamos rinkos:
2.1.1. Lietuvos Respublikoje veikiančių vertybinių popierių biržų prekybos sąrašai, įtraukti į Lietuvos Respublikos reguliuojamų rinkų sąrašą;
2.1.2. kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančios rinkos, įtrauktos į tos Europos Sąjungos valstybės narės reguliuojamų rinkų sąrašą;
2.2. Turto lokalizavimas – kilnojamojo ar nekilnojamojo turto buvimas valstybėje, nesietinas su kilnojamojo turto deponavimu ar ribojančių priemonių, tokių kaip hipotekos įregistravimas taikymu nekilnojamajam turtui. Turto, apimančio skolininkams pateiktus reikalavimus, buvimo vieta laikoma valstybė, kurioje šie reikalavimai turi būti realizuoti.
Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (Žin., 2003, Nr. 94-4246) vartojamas sąvokas.
3. Atidėjiniai gali būti padengti tik turtu, nustatytu Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 35 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Turtas, dengiantis atidėjinius, turi nuolat sudaryti ne mažiau kaip 100 procentų bendros atidėjinių sumos, atsižvelgiant į visą draudimo įmonės veiklą.
4. Draudimo įmonių atidėjiniai, atitinkantys draudimo ir perdraudimo veiklos (toliau – draudimo veikla) sąlygotus įsipareigojimus dėl draudimo rizikų, esančių Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, gali būti dengiami tik turtu, lokalizuotu Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, taip pat Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, jei pagal Valiutų suderinamumo taisyklių (1 priedas) 7 punktą leidžiama įsipareigojimus išreikšti kita, nei ta kuria yra prisiimti įsipareigojimai, valiuta. Užsienio valstybių draudimo įmonių filialų atidėjiniai, atitinkantys draudimo veiklos sąlygotus įsipareigojimus dėl draudimo rizikų, esančių Lietuvos Respublikoje, gali būti dengiami tik turtu, lokalizuotu Lietuvos Respublikoje.
5. Taisyklių 4 punkto nuostatos netaikomos nepareikalautoms įmokėti draudimo ir perdraudimo įmokoms ir perdraudikų skoloms, kuriomis dengiami atidėjiniai.
6. Atidėjinius dengiant nekilnojamuoju turtu, šio turto objektai gali būti:
7. Atidėjiniai dengiami paskolomis tik esant visoms šioms sąlygoms:
7.2. suteikiamos paskolos dydis neviršija 75 procentų įkeisto turto rinkos vertės, nustatytos nepriklausomų turto vertintojų;
9. Atidėjiniai padengiami turtu pagal šiuos reikalavimus:
9.1. atidėjinius dengiantis turtas turi būti įvertinamas, atimant skolas, susijusias su to turto įsigijimu;
9.2. visas turtas įvertinamas vadovaujantis atsargumo principu, numatant rizikas, dėl bet kokių negautinų sumų. Ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus turtą, nurodytą Taisyklių 6 punkte, naudojamas atidėjiniams padengti tik tada, jei tokio ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas vadovaujantis atsargumo principu;
9.3. su atidėjinius dengiančiu turtu susijusios išvestinės finansinės priemonės, pavyzdžiui, pasirinkimo, būsimieji ir apsikeitimo sandoriai, gali būti naudojamos, siekiant mažinti investicijų riziką arba užtikrinti investicijų portfelio valdymo efektyvumą. Jos turi būti įvertinamos, vadovaujantis atsargumo principu, ir į jas gali būti atsižvelgiama, įvertinant su tokiomis priemonėmis susijusį turtą;
9.4. vertybiniai popieriai, kuriais neprekiaujama reguliuojamose rinkose, gali būti naudojami atidėjinių padengimui tik tada, jeigu jie galėtų būti parduoti per protingai trumpą laiką arba jeigu tai yra draudimo įmonių, kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių arba Europos Sąjungos valstybių narių kredito įstaigų akcijos arba Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruotų kolektyvinio investavimo subjektų akcijos arba investiciniai vienetai;
9.5. iš draudėjo nepareikalautos įmokėti draudimo įmokos gali būti įskaitomos atidėjiniams padengti tik atėmus visas šiam asmeniui priklausančias, išskyrus atidėjinius, sumas, ir atėmus perdraudiko dalį iš draudėjo nepareikalautose įmokėti draudimo įmokose. Pagal kiekvieną draudimo sutartį nepareikalauta įmokėti draudimo įmokos dalis negali viršyti perkeltų įmokų atidėjinio. Perdraudiko dalis nepareikalautoje įmokėti draudimo įmokoje nustatoma pagal tą patį santykį, kaip ir perdraudiko dalis perkeltų įmokų atidėjinyje. Iš perdraudėjo nepareikalautoms įmokėti perdraudimo įmokoms, kuriomis leidžiama padengti atidėjinius, taikomi tokie patys reikalavimai. Šiomis įmokomis leidžiama padengti atidėjinius tik tada, jei tos įmokos pagal draudimo arba perdraudimo sutartis mokėtinos būsimaisiais laikotarpiais ir mokėjimo terminas dar nesuėjęs;
9.6. perdraudiko skola gali būti įskaitoma atidėjiniams padengti tik išskaičiavus perdraudikui mokėtinas sumas pagal perdraudimo sutartis. Perdraudiko skola – perdraudiko dalis atidėjiniuose ir kitos iš perdraudikų gautinos sumos, kurių mokėjimo terminai dar nesuėję;
9.7. turtas arba jo dalis, dengiantys atidėjinius, negali būti įkeisti arba kitaip suvaržyti daiktinėmis teisėmis, taip pat negali būti apribotas disponavimas juo;
10. Draudimo įmonės valdyba privalo patvirtinti draudimo įmonės atidėjinių investavimo strategiją, kuri turi būti peržiūrima valdybos ne rečiau kaip kartą per finansinius metus ir pateikiama Priežiūros komisijai, jai pareikalavus. Draudimo įmonės investavimo strategija turi apimti:
10.1. investavimo kryptis, ilgalaikius investavimo tikslus pagal atskiras turto grupes, atsižvelgiant į draudimo įmonės rizikas, susijusias su vykdoma draudimo veikla;
10.2. apribojimus turto paskirstymui pagal teritorijas, rinkas, veiklos sektorius, subjektus ir valiutas;
10.3. apribojimus investicijoms į tam tikras turto grupes, tuo atveju, kai investicijos yra nepriimtinos arba yra ribotos, pavyzdžiui, gali būti sunku parduoti turtą dėl rinkos nelikvidumo arba neįmanoma nustatyti rinkos kainos;
11. Draudimo įmonei pateikus argumentuotą prašymą:
11.1. atidėjiniai dengiami turtu, lokalizuotu Taisyklių 4 punkte nenurodytose valstybėse, tik gavus Priežiūros komisijos leidimą, kuriame nurodoma atidėjinių padengimo turtu sąlygos ir laikotarpis;
11.2. išimtiniais atvejais Priežiūros komisija, priėmusi motyvuotą sprendimą, vadovaudamasi Draudimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi ir Taisyklių 9 punkte nustatytais reikalavimais, gali laikinai išduoti leidimą atidėjinius padengti turtu pagal Draudimo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies 12 punktą;
12. Draudimo įmonės, norėdamos atidėjinius dengti turtu, kuriam reikalingas Priežiūros komisijos leidimas, surenka ir pateikia turto objektą identifikuojančius duomenis, kartu nurodydamos šios informacijos šaltinius. Priežiūros komisija turi teisę pareikalauti papildomos informacijos apie tokį turtą.
II. ATIDĖJIniŲ padengimo turtu APRIBOJIMAI
13. Atidėjinius padengiant turtu negali būti viršijami šie atskiroms turto grupėms nustatyti apribojimai nuo bendros atidėjinių sumos:
13.2. nekilnojamuoju turtu – ne daugiau kaip 20 procentų, bet vienu objektu – ne daugiau kaip 10 procentų;
13.3. terminuotais indėliais bankuose – ne daugiau kaip 30 procentų, bet viename banke – ne daugiau kaip 10 procentų;
13.6. akcijomis, įtrauktomis į oficialius ar juos atitinkančius reguliuojamų vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus – ne daugiau kaip 20 procentų;
13.7. akcijomis, neįtrauktomis į oficialius ar juos atitinkančius reguliuojamų vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus – ne daugiau kaip 5 procentus, gavus Priežiūros komisijos leidimą, bet vieno subjekto – ne daugiau kaip 1 procentą;
13.8. įmonių obligacijomis, išskyrus hipotekines obligacijas, įtrauktomis į oficialius ar juos atitinkančius reguliuojamų vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus – ne daugiau kaip 20 procentų;
13.9. įmonių obligacijomis, išskyrus hipotekines obligacijas, neįtrauktomis į oficialius ar juos atitinkančius reguliuojamų vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus – ne daugiau kaip 5 procentus, gavus Priežiūros komisijos leidimą, bet vieno subjekto – ne daugiau kaip 1 procentą;
13.10. Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotų investicinių kintamo kapitalo bendrovių akcijomis ir investicinių fondų investiciniais vienetais – ne daugiau kaip 10 procentų, bet vieno subjekto – ne daugiau kaip 5 procentus;
13.11. užsienio valstybėje licencijuotų investicinių kintamo kapitalo bendrovių akcijomis ir investicinių fondų investiciniais vienetais – ne daugiau kaip 5 procentus, gavus Priežiūros komisijos leidimą, bet vieno subjekto – ne daugiau kaip 1 procentą;
14. Jei Taisyklių 16 punkte nenustatyta kitaip, atidėjinių investicijų į Taisyklių 13.4–13.11 punktuose nurodytus objektus, tenkančius vienam subjektui, suma negali būti didesnė nei 5 procentai bendros atidėjinių sumos. Draudimo įmonė gali investuoti į Taisyklių 13.4–13.11 punktuose nurodytus objektus, tenkančius vienam subjektui, iki 10 procentų bendros atidėjinių sumos, esant abiem šioms sąlygoms:
15. Jei Taisyklių 16 punkte nenustatyta kitaip, atidėjinių investicijų į Taisyklių 13.7, 13.9 ir 13.11 punktuose nurodytus objektus suma negali viršyti 5 procentų bendros atidėjinių sumos.
16. Taisyklių 8, 13–15 punktų nuostatos netaikomos gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, atidėjiniui ir bendra atidėjinių suma, nurodyta Taisyklių 13–15 punktuose, neapima gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, atidėjinio.
17. Gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, atidėjinys turi būti padengiamas draudėjo pasirinktu turtu, nustatytu Draudimo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje – įsipareigojimai ir juos atitinkantis atidėjinys turi būti suderinti su draudėjo pasirinktu turtu. Pinigai atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje turi sudaryti ne daugiau kaip 5 procentus, tarp jų – kasoje ne daugiau kaip 3 procentus gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, atidėjinių sumos. Tam tikrais atvejais įsipareigojimai ir turtas turi būti suderinami taip:
17.1. jei išmokos pagal draudimo sutartį yra tiesiogiai siejamos su investicinių kintamo kapitalo bendrovių akcijomis, investicinių fondų investicinių vienetų verte arba draudimo įmonės vidinių fondų, kurie paprastai dalijami į vienetus, turto verte, atidėjiniai dėl šių išmokų turi būti padengiami tomis akcijomis, investiciniais vienetais arba draudimo įmonės vidinių fondų turtu;
17.2. jei išmokos pagal draudimo sutartį yra tiesiogiai siejamos su akcijų indeksu ar kitu, Taisyklių 17.1 punkte nenurodytu, vertės kriterijumi, tai atidėjinys dėl šių išmokų privalo kaip įmanoma tiksliau atitikti arba vienetus, susietus su vertės kriterijumi, arba, kai vienetai nėra nustatomi, saugų ir likvidų turtą, kuris kaip įmanoma tiksliau atitinka turtą, kuriuo yra pagrįstas atitinkamas vertės kriterijus;
Draudimo įmonės draudimo techninių
atidėjinių padengimo turtu taisyklių
1 priedas
VALIUTŲ suderinamumo TAISYKLĖS
1. Atidėjiniai turi būti padengti turtu, išreikštu ta valiuta, kuria yra prisiimti draudimo įmonės įsipareigojimai, numatyti draudimo ir perdraudimo sutartyse, išskyrus Valiutų suderinamumo taisyklių (toliau – taisyklės) 5–7 punktuose nustatytas išimtis.
3. Valiuta, kuria prisiimti draudiko įsipareigojimai pagal draudimo ir perdraudimo sutartis (toliau – draudimo sutartis), nustatoma taip:
3.1. jei draudimo sutartyje numatyta draudimo apsauga yra išreikšta tam tikra valiuta, draudiko įsipareigojimai laikomi prisiimti ta valiuta;
3.2. jei draudimo sutartyje numatyta draudimo apsauga nėra išreikšta jokia valiuta, laikoma, kad draudiko įsipareigojimai yra prisiimti tos valstybės, kurioje yra draudimo rizika, valiuta. Tais atvejais, kai sudarius draudimo sutartį yra pakankamas pagrindas numatyti, kad draudimo išmoka bus mokama ta valiuta, kuria mokamos draudimo įmokos, o ne valiuta tos valstybės, kurioje yra draudimo rizika, draudikas gali laikyti, kad jo įsipareigojimai prisiimti ta valiuta, kuria mokamos draudimo įmokos. Užsienio valstybė, kurioje yra draudimo rizika, nustatoma vadovaujantis Draudimo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje nustatytais kriterijais;
3.3. jeigu draudikui yra pranešama apie draudiminį įvykį, dėl kurio draudimo išmoka mokėtina kita valiuta, nei ta, kuri būtų nustatyta vadovaujantis šių taisyklių 3.1 ir 3.2 punktais, laikoma, kad draudiko įsipareigojimai yra prisiimti ta kita valiuta, pavyzdžiui, kai ji nustatyta teismo sprendime arba draudikas ir draudėjas susitaria;
4. Turtas yra laikomas išreikštu konkrečia valiuta, jei jis yra laikomas ta konkrečia valiuta arba jį galima realizuoti ta konkrečia valiuta be valiutų keitimo santykio kitimo rizikos.
5. Jeigu šių taisyklių 1–4 punktuose nustatyti reikalavimai įpareigoja draudiką dengti dalį visų atidėjinių turtu, išreikštu kuria nors valiuta, ir šis turtas sudarytų ne daugiau kaip 7 procentus turto, išreikšto kitomis valiutomis, tai draudikas gali nesilaikyti šio įpareigojimo.
6. Pagal kiekvieną konkrečią valiutą įsipareigojimų ir juos dengiančio turto valiutų nesuderinamumas gali sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų įsipareigojimų, prisiimtų ta konkrečia valiuta. Tačiau turto, dengiančio atidėjinius, visomis valiutomis suma turi būti ne mažesnė nei įsipareigojimų, mokėtinų visomis valiutomis, suma.
7. Draudikas gali nesivadovauti taisyklėmis dėl įsipareigojimų, kurie yra prisiimti kita nei vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių valiuta ir kai:
8. Jeigu vadovaujantis šiomis taisyklėmis draudiko įsipareigojimai turi būti padengti turtu, išreikštu Europos Sąjungos valstybės narės valiuta, šis reikalavimas taip pat laikomas įvykdytu, jei turtas yra išreikštas eurais.