LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL SEIMO EUROPOS REIKALŲ KOMITETO PARENGTOS IŠVADOS-PRANEŠIMO APIE NACIONALINĖS ACQUIS PRIĖMIMO PROGRAMOS VYKDYMĄ IR SIŪLYMUS, KAIP GERINTI ŠIOS PROGRAMOS ADMINISTRAVIMĄ
1999 m. sausio 14 d. Nr. VIII-1036
Vilnius
1 straipsnis.
2 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Seimo
1999 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. VIII-1036
priedėlis
SEIMO EUROPOS REIKALŲ KOMITETO IŠVADA-PRANEŠIMAS APIE NACIONALINĖS ACQUIS PRIĖMIMO PROGRAMOS VYKDYMĄ IR SIŪLYMAI, KAIP GERINTI ŠIOS PROGRAMOS ADMINISTRAVIMĄ
Rengiant šią ataskaitą, buvo remiamasi Užsienio reikalų ministerijos Pasiruošimo deryboms su ES dėl narystės specialiosios delegacijos, Užsienio reikalų ministerijos Europos integracijos departamento, Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktais raštais, Seimo komitetų išvadomis, Seimo priimtomis rezoliucijomis, taip pat Europos Komisijos, PHARE ekspertų pateiktais dokumentais bei informacija.
1. Integracijos procesas ir Stojimo partnerystės (SP) programa
Pasirašant Europos (Asociacijos) sutartį 1995 m. birželio 12 d., integracija į Europos Sąjungą (ES) buvo pripažinta svarbiausiu Lietuvos politiniu tikslu. Sutartis pripažino Lietuvos siekį tapti ES šalimi. Ji apibrėžė platų bendradarbiavimą tarp ES ir Lietuvos ne tik prekybos, bet ir politinėje, finansų, ekonomikos, socialinėje srityse.
1995 m. gruodžio 8 d. Lietuva pateikė oficialią paraišką tapti ES nare.
Europos (Asociacijos) sutartis įsigaliojo 1998 m. vasario 1 d.
1995 m. gruodžio mėn. ES Madrido Europinė Taryba nusprendė, kad pasibaigus 1996–97 m. Europos Sąjungos Tarpvyriausybinei konferencijai, Europos Komisija (EK) parengs nuomonę apie kandidatuojančių valstybių pasirengimą narystei.
1997 m. liepos 16 d. EK pateikė „Darbotvarkę 2000“, kurioje numatė keletą priemonių pagerinti šalių kandidačių pasirengimą narystei. Viena svarbiausių – EK pasiūlė sustiprintą pasirengimo narystei strategiją, pagal kurią turi būti sukurta ir kiekvienai narystės siekiančiai šaliai individualiai pritaikyta Stojimo partnerystės programa.
Kartu su „Darbotvarke 2000“ EK pateikė ir nuomonę apie kiekvienos šalies paraišką dėl narystės ES. Komisijos nuomonėje apie Lietuvos paraišką dėl narystės ES yra išdėstytos Komisijos rekomendacijos Lietuvai. Teigiama, kad derybos su Lietuva dėl stojimo į ES turėtų prasidėti, kai tik Lietuva padarys pakankamą pažangą vykdydama narystės sąlygas, kurias 1993 m. Kopenhagoje nustatė Europinė Taryba.
1997 m. gruodžio 12–13 d. ES Liuksemburgo viršūnių taryba nusprendė, kad formalus stojimo procesas prasidės su visomis kandidatėmis kartu 1998 m. kovo 30 d. Sprendime nurodyta, jog iki to laiko turi būti parengtos individualios Stojimo partnerystės programos visoms kandidatėms.
Kiekvienai šaliai kandidatei buvo pasiūlyta priimti Nacionalinę acquis priėmimo programą (NAPP), nustatančią, kaip bus vykdoma Stojimo partnerystės programa, bei prioritetų įgyvendinimo grafiką nurodant reikalingas finansines lėšas ir darbo jėgos išteklius. EK akcentavo, jog Stojimo partnerystės programa ir NAPP bus nuolatos peržiūrimos, kad būtų galima įvertinti padarytą pažangą ir nustatyti naujus prioritetus.
1997 m. spalio 2 d. iš EK buvo gautas programos „Lietuva: Stojimo partnerystė“ preliminarus projektas. Juo remiantis 1997 m. spalio 31 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1202 „Dėl pasirengimo Stojimo partnerystės programai“ (Žin., 1997, Nr. 100-2525), kuriuo patvirtintas pirmaeilių darbų spartinant Lietuvos integraciją į ES planas. Pagal šį dokumentą Pasiruošimo deryboms su ES dėl narystės specialioji delegacija buvo įpareigota parengti NAPP projektą iki 1998 m. vasario 15 d., o ministerijos ir žinybos įpareigotos pateikti delegacijai pasiūlymus NAPP prioritetams ir konkrečius veiksmų planus savo kompetencijos srityje. Pradinei informacijai pateikti buvo skirtas mėnuo – iki 1997 m. gruodžio 1 d., o patikslintai – iki 1998 m. sausio 1 d.
Stojimo partnerystės programoje šalys turi nurodyti prioritetines sritis, o EK jas įvertinusi sprendžia dėl finansinės paramos (nors Stojimo partnerystės programa yra abipusis dokumentas, realiai prioritetus padiktavo EK, t. y. Stojimo partnerystės programą sudarė EK, konsultuodamasi su Lietuva, taip pat remdamasi Europinės Tarybos nustatytais principais, prioritetais, tarpiniais uždaviniais ir sąlygomis). Kiekvienai šaliai kandidatei EK parengė šią programą, remdamasi 1997 m. liepos 16 d. paskelbta nuomone apie kandidačių paraiškas dėl narystės, daugiausia dėmesio kreipdama į EK nuomonėje nurodytų trūkumų pašalinimą.
Lietuvos galimybės keisti Stojimo partnerystės programoje pateiktus stojimo prioritetus buvo labai ribotos, o likusio dokumento dalies keisti iš viso nebuvo galima – jis pateiktas vienodai visoms šalims kandidatėms, nes tai yra EK dokumentas.
Stojimo partnerystės programoje išskiriami artimiausias, t. y. 1998 metų, ir vidurinis, t. y. iki Lietuvos tapimo ES nare, laikotarpiai.
Artimiausio laikotarpio pagrindinės veiklos sritys: ekonominės reformos, institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimo, vidaus rinkos, teisingumo ir vidaus reikalų, aplinkos apsaugos bei energetikos prioritetų grupės.
Vidurinio laikotarpio veiklos sritys: ekonominės reformos, ekonominės politikos, institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimo, vidaus rinkos, teisingumo ir vidaus reikalų, žemės ūkio, energetikos, transporto, darbo rinkos ir socialinių reikalų, aplinkos apsaugos ir regioninės politikos prioritetai.
Stojimo partnerystės programas EK priėmė 1998 m. kovo 25 d., o Europos Taryba patvirtino kovo 30 d. Visus pasirengimo deryboms ir narystei darbus Lietuva turi atlikti remdamasi Stojimo partnerystės programa, todėl šis dokumentas laikomas svarbiausia darbų programa.
2. NAPP ypatumai ir chronologija
Pirmasis NAPP variantas buvo parengtas remiantis preliminaria Stojimo partnerystės programos versija. Vėliau, atsižvelgiant į pasikeitusius Stojimo partnerystės prioritetus, NAPP taip pat buvo keičiama.
Kaip rašoma aiškinamajame rašte dėl NAPP preliminaraus projekto (1998 01 26), NAPP pagrindą sudaro:
– ministerijų, žinybų pasiūlymai ir veiksmų planai dėl NAPP;
– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 31 d. nutarime Nr. 1202 „Dėl pasirengimo Stojimo partnerytės programai“ nurodytas „Pirmaeilių darbų spartinant Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą 1998 m. planas“;
– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 519 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997–2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių“;
– Europos reikalų ministerijos parengta medžiaga „Įsijungimo į Europos Sąjungos bendrąją rinką strategijos įgyvendinimo priemonių planas“.
Pirmasis preliminarus NAPP projektas buvo parengtas 1998 m. sausio pradžioje ir sausio 13 d. pateiktas ministerijoms bei žinyboms prašant papildyti ir dar kartą patikslinti siūlymus.
Jau dėl pirminio NAPP varianto buvo gauta pastabų iš VATESI, Ūkio ministerijos, kad NAPP nurodyti prioritetai nevisiškai atitinka Lietuvos interesus (1998 m. balandžio 14 d. Vyriausybinės Europos integracijos komisijos posėdžio protokolas Nr. 6). Kadangi NAPP buvo parengta vadovaujantis Stojimo partnerystės programoje nurodytais prioritetais, paremtais EK nuomone, programoje nurodytų prioritetų ir formuluočių negalima keisti, nors jos galbūt ne visada ir nevisiškai atitinka Lietuvos nacionalinius interesus. Kaip jau minėta, rengiant Stojimo partnerystės programą, į Lietuvos pastabas buvo atsižvelgta minimaliai.
Prieš pateikiant Europos Komisijai, Nacionalinę acquis priėmimo programą svarstė:
– Vyriausybinė Europos integracijos komisija (VEIK) posėdyje 1998 m. vasario 27 d.;
– Seimo Europos reikalų komitetas posėdžiuose 1998 m. vasario 2 d. ir 1998 vasario 9 d.;
– Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. kovo 17 d. diskusijoje, kurios metu buvo priimta Seimo rezoliucija „Dėl Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo“. Ruošdamasis diskusijai Seimo plenariniame posėdyje, Seimo Europos reikalų komitetas kreipėsi į kitus Seimo komitetus su prašymu išnagrinėti jų kompetencijai priklausančias NAPP sritis. Dauguma Seimo komitetų NAPP svarstė komitetų posėdžiuose. Seimo rezoliucijoje buvo pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Seimas vertina šį dokumentą kaip Lietuvos Respublikos prioritetinę vidaus reformų programą, kurią būtina įgyvendinti siekiant sparčios ir efektyvios Lietuvos integracijos į ES.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. kovo 18 d. posėdyje NAP programai pritarė ir buvo nuspręsta ją vykdyti.
1998 m. kovo mėn. Lietuvos NAPP pateikta Europos Komisijai.
1998 m. balandžio 14 d. VEIK posėdyje buvo konstatuota, kad 47 NAPP nurodytų priemonių įgyvendinimo terminai neatitinka: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos priemonių, 2) kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose numatytų priemonių, 3) Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programoje (NTHDP) numatytų priemonių įgyvendinimo terminų.
1998 m. birželio 25 d. Europos Komisijai buvo pateiktas patikslintas NAPP variantas.
1998 m. EK ataskaitoje dėl Lietuvos pažangos apie Stojimo partnerystės programos ir NAPP įgyvendinimą rašoma:
„Patikslintos versijos pagrindu Komisija užims poziciją dėl Nacionalinės acquis priėmimo programos, kurią ji po to perduos Tarybai. Šis įvertinimas turėtų įvykti antrajame 1999 m. pusmetyje, Stojimo partnerystės programos peržiūrėjimo metu.“
1998 m. birželio-lapkričio mėnesiais NAPP vykdymas, finansavimas ir tobulinimas buvo keletą kartų svarstyti Seimo Europos reikalų komiteto posėdžiuose. Tuo tikslu buvo kreipiamasi į Europos komitetą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriam po reorganizavimo buvo pavesta koordinuoti NAPP, vykdyti jos įgyvendinimo kontrolę. Savo kreipimesi Seimo komitetas formulavo problemas ir NAPP vykdymo analizės principus.
1998 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1305 patvirtino patikslintą Nacionalinę acquis priėmimo programą.
Šiuo metu teisės derinimo darbai vyksta pagal dvi programas: Nacionalinę teisės harmonizavimo darbų programą ir Nacionalinę acquis priėmimo programą.
Nacionalinė teisės harmonizavimo darbų programa (NTHDP) patvirtinta 1996 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1049 ir peržiūrėta 1997 m. Ši programa buvo pagrindinė teisės derinimo priemonė iki sukuriant NAPP. Nors šios programos skiriasi savo sudarymo principais (NTHDP sudaryta pagal parengtą Baltąją knygą, t. y. EK parengtą galiojančių antrinės teisės aktų visumą asocijuotų Vidurio ir Rytų Europos valstybių integracijai į ES vidaus rinką, o NAPP – daugiausia pagal Europos Komisijos nuomonėje apie Lietuvą pareikštus trūkumus ir apima ne tik teisės aktų priėmimą, bet ir institucijų kūrimą bei teisės aktų įgyvendinimą), daug priemonių dubliuoja viena kitą, reikalauja papildomų planavimo ir administravimo išlaidų bei sukelia neaiškumų vykdančioms ministerijoms ir žinyboms.
Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija šiuo klausimu yra tokia:
„Integracijos srityje nėra programų, kurios dubliuotų viena kitą. Sutapimai tarp programų nėra esminiai – mažiau nei 40 procentų NTHD programos atsidūrė NAP programoje. Visos programos savo srityje yra prioritetinės.“ (1998 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. 04-1305)
„Kadangi nauja NTHD programa apims visą acquis ir yra formuojama kaip ilgalaikė programa, o NAPP labiau orientuojama kaip įgyvendinimo priemonių planas, NTHD programos mechaninis perkėlimas susilpnintų harmonizavimą, palikdamas spragas. Programos panaikinimas nepagerintų NAPP vykdymo.“ (1998 m. gruodžio 23 d. raštas Nr. 01-1567)
3. NAPP struktūra
1998 m. patvirtintoje NAPP numatyti dvejopi stojimo prioritetai:
artimiausio laikotarpio (A) prioritetai, kurie turi būti įgyvendinti 1998 metais, ir vidurinio laikotarpio (B) prioritetai, kurie turi būti įgyvendinti, iki Lietuva taps ES nare.
Prioritetai sudaryti atsižvelgiant į Komisijos nuomonėje apie paraišką dėl narystės ES nurodytus trūkumus ir neapima visų sričių, susijusių su integracija į ES, o tik tas, kur, Komisijos nuomone, reikia spartesnės pažangos.
Patvirtinus NAP programą, 1998 m. kovo 19 d. NAPP išskirti 53 prioritetai (žr. 1 lentelę).
|
|
(A) artimiausio laikotarpio (1998 m.) |
(B) vidurinio laikotarpio (iki Lietuva taps ES nare) |
| Prioritetai |
23 |
30 |
| Priemonės/Veiksmai |
278* |
291* |
1 lentelė. Nacionalinės acquis priėmimo programos skirstymas į trumpalaikius ir ilgalaikius prioritetus
*Pastaba. 1998 m. URM Pasiruošimo deryboms su ES dėl narystės specialiosios delegacijos 1998 m. birželio 11 d. rašte dėl NAPP vykdymo birželio 1 d. konstatuojama, kad A grupėje yra 278 priemonės, B grupėje – 291 priemonė.
1998 m. Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 13 d. rašte Nr. 01-2564/1160, teikiant informaciją dėl NAPP priemonių vykdymo (1998 m. spalio 1 d. duomenys) skaičiuojama 247 A grupės priemonės ir 263 B grupės priemonės.
1998 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus NAP programą, A grupės priemonių yra 267, B grupės – 263.
Šios priemonės nėra lygiavertės, nes B grupės priemones ketinama vykdyti net iki 2020 metų, o A grupės priemonės yra gana išsamios, konkrečios. Jos turi būti įgyvendintos per vienerius, t. y. 1998, metus.
Bendros programos įvykdymo finansinės sąnaudos – daugiau kaip 9 mlrd. Lt. Iš jų A grupės priemonėms – daugiau kaip 1 mlrd. Lt (12 proc. šios sumos). Daugiausia lėšų tenka institucijų plėtimui (apie 86 proc. NAPP išlaidų), įstatymų leidybai (12 proc.), naujų struktūrų kūrimui (1,9 proc.) ir kvalifikacijos kėlimo priemonėms (1,5 proc.).
Svarbiausios išlaidos A grupėje – ūkio reformai vykdyti (trečdalis visų A grupės priemonėms numatomų lėšų), panašus lėšų dydis reikalingas institucinei-administracinei sąrangai tobulinti bei plėtoti, taip pat energetikos, visų pirma atominės, problemoms spęsti (27,5 proc. A grupės priemonėms numatomų lėšų).
Pagal pateiktus duomenis B grupėje didžiausią dalį sudaro transporto sektorius, kuriam plėtoti reikėtų 2681 mln. Lt (beveik 33 proc. visų B grupės priemonėms numatomų lėšų), aplinkos apsaugos priemonėms finansuoti reikės 2577 mln. Lt (31,6 proc.), branduolinės energetikos priemonėms – daugiau kaip 1754 mln. Lt (21,5 proc.).
Jau pirmajame programos variante kai kurių sektorių priemonių yra aiškiai per maža. B grupėje tai regioninė politika ir integralumas (0,08 proc.), ūkio politika (0,1 proc.). Tą galėjo sąlygoti nepakankamas atitinkamų institucijų dėmesys NAPP priemonių planavimui ir (arba) plėtros strategijos atskirose srityse neturėjimas (1998 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1305 patvirtintos NAPP aiškinamasis raštas). Pastarąją prielaidą patvirtina 1998 m. EK ataskaita dėl Lietuvos pažangos, kurioje kaip probleminės sritys minima tai, kad „Lietuva nėra parengusi vidutinės trukmės ūkio strategijos“ ir kad „Lietuvoje dar nesukurta veiksminga institucinė sistema įgyvendinti regioninei politikai“.
Reikia atkreipti dėmesį, kad EK, vertindama NAPP, žiūri į tai, kaip joje atspindėti Stojimo partnerystės prioritetai ir kaip plačiai yra atspindima kiekvienos srities acquis esmė.
Deja, nė vienas iš NAPP sektorių nėra parengtas iki galo. Kai kuriuose sektoriuose (ekonominės reformos, kapitalo judėjimo, pramonės, konkurencijos, aplinkos apsaugos ir teisėtvarkos bei vidaus reikalų) Stojimo partnerystės prioritetai atspindėti išsamiai, tačiau kai kurių vidutinės trukmės prioritetų į NAPP visiškai nebuvo įtraukta (gebėjimų stiprinimas įgyvendinti bendrąją ES žuvininkystės politiką bei audiovizualinę politiką). Kaip pažymi Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, „didžiausia dabartinės programos problema yra tai, kad joje atsiradusios priemonės tik maža dalimi buvo priskirtos ES teisei. Daugelis jų yra susietos su sektoriaus reforma, bet ne su ES teisės įgyvendinimu“. (1998 m. gruodžio 10 d. raštas Nr. 02-3344/1511)
4. NAPP vykdymas
Vyriausybinės Europos integracijos komisijos posėdžio metu 1998 m. balandžio 14 d. buvo konstatuota, kad pagal turimus duomenis iki to momento įgyvendintos 53 NAPP priemonės, t. y. 16 proc. visų šiems metams numatytų priemonių. Taip pat pažymėta, kad per kiekvieną ketvirtį reikėtų įgyvendinti apie 80 programos priemonių.
1998 m. birželio 11 d. pateiktame URM Pasiruošimo deryboms su ES dėl narystės specialiosios delegacijos rašte apie NAPP vykdymo rezultatus buvo konstatuota, kad:
1998 m. birželio 1 d. iš 25 institucijų gauta informacija apie 218 priemonių (38 proc. visų NAPP priemonių) vykdymą, tarp jų 136 A grupės priemonių (48 proc. visų A grupės priemonių) ir 82 (28 proc.) B grupės priemonių. Pažymėta, kaip įvykdyta 41 priemonė.
Iš viso iki birželio 1 d. įvykdyta 70 priemonių, tačiau beveik pusė šių priemonių buvo įvykdytos 1997 metais. Pagal NAPP terminus turėjo būti įvykdytos 72.
Rašte taip pat konstatuojama, kad:
1998 m. I pusmečio NAPP vykdymas
Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip institucija, koordinuojanti NAPP ir vykdanti jos įgyvendinimo kontrolę, 1998 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. 02-1076 pateikė tokius duomenis (žr. 2 lentelę).
| Vykdymas/Priemonės |
Įvykdytos |
Pasiektas esminė pažanga |
Vykdoma |
| Iš 247 A |
75 (30%) (iš kurių 1997 m. – 36) |
60 (24 %) |
112 (46%) |
| Iš 263 B |
16 (iš kurių 1997 m. – 7) |
|
|
2 lentelė. NAPP vykdymas 1998 m. spalio 1 d. duomenimis
*pasiekta esminė pažanga – didžioji dalis priemonės užduoties jau įvykdyta
**vykdoma – priemonė tik pradėta vykdyti.
Nacionalinės acquis priėmimo programos priemonių vykdymas iki 1998 m. lapkričio 25 d.
Pagal 1998 m. gruodžio 10 d. Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus duomenis iki 1998 m. lapkričio 25 d. įvykdyta 100 artimiausio laikotarpio (A) priemonių, tačiau iš jų 42 priemonės buvo įvykdytos iki 1998 m. pradžios. Taigi nuo 1998 m. pradžios iki lapkričio 25 d. buvo įvykdytos 58 A grupės priemonės, 13 B grupės priemonių. Likusios priemonės yra įvykdytos iki 1998 m. (žr. 3 lentelę).
| Vykdymas/Priemonės |
Įvykdytos |
Pasiekta esminė pažanga |
Vykdoma |
| Iš 266 A |
100 (37,5% iš kurių 1998 m. – 58 |
51 (19,1%) |
115 (43,2%) |
| Iš 263 B |
20 (iš kurių 1998 m. – 13) |
|
|
3 lentelė. NAPP vykdymas 1998 m. lapkričio 25 d. duomenimis
Seimo Europos reikalų komitetas, remdamasis Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. pateiktais duomenimis „Lietuvos Nacionalinės acquis priėmimo programos įvykdytos ir vykdomos priemonės 1998 11 25“, atliko NAP programos artimiausio laikotarpio (numatytų įgyvendinti 1998 m.) prioritetų vykdymo analizę.
5. NAPP finansavimas 1999 metams
Seimo Europos reikalų komiteto ataskaitoje dėl 1999 metų biudžeto projekto buvo konstatuota, kad 1999 metų valstybės biudžeto projekte didžiausios problemos yra susijusios su NAPP prioritetinių darbų finansavimu. Nagrinėjant šią problemą, tapo akivaizdu, kad:
1) 1999 metų valstybės biudžete tiesiogiai nėra išskiriamas NAPP priemonių finansavimas, o tai apsunkina pastangas išsiaiškinti, kokio masto NAPP priemonių finansavimas yra numatomas 1999 metų biudžete;
2) prieš sudarant 1999 metų biudžetą, NAPP numatyti vidurinio laikotarpio prioritetai nebuvo perskirstyti ir nebuvo išskirti 1999 metų prioritetai, todėl nagrinėjant NAPP kartais sunku pasakyti, kokie konkretūs darbai turės būti finansuojami ir įgyvendinami 1999 metais;
3) kai kurios ministerijos ir valstybės institucijos neturėjo aiškaus supratimo apie NAPP priemonių administravimą, jos tikėjosi NAPP priemonių finansavimo iš atskiro fondo, kitų ministerijų, arba valstybės institucijų prašymai iš biudžeto finansuoti NAPP prioritetinius darbus buvo tokie, kad tai akivaizdžiai rodė, jog šios institucijos 1999 metams yra suplanavusios nerealų NAPP darbų mastą: pvz., kitiems metams NAPP įgyvendinti Žemės ūkio ministerija prašė 985 512 tūkst. Lt, tačiau ministerija teigė, kad NAPP darbams įvykdyti kitų metų biudžete nėra skiriama nė vieno lito. Aiškinantis su Žemės ūkio ministerija paaiškėjo, kad didžioji šios sumos dalis (959 mln. Lt) turėtų būti skirta dviem prioritetams finansuoti: žemės grąžinimui (žemės reformai) ir kompensacijoms už negrąžintą žemę išmokėti. Šių darbų finansavimas yra numatytas 1999 metų biudžete;
4) visos šios priežastys lėmė tai, kad 1999 metų suplanuoti NAPP prioritetiniai darbai iš biudžeto ir kitų šaltinių pagal gautus duomenis bus finansuojami mažiau nei 30 proc. (poreikis – 2 465 489 tūkst. Lt, iš biudžeto numatyta skirti 139 556 tūkst. Lt, iš kitų šaltinių numatyta gauti 646 240 tūkst. Lt, t. y. iš viso numatyta gauti 785 796 tūkst. Lt).
Atmetus neteisingai suformuluotus Žemės ūkio ministerijos poreikius NAPP darbų finansavimui, galime laikyti, kad 1999 metais NAPP prioritetiniai darbai bus finansuojami apie 50 proc. poreikių, kurie yra užprogramuoti 1998 metų pradžioje patvirtintoje NAPP.
6. Problemos, kylančios įgyvendinant NAPP ir prižiūrint jos įgyvendinimą
Seimo Europos reikalų komitetas konstatuoja:
1. Šiuo metu NAPP įgyvendinimas aiškiai atsilieka nuo pradinių planų. Seimo Europos reikalų komitetas svarstė ir remdamasis Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 25 d. duomenimis konstatavo, kad iki to laiko buvo įvykdyta tik apie 37 proc. artimiausio laikotarpio prioritetų. Nėra įgyvendinti Stojimo partnerystės programoje minimi ypač svarbūs prioritetai. Pagal tai EK įvertino Lietuvos pasirengimą narystei ES. Blogas pradinis planavimas lemia tai, kad kuo toliau, tuo labiau Lietuva atsilieka nuo įsipareigojimų.
2. Buvo patvirtinti NAPP pakeitimai, kuriais daugelio artimiausio laikotarpio NAPP priemonių įgyvendinimas buvo atidėtas vėlesniam laikotarpiui. Tai rodo, kad pradinis planas buvo ne visai realus arba kad atskirų teisės aktų priėmimas užtrunka ilgiau, nei buvo planuota.
3. Svarstant 1999 metų biudžetą paaiškėjo, kad tarp biudžeto planavimo ir NAPP įgyvendinimo planavimo nėra glaudaus ryšio. Komitetas konstatavo, kad pagal ministerijų pateiktus duomenis kitais metais NAPP priemonių finansavimas sieks tik apie 50 proc. realių poreikių. Taigi tikėtina, kad šiuo metu egzistuojantys kitų metų NAPP įgyvendinimo planai taip pat yra nerealūs ir nebus įgyvendinti.
Seimo Europos reikalų komitetas siūlo atsižvelgti į žemiau pateikiamas nuomones apie NAPP įgyvendinimo problemas:
1) 1998 m. rugpjūčio mėn. Europos Komisijos komentaruose dėl NAPP (1998 m. kovo mėn. versijos) yra pabrėžiama:
d) kiekvieno NAPP prioriteto įgyvendinimui stinga reikalingų institucinių ir finansinių išteklių įvertinimo;
2) PHARE ekspertas Steen Brunon-Nielsen savo pastabose apie Europos integracijos procesą Lietuvoje nurodo, kad teisės derinimo srityje pagrindinės problemos yra šios:
a) neaišku, kodėl egzistuoja dvigubas analogiškų darbų planavimas: Nacionalinė acquis priėmimo programa ir Nacionalinė teisės harmonizavimo darbų programa;
b) nė viena programa neskiria pakankamai dėmesio, kaip identifikuoti ir planuoti teisės aktų įgyvendinimo institucines reikmes, teisės aktų įgyvendinimo problemas ir kokių finansinių išteklių reikia teisės aktams įgyvendinti;
c) ministerijose trūksta intelektualinių išteklių identifikuojant, analizuojant ir įvertinant priimamo acquis pasekmes. Gero pradinio planavimo stoka neleidžia sutaupyti laiko ir išteklių;
d) atsakingos žinybos nesugeba analizuoti ES acquis teisės aktų. Žinybos turėtų remtis bendra ES teisės aktų analizės metodika, kurios pavyzdžiu galėtų būti to paties PHARE eksperto parengtos „Guidelines for the implementation of EU Law“;
e) konkretūs integracijos prioritetai nėra tinkamai įvertinami aukščiausiuose valdžios lygiuose. Teisės aktai, susiję su acquis, neįgyja prioritetinio statuso nei Vyriausybės, nei Seimo darbotvarkėje;
f) teisės derinimo komisijos neturi aiškiai apibrėžtų užduočių ir formalių funkcijų. Nėra aišku, kokie santykiai egzistuoja tarp atitinkamų ministerijų ir teisės derinimo komisijų. Nėra aišku, ar teisės derinimo komisijų užduotys atitinka NAPP užduotis;
g) Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi gauti kasdieninę informaciją iš teisės derinimo komisijų ir ministerijų, kad galėtų inicijuoti iškylančių problemų sprendimą. Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi prižiūrėti, kad ministerijos skirtų pakankamai dėmesio acquis įgyvendinimui. Komitetas turėtų turėti galimybę daryti privalomus ministerijoms sprendimus, jeigu ministerijos tarpusavyje nesutaria;
i) atkreipiamas dėmesys į galinčias iškilti problemas dėl URM ir Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmų koordinavimo. Pasidalijimas funkcijomis yra gana aiškus, tačiau kai kurios sritys, už kurias yra atsakinga URM, turi tiesiogiai veikti teisės derinimo procesą, kurį koordinuoja Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tokie yra Europos sutarties reikalavimai. Be to, teisės aktų peržiūros (screening) procese, rengiant derybų pozicijas, išryškėja tam tikrų reikalavimų, į kuriuos reikia atsižvelgti planuojant teisės derinimą. Teisės aktų peržiūros rezultatai daugeliu atveju sąlygos pakeitimus NAPP;
3) 1998 m. Komisijos ataskaitoje dėl Lietuvos pažangos, dalyje apie Stojimo partnerystės programos ir Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimą pabrėžiama:
a) informacijos pateikimo būdas NAPP neleidžia giliau ir išsamiau nušviesti esamos padėties sektoriuje, ypač norint įvertinti administracines reformas, kurių reikia priimant acquis;
c) kai kuriuose sektoriuose (ekonominės reformos, kapitalo judėjimo, pramonės, konkurencijos, aplinkos apsaugos, teisingumo ir vidaus reikalų) Stojimo partnerystės programos prioritetai yra tinkamai nušviesti, kitais atvejais Stojimo partnerystės programos prioritetai buvo atspindėti ribotai;
d) trūksta tinkamos informacijos, susijusios su įgyvendinimo terminų nustatymu, ir ne visada galima įvertinti, kiek darbų grafikai atitinka tikrovę. Nėra aiškiai apibrėžtos institucijos ir infrastruktūros, kurių reikia norint įgyvendinti NAPP. Biudžeto klausimais įvertinimą reikia tikslinti. (Minėti komentarai ir nemaža konkretesnių pastabų buvo perduota Lietuvos valdžios institucijoms, kurios atitinkamai pakoregavo NAPP. Patikslintos versijos pagrindu Komisija užims poziciją dėl Nacionalinės acquis priėmimo programos, kurią ji po to perduos Tarybai. Šis įvertinimas turėtų įvykti antrąjį 1999 m. pusmetį, Stojimo partnerystės programos peržiūrėjimo metu.);
a) didelė problema yra lėtas ES teisės aktų autentiškų vertimų pateikimas. Nesant tinkamų vertimų, stringa naujų teisės aktų rengimas;
7. Pasiūlymai dėl NAPP įgyvendinimo ir administravimo gerinimo
Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiliepdamas į EK pastabas dėl NAPP trūkumų, pasiūlė, o Vyriausybinė Europos integracijos komisija 1998 m. spalio 13 d. patvirtino šias priemones NAPP administravimui pagerinti:
b) pasiūlyti pagrindinėms ministerijoms ir žinyboms pagal nustatytą formą pateikti NAPP prioritetų įgyvendinimo aprašymus.
Taip pat ministerijos ir žinybos įpareigotos sekti joms priskirtų NAPP prioritetų vykdymą ir periodiškai (kas ketvirtį) teikti ataskaitas apie jų įgyvendinimą Europos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
1998 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1305 patvirtino Nacionalinę acquis priėmimo programą.
Šiuo metu Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės toliau tobulina NAPP: atsižvelgiama į pareikštas EK pastabas ir tobulinama pati programos struktūra.
Seimo Europos reikalų komiteto siūlymai, kaip pagerinti NAPP administravimą ir įgyvendinimą
1. Komitetas siūlo atsisakyti dvigubo teisės derinimo darbų planavimo ir Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programos. Tam reikia papildyti NAPP tais teisės aktų projektais, kurie yra įtraukti į NTHDP, bet kol kas neįtraukti į NAPP. Šis sprendimas leistų išvengti dvigubo tų pačių darbų planavimo ir dvigubo administravimo. NAPP turi būti vienintelis ir svarbiausias integracinių darbų sąrašas.
2. Komitetas yra įsitikinęs, kad Lietuvos Respublikos integracija į ES yra prioritetinis valstybės uždavinys, todėl visi svarbiausi valstybės teisės aktai turi būti suderinti su integracijos tikslais ir darbais. Europos reikalų komitetas siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei, planuojant 2000 metų valstybės biudžetą, išlaidų struktūrą suderinti su NAPP prioritetinių darbų struktūra, kad nagrinėjant valstybės biudžeto projektą būtų aišku, kokie NAPP prioritetiniai darbai tikrai bus finansuojami ir įgyvendinami.
3. Reikia nedelsiant Vyriausybės nutarimu nustatyti tvarką, kaip kiekvienais metais yra peržiūrimas NAPP (kaip iš vidutinės trukmės (B) prioritetų sąrašo yra išskiriami artimiausio laikotarpio (A) prioritetai), kaip yra administruojama NAPP, kokie yra Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimai administruojant NAPP, kokia tvarka, rengiant kiekvienų metų biudžeto projektą, jame yra atsižvelgiama į NAPP prioritetus.
4. Reikia daug tiksliau nustatyti tarpžinybinių teisės derinimo komisijų darbo planus, juos susiejant su NAPP prioritetais. Reikia tikslinti šių grupių atskaitingumą ministerijoms ir Europos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Reikia suteikti Europos komitetui įgaliojimus prireikus koordinuoti šių grupių veiklą ir priimti sprendimus, kuriuos grupės privalo įvykdyti.
5. Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi vykdyti nuolatinį NAPP tikslaus planavimo ir planų vykdymo monitoringą, t. y. stebėti, kaip įgyvendinami tikslūs planai, pradedant direktyvų turinio analize, reikalingų teisės aktų identifikavimu. Toks monitoringas turi apimti teisės derinimo komisijų darbo visose stadijose stebėjimą, parengtų teisės aktų projektų derinimo Vyriausybėje stebėjimą ir svarstymo Seime stebėjimą. Tokį monitoringą vykdyti gali padėti Seimo Informacijos technologijų skyriaus sukurta monitoringo sistema.
6. Reikia rasti galimybių, naudojantis teisės peržiūros (screening) metu įgyta patirtimi, taip pat užsienio ekspertų parama, peržiūrėti visą acquis ir stengtis kiek galima išsamiau ir giliau visą acquis įtraukti į NAPP. Reikia nedelsiant atlikti kiek galima išsamesnę šių teisės aktų pradinę analizę, identifikuojančią, kokio lygmens teisės aktais šios acquis normos galės būti perkeltos į Lietuvos teisinę sistemą.
7. Reikia ieškoti galimybių supaprastinti pagal NAPP parengtų teisės aktų derinimo procedūrą. Akivaizdu, kad yra didžiulės laiko sąnaudos šiuos teisės aktus derinant Lietuvos Respublikos Vyriausybėje. Vertėtų pagalvoti apie specialią acquis teisės aktų derinimo vienoje institucijoje (pvz., Teisingumo ministerijoje) sistemą. Bet kuriuo atveju šie teisės aktai turi įgyti specialų žymėjimą ir nagrinėjant ne tik Vyriausybėje, bet ir Seime privalo gauti prioritetinį statusą. Seime tokie teisės aktai turi būti svarstomi be eilės.
8. Kiekvienas parengtas NAPP teisės aktas privalo turėti papildomąjį dokumentą, kuriame turi būti nurodytas tikslus teisės akto įgyvendinimo kalendorinis, finansinis ir institucinis planas. Taip pat turėtų būti pateikiama pagal nustatytą metodiką parengta teisės akto įgyvendinimo pasekmių analizė. Šie du dokumentai turėtų ilgainiui pakeisti teisės akto aiškinamąjį raštą. Teisės aktas be tokio aiškinamojo rašto negalėtų būti nagrinėjamas.
9. Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turėtų pateikti Seimui išsamią NAPP įgyvendinimo ir administravimo analizę, kur būtų nurodyta, kokios didžiausios problemos iškyla įgyvendinant NAPP ir kaip jas siūloma išspręsti.
10. Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi atlikti išsamią NAPP įgyvendinimo vadinamųjų techninių problemų analizę: ar Vertimų centras susidoroja su darbų mastu, ar ministerijų Europos integracijos departamentai turi pakankamai kvalifikuotų žmonių iškylančioms užduotims spręsti. Taip pat reikia analizuoti, ar žinybos tinkamai pasirengusios teisės peržiūrai ir ar tinkamai naudoja teisės peržiūrą, kad tiksliau nustatytų NAPP prioritetus.
11. Reikia peržiūrėti NAPP ir pagal nustatytus prioritetus išrinkti veiksmus, kuriuos realiai bus galima įvykdyti 1999 m., kuriems užteks finansavimo. Peržiūrėti siūlome atmetimo principu, o ne perkėlimo iš ankstesnių ketvirčių į vėlesnius, kartu numatant visus jiems vykdyti reikalingus materialinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius.
8. Suvestinio prioritetinių priemonių plano problemos
EK ataskaitoje dėl Lietuvos pažangos yra nurodyti konkretūs trūkumai, kuriuos Lietuva turėtų artimiausiu metu pašalinti. Dalyje Gebėjimas įveikti Sąjungos konkurencijos spaudimą ir rinkos pajėgumas konstatuojama, kad „Pirmenybė turėtų būti teikiama struktūrinės reformos užbaigimui, jau priimtų ir naujų įstatymų įgyvendinimui bei jų vykdymo priežiūrai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas bankrotą reglamentuojantiems teisės aktams. Valdžios institucijos taip pat turėtų stengtis išlaikyti makroekonomikos stabilumą, daugiausia užtikrindamos teigiamą mokėjimų balansą. Tai būtų svarbi ekonomikos pertvarkymo prielaida. Šiuo požiūriu Lietuvai būtų labai naudinga sukurti vidutinės trukmės ekonomikos plėtojimo strategiją, kurioje būtų numatyta makroekonomikos raida, įgalinanti įgyvendinti struktūrines reformas.“ Šių ir kitų trūkumų pašalinimas turėtų tapti Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei bei kitoms institucijoms didžiausiu artimiausio pusmečio prioritetu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. lapkričio 11 d. posėdžio protokolo sprendimu įpareigojo ministerijas ir kitas Vyriausybės įstaigas pagal kompetenciją iki 1998 m. lapkričio 17 d. pateikti Europos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Europos Komisijos reguliaraus pranešimo apie Lietuvos pažangą analizę bei atitinkamą prioritetinių veiksmų ir priemonių 1998-1999 metų planą, suderintą su NAPP ir NTHDP.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. gruodžio 30 d. pritarė Suvestiniam prioritetinių priemonių planui.
Išanalizavus Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Suvestinį prioritetinių priemonių planą 1999 m. I–III ketvirčiams, spartinant pasirengimą narystei ES, galima teigti, kad:
1) planas buvo sudaromas remiantis Europos Komisijos 1998 m. ataskaitoje dėl Lietuvos pažangos nurodytais trūkumais. Ministerijos ir žinybos nurodė, kurių trūkumų pašalinimui jau buvo numatytos priemonės NAPP ar NTHDP. Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės savo ruožtu ministerijų medžiagą, jei joje buvo paminėta kai kurių trūkumų, papildė naujomis priemonėmis arba kai kurias ministerijų siūlytas priemones pašalino, jei jos nebuvo įvardytos Komisijos kaip trūkumai. Rengiant planą, buvo daroma prielaida, kad Komisija pateiktoje analizėje nurodo tikslų svarbiausių prioritetų sąrašą;
2) pagal šį planą institucijoms skirtų kitų metų priemonių skaičius yra labai skirtingas. Vienos ministerijos turi įvykdyti kelias priemones (Finansų ministerija), kitos – keliasdešimt (Sveikatos apsaugos ministerija);
3) daugeliui priemonių įgyvendinti reikalingas dažniausiai kelių ministerijų darbas, tačiau priemonių plane tai neatsispindi. Vienam prioritetui įgyvendinti iš kelių reikalingų institucijų yra pažymima tik viena;
4) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą išsamesnio ir tikslesnio plano varianto galima tikėtis ministerijoms ir žinyboms patikslinus teikiamus duomenis, tačiau visiškai neaiški lieka NAPP likusių priemonių, neįtrauktų į pateiktą Suvestinį prioritetinių priemonių planą, vykdymo tikimybė 1999 metais;
5) galima abejoti, ar reikalingas tokio didelio masto Suvestinių prioritetinių priemonių planas. Atrodo, kad ministerijos ir žinybos pateikė visą darbų sąrašą, neišskirdamos politinių prioritetų, ką tikrai privaloma įvykdyti. Tokius prioritetus turėtų išskirti Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Seimo Europos reikalų komitetas taip pat atliko savarankišką Europos Komisijos ataskaitos dėl Lietuvos pažangos analizę ir išrinko visas joje minimas pastabas apie Lietuvos problemas. Šios pastabos buvo išdalytos Seimo komitetams, prašant, kad jie su atitinkamomis valstybės institucijomis išanalizuotų šias pastabas bei šių žinybų planus per artimiausią pusmetį ir atsižvelgtų į šias pastabas.
Seimo Europos reikalų komitetas, atlikęs Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikto Suvestinio prioritetinių priemonių plano analizę, taip pat šią analizę palyginęs su atitinkamų Seimo komitetų išvadomis, mano, jog yra tikslinga iš viso įsipareigojimų, kurių visi vadinami prioritetiniais, sąrašo išskirti svarbiausią prioritetą Seimui – naujų įstatymų leidybą.
1. Todėl Europos reikalų komitetas pabrėžia, kad neatidėliojant Seime turi būti baigti priimti šie įstatymai:
2. Žemiau išvardyti įstatymų ar kitų teisės aktų projektai yra minimi prioritetinių darbų sąrašuose, todėl jų galutinis parengimas ir priėmimas 1999 m. pirmąjį pusmetį turi būti svarbiausias Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės tikslas vykdant įstatymų leidybos programą šį pusmetį:
3. Seimo Europos reikalų komitetas taip pat pabrėžia svarbą šių tarptautinių teisės aktų, prie kurių Lietuva turėtų stengtis artimiausiu metu prisijungti ir juos ratifikuoti:
1) Europos Tarybos konvencija „Televizija be sienų“ (past. – ją ratifikavus reikėtų padaryti atitinkamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas);
4) Pasaulinė intelektualinės nuosavybės organizacijos sutartis dėl atlikimų ir fonogramų (1996, Ženeva);
5) 1998 m. konvencija ir jos 1992 m. protokolas dėl neteisėtų veiksmų, nukreiptų prieš saugią jūrinę laivybą;
8) 1992 m. Tarptautinė konvencija dėl tarptautinio fondo kompensuoti žalai, padarytai užteršiant nafta, įsteigimo;
4. Seimo Europos reikalų komitetas, remdamasis Seimo Ekonomikos komiteto išvada, taip pat pabrėžia, kad šalia įstatymų leidybos ir tarptautinės teisės aktų ratifikavimo prioritetų galima išskirti šiuos svarbiausius artimiausio laikotarpio prioritetus:
4) Lietuvos muitinės problemų sprendimas.
Taip pat Seimo Europos reikalų komitetas kartu su Seimo Valdymo reformų ir savivaldybių komitetu pabrėžia, kad yra ypač svarbu tinkamai pasirengti Europos atitikties protokolo tarp Europos Sąjungos ir Lietuvos pasirašymui.
* * *
Europos reikalų komitetas yra įsitikinęs, kad šis kur kas trumpesnis ir aiškesnis prioritetinių darbų sąrašas turėtų tapti svarbiausių Seimo darbų artimiausią pusmetį sąrašu. Esame įsitikinę, kad, tinkamai atlikus šiuos darbus Lietuvoje, bus galima drąsiai tikėtis ir pozityvaus Lietuvos pažangos įvertinimo metų pabaigoje. Tačiau, be abejo, šių prioritetinių darbų įgyvendinimas negali mūsų atleisti nuo prievolės sistemingai įgyvendinti visą NAPP, kurios daugelį darbų turi atlikti ne Seimas. Tačiau Seimas privalo kruopščiai parlamentiškai prižiūrėti, kad šie darbai būtų laiku ir tinkamai atlikti.
ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO – 1998 M. NUMATYTŲ ĮGYVENDINTI NACIONALINĖS ACQUIS PRIĖMIMO PROGRAMOS PRIORITETŲ VYKDYMO ANALIZĖ (1998 M. LAPKRIČIO 25 D. DUOMENYS)
Analizėje yra remiamasi Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. pateiktais duomenimis apie Nacionalinės acquis priėmimo programos vykdymą. Pateikiami duomenys, kiek iš artimiausio laikotarpio (A) prioritetų turėjo būti įvykdyta, kiek yra įvykdyta iki 1998 m. lapkričio 25 d.
Artimiausio laikotarpio Nacionalinės acquis programos prioritetų įgyvendinimas:
1. Institucinių ir administracinių gebėjimų srityje:
1.1. Viešojo administravimo reformos spartinimas – 1998 m. artimiausių prioritetų grupėje numatyta įvykdyti 28 priemones, iš kurių 1998 m. gruodžio mėn. įvykdytos tik 5 priemonės.
Įvykdytos priemonės: priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymas, parengta ministerijų, departamentų ir kitų centrinių institucijų teritorinio valdymo funkcijų ir išteklių perdavimo apskritims bei savivaldybėms programa, įsteigtas bendrojo naudojimo duomenų perdavimo tinklo „Vilnius Datapak“ valdymo centras, įrengtas Valstybinių institucijų kompiuterių tinklas visuose apskričių centruose, priimti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymai.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos priemonės: numatyta vykdyti valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo programą (priemonė tik pradėta vykdyti), parengti viešojo valdymo įstatymo projektą, sukurti integralią valstybės kadastrų, klasifikatorių ir registrų sistemą (pasiekta pažanga), parengti naujų savivaldybių kūrimo programą, administracinės-teritorinės reformos antrąjį etapą (pasiekta pažanga), Savivaldybės biudžeto vykdymo kontrolės įstatymo projektą (neparengtas), įsteigti viešojo valdymo institutą (pasiekta pažanga, bet priemonė neįgyvendinta) ir kt.
1.2. Valstybės tarnautojų mokymo strategijos parengimas – numatytos 3 priemonės, neįvykdyta nė vienos.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos priemonės: turėjo būti priimtas Valstybės tarnybos įstatymas (projektas parengtas, bet nepriimtas), parengtos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo programos ir kt.
1.3. Sienų kontrolės stiprinimas – A prioritetų grupėje numatyta įgyvendinti 5 priemones, neįvykdyta nė vienos.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos priemonės: nėra įvykdytos nė vienos priemonės, nors rengiama nauja Lietuvos sienų apsaugos ir pasienio policijos veiklos įstatymų bazė, atitinkanti ES reikalavimus, stiprinama pasienio punktų techninė bazė, demarkuojama rytinė sienos su Baltarusija dalis – buvo įsipareigota šias priemones baigti įgyvendinti 1998 m.
1.4. Muitų institucijos stiprinimas – artimiausių prioritetų grupėje numatytos 9 priemonės, iš kurių įvykdytos 3 ir vykdant kitas 3 priemones pasiekta esminė pažanga.
Įvykdytos priemonės: priimtas Muitų tarifų įstatymas, parengta muitinės modernizavimo programa – strateginis planas 1998–2000 metams, pasirašyta trišalė Baltijos šalių sutartis dėl bendrosios tranzito procedūros, Lietuvos Respublikoje įsigaliojo laikinoji įvežimo konvencija.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos priemonės: parengti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto pataisų projektą (pasiekta pažanga), suderinti Muitinės kodekso taikymą reglamentuojančius teisės aktus ir kitus muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus su ES teisės aktais (vykdoma), prisijungti prie tarptautinės Nairobio konvencijos (neprisijungta).
1.5. Branduolinę energetiką reguliuojančios institucijos stiprinimas – numatytos 7 priemonės, įvykdyta 3, pasiekta pažanga vykdant 3 priemones.
Įvykdytos priemonės: pasirašytos kelios PHARE programos sutartys su Vakarų reguliavimo konsorciumo nariais. Ignalinos AE pateikė ataskaitą dėl 57 įvykdytų SIP-2 programos reikalavimų.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos priemonės: licencijavimo paramos projekto vykdymas licencijuojant IAE (vykdoma).
1.6. Veterinarijos ir augalų sanitarijos administracijų, ypač pasienio punktų mokymo strategijos parengimas – numatytos 5 priemonės, įvykdytos visos.
Įvykdytos priemonės: nuolat keliama veterinarijos tarnybos specialistų kvalifikacija, organizuojamos stažuotės.
1.7. Aplinkos apsaugos institucijų stiprinimas – numatyta 14 priemonių, įvykdytos 4.
Įvykdytos priemonės: baigėsi PHARE projektas, apie 40 ministerijos specialistų dalyvavo Švedijos aplinkos apsaugos agentūros organizuotuose kursuose; naudojantis Europos Komisijos techninės pagalbos skyriaus (TAIEX), dvišalių donorų pagalba vykdomi mokymai ir konsultacijos.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos priemonės: atlikti aplinkos apsaugos valdymo sistemos auditą ir parengti pasiūlymus valdymo efektyvumui padidinti (parengtas pirminis įvertinimas), rengti Aplinkos ministerijos specialistų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programą (programa nepriimta).
2. Ūkio reformos srityje:
2.1. Vidutinės trukmės ūkio politikos formavimas ir įgyvendinimas pagal Europos sutartį – numatytos 5 priemonės, įvykdyta 1, vykdant 4 numatyta esminė pažanga.
Įvykdytos priemonės: parengta ūkio socialinės ir ekonominės plėtros vidutinės trukmės prognozavimo metodika.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos priemonės: kasmet turėjo būti rengiamos vidutinės trukmės laikotarpio Lietuvos ūkio socialinės ir ekonominės plėtros prognozės (parengtas tik pirminis variantas). Turėjo būti priimtas Investicijų įstatymas, numatantis investavimo sąlygas, atitinkančias ES reikalavimus (projektas pateiktas Vyriausybei). Turėjo būti parengta Lietuvos vidutinės trukmės ūkio plėtros strategija (neparengta) – EK 1998 m. ataskaitoje dėl Lietuvos pažangos tai dažnai minimas trūkumas.
2.2. Stambių įmonių privatizavimo pagreitinimas – įsipareigota per 1998 m. privatizuoti 13 stambių įmonių, privatizuotos 6.
Įvykdytos priemonės: iki 1998 m. gruodžio pabaigos buvo privatizuotos 6 stambios įmonės: AB „Lietuvos telekomas“, AB „Klaipėdos smeltė“, AB viešbutis „Lietuva“, AB Baltijos laivų statykla, AB „Vakarų laivų remontas“.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos priemonės: turėjo būti privatizuota AB „Mažeikių nafta“, AB „Geonafta“, AB Radijo ir televizijos centras, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, AB „Lietuvos avialinijos“ ir „Aviakompanija Lietuva“ bei kt.
2.3. Bankinio sektoriaus pertvarkymas – numatytos 2 priemonės, įvykdyta 1.
Įvykdytos priemonės: restruktūrizuotas Lietuvos valstybinis komercinis bankas.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos priemonės: dar neprivatizuotas Lietuvos žemės ūkio bankas.
2.4. Energetikos sektoriaus pertvarkymas – numatytos 7 priemonės, įvykdytos tik 2.
Įvykdytos priemonės: parengtos energetikos sektoriaus akcinių bendrovių tolesnio restruktūrizavimo ir privatizavimo principinės schemos, priimtas Šilumos ūkio decentralizavimo įstatymas.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos priemonės: parengti ir pradėti įgyvendinti energetikos sistemos efektyvumo didinimo programą, AB „Lietuvos energija“ ir „Lietuvos dujos“ restruktūrizavimą (baigtas pirmasis etapas), parengti energetikos produkcijos eksporto strategiją (pateikta Vyriausybei svarstyti), priemones, įgalinančias mažinti energetikos išteklių tiekėjų įtaką (pirminė stadija).
2.5. Žemės ūkio maisto sektoriaus pertvarkymas – numatyta 11 priemonių, įvykdyta 1.
Įvykdytos priemonės: tobulinant žemės ūkio superkamų produktų kokybės vertinimo ir atsiskaitymo sistemą, įdiegta žalio pieno kokybės vertinimo sistema.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos priemonės: numatyta padidinti Lietuvos perdirbamosios pramonės pieno sektoriaus tarptautinį konkurencingumą, taip pat Lietuvos žemės ūkio perdirbamosios pramonės tarptautinį konkurencingumą (priemonės tik pradėtos vykdyti) ir kt.
2.6. Finansinės disciplinos įmonėse užtikrinimas – numatytos ir įvykdytos 3 priemonės.
Įvykdytos priemonės: įvesti specialieji apskaitos dokumentų blankai bei krovinių gabenimo važtaraščiai, priimtas Vyriausybės nutarimas „Dėl 1998 m. pavyzdžio banderolių tabako gaminiams ir alkoholiniams gėrimams ženklinti įvedimo“.
3. Vidaus rinkos srityje:
3.1. Pasienio veterinarinės ir fitosanitarinės kontrolės tobulinimas – numatyta 21 priemonė, įvykdytos 8, pasiekta pažanga vykdant 3 priemones.
Įvykdytos priemonės: fitosanitarijos tyrimų laboratorijos aprūpinimas, priimti įstatymų lydimieji aktai žemės ūkio gyvulių apsaugai, atlikus ES teisinių aktų analizę, priimti Valstybinės veterinarijos tarnybos nutarimai dėl gyvūnų apsaugos jų skerdimo metu, žuvų produktų kontrolės ir kai kurių ligų kontrolės priemonių. Priimti veterinariniai pieno ūkio ir pieno gamybos reikalavimai, žvėrienos gamybos reikalavimai.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos priemonės: sustiprinti pasienio fitosanitarijos punktų bazę, išplėsti pasienio valstybinių veterinarijos postų funkcijas, organizuoti ir kontroliuoti veterinarinių reikalavimų, atitinkančių ES teisės normas, įgyvendinimą ir kontrolę, sustiprinti veterinarijos įstaigų materialinę bazę aprūpinant ES standartus atitinkančia įranga (šios priemonės tik pradedamos vykdyti) ir t. t. Nors pagal ES reikalavimus yra parengtas Maisto įstatymas, tačiau jo priėmimo terminas priklauso nuo Produktų saugos įstatymo priėmimo. EK 1998 m. ataskaitoje nurodė, kad veterinarijos srityje „trūksta darbuotojų, patalpų, laboratorinės įrangos“.
3.2. Intelektinės ir pramoninės nuosavybės struktūrų modernizavimas – numatyta 31 priemonė, įvykdyta 12.
Įvykdytos priemonės: priimtas Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymas. Sudaryta nuolatinė delegacija atstovauti Lietuvos Respublikai Pasaulinėje intelektualinės nuosavybės organizacijoje. Ratifikuota Nicos sutartis dėl tarptautinių prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklų registravimo, Madrido sutartis dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo, Budapešto sutartis dėl mikroorganizmų deponavimo pripažinimo patentavimo procedūros, Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, Patentinės kooperacijos sutartis.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos priemonės: įsteigti prie Kultūros ministerijos Autorių teisių ir gretutinių teisių departamentą (nutarta sustiprinti ir išplėsti ministerijoje esantį padalinį, tai numatoma padaryti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektu, kuris perduotas Seimui, bet dar nepriimtas), baigti rengti Intelektualinės nuosavybės apsaugos prekių importo ir eksporto srityje įstatymo projektą (pasiekta pažanga, bet nebaigta), Prekių ir paslaugų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (rengiamas), Firmų vardų įstatymą (derinamas).
3.3. Valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų bei konkurencijos įstatymų bazės derinimas ir struktūrų modernizavimas – numatytos 8 priemonės, įvykdytos 4.
Įvykdytos priemonės: priimtas Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės pagalbos kontrolės vykdymo tvarkos pripažinimo“, priimtos valstybės pagalbos taisyklės.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos priemonės: įstatymų ir kitų teisės aktų papildymų ir pakeitimų projektai komercinių monopolių bei specialiųjų ir išimtinių teisų srityje (pradėta vykdyti). 1998 m. taip pat buvo numatyta priėmus naują Konkurencijos įstatymą reorganizuoti Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių tarnybą, įkurti Antidempingo politikos skyrių ir kt. EK 1998 m. ataskaitoje sakoma, kad viešųjų pirkimų srityje nėra pasiekta jokios pažangos derinantis prie ES teisės, o valstybės pagalbos srityje maža pažanga; būtina užtikrinti skaidrumą šioje srityje.
3.4. Finansinių paslaugų sektoriaus plėtra – numatyta 30 priemonių, įvykdytos 19.
Įvykdytos priemonės: priimti Investicinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas bei Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Parengtas naujas Lietuvos banko įstatymo projektas, Lietuvos finansų sektoriaus diagnostinė apžvalga ir suformuoti strateginiai pasiūlymai. Parengta Investicinių bendrovių nuosavų (grynųjų) aktyvų vertinimo metodika.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos priemonės: numatyta priimti Išperkamosios nuomos (lizingo) įstatymą (nepriimtas), priimti Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (perduotas Seimui). EK 1998 m. ataskaitoje pažymi, kad „finansinio sektoriaus priežiūra vis dar silpna, tačiau valdžios institucijos deda pastangas ją sustiprinti“.
3.5. Standartizacijos ir atitikties įvertinimo struktūrų modernizavimas – numatytos 27 priemonės, įvykdytos 8.
Įvykdytos priemonės: Standartizacijos departamentas reorganizuotas į tris savarankiškas institucijas. Priimtas Atitikties įvertinimo įstatymas.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos priemonės: parengti Standartizacijos įstatymo projektą (derinamas), įsteigti kokybės sistemų sertifikavimo įstaigą (rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas), rengti ir derinti techninius reglamentus, įstatymų projektus atitikties ES standartams priemones (priemonė pradėta vykdyti), priimti Produktų saugos įstatymą (derinamas), priimti Statybos įstatymo pataisas (derinamos) ir kt.
4. Teisingumo ir vidaus reikalų srityje:
4.1. Imtis konkrečių veiksmų kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu – numatyta 10 priemonių, įgyvendintos 8.
Įvykdytos priemonės: priimtas Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas, Pinigų plovimo prevencijos įstatymas, sudaryta komisija Švarių rankų programai įgyvendinti, parengti pasiūlymai dėl neatidėliotinų priemonių didelėms finansinėms byloms tirti ir iššvaistyto turto išieškojimui užtikrinti.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos priemonės: parengti narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą (pradėta rengti). Parengti naują ilgalaikės kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija programos projektą (programa parengta, bet nepriimta). EK išskyrė esmines problemas teismų sistemoje bei kovoje prieš korupciją.
4.2. Sąlygų pabėgėlių priėmimo punktuose gerinimas – numatytos 4 priemonės, įvykdytos 3.
Įvykdytos priemonės: priimta Baudžiamojo kodekso pataisa, numatanti bausmę už tarpininkavimą pervedant nelegalius migrantus. Patvirtinti Užsieniečių registravimo centro nuostatai, gerinant sąlygas Užsieniečių registravimo centre prie Vidaus reikalų ministerijos atlikti remonto ir statybos darbai. Tačiau EK ataskaitoje yra išreiškiamas susirūpinimas vargana padėtimi Pabradės užsieniečių registravimo centre.
5. Aplinkos apsaugos srityje:
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos teisės aktų derinimas su bendraisiais ES reikalavimais. Derinimo proceso planavimas ir administravimas. ES reikalavimų įgyvendinimo programų rengimas ir jų įgyvendinimas. Numatyta 16 priemonių, įvykdytos 4, pasiekta pažanga vykdant 5.
Įvykdytos priemonės: tęsiant ES teisės aktų perkėlimą, parengta ir patvirtinta Aplinkos apsaugos teisės normų derinimo su ES reikalavimais strategijos ir veiksmų programa, priimtas Atliekų tvarkymo įstatymas, parengta monitoringo programa.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos priemonės: rengti aplinkos apsaugos teisės normų derinimo su ES reikalavimais finansavimo koncepciją (projektas rengiamas), parengti ir įgyvendinti specialistų mokymo ES aplinkos apsaugos reikalavimų ir teisės derinimo srityje programą (rengiama), parengti Atmosferos apsaugos įstatymo projektą (parengtas pirminis variantas) ir kt. EK pažymi, kad padaryta pažanga teisės aktų derinimo srityje.
6. Energetikos srityje:
Ypač išsamios, ilgalaikės energetikos strategijos ir Ignalinos AE uždarymo plano parengimas, laikantis Branduolinės saugos sąskaitos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Numatytos 3 priemonės, neįvykdyta nė vienos.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos priemonės: patikslinti Nacionalinės energetikos strategijos programą (baigiamoji stadija), Vykdyti VĮ Ignalinos atominės elektrinės saugumo gerinimo programą SIP-2 (tarpinė vykdymo stadija). Sudaryti Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo preliminaraus plano parengimo ir išlaidų įvertinimo metodologiją, metodiką bei metmenis (tarpinė vykdymo stadija).
Parengė Seimo Europos reikalų komitetas
______________