LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRMOJO IR ANTROJO LAIPSNIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2007 m. kovo 14 d. Nr. 255
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 101-2018) 10 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus (pridedama).
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų ir Vertinimo kriterijų daugiavaikės motinos teisei į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti aprašo patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 13-309);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 1113 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 67-1646);
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1346 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 86-1947);
2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. 297 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 30-731);
2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. 93 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 10-254);
2.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 688 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 54-1496);
2.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Nr. 1048 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 78-2207);
2.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 85 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 10-283);
2.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 569 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 43-1635);
2.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 633 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 51-2270);
2.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 1684 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 123-5614);
2.12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 1342 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 158-5784);
2.13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 203 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 26-836);
2.14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 755 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 83-3067);
2.15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 882 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų ir Vertinimo kriterijų daugiavaikės motinos teisei į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 98-3812).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255
LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRMOJO IR ANTROJO LAIPSNIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau vadinama – šie Nuostatai) reglamentuoja:
1.1. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijas ir jos darbo organizavimą;
1.2. teikimų skirti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas (toliau vadinama – pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos) pateikimą šių Nuostatų 1.1 punkte nurodytai komisijai;
1.3. daugiavaikių motinų pagimdytų ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo kriterijus ir sąlygas teisei į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti;
2. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos bei valstybinės našlių ir našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 101-2018) (toliau vadinama – Valstybinių pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555) (toliau vadinama – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) 2, 5, 14, 21, 39 straipsnio 4 dalies, 57 straipsnio 2 dalies ir 67 straipsnio nuostatomis ir šiais Nuostatais. Kiti pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų bei valstybinių našlių ir našlaičių pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimai, nereglamentuoti nurodytuose teisės aktuose, sprendžiami vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066) (toliau vadinama – Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai), ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų atitinkamomis nuostatomis.
II. LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRMOJO IR ANTROJO LAIPSNIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SKYRIMO KOMISIJOS PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS FUNKCIJOS IR JOS DARBO ORGANIZAVIMAS
4. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – komisija) sudaroma Valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl komisijos sudėties teikia socialinės apsaugos ir darbo ministras.
5. Komisija atlieka šias funkcijas:
5.1. nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios ir valdymo institucijų, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teikimus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybines pensijas Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnyje ir 6 straipsnio 7 dalyje nurodytiems asmenims;
5.2. nagrinėja savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijų teikimus skirti antrojo laipsnio valstybines pensijas motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų;
5.3. priima sprendimus siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei skirti pirmojo laipsnio valstybines pensijas;
6. Komisijos pirmininkas atlieka šias funkcijas:
6.2. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei komisijos pasiūlymus su kitais būtinais dokumentais dėl pirmojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo, siūlo šių pensijų mokėjimo pradžios datą;
6.3. teikia kitiems komisijos nariams pasiūlymus dėl komisijos skiriamų antrojo laipsnio valstybinių pensijų mokėjimo pradžios datos;
8. Komisijos veiklos forma yra posėdžiai, kurie šaukiami prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.
9. Komisijos posėdžius protokoluoja komisijos atsakingasis sekretorius (toliau vadinama – komisijos sekretorius), kuris turi patariamojo balso teisę. Komisijos sekretorių skiria komisijos pirmininkas.
11. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra komisijos pirmininko (jo nesant – komisijos pirmininko pavaduotojo) balsas. Į komisijos posėdžius gali būti kviečiami ekspertai, kurie turi patariamojo balso teisę.
12. Komisijos posėdyje priimti sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo komisijos pirmininkas (jo nesant – komisijos pirmininko pavaduotojas) ir komisijos sekretorius.
13. Komisija, siūlydama Lietuvos Respublikos Vyriausybei skirti pirmojo laipsnio valstybines pensijas arba skirdama antrojo laipsnio valstybines pensijas Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems teisė gauti šias pensijas yra ribojama pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus, turi teisę pirmenybę teikti asmenims, neturintiems draudžiamųjų pajamų.
14. Komisija gali priimti sprendimą atsisakyti teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymą skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją ar atsisakyti skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Tokiu atveju teikimas ir prie jo pridėti dokumentai grąžinami juos pateikusiai institucijai. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo galimybė gali būti iš naujo svarstoma, jeigu šių Nuostatų 5.1 ir 5.2 punktuose nurodytos institucijos pateikia naują teikimą su papildomais svarbiais duomenimis, dėl kurių tikslinga iš naujo svarstyti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo galimybę. Jeigu reikia gauti papildomos informacijos, komisija gali atidėti teikimo svarstymą kitam posėdžiui ir pavesti komisijos sekretoriui prašyti, kad teikimą pateikusi institucija pateiktų papildomą informaciją.
III. teikimų skirti PIRMOjo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas pateikimAS komisijai
16. Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios ir valdymo institucijos kartu su teikimais skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybines pensijas pateikia:
16.1. dokumentus (charakteristikas, valstybinės archyvų sistemos įstaigų pažymėjimus arba šiose įstaigose saugomų dokumentų nuorašus, išrašus), patvirtinančius asmens, kuriam prašoma skirti valstybinę pensiją, Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnyje ir 6 straipsnio 7 dalyje nurodytus nuopelnus;
16.2. asmens darbo laikotarpius patvirtinančius dokumentus (darbo knygelės, socialinio draudimo pažymėjimo nuorašus ar darbo stažo pažymėjimus, darbdavių išduotus remiantis turimais dokumentais, ar kitus dokumentus);
16.5. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) išduotos darbingumo lygio pažymos (invalidumo pažymėjimo, išduoto iki 2005 m. liepos 1 d. Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) nuorašą, jeigu asmeniui nėra sukakęs senatvės pensijos amžius;
16.6. pažymą apie asmeniui paskirtų ir mokamų valstybinių socialinio draudimo pensijų, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų mokamų valstybinių pensijų, valstybinių šalpos išmokų ir kitų pensijų išmokų dydžius (atsižvelgiant į tai, kurios rūšies pensija ar pensijų išmoka paskirta ir mokama);
16.7. Lietuvos Respublikos piliečio paso ar Lietuvos Respublikos paso, ar asmens tapatybės kortelės nuorašą. Tuo atveju, jeigu šiuose dokumentuose nėra įrašo apie asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkymo įstaigos išduotą pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (jeigu asmuo, kuriam prašoma skirti valstybinę pensiją, nuolat gyvena užsienyje, – atitinkamos institucijos išduotą pažymą apie gyvenamąją vietą užsienio valstybėje arba kitą asmens gyvenamąją vietą užsienio valstybėje patvirtinantį dokumentą).
17. Savivaldybių arba apskričių viršininkų administracijos, pateikdamos teikimus skirti antrojo laipsnio valstybines pensijas motinoms, pagimdžiusioms, išauginusioms iki 8 metų ir gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų (toliau vadinama – daugiavaikės motinos), kartu su šių Nuostatų 16 punkte nurodytais dokumentais pateikia:
18. Dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentų nuorašai, kurių reikia pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, gali būti patvirtinti juos priėmusių valstybės institucijų, savivaldybių ar apskričių viršininkų administracijų tarnautojų, įgaliotų tvirtinti dokumentų nuorašų tikrumą. Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1079 „Dėl Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 118-4477) nustatyta tvarka arba patvirtinti pažyma „Apostille“, jeigu tarptautinės sutartys ir susitarimai nenumato kitaip.
19. Jeigu komisijai teikimus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją pateikia fiziniai asmenys, institucijos, įstaigos ar organizacijos, kurioms ši teisė nesuteikta, komisijos sekretorius juos grąžina arba persiunčia kompetentingoms valstybės ar savivaldybių institucijoms.
20. Šių Nuostatų 5.1 punkte nurodytos institucijos, pateikdamos komisijai teikimus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybines pensijas Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems teisė gauti šias pensijas yra ribojama pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus, sudaro kandidatų sąrašą. Komisija, svarstydama pateiktas Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnyje nurodytų asmenų kandidatūras pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinėms pensijoms skirti, atsižvelgia į šių institucijų pateiktus sąrašus. Asmenų prašymų teikimo atitinkamai valstybės institucijai bei savivaldybių arba apskričių viršininkų administracijoms ir šių prašymų nagrinėjimo institucijoje (administracijoje) tvarką nustato pačios institucijos (administracijos).
21. Komisijos posėdžio metu nagrinėjami tik tie teikimai skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kurie komisijai su visais reikiamais dokumentais (šių Nuostatų 16 ir 17 punktai) buvo pateikti ne vėliau kaip likus 20 darbo dienų iki komisijos posėdžio. Teikimai, pateikti likus mažiau nei 20 darbo dienų iki komisijos posėdžio, nagrinėjami kitame posėdyje, jeigu komisija nenusprendžia kitaip.
IV. daugiavaikių motinų pagimdytų ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo kriterijAI IR SĄLYGOS teisei į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti
22. Savivaldybių arba apskričių viršininkų administracijos, teikdamos komisijai pasiūlymus dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikėms motinoms, taip pat komisija, priimdama sprendimą dėl šios pensijos skyrimo, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinio kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Valstybinių pensijų įstatymu, šių Nuostatų 23–31 punktais, kitų Lietuvos Respublikos bei tarptautinių teisės aktų nuostatomis ir visuomenės pripažintų elgesio normų reikalavimais, kad komisijos priimti sprendimai atitiktų antrojo laipsnio valstybinių pensijų esmę ir paskirtį.
23. Nustatant daugiavaikės motinos teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
24. Daugiavaikės motinos pagimdyti ir išauginti vaikai laikomi gerai išauklėtais, jeigu jie išauginti dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, gerbia savo tėvus, kitus šeimos narius, globoja juos senatvėje ar negalios atveju, tausoja jų palikimą, laikosi visuomenės nustatytų elgesio normų.
25. Daugiavaikės motinos vaikas nelaikomas gerai išauklėtu, jeigu, neatsižvelgiant į amžių, jis nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne.
26. Daugiavaikės motinos elgesys laikomas atitinkančiu visuomenės pripažintas elgesio normas, jeigu ji tinkamai atliko savo pareigas: dorai auklėjo ir prižiūrėjo savo vaikus, rūpinosi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, išlaikė juos, įdiegė jiems teigiamas savybes ir įpročius, apsaugojo juos nuo žalingos įtakos ir jos padarinių, taip pat, atsižvelgdama į vaikų fizinę ir protinę būklę, sudarė jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje ir taptų gerais savo šalies piliečiais.
27. Daugiavaikės motinos elgesys nelaikomas atitinkančiu visuomenės pripažintas elgesio normas, jeigu:
27.1. ji buvo nuteista už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui ir šeimai padarymą ar nusikaltimo, susijusio su jos vaiko (vaikų) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą, ar kitą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą;
27.3. vaikai buvo globojami (rūpinami) valstybės kūdikių namuose ar kitose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose ir (ar) motinai įstatymų nustatyta tvarka buvo apribota tėvų valdžia (atimtos motinystės ar vaikų auklėjimo teisės arba apribotos tėvystės teisės);
27.4. šeima, kurioje vaikai augo ar auga, savivaldybės administracijos sprendimu priskirtina prie socialinės rizikos šeimų dėl to, kad daugiavaikė motina piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis arba (ir) yra priklausoma nuo azartinių lošimų, arba (ir) naudoja psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą prieš savo vaikus, arba (ir) gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams.
28. Savivaldybių arba apskričių viršininkų administracijos neturi teisės teikti komisijai pasiūlymų dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikei motinai šių Nuostatų 25 ir 27 punktuose nustatytais atvejais, išskyrus šių Nuostatų 29 punktą.
29. Savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijos gali teikti komisijai pasiūlymus dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikei motinai tais atvejais, kai daugiavaikė motina pateikia asmens sveikatos priežiūros sistemos įstaigų išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jos pagimdyti vaikai (vienas iš vaikų) buvo globojami (rūpinami) kūdikių namuose ar kitose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose dėl jos sveikatos būklės, neleidžiančios jai atlikti savo pareigų, arba dėl jų sveikatos būklės, reikalingos specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos.
30. Tais atvejais, kai daugiavaikės motinos vaikas (vaikai) arba (ir) pati daugiavaikė motina buvo nuteisti už nusikalstamą veiką, išskyrus šių Nuostatų 25 ir 27.1 punktuose numatytas nusikalstamas veikas, savivaldybių arba apskričių viršininkų administracijos gali teikti komisijai daugiavaikės motinos prašymą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją tik teistumui išnykus. Kartu savivaldybių arba apskričių viršininkų administracijos pateikia savo išvadas ir motyvus, kodėl šiai daugiavaikei motinai turėtų būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija.
31. Komisija, remdamasi savivaldybių arba apskričių viršininkų administracijų pateiktais duomenimis, turi teisę neskirti daugiavaikei motinai antrojo laipsnio valstybinės pensijos, jeigu:
31.1. jos pagimdyti ir išauginti vaikai piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis arba (ir) yra priklausomi nuo azartinių lošimų, arba (ir) naudoja psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą prieš savo vaikus, arba (ir) gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams;
32. Savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijos, teikdamos komisijai dokumentus, kurių reikia antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti daugiavaikei motinai, privalo nurodyti komisijai visas abejotinas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos komisijos sprendimui.
V. PRAŠYMŲ SKIRTI VALSTYBINES NAŠLIŲ IR NAŠLAIČIŲ PENSIJAS PATEIKIMAS
34. Asmenys, pagal Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnį turintys teisę gauti valstybinę našlių ar našlaičių pensiją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikia šių Nuostatų 35 punkte nurodytus dokumentus.
35. Kartu su prašymu skirti valstybinę našlių ar našlaičių pensiją asmuo pateikia:
35.1. Lietuvos Respublikos piliečio paso ar Lietuvos Respublikos paso, ar asmens tapatybės kortelės nuorašą; jeigu prašoma skirti valstybinę našlaičių pensiją vaikui, nesukakusiam 16 metų, – šio vaiko gimimo liudijimo nuorašą; jeigu šiuose dokumentuose nėra žymos apie asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, – Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkymo įstaigos išduotą pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, pateikia atitinkamos institucijos išduotą pažymą apie gyvenamąją vietą užsienio valstybėje arba kitą asmens gyvenamąją vietą užsienio valstybėje patvirtinantį dokumentą);
35.3. dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšius su mirusiuoju (santuokos liudijimo nuorašą, našlaičių (vaikų ar įvaikių) gimimo liudijimo nuorašus arba teismo sprendimą, nustatantį giminystės ryšius, ir kita);
35.4. pažymą apie našlei (-iui) paskirtų ir mokamų valstybinių socialinio draudimo pensijų, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokamų valstybinių pensijų, valstybinių šalpos išmokų ir kitų pensijų išmokų dydžius (atsižvelgiant į tai, kurios rūšies pensija ar pensijų išmoka paskirta ir mokama);
35.5. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotos darbingumo lygio pažymos (invalidumo pažymėjimo, išduoto iki 2005 m. liepos 1 d. Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) nuorašą, jeigu asmuo, kuris kreipiasi dėl valstybinės našlių pensijos, nėra sukakęs senatvės pensijos amžiaus, ar asmuo, kuris kreipiasi dėl valstybinės našlaičių pensijos, jau yra sukakęs 18 metų ir nesimoko;
VI. PIRMOJO IR ANTROJO LAIPSNIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ, VALSTYBINIŲ NAŠLIŲ IR NAŠLAIČIŲ PENSIJŲ, PERSONALINIŲ PENSIJŲ MOKĖJIMAS
37. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas, valstybines našlių ir našlaičių pensijas, taip pat personalines pensijas moka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
38. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinė pensija, valstybinė našlių ar našlaičių pensija, taip pat personalinė pensija gavėjo prašymu pervedama į jo nurodytą sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke arba mokama pašto perlaidomis (pensijos gavėjo prašymu pristatoma į namus) pagal nuolatinę arba faktinę pensininko gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
39. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos bei valstybinės našlių ir našlaičių pensijos, paskirtos iki 2001 m. vasario 1 d., taip pat personalinės pensijos šių pensijų gavėjams mokamos už einamąjį mėnesį nuo to mėnesio, už kurį pensija priklauso, 20 dienos.
40. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, valstybinės našlių ir našlaičių pensijos, paskirtos nuo 2001 m. vasario 1 d. ir vėliau, šių pensijų gavėjams mokamos už praėjusį mėnesį.
41. Šių Nuostatų 39 ir 40 punktuose nurodytais atvejais pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų paskyrimo diena laikoma diena, nuo kurios buvo pradėtos mokėti paskirtos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos.
42. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, šios pensijos nemokamos, išskyrus šių Nuostatų 43 punkte nustatytus atvejus.
43. Šių Nuostatų 42 punkto nuostata netaikoma turintiems draudžiamųjų pajamų pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, kuriems šios pensijos paskirtos kaip ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams, antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms – daugiavaikėms motinoms, valstybinių našlių ir našlaičių pensijų, taip pat personalinių pensijų gavėjams. Šiame punkte nurodytiems asmenims paskirtos valstybinės pensijos mokamos viso dydžio, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi draudžiamųjų pajamų.
44. Kiekvienas pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjas, išskyrus šių Nuostatų 43 punkte nurodytus asmenis, privalo per 10 darbo dienų nuo draudžiamųjų pajamų atsiradimo dienos pranešti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kad jis turi draudžiamųjų pajamų. Šių pajamų turėjimo (neturėjimo) faktą pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjas patvirtina, pateikęs darbdavio išduotas pažymas ar kitus dokumentus, patvirtinančius jo priėmimą į darbą, atleidimą iš jo, nemokamas atostogas. Ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos socialinio draudimo pašalpų ir (ar) nedarbo socialinio draudimo išmokų gavimo faktas įrodomas atitinkamais darbdavio, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritorinių skyrių arba Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių darbo biržų išduotais pažymėjimais apie nurodytų pašalpų ar išmokų mokėjimo trukmę. Sprendžiant klausimą dėl pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos mokėjimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi teisę reikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir (ar) jos teritorinių skyrių išduoti, remiantis šioje valdyboje ir (ar) skyriuose esančia Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų informacine duomenų baze (registru), pažymėjimus, patvirtinančius šios pensijos gavėjo draudžiamųjų pajamų turėjimo ar ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos socialinio draudimo pašalpų ir (ar) nedarbo socialinio draudimo išmokų gavimo faktą. Šie duomenys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai taip pat gali būti teikiami neatlygintinai pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų teikimo sutartį, pasirašytą teisės aktų nustatyta tvarka.
45. Kai pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjas, išskyrus šių Nuostatų 43 punkte nurodytus asmenis, yra individualios įmonės savininkas, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, taip pat asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085), išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinė pensija mokama tik tuo atveju, jeigu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šis asmuo pateikia pareiškimą, kuriame įsipareigoja, susidarius pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos permokai (paaiškėjus, jog pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjas turėjo draudžiamųjų pajamų už tą laikotarpį, per kurį jam buvo paskirta ir mokėta pensija), ją grąžinti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.
46. Kai valstybinės pensijos gavėjui pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos mokėjimas sustabdomas dėl to, kad jis turi draudžiamųjų pajamų, pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinė pensija, netekus šių pajamų, vėl pradedama mokėti nuo kitos dienos, einančios po tos dienos, kurią nustota turėti draudžiamųjų pajamų. Atnaujintos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos jų gavėjams ir toliau mokamos šių Nuostatų 39 ir 40 punktų nustatyta tvarka.
47. Kai pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjai tam tikrą laiką neturi draudžiamųjų pajamų (suteiktos nemokamos atostogos, yra laikinai nedarbingi, tačiau ligos pašalpų negauna), pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinė pensija už tas dienas, kurias nebuvo draudžiamųjų pajamų, mokama šių Nuostatų 46 punkte nustatyta tvarka.
48. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių ar našlaičių pensijos, taip pat personalinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims, pateikusiems prašymą ir mirties liudijimo nuorašą, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir tokio pat dydžio dar už du mėnesius. Kai pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinė pensija, valstybinė našlių ar našlaičių pensija mokama už praėjusį mėnesį ir miręs asmuo iki mirties dienos šios pensijos nebuvo gavęs, mirusį pensijos gavėją laidojusiems asmenims taip pat išmokama jo iki mirties dienos negauta pensija už praėjusį mėnesį. Kitos pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių ar našlaičių pensijos, taip pat personalinės pensijos gavėjui apskaičiuotos šių pensijų sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos paveldėtojams, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą. Susidariusi pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių ar našlaičių pensijos, taip pat personalinės pensijos permoka, esant šios pensijos gavėją laidojusių asmenų (jo įpėdinių) sutikimui, išskaičiuojama iš šiame punkte nurodytų sumų.
49. Mirus asmeniui, kuriam pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinė pensija buvo paskirta, bet nemokama dėl to, kad jis turėjo draudžiamųjų pajamų, pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos už likusias mirties mėnesio dienas dydis skaičiuojamas kaip neturėjusiam draudžiamųjų pajamų. Taip apskaičiuota pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjo mirties mėnesio pensija išmokama pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėją laidojusiems asmenims. Be to, jiems išmokama paskirtos pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos suma dar už du mėnesius (šių Nuostatų 48 punktas).
50. Personalinės pensijos mokamos tol, kol šių pensijų gavėjai nepraranda teisės į šią pensiją arba patys neatsisako šios pensijos, arba neįgyja teisės gauti didesnę kitos rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją. Jeigu personalinės pensijos gavėjui mokama kita pensija ar šalpos kompensacija, tuomet personalinė pensija nemokama, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1873; 2005, Nr. 71-2556) 19 straipsnio 3 dalyje ir šių Nuostatų 51 punkte nustatytus atvejus.
51. Jeigu asmuo gauna personalinę pensiją už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. tėvą (motiną), kartu su šia pensija jis turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją, valstybinę našlaičių pensiją ar šalpos našlaičių pensiją už mirusį kitą iš tėvų (įtėvių). Šios personalinės pensijos mokamos tokia pat tvarka ir sąlygomis kaip ir valstybinės našlaičių pensijos.
52. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, valstybinės našlių ir našlaičių pensijos bei personalinės pensijos didinamos, kai teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinamas naujas valstybinių pensijų bazės dydis. Valstybinės našlių pensijos, paskirtos nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 30 d. už mirusius po 1995 m. sausio 1 d. asmenis, toliau mokamos 1997 metų birželio mėnesio pensijos dydžio ir keičiantis valstybinių pensijų bazės dydžiui nedidinamos. Indeksuojant personalinių pensijų dydį, taikoma tokia formulė: paskutinio mėnesio prieš indeksacijos vykdymą personalinės pensijos suma dalijama iš tuo metu taikyto valstybinių pensijų bazės dydžio ir dauginama iš naujo valstybinių pensijų bazės dydžio.
53. Asmuo, kuriam paskirta pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinė pensija arba valstybinė našlių ar našlaičių pensija arba tęsiamas personalinės pensijos mokėjimas, turi teisę kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir prašyti laikinai nemokėti jam paskirtos pensijos. Tokiais atvejais nurodytų pensijų mokėjimas sustabdomas nuo kito mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pateiktas rašytinis asmens prašymas, pirmosios dienos. Laikinai nemokamos pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių ar našlaičių pensijos arba personalinės pensijos mokėjimas atnaujinamas, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gauna asmens rašytinį prašymą atnaujinti pensijos mokėjimą, jeigu asmuo neprarado teisės į šią pensiją.
54. Jeigu pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių ar našlaičių pensijos arba personalinės pensijos mokėjimas buvo susijęs su šių pensijų gavėjų neįgalumu, pasibaigus darbingumo lygio (invalidumo) nustatymo terminui ir asmenį pripažinus darbingu, paskirtosios pensijos mokėjimas sustabdomas. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos arba personalinės pensijos gavėją vėl pripažinus nedarbingu ar iš dalies darbingu arba šiam asmeniui sukakus senatvės pensijos amžių, anksčiau paskirtosios pensijos mokėjimas atnaujinamas. Valstybinės našlių pensijos gavėją vėl pripažinus nedarbingu ar iš dalies darbingu, anksčiau paskirtosios pensijos mokėjimas atnaujinamas, jeigu nuo dienos, kurią buvo sustabdytas paskirtosios pensijos mokėjimas, praėjo ne daugiau kaip 3 metai.
55. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių ir našlaičių pensijos, taip pat personalinės pensijos gavėjas, persikeliantis nuolat gyventi į užsienį, per 10 darbo dienų iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos turi raštu apie tai pranešti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
56. Kiekvienam pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių ar našlaičių pensijos, taip pat personalinės pensijos gavėjui yra vedama pensijos gavėjo byla, kurioje renkami visi su šios pensijos skyrimu ir mokėjimu susiję dokumentai. Šios bylos tvarkomos ir saugomos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
57. Asmeniui, kuriam skiriama ir mokama pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinė pensija, valstybinė našlių ar našlaičių pensija, taip pat personalinė pensija, išduodamas atitinkamos rūšies pensijos gavėjo pažymėjimas.
58. Jeigu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai laiku nepranešama apie draudžiamųjų pajamų turėjimą (šių Nuostatų 44 punktas) ir dėl to pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinė pensija permokama, permokėtos pensijos suma iš pensijos gavėjo išieškoma Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.