LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR NYDERLANDŲ KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS
SUTARTIS
DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO IR JŲ ABIPUSĖS APSAUGOS
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Nyderlandų Karalystės Vyriausybė, toliau vadinamos „Susitariančiosiomis Šalimis“,
siekdamos stiprinti tradicinius savo šalių draugystės ryšius, plėsti ir intensyvinti tarpusavio ekonominius santykius, ypač vienos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijas kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje,
pripažindamos, kad sutartis dėl tokių investicijų traktavimo skatins Susitariančiųjų Šalių kapitalo bei technologijų judėjimą ir ekonomikos plėtrą ir kad teisingas ir bešališkas investicijų traktavimas yra pageidautinas,
susitarė:
1 straipsnis
Šioje Sutartyje:
(i) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat bet kurias kitas teises in rem į bet kurios rūšies turtą;
(ii) teises, įgytas naudojantis akcijomis, obligacijomis, ir kitokias dalyvavimo bendrovėse ar bendrose įmonėse rūšis;
(v) valstybės vidaus įstatymais suteiktas teises, įskaitant teises žvalgyti, tyrinėti, išgauti ir naudoti gamtinius išteklius.
(iii) juridinius asmenis, kurie neįsteigti pagal tos Susitariančiosios Šalies įstatymus, bet kuriuos tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja (i) punkte apibūdinti fiziniai asmenys arba (ii) punkte apibūdinti juridiniai asmenys, kurie investuoja bet kurios Susitariančiosios Šalies teritorijoje.
2 straipsnis
Kiekviena Susitariančioji Šalis pagal savo įstatymus ir tvarką skatins ekonominį bendradarbiavimą, suteikdama savo teritorijoje apsaugą kitos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijoms. Pasinaudodama savo įstatymų ir tvarkos suteikta teise, kiekviena Susitariančioji Šalis priims tokias investicijas.
3 straipsnis
(1) Kiekviena Susitariančioji Šalis garantuos sąžiningą ir lygiateisį kitos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijų traktavimą ir netaikys nepagrįstų ar diskriminuojančių priemonių, kad sutrukdytų tiems investitoriams vykdyti, valdyti, palaikyti, naudoti, pasinaudoti arba disponuoti tomis investicijomis.
(2) Dar daugiau, kiekviena Susitariančioji Šalis suteiks tokioms investicijoms visišką fizinį saugumą ir apsaugą, kurie bet kuriuo atveju nebus mažesni už savo šalies investitorių arba bet kurios trečiosios valstybės investitorių investicijoms teikiamą, kaip yra palankiau suinteresuotajam investitoriui.
(3) Jeigu Susitariančioji Šalis suteikia ypatingas lengvatas bet kuriai trečiajai šaliai pagal sutartis dėl muitinių sąjungų, ekonominių sąjungų, valiutinių sąjungų arba panašių institucijų įsteigimo ar remiantis panašiomis laikinomis sutartimis dėl tokių sąjungų ar institucijų įkūrimo, tai ši Susitariančioji Šalis nėra įpareigota teikti tokias pat lengvatas kitos Susitariančiosios Šalies investitoriams.
(4) Kiekviena Susitariančioji Šalis laikysis bet kurių įsipareigojimų, prisiimtų kitos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijų atžvilgiu.
(5) Jeigu bet kurios Susitariančiosios Šalies įstatymai ar pagal tarptautinę teisę jos prisiimti esami ar būsimi įsipareigojimai, be šios Sutarties, numato bendrą ar specifinę nuostatą, pagal kurią Susitariančiosios Šalies investitorių investicijoms numatomas palankesnis negu šia Sutartimi teikiamas režimas, tai ta nuostata, tiek, kiek ji yra palankesnė, turi pirmumą prieš šią Sutartį.
4 straipsnis
Mokesčių, rinkliavų, piniginių išskaičiavimų ir atleidimo nuo mokesčių atžvilgiu kiekviena Susitariančioji Šalis traktuos kitos Susitariančiosios Šalies investitorius, vykdančius jos teritorijoje bet kokią ekonominę veiklą, ne mažiau palankiai negu savo ar trečiosios valstybės investitorius, kaip yra palankiau tiems investitoriams. Tačiau šiuo atveju nebus atsižvelgiama į ypatingas mokesčių lengvatas, kurias ta Šalis teikia:
b) dėl dalyvavimo muitinių sąjungoje, ekonominėje sąjungoje arba panašaus pobūdžio institucijose; arba
5 straipsnis
Susitariančiosios Šalys garantuoja, kad su investicija susiję mokėjimai galės būti pervedami. Pervedimai bus atliekami laisvai konvertuojama valiuta be jokių neteisėtų apribojimų arba uždelsimų. Tuos pervedimus dažniausiai, nors ne vien tik, sudaro:
6 straipsnis
Nė viena iš Susitariančiųjų Šalių nesiims jokių priemonių, kuriomis tiesiogiai arba netiesiogiai būtų nusavintos kitos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijos, išskyrus atvejus, kai:
b) priemonės, kurias Susitariančioji Šalis gali panaudoti, nėra diskriminuojančio pobūdžio ar priešingos bet kuriems Susitariančiosios Šalies prisiimtiems įsipareigojimams;
c) taikant tas priemones yra teisingai kompensuojama. Tokia kompensacija atitiks tikrą atitinkamų investicijų vertę, įskaitant į ją palūkanas pagal įprastinį komercinį kursą iki išmokėjimo dienos, ir tam, kad tokia kompensacija būtų ieškovams efektyvi, ji išmokama ir pervedama be nepagrįstų atidėliojimų į suinteresuotų ieškovų nurodytą šalį ir valiuta tos šalies, kurios piliečiai yra investitoriai, ar bet kuria kita laisvai konvertuojama valiuta, priimtina ieškovams.
7 straipsnis
Jei vienos Susitariančiosios Šalies investitoriai, investuojantys savo kapitalą į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją, patiria nuostolius dėl karo ar kitokio ginkluoto konflikto, revoliucijos, nacionalinės nelaimės, maišto, sukilimo ar riaušių, tai šie nuostoliai, kai kalbama apie jų padengimą, atlyginimą pagal draudimą, kompensavimą ar kitą atsiskaitymą, pastarosios Susitariančiosios Šalies bus traktuojami ne mažiau palankiai, negu ta Susitariančioji Šalis traktuoja savo šalies investitorius ar bet kurios trečiosios valstybės investitorius, priklausomai nuo to, kas yra palankiau suinteresuotiems investitoriams.
8 straipsnis
Jeigu vienos Susitariančiosios Šalies investitoriaus investicijos yra apdraustos įstatymų nustatyta tvarka nuo nekomercinės rizikos ar yra kitaip kompensuojamos pagal įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nustatytą tvarką, tai, pagal tokio draudimo sąlygas, kita Susitariančioji Šalis turės pripažinti šio investitoriaus teisių perėjimą draudėjui ar perdraudėjui arba tos Susitariančiosios Šalies paskirtai Agentūrai.
9 straipsnis
Kiekviena Susitariančioji Šalis sutinka kreiptis dėl teisinių ginčų, kylančių tarp vienos Susitariančiosios Šalies investitoriaus ir kitos Susitariančiosios Šalies dėl to investitoriaus investicijų pastarosios Susitariančiosios Šalies teritorijoje, išsprendimo susitarimu ar arbitražo būdu į Tarptautinį investicinių ginčų sprendimo centrą pagal Investicinių ginčų sprendimo tarp valstybių ir kitos valstybės piliečių konvenciją, pasirašytą Vašingtone 1965 m. kovo 18 d. Juridinis asmuo, kuris yra vienos Susitariančiosios Šalies investitorius ir kuris iki iškylant tokiam ginčui buvo kontroliuojamas kitos Susitariančiosios Šalies investitorių, pagal Konvencijos 25 (2) (b) straipsnį bus traktuojamas kaip kitos Susitariančiosios Šalies investitorius.
10 straipsnis
Šios Sutarties nuostatos bus taikomos vienos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijoms, atliktoms kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje po 1990 m. gruodžio 29 d. Investicijas, atliktas prieš šią datą, ši Sutartis apima su sąlyga, kad jos vėliau yra užregistruojamos pagal galiojančius įstatymus.
11 straipsnis
12 straipsnis
13 straipsnis
(1) Bet koks ginčas tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šios Sutarties interpretavimo arba taikymo, kuris, praėjus priimtinam laiko tarpui, negalėjo būti išspręstas diplomatinių derybų būdu, turi būti, jeigu Šalys kitaip nesusitarė, bet kurios Šalies prašymu perduotas arbitražo teismui, susidedančiam iš trijų narių. Kiekviena Susitariančioji Šalis paskirs po vieną teismo narį, ir šie du nariai paskirs teismo pirmininku trečią teismo narį, kuris nėra nė vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis.
(2) Jeigu viena iš Susitariančiųjų Šalių nepaskiria savo teismo nario ir nepadaro to per du mėnesius po to, kai kita Susitariančioji Šalis atsiuntė kvietimą atlikti tokį paskyrimą, pastaroji Susitariančioji Šalis gali kreiptis į Tarptautinio Teismo Prezidentą, kad jis atliktų reikalingus paskyrimus.
(3) Jeigu abu teismo nariai negali per du mėnesius nuo jų paskyrimo susitarti dėl trečiojo teismo nario paskyrimo, tai bet kuri Susitariančioji Šalis gali kreiptis į Tarptautinio Teismo Prezidentą, kad jis paskirtų reikalingą asmenį.
(4) Jeigu šio straipsnio (2) ir (3) dalyse nurodytais atvejais Tarptautinio Teismo Prezidentas negali atlikti minėtos funkcijos arba jis yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis, paskirti reikalingus asmenis bus kviečiamas Viceprezidentas. Jeigu Viceprezidentas negali atlikti minėtos funkcijos arba jis yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis, tai pareigūnus paskirti kviečiamas vyriausias pagal pareigas Tarptautinio Teismo narys, kuris nėra nė vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis.
(5) Teismas priima sprendimą remdamasis įstatymu. Prieš priimdamas sprendimą, teismas gali bet kuriame darbo etape pasiūlyti Susitariančiosioms Šalims išspręsti ginčą taikiu būdu. Minėtos sąlygos nepažeis teismo įgaliojimų išspręsti ginčą ex aequo et bono, jei Šalys taip susitaria.
Kiekviena Susitariančioji Šalis padengs jai atstovaujančio nario išlaidas. Pirmininko ir bet kurias kitas išlaidas abi Susitariančiosios Šalys padengia lygiomis dalimis.
Be to, teismas gali nustatyti, kad didesnę išlaidų dalį padengtų viena iš Susitariančiųjų Šalių, ir toks sprendimas bus privalomas abejoms Susitariančiosioms Šalims.
14 straipsnis
15 straipsnis
(1) Ši Sutartis įsigalios pirmąją dieną mėnesio, einančio po datos, kai abi Susitariančiosios Šalys raštu praneš viena kitai, kad konstitucinės procedūros jų šalyse yra atliktos, ir galios penkiolika metų.
(2) Jeigu vėliausiai prieš šešis mėnesius iki šios Sutarties galiojimo termino pabaigos bet kuri Susitariančioji Šalis nepraneša apie jos nutraukimą, ši Sutartis automatiškai lieka galioti dar dešimt metų, ir kiekviena Susitariančioji Šalis pasilieka sau teisę nutraukti šią Sutartį, prieš tai pranešdama kitai Šaliai vėliausiai prieš šešis mėnesius iki Sutarties galiojimo pabaigos datos.
(3) Investicijoms, atliktoms prieš šios Sutarties galiojimo pabaigą, šios Sutarties anksčiau išdėstytų straipsnių nuostatos galios dar penkiolika metų nuo tos datos.
(4) Laikantis termino, nurodyto šio straipsnio (2) dalyje, Nyderlandų Karalystės Vyriausybė turi teisę nutraukti šios Sutarties taikymą atskiruose savo Karalystės regionuose.
Liudydami apie tai, šią Sutartį pasirašo savo Vyriausybių įgalioti asmenys.
Sudaryta dviem egzemplioriais Hagoje 1994 m. sausio 26 d. lietuvių, olandų ir anglų kalbomis. Visi trys tekstai vienodos galios. Esant aiškinimų skirtumams, remtis angliškuoju tekstu.
LIETUVOS RESPUBLIKOS |
NYDERLANDŲ KARALYSTĖS |
VYRIAUSYBĖS VARDU |
VYRIAUSYBĖS VARDU |
______________
PROTOKOLAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR NYDERLANDŲ KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS SUTARTIES DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO IR JŲ ABIPUSĖS APSAUGOS
Pasirašant Sutartį tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Nyderlandų Karalystės Vyriausybės dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos, žemiau pasirašę atstovai susitarė dėl šios nuostatos, kuri sudaro sudėtinę Sutarties dalį:
Dėl 5 straipsnio:
Per dvejų metų laikotarpį po raštiško pranešimo, nurodyto Sutarties 15 straipsnio (1) dalyje, Lietuvos Respublika dės pastangas tam, kad garantuotų laisvą mokėjimų pervedimą, ypač tų mokėjimų, kurie minimi (a), (b), (e) ir (f) punktuose. Po šių dvejų neribotų pervedimų metų, kaip minima 5 straipsnyje, jie liks toliau galioti. Jokiu atveju Nyderlandų investitoriai nebus traktuojami mažiau palankiai, negu bet kurios trečiosios valstybės investitoriai, taip pat ir per ar po aukščiau minimo laikotarpio.
Mokėjimų pervedimai, kaip minima 6 ir 7 straipsniuose, bus garantuojami nuo raštiško pranešimo, nurodyto Sutarties 15 straipsnio (1) dalyje, datos.
LIETUVOS RESPUBLIKOS |
NYDERLANDŲ KARALYSTĖS |
VYRIAUSYBĖS VARDU |
VYRIAUSYBĖS VARDU |