LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA
N U T A R I M A S
DĖL LAIKINŲJŲ ANTIDEMPINGO PRIEMONIŲ TAIKYMO IMPORTUOJAMOMS Į LIETUVĄ BALTARUSIJOJE IR RUSIJOS FEDERACIJOJE PAGAMINTOMS NEGESINTOMS KALKĖMS
2000 m. liepos 4 d. Nr. 79
Vilnius
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2000 m. liepos 3 d. posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl laikinųjų antidempingo priemonių taikymo į Lietuvą importuojamoms Baltarusijoje ir Rusijos Federacijoje pagamintoms negesintoms kalkėms.
A. Bendroji dalis
Konkurencijos taryba 2000 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 21 („Valstybės žinių“ 2000 03 18 priedas „Informaciniai pranešimai“ Nr. 12) pradėjo tyrimą dėl iš Baltarusijos ir Rusijos Federacijos dempingo kainomis įvežamų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją negesintų kalkių.
Tyrimas inicijuotas remiantis 2000 m. vasario 18 d. prašymu, kurį Lietuvos gamintojų vardu pateikė negesintų kalkių gamintojas AB „Naujasis kalcitas“. Prašyme ištirti dempingą pateikti minėto produkto dempingo Lietuvoje įrodymai ir panašios prekės vietinio gamintojo materialinės žalos įrodymai, kurie buvo pakankami sprendimui pradėti tyrimą.
Iki nutarimo pradėti tyrimą priėmimo eksportuojančių šalių vyriausybėms pranešta apie gautą prašymą ištirti dempingą, o visos žinomos suinteresuotos šalys informuotos apie pradėtą tokį tyrimą. Pagal Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo reikalavimus suinteresuotoms šalims buvo išsiųsti klausimynai ir suteikta 40 dienų raštu pareikšti savo nuomonę.
Atsakymai į klausimynus gauti iš:
a) Prašymo ištirti dempingą pateikėjo:
– AB „Naujasis kalcitas“ (J. Dalinkevičiaus g.32, LT-5464 Naujoji Akmenė). Įmonė nuo 1998 metų yra vienintelis negesintų kalkių gamintojas Lietuvoje, todėl jos gamyba sudaro 100 % Lietuvoje pagamintų negesintų kalkių.
b) Eksportuotojų:
– AAB „Uglovsko kalkių kombinatas“ (OAO „Uglovskij izviestkovyj kombinat“, Rusija 174360, Novgorodo sritis, Okulovsko r., Uglovos gyv., Sportininkų g. 2);
– AAB „Krasnoselskcement“ (OAO „Krasnoselskcement“, Baltarusijos Respublika 231911, Krasnoselskas, Volkonysko r., Gardino sritis);
– AAB „Gardino statybinių medžiagų kombinatas“ (OAO „Grodnienskij kombinat straitelnich materialov“, Baltarusijos Respublika 230609, Gardinas, Gorkio g. 100).
c) Importuotojų:
– UAB „Kalkės“, Savanorių pr. 124, LT-2600 Vilnius.
– AB „Simega“, Gedimino g. 85, LT-4880 Kupiškis.
Tiriamasis laikotarpis: 1999 m. sausio 1 d. – 1999 m. gruodžio 31 d.
Žalos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d.
Skaičiavimai atlikti pagal Lietuvos banko nustatytą vidutinį Estijos kronos ir lito (1EEK=0,2730 LTL) bei JAV dolerio ir lito (1USD =4 LTL) kursą tiriamuoju laikotarpiu.
Kadangi aukščiau minėto dempingu įtariamo produkto šalys gamintojos priskiriamos prie ne rinkos ekonomikos šalių ir per Konkurencijos tarybos nutarime Nr. 21 pradėti tyrimą nurodytą terminą jos nesikreipė į Konkurencijos tarybą su įrodymais, kad atitinka rinkos ekonomikos šalies reikalavimus pagal Europos Sąjungos patvirtintus kriterijus, tai, vadovaujantis 1998 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos įsakymu Nr. 290/50 patvirtintos „Normaliosios vertės, eksporto kainos, jų palyginimo ir dempingo skirtumo nustatymo tvarkos“ 15 dalies nuostatomis, normaliajai vertei nustatyti pasirinkta trečioji šalis – Estija (gamintojas AB „Nordkalk“ – Partek Nordkalk AS, Faehimanni 11A, 46301 Rakke, Estonia), kuri sutiko bendradarbiauti ir pateikė pirminius duomenis.
Apie trečiosios – rinkos ekonomikos – šalies pasirinkimą pranešta nutarime pradėti vykdyti dempingo tyrimą bei suinteresuotoms šalims suteiktas 20 dienų laikotarpis pareikšti savo nuomonę dėl trečiosios šalies pasirinkimo. Oficialių komentarų dėl šios šalies pasirinkimo Konkurencijos taryba negavo.
B. Prekės apibrėžimas
1. Tiriama prekė
Tiriama prekė yra negesintos kalkės. Negesintos kalkės gaunamos išdegus trupintas ir rūšiuotas karbonatines uolienas (klintį, kreidą) sukamojoje arba šachtinėje krosnyje tokioje temperatūroje, kurioje pašalinamas beveik visas anglies oksidas. Degimo procese gaunamos gabalinės kalkės. Jos naudojamos kaip pusfabrikatis maltų kalkių arba gesintų kalkių gamybai.
Negesintų kalkių Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodas 252210000. Šis kodas apima gabalines ir maltas kalkes. Gesintos kalkės Kombinuotojoje prekių nomenklatūroje turi kitą kodą.
Negesintos kalkės naudojamos tankiųjų ir akytųjų autoklavinių silikatinių gaminių, statybinių gaminių, betonų, kurie naudojami orasausėje aplinkoje, lengvojo betono, termoizoliacinių autoklavinių kietėjimo gaminių, kalkinių dažų gamybai, nutekamųjų vandenų neutralizavimui.
C. Dempingas
Įtarimas, kad gali būti minėtos prekės dempingas, paremtas preliminariais normaliosios vertės ir eksporto kainos skaičiavimais ir palyginimais.
Normalioji vertė, eksporto kaina, dempingo skirtumas apskaičiuoti vadovaujantis „Normaliosios vertės, eksporto kainos, jų palyginimo ir dempingo skirtumo nustatymo tvarka“, patvirtinta 1998 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos įsakymu Nr. 290/50.
a) Normalioji vertė
Tiriamos prekės normalioji vertė nustatyta pagal Lietuvos gamintojo pasirinktos trečiosios šalies – Estijos gamintojo AB „Nordkalk“ – nurodytą tiriamos prekės vidutinę kainą 1999 metais Estijos atitinkamo prekybos lygmens pirkėjams.
b) Eksporto kaina
Eksporto kaina apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos muitinės departamento bei eksportuotojų pateiktus faktinius duomenis apie negesintų kalkių pardavimus ir faktiškai sumokėtas kainas kaip svertinis vidurkis už tyrimo laikotarpį – 1999 metus.
d) Dempingo skirtumas
Dempingo skirtumas eksportuotojui nustatytas palyginus normaliąją vertę su apskaičiuota eksporto kaina. Išreikštas procentais nuo eksporto kainos CIP (Lietuvos siena), preliminarus dempingo skirtumas šiam eksportui iš Baltarusijos Respublikos yra 64,1 %, o eksportui iš Rusijos Federacijos – 125,9 %.
D. Žala
1. Suvartojimas Lietuvoje
Nuo 1996 m. iki 1999 m. negesintų kalkių Lietuvoje suvartojimas sumažėjo daugiau nei 10 %, o tai neigiamai atsiliepė AB „Naujasis kalcitas“ realizacijai.
2. Importas
Baltarusijos Respublika
(i) kiekiai
Tiriamuoju laikotarpiu (1999 metais) negesintų kalkių importas iš Baltarusijos sudarė daugiau nei 95 % tais metais įvežtos į Lietuvą panašios prekės kiekio.
Per laikotarpį nuo 1996 m. iki 1999 m. iš Baltarusijos į Lietuvą įvežtų negesintų kalkių kiekis padidėjo 12,28 % Lietuvos rinkos ir 1999 metais užėmė 60,4 %.
(ii) kainos
Muitinės departamento duomenimis, į Lietuvos muitų teritoriją įvežamų baltarusiškų ir AB „Naujasis kalcitas“ pagamintų negesintų kalkių tonos kaina 1996 ir 1997 metais skyrėsi tik 2 – 3 litais.
1998 m., palyginti su 1997 m., iš Baltarusijos importuojamos tiriamos prekės kaina sumažėjo 37,75%, o 1998 metų baltarusiškų kalkių vidutinė kaina sudaro tik 65,31 % 1996 metais į Lietuvą įvežtos tos pačios prekės vidutinės kainos.
1998 metais Lietuvos muitinėje deklaruojamų baltarusiškų negesintų kalkių vidutinė kaina buvo 40,46 % mažesnė už to paties laikotarpio AB „Naujasis kalcitas“ parduodamos panašios prekės vidutinę kainą, o 1999 metais – mažesnė 13,67 %.
Nors 1999 metais, palyginti su 1998 metais, baltarusiškos tiriamos prekės vidutinė kaina padidėjo 32,64%, tačiau nepasiekė 1996 metų lygio ir buvo 13,37 % mažesnė.
Rusijos Federacija
(i) kiekiai
Nors per 1996 – 1999 metus importas iš Rusijos nebuvo ryškus, tačiau jis pasižymi augimo tendencija. 1998 m. iš Rusijos įvežamų negesintų kalkių kiekis sudarė tik 0,5 % Lietuvoje suvarto tiriamos prekės kiekio, o 1999 m. – jau 2,8 %.
Tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamas importas iš Rusijos sudarė 4,44 % bendro negesintų kalkių importo į Lietuvą.
(ii) kainos
Vidutinė iš Rusijos įvežamos minėtos prekės kaina per 1998 – 1999 m. sumažėjo 33,68 %.
Rusiškų negesintų kalkių vidutinė kaina 1998 metais nuo to paties laikotarpio AB „Naujasis kalcitas“ parduodamos panašios prekės vidutinės kainos skyrėsi tik 4-5 litais, o 1999 metų negesintų kalkių vidutinė kaina – apie 30 % mažesnė už to paties laikotarpio AB „Naujasis kalcitas“ parduodamos panašios prekės vidutinę kainą.
Negesintų kalkių importas iš kitų šalių per 1996-1999 metus buvo nežymus.
Pagal 2000 01 04 LRV nutarimą Nr. 2 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 268 „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 2-46) nuo 2000 m. sausio 10 d. įvestas 15 % dydžio negesintų kalkių importo muitas yra nepakankamas sumažinti vietinių gamintojų patiriamą materialinę žalą: palyginus tiriamojo laikotarpio (1999 metų) negesintų kalkių vidutinę kainą su 2000 metų pirmųjų penkių mėnesių kainomis, kuriose jau skaičiuojamas 15 % dydžio muitas, nustatyta, kad 2000 m. iš Baltarusijos importuojamų negesintų kalkių vidutinė kaina 2000 metais yra apie 22 % žemesnė, t. y. importo iš Baltarusijos dempingo požymiai dar labiau sustiprėjo.
3. Vietinio gamintojo padėtis
AB „Naujasis kalcitas“ pagamintų Lietuvoje suvartojamų negesintų kalkių dalis sudarė: 1996 metais – 38,4 %, 1997 metais – 37,2 %, 1998 metais – 40,3 %, 1999 metais – 36,6 %.
Dar 1996 metais visi Lietuvos gamintojai užėmė 51 % Lietuvos negesintų kalkių rinkos, tarp jų apie 3/4 (t. y. 38,4 %) sudarė AB „Naujasis kalcitas“. 1997 metais visų Lietuvos gamintojų užimama dalis sumažėjo iki 44 % vietinės rinkos. Per 1996 – 1997 metų laikotarpį Lietuvos gamintojų, neskaičiuojant AB „Naujasis kalcitas“, vietinėje rinkoje parduodamų negesintų kalkių dalis sumažėjo beveik 2 kartus (nuo 12,9 % vietinės rinkos iki 6,7 %), o jau nuo 1998 metų Lietuvoje liko vienintelis vietinis tiriamos prekės gamintojas – AB „Naujasis kalcitas“ (tai galėjo sąlygoti AB „Naujasis kalcitas“ užimamos vietinės panašios prekės pardavimų rinkos dalies padidėjimą tuo laikotarpiu).
1998 m. vienintelis vietinis gamintojas užėmė 40,3 % negesintų kalkių pardavimų rinkos Lietuvoje, o 1999 metais – 36,6 %.
Nors 1999 metais, palyginti su praėjusiais, AB „Naujasis kalcitas“ tiriamos prekės vienos tonos vidutinę kainą sumažino 8,52 %, vis tiek prarado 3,7 % vietinės rinkos dalies, kartu patirdama dar didesnius materialinius nuostolius.
AB „Naujasis kalcitas“ negesintų kalkių gamybos apimtys nuo 1997 metų vis mažėja: 1997 metais gamybos apimtys buvo 100 %, o 1998 metais – 89 %, 1999 metais – 78 %.
AB „Naujasis kalcitas“ gamybinių pajėgumų panaudojimas 1997 metais – 38 %, 1998 metais – 37 %, 1999 metais – 21 %. Norint dirbti rentabiliai ir išlaikyti įmonę, turėtų būti užtikrintas gamybinių pajėgumų panaudojimas 50 %.
Sumažėjus parduodamų kalkių kiekiui, įmonė ne visada dirbo nepertraukiamu režimu, o žiemos mėnesiais gamyba visai sustodavo. Nuo 1999 m. gruodžio 24 d. įmonė sustabdė negesintų kalkių gamybą. Metinio darbo laiko fondo tiriamos prekės gamyboje išnaudojimas: 1997 metais – 75 %, 1998 metais – 70 %, 1999 metais – 65 %.
4. Išvados
Per žalos tyrimo laikotarpį – 1996-1999 metus – negesintų kalkių importas iš Baltarusijos ir Rusijos nuolat augo tiek natūros, tiek vertės, tiek Lietuvoje suvartojamų panašių prekių rinkos dalies prasme, o vietinis tiriamos prekės gamintojas dėl rinkos dalies sumažėjimo bei sumažintų pardavimo kainų patyrė materialinių nuostolių. Pavyzdžiui, nors tiriamojo laikotarpio (1994 m.) baltarusiškų negesintų kalkių, importuojamų į Lietuvą, vidutinė kaina padidėjo beveik 33 %, tačiau AB „Naujasis kalcitas“, kad ir sumažinusi prekės kainą 8,52 %, prarado 3,7 % rinkos. Tuo tarpu importuojamųjų kalkių dalis Lietuvos rinkoje stiprėjo.
AB „Naujasis kalcitas“ per dempingo klestėjimo metus (1998-1999 m.), norėdama bent jau išlaikyti savo rinkos dalį, buvo priversta mažinti negesintų kalkių kainą ne tik prekės savikainos sąskaita, bet ir mažindama darbuotojų skaičių.
Importuojamos prekės apimtys ir kainos turėjo neigiamą poveikį Lietuvos gamintojo prekės pardavimo kiekiui ir kainoms: gamintojas buvo priverstas mažinti gamybą, ne iki galo išnaudoti gamybinius pajėgumus, nuolat mažėjo įmonės darbo užimtumas, o tai nepalankiai atsiliepė bendrai vietinio gamintojo ūkinei veiklai ir jo finansiniams rezultatams.
Kyla grėsmė, kad, tiriamos prekės importui visiškai įsitvirtinus vietinėje rinkoje, pakils eksporto kainos, kurios pralenks vietinio gamintojo negesintų kalkių kainas. Tuo atveju gali stipriai nukentėti tiek vietinis gamintojas, tiek vartotojai. Dėl to gali būti prarastos darbo vietos bei sumažėti įplaukos į biudžetą.
Nuo 2000 m. sausio 10 d. įvežamoms negesintoms kalkėms taikomas 15 % dydžio muitas nepakankamas apginti vietinius gamintojus nuo vis didėjančio šių prekių dempingo iš Baltarusijos Respublikos.
Kitų žalos veiksnių nenustatyta.
E. Priežastinis ryšys
Dempingo ir žalos priežastinis ryšys nustatytas pagal Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo reikalavimus.
Importuojamų negesintų kalkių prekyba dempingo kainomis prasidėjo 1998 metais ir ypač sustiprėjo 1998 metų antroje pusėje – 1999 metų pirmąjį ketvirtį. Tuo pat metu dėl žemomis kainomis įvežamų negesintų kalkių ir vietinio gamintojo siūlomų negesintų kalkių pardavimo kainų skirtumo AB „Naujasis kalcitas“ prarado dalį pirkėjų ir pardavė mažesnį tiriamos prekės kiekį, palyginus su praėjusiais metais. Norėdama išlaikyti nuolatinius stambius klientus, įmonė buvo priversta sumažinti prekės pardavimo kainą, tuo neišvengiamai patirdama materialinę žalą.
Pastovus importo dempingo kainomis į Lietuvos rinką augimas sąlygojo AB „Naujasis kalcitas“ užimamos tiriamos rinkos dalies sumažėjimą bei mažesnį prekės pardavimo kiekį vietinėje rinkoje, o tai turėjo įtakos įmonės pelno, gamybos pajėgumų panaudojimo bei metinio darbo laiko fondo išnaudojimo sumažėjimui.
1998 metais AB „Naujasis kalcitas“ iš negesintų kalkių pardavimo gavo pelną, o 1999 metais, įsivyravus tiriamos prekės importo pasiūlai žemomis kainomis, įmonė patyrė nuostolių. Importo žemomis kainomis klestėjimo ir AB „Naujasis kalcitas“ patiriamos žalos laikas sutampa, o tai rodo dempingo ir žalos priežastinį ryšį.
F. Valstybės interesai
Laikinojo muito įvedimas apsaugos vietinį gamintoją nuo tolesnio jo padėties blogėjimo Lietuvos negesintų kalkių rinkoje bei sumažins potencialią jo išnykimo grėsmę. Neįvedus laikinojo muito, pasekmės galėtų būti priešingos, apie 50 žmonių netektų darbo, o tai turėtų neigiamų socialinių-ekonominių pasekmių.
Tikėtina, jog, įvedus muitą, kuris yra mažesnis nei nustatytas preliminarus dempingo skirtumas, vietinis gamintojas turės galimybę konkuruoti Lietuvos rinkoje su panašios prekės importuotojais.
Silikatinių plytų ir blokų gamintojai nepritaria negesintų maltų kalkių importo muito įvedimui. Jų nuomone, AB „Naujasis kalcitas“ negali pagaminti jų produkcijos gamybai tinkamų negesintų kalkių, nes praktiškai AB „Naujasis kalcitas“ iš naudojamų žaliavų to padaryti neturi galimybės. Tačiau, paneigdama kaltinimus dėl tiriamos prekės kokybės neatitikimo, AB „Naujasis kalcitas“ pateikė savo gaminamos produkcijos atitikimo standartui GOST 9179 „Statybinės kalkės“ ir kitus dokumentus, patvirtinančius jos gaminių kokybę ir tinkamumą. Kitas nepritarimo argumentas – AB „Naujasis kalcitas“ kainos gerokai aukštesnės nei importuojamų kalkių kainos.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė konvencinį ir autonominį muitą silikatinių plytų importui, bei į tai, kad kalkių žaliava plytų savikainoje sudaro apie 10-15 %, negesintų kalkių importo laikinojo muito įvedimas silikatinių gaminių gamintojų produkcijos kainai esminės įtakos neturės.
Kalkių žaliavos vartotojai patenkinti žemomis importo kainomis. Tačiau jie neįvertina galimos perspektyvos, kai jų naudojamoms importuojamoms kalkėms neliktų alternatyvaus vietinės gamybos tiekimo šaltinio, o priklausymas vien nuo importo negarantuotų visuomet palankių sąlygų.
Be to, importuotojai nepraras galimybės konkuruoti su vietiniu gamintoju, nes, uždėjus muitą, bus suvienodintos galimybės konkuruoti vietinei ir importuojamai produkcijai.
Kitų oficialių atsiliepimų dėl antidempingo priemonių įvedimo iš vartotojų bei jų gynimo organizacijų negauta. Reikšmingesnio neigiamo poveikio vartotojų biudžetai dėl laikinųjų antidempingo muitų įvedimo neturėtų pajusti. Laikinojo muito įvedimas negesintų kalkių importui atitiktų valstybės interesus.
Atsižvelgus į šias aplinkybes, nėra priežasčių neuždėti laikinojo antidempingo muito.
G. Laikinosios antidempingo priemonės
Laikinasis antidempingo muitas pagal Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies reikalavimus neturi viršyti preliminariai nustatyto dempingo skirtumo.
Atsižvelgus į tai, kad deklaruojama į Lietuvos muitų teritoriją įvežamų negesintų kalkių kaina nepastovi ir nepatikima, nustatyta kiekybinė muito norma. Minimalus specifinis (kiekybinis) negesintų kalkių, pagamintų Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje, laikinasis muitas sudarytų 36 Lt/t.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo 15 ir 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis,
Konkurencijos taryba nutarė:
1. Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežamoms Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje pagamintoms negesintoms kalkėms (Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodas 252210000) taikyti 36 Lt/t laikinąjį antidempingo muitą.
2. Pagal Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatą suinteresuotos šalys gali reikalauti pateikti joms išsamią informaciją apie pagrindinius faktus bei motyvus, kurių pagrindu nustatytos laikinosios priemonės. Į šiuos reikalavimus atsakoma, jei jie gaunami raštu per 15 kalendorinių dienų po laikinųjų priemonių nustatymo.
Pagal Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo 10 straipsnio 11 dalies nuostatą suinteresuotos šalys gali kreiptis raštu būti išklausytoms, taip pat gali pateikti savo nuomonę dėl šio nutarimo taikymo per 30 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo.