LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL TAISYKLIŲ „DUJŲ SISTEMA. PAVOJINGI DARBAI SU DUJOMIS. FUNKCINIAI IR SAUGOS REIKALAVIMAI“
1999 m. birželio 7 d. Nr. 207
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 07 23 nutarimu Nr. 921 patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 67-1957) 6.2.14 p.,
1. Tvirtinu sritinį norminį dokumentą „Dujų sistema. Pavojingi darbai su dujomis. Funkciniai ir saugos reikalavimai. Taisyklės“ (pridedama).
2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos energetikos ministro 1994 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 70 patvirtintų „Dujų ūkio saugumo laikinųjų taisyklių“ 1.1.5.4 p., 1.1.5.6 p., 1.3.3 p. ir 5 skyrių „Pavojingi darbai su dujomis“.
Patvirtinta
l. e. ūkio ministro pareigas
1999 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 207
sritinis norminis dokumentas vld-snd-03:1999
TAISYKLĖS
1. Taikymo sritis
1.1. Šiomis taisyklėmis nustatomi pavojingų darbų su dujomis parengimo, jų atlikimo ir darbų saugos reikalavimai.
2. Terminai ir apibrėžimai
2.1. Šiose taisyklėse pavartoti terminai:
2.1.1. Pavojingų darbų su dujomis darbo vieta – vieta, kurioje atliekant pavojingus darbus su dujomis dirba darbuotojai, išdėstomi darbams reikalingi mechanizmai, įrengimai, medžiagos, įrankiai, būtinos saugos, pirmosios pagalbos ir pirminės gaisro gesinimo priemonės.
2.1.2. Pavojingų darbų su dujomis darbo aplinka – darbuotoją tiesiogiai supanti erdvės dalis, kurioje jį gali veikti kenksmingi ir pavojingi veiksniai, atliekant pavojingus darbus su dujomis. Darbo aplinka turi būti apsaugota, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys, nebūtų rūkoma, naudojama ugnis.
2.1.3. Darbų organizavimo vadovas – kvalifikuotas darbuotojas, įgaliotas koordinuoti pavojingų darbų su dujomis vyksmą, duodantis nurodymus darbų vadovams, kai vienu metu dirba ne viena grandis.
2.1.4. Darbų vadovas – kvalifikuotas darbuotojas, įgaliotas vadovauti pavojingiems darbams su dujomis.
2.1.6. Darbų užduotis – dokumentas, suteikiantis teisę dirbti periodiškai pasikartojančius, atliekamus panašiomis darbo sąlygomis pavojingus darbus su dujomis, kuriems neišrašoma paskyra – leidimas.
2.1.7. Pavojinga dujų koncentracija (PDK) – tai tokia degiųjų dujų koncentracija, kai dujų kiekis aplinkos ore (pagal tūrį) yra didesnis kaip 20% mažiausiosios dujų užsiliepsnojimo koncentracijos.
Pavojinga gamtinių dujų koncentracija aplinkos ore – 1%, suskystintų angliavandenilinių dujų – 0,3%.
2.1.8. Dujotiekių prapūtimas – veiksmų kompleksas, kai iš dujų vamzdyno ir įrenginių pašalinamos dujos arba oras.
2.1.9. Dujų sistema(-os) – dujų tiekimo sistemos, dujas deginančių įrenginių, buitinių dujų prietaisų, pagalbinių statinių jai funkcionuoti visuma.
2.1.10. Dujų tiekimo sistema(-os) – dujų vamzdynų ir įrenginių dujoms tiekti (transportuoti) ir skirstyti visuma, kurią sudaro slėginiai vamzdynai ir jų atjungimo įtaisai, slėgio reguliavimo ir palaikymo technologijos ir automatikos įrenginiai bei apskaitos prietaisai, priešgaisrinės saugos ir saugos nuo korozijos įrenginiai, inžineriniai tinklai bei komunikacijos, inžineriniai statiniai, kurių visuma užtikrina saugų ir patikimą dujų tiekimą (transportavimą), skirstymą ir apskaitą.
2.1.11. Kvalifikuotas darbuotojas – asmuo, atestuotas saugos darbe klausimais, išlaikęs kvalifikacijos egzaminus, įgijęs reikiamas žinias ir įgūdžius dujų sistemos kvalifikuotos tarnybos atitinkamiems įsipareigojimams vykdyti.
2.1.12. Kvalifikuota tarnyba – įmonė ar jos padalinys, įsipareigojęs atsakyti už kokybišką dujų sistemos sudedamųjų dalių montavimą, naudojimą, techninę priežiūrą, paleidimą ir derinimą, remontą ir (ar) dujų tiekimą (transportavimą) ir turinti atitinkamai veiklai Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą ar licenciją.
2.1.13. Paskyra – leidimas – dokumentas, išrašomas darbų vadovui, suteikiantis teisę dirbti pavojingus darbus su dujomis.
2.1.14. Pavojingi darbai su dujomis – darbai atliekami dujomis užterštoje aplinkoje bei darbai, kuriuos atliekant į aplinką gali prasiskverbti degiosios dujos ar deguonies kiekis darbo aplinkoje gali būti mažesnis nei 18%.
2.1.15. Mažiausioji dujų užsiliepsnojimo koncentracija – mažiausias dujų kiekis dujų – oro mišinyje, kai dujos gali užsiliepsnoti, jei jos įkaista iki nustatytos temperatūros, vadinamos užsidegimo temperatūra.
Ribinės dujų mišinio su oru, esant normalioms sąlygoms (00C, 0,01325 bar) užsiliepsnojimo koncentracijos (sprogstamumo ribos), išreikštos dujų tūrio procentais ore:
– gamtinių dujų: mažiausioji – 5, didžiausioji – 15;
– suskystintų angliavandenilinių dujų: mažiausioji – 1,5, didžiausioji – 9,5.
2.1.16. Magistralinė dujų tiekimo sistema – dujų tiekimo sistemos dalis nuo dujų verslovių iki dujų skirstymo stočių imtinai.
3. Žymenys ir sutrumpinimai
4. Bendrosios nuostatos
4.1. Pavojingi darbai su dujomis priskiriami pavojingų darbų kategorijai, juos dirbti bei jiems vadovauti gali tik kvalifikuoti darbuotojai.
Pavojingus darbus su dujomis atlikti leidžiama ne jaunesniems kaip 18 metų asmenims, pasitikrinusiems sveikatą ir turintiems reikiamą kvalifikaciją. Kvalifikaciniai reikalavimai nurodyti 6-ajame skyriuje.
4.2. Pavojingi darbai su dujomis atliekami šviesiu paros laiku, tinkamai jiems pasirengus. Jei būtina, pavojingus darbus su dujomis galima dirbti naktį, parengus papildomas saugos priemones.
4.3. Pavojingų darbų su dujomis aplinkoje neturi būti pašalinių asmenų, aplinka saugoma, kad nebūtų rūkoma, įnešta atvira liepsna.
4.4. Avarijos ir sutrikimai gali būti lokalizuojami ir likviduojami bet kuriuo paros laiku be pavojingų darbų su dujomis darbų plano ir be paskyros – leidimo, jeigu:
a) pavojingus darbus su dujomis (avarijos ir sutrikimo lokalizavimą) atlieka specializuota avarinė tarnyba;
4.5. Atliekant pavojingus darbus su dujomis pagal atitinkamų darbų instrukcijas, darbų vadovui (vyresniajam) išrašoma darbų užduotis ir jis yra atsakingas už darbų kokybę ir saugą bei reikiamos techninės dokumentacijos įforminimą.
4.6. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo atsako už pavojingų darbų su dujomis organizavimą, jų atlikimo tvarkos nustatymą pagal galiojančius teisės aktus bei šių taisyklių reikalavimus. Šios taisyklės neapriboja darbdavių teisių taikyti griežtesnius teisinius reikalavimus, garantuojančius didesnę pavojingų darbų su dujomis saugą.
5. Pavojingų darbų su dujomis klasifikacija
5.1. Pavojingi darbai su dujomis pagal jų organizavimo ir technologijos sudėtingumą, vienu metu dirbančių grandžių bei darbuotojų skaičių ir privalomos techninės darbo dokumentacijos apimtį skiriami į šešias kategorijas:
5.1.1. VI kategorija – šiai kategorijai priskiriami darbai, atliekami magistralinėse dujų tiekimo sistemose (vienu metu keliose darbo vietose ir yra tarpusavyje technologiškai susiję); darbai atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis darbų planus ir paskyras – leidimus.
5.1.2. V kategorija – šiai kategorijai priskiriami darbai, atliekami skirstomosiose dujų tiekimo sistemose, vienu metu keliose darbo vietose ir yra tarpusavyje technologiškai susiję; darbai atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis darbų planus ir paskyras – leidimus.
5.1.3. IV kategorija – šiai kategorijai priskiriami darbai, atliekami dujų sistemos vienoje darbo vietoje, kuriuos gali atlikti ne mažiau kaip du darbininkai su darbų vadovu; darbai atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis paskyras – leidimus.
5.1.4. III kategorija – šiai kategorijai priskiriami darbai, atliekami dujų sistemose vienoje darbo vietoje, kuriuos gali atlikti vienas darbininkas su darbų vadovu; darbai atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis darbų užduotis ir atitinkamų darbų instrukcijas.
5.1.5. II kategorija – šiai kategorijai priskiriami darbai, atliekami dujų sistemose vienoje darbo vietoje, kuriuos gali atlikti du darbininkai, iš kurių vienas skiriamas vyresniuoju; darbai atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis darbų užduotis ir atitinkamų darbų instrukcijas.
5.1.6. I kategorija – šiai kategorijai priskiriami darbai, atliekami dujų sistemose vienoje darbo vietoje, kuriuos gali atlikti vienas darbininkas; darbai atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis darbų užduotis ir atitinkamų darbų instrukcijas.
6. Darbuotojų kvalifikacija
6.1. Dirbti pavojingus darbus su dujomis ir vadovauti šiems darbams gali tik kvalifikuoti darbuotojai, turintys reikiamą dujų sistemos darbuotojo kvalifikaciją ir teisę dirbti pavojingus darbus su dujomis; jie privalo mokėti naudotis saugos bei pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis ir suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
6.1.1. Kiekvienas darbuotojas prieš leidžiant jam savarankiškai dirbti pavojingus darbus su dujomis turi ne mažiau kaip 10 darbo pamainų stažuotis įgudusio darbuotojo prižiūrimas. Stažuotojai pavojingų darbų su dujomis dirbti savarankiškai negali. Leidimas stažuotis bei savarankiškai dirbti turi būti įforminamas įsakymu ar kitu dokumentu.
7. Dokumentacija
7.1. Bendrieji reikalavimai
7.1.1. Pavojingų darbų su dujomis darbo dokumentacija yra:
7.1.2. Pavojingų darbų su dujomis darbų planų rengimo, paskyrų – leidimų išrašymo ir jų tvirtinimo tvarką nustato darbdavys arba jo įgaliotas asmuo.
7.1.3. Rengti pavojingų darbų su dujomis darbų planus, išrašyti paskyras – leidimus ir juos tvirtinti gali įgaliojimus ir reikiamą kvalifikaciją turintys darbuotojai.
7.1.4. Pavojingų darbų su dujomis dokumentacija saugoma įmonės administracijos patvirtintais terminais, bet ne trumpiau kaip vienerius metus.
7.2. Pavojingų darbų su dujomis darbų planas
7.2.1. Pavojingų darbų su dujomis darbų plane turi būti numatyta:
7.2.2. Prie pavojingų darbų su dujomis darbų plano pridedama:
a) dujų tiekimo sistemos dalies schema, kurioje turi būti nurodoma:
– dujotiekio vamzdynai, uždarymo, atjungimo ir prapūtimo įtaisai;
– darbo vietų išdėstymas;
– dujų vartotojai, DRP (tik V kategorijos darbams);
– aklių pastatymo (planai) schemos;
7.2.3. Pavojingų darbų su dujomis darbų planą ir kiekvienos grandies pavojingų darbų su dujomis paskyras -leidimus tvirtina darbų organizavimo vadovas.
7.2.4. Pavojingų darbų su dujomis darbų planas turi būti sudaromas ir darbdavio ar jo įgalioto asmens patvirtinamas iš anksto, kad būtų tinkamai pasirengta darbų atlikimui.
7.3. Pavojingų darbų su dujomis paskyra – leidimas
7.3.1. Išrašomos pavojingų darbų su dujomis paskyros – leidimai (toliau paskyros–leidimai) turi būti registruojami žurnale, kuriame įrašoma:
– registracijos numeris;
– objektas (darbo pavadinimas);
– darbų pradžios ir pabaigos laikas;
– pasirašo kvalifikuoti darbuotojai: išrašęs paskyrą – leidimą ir instruktavęs darbų saugos klausimais; gavęs paskyrą – leidimą ir išklausęs instruktažą; grąžinęs paskyrą – leidimą;
– paskyros – leidimo grąžinimo data.
7.3.2. Pavojingų darbų su dujomis paskyroje – leidime turi būti nurodyta:
g) darbuotojų saugos darbe instruktavimo įrašai (instruktavusiojo ir išklausiusiųjų instruktažą parašai);
7.4. Pavojingų darbų su dujomis instrukcijos
7.4.1. Pavojingų darbų su dujomis instrukcijas rengia kvalifikuotos tarnybos (dujų įmonės) specialistai, jas nustatyta tvarka tvirtina darbdavys arba jo įgaliotas technikos vadovas, arba kvalifikuotas darbuotojas, įgijęs teisę vadovauti pavojingiems darbams su dujomis.
7.4.2. Pavojingų darbų su dujomis instrukcijose turi būti detaliai aprašytas darbų eiliškumas, technologijos procesas, nurodyti reikalingi įrengimai, įrankiai ir medžiagos bei saugos reikalavimai ir priemonės (jeigu nėra atskirų darbų saugos instrukcijų).
7.5. Darbų užduotis
7.5.1. Pavojingų darbų su dujomis darbų užduotis išrašoma atliekant III, II, I kategorijų darbus pagal instrukcijas, išskyrus 5.1.6.1 p. išvardytus darbus.
7.5.2. Pavojingų darbų su dujomis darbų užduotyje nurodoma:
b) darbo pavadinimas ir pavojingų darbų su dujomis instrukcija(-os), pagal kurią(-as) užduotis atliekama;
8. Pavojingų darbų su dujomis atlikimo tvarka
8.1. Parengiamieji darbai
8.1.1. Rengiantis atlikti VI ir V kategorijų darbus, grandžių darbų vadovai, kuriems išrašytos pavojingų darbų su dujomis paskyros – leidimai, turi iš anksto pasirengti darbams, parengti objektus bei patikrinti, ar dujotiekiai ir jų įrenginiai atitinka brėžinius, schemas. Parengiamieji darbai numatomi pavojingų darbų su dujomis darbų plane.
8.1.2. Asmuo, išrašęs šiems darbams pavojingų darbų su dujomis paskyrą – leidimą, ir darbų organizavimo vadovas turi patikrinti, kaip pasiruošta darbams.
8.1.3. Apie numatomus darbus, kurie susiję su vartotojų darbo režimų pasikeitimu, vartotojai turi būti informuojami iš anksto, terminais, numatytais gamtinių dujų tiekimo (transportavimo) ir vartojimo taisyklėse ir dujų tiekimo sutartyje. Apie tokius darbus informuojamos ir atitinkamos dujų vartojimo reguliavimo ir avarinės tarnybos.
8.2. Darbų vyksmas
8.2.1. Darbai turi būti atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis darbų plane, paskyroje – leidime ar instrukcijoje numatytą tvarką, atlikus visus parengiamuosius darbus.
8.2.2. Darbuotojai instruktuojami darbo vietoje, darbo aplinka aptveriama, įėjimas ir įvažiavimas į aptvertą teritoriją bei išėjimas ir išvažiavimas iš jos galimas tik leidus darbų vadovui.
8.2.3. Transporto, gaisro gesinimo ir ryšio priemonės, specialūs įrengimai ir medžiagos turi būti išdėstytos priešvėjinėje pusėje taip, kad prireikus jos būtų greitai perdislokuotos.
8.2.4. Jei darbo vietos aplinkoje dujų gali susikaupti daugiau kaip pavojinga dujų koncentracija (PDK), tai darbuotojai turi dirbti su dujokaukėmis.
8.2.5. Suvirinimo, pjovimo darbus galima atlikti, kai darbo vietos aplinkoje dujų koncentracija yra mažesnė už PDK.
8.2.7. Nurodymus darbuotojams gali duoti tik darbų vadovas, kuriam išrašyta pavojingų darbų su dujomis paskyra – leidimas.
8.2.8. Kiti vadovai ar pareigūnai, dalyvaujantys atliekant pavojingus darbus su dujomis, gali duoti pasiūlymus tik darbų organizavimo vadovui, jei darbai atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis darbų planą, arba darbų vadovui, jei darbai atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis paskyrą – leidimą.
8.2.9. Apie pavojingų darbų su dujomis vyksmą darbų vadovas turi kasdien informuoti pavojingų darbų su dujomis paskyrą – leidimą išrašiusį asmenį. Jeigu darbai paskyroje – leidime numatytu laiku nebaigti, asmuo, išrašęs pavojingų darbų su dujomis paskyrą – leidimą, turi išsiaiškinti priežastis ir nuspręsti pratęsti paskyrą – leidimą ar išrašyti naują.
8.2.10. Darbų vadovas turi nedelsdamas sustabdyti darbus susidarius darbų vietoje pavojingoms aplinkybėms, netikėtai nepalankiai pasikeitus technologijai, organizacinėms, meteorologinėms sąlygoms arba jeigu negalima įvykdyti instrukcijoje ar pavojingų darbų su dujomis paskyroje – leidime numatytų saugos reikalavimų.
8.2.11. Esant sprogimo pavojui, reikia nedelsiant išjungti vidaus degimo ir elektros variklius, suvirinimo, pjovimo agregatus, kitus įrengimus, galinčius sukelti kibirkščiavimą, išvesti iš pavojingos aplinkos darbuotojus.
8.3. Darbo įrankiai ir pagalbinės priemonės
8.3.1. Dirbant pavojingus darbus su dujomis turi būti naudojami darbo įrankiai, pagaminti iš metalo, nesukeliančio kibirkšties, arba padengti spalvotuoju metalu. Neturint tokių įrankių, galima naudoti įprastus įrankius, jų darbo paviršius ištepus tirštu tepalu.
8.3.2. Nusileisti į šulinius, talpyklas ir iškasas, kuriose nėra lipynių, naudojamos kopėčios su įtaisais, kuriais jos pritvirtinamos prie šulinio, iškasos krašto, talpyklos landos.
8.3.5. Darbuotojai, dirbantys šuliniuose, talpyklose, cisternose, DRP, DPS, SDD, KS, AUGDKS, SDD, DPP patalpose, turi avėti avalynę be metalinių apkaustų ir vinių. Darbo rūbai neturi tapti elektros lanko, elektrostatinės iškrovos ar šiaip smūgio sukeltu kibirkšties šaltiniu.
8.4. Slėgio parametrai
8.4.1. Atliekant veikiančių dujotiekių remonto, suvirinimo, pjovimo, ardymo darbus, kai dujotiekių negalima išjungti, juose turi būti palaikomas tam tikras slėgis:
a) suvirinant ir pjaunant elektra arba dujomis veikiančius dujotiekius:
– nuo 4 mbar iki 15 mbar (40 mm v. st. -150 mm v. st.) – skirstomuosiuose dujotiekiuose;
– nuo 1 mbar iki 5 mbar (10 mm v. st. – 50 mm v. st.) – magistraliniuose dujotiekiuose;
b) keičiant dujotiekio šuliniuose esančius uždarymo įtaisus, kompensatorius, izoliuojančius flanšus, tarpiklius:
– nuo 4 mbar iki 15 mbar (40 mm v. st. – 150 mm v. st.);
c) keičiant didelio slėgio dujotiekių kondensato rinktuvų čiaupus:
– nuo 4 mbar iki 3 bar (40 mm v. st. – 3,0 kgf/cm2);
d) keičiant įvadinius čiaupus, sutepant vidaus dujotiekių čiaupus, įrengtus ne didesnio kaip 50 mm skersmens dujotiekiuose:
– nuo 4 mbar iki 30 mbar (40 mm v. st. – 300 mm v. st.);
e) šalinant dujotiekyje susidariusius ledo, naftalino ir kitus kamščius ir naudojant mechaninius įrankius arba tirpiklius:
– nuo 4 mbar iki 50 mbar (40 mm v. st. – 500 mm v. st.).
PASTABA. Šalinant dujotiekių kamščius, būtina imtis priemonių, kad kuo mažiau ištekėtų dujų. Šalinti vidaus dujotiekio kamščius neišjungus dujų neleidžiama.
8.4.2. Skirstomuosiuose dujotiekiuose sumažėjus dujų slėgiui iki 4 mbar arba padidėjus daugiau kaip 15 mbar (40 mm v. st. – 150 mm v. st.) (magistraliniuose atitinkamai iki 1 mbar arba daugiau kaip 5 bar (10 mm v. st. – 50 mm v. st.)), suvirinimo, pjovimo darbai turi būti sustabdomi.
8.4.3. Pjaunant dujomis arba suvirinant veikiančius dujotiekius, kad nekiltų didelė liepsna, dujų ištekėjimo vietos užtepamos gerai išminkytu moliu.
8.4.4. Pjauti dujomis ir suvirinti vidaus dujotiekius leidžiama tik juos išjungus ir prapūtus jų ertmę oru arba inertinėmis dujomis.
8.4.5. Dujotiekį prijungti nesumažinus dujų slėgio leidžiama naudojant specialius įtaisus, garantuojančius saugų darbą. Dujotiekių prijungimas, kai dujų slėgis didesnis kaip 15 mbar (150 mm v. st.), gali būti atliekamas pagal specialią technologiją ir instrukciją, patvirtintą šiuos darbus atliekančios įmonės technikos vadovo.
8.4.6. Keičiant lauko dujotiekių uždarymo įtaisų riebokšlius ar papildant jų įkamšą, naudojami specialūs įtaisai, neleidžiantys išsiveržti dujoms, o dujų slėgis pagal galimybę sumažinamas.
8.5. Dujotiekių ir jų įrenginių ardymas
8.5.1. Keisti uždarymo įtaisus, tarpiklius, įrenginius ar atlikti kitus darbus, kuriuos atliekant reikia atskirti neprapūstus oru dujotiekius, galima tik išjungus elektrocheminės apsaugos nuo korozijos įrenginius ir įrengus ne mažesnio kaip 25 mm2 skerspjūvio elektros jungtis tarp atskiriamų dalių.
8.5.2. Keisti vidaus dujotiekiuose įrenginius, uždarymo įtaisus, ardyti dujotiekių sriegines, flanšines jungtis galima tik sandariai uždarius uždarymo įtaisus arba įdėjus akles.
8.5.3. Aklės, įmontuotos dujotiekiuose, turi išlaikyti didžiausią dujų slėgį, jos turi turėti auseles, išsikišusias už flanšų ribų. Ant auselių turi būti įmušti žymenys, nurodantys dujų slėgį ir vamzdžio skersmenį.
8.5.4. Baigus remonto darbus, akles iš dujotiekių galima išimti tik nurodžius darbų vadovui. Aklės išimamos atlikus dujotiekių kontrolinį bandymą, apžiūrėjus dujotiekį ir jo įrenginius.
8.5.5. Demontuojant dujų sistemas, išjungti dujotiekiai prapučiami oru arba inertinėmis dujomis, o veikiantys dujotiekiai užaklinami.
DSS, DAS, KS, AUGDKS, DPS, SDD, DPP teritorijose bei DRP
8.6.1. Atliekant suvirinimo, pjovimo darbus šuliniuose, tuneliuose, talpyklose, cisternose, DSS, DAS, KS, AUGDKS, DPS, SDD, DPP teritorijoje bei DRP, dujotiekiai ir (ar) talpyklos turi būti atjungti aklėmis ir prapūsti oru arba inertinėmis dujomis.
8.6.2. Prieš darbą ir periodiškai darbo metu turi būti tikrinama dujų koncentracija, kuri neturi būti didesnė kaip PDK. Jeigu nustatoma dujų koncentracija didesnė kaip PDK, darbai nutraukiami ir atliekama darbo vietos ventiliacija.
8.6.3. Dujotiekio šuliniuose keičiant uždarymo įtaisus, kompensatorius, izoliuojančius flanšus ar tarpiklius tarp jų, turi būti nuimtas šulinio dangtis.
8.6.4. Suvirinant ar pjaunant suskystintų angliavandenilinių dujų dujotiekius, dirbant iškasose, šuliniuose, talpyklose, cisternose, darbo vieta turi būti ventiliuojama mechaniniu būdu pučiant orą. Oro užterštumas dujomis periodiškai tikrinamas blogiausiai ventiliuojamose darbo vietos erdvėse.
8.6.5. Dirbant slėginių indų, katilų ir kitų dujas deginančių įrenginių viduje (valant ir remontuojant), juos būtina aklėmis atjungti nuo dujotiekio.
8.6.6. Dirbti katilo arba kito dujas deginančio įrenginio kūrykloje leidžiama tik ją išvėdinus ir patikrinus oro užterštumą dujomis. Prieš pradedant darbą kūrykloje, įrenginį reikia išjungti iš bendro dūmtakio, o visas dureles, angas, apsauginius sprogimo vožtuvus – atidaryti.
8.6.7. Dirbantys pavojingus su dujomis darbus, kurių metu yra galimybė netikėtai ištekėti dujoms, darbuotojai privalo būti su naudojimui paruoštomis kvėpavimo takų apsaugos priemonėmis (neužsidėję kaukės), apsijuosę gelbėjimo diržais ir prisirišę virve.
8.6.8. Dujomis užterštoje aplinkoje (patalpose, šuliniuose, kolektoriuose, talpyklose, gilesnėse kaip 2 m iškasose), turi būti dirbama su visiškai izoliuojančiomis nuo aplinkos poveikio kvėpavimo takų apsaugos priemonėmis, apsijuosus gelbėjimo diržus ir prisirišus virvėmis.
8.6.8.1. Patalpų išorėje turi budėti žmogus ir stebėti dirbančius patalpoje bei neleisti arti patalpų naudoti atvirą ugnį. Patalpų durys turi būti atidarytos, patalpos nuolat vėdinamos.
8.6.8.2. Kiekvieną darbuotoją, dirbantį šulinyje, kolektoriuje, talpykloje, gilesnėje kaip 2 m iškasoje, turi stebėti ir laikyti gelbėjimo virves ne mažiau kaip du žmonės. Jie turi būti pasiruošę bet kuriuo momentu ištraukti dirbančius iš darbo vietos. Be to, jie privalo stebėti, kad dujokaukių žarnų galai būtų nukreipti prieš vėją arba būtų patalpoje, kurioje nėra dujų, ir kad į darbo aplinką neįeitų pašaliniai asmenys bei nebūtų rūkoma ar įnešta atvira ugnis.
8.6.9. Dirbant pavojingus darbus su dujomis dujotiekio šuliniuose, talpyklose, kibirkščiavimui išvengti įkritus į šulinį darbo įrankiams, pastarieji neturi būti dedami arti atidaryto šulinio. Darbo įrankiai dirbančiam šulinyje darbuotojui turi būti perduodami iš rankų į rankas arba nuleidžiami plastiko taroje virve. Draudžiama suvirinimo, pjaustymo agregatus talpinti šuliniuose, talpyklose, iškasose ir kitose ertmėse.
8.6.10. Nusileisti į šulinį, talpyklą gelbėti nukentėjusiųjų galima tik su visiškai izoliuojančia nuo aplinkos poveikio kvėpavimo takų apsaugos priemone bei gelbėjimo virve.
8.6.11. Remontuojant neišjungtą dujotiekį, tuo pačiu metu nusileisti į šulinius, tunelius, kolektorius leidžiama ne daugiau kaip dviem žmonėms.
8.7. Dujotiekių kontrolinis bandymas
8.7.1. Nauji ir suremontuoti dujotiekiai, dujų talpyklos, prieš paleidžiant dujas, turi būti išbandomi kontroliniu sandarumo bandymu.
8.7.2. Kontrolinio sandarumo bandymo slėgis, bandymo trukmė ir leidžiamasis slėgio sumažėjimas turi būti:
1) neatsižvelgiant į darbinį slėgį:
– 200 mbar (2000 mm v. st.);
– 1 valanda;
– ne daugiau kaip 1 mbar mm v. st.);
2) mažo slėgio dujotiekiai, kai įrengtas hidraulinis uždoris:
– 40 mbar (400 mm v. st.);
– 10 minučių;
– ne daugiau kaip 0,5 mbar (5 mm v. st.);
b) įmonių ir dujų reguliavimo punktų dujotiekiai ir įrenginiai, neatsižvelgiant į darbinį slėgį:
– 100 mbar (1000 mm v. st.);
– 1 valanda;
– ne daugiau kaip 6 mbar (60 mm v. st.);
c) gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų vidaus dujotiekiai:
– 50 mbar (500 mm v. st.);
– 5 minutės;
– ne daugiau kaip 2 mbar (20 mm v. st.);
8.7.3. Jeigu bandymo metu slėgis sumažėja daugiau negu nurodyta 8.7.2 p., dujų paleisti į tokį dujotiekį negalima. Slėgio sumažėjimo priežastis turi būti nustatyta ir pašalinta, o kontrolinis sandarumo bandymas pakartojamas.
8.8. Dujotiekių prapūtimas
8.8.1. Dujotiekių prapūtimas atliekamas pripildant dujotiekius dujomis arba ištuštinant juos, ruošiant remontui ar išjungimui.
8.8.2. Nauji arba suremontuoti dujotiekiai, jų įtaisai prapučiami ne didesnio kaip 50 mbar slėgio dujomis, stebint ir kontroliuojant prapūtimo procesą, dujų-oro mišinį išleidžiant į aplinką per įrengtas prapūtimo žvakes. Dujų–oro mišinys turi būti išleidžiamas į tokias vietas, iš kurių jis negali pakliūti į pastatus, užsidegti nuo ugnies, kibirkščių šaltinių.
8.8.2.1. Būtina įsitikinti, ar oras visiškai išstumtas iš vamzdyno, uždegant ištekančio dujų-oro mišinio bandinius, paimtus iš vamzdyno.
8.8.3. Rengiant dujotiekius remontui ar atjungimui, dujos iš dujotiekio gali būti išleidžiamos, reguliuojant ištekėjimą ir slėgį, į kitą mažesnio slėgio vamzdyną iki slėgių susivienodinimo, po to dujų likučiai per įrengtą žvakę turi būti išleidžiami į atmosferą ir sudeginami, kol slėgis sumažėja iki 4 mbar (40 mm v. st.).
8.8.5. Slėgiui sumažėjus iki 4 mbar (40 mm v. st.), deginimas nutraukiamas, o dujos išleidžiamos išsisklaidymui į aplinką, kol slėgis sumažėja iki nulio.
8.8.6. Galutinis dujų pašalinimas atliekamas prapučiant vamzdyną oru arba inertinėmis dujomis kontroliuojant ir valdant slėgį.
8.9. Talpyklų ir cisternų pripildymas suskystintomis dujomis ir ištuštinimas
8.9.1. Rengiant autocisternas pripildyti suskystintomis dujomis arba jas išpilti iš autocisternų į talpyklas, būtina užgesinti automobilio variklį ir autocisterną įžeminti. Atliekant šiuos darbus, 40 m spinduliu nuo autocisternos draudžiama rūkyti ir naudoti ugnį. Liekamasis dujų slėgis autocisternose ar talpyklose prieš jas pripildant turi būti ne mažesnis kaip 0,5 bar (0,5 kgf/cm2).
8.9.2. Prieš išpilant suskystintas dujas iš geležinkelio cisternų, jų ratai turi būti įtvirtinami specialia įranga, cisternos įžemintos. Įžeminti turi būti geležinkelio bėgiai ir išpylimo žarnos (nuo elektrostatinio krūvio). Dujų išpylimas gali būti atliekamas tik nuvažiavus sąstato lokomotyvui nuo DPS teritorijos mažiausiai 20 m.
8.9.3. Išpilant suskystintas dujas iš geležinkelio cisternų, 100 m spinduliu nuo geležinkelio estakados nenaudoti ugnies.
8.9.4. Ištuštintose geležinkelio cisternose liekamasis dujų slėgis turi būti ne mažesnis negu nurodyta cisterną pagaminusios gamyklos instrukcijoje.
9. Papildomi reikalavimai darbams magistraliniuose dujotiekiuose
9.1. Bendrieji reikalavimai
9.1.1. Magistralinio dujotiekio ruožas, kuriame atliekami VI kategorijos pavojingi darbai su dujomis, turi būti išjungta iš veikiančio dujotiekio uždarant artimiausias sklendes.
9.1.2. Pavojingų darbų su dujomis paskyra – leidimas išrašoma dviem egzemplioriais. Vienas paskyros – leidimo egzempliorius įteikiamas žiniai dispečerinei tarnybai, valdančiai magistralinio dujotiekio technologijos procesą.
9.1.3. Darbų vadovas apie darbų pradžią, pabaigą arba jų nutraukimą įvykus pažeidimams, taip pat darbuotojų grandies sudėties pakeitimus turi perduoti informaciją ryšių linijomis dispečerinei tarnybai. Darbų vadovas prieš pavojingų darbų su dujomis pradžią turi instruktuoti darbuotojus dėl darbų atlikimo būdo ir tvarkos atsižvelgiant į konkrečias sąlygas. Po instruktavimo instruktuotieji turi pasirašyti paskyros – leidimo darbų egzemplioriuje, esančiame pas darbų vadovą. Darbuotojams negalima dirbti pavojingų darbų su dujomis, jeigu alkoholio koncentracija jų iškvepiamame ore viršija 0,1 promilės, taip pat jei nustatyta, kad jie yra vartoję narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų ir jų randama organizmo terpėse, dar nesant girtumo ar apsvaigimo požymių.
9.1.4. Pavojingi darbai su dujomis turi būti nutraukiami šiais atvejais: darbo aplinkoje degiųjų dujų koncentracijai viršijus PDK; suvirinimo, pjovimo darbų metu dujų slėgiui dujotiekyje padidėjus daugiau kaip 5 mbar (50 mm v. st.) arba sumažėjus mažiau kaip 1mbar (10 mm v. st.); užgesus dujų, ištekančių iš vamzdžio, įpjovos, liepsnai arba kai liepsna įtraukiama į vamzdžio vidų; pažeidus guminių rutulių arba kamščių, kuriais išjungta remontuojamoji atkarpa, sandarumą; atsiradus dujų nuotėkiui ir kilus avarijos grėsmei darbo aplinkoje.
9.1.5. Perkūnijos metu draudžiama dirbti pavojingus darbus su dujomis, taip pat būti darbuotojams prie linijinių čiaupų ir 200 m spinduliu nuo prapūtimo žvakių ir nupjauto dujotiekio atvirų angų.
9.1.6. Atkasant dujotiekio ruožus su pažeista izoliacija, dujų slėgis vamzdyne sumažinamas 10% nuo didžiausiojo darbinio slėgio, buvusio vamzdyne per pastaruosius metus.
9.1.7. Atkasimo darbai organizuojami ir atliekami vadovaujantis žemės darbų vykdymo nuostatais ir magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėmis.
9.1.8. Išjungti dujotiekiai ištuštinami išleidžiant dujas per žvakes. Vamzdyne paliekamas 1 mbar–5 mbar (10 mm v. st.–50 mm v. st.) slėgis.
9.1.9. Išleidus dujas patikrinama, ar vamzdyne (slėginiame inde) nėra dujų kondensato. Jam esant, kondensatas turi būti išpumpuotas ir utilizuotas pagal atitinkamas instrukcijas.
9.1.10. Prieš pradedant pavojingus darbus su dujomis, iš pavojingų darbų su dujomis darbo aplinkos pašalinama visa technika ir darbuotojai, kurie tiesiogiai nedalyvauja darbo procese.
9.2. Darbų vyksmas
9.2.1. Požeminių magistralinių dujotiekių pavojingi su dujomis remonto darbai atliekami sumažinus dujų slėgį vamzdyne iki 1mbar–5 mbar (10 mm v. st–50 mm v. st.) trimis tarpsniais:
a) technologinių kiaurymių (dujų kondensatui pašalinti ir laikiniems išjungimo įtaisams sumontuoti) išpjovimas;
9.2.2. Jeigu pažeistame dujotiekyje nebėra dujų, prieš kiaurymių pjovimą jis turi būti prapučiamas dujomis ne didesniu kai 1bar (1 kgf/cm2) slėgiu. Prapūtimas turi būti atliekamas iš abiejų pusių, po prapūtimo deguonies dujose gali būti ne daugiau kaip 2% (pagal tūrį).
9.2.3. Remontuojamos vietos papildomam atjungimui naudojami guminiai pripučiami rutuliai, kurie įleidžiami į vamzdį per išpjautas technologines kiaurymes ir pripučiami 40 mbar–50 mbar (400 mm v. st–500 mm v. st.) slėgio oru. Rutuliai turi sandariai priglusti prie vamzdžio vidinio paviršiaus.
9.2.4. Guminiai rutuliai įstatomi dujotiekyje ne arčiau kaip 8–10 m atstumu į abi puses nuo pjovimo, suvirinimo darbų vietos, tarp technologinių kiaurymių.
9.2.5. Suvirinimo darbai turi būti atliekami pagal galiojančias suvirinimo darbų specifikacijas ir instrukcijas.
9.2.6. Suvirintos sandūros turi būti patikrintos neardančiais fizinės kontrolės metodais. Sandūros, kurias patikrinus nustatomi neleidžiami defektai, turi būti išpjautos. Į jų vietą įvirinamas vamzdžio intarpas, kurio ilgis turi būti ne mažesnis už dujotiekio skersmenį.
9.2.7. Suvirinimo, pjovimo darbai dujų skirstymo, apskaitos ir kompresorinių stočių teritorijose, nestabdant šių objektų darbo, gali būti atliekami įvykdžius šiuos reikalavimus:
a) periodiškai tikrinamas darbo aplinkos užterštumas dujomis (taip pat ir dujų nuotėkio galimybė iš dujų įrenginių, jungčių, išmetimo vožtuvų, žvakių ir kt. galimų vietų);
9.2.8. Suvirinimo, pjovimo darbai sprogimui pavojingose patalpose gali būti atliekami tik išimtiniais atvejais, įvykdžius šiuos reikalavimus:
a) atjungus įeinančius ir išeinančius dujų (dujų kondensato) vamzdynus atjungimo įtaisais, esančiais už patalpos ribų;
b) ne mažiau kaip 10 minučių prieš darbų pradžią įjungus avarinę mechaninę ventiliaciją ir vėdinant visą darbo laiką;
9.3. Baigiamieji darbai
9.3.1. Baigus vamzdynų, indų ir aparatų vidinių ertmių remonto darbus, jos turi būti išvalytos nuo pašalinių daiktų, nešvarumų, tepalo likučių ir pan.
9.3.5. Baigus pavojingus darbus su dujomis, izoliavus ir užpylus suremontuotą požeminį vamzdyną gruntu, išjungtas dujotiekio (technologijos linijos) ruožas prapučiamas dujomis ne didesniu kaip 1 bar (1 kgf/cm2) slėgiu. Po prapūtimo deguonies kiekis dujose turi būti ne didesnis kaip 2% (tūrio).
9.3.6. Prieš pripildant dujų technologijos įrenginius būtina įsitikinti, jog darbo aplinkoje nėra žmonių.
9.3.7. Pripildžius dujų suremontuotus technologijos įrenginius ir slėgiui pasiekus 50% darbinio slėgio, prietaisais patikrinamas įrenginių, vamzdynų, jungčių, suvirinimo siūlių sandarumas. Jei nuotėkio nėra, slėgis padidinamas iki darbinio, išbuvus įrenginiams su darbiniu slėgiu ne mažiau kaip 2 valandas, prietaisais pakartotinai patikrinamas jų sandarumas.
9.3.8. Jeigu dėl kokių nors (vietinių) sąlygų iš darbo (bandymo) aplinkos negalima pašalinti žmonių (materialinių vertybių), tai suremontuoti technologijos įrenginiai turi būti išbandyti hidrauliškai slėgiu, 1,25 karto didesniu už darbinį slėgį. Bandymo metu ir po jo neturi būti skysčio nuotėkio ar technologijos įrenginių deformacijų.
9.3.9. Jei vamzdynų (technologijos įrenginių) bandymo metu didinant slėgį pastebimas dujų (skysčio) nuotėkis, tai jis turi būti pašalinamas slėgį sumažinus iki 1 mbar–5 mbar (10 mm v. st.–50 mm v. st.).
9.3.10. Technologijos įrenginiams ir slėginiams indams po jų remonto naudojant suvirinimą turi būti atliktas neeilinis techninis patikrinimas.
9.3.11. Suremontuotas dujotiekio ruožas, jį prapūtus ir pripildžius dujų, išbandomas esamu dujotiekyje dujų slėgiu 2 valandas dirbant dujotiekiui.
9.3.12. Suremontuotam dujotiekio ruožui, technologijos įrenginiui surašomas atliktų darbų priėmimo aktas, kuriame nurodoma panaudotų vamzdžių plieno markė ir sortimentas, suvirinimo ir izoliacijos kokybė, bandymo rezultatai, atlikę darbus suvirintojai ir asmuo, leidęs dirbti suremontuotam ir išbandytam dujotiekiui, technologijos įrenginiui. Šis aktas ir darbų vykdymo dokumentai saugomi kartu su objekto technine dokumentacija
10. Asmeninės apsauginės priemonės
10.1. Bendrieji reikalavimai
10.1.1. Atliekant pavojingus darbus su dujomis naudojamos asmeninės apsauginės priemonės:
– visiškai apsaugančios kvėpavimo takus nuo aplinkos poveikio žarninės dujokaukės arba izoliuojantys suslėgto oro ar deguonies kvėpavimo aparatai;
– gelbėjimo diržai ir virvės.
10.1.2. Kvėpavimo takų apsaugos priemonių kaukės kiekvienam darbuotojui parenkamos individualiai pagal veido matavimus.
10.1.3. Asmeninės apsauginės priemonės turi būti patikrintos, tvarkingos ir išbandytos. Techninės priežiūros, naudojimo ir bandymų tvarka, periodiškumas bei būdai nurodyti B priede.
10.2. Kvėpavimo takų apsauga
10.2.1. Kvėpavimo takų apsaugai gali būti naudojama žarninės dujokaukės ir izoliuojantys deguonies ar suslėgto oro aparatai.
10.2.2. Dujokaukių žarnos be priverstinio oro pūtimo gali būti ne ilgesnės kaip 15 m, naudojant ilgesnes žarnas, oras kvėpavimui, 50 l/min vienam žmogui, turi būti tiekiamas ventiliatoriumi ne didesniu kaip 15 mbar (150 mm v. st.) slėgiu.
10.2.3. Kaukės turi būti nepažeistos, sandarios ir švarios, žarnos sandarios, neperlenktos ir nesuspaustos, rekomenduojama, kad žarnos gale būtų kietųjų dalelių filtras.
10.3. Gelbėjimo diržai ir virvės
10.3.1. Diržai turi turėti juostas per pečius (petnešas), o jų susikirtimo vietoje, ties mentėmis, turi būti žiedas virvei pririšti. Diržus be petnešų naudoti draudžiama.
A.1. VI kategorija – darbai magistralinėse dujų tiekimo sistemose
(atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis darbų planus ir paskyras – leidimus)
A.1.1. Naujų požeminių dujotiekių, DSS, DAS, KS ir AUGDKS prijungimas prie veikiančių.
A.1.2. Dujų paleidimas į naujus ir suremontuotus dujotiekius, DSS, DAS, KS ir AUGDKS ir jų įrenginių derinimas.
A.1.3. Veikiančių dujotiekių, technologijos įrenginių prapūtimas, stiprumo ir sandarumo bandymai dujomis.
A.1.4. Dujotiekių, DSS, DAS, KS ir AUGDKS technologijos įrenginių remontas atliekant jų pjovimo ir virinimo darbus.
A.1.5. Dujotiekių valymo stūmoklių paleidimas ir išėmimas.
A.1.6. Veikiančių dujotiekių uždaromųjų įtaisų keitimas.
A.2. V kategorija – darbai skirstomosiose dujų tiekimo sistemose
(atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis darbų planus ir paskyras – leidimus)
A.2.1. Vidutinio ir didelio slėgių naujų dujotiekių prijungimas prie veikiančių dujų tiekimo sistemų; dujų paleidimas į šiuos dujotiekius.
A.2.2. Dujų paleidimas į miestų, gyvenviečių ir įmonių dujų tiekimo sistemas.
A.2.3. Dujas deginančių įrenginių ir automatikos sistemų pirminis paleidimas ir derinimas.
A.2.4. Dujų pilstymo stočių, dujų degalinių (balionų pildymo punktų) talpyklų pripildymas suskystintomis dujomis pirmą kartą ir po techninio patikrinimo.
A.2.5. Slėgio mažinimas arba didinimas vidutinio ir didelio slėgio dujotiekiuose.
A.2.6. Vidutinio ir didelio slėgio dujų tiekimo sistemų vamzdynų remontas naudojant suvirinimą, pjovimą, uždarymo įtaisų ir kitų įrenginių keitimas.
A.2.7. Suvirinimo, pjovimo darbai dujų pilstymo stočių, dujų degalinių teritorijose, dujų reguliavimo punktuose.
A.2.8. Veikiančių dujotiekių prapūtimas, stiprumo ir sandarumo bandymai.
A.3. IV kategorija – darbai dujų sistemose
(atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis paskyras – leidimus)
A.3.1. Mažo slėgio dujotiekių prijungimas prie veikiančių dujų tiekimo sistemų naudojant suvirinimą, dujų paleidimas į šiuos dujotiekius.
A.3.2. Dujų įrenginių pakartotiniai paleidimo ir derinimo darbai.
A.3.3. Dujų paleidimas į gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų dujotiekius, prie kurių prijungti buitiniai dujų prietaisai.
A.3.4. Slėginių indų parengimas techniniam patikrinimui.
A.3.5. Suskystintų dujų talpyklų bei cisternų pripildymas pirmą kartą ir po techninio patikrinimo.
A.3.6. Mažo slėgio dujotiekių remontas, naudojant suvirinimą, flanšinių ar (ir) srieginių jungčių ardymas, uždarymo įtaisų ir kitų dujų įrenginių keitimas, remontas bei dujų nuotėkio šalinimas.
A.3.7. Darbai gilesnėse kaip 2,0 m iškasose, požeminių dujotiekių šuliniuose, talpyklose, cisternose, katilų ar kitų dujas deginančių įrenginių kūryklose.
A.3.8. DSS, DAS, KS, DRP, DPS ir SDD, grupinių suskystintų dujų įrenginių, dujų sistemų uždarymo įtaisų keitimas, taisymas bei dujų nuotėkio šalinimas, išskyrus darbus, nurodytus A.4.2.
A.3.9. Dujų tiekimo išjungimas ir paleidimas į įmonės dujų tinklus, įdedant arba išimant akles.
A.3.10. Dujotiekiuose susidariusių kamščių šalinimas.
A.3.11. Suskystintų dujų išpylimas iš geležinkelio cisternų į DPS talpyklas nakties metu.
A.4. III kategorija – darbai dujų sistemose
(atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis užduotis ir instrukcijas; vadovas ir 1 darbininkas)
A.4.1. DSS perjungimas darbui apvedamąja linija.
A.4.2. DSS, DAS, KS, AUGDKS ir DRP dujų įrenginių, dujas deginančių įrenginių, esančių įmonėse, ir automatikos sistemų metinis techninis patikrinimas, dujų nuotėkio šalinimas.
A.4.3. Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų dujų tiekimo sistemų techninis patikrinimas.
A.4.4. Suskystintų dujų grupinių įrenginių metinis techninis patikrinimas.
A.4.5. Suskystintų dujų išpylimas iš geležinkelio cisternų į DPS cisternas ir talpyklas.*
A.4.6. Dujų balionų pripildymas, parengimas techniniam patikrinimui (ištuštinimas ir pragarinimas) ir jų remontas dujų pilstymo stotyse.
A.4.7. Buitinių dujų prietaisų, dujų skaitiklių montavimas, vidaus dujotiekių permontavimas naudojant suvirinimą, pjovimą, kai išjungiamas (prijungiamas) ne daugiau kaip vienas stovas.
A.4.8. DSS, DAS, KS, AUGDKS gedimų taisymas bei dujų nuotėkio šalinimas.
A.4.9. Darbai, susiję su odoranto išpylimu.
A.5. II kategorija – darbai dujų sistemose
(atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis užduotis ir instrukcijas; 2 darbininkai)
A.5.1. Požeminių dujotiekių kondensato rinktuvų patikrinimas, kondensato šalinimas ir jo utilizavimas.
A.5.2. Susirinkusių nuosėdų iš suskystintų dujų talpyklų šalinimas ir jų utilizavimas.
A.5.3. Autocisternų pripildymas suskystintomis dujomis ir suskystintų dujų išpylimas iš autocisternų į talpyklas.
A.5.4. DRP darbo režimo reguliavimas per apvedamąją liniją.
A.5.5. Aklių įdėjimas, išėmimas atjungiant arba prijungiant atskirus dujas deginančius įrenginius.
A.5.6. DPS, SDD, DPP, DRP, AUGDKS, suskystintų dujų grupinių įrenginių slėgio ir kiekio matavimo priemonių apžiūra ir jų darbo parametrų reguliavimas.
A.5.7. Dujotiekių apėjimas (apvažiavimas) kelių, gatvių važiuojamosiose dalyse.
A.5.8. Požeminių dujotiekių šulinių apžiūra.
A.6. I kategorija – darbai dujų sistemose
(atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis užduotis ir instrukcijas; 1 darbininkas)
A.6.1. DSS įrenginių techninė priežiūra, valdymas ir dujų nuotėkio per riebokšlius ir sriegines jungtis šalinimas operatoriaus darbo pamainos metu.
A.6.2. Dujų paleidimas į pavienius buitinius dujų prietaisus.
A.6.3. Individualių dujų balionų įrenginių montavimas ir dujų paleidimas.
A.6.4. Buitinių dujų prietaisų ir dujų skaitiklių įrengimas, nenaudojant suvirinimo (jei jie įrengiami už uždarymo įtaiso), jų techninis patikrinimas, taisymas bei keitimas.
A.6.5. Budėjimas DSS, DRP, kai atliekami VI, V, IV kategorijų darbai.
A.6.6. Balionų pripildymas SDD.
A.6.7. Suskystintų dujų balionų keitimas.
A.6.8. Dujotiekių apėjimas.
______________
B priedas (privalomasis)
B.1. Priežiūra. Bendrieji reikalavimai
B.1.1. Asmenys, naudojantys asmenines apsaugines priemones, prieš pradėdami dirbti pavojingus darbus su dujomis, privalo apžiūrėti gelbėjimo virves, diržus ir plunksnakablius, patikrinti visiškai izoliuojančių kvėpavimo takus nuo aplinkos poveikio priemonių sandarumą.
B.1.2. Ne rečiau kaip vieną kartą per 10 dienų bei po kiekvieno panaudojimo, kai buvo dirbama lyjant ar sningant, virves turi apžiūrėti darbų vadovas.
B.2. Naudojimas
B.2.1. Asmeninių apsauginių priemonių naudoti negalima, kai:
B.3. Bandymai
B.3.1. Gelbėjimo virvės ir diržai bei plunksnakablis bandomi vieną kartą per 6 mėnesius.
b.3.1.1. Izoliuojantys deguonies ar suslėgto oro kvėpavimo aparatai tikrinami pagal juos pagaminusios gamyklos rekomendacijas.
B.3.2. Dėvint asmeninio naudojimo žarninę dujokaukę ir užspaudus dujokaukės kvėpavimo žarnos atvirą galą, bandoma įkvėpti orą; jeigu įkvėpti neįmanoma tai konstatuojama, kad dujokaukės kaukė, žarna ir įkvėpimo vožtuvas yra sandarūs. Tokią dujokaukę galima naudoti.
B.3.3. Gelbėjimo diržas su žiedais išbandomas prikabinus prie abiem sagtimis užsegto diržo žiedo 200 kg svorį ir palaikius 5 min. Nuėmus svorį, dirže neturi būti pažeidimo žymių.
B.3.4. Diržo plunksnakablis išbandomas 200 kg svoriu. Plunksnakablis su atidaryta spyna laikomas apkrautas 5 min. Nuėmus svorį, plunksnakablio forma neturi būti pasikeitusi. Išlaisvinta plunsnakablio spyna turi laisvai grįžti į savo vietą.
B.3.5. Gelbėjimo virvės išbandomos užkabinus 200 kg svorį ir palaikius 15 min. Virvės ilgis išmatuojamas prieš pradedant bandymą ir baigus jį. Po bandymo virvė neturi būti pailgėjusi daugiau kaip 5% – lininėms ir 10% – sintetinėms virvėms, taip pat virvė ir atskiros jos gijos neturi būti įtrūkę.
Virvės pailgėjimo matavimas atliekamas po 20 minučių nuo apkrovos nuėmimo.
B.3.6. Bandymo rezultatai turi būti įforminami aktu ir užregistruojami bandymų registracijos žurnale.
B.3.7. Prie išbandytų virvių ir diržų turi būti patikimai pritvirtinti inventoriniai ženklai, ant kurių iškalami žymenys: inventoriaus numeris ir bandymo data.
B.3.8. Darbdavys privalo paskirti asmenis, atsakingus už asmeninių apsauginių priemonių bandymus.
______________