LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCINIO TEISMO

SPRENDIMAS

DĖL PAREIŠKĖJO – lietuvos respublikos Seimo narių grupės PRAŠYMO IŠTIRTI, AR lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas NEPRIEŠTARauja LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2011 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Bieliūno, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Ramutės Ruškytės, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Sigutei Brusovienei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą (Nr. 1B-36/2011) ištirti, ar Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti Elektros energetikos įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai, būtent „ar:

1. Įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje nustatytas reguliavimas, jog viešuosius interesus atitinkančios paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje, tuo pačiu įstatymu nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje bei viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąvokų, – neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai;

2. Įstatyme galimai esanti teisės spraga, įstatymu nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje, tuo pačiu metu nustatant, jog viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo sąnaudas rinkos dalyviai įtraukia į veiklos sąnaudas; šių paslaugų kaina įtraukiama į elektros energijos kainą, mokamą vartotojo, – neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsniui, Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims;

3. Įstatyme galimai esanti teisės spraga, įstatymu nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus atitinkančios paslaugos sąvokos, tuo pačiu metu nustatant, jog viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo sąnaudas rinkos dalyviai įtraukia į veiklos sąnaudas; šių paslaugų kaina įtraukiama į elektros energijos kainą, mokamą vartotojo, – neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsniui, Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims;

4. Įstatyme galimai esanti teisės spraga, įstatymu nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje, tuo pačiu metu nustatant papildomus turtinius ir neturtinius įpareigojimus (susijusius su viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje) elektros energetikos sektoriaus subjektams (asmenims vykdantiems licencijuojamą elektros energijos rinkos operatoriaus; elektros energijos perdavimo; elektros energijos skirstymo; elektros energijos visuomeninio tiekimo ir elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą), – neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsniui, Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims;

5. Įstatyme galimai esanti teisės spraga, įstatymu nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus atitinkančios paslaugos sąvokos, tuo pačiu metu nustatant papildomus turtinius ir neturtinius įpareigojimus (susijusius su viešuosius interesus atitinkančiomis paslaugomis) elektros energetikos sektoriaus subjektams (asmenims vykdantiems licencijuojamą elektros energijos rinkos operatoriaus; elektros energijos perdavimo; elektros energijos skirstymo; elektros energijos visuomeninio tiekimo ir elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą), – neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsniui, Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims“.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė inter alia prašo ištirti, ar Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje „nustatytas reguliavimas, jog viešuosius interesus atitinkančios paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje, tuo pačiu įstatymu nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje bei viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąvokų, – neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai“.

2. Iš pareiškėjo prašymo argumentų matyti, kad jis prašo ištirti, ar Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 41 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje, šiame įstatyme nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai.

Iš pareiškėjo prašyme cituojamos Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 41 dalies ir prie prašymo pridėtų „Valstybės žinių“ nuorašų matyti, kad yra (tam tikra apimtimi) ginčijama Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 41 dalis, kuri išdėstyta 2009 m. gruodžio 22 d. redakcija ir kurioje nustatyta: „Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – elektros energetikos įmonių teikiamos paslaugos, kurių sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje.“

3. Pareiškėjo prašymas ištirti, ar Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 41 dalis (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija) neprieštarauja (pareiškėjo nurodyta apimtimi) Konstitucijai, yra grindžiamas inter alia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad konstitucinės vertybės, kuriomis grindžiamas šalies ūkis, yra glaudžiai susijusios su kitomis konstitucinėmis vertybėmis, inter alia konstituciniu teisinės valstybės principu (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 4 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai), kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra susijęs su konstituciniu valdžių padalijimo principu, inter alia įtvirtintu Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, todėl Seimas neturi teisės pavesti Vyriausybei ar kuriai nors kitai institucijai įgyvendinti jo konstitucinę kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).

4. Konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ta apimtimi, kuria prašoma ištirti, ar Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 41 dalis (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje, šiame įstatyme nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, yra grindžiamas teisiniais motyvais, todėl prašymas šia apimtimi priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.

1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar Elektros energetikos įstatyme inter alia „galimai esanti teisės spraga, įstatymu nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje, tuo pačiu metu nustatant, jog viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo sąnaudas rinkos dalyviai įtraukia į veiklos sąnaudas; šių paslaugų kaina įtraukiama į elektros energijos kainą, mokamą vartotojo, – neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsniui, Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims“.

2. Pareiškėjo teigimu, aiškūs ir neprieštaringi kriterijai, apibrėžiantys viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje, nėra nustatyti ir kituose su elektros energetika susijusius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose – Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Pareiškėjo nuomone, tai turėtų būti nustatyta būtent Elektros energetikos įstatyme, dėl to jis mano, kad šiame įstatyme gali būti legislatyvinė omisija, t. y. tokia teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija.

Pažymėtina, jog pareiškėjas savo prašyme nurodo, kad Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje yra apibrėžta viešųjų interesų elektros energetikos sektoriuje sąvoka, ir ją pacituoja: „Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – veikla ar neveikimas elektros energetikos sektoriuje, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su visuomenės saugumu ir aplinkos apsauga, taip pat elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius kombinuotojo elektros energijos bei šilumos gamybos ciklo elektrinėse“ (2 straipsnio 40 dalis (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija). Pasak pareiškėjo, kituose Elektros energetikos įstatymo straipsniuose viešųjų interesų elektros energetikos sektoriuje sąvoka nėra plačiau atskleista.

Taigi iš pareiškėjo prašymo visumos matyti, jog pareiškėjas, viena vertus, teigia, kad Elektros energetikos įstatyme yra Konstitucijos draudžiama teisės spraga, – būtent tai tirti pareiškėjas prašo Konstitucinio Teismo, – kita vertus, pats pareiškėjas nurodo, kad tam tikra apimtimi santykiai yra sureguliuoti Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija), tik jų sureguliavimas, pareiškėjo manymu, nėra pakankamas – nenustatyti aiškūs ir neprieštaringi kriterijai, apibrėžiantys viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje.

3. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimai, 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 22 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai).

4. Minėta, kad pareiškėjo cituojamoje Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija) yra atitinkami kriterijai, kuriais apibūdinama viešųjų interesų elektros energetikos sektoriuje sąvoka, tik šie kriterijai, pareiškėjo manymu, nėra aiškūs ir neprieštaringi. Vadinasi, priešingai nei teigia pareiškėjas, santykiai, kurie, pasak pareiškėjo, nėra sureguliuoti Elektros energetikos įstatyme ir kurių nesureguliavimas, pasak pareiškėjo, yra Konstitucijos draudžiama teisės spraga, – būtent tai tirti pareiškėjas prašo Konstitucinio Teismo, – tam tikra apimtimi yra sureguliuoti minėtoje Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija).

5. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas teisinis reguliavimas tam tikra apimtimi yra nustatytas Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija), konstatuotina, kad Elektros energetikos įstatyme nėra pareiškėjo preziumuojamos legislatyvinės omisijos, kuri visuomet, kaip minėta, reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose. Taigi pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko.

6. Tai, kad pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, jog prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 6 d., 2003 m. gegužės 13 d. sprendimai, 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2007 m. gruodžio 20 d., 2008 m. kovo 20 d. nutarimai, 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas).

7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Elektros energetikos įstatyme „galimai esanti teisės spraga, įstatymu nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje, tuo pačiu metu nustatant, jog viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo sąnaudas rinkos dalyviai įtraukia į veiklos sąnaudas; šių paslaugų kaina įtraukiama į elektros energijos kainą, mokamą vartotojo, – neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsniui, Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims“.

9. Minėta, kad pareiškėjas prašo ištirti inter alia tai, ar Elektros energetikos įstatyme „galimai esanti teisės spraga, įstatymu nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje, tuo pačiu metu nustatant papildomus turtinius ir neturtinius įpareigojimus (susijusius su viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje) elektros energetikos sektoriaus subjektams (asmenims vykdantiems licencijuojamą elektros energijos rinkos operatoriaus; elektros energijos perdavimo; elektros energijos skirstymo; elektros energijos visuomeninio tiekimo ir elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą), – neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsniui, Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims“.

10. Pareiškėjo teigimu, Elektros energetikos įstatyme nenustatytas teisinis reguliavimas tam tikra apimtimi yra nustatytas Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija): „Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – veikla ar neveikimas elektros energetikos sektoriuje, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su visuomenės saugumu ir aplinkos apsauga, taip pat elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius kombinuotojo elektros energijos bei šilumos gamybos ciklo elektrinėse.“

Vadinasi, priešingai nei teigia pareiškėjas, santykiai, kurie, pasak pareiškėjo, nėra sureguliuoti Elektros energetikos įstatyme ir kurių nesureguliavimas, pasak pareiškėjo, yra Konstitucijos draudžiama teisės spraga, – būtent tai tirti pareiškėjas prašo Konstitucinio Teismo, – tam tikra apimtimi yra sureguliuoti minėtoje Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija).

11. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas teisinis reguliavimas tam tikra apimtimi yra nustatytas Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija), konstatuotina, kad Elektros energetikos įstatyme nėra pareiškėjo preziumuojamos legislatyvinės omisijos, kuri visuomet, kaip minėta, reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose. Taigi pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko.

12. Tai, kad pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, jog prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti nagrinėti ir pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Elektros energetikos įstatyme „galimai esanti teisės spraga, įstatymu nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje, tuo pačiu metu nustatant papildomus turtinius ir neturtinius įpareigojimus (susijusius su viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje) elektros energetikos sektoriaus subjektams (asmenims vykdantiems licencijuojamą elektros energijos rinkos operatoriaus; elektros energijos perdavimo; elektros energijos skirstymo; elektros energijos visuomeninio tiekimo ir elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą), – neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsniui, Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims“.

III

1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar Elektros energetikos įstatyme inter alia „galimai esanti teisės spraga, įstatymu nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus atitinkančios paslaugos sąvokos, tuo pačiu metu nustatant, jog viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo sąnaudas rinkos dalyviai įtraukia į veiklos sąnaudas; šių paslaugų kaina įtraukiama į elektros energijos kainą, mokamą vartotojo“, – neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsniui, Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims“.

2. Pareiškėjo teigimu, aiškūs ir neprieštaringi kriterijai, apibrėžiantys viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąvoką, nėra nustatyti ir kituose su elektros energetika susijusius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose – Energetikos įstatyme, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Pareiškėjo nuomone, tai turėtų būti nustatyta būtent Elektros energetikos įstatyme, dėl to jis mano, kad šiame įstatyme gali būti legislatyvinė omisija, t. y. tokia teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija.

Pažymėtina, jog pareiškėjas savo prašyme nurodo, kad Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje yra apibrėžta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąvoka, ir ją pacituoja: „Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – elektros energetikos įmonių teikiamos paslaugos, kurių sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje“ (2 straipsnio 41 dalis (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija). Pasak pareiškėjo, kituose Elektros energetikos įstatymo straipsniuose viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąvoka nėra plačiau atskleista.

Taigi iš pareiškėjo prašymo visumos matyti, jog pareiškėjas, viena vertus, teigia, kad Elektros energetikos įstatyme yra Konstitucijos draudžiama teisės spraga, – būtent tai tirti pareiškėjas prašo Konstitucinio Teismo, – kita vertus, pats pareiškėjas nurodo, kad tam tikra apimtimi santykiai yra sureguliuoti Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija), tik jų sureguliavimas, pareiškėjo manymu, nėra pakankamas – nenustatyti aiškūs ir neprieštaringi kriterijai, apibrėžiantys viešuosius interesus atitinkančias paslaugas.

4. Minėta, kad pareiškėjo cituojamoje Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija) yra apibrėžta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąvoka, tačiau, pareiškėjo nuomone, nėra nustatyti aiškūs ir neprieštaringi šią sąvoką apibrėžiantys kriterijai. Vadinasi, priešingai nei teigia pareiškėjas, santykiai, kurie, pasak pareiškėjo, nėra sureguliuoti Elektros energetikos įstatyme ir kurių nesureguliavimas, pasak pareiškėjo, yra Konstitucijos draudžiama teisės spraga, – būtent tai tirti pareiškėjas prašo Konstitucinio Teismo, – tam tikra apimtimi yra iš tikrųjų sureguliuoti minėtoje Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija).

5. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas teisinis reguliavimas tam tikra apimtimi yra nustatytas Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija), konstatuotina, kad Elektros energetikos įstatyme nėra pareiškėjo preziumuojamos legislatyvinės omisijos, kuri visuomet, kaip minėta, reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose. Taigi pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko.

8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Elektros energetikos įstatyme „galimai esanti teisės spraga, įstatymu nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus atitinkančios paslaugos sąvokos, tuo pačiu metu nustatant, jog viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo sąnaudas rinkos dalyviai įtraukia į veiklos sąnaudas; šių paslaugų kaina įtraukiama į elektros energijos kainą, mokamą vartotojo, – neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsniui, Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims“.

9. Minėta, kad pareiškėjas prašo ištirti inter alia tai, ar Elektros energetikos įstatyme „galimai esanti teisės spraga, įstatymu nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus atitinkančios paslaugos sąvokos, tuo pačiu metu nustatant papildomus turtinius ir neturtinius įpareigojimus (susijusius su viešuosius interesus atitinkančiomis paslaugomis) elektros energetikos sektoriaus subjektams (asmenims vykdantiems licencijuojamą elektros energijos rinkos operatoriaus; elektros energijos perdavimo; elektros energijos skirstymo; elektros energijos visuomeninio tiekimo ir elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą), – neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsniui, Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims“.

10. Pareiškėjo teigimu, Elektros energetikos įstatyme nenustatytas teisinis reguliavimas tam tikra apimtimi yra nustatytas Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija): „Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – elektros energetikos įmonių teikiamos paslaugos, kurių sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje.“

Vadinasi, priešingai nei teigia pareiškėjas, santykiai, kurie, pasak pareiškėjo, nėra sureguliuoti Elektros energetikos įstatyme ir kurių nesureguliavimas, pasak pareiškėjo, yra Konstitucijos draudžiama teisės spraga, – būtent tai tirti pareiškėjas prašo Konstitucinio Teismo, – tam tikra apimtimi yra iš tikrųjų sureguliuoti minėtoje Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija).

11. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas teisinis reguliavimas tam tikra apimtimi yra nustatytas Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija), konstatuotina, kad Elektros energetikos įstatyme nėra pareiškėjo preziumuojamos legislatyvinės omisijos, kuri visuomet, kaip minėta, reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose. Taigi pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko.

13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti nagrinėti ir pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Elektros energetikos įstatyme „galimai esanti teisės spraga, įstatymu nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus atitinkančios paslaugos sąvokos, tuo pačiu metu nustatant papildomus turtinius ir neturtinius įpareigojimus (susijusius su viešuosius interesus atitinkančiomis paslaugomis) elektros energetikos sektoriaus subjektams (asmenims vykdantiems licencijuojamą elektros energijos rinkos operatoriaus; elektros energijos perdavimo; elektros energijos skirstymo; elektros energijos visuomeninio tiekimo ir elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą), – neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsniui, Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti nagrinėti pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 41 dalis (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje, šiame įstatyme nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai.

2. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar:

– Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme „galimai esanti spraga, įstatymu nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje, tuo pačiu metu nustatant, jog viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo sąnaudas rinkos dalyviai įtraukia į veiklos sąnaudas; šių paslaugų kaina įtraukiama į elektros energijos kainą, mokamą vartotojo, – neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsniui, Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims“;

– Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme „galimai esanti spraga, įstatymu nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje, tuo pačiu metu nustatant papildomus turtinius ir neturtinius įpareigojimus (susijusius su viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje) elektros energetikos sektoriaus subjektams (asmenims vykdantiems licencijuojamą elektros energijos rinkos operatoriaus; elektros energijos perdavimo; elektros energijos skirstymo; elektros energijos visuomeninio tiekimo ir elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą), – neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsniui, Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims“;

– Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme „galimai esanti spraga, įstatymu nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus atitinkančios paslaugos sąvokos, tuo pačiu metu nustatant, jog viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo sąnaudas rinkos dalyviai įtraukia į veiklos sąnaudas; šių paslaugų kaina įtraukiama į elektros energijos kainą, mokamą vartotojo, – neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsniui, Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims“;

– Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme „galimai esanti spraga, įstatymu nenustačius aiškių ir neprieštaringų kriterijų, apibrėžiančių viešuosius interesus atitinkančios paslaugos sąvokos, tuo pačiu metu nustatant papildomus turtinius ir neturtinius įpareigojimus (susijusius su viešuosius interesus atitinkančiomis paslaugomis) elektros energetikos sektoriaus subjektams (asmenims vykdantiems licencijuojamą elektros energijos rinkos operatoriaus; elektros energijos perdavimo; elektros energijos skirstymo; elektros energijos visuomeninio tiekimo ir elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą), – neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsniui, Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims“.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai: Egidijus Bieliūnas

Toma Birmontienė

Pranas Kuconis

Gediminas Mesonis

Ramutė Ruškytė

Egidijus Šileikis

Algirdas Taminskas

Romualdas Kęstutis Urbaitis

Dainius Žalimas

_________________