Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 1242, 126, 127, 129, 1302, 131 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-2462
2011 m. vasario 9 d. Nr. 145
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos vakarinio plenarinio posėdžio 2010 m. gruodžio 2 d. protokolo Nr. SPP-280 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1242, 126, 127, 129, 1302, 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-2462 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Nustatant administracinę atsakomybę siekiama užtikrinti atsakomybės proporcingumo principo įgyvendinimą, t. y. kad prievartos priemonės būtų taikomos tik tokios ir tik tiek, kiek reikia tikslui pasiekti – administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui nubausti ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad ir pats teisės pažeidėjas, ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atsakomybė turi būti griežtinama vadovaujantis ne subjektyviais vertinimais, o objektyviais esamo reguliavimo nepakankamumą rodančiais duomenimis, leidžiančiais teigti, kad atsakomybė per menka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, yra konstatavęs, kad šis principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia: nustatant teisinius apribojimus ir atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui; teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), už teisės pažeidimus nustatytos sankcijos (nuobaudos, bausmės) turi būti proporcingos šiems pažeidimams. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, taip pat ir tokio dydžio baudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui ir siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). Įstatymuose nustatomos baudos už įstatymų pažeidimus turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) 29 straipsnio 1 dalimi, administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus. Administracinis areštas – pati griežčiausia administracinė nuobauda, tai yra laisvės apribojimas tam tikram laikui, kuris gali būti taikomas tik už pavojingiausius administracinius teisės pažeidimus. Beje, laisvės apribojimas turi ir kriminogeninį kriminalinės visuomenės formavimo poveikį. Ilginamos laisvės apribojimų sankcijos, taip pat nustatomos nuobaudos ar bausmės, susijusios su laisvės apribojimais, už pernelyg paplitusias veikas, gali dirbtinai sukurti kriminalinę visuomenę, kai didelei daliai darbingiausių visuomenės narių bus apribota laisvė. Be to, asmuo, kuriam ilgam laikui apribota laisvė, linkęs susigyventi su jį supančia aplinka. Kitaip sakant, laisvės atėmimo efektas prevencine prasme trumpalaikis, bet po tam tikro laiko tai dažnai net trukdo asmeniui pasitaisyti.
3. Įstatymo projektas prieštarauja bendrosioms Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, už vieną administracinį teisės pažeidimą gali būti paskirta pagrindinė arba pagrindinė ir papildomoji nuobauda. Dvi pagrindinės nuobaudos, kaip siekiama nustatyti įstatymo projekte, negali būti skiriamos. Kodekso 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas maksimalus administracinio arešto terminas – 30 parų. Taigi įstatymo projekte siūlomas nustatyti administracinio arešto terminas net iki šešių mėnesių nepagrįstas, jis prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrosioms nuostatoms. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. O administracinio arešto terminai neturi būti griežtesni už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatytus terminus.