LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2011 m. vasario 3 d. Nr. 1K-3
Vilnius
3. Įsigaliojus šiam nutarimui, pripažinti netekusiu galios 2001 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos nutarimą Nr. 28 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos darbo reglamento patvirtinimo (2009 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 1K-9 redakcija, pakeista 2010 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 1K-2).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vertybinių
popierių komisijos 2011 m. vasario 3 d.
nutarimu Nr. 1K-3
LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS DARBO REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis reglamentas nustato Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos (toliau – Komisija) darbo organizavimo tvarką, vidaus struktūrą, Komisijos narių bei struktūrinių padalinių uždavinius, jų tarpusavio ryšius ir kitus su Komisijos veikla susijusius klausimus.
2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais ir šiuo reglamentu.
3. Komisijos veikla grindžiama kolegialaus klausimų svarstymo, teisėtumo, įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitais demokratinio administravimo principais.
4. Komisijos nariai ir darbuotojai, atlikdami savo tarnybines pareigas, turi vadovautis pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo bei pavyzdingumo principais.
II. BENDRIEJI STRUKTŪROS KLAUSIMAI
6. Komisija yra Seimo įsteigta finansinių priemonių rinkų priežiūros institucija, kurios sudarymą, funkcijas bei pagrindinius uždavinius nustato Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas.
7. Komisija susideda iš pirmininko ir keturių narių. Komisijos funkcijoms realizuoti formuojami administracijos padaliniai.
8. Administracijos padaliniai yra šie:
9. Kai šio reglamento normos taikomos visiems 8 punkte nurodytiems padaliniams, vartojama sąvoka „padaliniai“. Kai šio reglamento normos taikomos 8.1–8.4 papunkčiuose išvardytiems padaliniams, vartojamas žodžių junginys „pagrindiniai skyriai“.
10. Išvardytų padalinių kompetencijai nepriskirtiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti Komisijos pirmininkas gali steigti atskiras pareigybes, kurios yra tiesiogiai pavaldžios Komisijos pirmininkui, jei tokios pareigybės aprašyme nenustatyta kitaip.
KOMISIJOS PIRMININKAS
11. Komisijos narių bei administracijos darbui vadovauja ir jį organizuoja Komisijos pirmininkas. Administracijos padaliniams Komisijos pirmininkas vadovauja tiesiogiai, taip pat per Komisijos narius ir padalinių vedėjus.
12. Komisijos pirmininkas įsakymu paskiria vieną ar kelis savo pavaduotojus. Nesant Komisijos pirmininko, Komisijos darbui vadovauja ir jį organizuoja vienas iš Komisijos pirmininko pavaduotojų. Nesant komisijos pirmininko ir jo pavaduotojų, – Komisijos pirmininko įsakymu paskirtas Komisijos narys.
13. Komisijos pirmininkas:
13.1. užtikrina, kad būtų reguliariai šaukiami Komisijos posėdžiai, nustato kiekviename posėdyje nagrinėtinus klausimus;
13.2. tarp posėdžių duoda Komisijos nariams ir padalinių vedėjams pavedimus ir tikrina, kaip jie vykdomi;
13.5. parašu tvirtina Komisijos sprendimus ir nutarimus, Komisijos strateginį veiklos planą, Komisijos, kaip asignavimų valdytojos, biudžeto išlaidų sąmatą, padalinių nuostatus ir pareigybių aprašymus, biudžeto išlaidų apyskaitą, darbų atlikimo ir paslaugų teikimo sutartis, reprezentacinių išlaidų sąmatą, pavedimus atlikti patikrinimus ir kitus dokumentus;
13.6. pasirašo visus siunčiamuosius raštus, išskyrus tuos, kuriuos pasirašyti pavesta atitinkamam Komisijos nariui ar darbuotojui;
13.7. leidžia įsakymus, kuriais:
13.9. atstovauja Komisijai Lietuvos Respublikos Seime, Prezidentūros kanceliarijoje, Vyriausybėje, kitose institucijose ir įstaigose arba įgalioja atstovauti Komisijos narius, padalinių vadovus ar kitus Komisijos darbuotojus;
13.10. reguliariai organizuoja Komisijos narių bei pagrindinių skyrių vedėjų pasitarimus, kurių metu pagrindinių skyrių vedėjai ir Komisijos nariai atsiskaito už pavedimų vykdymą, aptaria iškilusias problemas. Prireikus pirmininko nurodymu į pasitarimus gali būti kviečiami dalyvauti bei atsiskaityti už duotų pavedimų vykdymą ir kitų padalinių vedėjai;
KOMISIJOS NARIAI
15. Komisijos nariai pagal Komisijos pirmininko jiems paskirtą veiklos sritį kuruoja atitinkamų administracijos padalinių veiklą.
16. Komisijos nariams pavedama kuruoti emitentų ir prekybos priežiūros, informacinių technologijų, rizikos valdymo ir investicinių paslaugų teikimo priežiūros, teisės ir tarptautinių ryšių, bendrųjų reikalų sritis, taip pat ūkio veiklą.
17. Kiekvienas Komisijos narys:
17.1. yra atsakingas už jam pavestą Komisijos veiklos sritį, Komisijai pavestų funkcijų vykdymą ir Komisijos strategijoje numatytų priemonių įgyvendinimą; tuo tikslu Komisijos narys:
17.1.1. dalyvauja rengiant bei svarstant strateginį veiklos planą, kuruojamos srities teisės aktų projektus;
17.1.2. kontroliuoja, kaip kuruojamas administracijos padalinys realizuoja Komisijos strateginius tikslus, kaip vykdo metų planus;
17.2. dalyvauja svarstant visus Komisijos kompetencijai priklausančius klausimus ir priimant su jais susijusius sprendimus (nutarimus);
17.4. neturi teisės atskleisti darbo Komisijoje metu įgytos konfidencialios informacijos, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
KOMISIJOS ADMINISTRACIJA
18. Administracijos padaliniams vadovauja padalinių vedėjai. Padalinių vedėjai gali turėti pavaduotojus, kurie atlieka vadovavimo padaliniui funkcijas nesant padalinių vedėjų. Nesant padalinio vedėjo ir jo pavaduotojo, vadovavimo funkcijas atlieka kitas Komisijos pirmininko įgaliotas Komisijos darbuotojas.
19. Komisijos administracijos padaliniai savo darbą organizuoja vadovaudamiesi pirmininko patvirtintais padalinių nuostatais, o padalinių vedėjai ir kiti darbuotojai – pareigybių aprašymais.
20. Emitentų ir prekybos priežiūros skyriaus pagrindiniai uždaviniai – prižiūrėti, kad finansinių priemonių rinkos dalyviai laikytųsi sąžiningos prekybos taisyklių, o investuotojai laiku gautų visą teisės aktuose nustatytą privalomą atskleisti informaciją, padedančią investuotojams priimti pagrįstus investicinius sprendimus, taip pat užtikrinti, kad sprendžiant šiuos uždavinius būtų remiamasi geriausia ES valstybių narių praktika bei siekiama teisinio aiškumo.
21. Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus pagrindiniai uždaviniai – užtikrinti, kad su investuotojais būtų elgiamasi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, kad jie gautų visą reikalingą informaciją, leidžiančią priimti pagrįstus investicinius sprendimus.
22. Teisės ir tarptautinių ryšių skyriaus pagrindiniai uždaviniai – sudaryti kuo palankesnes sąlygas kapitalo rinkos plėtrai, mažinti administravimo sąnaudas ir, remiantis geriausia ES valstybių narių praktika, užtikrinti reguliavimo kokybę bei teisinį aiškumą.
23. Rizikos valdymo priežiūros skyriaus pagrindiniai uždaviniai – prižiūrėti, kad finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, valdymo įmonės, investicinės bendrovės, reguliuojamų rinkų operatoriai, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas veiktų stabiliai, būtų patikimai bei skaidriai valdomi ir gebėtų vykdyti savo įsipareigojimus.
24. Informacinių technologijų skyriaus pagrindiniai uždaviniai – planuoti Komisijos informacinių sistemų plėtrą, diegti naujoves, užtikrinti techninės ir programinės įrangos funkcionavimą bei teikti pagalbą Komisijos darbuotojams informacinių technologijų klausimais.
25. Bendrųjų reikalų skyriaus pagrindiniai uždaviniai – vykdyti Komisijos personalo reikalų ir dokumentų tvarkymo funkcijas, įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo, kitų valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, organizuoti Komisijos dokumentaciją, įslaptintos informacijos administravimą, dokumentų redagavimą, jų archyvavimą, taip pat asmenų aptarnavimą pagal vieno langelio principą.
26. Finansų skyriaus pagrindiniai uždaviniai – užtikrinti, kad Komisijai skirtos valstybės biudžeto ir kitos lėšos būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka, teisingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, atlikti išankstinę finansų kontrolę, parengti ir laiku pateikti teisingą finansinę atskaitomybę.
27. Ūkio tarnybos pagrindiniai uždaviniai – užtikrinti Komisijos aprūpinimą darbo priemonėmis, inventoriumi, organizacinės technikos priemonėmis, pasirūpinti, kad būtų laikomasi darbo ir priešgaisrinės saugos reikalavimų, organizuoti patalpų priežiūros, remonto ir kitus ūkinius darbus.
III. KOMISIJOS DARBO PLANAVIMAS, PLANO VYKDYMO KONTROLĖ IR KOMISIJOS VEIKLOS ATASKAITOS
29. Komisija savo darbą organizuoja pagal Komisijos strateginį veiklos planą, kuris rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Rengdama strateginį veiklos planą Komisija išanalizuoja ir įvertina aplinką bei išteklius, suformuluoja misiją ir numato savo veiklos tikslus ir jų siekimo būdus.
30. Kiekvienas Komisijos narys parengia su jo kuruojama sritimi susijusios strateginio veiklos plano dalies projektą. Strateginį veiklos planą tvirtina Komisijos pirmininkas. Strateginio veiklos plano rengimo ir vykdymo etapai yra šie:
31. Komisija, vadovaudamasi strateginiu veiklos planu, parengia metų veiklos planą, kuriame numatomi konkretūs darbai ir jų įvykdymo terminai. Ateinančių metų veiklos planas turi būti sudarytas iki paskutinės einamųjų metų dienos ir patvirtintas Komisijos pirmininko įsakymu.
32. Kiekvieno padalinio vadovas ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio mėnesio 1 dienos parengia savo vadovaujamo padalinio metų veiklos planą ir suderina jį su atitinkamą sritį kuruojančiu Komisijos nariu. Padalinių metų veiklos planai tvirtinami Komisijos pirmininko įsakymu.
33. Strateginį veiklos planą Komisija gali keisti tik Komisijos pirmininko ar nario siūlymu. Asmuo, teikiantis tokį siūlymą, privalo raštu išdėstyti motyvus ir apibūdinti siūlomas naujas Komisijos veiklos gaires, perspektyvas, siektinus tikslus, nurodyti priemones tiems tikslams įgyvendinti.
34. Metų veiklos planą Komisija gali keisti Komisijos pirmininko, Komisijos nario ar padalinio vadovo siūlymu. Asmuo, teikiantis tokį siūlymą, privalo raštu išdėstyti motyvus ir vietoj siūlomų išbraukti (ar atidėti) metų veiklos plano įgyvendinimo priemonių pasiūlyti kitas.
35. Padalinio darbo planas gali būti pakeistas to padalinio vadovo siūlymu, suderinus jį su padalinio veiklą kuruojančiu Komisijos nariu. Asmuo, teikiantis tokį siūlymą, privalo raštu išdėstyti motyvus ir vietoj siūlomų išbraukti (ar atidėti) darbų pasiūlyti kitus.
36. Komisijos metų ataskaita turi būti parengta ir patvirtinta Komisijos posėdyje ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 1 dienos. Komisijos metų ataskaita visuomenei turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 1 dienos. Komisijos metų ataskaitoje pateikiama informacija apie:
36.2. Komisijos veiklą:
36.2.1. teisės aktų kūrimą ir tobulinimą, įskaitant siūlomus keisti ar priimti naujus teisės aktus, išskiriant priemones, kuriomis šalinamos teisinio reglamentavimo spragos, efektyviau organizuojama ūkio subjektų veiklos priežiūra, mažinama priežiūros našta ūkio subjektams;
36.2.2. finansinių priemonių rinkos priežiūrą, įskaitant ūkio subjektų konsultavimo veiklą, išskiriant ūkio subjektams aktualiausius ataskaitinio laikotarpio klausimus, daugiausia aiškinimo reikalingas teisės aktų nuostatas;
37. Kiekvieno padalinio vadovo pateikiamoje ketvirčio veiklos ataskaitoje turi būti informacija, kaip vykdomas padalinio metų planas. Pagrindinių skyrių ketvirčio ataskaitos pristatomos Komisijos posėdyje ir vertinamos pagal dešimties balų sistemą.
38. Už padalinio plano vykdymą atsako padalinio vadovas, už konkrečios srities strateginio plano įgyvendinimą – tą sritį kuruojantis Komisijos narys.
39. Darbo planavimo tikslais paprastai kartą per savaitę rengiami organizaciniai pasitarimai, kuriuose dalyvauja Komisijos pirmininkas, Komisijos nariai, pagrindinių skyrių bei Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjai, kiti asmenys, Komisijos pirmininko nurodymu privalantys atsiskaityti, kaip vykdo pavedimus.
IV. Komisijos posėdžiai
BENDROSIOS NUOSTATOS
41. Komisijos uždaruose posėdžiuose svarstomi:
41.1. bylos dėl įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų, kurių tyrimas priklauso Komisijos kompetencijai (toliau – byla dėl įstatymo pažeidimo), nagrinėjimo klausimai;
42. Šio reglamento 41.1–41.5 punktuose nenurodyti klausimai svarstomi viešuose Komisijos posėdžiuose. Komisija savo iniciatyva arba kito suinteresuoto asmens prašymu gali paskelbti bylos nagrinėjimo posėdį arba jo dalį uždaru, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti viešai neskelbtiną informaciją arba jei klausimo nagrinėjimas viešame Komisijos posėdyje padarytų žalos rinkai ar neproporcingos žalos su nagrinėjamu klausimu susijusiems asmenims.
43. Eiliniai Komisijos posėdžiai paprastai šaukiami du kartus per mėnesį. Prireikus Komisijos pirmininko iniciatyva gali būti šaukiami neeiliniai Komisijos posėdžiai.
44. Neeilinis Komisijos posėdis turi būti šaukiamas ir tuo atveju, kai to reikalauja ne mažiau kaip du Komisijos nariai.
45. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip trys Komisijos nariai. Negalintis posėdyje dalyvauti Komisijos narys apie tai turi iš anksto pranešti Komisijos pirmininkui ir nurodyti priežastį.
46. Klausimą rengęs padalinio darbuotojas ar padalinio vedėjas, jei reikia, apie posėdžio datą ir laiką informuoja asmenis, su kuriais susiję klausimai bus svarstomi.
47. Komisijos pirmininkas gali sušaukti Komisijos narių ir pagrindinių skyrių vedėjų darbinius pasitarimus, per kuriuos preliminariai apsvarstomi posėdžiui teiktini klausimai, Komisijos posėdyje priimamų ar tvirtinamų teisės aktų projektai, kiti klausimai. Į tokį pasitarimą gali būti kviečiami ir kiti Komisijos darbuotojai.
48. Komisija turi teisę į posėdį kviesti įgaliotus valstybės ar savivaldybės institucijų pareigūnus, valstybės įstaigų ar visuomeninių organizacijų atstovus, tam tikrų sričių specialistus, ekspertus, galinčius pagal savo kompetenciją pateikti nuomonę, paaiškinimus, susijusius su posėdyje nagrinėjamu klausimu.
49. Uždarame posėdyje konkretaus klausimo nagrinėjimo metu turi teisę dalyvauti tik Komisijos nariai, su nagrinėjamu klausimu tiesiogiai susiję pagrindinių skyrių vedėjai, nagrinėjamą klausimą rengę darbuotojai, kviestieji asmenys, kurių kompetencija arba interesai yra susiję su nagrinėjamu klausimu, taip pat darbuotojas, atsakingas už Komisijos ryšius su visuomene.
50. Byla dėl įstatymo pažeidimo Komisijos posėdyje nagrinėjama po to, kai įstatymo pažeidimu įtariamas asmuo apie bylos nagrinėjimo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu iš šio asmens gaunamas motyvuotas rašytinis prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, byla gali būti atidedama arba nagrinėjama įtariamam pažeidėjui ir (ar) jo atstovui nedalyvaujant, jeigu Komisija neatvykimo į bylos nagrinėjimo posėdį priežastis pripažįsta nesvarbiomis ir atmeta prašymą. Įtariamo pažeidėjo ir (ar) jo atstovo, jeigu jis buvo laiku ir tinkamai Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į bylos nagrinėjimą nekliudo jos nagrinėti.
51. Komisija gali atidėti bylos dėl įstatymo pažeidimo nagrinėjimą, jei į bylos nagrinėjimo posėdį neatvyksta su nagrinėtina byla susiję kviestieji asmenys, be kurių, Komisijos nuomone, bylos nagrinėti negalima, arba kai būtina surinkti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais.
52. Juridinio asmens atstovais pagal įstatymą laikomi institucijų, įstaigų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir kiti darbuotojai, veikiantys neviršydami savo įgaliojimų, suteiktų vadovaujantis įstatymais ar kitais teisės aktais. Šie asmenys pateikia Komisijai dokumentus, patvirtinančius jų asmens tapatybę ir einamas pareigas, juridinio asmens vadovo pasirašytą ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą dokumentą, įgaliojantį atstovauti juridiniam asmeniui.
53. Įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) paprastai būna advokatai. Atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
54. Komisijos posėdžiai vyksta lietuvių kalba. Jei įstatymo pažeidimu įtariamas asmuo lietuvių kalbos nemoka, bylos dėl įstatymo pažeidimo nagrinėjimo Komisijos posėdyje metu jis turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis. Lietuvių kalbos nemokantį įstatymo pažeidimu įtariamą asmenį Komisijos darbuotojas informuoja apie galimybę Komisijos posėdyje naudotis vertėjo paslaugomis ir nurodo terminą, per kurį asmuo turi pateikti Komisijai prašymą gauti vertėjo paslaugas.
POSĖDŽIŲ DARBOTVARKĖS SUDARYMAS IR MEDŽIAGOS PATEIKIMAS
55. Klausimai į Komisijos posėdžio darbotvarkę įtraukiami Komisijos pirmininko, Komisijos nario ar padalinio vedėjo teikimu.
56. Komisijos nariui siūlant įtraukti klausimą į darbotvarkę, su to klausimo medžiaga turi būti supažindintas atitinkamo padalinio vedėjas.
57. Posėdžiui teikiami klausimai turi būti visapusiškai išnagrinėti, tiksliai ir aiškiai suformuluoti, kartu su jų medžiaga turi būti pateikiami siūlomi sprendimų projektai. Komisijos pirmininkas turi teisę siūlomą įtraukti į darbotvarkę klausimą grąžinti rengėjams papildomai svarstyti ar suderinti su atsakingais arba su nagrinėjamu klausimu susijusiais asmenimis.
58. Komisijos posėdžiui teikiamo sprendimo ar nutarimo projektas turi būti vizuotas jį rengusio darbuotojo, padalinio vedėjo ir to padalinio veiklą kuruojančio Komisijos nario. Tuo atveju, kai teikiamo sprendimo ar nutarimo projektas priklauso kelių padalinių kompetencijai, teikiamas projektas turi būti vizuotas visų susijusių padalinių vedėjų ir kuruojančių Komisijos narių. Jeigu kitų padalinių vedėjai ar Komisijos nariai nesutinka su teikiamu projektu, jie turi teisę raštu motyvuoti savo nuomonę ir pridėti ją prie atitinkamo projekto. Be Komisijos nario vizos Komisijos posėdžiui teikiami klausimai, susiję su Finansinių priemonių rinkų, Vertybinių popierių, Kolektyvinio investavimo subjektų ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymuose nustatytų piniginių baudų skyrimu.
59. Jei Komisijos narys iš dalies ar visiškai nesutinka su jo kuruojamo skyriaus siūlomu sprendimo ar nutarimo projektu, tai prie projekto pateikiama atskiroji Komisijos nario nuomonė tuo klausimu.
60. Visa posėdžiui teikiama medžiaga privalo būti parengta ir posėdžio sekretoriui pateikta ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki posėdžio pradžios.
61. Komisijos nariams visa posėdžiui teikiama medžiaga privalo būti pateikta ne vėliau kaip likus 44 valandoms iki posėdžio pradžios. Jeigu šio termino nesilaikoma, Komisija gali nutarti klausimo svarstymą atidėti.
62. Neeilinio posėdžio darbotvarkė ir medžiaga gali būti įteikiama nesilaikant šio reglamento 60–61 punktuose nustatytų terminų.
63. Posėdžio darbotvarkę tvirtina Komisijos pirmininkas. Pirmininko patvirtinta darbotvarkė pateikiama skyrių vedėjams, kitiems suinteresuotiems asmenims ir paskelbiama Komisijos interneto svetainėje bei išplatinama žiniasklaidai. Uždaro posėdžio darbotvarkė Komisijos interneto svetainėje ar žiniasklaidoje neskelbiama.
POSĖDŽIŲ VEDIMO TVARKA
68. Darbotvarkės klausimai svarstomi eilės tvarka, jei posėdžio pirmininko ar Komisijos nario siūlymu nenusprendžiama kitaip.
69. Klausimo svarstymas pradedamas nuo klausimą pristatančio asmens pranešimo, kuris turi būti tikslus, glaustas, tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu klausimu. Šio pristatymo metu išdėstoma klausimo esmė, pateikiama motyvuota pranešėjo nuomonė dėl sprendimo projekto.
70. Komisijos nariai turi teisę išdėstyti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu ir užduoti klausimus pranešėjui.
71. Komisijos darbuotojai ir kiti dalyvaujantys asmenys savo nuomonę gali pareikšti tik posėdžio pirmininkui leidus.
72. Posėdžio pirmininkas turi teisę įspėti kalbėtoją ar jį nutraukti, jeigu nukrypstama nuo reikalo esmės arba diskusijų metu kalbama ilgiau kaip 5 minutes.
73. Posėdžio pirmininkas gali įspėti posėdyje dalyvaujančius Komisijos darbuotojus ar trečiuosius asmenis arba paprašyti juos išeiti iš posėdžio salės, jeigu jie nesilaiko reglamento arba kitaip trukdo posėdžio darbui.
74. Posėdžio pirmininkui leidus, posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti Komisija gali daryti garso įrašą, taip pat naudoti kitas garso ir vaizdo priemones. Kitiems asmenims Komisijos posėdžio metu draudžiama filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones be posėdžio pirmininko sutikimo.
NUTARIMŲ IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMO BEI ĮFORMINIMO TVARKA
76. Tais atvejais, kai priimami, keičiami ar pripažįstami negaliojančiais teisės aktai, Komisijos posėdyje priimami nutarimai. Kitais Komisijos posėdžio kompetencijai priskirtais klausimais priimami sprendimai.
77. Sprendimai priimami paprasta posėdžio dalyvių balsų dauguma. Nutarimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip trys Komisijos nariai.
78. Komisijos nariai turi lygias sprendžiamojo balso teises. Balso teisė negali būti perduota. Komisijos narys neturi teisės atsisakyti balsuoti ar susilaikyti. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Jei Komisijos posėdyje sprendžiamas klausimas, susijęs su privačiais Komisijos nario interesais, keliančiais viešųjų ir privačių interesų konfliktą, narys apie tai raštu praneša prieš svarstymą ir neturi teisės dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą (nutarimą).
79. Komisijos narys turi teisę nesutikti su daugumos Komisijos narių nuomone posėdyje svarstomais klausimais. Tokiu atveju Komisijos narys turi išdėstyti savo nuomonę raštu ir pridėti prie posėdžio protokolo.
82. Komisijos posėdžio sprendimai (nutarimai) priimami vardiniu balsavimu, jeigu to reikalauja bent vienas Komisijos narys.
83. Nagrinėjant klausimą dėl Komisijos kompetencijai priskirtų piniginių baudų skyrimo, sprendimas priimamas dalyvaujant tik Komisijos nariams. Komisijos nariai neturi teisės atskleisti nuomonių, pareikštų tariantis dėl piniginių baudų skyrimo. Nuomonių atskleidimu nelaikomas atskirosios nuomonės pareiškimas.
84. Sprendimas dėl Komisijos kompetencijai priskirtų piniginių baudų skyrimo priimamas per Komisijos posėdžio pirmininko vadovaujamą Komisijos narių pasitarimą balsuojant.
85. Komisijos priimti ir pirmininko, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens pasirašyti sprendimai registruojami jų pasirašymo dieną ir patvirtinami Komisijos antspaudu. Sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, taip pat nurodyta sprendimo apskundimo tvarka.
86. Komisijai nutarus, sprendimo dėl Komisijos kompetencijai priskirtų piniginių baudų skyrimo priėmimas ir paskelbimas gali būti atidėtas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms nuo paskutinės posėdžio, kuriame buvo nagrinėjama byla dėl įstatymo pažeidimo, dienos. Komisija posėdžio metu apie tai paskelbia į bylos dėl įstatymo pažeidimo nagrinėjimą susirinkusiems asmenims. Sprendimą, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti Komisijos pirmininkas arba jo pavedimu vienas iš bylą nagrinėjusių Komisijos narių.
87. Jeigu posėdžiui pateikto klausimo svarstymas atidedamas, protokole turi būti nurodyta atidėjimo priežastis, taip pat veiksmai, kurių privalo imtis atsakingas skyrius ar Komisijos narys, kad tuo klausimu būtų galima priimti sprendimą.
88. Visi Komisijos posėdžiai yra protokoluojami. Protokole nurodoma posėdžio data, registracijos numeris, posėdžio pirmininkas, sekretorius, posėdžio dalyviai, kviestieji asmenys, svarstytais klausimais priimti sprendimai ar nutarimai, balsavimo rezultatai. Visi protokolo puslapiai yra antspauduojami.
90. Posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio pasirašomas posėdyje dalyvavusių padalinių vedėjų, Komisijos narių ir Komisijos pirmininko. Posėdyje dalyvavę pagrindinių skyrių vedėjai savo parašu patvirtina, kad su jų kompetencija tiesiogiai susijusių posėdyje nagrinėtų klausimų protokole pateikta informacija yra teisinga.
91. Jei posėdžio metu svarstymui pateiktas projektas yra papildomas ar pakeičiamas, jo galutinę redakciją pateikia klausimą svarstyti teikęs skyrius. Suredaguotas, skyriaus vedėjo ir Komisijos nario vizuotas nutarimas ar sprendimas turi būti pateiktas posėdžio sekretoriui ne vėliau kaip kitą dieną po posėdžio.
POSĖDŽIŲ SPRENDIMŲ IR NUTARIMŲ SKELBIMO TVARKA
93. Su uždarų posėdžių protokolais turi teisę susipažinti tik Komisijos nariai ir darbuotojai pagal kompetenciją. Kiti asmenys su tokiais protokolais gali susipažinti tik gavę Komisijos pirmininko leidimą.
94. Leidinyje „Valstybės žinios“ skelbiami tie Komisijos priimti nutarimai ir kiti sprendimai, kuriuos skelbti reikalauja teisės aktai.
95. Visi Komisijos posėdyje priimti galutiniai sprendimai ir nutarimai, taip pat kita su posėdyje priimtais sprendimais susijusi informacija skelbiama Komisijos interneto svetainėje ir išplatinama žiniasklaidai, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims. Pranešimo turinį būtina suderinti su atitinkamo padalinio vedėju ir Komisijos nariu.
V. ĮGALIOJIMŲ PERDAVIMAS
96. Komisija gali priimti sprendimą įgalioti Komisijos narį ar administracijos darbuotoją atlikti bet kurią jos kompetencijos funkciją, išskyrus teisės aktų priėmimą, pakeitimą ar panaikinimą, licencijų išdavimą ar panaikinimą ir Finansinių priemonių rinkų, Vertybinių popierių, Kolektyvinio investavimo subjektų, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymuose nustatytų sankcijų taikymą.
97. Jeigu Komisijos narys ar administracijos darbuotojas, kuriam perduotas Komisijos funkcijų vykdymas, mano, kad konkrečiu atveju šias funkcijas turi realizuoti pati Komisija, jis turi teisę šio klausimo sprendimo projektą įtraukti į Komisijos posėdžio darbotvarkę.
98. Esant reikalui, įgaliotas Komisijos narys ar administracijos darbuotojas prieš priimdamas sprendimą gali pasikonsultuoti su Komisijos nariais ar kitais darbuotojais.
99. Priimtas sprendimas įregistruojamas Komisijos įgaliotų asmenų sprendimų žurnale ir jam suteikiamas eilės numeris.
VI. Teisės aktų rengimas ir priėmimas
101. Teisės aktų projektai rengiami pagal padalinių metų darbo planus arba Komisijos pirmininko pavedimu. Prireikus pakeisti teisės aktus, pakeitimų projektai rengiami pagal kompetenciją, apie tai informavus organizaciniame pasitarime.
102. Teisės aktui rengti gali būti sudaroma darbo grupė. Darbo grupė susideda iš teisės akto projekto rengėjo, Komisijos nario, kuruojančio atitinkamą sritį, kitų specialistų, kurių pagalba yra reikalinga, bei finansinių priemonių rinkos dalyvių, jei šie pageidauja.
103. Rengiami teisės aktų projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 ir Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-58, nuostatas.
104. Teisės akto projektą, įrašytą į metų darbo planą, rengia plane nurodytas Komisijos narys, darbuotojas ar darbo grupė.
105. Asmuo, rengiantis teisės akto projektą, yra atsakingas už tai, kad teisės aktas būtų parengtas profesionaliai, atitiktų galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Rengiant projektą būtina susipažinti su kitų šalių analogiškas sritis reglamentuojančiais teisės aktais.
106. Asmeniui, rengiančiam teisės akto projektą, skyriaus vedėjas bei šio skyriaus veiklą kuruojantis Komisijos narys pagal galimybes turi teikti pagalbą.
107. Parengtas teisės akto projektas prieš pateikiant Komisijos posėdžiui turi būti apsvarstytas bendrame asmens, rengusio teisės akto projektą, skyriaus, kuriame jis dirba, vedėjo ir šio skyriaus veiklą kuruojančio Komisijos nario pasitarime. Teisės akto projektas, apsvarstytas skyriaus ir kuruojančio Komisijos nario pasitarime, pateikiamas svarstyti darbiniame Komisijos narių ir padalinių vedėjų pasitarime. Po darbinio pasitarimo, atsižvelgus į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, teisės akto projektas suderinamas su redaktoriumi ir paskelbiamas Komisijos interneto svetainėje. Finansinių priemonių rinkos dalyviams pageidaujant, teisės akto projektas prieš pateikiant Komisijos posėdžiui turi būti apsvarstytas ir su finansinių priemonių rinkos dalyvių atstovais. Finansinių priemonių rinkų dalyvių pastabos dėl projekto, Komisijos nuomonė apie šias pastabas, taip pat kitos su projekto derinimu susijusios konsultacijos viešai skelbiamos Komisijos interneto svetainėje.
108. Komisijos posėdžiui teikiamas teisės akto projektas turi būti vizuotas projektą rengusio asmens, projektą rengusio padalinio vadovo, teisininko ir atitinkamą veiklos sritį kuruojančio Komisijos nario, o jei projektas yra susijęs su kito padalinio veiklos sritimi, jį turi vizuoti to padalinio vadovas ir kuruojantis Komisijos narys. Posėdžiui teikiamo teisės akto projekto tekstas turi būti suderintas su redaktoriumi.
109. Kai darbiniame Komisijos narių ir padalinių vedėjų pasitarime teisės akto projektui pritariama, jis siunčiamas į suinteresuotas institucijas derinti. Skyriaus vadovo ir kuruojančio Komisijos nario sutarimu, svarbesnės įtakos finansinių priemonių rinkos dalyvių interesams neturinčio projekto rinkos dalyviams galima nesiųsti ir neteikti jo svarstyti darbiniame pasitarime.
110. Iš suinteresuotų asmenų gautos pastabos aptariamos su kuruojančiu Komisijos nariu, projektas pataisomas ir, vizuotas šio reglamento 108 punkte nurodytų asmenų, teikiamas Komisijos posėdžiui priimti.
111. Teikiant Komisijos posėdžiui klausimą dėl reguliuojamos rinkos operatoriaus, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų asociacijų bei Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo taisyklių, turi būti laikomasi šio reglamento 107–108 punktų reikalavimų.
112. Teisės akto projektas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja ne mažiau kaip trys Komisijos nariai.
113. Priimtas ir Komisijos pirmininko ar jo įgalioto asmens pasirašytas nutarimas užregistruojamas Komisijos posėdžių nutarimų registre.
VII. ŪKIO SUBJEKTŲ IR KITŲ ASMENŲ KONSULTAVIMAS
115. Ūkio subjektų ir kitų asmenų konsultavimas yra neatsiejama Komisijos vykdomos ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis.
116. Ūkio subjektas ir bet kuris kitas asmuo turi teisę vadovautis Komisijos patvirtinta rašytine arba Komisijos interneto tinklalapyje viešai paskelbta individualia ar apibendrinta konsultacija (toliau – konsultacija). Jei ši konsultacija pagal vėlesnę konsultaciją ar kitą individualų administracinį aktą arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga), ūkio subjektui už tai, kad dėl klaidingos konsultacijos netinkamai vykdė teisės aktus, poveikio priemonės netaikomos. Šiame punkte numatyta konsultacija laikomi oficialūs, t. y. Komisijos patvirtinti ir paskelbti išaiškinimai, gairės ir rekomendacijos. Konsultacijomis taip pat laikomi Komisijos atsakymai į ūkio subjektų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų paklausimus, kuriais pateikiama Komisijos nuomonė jos kompetencijai priskirtais klausimais. Komisijos atsakymais į paklausimus laikomi Komisijos vardu pasirašyti atsakymai ir Komisijos interneto tinklalapio rubrikoje „Klausiate – atsakome“ paskelbti Komisijos atsakymai. Šiame punkte numatyta konsultacija nelaikoma Komisijos darbuotojų nuomonė ar ūkio subjektams arba kitiems asmenims Komisijos darbuotojų žodžiu, elektroniniu paštu ar telefonu teikiama informacija.
117. Šio reglamento 116 punkte nustatyta išlyga dėl klaidingos konsultacijos padarinių netaikoma, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
117.2. ūkio subjektas buvo informuotas ar kitu būdu turėjo realią galimybę gauti informaciją, kad konsultacija klaidinga, ir terminas nuo šios informacijos gavimo iki ūkio subjekto veiklos patikrinimo buvo pakankamas pažeidimams, kuriuos lėmė klaidinga konsultacija, ištaisyti;
117.3. jeigu poveikio priemonės yra būtinos siekiant išvengti žalos visuomenei, kitų asmenų interesams arba aplinkai;
VIII. PAVEDIMAI, JŲ VYKDYMAS IR VYKDYMO KONTROLĖ
118. Pavedimais laikomi Komisijos pirmininko įsakymai, įgaliojimai, rezoliucijos ant raštų, kiti žodiniai, rašytiniai ar kitokie jiems prilyginti nurodymai.
119. Komisijos pirmininkas duoda pavedimus Komisijos nariams, padalinių vadovams ir kitiems Komisijos darbuotojams. Komisijos nariai turi teisę duoti pavedimus jų kuruojamai veiklos sričiai priskirtų Komisijos struktūrinių padalinių vadovams. Kito Komisijos nario veiklos sričiai priskirtų Komisijos padalinių vadovams duodami Komisijos narių pavedimai turi būti žodžiu suderinami su atitinkamą sritį kuruojančiu Komisijos nariu tuo atveju, jei padalinio vadovas to pageidauja.
120. Padalinio vadovas, kuriam pateikiamas pavedimas, nurodo konkretų jo vykdytoją arba pavedimą atlieka pats. Pavedimai gali būti duodami keliems vykdytojams. Jeigu pavedimas buvo duotas raštu keliems vykdytojams, atsakingas darbuotojas originalą įteikia pirmajam nurodytam vykdytojui, kuris atsakingas už pavedimo vykdymo organizavimą. Visi vykdytojai yra atsakingi už tai, kad pavedimas būtų įvykdytas laiku.
121. Jeigu pavedimui įvykdyti reikia kitų padalinių pagalbos, darbuotojas per padalinio, kuriame dirba, vedėją dėl to gali kreiptis į kompetentingo padalinio vedėją.
122. Jei reikia, Komisijos pirmininkas Komisijos narių ar padalinių vedėjų siūlymu organizuoja darbinius pasitarimus.
123. Jeigu pavedimo įvykdymo terminas nenurodytas, jeigu jis nenustatytas ir atitinkamo padalinio nuostatuose, pavedimas turi būti įvykdytas per 20 darbo dienų nuo pavedimo gavimo dienos.
124. Jeigu dėl objektyvių priežasčių per nustatytą terminą pavedimo atlikti negalima, apie tai turi būti informuojamas pavedimą davęs asmuo, ir šis gali pratęsti pavedimo vykdymo terminą tiek, kiek leidžia įstatymai.
125. Teisės aktų projektams rengti, taip pat kitoms Komisijos kompetencijai priskirtoms funkcijoms vykdyti gali būti sudaromos darbo grupės iš skirtingų struktūrinių padalinių darbuotojų. Darbo grupės sudėtį ir jos vadovą tvirtina pirmininkas atskiru įsakymu, kuriame nustatomos konkrečios darbo grupės užduotys ir jų įvykdymo terminai.
126. Darbo grupei vadovauja paskirtas vadovas, kuris šaukia darbo grupės susitikimus, jiems pirmininkauja, darbo grupės nariams paskirsto užduotis, nustato jų atlikimo terminus ir vykdo kitas funkcijas, reikalingas bendram tikslui įgyvendinti. Už tai, kad pavestos užduotys būtų tinkamai atliktos, darbo grupės vadovas yra atsakingas pirmininkui. Komisijos nariai, struktūrinių padalinių vedėjai bei jų darbuotojai, darbo grupei paprašius, privalo teikti reikiamą medžiagą ir informaciją, susijusią su darbo grupės nagrinėjamais ar rengiamais klausimais.
127. Komisijoje turi būti paskirtas už pavedimų vykdymo kontrolę atsakingas asmuo, kuris:
IX. DOKUMENTŲ tvarkymas
129. Visi oficialiai gaunami raštai registruojami vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento nustatyta tvarka.
130. Užregistravus raštą, jo pirmajame lape dedamas registracijos spaudas. Spaude užrašoma rašto gavimo data ir raštas perduodamas Komisijos pirmininkui ar kitam įgaliotam asmeniui susipažinti ir spręsti dėl tolesnės eigos.
131. Gyventojų prašymai, skundai bei pasiūlymai, kurių nagrinėjimas nepriklauso Komisijos kompetencijai, Komisijos pirmininko nurodymu persiunčiami kompetentingai institucijai ir apie tai informuojamas pareiškėjas.
132. Draudžiama gyventojų skundus pavesti nagrinėti tiems pareigūnams, kurių veiksmai skundžiami. Nagrinėjant gyventojų prašymus, skundus bei pasiūlymus, turi būti užtikrintas konfidencialumas.
133. Jei paskiriami keli už atsakymo rengimą atsakingi asmenys, rašto originalas atiduodamas pirmajam vykdytojui.
134. Komisijos pirmininkui susipažinti operatyviai pateikiami iš Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Seimo komitetų pirmininkų, Ministro Pirmininko gauti raštai.
135. Kiekvienas padalinys pagal savo kompetenciją rengia atsakymus į gautus raštus. Atsakymai rengiami laikantis Dokumentų rengimo taisyklių ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reikalavimų.
137. Jei atsakymo į raštą rengimas yra pavestas keliems padaliniams, atsakymą rengia pirmasis įvardytas padalinys, jis suderina jį su visais kitais nurodytais padaliniais. Atsakymas turi būti vizuotas visų už atsakymo parengimą atsakingų padalinių vedėjų.
138. Raštai, kuriuose aiškinamas teisės aktų normų turinys ir jų taikymo praktika, turi būti vizuoti Teisės ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo.
139. Atsakymai į gyventojų skundus, pareiškimus ir pasiūlymus bei iš kitų institucijų gautus raštus turi būti išsiųsti per 20 darbo dienų. Jei atsakymas reikalauja papildomo tyrimo ar patikrinimo, terminai pratęsiami teisės aktų nustatyta tvarka.
140. Komisijos siunčiami raštai spausdinami ant Komisijos blanko dviem egzemplioriais, iš kurių vienas (pasirašytas pirmininko) siunčiamas adresatui, o kitą (su vizomis) pasilieka saugoti vykdytojas. Jeigu vykdytojai buvo keli, antrąjį rašto egzempliorių kartu su gauto rašto originalu saugo pirmasis vykdytojas.
142. Gaunami raštai, atsakymai į raštus, kuriuose yra konfidencialios informacijos, rengiami ir saugomi vadovaujantis Komisijos pirmininko įsakymu patvirtintomis Konfidencialios (tarnybinės) informacijos naudojimo taisyklėmis.
X. DOKUMENTŲ, SUSIJUSIŲ SU UŽSIENIO IR TARPTAUTINĖMIS INSTITUCIJOMIS BEI ORGANIZACIJOMIS, RENGIMAS
144. Laiškus, faksogramas ir kitus dokumentus, Komisijos vardu siunčiamus užsienio valstybių valstybinėms institucijoms (pareigūnams) bei tarptautinėms organizacijoms, rengia Komisijos struktūriniai padaliniai pagal kompetenciją ir, esant reikalui, suderina juos su už šią veiklos sritį atsakingu Komisijos nariu. Šiuos dokumentus pasirašo Komisijos pirmininkas. Susirašinėjimo dokumentų kopijos saugomos struktūriniuose padaliniuose. Apie atitinkamą susirašinėjimą prireikus informuojama Užsienio reikalų ministerija ir kitos suinteresuotos institucijos.
145. Komisijos gauti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (angl. The European Securities and Markets Authority, ESMA) klausimynai privalo būti registruojami bendra tvarka. Klausimyno atsakymai turi būti suderinti su skyriaus vedėju, atitinkamą sritį kuruojančiu Komisijos nariu ir išsiųsti klausiančiajai institucijai. Klausimynas su rengėjo parašu bei derinimo vizomis pateikiamas darbuotojui, atsakingam už klausimynų registravimą bei saugojimą.
146. Komisijos vardu sudaromi tarptautiniai susitarimai rengiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1179 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
XI. UŽSIENIO VALSTYBIŲ DELEGACIJŲ, OFICIALIŲ ASMENŲ, KONSULTANTŲ PRIĖMIMAS
148. Užsienio valstybių delegacijų, oficialių asmenų, tarptautinių organizacijų ir finansinių institucijų atstovų bei konsultantų priėmimą šalies viduje arba užsienyje prireikus organizuoja Komisijos pirmininko įsakymu paskirtas atsakingas darbuotojas.
149. Šis atsakingas darbuotojas sudaro svečių priėmimui reikalingų lėšų sąmatą, rengia medžiagą susitikimams, išnagrinėja darbotvarkę ir atitinkamą medžiagą, taip pat sprendžia kitus su užsienio svečių priėmimu susijusius klausimus.
150. Jeigu susitikimo su užsienio svečiais metu priimami sprendimai, kuriuos ateityje reikės realizuoti, tai to susitikimo rezultatai surašomi atmintinėje. Atmintinėje turėtų būti nurodyta susitikimo data, išvardyti dalyviai, nagrinėti klausimai arba pokalbių temos, priimti sprendimai (pasiekti susitarimai). Prireikus rašoma ir Komisijos struktūriniuose padaliniuose vykusių susitikimų su užsienio svečiais atmintinė. Ją rašo ir pasirašo susitikime dalyvavęs struktūrinio padalinio darbuotojas. Visas atmintines saugo už svečių priėmimo organizavimą atsakingas darbuotojas.
151. Jeigu struktūrinis padalinys organizuoja susitikimą, per kurį reikės versti į lietuvių arba į užsienio kalbą, už susitikimo organizavimą atsakingas darbuotojas vertimo funkcijas atliekančiam darbuotojui darbotvarkę ir turimą medžiagą privalo pateikti ne vėliau kaip likus vienai dienai iki susitikimo.
XII. INFORMACIJOS TEIKIMAS
152. Darbuotojas, atsakingas už Komisijos ryšius su visuomene, rengia ir platina oficialią informaciją apie Komisijos priimtus sprendimus, kitus su Komisijos veikla susijusius klausimus, skelbia informaciją Komisijos interneto svetainėje, koordinuoja žiniasklaidai skelbtinos informacijos pateikimą.
154. Viešus komentarus, kuriais yra išsakoma Komisijos nuomonė, priimtų sprendimų motyvai ir priežastys, žiniasklaidai teikia Komisijos nariai. Komentuoti minėtus klausimus Komisijos nariai gali pavesti ir padalinių vadovams, darbuotojui, atsakingam už Komisijos ryšius su visuomene, ar kitiems darbuotojams. Faktinę informaciją žiniasklaidai gali suteikti už konkrečią sritį atsakingi Komisijos darbuotojai. Visais atvejais Komisijos atstovai, suteikę žiniasklaidai viešus komentarus, apie tai informuoja už Komisijos ryšius su visuomene atsakingą darbuotoją ir nurodo žiniasklaidos priemonę, kuriai teiktas komentaras.
155. Informacija pagal visuomenės paklausimus teikiama remiantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu bei Piliečių ir Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje taisyklėmis.
XIII. SKATINIMAS IR PAŠALPOS
157. Komisijos nariai, valstybės tarnautojai bei darbuotojai, dirbantys pagal sutartis, gali būti skatinami vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo ir Vyriausybės nutarimų bei Komisijos pirmininko įsakymu patvirtinta tvarka. Sprendimą dėl Komisijos nario skatinimo priima Komisijos pirmininkas. Sprendimą dėl Komisijos pirmininko skatinimo priima Komisijos nariai kolegialiai, jis įforminamas įsakymu, kurį pasirašo Komisijos pirmininko pavaduotojas.
158. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ nustatyta tvarka, darbuotojams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki penkių minimalių mėnesinių algų dydžio vienkartinė materialinė pašalpa iš įstaigai skirtų lėšų.
159. Esant tarnybiniam būtinumui, kai reikia atlikti neatidėliotinus darbus, Komisijos pirmininkas ir nariai gali dirbti viršvalandžius. Leidimas dirbti viršvalandžius suteikiamas Komisijos pirmininko įsakymu, atsižvelgiant į Komisijos nario prašymą. Viršvalandinio darbo apskaita turi būti vedama atskirame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.
Komisijos pirmininkui, Komisijos nariams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis gali būti išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant darbo užmokesčiui teisės aktų nustatyta tvarka skirtų lėšų. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei Komisijos narys nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms arba tais metais dirbtam laikui.
Komisijos nariams, paskirtiems eiti pareigas einamaisiais metais, dirbtas laikas skaičiuojamas nuo įsidarbinimo dienos, į dirbtą laiką neįskaitomos nemokamos atostogos.
XIV. TARNYBINĖS NUOBAUDOS
161. Komisijos valstybės tarnautojams tarnybinės nuobaudos už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo ir Vyriausybės patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatomis.
162. Darbuotojams, dirbantiems pagal sutartis, už darbo drausmės pažeidimus gali būti skiriamos drausminės nuobaudos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
XV. kvalifIKACIJOS KĖLIMAS
164. Kiekvienas Komisijos darbuotojas privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją pagal jo pareigoms nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
165. Kvalifikacijos kėlimo formos yra šios:
166. Kiekvienas Komisijos darbuotojas privalo dalyvauti atitinkamo struktūrinio padalinio darbuotojams organizuojamose paskaitose ir seminaruose, gali dalyvauti kitų institucijų organizuojamuose seminaruose, paskaitose, kursuose ir kituose kvalifikacijos kėlimo renginiuose.
167. Komisijos valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo trukmę ir išlaidų atlyginimo tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas bei jį detalizuojantys teisės aktai.
168. Komisijos nariams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, išlaidos už kvalifikacijos kėlimą atlyginamos ta pačia tvarka kaip ir valstybės tarnautojams.
169. Komisijos sąmatoje, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, kasmet numatomos lėšos kvalifikacijos kėlimui.
170. Pagal padalinių vedėjų pasiūlymus Komisijos darbuotojų metinius kvalifikacijos kėlimo planus sudaro ir jų vykdymą koordinuoja Bendrųjų reikalų skyrius.
172. Padalinio vedėjas, atsižvelgdamas į darbuotojo atliekamo darbo pobūdį bei kokybę, turi teisę rekomenduoti darbuotojui kelti kvalifikaciją, jo manymu, tinkamuose kursuose.
173. Komisijos pirmininko sprendimu į užsienyje vykstančius kvalifikacijos kėlimo kursus (seminarus ar kitokio pobūdžio mokymus) siunčiami mokantys užsienio kalbą, besidomintys savo veiklos srities naujovėmis, iniciatyvūs darbuotojai.
174. Jei darbuotojo mokymas trunka ilgiau kaip 3 mėnesius ir yra finansuojamas iš Komisijos biudžeto, su darbuotoju turi būti sudaroma sutartis dėl mokymui skirtų lėšų grąžinimo. Šioje sutartyje turi būti numatyta, kad lėšas valstybės tarnautojas grąžins, jeigu jis savo noru atsistatydins iš valstybės tarnautojo pareigų anksčiau negu po vienerių metų nuo mokymo pabaigos arba bus atleistas iš pareigų dėl tarnybinės nuobaudos.
XVI. TARNYBINĖS KOMANDIRUOTĖS
175. Komisijos narių ir darbuotojų išvykimo į komandiruotes klausimus sprendžia Komisijos pirmininkas, jos įforminamos Komisijos pirmininko įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ ir Komisijos pirmininko įsakymu nustatyta tvarka.
176. Pasiūlymus dėl Komisijos darbuotojų komandiravimo paprastai teikia struktūrinių padalinių vadovai. Tarnybinė komandiruotė į užsienį įforminama Komisijos pirmininko įsakymu pagal kvietimą.
177. Už poilsio ir švenčių dienas, per kurias Komisijos darbuotojui komandiruotėje tenka dirbti, išskyrus kelionėje praleistas dienas, darbuotojo rašytiniu prašymu per mėnesį suteikiamos kitos mokamos poilsio dienos arba šios dienos pridedamos prie kasmetinių atostogų. Prašymas, kuriame turi būti nurodytas tikslus poilsio ar švenčių dienomis dirbtų valandų skaičius, vizuotas struktūrinio padalinio vadovo ir kuruojančio Komisijos nario, pateikiamas už personalo reikalų tvarkymą atsakingam asmeniui, kuris pažymi tai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir parengia Komisijos pirmininko įsakymo projektą.
178. Komisijos nariai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, grįžę iš komandiruočių šalies viduje, privalo kitą dieną informuoti savo padalinio vadovą apie tai, kaip atliktas pavedimas, o grįžę iš komandiruočių į užsienį, turi ne vėliau kaip per tris darbo dienas pateikti Komisijos pirmininkui rašytinę ataskaitą, Finansų skyriui – atitinkamus dokumentus apie komandiruotės metu turėtas faktines išlaidas, o jeigu buvo išmokėtas avansas, grąžinti nepanaudotą avanso likutį.
179. Struktūrinių padalinių vadovai turi užtikrinti, kad, jiems patiems ar padalinio darbuotojams išvykus į tarnybinę komandiruotę, darbai būtų perduoti kitiems darbuotojams. Vadovai taip pat privalo pasirūpinti, kad būtų prieinama visa tarnybinėms užduotims vykdyti reikalinga informacija, esanti jų pačių ar išvykusio darbuotojo kompiuterinėse laikmenose, įskaitant elektroninį paštą.
XVII. ATOSTOGŲ SUTEIKIMO TVARKA
180. Kasmetinės atostogos Komisijos nariams ir darbuotojams suteikiamos Komisijos pirmininko įsakymu, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į metų pradžioje sudarytą kasmetinių atostogų grafiką.
181. Metų pradžioje struktūrinių padalinių vadovai Bendrųjų reikalų skyriui turi pateikti padalinių darbuotojų numatomų atostogų grafikus. Bendrųjų reikalų skyrius sudaro bendrą Komisijos darbuotojų atostogų grafiką ir jį pateikia tvirtinti Komisijos pirmininkui.
182. Padalinio vedėjas savo atostogų laiką derina su jo skyriaus veiklą kuruojančiu Komisijos nariu, kad būtų užtikrintas vadovavimo padaliniui tęstinumas.
183. Jei Komisijos darbuotojas ketina eiti kasmetinių atostogų ne pagal patvirtintą atostogų grafiką, jis prieš 10 darbo dienų turi pateikti su tiesioginiu vadovu suderintą prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo kitu laiku.
184. Nemokamos atostogos dėl šeiminių ar kitų svarbių priežasčių, taip pat kitos tikslinės atostogos gali būti suteikiamos Komisijos pirmininko įsakymu, jeigu darbuotojas to prašo raštu ir prašymas yra suderintas su tiesioginiu vadovu.
XVIII. REIKALŲ PERDAVIMAS STRUKTŪRINIŲ PADALINIŲ VADOVAMS BEI KITIEMS DARBUOTOJAMS
186. Atleidžiamas iš darbo arba į kitą darbą perkeliamas Komisijos darbuotojas privalo perduoti:
186.1. struktūrinio padalinio vadovui arba jo nurodytam kitam darbuotojui dokumentus (jeigu nebaigti vykdyti pavedimai), turimas bylas, informacinę ir norminę medžiagą;
186.2. atsakingiems Komisijos darbuotojams už Komisijos lėšas įgytas knygas, antspaudus ir spaudus, ilgalaikį materialųjį turtą, nematerialųjį turtą, trumpalaikį turtą, jeigu juos yra gavęs naudotis individualiai, patalpų ir seifo raktus;
186.4. Informacinių technologijų skyriaus atsakingam darbuotojui visas kompiuterines programas ir katalogus, kurie buvo sukurti darbo tikslais, naudojant Komisijos kompiuterinę įrangą; skyriaus vadovui arba jį pavaduojančiam asmeniui nusakyti duomenų struktūrą, atskleisti slaptažodžius ir kitą informaciją. Struktūrinio padalinio vadovui pageidaujant, informacija gali būti pateikiama kartu su išsamiu aprašymu, kurio kopija perduodama Informacinių technologijų skyriui;
186.5. struktūrinio padalinio vadovui visą informaciją, susijusią su specialių informacinių išteklių naudojimo galimybėmis: slaptažodžius, reikšminius žodžius ir kitus prie specialių informacinių bazių leidžiančius prieiti sutartinius ženklus, jeigu darbuotojas juos turėjo kaip Komisijos atstovas (kopiją – Informacinių technologijų skyriui).
187. Tuo atveju, kai naujas darbuotojas nepaskirtas, reikalai pagal aktą perduodami struktūrinio padalinio vadovui, tam tikrais atvejais – darbuotojui, kuriam pavedama eiti buvusio darbuotojo pareigas.
188. Keičiantis Komisijos nariui, jei naujas Komisijos narys nepaskirtas, reikalai perduodami pirmininkui ar jo įgaliotam darbuotojui.
189. Jei atleidžiamas iš darbo arba perkeliamas į kitą darbą darbuotojas yra materialiai atsakingas asmuo, jam priskirtos materialinės vertybės perduodamos kitam Komisijos pirmininko įsakymu paskirtam materialiai atsakingam asmeniui pagal vertybių perėmimo aktą.
190. Jei iš darbo atleidžiamas Finansų skyriaus vedėjas, jis privalo parengti jo atleidimo dieną esamą buhalterinę apyskaitą ir atlikti reikalų perdavimą. Finansų skyriaus vedėjo atostogų laikotarpiui Komisijos pirmininkas įsakymu paskiria kitą Finansų skyriaus darbuotoją eiti skyriaus vedėjo pareigas.
XIX. ANTSPAUDO NAUDOJIMAS
191. Komisija turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu. Šiuo antspaudu gali būti antspauduojami:
191.2. finansiniai dokumentai, reglamentuojantys Komisijos sąmatos vykdymą, ūkinės-finansinės veiklos sutartys ir kt.;
192. Saugoti ir naudoti Komisijos antspaudą su Lietuvos valstybės herbu pavedama Komisijos pirmininko įsakymu.
XX. TARNYBINIO TRANSPORTO IR MOBILIŲJŲ TELEFONŲ NAUDOJIMAS
194. Tarnybinis transportas naudojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“ nustatyta tvarka ir Komisijos pirmininko įsakymu patvirtinta tvarka. Komisijos darbuotojai tarnybos reikalams gali užsisakyti tarnybinį lengvąjį automobilį per Ūkio tarnybą.
XXI. KOMPIUTERINĖS TECHNIKOS IR PROGRAMINĖS ĮRANGOS NAUDOJIMAS
XXII. ARCHYVO TVARKYMAS