PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro

2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-1228

valstybinis žmonių paieškos ir gelbėjimo DARBŲ, įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos Respublikos ATSAKOMYBĖS ZONOJE, PLANAS

I dalis

BENDROJI DALIS

1. Įvadas

1944 m. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau Plane vadinama – „Čikagos konvencija“) 12 priedo 1 skyriuje ir 1979 m. Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos (toliau Plane vadinama – „SAR konvencija“) 1 skyriuje pažymima, kad kiekviena susitariančioji valstybė įsipareigoja imtis, jos nuomone, reikalingų priemonių padėti jos teritorijoje nelaimės ištiktiems orlaiviams ir, kontroliuojant jos valdžios institucijoms, leisti orlaivių savininkams arba šiuos orlaivius įregistravusios valstybės institucijoms suteikti tokias pagalbos priemones, kurių reikalauja aplinkybės. Kiekviena susitariančioji valstybė, stengdamasi padėti nelaimės ištiktam žmogui, organizuoja dingusio orlaivio ar laivo paiešką, bendradarbiauja įgyvendindama suderintas priemones, kurios rekomenduojamos pagal Čikagos ir SAR konvencijas.

1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje V skyriaus 7 taisyklė nustato, jog „Kiekviena susitarianti Vyriausybė įsipareigoja imtis visų būtinų priemonių organizuojant ryšį nelaimės atveju žmonių išgelbėjimui, patyrusių nelaimę jūroje ir koordinuoti veiksmus žmonių gelbėjimo paieškos zonoje, netoli jos krantų“ bei „Kiekviena susitarianti Vyriausybė įsipareigoja teikti informaciją apie savo gelbėjimo tarnybos turimas priemones, pakeitimų projektus, jeigu tokie numatomi“.

1992 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublika pripažino 1944 metų Čikagos konvenciją, o 1992 m. vasario 7 d. tapo Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) nare, todėl visi reikalavimai dėl saugių skrydžių atitinka Lietuvos Respublikos saugumo ir saugą užtikrinančių tarnybų nuostatas.

1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos naująjį tekstą pasirašė ir 1997 m. vasario 25 d. ratifikavo Lietuvos Respublika (Žin., 1997, Nr. 21-499).

1995 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublika tapo Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) nare.

Vadovaujantis šiais tarptautiniais dokumentais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra parengtas „Valstybinis žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų, įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje, planas“ (toliau – Planas), kuriame išdėstyti žmonių paieškos ir gelbėjimo organizavimo Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje pagrindiniai principai, institucijų uždaviniai, kompetencija, atsakomybės ribos bei vykdomos paieškos ir gelbėjimo priemonės. Paieškos ir gelbėjimo darbai yra vykdomi neatsižvelgiant į orlaivio ar laivo nacionalinę priklausomybę bei nelaimę patyrusių asmenų pilietybę.

Planas vienodai taikomas tiek civiliniams, tiek kariniams orlaiviams ir laivams avarijos atveju, kai juose esantiems žmonėms gresia pavojus.

Avarinius naftos arba naftos produktų išsiliejimo atvejus Baltijos jūroje reglamentuoja „Nacionalinis taršos incidentų jūroje likvidavimo planas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 142/3-125 (Žin., 2002, Nr. 44-1684).

1.1. Dažniausiai Plane ir SAR operacijos metu vartojamos santrumpos

Tarptautinės santrumpos

A	– Paieškos zona (Search area)
A / C	– Lėktuvas / sraigtasparnis (Aircraft)
ACO	– Aviacijos koordinatorius (Aircraft coordinator)
AFTN	– Aviacinis fiksuotas telekomunikacinis tinklas (Aeronautical fixed telecommunications network)
AMVER	– Automatizuota savitarpio pagalbos laivo gelbėjimo sistema (Automated Mutual-assistance Vessel Rescue)
ARCC	– Užsienio valstybės Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras (Aeronautical Rescue Coordination Centre)
ARCC	– Vilnius – Lietuvos Respublikos aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras
ATC	– Skrydžių valdymas (Air traffic control)
ATS	– Oro eismo paslaugos (Air traffic services)
CES	– Kranto radijo stotis palydovinėje ryšio sistemoje (Coast earth station)
CIRM	– Tarptautinis medicinos pagalbos radijo centras (Centro Internazionale Radio-Mediko)
COSPAS-SARSAT	– Avarinių signalų perdavimo palydovinė sistema(Space System for Search of Vessels in Distress – Search and Rescue Satellite-Aided Tracking)
CRS	– Kranto radijo stotis (Coast radio station)
C / S	– Šaukinys (Call sign)
CSS	– Antvandeninės paieškos vadas (Coordinator surface search)
CTA	– Skrydžių valdymo rajonas (Control area)
CTR	– Aerodromo skrydžių valdymo zona (Control zone)
DF	– Krypties nustatymas (Direction finding)
DMB	– Paieškos pradžios plūduras (Datum marker buoy)
DR	– Apskaičiuota laivo vieta (Dead reckoning)
DSC	– Skaitmeninė radijo ryšio sistema (Digital selective calling)
elba	– Orlaivio avarinis radijo švyturys (Emergency location beacon – aircraft)
ELT	– Aviacinis avarinis radijo švyturys (Emergency lokator transmitter)
EPIRB	– Jūrinis avarinis radijo plūduras (Emergency position indicating radio beacon)
ETA	– Apskaičiuotas atvykimo laikas (Estimated time of arrival)
ETD	– Apskaičiuotas išvykimo laikas (Estimated time of departure)
FIR	– Skrydžių informacijos regionas (Flight information region)
FL	– Skrydžio lygis (Flight level)
F/V	– Žvejybinis laivas (Fishing vessel)
GES	– Stacionari palydovinio ryšio radijo stotis (Ground earth station)
GHz	– Gigahercai (Gigagertz)
GMDSS	– Globalinė jūrinė nelaimingų atvejų saugos sistema (Global maritime distress and safety system)
GPS	– Palydovinė koordinačių nustatymo sistema (Global positioning system)
gt	– Bendras tonažas (Gross tons)
HF	– Trumposios bangos (High frequency)
ICAO	– Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (International Civil Aviation Organization)
IFR	– Skrydžio taisyklės remiantis įrengimų parodymais (taip pat – skrydžių vykdymas pagal prietaisus, Instrument Flight Rule)
IMC	– Oro sąlygos remiantis parodymais (Instrument Meteorological Conditions)
IMO	– Tarptautinė jūrų organizacija (International Maritime Organization)
Inmarsat	– Tarptautinė jūrų palydovinio ryšio organizacija (International Mobile Satellite Organization)
IAmsar	– Tarptautinės aeronautinės ir jūrinės paieškos ir gelbėjimo vadovas (International Aeronautical and Maritime search and rescue)
INTERCO	– Tarptautinis signalų sąvadas (International Code of Signals)
Itu	– Tarptautinė elektrinio ryšio sąjunga (International Telecommunication Union)
kHz	– Kilohercai (Kilohertz)
LES	– Antžeminė žemės stotis (Land earth station)
LKP	– Paskutinės žinomos koordinatės (Last known position)
LUT	– COSPAS-SARSAT duomenų apdorojimo stotis (Local User Terminal)
LW	– Dreifavimas (Leeway)
m	– Metras (Metres)
marec	– Jūrinis paieškos ir gelbėjimo atpažinimo kodas (maritime search and rescue recognition code)
MCC	– Tarptautinis koordinacinis-apskaitos centras COSPAS-SARSAT sistemoje (Mission control centre)
MEDEVAC	– Medicininė evakuacija (Medical evacuation)
MEDICO	– Medicininė konsultacija (radijas) (Medical advice usually by radio)
mersar	– Paieškos ir gelbėjimo vadovas, skirtas prekybiniams laivams (Merchant ships search and rescue manual)
MF	– Vidutinės bangos (Medium frequency)
MHz	– Megahercai (Megahertz)
mmsi	– Mobilusis jūrų laivo atpažinimo kodas (Maritime mobile service identify)
MRCC	– Užsienio valstybės Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras (Maritime Rescue Coordination Centre)
MRCC	– Klaipėda – Lietuvos Respublikos jūrų gelbėjimo koordinacinis centras
MSI	– Saugumo jūroje informacija (Maritime safety information)
msl	– Vidutinis jūros lygis (Medium sea level)
M/V	– Prekybinis laivas (Merchant vessel)
NBDP	– Siaurajuostis spausdinimas (Narrow – band direct printing)
NM	– Jūrmylė (Nautical mile), 1NM = 1,852 km
ns	– Karo laivas (Naval sheep)
OSC	– Vietinis koordinatorius (On scene coordinator)
PIW	– Žmogus vandenyje (Person in water)
POB	– Žmonių skaičius laive (Persons on board)
PS	– Paieška paraleliniais halsais (Parallel sweep search)
R	– Paieškos spindulys (Search radius)
RANP	– Regioninis oro navigacijos planas (Regional air navigation plan)
rb	– Gelbėjimo valtis arba kateris (Rescue boat)
RCC	– Gelbėjimo koordinacinis centras (Rescue coordination center)
RSC	– Pagalbinis gelbėjimo centras (Rescue sub – center)
rv	– Gelbėjimo laivas (Rescue vessel)
SAR	– Žmonių paieškos ir gelbėjimo operacija, reglamentuojama SAR ir Čikagos konvencijų atitinkamais priedais, įvykus orlaivio ar laivo avarijai (search and rescue).

Pastaba: toliau visur Plano tekste yra nurodoma santrumpa (SAR), siekiant išskirti SAR operacijos metu vykdomus paieškos ir gelbėjimo darbus iš kitų paieškos ar gelbėjimo darbų, nepriskiriamų prie SAR operacijos, jos fazių, stadijų ar dalių.

SART	– Paieškos ir gelbėjimo radijo švyturys (Search and Rescue transponder)
SC	– Paieškos darbų koordinatorius (Search and Rescue coordinator)
SES	– Laivo radijo stotis ryšiui su krantu (Ship earth station)
SITREP	– Pranešimas apie avariją, taip pat apie paieškos ir gelbėjimo darbų eigą (Situation report)
SMC	– Paieškos ir gelbėjimo veiksmų koordinatorius (Search and Rescue mission coordinator)
SOLAS	– Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (International Convention for the Safety of Life at Sea)
SRR	– Paieškos ir gelbėjimo rajonas (Search and Rescue region)
SRU	– Paieškos ir gelbėjimo grupė / vienetas (Search and Rescue unit)
SS	– Platėjančio kvadrato paieškos ir gelbėjimo schema (Expanding square search)
SU	– Paieškos grupė / vienetas (Search unit)
S/V	– Burinis laivas (Sailing vessel)
T	– Paieškos laikas (Search time available)
TMA	– Aerodromo skrydžių valdymo zona (Terminal control area)
UHF	– Ultra trumposios bangos(Ultra high frequency)
UTA	– Viršutinis skrydžių valdymo rajonas (Upper control area)
UTC/Z	– Suderintas pasaulinis laikas arba „Zulu“ (Coordinated universal time)
VFR	– Vizualiųjų skrydžių taisyklės (Visual flight rules)
VHF	– Labai aukšto dažnio bangos (Very high frequency)
VMC	– Matomos meteorologinės sąlygos (taip pat – skrydžių vykdymas vizualiai, Visual meteorological conditions)
VS	– Paieška sektoriuose (Sector search)

Lietuviškos santrumpos

AK	– Aviakompanijos
agkc	– VĮ „Oro navigacija“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras
agt	– Ūkio subjekto (Vilniaus oro uosto, Kauno oro uosto, Palangos oro uosto, Šiaulių oro uosto ir KVJU) avarinė gelbėjimo tarnyba, komanda, pajėgos
Ava csd	– Apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentai
BPC	– Bendras pagalbos centras prie VRM
CAA	– Civilinės aviacijos administracija
CS	– Civilinė sauga
CSD	– Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos
CSĮ	– Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas
cgrp	– Centrinis gaisrinio ryšio punktas
csov	– Civilinės saugos operacijos vadovas
esvc	– Ekstremalių situacijų valdymo centras
gdv	– Gelbėjimo darbų vadovas
gmp	– Greitoji medicinos pagalba
jaaa	– Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūra
jgkc	– Lietuvos saugios laivybos administracijos Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras
jpgar	– Jūrų paieškos ir gelbėjimo atsakomybės rajonas
kam	– Krašto apsaugos ministerija
kasp	– Krašto apsaugos savanorių pajėgos
KATT	– Krašto apsaugos telekomunikacinis tinklas
KJP	– Karinės jūrų pajėgos
kkk „Klasco“	– Klaipėdos jūros krovinių kompanija „Klasco“
KOP	– Karinės oro pajėgos
Kop SK	– KOP sąveikos su aviacija karininkas
KPK	– Krizių prevencijos komitetas
KVK	– Krizių valdymo komitetas
KRaad	– Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas
KTT	– Kilimo ir tūpimo takas
kvju	– Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
lhmt	– Lietuvos hidrometeorologinė tarnyba
lrŽpgkc	– Lietuvos Respublikos paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras
lsla	– Lietuvos saugios laivybos administracija
mk	– Magnetinis kursas
ob	– Operatyvinis budėtojas
PapGk	– Pirmoji antžeminė paieškos ir gelbėjimo (SAR) komanda, atvykusi į orlaivio avarijos vietą
PGCST	– Paieškos ir gelbėjimo civilinės saugos tarnyba
RSVC	– Regiono skrydžių valdymo centras
R/T	– Radijo telefonas
pagd	– Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM
pgt	– Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinys
sam	– Sveikatos apsaugos ministerija
sadm	– Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
SIT „112“	– BPC prie VRM skubaus iškvietimo telefonas „112“
SM	– Susisiekimo ministerija
SM OAITV	– Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų bei incidentų tyrimų vadovas
svc	– Skrydžių valdymo centras
Uab	– Uždaroji akcinė bendrovė
vjv	– Veiksmų jūroje vadovas
vpt	– Vietinis priėmimo terminalas
vrm	– Vidaus reikalų ministerija
vrsvc	– Vilniaus regiono skrydžių valdymo centras
vsat	– Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM
VšĮ	– Viešoji įstaiga

1.2. Dažniausiai Plane ir SAR operacijos metu vartojamos sąvokos

Plane esančių žodžių „turi“ ir „turėtų“ reikšmė, remiantis 1979 m. Jūros paieškos ir gelbėjimo konvencijos (Žin., 2001, Nr. 4-94) tekstu, aiškinama taip:

žodis „turi“ rodo nuostatą, kurią visos konvencijos šalys privalo vienodai taikyti, kad būtų apsaugota žmonių gyvybė jūroje;

žodis „turėtų“ rodo nuostatą, kurią visoms konvencijos šalims rekomenduojama vienodai taikyti, kad būtų apsaugota žmonių gyvybė jūroje.

Toliau pateikiamos dažniausiai SAR operacijos metu ir Plane vartojamų sąvokų reikšmės:

Aliarmo stadija – situacija, kai nuogąstaujama dėl asmens ar laivo saugumo.

Avarinė informacija – informacija apie avariją arba nelaimę.

Avarija – apibendrinta sąvoka, taikoma orlaiviui ar laivui patekus į kritinę situaciją, keliančią pavojų žmonėms arba kai susidaro ekstremali situacija (aprašyta Plano 3 punkte), reikalaujanti vykdyti SAR operaciją, paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus arba kurią nors jų fazę, stadiją ar dalį.

– įvykis, susijęs su orlaivio panaudojimu ir įvykęs per laikotarpį nuo ketinančio juo skristi asmens įlipimo į tą orlaivį iki jo išlipimo iš orlaivio, kai:

• asmuo mirtinai ir sunkiai sužeidžiamas dėl buvimo orlaivyje, tiesioginio sąlyčio su kuria nors orlaivio dalimi, įskaitant nuo orlaivio atitrūkusias dalis, reaktyvinio variklio išmetamųjų dujų srovės tiesioginio poveikio, išskyrus atvejus, kai asmuo susižeidžia pats, jį sužeidžia kiti asmenys, arba jis miršta natūralia mirtimi, arba sužeidžiami nelegaliai skrendantys keleiviai, kurie slepiasi orlaivio vietose, kuriomis paprastai nesinaudoja keleiviai ir įgulos nariai;

• orlaivis sulaužomas ar pažeidžiama jo konstrukcija ir dėl to susilpnėja konstrukcijos tvirtumas, pablogėja jo techninės skrydžio charakteristikos ir reikalingas didelis remontas arba pažeisto elemento pakeitimas, išskyrus variklio gedimus, kai sugadintas jis pats, jo dangčiai ar agregatai, arba sugadinti tik oro sraigtai, sparnų galai, antenos, ratų pneumatika, stabdymo įtaisai, gaubtai, arba nežymiai įlenkiama ar praduriama orlaivio danga;

• orlaivis dingsta be žinios arba patenka į tokią vietą, kur priėjimas prie jo visiškai neįmanomas.

Pavojaus stadija jūriniuose incidentuose – situacija, kai nuogąstaujama dėl laivo ir jame esančių žmonių saugumo. Ši stadija skelbiama, kai:

• pastangos nustatyti ryšį su laivu arba plaukiojimo priemone ir gauti žinių iš kitų šaltinių po neapibrėžtumo stadijos baigėsi nesėkme;

• gauti duomenys, kad sutrikęs laivo arba plaukiojimo priemonės eksploatavimas, bet dėl šio sutrikimo dar negresia nelaimė.

Nelaimės stadija – situacija, kai yra pagrįstas įsitikinimas, jog asmeniui, orlaiviui ar laivui gresia didelis ir neišvengiamas pavojus ir reikalinga neatidėliotina pagalba.

Nelaimės stadija jūriniuose incidentuose – situacija, kai yra pagrįstas įsitikinimas, kad asmeniui, orlaiviui ar laivui gresia didelis tiesioginis pavojus ir reikalinga neatidėliotina pagalba. Nelaimės stadija skelbiama tada, kai:

• gautos patikimos žinios, kad laivui, plaukiojimo priemonei arba orlaiviui bei žmonėms gresia didelis ir neišvengiamas pavojus ir jiems reikalinga neatidėliotina pagalba;

• tolesni mėginimai nustatyti ryšį su laivu, plaukiojimo priemone arba orlaiviu yra nesėkmingi, be to, nėra atsakymo į paklausimus po pavojaus stadijos paskelbimo;

• gauti duomenys rodo, kad laivo, plaukiojimo priemonės arba orlaivio eksploatavimas yra taip sutrikęs, kad galima nelaimės situacija.

Nežinios stadija – situacija, kai abejojama dėl asmens, orlaivio ar laivo saugumo.

Įspėjimo postas – kiekvienas postas, veikiantis kaip tarpininkas tarp asmens, pranešančio apie pavojų, ir Gelbėjimo koordinacinio centro RCC arba gelbėjimo padalinio.

Gelbėjimo koordinacinis centras – institucija, atsakinga už veiksmingą paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbo organizavimą bei operacijų koordinavimą paieškos ir gelbėjimo rajone.

Gelbėjimo padalinys – RCC pavaldus padalinys, papildantis jo funkcijas ir įsteigtas SAR operacijoms vykdyti pagal konkrečius atsakingų institucijų reikalavimus.

Paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbai – atliekamų darbų ir veiksmų visuma SAR operacijos metu.

Paieška (SAR) – SAR operacija, kurią paprastai koordinuoja RCC ar gelbėjimo padalinys nelaimės ištiktų žmonių, orlaivio ar laivo buvimo vietai nustatyti, naudodamasis turimais darbuotojais ir priemonėmis.

Gelbėjimas (SAR) – SAR operacija nelaimės ištiktiems žmonėms išgelbėti, suteikti jiems pirminę medicinos bei kitą pagalbą ir nugabenti į saugią vietą.

Paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonės – visi mobilieji ištekliai, įskaitant specialiąsias paieškos ir gelbėjimo (SAR) grupes, naudojami paieškos ir gelbėjimo SAR operacijoms atlikti.

Paieškos ir gelbėjimo (SAR) rajonas – RCC priskirta nustatyta teritorija, kurioje užtikrinami paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbai.

Pavojaus stadija – bendra sąvoka, reiškianti (priklausomai nuo aplinkybių) nežinios, aliarmo arba nelaimės stadijas.

Vietinis koordinatorius – OSC, pareigūnas, paskirtas paieškos ir gelbėjimo (SAR) veiksmams ir darbams nustatytoje teritorijoje koordinuoti SAR operacijos metu.

1.3. Plano paskirtis

Plano paskirtis – nustatyti valstybinį žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijos organizavimą, įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos Respublikos teritorijoje, orlaivio ar laivo avarijai Baltijos jūros paieškos ir gelbėjimo atsakomybės rajone, kuris sutampa su Vilniaus skrydžių informacijos rajonu – Vilniaus FIR (toliau Plane vadinama – Lietuvos Respublikos atsakomybės zona); nustatyti pagrindinius reagavimo į paieškos ir gelbėjimo (SAR) operaciją principus pagal SAR ir Čikagos konvencijų bei Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus; apibrėžti vykdančiųjų, vadovaujančiųjų ir remiančiųjų institucijų funkcijas, užduotis ir atsakomybę; pateikti avarijos kriterijus, lemiančius reagavimo lygį bei būtino aktyvuoti ESVC lygmenį, iki kurio aktyvuotųsi visi žemesnieji ESVC jiems priskirtų funkcijų ir užduočių vykdymui ekstremalios situacijos valdymo grandinėje; nustatyti procedūrą civilinės saugos operacinio vadovavimo perdavimui – perėmimui į aukštesnį vadovavimo lygmenį, išsivysčius ekstremaliai situacijai ir viršijus pirminius avarijos kriterijus; pateikti duomenis apie pajėgas, kitą esminę ir naudingą informaciją ir pan.

Informacija, skirta tik tarnybiniam naudojimui, pateikta šio plano V dalyje – „Prieduose“.

Planu privalo vadovautis:

Vadovai, susiję su orlaivių skrydžių ir jūros laivų laivybos organizavimu, vykdymu, valdymu, paslaugų teikimu, taip pat paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų organizavimu bei koordinavimu avarijos atveju.

Visų lygių ESVC, kurie padeda vadovams organizuoti ir vykdyti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus įvykus orlaivio ar jūros laivo kritinei situacijai, keliančią pavojų žmonėms, įvykus avarijai ar susidarius ekstremaliai situacijai.

Visų lygių valstybės institucijų vadovai ir nelaimių valdymo pareigūnai.

Vilniaus oro uostas, Kauno oro uostas, Palangos oro uostas, Šiaulių oro uostas ir KVJU (toliau Plane – ūkio subjektai).

Įstaigų, įmonių ir jų struktūrinių padalinių vadovai ir jų ESVC, dalyvaujantys SAR operacijoje.

1.4. Plano pagrindas

Planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais teisės dokumentais, kitais tarptautinės teisės šaltiniais, pasinaudota šalies ir kitų valstybių patirtimi bei įvykusių orlaivių ir laivų avarijų ir katastrofų analize bei išvadomis.

1.4.1. Teisinis

Lietuvos Respublikos teisės dokumentai:

Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žin., 1992, Nr. 33-1014);

Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (Žin., 1997, Nr. 2-16);

Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3230);

Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 101-2015);

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 91-2832);

Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 94-2918);

Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 75-2264);

Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas (Žin., 1996, Nr. 53-1245);

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2731);

Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 123-5518);

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 49-1326);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 122 „Dėl valstybinės žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo jūroje veiksmų schemos“ (Žin., 1996, Nr. 9-227);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 937 „Dėl užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos gelbėjimo pajėgų ir technikos vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 76-1831);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 1346 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacinės saugumo komisijos sudarymo“ (Žin., 2001, Nr. 96-3392);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 38 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 8-148);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 39 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės struktūros patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 8-149);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. 122 „Dėl Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 12-301);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimas Nr. 417 „Dėl Paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo orlaiviais taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 33-1107);

Krašto apsaugos ministro 2003 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. V-586 „Dėl Informacijos apie ekstremalią situaciją teikimo Ekstremalių situacijų valdymo centrui (Civilinės saugos departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2603).

Tarptautiniai teisės dokumentai:

1944 m. Tarptautinė civilinės aviacijos konvencija ir jos 12 priedas „Paieška ir gelbėjimas“;

1979 m. Tarptautinė jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija (Žin., 2001, Nr. 4-94, toliau Plane vadinama „SAR konvencija“);

1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje;

1997 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje;

1999 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis dėl teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje (neįsigaliojusi);

1988 m. balandžio 18 d. TSRS Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės sutartis dėl kontinentinio šelfo (galioja de facto);

1988 m. balandžio 18 d. TSRS Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės sutartis dėl tarybinės ekonominės zonos ir Švedijos žvejybos zonos atribojimo Baltijos jūroje (galioja de facto);

2000 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl bendradarbiavimo jūrų ir aviacinės paieškos bei gelbėjimo srityse (Žin., 2000, Nr. 108-3435).

Kiti tarptautinės teisės šaltiniai:

1998 m. Tarptautinės jūrų ir aeronautikos paieškos bei gelbėjimo vadovas;

1960 m. Tarptautinės žmogaus gyvybės apsaugos jūroje konvencija.

1958 m. Atviros jūros konvencija.

1.4.2. Empirinis-analitinis

Rengiant Planą buvo atsižvelgta į šalies ir užsienio valstybių patirtį SAR operacijų metu: įvertinta pratybų, treniruočių ir seminarų, rengtų Lietuvoje ir už jos ribų, patirtis, atsižvelgta į avarijų ir katastrofų (tanklaivio „PrincessPia“ užplaukimas ant seklumos, jūreivių įgulos nukėlimo operacija nuo danų žemsiurbės „Madelainė“, sraigtasparnių katastrofos Platelių ežere ir SAR sraigtasparnio Baltijos jūroje Lietuvoje, Liberijos tanklaivio „Prestige“ katastrofa prie Ispanijos krantų, Rusijos ir Italijos orlaivių katastrofa virš Šveicarijos, JAV erdvėlaivių „Čelendžer“ ir „Kolumbija“ katastrofos ir t. t.) likvidavimo darbų analizę ir išvadas.

2. Paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų organizavimas

2.1. Valstybinė paieškos ir gelbėjimo (SAR) sistema

Valstybinė paieškos ir gelbėjimo (SAR) sistema turi užtikrinti žmonių, kurie yra patekusiame į pavojų arba patyrusiame avariją orlaivyje ar laive, paiešką ir gelbėjimą (SAR) Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje, į kurią įeina sausumos teritorija, vidaus ir teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų bei už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esantys rajonai, priskirtuose paieškos ir gelbėjimo (SAR) institucijų atsakomybei pagal tarptautinius susitarimus.

Valstybinė paieškos ir gelbėjimo (SAR) sistemos struktūra (1 priedas) integruota į civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą ir SAR operacijų vykdymo metu valstybiniame lygyje susideda iš ekstremalių situacijų valdymo institucijų, koordinacinių centrų, atsakingų institucijų operatyviųjų, gelbėjimo, civilinės saugos tarnybų ir esamų valstybinės reikšmės pajėgų, patelkiamų nelaimės vietoje.

Įvykus orlaivio avarijai Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje arba laivo ar orlaivio avarijai Baltijos jūros atsakomybės zonoje – KOP, VSAT SAR sraigtasparniai ir orlaiviai bei VSAT, KJP, AM, KVJU ir privačių kompanijų laivai, o Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir vidaus vandenyse – PGT, apskričių ir savivaldybių CS pajėgos ir technika dalyvauja SAR operacijoje vadovaudamiesi Planu. Valstybinė paieškos ir gelbėjimo (SAR) sistemos struktūra pateikta 1 priede.

Valstybinė paieškos ir gelbėjimo (SAR) sistema turi:

- užtikrinti žmogaus gyvybės išsaugojimą orlaivio ar laivo avarijos metu susidarius ekstremaliai situacijai, operatyviai, efektyviai ir ekonomiškai panaudojant šalies pajėgas, priemones ir resursus;

- nustatyti paieškos ir gelbėjimo (SAR) veiksmų nuoseklumą tenkinant tarptautinius įsipareigojimus ir šalies poreikius bei bazinius ekstremalios situacijos valdymo principus;

- užtikrinti SAR, Čikagos, SOLAS ir Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijose bei CSĮ ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų principų ir gelbėjimo procedūrų laikymąsi bei garantuoti savo įsipareigojimų tarptautiniuose susitarimuose vykdymą;

- užtikrinti visapusišką sąveikaujančių institucijų bendradarbiavimą SAR operacijos metu, veiksmų koordinavimą, efektyvų resursų patelkimą, tarpusavio pagalbą ir pastangas;

- integruoti į visumą turimus šalies resursus, numatytus panaudoti SAR operacijos metu.

2.2. Lietuvos Respublikos atsakomybės zona

Lietuvos Respublikos atsakomybės zona – tai Lietuvos Respublikos sausumos teritorija, vidaus vandenys, Lietuvos JPGAR (16 priedas) Baltijos jūroje ir Kuršių marios (sutampa su Vilniaus skrydžių informacijos rajonu – Vilniaus FIR), oro erdvė (3 ir 5 priedai) virš valstybės sausumos teritorijos, vidaus vandenų, Lietuvos JPGAR Baltijos jūroje ir Kuršių marių.

2.2.1. Oro erdvė

Lietuvos Respublikos oro erdvė Plane (3 ir 5 priedai) suprantama kaip erdvė, kuri yra virš valstybės sausumos teritorijos, vidaus vandenų, Lietuvos JPGAR Baltijos jūroje ir Kuršių marių ir kurioje skraido civiliniai ir kariniai orlaiviai.

Lietuvos Respublikos oro erdvės perimetro ribos nustatytos pagal Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną, kurios apibrėžtos atitinkamomis tarptautinėmis sutartimis (de jure ir/ar de fakto). Lietuvos Respublikos oro erdvės viršutinę ribą lemia aukščiausiai praskrendančių civilinių ir karinių orlaivių aukštis (5 priedas).

Lietuvos Respublikos oro erdvę sudaro šie elementai: oro keliai virš sausumos ir jūros, civilinių aerodromų oro erdvės, karinių aerodromų oro erdvės, pasienio zona, draudžiamos zonos, ribojimų zonos ir pavojingos zonos.

Lietuvos Respublikos oro erdvė siekia iki 15000 metrų aukščio. Oro erdvė suskirstyta į keletą klasių, kur skraidoma laikantis oro erdvės naudojimo taisyklių ir keliamų specialių reikalavimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 22 d. nutarimais Nr. 38 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 8-148) ir Nr. 39 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės struktūros patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 8-149) patvirtintos Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo taisyklės ir oro erdvės struktūra. Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų erdvė skirstoma į kelias klases, kurioms nustatomi atitinkami reikalavimai ir nurodytos Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų teikimo sąlygos:

- G – nuo žemės paviršiaus iki nurodyto aukščio ir stratosferoje;

- C – nuo 2900 m aukščio iki 6000 m;

- A – nuo 6000 m iki 15000 m.

Orlaiviams, skraidantiems šiuose oro sluoksniuose, yra keliami tam tikri reikalavimai dėl skraidymo tvarkos ir ryšio. Jiems nurodytas Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų teikimas. Oro erdvės G klasėje skraidoma be ryšio arba ryšys nebūtinas, o C ir D klasėse visi skrydžiai valdomi, teikiamos paslaugos ir būtinas abipusis radijo ryšys. Laikantis Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimosi taisyklių, skrydžiai A oro erdvės klasėje, t. y. nuo 6000 m iki 15000 m virš Lietuvos Respublikos teritorijos, vykdomi tik turint abipusį radijo ryšį su Vilniaus regioniniu skrydžių valdymo centru. Žemutinėje oro erdvėje, skirtoje lengvo tipo sportiniams, privatiems ir juridinių asmenų naudojamiems orlaiviams ir siekianti nuo žemės iki nurodyto aukščio – G klasė, galima skraidyti be ryšio ir tik tada, kai orlaivis neįskrenda į oro uostų, aerodromų ir sportinės aviacijos klubų kontroliuojamas zonas (4 ir 7 priedai).

2.2.2. Sausumos teritorija

Lietuvos Respublikos atsakomybės zonos sausumos teritorijos (su vidaus vandenimis) ribos yra nustatytos pagal Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kuri apibrėžta atitinkamomis tarptautinėmis sutartimis (de jure ir/ar de fakto).

Lietuvos oro erdve eina skrydžių trasos (3 priedas), kuriose vyksta intensyvus orlaivių skraidymas – apie 70000 skrydžių šalies oro erdvėje per metus.

Skrydžių trasos kerta Lietuvos Respubliką visomis kryptimis ir praeina virš visų apskričių ir absoliučios daugumos savivaldybių.

2.2.3. Baltijos jūra ir Kuršių marios

Lietuvos Respublikos atsakomybės zoną Baltijos jūroje nustato Lietuvos JPGAR (16 priedas), kuri ribojasi su kaimyninių valstybių JPGAR: Latvijos, Švedijos ir Rusijos (Kaliningrado).

Per Lietuvos JPGAR eina skrydžių trasos (3 priedas), taip pat vyksta intensyvus laivų judėjimas. Vien tik į Klaipėdos jūrų uostą per metus įplaukia ir išplaukia daugiau kaip 7000 laivų.

Lietuvos Respublikos JPGAR Baltijos jūroje sutampa su Vilniaus FIR (3 priedas), todėl Kuršių marios taip pat įeina į Lietuvos JPGAR (3 ir 16 priedai).

2.3. Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimas

Vilniaus FIR ribos virš sausumos ir jūros (kur vykdomos SAR operacijos) pažymėtos taškais (3 ir 16 priedai). RU CAV, TIRIN, ADAXA (šiaurinis su Švedija taškas – 56⁰ 20' 43“ N ir 018⁰ 30' 23“ E), NINTA (pietinis su Švedija taškas – 56⁰ 05' 43“ N ir 018⁰ 01' 07“ E), TIGNU ir RUSNĖ (su nurodytomis juose koordinatėmis.

Atsižvelgiant į tai, kurioje vietoje įvyksta orlaivio ar laivo avarija ir kyla pavojus žmonių gyvybei jūroje ar Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba kai AGKC – ARCC Vilnius arba JGKC – MRCC Klaipėda prašo kitų ARCC ar MRCC pagalbos, leidimus atvykti, taip pat išvykti į nelaimės vietą jūroje ar kitos valstybės teritoriją orlaiviams, laivams ir gelbėjimo pajėgoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos gelbėjimo pajėgų ir technikos vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 76-1831), leidimus išduoda:

- AGKC – ARCC Vilnius – išskrendantiems ar įskrendantiems SAR orlaiviams,

- JGKC – MRCC Klaipėda – išplaukiantiems ar įplaukiantiems SAR laivams,

- CSD (6 priedas) – gelbėjimo pajėgoms, atvykstančioms sausumos keliu.

AGKC – ARCC Vilnius, JGKC –MRCC Klaipėda ar CSD informuoja VSAT, Muitinės departamentą, SM ir kitas suinteresuotas šalies ir kaimyninių valstybių institucijas apie išduotus leidimus.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tapus pilnateise jos nare bei prisijungus prie Šengeno sutarties, gelbėtojų grupėms iš Europos Sąjungos valstybių narių vykstant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su kita Europos Sąjungos valstybe, nereikės informuoti VSAT ir Muitinės departamento.

Kitais atvejais leidimai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną išduodami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Kontrolę vykdo VSAT ir Muitinės departamento pareigūnai.

2.4. Valstybinės paieškos ir gelbėjimo sistemos (SAR) struktūra (1 priedas)

2.4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Krizių valdymo komitetas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija

Atsižvelgdama į SAR ir Čikagos konvencijų bei CSĮ nuostatas bei įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrina, kad atsakingose institucijose veiktų tarnybos, atsakingos už jūrų ir aviacinės paieškos bei gelbėjimo darbus, teikiant pagalbą Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje sausumoje, ore ar jūroje nelaimės ištiktiems žmonėms.

Dėl orlaivio ar laivo avarijos susidarius krašto ekstremaliai situacijai, valstybiniu lygiu SAR operacijai vadovautų Ministras Pirmininkas, aktyvavęs Krizių valdymo komitetą arba skyręs (pagal CSĮ 19 str. 6 ir 7 p.) CSOV. CSOV organizuoti ir vadovauti darbams ekstremalios situacijos metu padėtų ESK ir valstybinis ESVC. Prireikus padėti ESK gali būti patelktas KPK.

2.4.2. Valstybinis ESVC

Valstybinis ESVC gali būti aktyvuotas, kai ESK teikimu Ministras Pirmininkas skiria (pagal CSĮ 19 str. 6 ir 7 p.) susisiekimo ministrą CSOV vadovauti SAR operacijai valstybiniu lygiu arba kai SM ESVC vadovas ar apskrities (kurioje įvyko nelaimė) ESVC vadovas paprašo pagalbos.

2.4.3. Civilinės saugos departamentas

CSD, gavęs informaciją apie orlaivio ar laivo avariją, aktyvuoja CSD Operatyvinę grupę ir imasi reikiamų priemonių, kad prireikus ir aktyvavus valstybinį ESVC ir/ar LRŽPGKC, būtų užtikrintas jų funkcijų vykdymas. CSD taip pat nedelsdamas parengia organizacines, ryšių ir kitas technines priemones, kad aktyvavus ESK, KPK, CSOV ir prireikus KVK, būtų užtikrintas šių institucijų darbas.

Adresas:

Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos

Pamėnkalnio g. 30, LT-2001 Vilnius

Operatyvinis budėtojas:

Telefonai:	(8~5) 262 40 21, (8~5) 278 53 04 arba (+370 5) 262 40 21, (+370 5) 278 53 04
Mobilusis:	(8~686) 8 40 51 arba (+370 686) 8 40 51
KATT:	2 05 04, 2 05 07
Elektroninis paštas:	csd@csd. lt
Faksas:	(8~5) 212 06 35, (8~5) 262 45 64 arba (+370 5) 212 06 35, (+370 5) 262 45 64

2.4.4. Susisiekimo ministerijos ESVC

Įvykus nelaimei, kurios mastai viršija apskrities ESVC reagavimo galimybes bei kompetenciją, pritrūkus pajėgų, resursų ir t. t., o SM ESVC vadovas perima SAR operacijos koordinavimą, patelkdamas turimas žinybines paieškos, gelbėjimo, avarines tarnybas ir kitas pajėgas bei priemones.

SM ESVC darbo vieta paprastai pasirenkamas ministerijos arba struktūrinio padalinio, esančio netoli įvykio vietos, administracijos pastate, tačiau galutinį sprendimą priima SM ESVC vadovas.

Adresas:

Susisiekimo ministerija

Gedimino pr. 17, LT-2679 Vilnius

SM ESVC ir PGCST koordinatorius:

Telefonai:	(8~5) 239 39 11, (8~5) 239 39 77 arba (+370 5) 239 39 11, (+370 5) 239 39 77
Mobilusis:	(8~686) 7 57 36 arba (+370 686) 7 57 36
Faksas:	(8~5) 212 43 35 arba (+370 5) 212 43 35

2.4.4.1. Paieškos ir gelbėjimo civilinės saugos tarnyba

PGCST yra civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucija, įgyvendinanti SM priskirtus uždavinius ir funkcijas civilinės saugos klausimais paieškos ir gelbėjimo (SAR) srityje ir teikia specializuotą pagalbą vykdant gelbėjimo (SAR) ir kitus neatidėliotinus darbus.

PGCST vadovaujanti ir tarnybos veiklą koordinuojanti institucija yra SM. PGCST remiančiosios institucijos yra AM, KAM, SM, VRM, CSD. Jos užtikrina PGCST parengties ekstremalioms situacijoms plane numatytų funkcijų savo institucijai, kaip remiančiajai institucijai, vykdymą ir darbų atlikimą.

PGCST sudaro ministerijų, kitų institucijų bei žinybų padaliniai ir formuotės, turinčios parengtą ir išmokytą personalą, gerai valdantį techniką ir galintį atlikti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus ekstremaliomis sąlygomis. Tai KOP, VSAT, KAM, SM, PAGD, SAM, VRM, kitų ministerijų, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ir kitų visuomeninių organizacijų padaliniai bei formuotės, sausumos pajėgų kariniai vienetai, dislokuoti Lietuvos Respublikos miestuose, rajonuose, taip pat apskričių ir savivaldybių administracijų savanoriškumo principu suformuoti ir atitinkamai instruktuoti vietiniai gyventojai.

Paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijoje dalyvaujanti PGCST ir remiančiosios institucijos vykdo joms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 122 „Dėl valstybinės žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo jūroje veiksmų schemos“ (Žin., 1996, Nr. 9-227) nustatytus atitinkamus įpareigojimus.

Įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje, kai skubiai reikia organizuoti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus, SM ESVC vadovo sprendimu aktyvuojama PGCST.

Kai kurios iš PGCST ir remiančiųjų institucijų sudarytos struktūrinės grandys gali vykdyti su SAR operacija nesusijusias, bet dėl orlaivio ar laivo avarijos iškilusias užduotis, pvz., organizuoti taršos incidentų likvidavimo darbus, nustatyti padarytą žalą aplinkai ir pan., tačiau šis Planas nereglamentuoja kitos PGCST veiklos.

Prireikus CSOV sprendimu PGCST gali patelkti visų Lietuvos Respublikos institucijų pajėgas ir priemones.

2.4.4.2. PGCST disponuojamos pajėgos, ištekliai ir priemonės

PGCST gali patelkti ir panaudoti SAR operacijos metu šias pajėgas ir resursus:

- oro uostų AGT pajėgas ir techniką;

- KOP paieškai ir gelbėjimui skirtus SAR sraigtasparnius ir įgulas, kurios budi 24 val. per parą 1-ajame poste Palangoje (Nemirsetoje) ir 2-ajame poste Kaune (Fredoje);

- KVJU specialius paieškos ir gelbėjimo (SAR) laivus;

- KJP paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbams patelkiamus laivus;

- VSAT pajėgas ir techniką, sraigtasparnius ir įgulas;

- JAAA katerius;

- policijos pajėgas;

- PGT personalą ir transportą;

- GMP personalą ir transportą;

- apskričių, savivaldybių bei rajonų paieškos ir gelbėjimo komandas, grupes;

- civilinės saugos tarnybas, formuotes ir priemones;

- sausumos pajėgų karinius vienetus, techniką, įrangą ir ryšio priemones;

- kitas civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgas ir priemones;

- privačių įmonių personalą, technines priemones, įrangą ir išteklius;

- visuomenines organizacijas, įmones, savanorius ir vietinius gyventojus.

2.4.5. Koordinaciniai gelbėjimo centrai

2.4.5.1. Lietuvos Respublikos žmonių paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 122 „Dėl valstybinės žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo jūroje veiksmų schemos“ (Žin., 1996, Nr. 9-227) 2.1 punkto nuostata, LRŽPGKC funkcijas vykdo CSD.

Darbo vieta

LRŽPGKC (taip pat valstybinio ESVC ir Ministro Pirmininko paskirto CSOV) darbo vieta valstybiniame OC.

Adresas:

Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos

Pamėnkalnio g. 30, LT-2001 Vilnius.

Operatyvinis budėtojas:

Telefonai:	(8~5) 262 40 21, (8~5) 278 53 04 arba (+370 5) 262 40 21, (+370 5) 278 53 04
Mobilusis:	(8~686) 8 40 51 arba (+370 686) 8 40 51
KATT:	2 05 04, 2 05 07
Faksas:	(8~5) 212 06 35, (8~5) 262 45 64 arba (+370 5) 212 06 35, (+370 5) 262 45 64
Elektroninis paštas:	csd@csd. lt

2.4.5.2. Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras

AGKC – ARCC Vilnius yra VĮ „Oro navigacija“ struktūrinis padalinys. Už AGKC – ARCc Vilnius veiklą atsako VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius. Kai generalinio direktoriaus nėra, jo pareigas vykdo oro eismo vadybos direktorius.

AGKC – ARCc Vilnius tiesiogiai vadovauja jo viršininkas. Kai viršininko nėra, jo pareigas vykdo vyresnysis AGKC – ARCc Vilnius koordinatorius.

AGKC – ARCc Vilnius dirba 24 valandas per parą. Pamainai vadovauja AGKC – ARCc Vilnius budintis koordinatorius. Budintis koordinatorius pildo keturis žurnalus, turinčius svarbą SAR operacijos metu ir vykdant SAR operacijos tyrimą:

- Orlaivių avarijų ir nelaimių registravimo žurnalą;

- Gautų per COSPAS-SARSAT avarinių signalų registravimo žurnalą;

- Paieškos ir gelbėjimo (SAR) sraigtasparnių pilotų budėjimų registravimo žurnalą;

- AGKC – ARCc Vilnius koordinatorių budėjimų perdavimo ir priėmimo žurnalą.

Adresas:

Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras (AGKC – ARCC Vilnius)

Valstybės įmonė „ORO NAVIGACIJA“

Rodūnios kelias 2, 2023 Vilnius, Lietuva

Budintis koordinatorius:

Telefonai:	(8~5) 273 91 12, (8~5) 273 91 25 arba (+370 5) 273 91 12, (+370 5) 273 91 25
Mobilusis:	(8~610) 4 60 24 arba (+370 610) 4 60 24
Faksas:	(8~5) 273 91 22 arba (+370 5) 273 91 22
Elektroninis paštas:	arcc@ans. lt

Kita informacija apie AGKC – ARCC Vilnius pateikta 2 priede.

2.4.5.3. Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras

JGKC – MRCC Klaipėda yra LSLA struktūrinis padalinys.

Jam vadovauja ir už jo veiklą atsako LSLA direktorius. Kai direktoriaus nėra, jo pareigas vykdo direktoriaus pavaduotojas.

Kasdieninę JGKC – MRCC Klaipėda veiklą organizuoja ir už ją atsako JGKC – MRCC Klaipėda viršininkas. Kai viršininko nėra, jo pareigas vykdo viršininko pavaduotojas.

JGKC – MRCC Klaipėda dirba 24 valandas per parą. Pamainą sudaro:

- vyr. specialistas – kapitonas – koordinatorius;

- vyr. specialistas – GMDSS operatorius.

Pamainai vadovauja vyr. specialistas kapitonas – koordinatorius.

JGKC budintys specialistai įvykius registruoja dviejuose dienynuose:

- „Įvykių registravimo dienyne“;

- „Radijo ryšio dienyne“.

Adresas:

Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras (JGKC – MRCC Klaipėda)

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

J. Janonio g. 24, 5800 Klaipėda, Lietuva

Budintis koordinatorius:

Telefonai:	(8~46) 49 96 70, (8~46) 49 96 69 arba (+370 46) 49 96 70, (+370 46) 49 96 69
Faksas:	(8~ 46) 49 96 77 arba (+370 46) 49 96 77
Elektroninis paštas:	mrcc@msa. lt

Kita informacija apie JGKC – MRCC Klaipėda pateikta 2 priede.

2.4.6. Ekstremalių situacijų valdymo centrai

2.4.6.1. Apskrities ESVC

Įvykus nelaimei, kurios mastai viršija savivaldybės reagavimo galimybes bei kompetenciją, pritrūkus pajėgų, resursų ir kt., aktyvuojamas apskrities ESVC, kurio vadovas perima operacijos koordinavimą, patelkdamas apskrities turimas paieškos, gelbėjimo, avarines tarnybas, priemones, karius.

Apskrities ESVC darbo vieta paprastai pasirenkamas administracijos pastatas, tačiau galutinį sprendimą priima apskrities viršininkas arba apskrities ESVC vadovas.

2.4.6.2. Savivaldybės ESVC

Įvykus nelaimei, kurios mastai viršija ūkio subjekto ESVC reagavimo galimybes bei kompetenciją, pritrūkus pajėgų, technikos, resursų ir t. t., aktyvuojamas savivaldybės ESVC, kurio vadovas perima operacijos koordinavimą, patelkdamas savivaldybėje turimas paieškos, gelbėjimo, PGT ir kitas tarnybas bei priemones.

Savivaldybės ESVC darbo vieta paprastai pasirenkamas administracijos pastatas, tačiau galutinį sprendimą priima savivaldybės administracijos direktorius.

2.4.6.3. Ūkio subjekto ESVC

Įvykus nelaimei, kurios mastai viršija ūkio subjekto AGT reagavimo galimybes bei kompetenciją, pritrūkus pajėgų, technikos, resursų ir t. t., ūkio subjekto ESVC vadovas perima operacijos koordinavimą, patelkdamas kitas turimas AGT bei priemones.

Ūkio subjekto ESVC darbo vieta paprastai pasirenkamas administracijos pastatas, tačiau galutinį sprendimą priima ūkio subjekto vadovas.

2.4.7. Pajėgos, techninės priemonės, įranga ir ištekliai

2.4.7.1. Karinės oro pajėgos

KOP yra sudėtinė Lietuvos kariuomenės dalis, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priskyrusi SAR operacijoje tam tikras funkcijas, uždavinius ir atsakomybę. Šiems tikslams KOP turi sraigtasparnius Mi-8 ir MI-8T bei lėktuvus An-2, An-26 ir L-410.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 304 „Dėl sraigtasparnių perdavimo Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai bei paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimo“ (Žin., 2001, Nr. 33-1107), KOP atlieka paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje.

KOP paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais: 1999 m. kovo 18 d. Nr. 304 „Dėl sraigtasparnių perdavimo Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai bei paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimo“ ir 2001 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 417 „Dėl Paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo orlaiviais taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 33-1107) bei Planu.

Šiuo metu Lietuvoje yra įsteigti du paieškos ir gelbėjimo postai: 1-asis Palangoje (Nemirsetoje) ir 2-asis Kaune (Fredoje), kuriuose nuolat budi įgulos su parengtais SAR sraigtasparniais.

SAR sraigtasparnių įgulos budi 24 val. per parą (15 min. parengtis dieną ir 30 min. parengtis naktį, kai temperatūra + 5 ^oC ir žemesnė – 30 min. parengtis dieną).

Papildomai 24 val. per parą II aviacijos bazėje budi parengtas SAR operacijai atsarginis sraigtasparnis su įgula (1,5 val. parengtis).

2.4.7.2. Valstybės sienos apsaugos tarnyba

VSAT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl sraigtasparnių perdavimo Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai bei paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 417 patvirtintomis „Paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo orlaiviais taisyklėmis“ (Žin., 2001, Nr. 33-1107) ir Planu, vykdo paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje.

Prireikus VSAT gali patelkti du sraigtasparnius EC120B ir lėktuvą „Cessna – 172“, kurie dislokuoti Paluknio aerodrome (7 priedas). Sraigtasparnių įgulos budi darbo dienomis ir darbo laiku 1,5 val. parengtyje.

Operatyvinis budėtojas:

Telefonai:	(8~5) 271 93 05, (8~5) 233 13 52 arba (+370 5) 271 93 05, (+370 5) 233 13 52
Mobilusis:	(8~687) 2 59 89 arba (+370 687) 2 59 89
Faksas:	(8~5) 271 93 06, (8~5) 233 13 65 arba (+370 5) 271 93 06, (+370 5) 233 13 65

2.4.7.3. VSAT užkarda pasienio ruože, pasienio vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje

Įvykus orlaivio ar laivo avarijai pasienio zonoje, VSAT užkarda pasienio ruože, pasienio vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje pradiniu neatidėliotinu atveju, o prireikus ir iki SAR operacijos pabaigos, dalyvauja SAR operacijoje.

Budėtojas:

Telefonai:	(8~46) 39 78 50 arba (+370 46) 39 78 50
Mobilusis:	(8~698) 5 40 59 arba (+370 698) 5 40 59
Faksas:	(8~46) 39 78 72 arba (+370 46) 39 78 72

2.4.7.4. Avarinės gelbėjimo tarnybos

Ūkio subjektai turi savo AGT, kuri pirmiausiai reaguoja įvykus orlaivio ar laivo avarijai jų atsakomybės zonoje (4 ir 16 priedai).

Ūkio subjektų – oro uostų AGT turi parengtą gelbėjimo personalą, priemones bei techniką ir, įvykus orlaivio avarijai oro uosto atsakomybės zonoje, t. y. 8 km spinduliu nuo aerodromo kontrolinio taško (4 priedas), veikia pagal oro uosto avarinį gelbėjimo darbų planą.

AGT taip pat gali dalyvauti gelbėjimo (SAR) darbuose ir ne savo atsakomybės zonoje, kartu su PGT ir kitomis tarnybomis ir pajėgomis.

Avarijos Kuršių mariose atveju reaguoja KVJU AGT. Prireikus pagal JGKC – MRCC Klaipėda nurodymą KVJU AGT reaguoja Lietuvos JGPAR ar kaimyninių valstybių JGPAR.

2.4.7.5. PGT, GMP ir policija

Įvykus orlaivio avarijai Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje sausumos teritorijoje, kuri nėra oro uosto atsakomybės zonoje (t. y. už 8 km nuo aerodromo kontrolinio taško) ir vidaus vandenyse, gelbėjimo darbus vykdo PGT. Policija ir GMP vykdo joms priskirtas funkcijas ir užduotis, aprašytas II, III ir IV Plano dalyse.

Prireikus SMC (GDV, OSC) sprendimu tam tikrų užduočių sprendimui gali būti patelktos įmonių ir organizacijų technika ir darbuotojai.

Plačiau apie PGT ir kitas tarnybas žiūrėti 6.7 ir 11.3 punktus.

2.4.7.6. Kitos organizacijos, savanoriai

Susidarius krašto ekstremaliai situacijai, yra didelė tikimybė, jog gelbėjimo tarnybų, karių ir kitų pajėgų gali neužtekti tam tikruose SAR operacijos baruose: orlaivio avarijos vietoje, ekstremalios situacijos paveiktoje teritorijoje, nukentėjusiųjų priėmimo ir išskirstymo punktuose, paieškos grupių po 10–15 žmonių suformavimui, specialiųjų inžinerinių sistemų, privažiavimo kelių miške ar lauke įrengimui, švarinimo komandų suformavimui, orlaivio nuolaužų, dalių, detalių, žuvusiųjų kūnų dalių, orlaivio krovinio, nukentėjusiųjų asmeninių daiktų, vertybių surinkimui, teritorijos tvarkymui ir kt., t. y. darbų, kurie yra pakankamai imlūs žmogaus darbui, pasiskirstę pakankamai didelėje teritorijoje ir kurių atlikimui nėra keliami specialūs reikalavimai. Atsižvelgus į kitų šalių patirtį, šias užduotis, atsiradusį didelį žmogiškųjų resursų trūkumą ir jų poreikio patenkinimą gali kompensuoti kitos organizacijos ir savanoriai.

Kitos organizacijos ir savanoriai – tai visuomeninės organizacijos (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Lietuvos šaulių sąjungos ir kt.), religinių bendruomenių atstovai, savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų (paieškos ir gelbėjimo, ugniagesių – savanorių, avarinių ir komunalinių tarnybų, organizacijų, įmonių ar firmų darbuotojai ir kt.), vietiniai ir kiti gyventojai, savanoriškai atvykę padėti.

SMC (GDV, CSOV), o pradiniu etapu GDV (OSC, CSOV), ir savivaldybės ESVC vadovas pasirūpina ir užtikrina, kad kitos organizacijos ir savanoriai pagal savo kvalifikaciją, patirties ar parengties lygį, dalykines savybes, turimas technines priemones būtų priskirti atitinkamiems pareigūnams, SAR operacijoje atsakingiems už tam tikrų užduočių vykdymą.

Atsakingi pareigūnai pasirūpina savanorių, tinkamų konkrečiai užduočiai atlikti, atrinkimu ir aprūpinimu būtinomis asmens apsaugos ir darbo priemonėmis paskirtos užduoties įvykdymui bei jų instruktavimu prieš užduoties vykdymą.

Savanoriui, įvykdžiusiam paskirtą užduotį, turi būti suteikta atitinkama streso pašalinimo, psichologinė ar medicinos pagalba, kurią taip pat vykdo specialiai tam paskirti savanoriai.

Pabaigus darbą savanoriui pareiškiama padėka.

II dalis

ekstremali situacija ir reagavimo į ją lygiai. institucijų uždaviniai ir funkcijos

3. Ekstremali situacija

3.1. Ribota ekstremali situacija

Ribota ekstremali situacija yra padėtis, kai dėl orlaivio ar laivo avarijos – ekstremalaus įvykio – reikia vykdyti SAR operaciją ir kurios metu žuvo ar dingo be žinios ne daugiau kaip 5 žmonės arba ne daugiau kaip 20 žmonių sutrikdytos fiziologinės ar socialinės gyvenimo sąlygos, arba nuostoliai sudaro nuo 200 iki 1 tūkstančio minimalių mėnesinių algų dydžio sumą ir ekstremalios situacijos ribos neišplito už ūkio subjekto teritorijos, o padariniai yra šalinami ūkio subjekto AGT ar/ir pasitelkus PGT ir kitas specialiąsias tarnybas.

Ribotos ekstremalios situacijos atveju reaguojama 1 arba 2 reagavimo lygiu: ūkio subjekto AGT arba ūkio subjekto ESVC.

Kitos pajėgos, atvykusios į nelaimės vietą be GDV (OSC) ar ūkio subjekto ESVC vadovo prašymo, grąžinamos atgal, kad pertekliniu gelbėtojų, medikų ir kitų specialistų bei technikos buvimu avarijos vietoje neapsunkintų gelbėjimo darbų vykdymo.

3.2. Vietinė ekstremali situacija

Vietinė ekstremali situacija yra padėtis, kai dėl orlaivio ar laivo avarijos – ekstremalaus įvykio – reikia vykdyti SAR operaciją ir kurios metu žuvo ar dingo be žinios 6–20 žmonių arba 20–60 žmonių sutrikdytos fiziologinės ar socialinės gyvenimo sąlygos, arba nuostoliai sudaro nuo 1 iki 2 tūkstančių minimalių mėnesinių algų dydžio sumą ir ekstremalaus įvykio teritorijos ribos neišplito už savivaldybės teritorijos, o padariniai yra šalinami ne tik specialiųjų tarnybų pajėgomis, bet ir panaudojant kitus savivaldybės turimus materialinius išteklius arba juos gavus iš kitų savivaldybių.

Vietinės ekstremalios situacijos atveju reaguojama 3 reagavimo lygiu: PGT ir kitų gelbėjimo tarnybų bei savivaldybės ESVC.

Kitos pajėgos, atvykusios į nelaimės vietą be GDV (OSC) ar savivaldybės ESVC vadovo prašymo, grąžinamos atgal, kad pertekliniu gelbėtojų, medikų, kitų specialistų, tarnybų bei technikos buvimu avarijos vietoje neapsunkintų gelbėjimo darbų vykdymo ir reagavimo į nelaimę koordinavimo.

3.3. Regioninė ekstremali situacija

Regioninė ekstremali situacija yra padėtis, kai dėl orlaivio ar laivo avarijos – ekstremalaus įvykio – reikia vykdyti SAR operaciją ir kurios metu žuvo ar dingo be žinios daugiau kaip 20 žmonių arba daugiau kaip 60 žmonių sutrikdytos fiziologinės ar socialinės gyvenimo sąlygos, arba nuostoliai sudaro daugiau kaip 2 tūkstančius minimalių mėnesinių algų dydžio sumą ir ekstremalaus įvykio teritorijos ribos išplito apskrityje už vienos savivaldybės teritorijos, o padariniai yra šalinami ne tik apskrities teritorijoje esamų specialiųjų tarnybų pajėgomis, bet ir panaudojant kitus apskrityje turimus materialinius išteklius arba juos gavus iš kitų apskričių.

Regioninės ekstremalios situacijos atveju reaguojama 4 reagavimo lygiu: apskrityje sutelktomis gelbėjimo, avarinių ir kitų tarnybų pajėgomis bei apskrities ESVC.

Kitos pajėgos, atvykusios į nelaimės vietą be SMC (GDV, CSOV) ar apskrities ESVC vadovo prašymo, grąžinamos atgal, kad pertekliniu gelbėtojų, medikų, kitų specialistų, tarnybų bei technikos buvimu avarijos vietoje neapsunkintų gelbėjimo darbų vykdymo ir reagavimo į nelaimę koordinavimo.

3.4. Krašto ekstremali situacija

Krašto ekstremali situacija yra padėtis, kai dėl orlaivio ar laivo avarijos – ekstremalaus įvykio – reikia vykdyti SAR operaciją ir kurios metu žuvo arba sutrikdytos fiziologinės ar socialinės gyvenimo sąlygos pakankamai dideliam žmonių skaičiui, arba jo padariniai apima vieną ir daugiau apskričių teritorijų, arba į ekstremalios situacijos valdymą įsitraukia valstybinio lygio civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos.

Krašto ekstremalios situacijos atveju reaguojama 5, 6 arba 7 reagavimo lygiais – atitinkamai SM ESVC, valstybinis ESVC, ESK (prireikus pagalbon patelkiant KPK) ar/ir ypatingais atvejais KVK.

Šalies pajėgos į nelaimės vietą telkiamos atitinkamai SM ESVC, valstybinio ESVC vadovų arba Ministro Pirmininko paskirto (vadovaujantis CSĮ 19 str. 6 punkto nuostata) CSOV, vykdančio SMC (GDV, CSOV) funkcijas, nurodymais ir sprendimais.

4. Reagavimo į lygiai

4.1. 1-asis reagavimo lygis: avarinės gelbėjimo tarnybos

1-uoju reagavimo lygiu reaguojama susidarius ekstremaliai situacijai – įvykus orlaivio avarijai ar laivo avarijai ūkio subjekto atsakomybės zonoje, pirmiausia į ją reaguoja ūkio subjektų paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbams vykdyti skirtos AGT ir kiti struktūriniai padaliniai.

Prireikus pagal iš anksto sudarytas savitarpio pagalbos sutartis gali būti patelktos toje teritorijoje esančios PGT, avarinės ir kitos tarnybos pajėgos, kurios reaguoja į avariją pagal joms priskirtas kasdienines funkcijas.

1-uoju reagavimo lygiu avarijos vietoje vadovauja AGT vadovas, vykdantis GDV (OSC, CSOV) funkcijas. Funkcijų priskyrimas, vykdymas ir perdavimas, užduotys, sąveika, atsakomybė ir kitos nuostatos yra aprašytos šio plano III (įvykus orlaivio avarijai sausumoje) ir IV (įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos JPGDAR ar Kuršių mariose) dalyse.

Jeigu AGT vadovui, vykdančiam GDV (OSC, CSOV) funkcijas, reaguojant į avariją ir likviduojant avarijos padarinius pakanka turimų pajėgų ir resursų ir jis nesikreipia į aukštesnį lygmenį, tuomet pagal savo kompetenciją visiškai atsako už paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų vykdymą, avarijos lokalizavimą ir padarinių likvidavimą.

4.2. 2-asis reagavimo lygis: ūkio subjekto ESVC

2-uoju reagavimo lygiu reaguojama susidarius ekstremaliai situacijai – įvykus orlaivio avarijai ar laivo avarijai ūkio subjekto atsakomybės zonoje – yra aktyvuojamas ūkio subjekto ESVC.

Ūkio subjekto vadovas aktyvuoja ESVC tuomet, kai:

- AGT vadovas, vykdantis GDV (OSC, CSOV) funkcijas avarijos vietoje, žodžiu prašo ūkio subjekto vadovo konkrečios pagalbos;

- tam tikros užduotys, nesusijusios su paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų vykdymu, AGT vadovui, vykdančiam GDV (OSC, CSOV) funkcijas, trukdo tiesiogiai vadovauti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų eigai, dėl ko lėtėja reagavimo į nelaimę sparta, mažėja efektyvumas.

AGT vadovo – GDV (OSC, CSOV) – prašymą ūkio subjekto budinti tarnyba užregistruoja atitinkamame žurnale.

Ūkio subjekto ESVC, kuriam vadovauja turintis kompetenciją ūkio subjekto vadovo paskirtas ESVC vadovas, sprendžia visus AGT vadovui iškilusius klausimus.

2-uoju reagavimo lygiu ūkio subjekto ESVC vadovui pradėjus vykdyti pareigas, AGT vadovas perduoda OSC, CSOV funkcijas, o užbaigus žmonių gelbėjimo darbus – ir GDV funkcijas.

Jeigu ūkio subjekto ESVC vadovui, vykdančiam GDV (OSC, CSOV) funkcijas, reaguojant į avariją pakanka turimų pajėgų ir resursų ir jis nesikreipia į aukštesnį lygmenį, tuomet pagal savo kompetenciją visiškai atsako už paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų vykdymą, avarijos lokalizavimą ir padarinių likvidavimą.

Ūkio subjekto ESVC vadovas paskiria į avarijos vietą specialistus operatyviai perduoti informaciją apie situaciją ir koordinuoti darbą su žiniasklaidos atstovais.

4.3. 3-iasis reagavimo lygis: savivaldybės ESVC

3-iuoju reagavimo lygiu reaguojama susidarius ekstremaliai situacijai – įvykus orlaivio avarijai ar laivo avarijai, kai ūkio subjekto ESVC vadovui sudėtinga koordinuoti su ekstremalia situacija susijusius veiksmus, reikalinga pagalba, būtina patelkti savivaldybėje esančias pajėgas ir resursus arba kai nelaimės mastas gali pakenkti vietos gyventojams, turtui ar aplinkai – yra aktyvuojamas savivaldybės ESVC.

Be to, savivaldybės ESVC yra aktyvuojamas ir tuomet, kai avarija įvyksta savivaldybės teritorijoje už ūkio subjekto atsakomybės zonos ribų. Tuomet PGT pareigūnas ar policijos pareigūnas, vykdantis GDV (OSC, CSOV) funkcijas, įvertinęs situaciją, jog esamomis pajėgomis likviduoti avarijos padarinių nepavyks, paprašo savivaldybės CS darbuotojo (CS tarnybos) pagalbos.

Savivaldybės CS darbuotojas siūlo savivaldybės administracijos direktoriui aktyvuoti savivaldybės ESVC. Pagal galiojančius teisės aktus savivaldybės administracijos direktorius vykdo savivaldybės ESVC vadovo funkcijas.

Savivaldybės ESVC vadovui pradėjus vykdyti pareigas, AGT vadovas, ūkio subjekto ESVC vadovas, PGT pareigūnas ar policijos pareigūnas perduoda OSC, CSOV funkcijas savivaldybės ESVC vadovui, o užbaigus žmonių gelbėjimo ir gaisro gesinimo darbus – ir GDV funkcijas.

Jeigu savivaldybės ESVC vadovui, vykdančiam GDV (OSC, CSOV) funkcijas, reaguojant į avariją pakanka turimų pajėgų, technikos ir resursų, jis tai daro nesikreipdamas į aukštesnį lygmenį, tuomet pagal savo kompetenciją visiškai atsako už paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų vykdymą, avarijos lokalizavimą ir padarinių likvidavimą.

Savivaldybės ESVC paskiria prie ūkio subjekto ESVC ir/ar į avarijos vietą specialistus operatyviai perduoti informaciją apie situaciją ir koordinuoti darbą su žiniasklaidos atstovais.

4.4. 4-asis reagavimo lygis: apskrities ESVC

4-uoju reagavimo lygiu reaguojama susidarius ekstremaliai situacijai – įvykus orlaivio avarijai ar laivo avarijai, kai ūkio subjekto ESVC vadovui ar/ir savivaldybės ESVC vadovui sudėtinga koordinuoti su ekstremalia situacija susijusius veiksmus, reikalinga pagalba, būtina patelkti apskrityje esančias pajėgas, karinius vienetus, techniką ir resursus arba kai nelaimės mastas gali pakenkti kelių savivaldybių gyventojams, turtui ar aplinkai – yra aktyvuojamas apskrities ESVC.

Apskrities viršininkas paskiria kompetentingą administracijos pareigūną apskrities ESVC vadovu.

ESVC pasitarimo metu paskiria SMC avarijos vietoje. SMC atvykus į avarijos vietą ir įkūrus joje vadavietę iš pareigūnų, vykdžiusių GDV (OSC, CSOV) funkcijas, jos perimamos. Užbaigus žmonių gelbėjimo darbus – perimamos ir GDV funkcijos.

Aptarę situaciją, SMC ir apskrities ESVC vadovas nusprendžia, kuriam iš jų priklausomai nuo dominuojančių veiksmų ir ekstremalios situacijos pobūdžio, tikslingiausia vykdyti CSOV funkcijas.

Jeigu SMC ir apskrities ESVC vadovui, reaguojant į avariją, pakanka turimų pajėgų, technikos ir resursų, o CSOV nesikreipia į aukštesnį lygmenį, tuomet CSOV visiškai atsako už paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų vykdymą, avarijos lokalizavimą ir padarinių likvidavimą.

Apskrities ESVC paskiria į savivaldybės ESVC ar/ir avarijos vietą specialistus operatyviai perduoti informaciją apie situaciją ir koordinuoti darbą su žiniasklaidos atstovais.

4.5. 5-asis reagavimo lygis: Susisiekimo ministerijos ESVC

5-uoju reagavimo lygiu reaguojama, kai aktyvuojamas Susisiekimo ministerijos ESVC. Tokia situacija susidaro tuomet, kai 4-uoju reagavimo lygiu sudėtinga koordinuoti su ekstremalia situacija susijusius veiksmus, kai nelaimės mastas yra išplitęs Baltijos jūroje, padarinių likvidavimo darbams aktyvuojamos dvi ir daugiau SM institucijų, reikalinga pagalba papildomai patelkiant skirtingų žinybų pajėgas, techniką, resursus.

Susisiekimo ministras paskiria SM ESVC vadovu SM ar jos struktūrinio padalinio pareigūną, kompetentingą aviaciniais arba jūriniais klausimais, kuris taip pat įpareigojamas vykdyti SMC ir CSOV funkcijas.

SMC (CSOV) koordinuoja patelkiamas pajėgas, techniką bei resursus, taip pat PGCST ir remiančiųjų institucijų veiksmus ir jų pajėgas.

Jeigu SMC (CSOV), reaguojant į avariją, pakanka turimų pajėgų, technikos ir resursų likviduoti avarijos padarinius, jis tai daro nesikreipdamas į aukštesnį lygmenį, tuomet SMC (CSOV) visiškai atsako už paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų vykdymą, avarijos lokalizavimą ir padarinių likvidavimą.

SM ESVC paskiria į apskrities ESVC ar/ir avarijos vietą specialistus operatyviai perduoti informaciją apie situaciją ir koordinuoti darbą su žiniasklaidos atstovais.

4.6. 6-asis reagavimo lygis: valstybinis ESVC

6-uoju reagavimo lygiu reaguojama, kai aktyvuojamas valstybinis ESVC. Tokia situacija susidaro tuomet, kai 5-uoju reagavimo lygiu sudėtinga koordinuoti su ekstremalia situacija susijusius veiksmus, kai nelaimės mastas apima kelių apskričių teritorijas ir gali pakenkti dviejų ir daugiau apskričių gyventojams, turtui, aplinkai, reikalinga patelkti pajėgas ir karinius vienetus, šalies resursus ar/ir valstybės rezervuose esančias priemones, kai reikia prašyti kaimyninių valstybių ar tarptautinių organizacijų pagalbos arba kai Ministras Pirmininkas paskiria CSOV vadovauti ir koordinuoti veiksmams.

ESK teikimu Ministras Pirmininkas, vadovaudamasis CSĮ 19 str. 6 punkto nuostata, skiria susisiekimo ministrą (arba kitą kompetentingą pareigūną) CSOV vadovauti SAR operacijai valstybiniu lygiu, kurio operacijų štabo funkcijas atlieka valstybinis ESVC.

Susisiekimo ministras (arba kitas kompetentingas pareigūnas) vykdo CSOV funkcijas bei (asmeniškai arba per įgaliotą atstovą) vykdo SMC funkcijas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko paskirtam CSOV pradėjus vykdyti pareigas, apskrities ESVC vadovas ir/arba SM ESVC vadovas perduoda CSOV funkcijas. Jis tampa vyriausiuoju pareigūnu valstybinėje civilinės saugos operacijos grandinėje ir visiškai atsako už paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų vykdymą, avarijos lokalizavimą ir pasekmių likvidavimą.

Valstybinis ESVC paskiria į SM ESVC, apskrities ESVC ar/ir avarijos vietą specialistus operatyviai perduoti informaciją apie situaciją ir koordinuoti darbą su žiniasklaidos atstovais.

4.7. 7-asis reagavimo lygis: ESK (KPK) ir/ar KVK

7-uoju reagavimo lygiu reaguojama, kai aktyvuojama ESK (prireikus ir KPK). ESK svarsto ir atrenka alternatyvas, parengtus sprendimų projektus, priima sprendimus dėl ekstremalios situacijos, finansinių lėšų skyrimo, teikia siūlymus KVK ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nagrinėja kitus jos kompetencijai priskirtus klausimus.

ESK svarsto CSOV kandidatūrą ir tekia ją tvirtinti Ministrui Pirmininkui.

Esant ypač sudėtingai situacijai, Ministras Pirmininkas gali aktyvuoti KVK.

5. Reagavimo į avariją procesas

Reagavimo į avariją procesas yra nenutrūkstamų, situacijos analize pagristų ir funkcinių veiksmų seka nuo pirminės informacijos apie avariją gavimo iki SAR operacijos pabaigos, kai aukščiausias pareigūnas civilinės saugos operacinėje grandinėje priima atitinkamą sprendimą.

Reagavimo į avariją procesas prasideda tuomet, kai AGKC – ARCC Vilnius ir/ar JGKC – MRCC Klaipėda iš įvairių šaltinių, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl informacijos teikimo, pirmieji gauna informaciją (8 ir 9 priedai) apie avarijos grėsmę, jos pradžią – sausumoje ar jūroje įvykusį orlaivio ar laivo avarijos faktą. Gavę informaciją apie avariją, jie praneša (14 ir 15 priedai) sąveikaujančioms institucijoms bei CSD. CSD informuoja atitinkamas savivaldybes, apskritis, kitas reikalingas valstybės valdymo ir savivaldos institucijas (8 priedas), kurios nedelsdamos pradeda vykdyti Plane numatytas funkcijas ir užduotis.

Reaguojančios institucijos, įgyvendindamos SAR operacijos metu keliamus uždavinius, vadovaujasi CSĮ 6 str. pateiktais principais, kurių 5-as „nuolatinės parengties“ ir 6-as „sąveikos“ tiek horizontaliai, tiek vertikaliai yra ypač aktualūs ir svarbūs.

Pagal Planą SAR operacijoje dalyvaujančios institucijos į avarijos likvidavimo procesą reaguoja įsitraukdamos atsižvelgiant į joms priskirtas funkcijas, reagavimo lygį, ekstremalios situacijos mastą bei jų iškvietimo momentą.

Aukštesnis vadovavimo ir koordinavimo lygmuo aktyvuojamas tik gavus GDV (OSC, CSOV) ar žemesniojo ESVC prašymą. Svarbu žinoti, kad nepagrįstas atvykimas, pajėgų patelkimas į avarijos vietą ar aukštesnio ESVC aktyvavimasis reaguojant į avariją ne tik nepadeda, bet ir apsunkina GDV (OSC, CSOV) darbą: nekviestos pajėgos neturi užduočių, trukdo gelbėjimo darbams, jas reikia kaip galima greičiau pašalinti iš avarijos vietos atsitraukiant nuo tiesioginių užduočių vykdymo ir pan. – tuo sudaroma sumaišties, chaoso ir rizikos elementų. Kadangi SAR operacijoje dalyvauja orlaiviai, sraigtasparniai, laivai ir kita technika bei pakankamai didelis žmonių skaičius – situacija komplikuojasi, padidėja rizikos faktorius. Todėl būtina išlaikyti „pagalbos prašymo iš apačios“ procedūrą ir sulaukti tuo momentu atsakingo už avarijos likvidavimą pareigūno prašymo. Kita vertus, GDV (OSC, CSOV) ar žemesniojo lygmens ESVC vadovas visiškai atsako už operacijos eigą. Todėl jei jis nesikreipia į aukštesnį lygmenį, tai turi būti suprasta, jog visiškai susitvarko su turimomis pajėgomis ir resursais, prisiimdamas atsakomybę. Esant abejonėms, rekomenduojama kreiptis į aukštesnį lygmenį.

Reagavimui į avariją pereinant iš fazės į fazę, iš etapo į etapą, iš dalies į dalį ar į aukštesnį vadovavimo ir koordinavimo lygmenį, paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbai tikėtinos avarijos rajone, avarijos vietoje ir ekstremalios situacijos paveiktoje teritorijoje turi vykti be pertrūkių ar pauzių telkiant reikiamas ir papildomas pajėgas, techniką ir resursus. Siektina, jog planuojamų priemonių, vykdomų veiksmų ir darbų seka laiko ir operacijos eigos ašyse būtų išlaikyta iki SAR operacijos pabaigos paskelbimo.

6. Institucijų ir pareigūnų uždaviniai ir funkcijos

6.1. Koordinaciniai centrai

6.1.1. Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras

- skelbti paieškos ir gelbėjimo darbų (SAR) pradžią įvykus orlaivio avarijai Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje (Vilniaus FIR ribose);

- organizuoti ir koordinuoti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus;

- įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos Respublikos atsakomybės zonos jūrinėje dalyje – Lietuvos JPGAR ar Kuršių mariose, perduoda informaciją apie avariją JGKC – MRCC Klaipėda, kuri kartu su AGKC – ARCC Vilnius organizuoja ir koordinuoja paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus;

- nuolat informuoti SM ESVC vadovą, koordinatorių ir PGCST, teikti siūlymą aktyvuoti SM ESVC ir PGCST;

- teikti informaciją apie avariją patyrusį orlaivį CSD OB, krašto apsaugos ministro 2003 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl Informacijos apie ekstremalią situaciją teikimo Ekstremalių situacijų valdymo centrui (Civilinės saugos departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2603) nustatyta tvarka;

- kreiptis pagalbos į kaimyninių valstybių ARCC;

- nutraukti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus ir skelbti SAR operacijos pabaigą.

6.1.2. Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras

- skelbti paieškos ir gelbėjimo (SAR) jūroje operaciją įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos Respublikos atsakomybės zonos jūrinėje dalyje – Lietuvos JPGAR ar Kuršių mariose;

- perduoti informaciją apie avariją AGKC – ARCC Vilnius, kuri organizuos šalies ir /ar užsienio valstybių SAR sraigtasparnių pakėlimą paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbams;

- organizuoti ir koordinuoti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos Respublikos atsakomybės zonos jūrinėje dalyje – Lietuvos JPGAR ar Kuršių mariose;

- nuolat informuoti SM ESVC vadovą, koordinatorių ir PGCST, teikti siūlymą aktyvuoti SM ESVC ir PGCST;

- teikti informaciją apie Lietuvos JPGAR ar Kuršių mariose avariją patyrusį orlaivį ar laivą CSD OB, krašto apsaugos ministro 2003 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl Informacijos apie ekstremalią situaciją teikimo Ekstremalių situacijų valdymo centrui (Civilinės saugos departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2603) nustatyta tvarka;

- kreipiasi pagalbos į kaimyninių valstybių MRCC.

- nutraukti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus Lietuvos JPGAR ar Kuršių mariose ir skelbti SAR operacijos pabaigą.

6.1.3. Lietuvos Respublikos žmonių paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras

- esant reikalui, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti darbų eigą ir užduočių vykdymą pagal veiksmų planą (20 priedas);

- spręsti užduotis, kurių negali išspręsti dalyvaujančios SAR operacijoje ir ekstremalios situacijos valdyme dalyvaujančios institucijos;

- kreiptis pagalbos į kaimyninių valstybių analogiškas struktūras;

- rinkti informaciją, teikti pasiūlymus CSOV sprendimams priimti SAR operacijos klausimais.

6.2. Paieškos ir gelbėjimo civilinės saugos tarnyba

- organizuoti orlaivių ir laivų bei patekusių į pavojų arba patyrusių katastrofą žmonių paiešką ir gelbėjimą (SAR) Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje (3 priedas);

- efektyviai panaudoti patelktas paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgas, techniką ir priemones.

6.3. Lietuvos kariuomenė

6.3.1. Karinės oro pajėgos

- vykdyti žvalgybą iš oro;

- vykdyti avariją patyrusio orlaivio ar laivo paiešką (SAR) ir žmonių gelbėjimą (SAR);

- nustatyti avariją patyrusio orlaivio ar laivo koordinates;

- įvertinti nelaimės mastą ir pranešti KOP OB, AGKC – ARCc Vilnius ar/ir JGKC – MRCc Klaipėda;

- vykdyti pirminius žmonių gelbėjimo darbus, evakuoti nukentėjusiuosius;

- pervežti ekspertus, keleivius ir krovinius (įrangos, amunicijos, medikamentų ir pan.) oru;

6.3.2. Karinės jūrų pajėgos

- organizuoti laivų budėjimą ir turimomis priemonėmis vykdyti iš avariją patyrusių orlaivių ar laivų bei į kitas pavojingas situacijas patekusių žmonių paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus pagal JGKC – MRCc Klaipėda kapitono koordinatoriaus nurodymus.

6.3.3. Sausumos kariniai vienetai

- nukritus orlaiviui netikėtu ir neatidėliotinu atveju, kai gresia pavojus žmonių gyvybei ar nuosavybei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 str. 6 dalimi nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei sąveikos planais, pagal operacinio vadovavimo grandinėje esančio vado įsakymą apskrities viršininko arba apskrities ESVC vadovo prašymu arba pagal krašto apsaugos ministro įsakymą CSD direktoriaus prašymu vykdyti ir žmonių paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus (išskyrus ekstremalaus įvykio židinyje);

- nedelsiant informuoti krašto apsaugos ministrą apie karinio vieneto pasiuntimą padėti civilinei administracijai (priskirta operacinėje grandinėje esančiam vadui, davusiam įsakymą pasiųsti karinį vienetą padėti civilinei administracijai);

- vykdyti tiesioginio vado nurodymus, kuriuos, kaip SAR operacijos užduotį, karinio vieneto vadui pateikia savivaldybės ESVC vadovas, apskrities ESVC vadovas arba SMC, jei karinis vienetas paskirtas jo dispozicijon;

- padėti policijai vykdyti incidento vietos apsaugą ir kelių blokavimą;

- skirti karius su ryšio priemonėmis pagal savivaldybių ESVC vadovo, apskrities ESVC vadovo ar SMC prašymą į formuojamas paieškos ir gelbėjimo (SAR) grupes antžeminei paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijai;

- vykdyti kitus tiesioginio vado nurodymus.

6.4. Valstybės sienos apsaugos tarnyba

- dalyvauti SAR operacijoje, koordinuoti veiksmus bei keistis turima operatyvia informacija su kitomis gelbėjimo ir paieškos (SAR) tarnybomis, AGKC – ARCc Vilnius ir JGKC – MRCc Klaipėda;

- informuoti rinktinę, gretimas užkardas, VSAT vadovybę ir kitus struktūrinius tarnybos padalinius apie orlaivio ar laivo avariją;

- užtikrinti turimų orlaivių panaudojimą SAR operacijoje;

- užtikrinti turimų laivų (plaukiojimo priemonių) panaudojimą SAR operacijoje;

- apie orlaivio ar laivo avariją informuoti kaimyninių valstybių analogiškas valstybės institucijas bei koordinuoti su jomis veiksmus;

- per Nacionalinį jūros sienos apsaugos koordinavimo centrą informuoti kitų Baltijos jūros regiono valstybių analogiškus centrus apie orlaivio ar laivo avariją Baltijos jūroje;

- aktyvuoti (prireikus) rinktinės ESVC, skirti įgaliotą atstovą į apskrities ESVC;

- SMC, apskrities ESVC vadovo prašymu teisės aktų nustatyta tvarka patelkti papildomas pajėgas;

- spręsti klausimus, priskiriamus valstybės sienos įgaliotinių kompetencijai;

- teisės aktų nustatyta tvarka pereiti į aukštesnį valstybės sienos apsaugos režimą;

- pradiniu neatidėliotinu atveju, kai užkardai nepakanka pajėgumų, vykdyti CSOV funkcijas, iki bus aktyvuotas apskrities ESVC.

6.4.1. VSAT užkarda pasienio ruože, pasienio vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje

- pagal kompetenciją organizuoti rinktinės pajėgų ir priemonių dalyvavimą SAR operacijoje;

- sustiprinti teritorinės jūros ir pasienio vidaus vandenų bei pakrančių stebėjimą;

- nukreipti kinologus prie pasienio vidaus vandenų pakrančių lėktuvo ar laivo avarijos rajone;

- pradiniu neatidėliotinu atveju VSAT užkardos vadui vykdyti (OSC – pagal SAR ir Čikagos konvencijas, GDV – pagal CSĮ 30 str. 1 p., CSOV – pagal CSĮ 19 str. 7 p.) GDV (OSC, CSOV) funkcijas ir vadovauti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų operacijai, o aktyvavus savivaldybės ESVC, perduoti šias funkcijas savivaldybės ESVC vadovui arba į avarijos vietą atvykusiam SMC, kai orlaivio ar laivo avarija įvyksta pasienio zonoje;

- praleisti gelbėjimo tarnybas ir kitas pajėgas į avarijos ir/ar ekstremalios situacijos zoną Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl Užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos gelbėjimo pajėgų ir technikos vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 76-1831) nustatyta tvarka, įvykus orlaivio ar laivo avarijai pasienio zonoje;

- koordinuoti ir derinti su SMC ir operacijų štabu VSAT, policijos, PGT ir kitų tarnybų bei pajėgų veiksmus orlaivio avarijos ir ekstremalios situacijos paveiktoje vietoje, įvykus orlaivio ar laivo avarijai pasienio zonoje;

- patikrinti maršrutą nuo valstybės sienos iki lėktuvo nukritimo vietos ir surasti iškritusius žmones, kūnus, kūnų dalis ar kitus su avarija susijusius daiktus;

- savarankiškai vykdyti ar/ir pagal galimybes padėti policijai avarijos vietos ar ekstremalios situacijos zonos apsaugą, vykdyti patekimo į šią zoną kontrolę, transporto bei pėsčiųjų eismo reguliavimą, palaikyti šioje zonoje viešąją tvarką, išgabenti sužeistuosius, suteikti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiesiems;

- aktyvuoti (prireikus) užkardos operacijų grupę, skirti įgaliotą atstovą į savivaldybės ESVC;

- savivaldybės ESVC vadovo prašymu patelkti papildomas pajėgas bei teisės aktų nustatyta tvarka pereiti į aukštesnį valstybės sienos apsaugos režimą.

6.5. Avarinės ir gelbėjimo tarnybos

- vykdyti nukentėjusiųjų paiešką ir jų gelbėjimą;

- suteikti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiesiems;

- evakuoti nukentėjusiuosius;

- likviduoti avarijos padarinius.

6.6. PGT ir kitos tarnybos

6.6.1. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

- gelbėti žmones;

- išvesti ir/ar iškeldinti iš ekstremalios situacijos židinio žmones;

- suteikti pirmąją medicinos pagalbą (prireikus) nukentėjusiesiems iki GMP atvykimo;

- gesinti gaisro židinį (-ius);

- šalinti gaisrui kilti priežastis, jei nėra ugnies, tačiau yra gaisro kilimo pavojus;

- vykdyti kitas užduotis pagal savo kompetenciją.

6.6.2. Greitosios medicinos pagalbos tarnyba

- teikti būtinąją medicinos pagalbą avarijos vietoje;

- informuoti artimiausias asmens sveikatos priežiūros įstaigas apie nukentėjusiuosius;

- transportuoti nukentėjusiuosius į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Plačiau gelbėjimo ir kitų tarnybų funkcijos ir užduotys aprašytos 6.7 punkte.

6.6.3. Policija

- derinti savo veiksmus su GDV, vykdančiu CSOV funkcijas;

- saugoti nustatytą avarijos vietą ir daiktinius įrodymus;

- užtikrinti viešąją tvarką;

- reguliuoti transporto bei pėsčiųjų eismą;

- esant galimybei nustatyti aukų ar sužeistųjų asmens tapatybę;

- organizuoti aukų ar sužeistų asmenų išgabenimą iš įvykio vietos.

Plačiau policijos funkcijos ir užduotys aprašytos 12.3.3 punkte.

6.7. Avarijos metu aktyvuojamos institucijos

6.7.1. Ūkio subjekto ESVC

- padėti AGT (GDV, OSC, CSOV) vadovui spręsti klausimus, viršijančius jo kompetenciją;

- kviesti pastiprinimą iš kitų institucijų, ūkio subjektų, telkti PGT ir kitas tarnybas bei papildomas pajėgas, su kuriomis yra pasirašęs tarpusavio pagalbos bei sąveikos planus;

- koordinuoti savo ir patelktų pajėgų veiklą, priemonių ir resursų panaudojimą;

- siųsti atstovą, specialistus ar specialiai sudarytą komisiją nelaimės priežastims tirti;

- teikti informaciją apie susidariusią situaciją savivaldybės CS darbuotojui (ar CS tarnybai), steigėjui bei kitoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka;

- rūpintis nukentėjusiaisiais ir jų giminėmis;

- pasirūpinti nelaimę patyrusių asmenų kelionės reikalais (taip pat ir ne Lietuvos teritorijoje);

- informuoti visuomenę, dirbti su žiniasklaidos atstovais koordinuojant informacijos teikimą žiniasklaidai ir darbą su ja;

- atlikti avarijos tyrimą nustatyta tvarka;

- svarstyti kitus reagavimo į ekstremalią situaciją klausimus;

- kreiptis pagalbos (prireikus) į savivaldybės ESVC vadovą;

- siųsti atstovą (-us) dalyvauti savivaldybės ESVC darbe ir užtikrinti sąveiką su savivaldybės ESVC.

6.7.2. Savivaldybės ESVC

- AVA CSD nurodymu formuoti ir siųsti antžemines paieškos ir gelbėjimo (SAR) komandas ir grupes paieškai (SAR) atlikti orlaivio avarijos tikėtiname rajone savivaldybės teritorijoje bei koordinuoti jų darbą;

- telkti nuosavas ir sąveikaujančių savivaldybių pajėgas ir resursus;

- telkti GDV (OSC, CSOV) į nelaimės vietą savivaldybės turimas pajėgas ir resursus ir koordinuoti jų panaudojimą;

- telkti ir koordinuoti į nelaimės vietą papildomai patelktų įmonių, visuomeninių organizacijų, gyventojų, savanorių darbą;

- rūpintis avarijos metu nukentėjusiais žmonėmis, aprūpinti išgelbėtus žmones drabužiais, maistu, gyvenamosiomis patalpomis, transportu;

- rūpintis avarijos metu nukentėjusiais vietiniais gyventojais, aprūpinti juos drabužiais, maistu, gyvenamosiomis patalpomis, transportu bei pasirūpinti jų turtu;

- rūpintis avarijos vietos sutvarkymu ir atstatymu;

- spręsti draudimo, nuosavybės pažeidimo, sugadinimo, aplinkos užteršimo, kompensacijos ir kitus klausimus, kuriuos patyrė savininkas (-ai) dėl avarijos;

- konsultuotis ir bendradarbiauti su apskrities CSD;

- teikti informaciją apie susidariusią situaciją CSD prie KAM OB teisės aktų nustatyta tvarka;

- teikti informaciją apie susidariusią situaciją kitoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka;

- teikti informaciją apie savivaldybės teritorijoje avariją patyrusį orlaivį CSD OB, krašto apsaugos ministro 2003 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl Informacijos apie ekstremalią situaciją teikimo Ekstremalių situacijų valdymo centrui (Civilinės saugos departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2603) nustatyta tvarka (23 priedas);

- siūlyti savivaldybės administracijos direktoriui skelbti ekstremalią situaciją savivaldybėje ir/ar sustiprintą civilinės saugos parengtį savivaldybės teritorijoje esančioms įmonėms, organizacijoms, tarnyboms ir gyventojams;

- koordinuoti informacijos teikimą žiniasklaidai ir darbą su ja;

- kreiptis į apskrities CSD OB dėl apskrities ESVC aktyvavimo;

- sąveikauti su apskrities ESVC.

6.7.3. Apskrities ESVC

- CSD nurodymu formuoti ir siųsti antžemines paieškos ir gelbėjimo (SAR) komandas ir grupes paieškai (SAR) atlikti orlaivio avarijos rajone dviejų ir daugiau savivaldybių teritorijoje bei koordinuoti jų darbą;

- padėti savivaldybės ESVC rūpintis avarijos metu nukentėjusiais žmonėmis ir vietos gyventojais, patekusiais į ekstremalios situacijos zoną;

- koordinuoti darbą su komisijomis, dirbančiomis avarijos vietoje, veikla;

- telkti apskrities ir sąveikaujančių apskričių pajėgas ir resursus;

- iškviesti sausumos karinius vienetus ir koordinuoti jų darbą;

- telkti į nelaimės vietą papildomas pajėgas ir resursus, koordinuoti jų panaudojimą;

- siūlyti apskrities viršininkui skelbti ekstremalią situaciją savivaldybių teritorijose, kurios yra paveiktos dėl avarijos;

- siūlyti apskrities viršininkui skelbti dviejose ir daugiau savivaldybių teritorijose ekstremalią situaciją ir/ar sustiprintą civilinės saugos parengtį dviejose ir daugiau savivaldybių teritorijoje esančioms įmonėms, organizacijoms, tarnyboms ir gyventojams esančioms įmonėms, organizacijoms, civilinės saugos pajėgoms, kariniams vienetams ir gyventojams;

- ieškoti ir pagal galimybes skirti finansus savivaldybių ESVC nelaimės likvidavimo darbams;

- svarstyti kitus reagavimo į ekstremalią situaciją klausimus;

- teikti informaciją apie susidariusią situaciją CSD prie KAM OB ir kitoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka;

- teikti informaciją apie apskrities teritorijoje avariją patyrusį orlaivį ar laivą CSD OB, krašto apsaugos ministro 2003 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl Informacijos apie ekstremalią situaciją teikimo Ekstremalių situacijų valdymo centrui (Civilinės saugos departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2603) nustatyta tvarka (23 priedas);

- koordinuoti informacijos teikimą žiniasklaidai ir darbą su ja;

- kreiptis į CSD OB dėl valstybinio ESVC aktyvavimo;

- sąveikauti su kaimyninių AVA CSD bei valstybiniu ESVC.

6.7.4. Susisiekimo ministerijos ESVC

- organizuoti paieškos ir gelbėjimo darbus (SAR) ir jiems vadovauti;

- organizuoti PGCST darbą;

- koordinuoti nelaimės vietoje visų dirbančių komisijų (kriminalistų – ekspertų, nelaimės tyrimo grupės ir pan.) darbą;

- telkti SM pavaldžias pajėgas ir resursus;

- teikti paraišką dėl karinių vienetų patelkimo ilgesniam negu 24 valandų laikotarpiui;

- siūlyti aktyvuoti valstybinį ESVC;

- siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai civilinės saugos operacijos vadovo kandidatūrą.

6.7.5. Valstybinis ESVC

- aptarnauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos darbą;

- dviejų ir daugiau apskričių teritorijoje koordinuoti savivaldybių ESVC ir apskričių ESVC veiklą, patelkiant pareigūnus ir gyventojus incidentą patyrusio orlaivio, daiktų ir nukentėjusiųjų paieškai;

- telkti valstybines pajėgas ir resursus;

- koordinuoti ir telkti SMC (GDV, CSOV) į nelaimės vietą papildomai skiriamas valstybines pajėgas, priemones ir resursus;

- telkti ir planuoti sausumos karinių vienetų patelkimą ilgesniam negu 24 val. laikotarpiui;

- rengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybės rezervo priemonių skyrimo;

- rengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybės medicinos materialinių išteklių rezervo medicinos priemonių skyrimo pagalbos prašančioms apskritims ir savivaldybėms;

- koordinuoti informacijos teikimą žiniasklaidai ir darbą su ja;

- nagrinėti apskrities ESVC ir savivaldybės ESVC prašymus dėl finansinės paramos ir teikti pasiūlymus ir sprendimų projektus ESK;

- siūlyti ESK skelbti sustiprintą arba visiškos civilinės saugos parengtį dviejų ir daugiau apskričių teritorijoje bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos subjektams ir pajėgoms;

- teikti informaciją krašto apsaugos ministrui, ESK, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, o prireikus – Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui;

- keistis informacija ir sąveikauti su suinteresuotomis institucijomis;

- siūlyti sprendimų projektus ir galimas alternatyvas ESK;

- rengti kreipimosi į tarptautines organizacijas bei kaimynines valstybes projektus dėl pagalbos;

- koordinuoti tarptautinės pagalbos teikimą;

- spręsti kitus klausimus.

6.7.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija

- svarstyti CSOV kandidatūrą ir teikti ją Ministrui Pirmininkui tvirtinti;

- teikti siūlymus ir paramą Ministro Pirmininko paskirtam CSOV įgyvendinant priimtus sprendimus;

- teikti siūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti nutarimą dėl valstybės rezervo priemonių skyrimo ir/ar valstybės medicinos materialinių išteklių rezervo medicinos priemonių skyrimo pagalbos prašančioms apskritims ir savivaldybėms;

- svarstyti reagavimo į ekstremalią situaciją alternatyvas;

- nustatyti finansavimo šaltinius ir tvarką;

- ieškoti finansų ir finansuoti būtinas priemones;

- derinti ir teikti sprendimų projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei KVK;

- spręsti kitus jos kompetencijos klausimus.

6.7.7. Krizių valdymo komitetas

- padėti Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl ekstremalios situacijos valdymo ir koordinavimo, vykdomų būtiniausių darbų finansavimo;

- organizuoti valstybines pajėgas, išteklius ir resursus gelbėjimo (SAR) darbams vykdyti, nelaimei lokalizuoti, atstatymo darbams;

- skirti finansines lėšas.

6.8. Valstybinės institucijos

6.8.1. Aplinkos ministerija

- užtikrinti AM pavaldžių institucijų, pajėgų ir priemonių dalyvavimą žmonių paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbuose avarijos vietoje ir ekstremalios situacijos zonoje;

- dalyvauti SAR operacijos paieškos (SAR) stadijoje, užtikrinti turimų laivų (plaukiojimo priemonių) panaudojimą;

- įvertinti žalą aplinkai, susidariusiai dėl avarijos.

6.8.2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

- rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl socialinės pagalbos ir socialinių garantijų teikimo evakuotiems ir nukentėjusiems asmenims.

6.8.3. Sveikatos apsaugos ministerija

- užtikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžių institucijų, pajėgų ir priemonių dalyvavimą žmonių paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbuose avarijos vietoje ir ekstremalios situacijos zonoje;

- užtikrinti GMP ir sveikatos priežiūros institucijoms numatytų funkcijų ir užduočių vykdymą avarijos vietoje ir ekstremalios situacijos zonoje;

- padėti savivaldybės ar/ir apskrities gydytojams organizuoti ir koordinuoti medicinos pagalbos teikimą avarijos vietoje, nukentėjusiųjų transportavimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, skubią stacionarinę medicinos pagalbą, kvalifikuotą medicinos ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą dėl avarijos nukentėjusiems keleiviams ir vietos gyventojams;

- koordinuoti sveikatos apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigų (taip pat ir specializuotų medicinos centrų) pasirengimą suteikti būtinąją ir specializuotą medicinos pagalbą evakuotiems asmenims;

- padėti savivaldybės ar/ir apskrities gydytojams organizuoti ir koordinuoti Raudonojo Kryžiaus ir kitų visuomeninių organizacijų bei atitinkamos kvalifikacijos savanorių, papildomai patelktų toms užduotims spręsti, veiklą;

- padėti savivaldybės ar/ir apskrities gydytojams organizuoti ir koordinuoti sveikatos priežiūros įstaigų, esančių jų atsakomybėje, veiklą;

- organizuoti visuomenės sveikatos saugos stebėseną avarijos vietoje, ekstremalios situacijos zonoje, gelbėjimo pajėgų, nukentėjusiųjų asmenų laikino patalpinimo ir kitose žmonių sutelkimo vietose;

- deleguoti į SM ESVC ir valstybinį ESVC atstovus;

- teikti informaciją valstybiniam ESVC apie nukentėjusiųjų sveikatos būklę ir visuomenės sveikatos saugos būklę avarijos vietoje, ekstremalios situacijos zonoje, gelbėjimo pajėgų, nukentėjusiųjų asmenų laikino patalpinimo ir kitose žmonių sutelkimo vietose;

- priimti sprendimus, privalomus vykdyti visoms asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros bei farmacinės veiklos įstaigoms, neatsižvelgiant į jų pavaldumą;

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu išduoti pagalbos prašančioms apskritims Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkomame valstybės medicinos materialinių išteklių rezerve esamus medicinos resursus;

- užtikrinti valstybės medicinos materialinių išteklių tikslingą ir racionalų panaudojimą.

- prireikus aktyvuoti Sveikatos apsaugos ministerijos ESVC;

- užtikrinti sąveiką tarp valstybinio ESVC ir Sveikatos apsaugos ministerijos ESVC.

6.8.4. Susisiekimo ministerija

- užtikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžių institucijų, pajėgų ir priemonių dalyvavimą žmonių paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbuose avarijos vietoje ir ekstremalios situacijos zonoje;

- aktyvuoti SM ESVC;

- aktyvuoti PGCST;

- organizuoti žmonių paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus ir jiems vadovauti;

- užtikrinti sąveiką tarp valstybinio ESVC ir SM ESVC.

6.8.5. Vidaus reikalų ministerija

- užtikrinti VRM pavaldžių institucijų pajėgų ir priemonių dalyvavimą žmonių paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbuose avarijos vietoje ir ekstremalios situacijos zonoje;

- turimomis pajėgomis ir priemonėmis dalyvauti SAR operacijoje;

- koordinuoti pavaldžių institucijų veiklą atliekant paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus;

- deleguoti į SM ESVC ir valstybinį ESVC atstovus;

- prireikus aktyvuoti VRM ESVC;

- pagal savo kompetenciją dalyvauti SAR operacijoje ir koordinuoti veiklą su SM ESVC, valstybiniu ESVC, AGKC – ARCc Vilnius ir JGKC – MRCc Klaipėda;

- užtikrinti sąveiką tarp valstybinio ESVC ir VRM ESVC.

6.8.6. Užsienio reikalų ministerija

- suteikti konsulinę pagalbą orlaivio ar laivo avariją patyrusiems užsienio valstybių piliečiams ir/ar jų artimiesiems;

- organizuoti supaprastintą Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimą avariją patyrusių žmonių (ar aukų) artimiesiems, giminėms.

6.8.7. Civilinės saugos departamentas

- organizuoti valstybinio ESVC darbą;

- organizuoti LRŽPGKC darbą;

- koordinuoti ministerijų, apskričių viršininkų, savivaldybių administracijų direktorių, kitų valstybinių tarnybų veiksmus;

- informuoti krašto apsaugos ministrą, ESK pirmininką ir pavaduotoją, Ministrą Pirmininką.

6.8.8. Muitinės departamentas

- užtikrinti greitą muitinės procedūrą gelbėtojų grupėms vykstant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

6.8.9. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas

- perduoti informaciją teritorinei PGT;

- avarijos vietoje užtikrinti PGT ir/ar padalinių numatytų funkcijų ir užduočių vykdymą;

- koordinuoti pavaldžių pajėgų sutelkimą;

- išsiųsti į nelaimės vietą PAGD pajėgų valdymo grupę;

- perduoti informaciją CSD, AM, SAM, SM, VRM;

- deleguoti į SM ESVC ir valstybinį ESVC atstovus;

- užtikrinti sąveiką tarp valstybinio ESVC ir PAGD.

6.8.10. Policijos departamentas

- užtikrinti policijos pajėgoms ir/ar policijos pareigūnams numatytų funkcijų ir užduočių vykdymą avarijos vietoje, ekstremalios situacijos zonoje, gelbėjimo pajėgų, nukentėjusiųjų asmenų laikinojo apgyvendinimo ir kitose žmonių sutelkimo vietose;

- organizuoti ir koordinuoti policijos pajėgų bei papildomų pajėgų patelkimą;

- teikti siūlymą valstybiniam ESVC dėl sausumos karinių vienetų patelkimo į pagalbą policijai;

- teikti valstybiniam ESVC informaciją apie situaciją avarijos vietoje, ekstremalios situacijos zonoje, gelbėjimo pajėgų, nukentėjusiųjų asmenų laikino patalpinimo ir kitose žmonių sutelkimo vietose;

- deleguoti į valstybinį ESVC atstovus.

6.8.11. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

- teikti hidrometeorologinę informaciją avarijos vietoje;

- teikti orų prognozę artimiausiai parai.

6.9. Kitos organizacijos, savanoriai

- gauti SMC (GDV, OSC, CSOV) leidimą savo veiklai organizuoti nurodytoje vietoje;

- derinti veiksmus su SMC (GDV, OSC, CSOV);

- suteikti slaugos, streso pašalinimo, guodimo paslaugas likusiems nelaimės dalyviams, nukentėjusiųjų ir žuvusiųjų giminėms, vietos gyventojams;

- organizuoti Lietuvos teritorijoje likusių po avarijos nukentėjusiųjų pristatymą į kelionės galutinį tikslą;

- dalyvauti formuojamose paieškos ir gelbėjimo (SAR), švarinimo, teritorijos tvarkymo ir pan. komandose ir grupėse;

- išvežti žuvusiuosius, laikantis griežtos kontrolės;

- išvežti nuolaužas, vadovaujant atsakingam pareigūnui;

- atstatyti pažeistas komunikacijas ir tinklus;

- sutvarkyti nelaimės vietą;

- vykdyti kitus nurodymus pareigūnų, kuriems atvykusieji yra priskirti.

7. Visuomenės informavimas

Laiku pateikti oficialią ir teisingą informaciją apie orlaivio (laivo) avariją yra bendras reikalavimas visiems operacijai vadovaujantiems pareigūnams ir vienas iš svarbesnių SAR operacijos elementų, nuo kurios priklausys SAR operacijos ir kiekvieno pareigūno asmeninis darbo įvertinimas visuomenėje. Todėl ypač svarbu, jog visų lygių ESVC ir pareigūnai, atsakingi už avarijos likvidavimo darbus, žinotų esminius visuomenės informavimo principus ir darbo su žurnalistais elementus ir ypatumus.

Pagrindinis reikalavimas – nelaimės metu visuomenei teikiama tik oficiali informacija, atitinkamai ją apdorojant ir dozuojant, kad nebūtų sukelta sumaištis. Šis darbas yra reglamentuotas atitinkamais teisės aktais, reikalauja atitinkamo išankstinio asmeninio pasirengimo, organizacinės ir praktinės patirties, taip pat pakankamo situacijos ir atliekamų veiksmų avarijos vietoje ir ekstremalios situacijos zonoje žinojimo. Informacijos teikimas žiniasklaidos priemonėms turi būti gerai suderintas ir koordinuotas tarp tų visų pareigūnų, galinčių teikti oficialią informaciją, ir jų paskirtų atstovų spaudai.

Kontaktus su žiniasklaidos atstovais palaiko AGKC – ARCC Vilnius, JGKC – MRCC Klaipėda, KVJU ESVC, LSLA visų lygių ESVC vadovai, SMC (CSOV) arba jų paskirti atstovai ryšiams su žiniasklaida. SAR operacijos metu aktyvavus aukštesnių lygmenų ESVC, informaciją žiniasklaidai teikiama laikantis tų pačių reikalavimų.

GDV (OSC) gali taip pat teikti informaciją žiniasklaidai, jeigu tai netrukdo jam vykdyti tiesiogines funkcijas ir užduotis nelaimės vietoje.

Žiniasklaidos atstovai tiesiogiai gali pasitikti grįžtančias iš operacijos paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgas. Tokiais atvejais yra paskiriamas iš paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgų atstovas ryšiams su žiniasklaida, kuris turi vengti:

- personalinių išvadų;

- įgulos narių arba be žinios dingusių žmonių garbę žeminančių kalbų;

- reikšti savo nuomonę dėl priimtų sprendimų teisėtumo, praktikos;

- reikšti savo nuomonę apie laivo kapitono (skraidančiojo aparato vado) ir įgulos narių pasiruošimo lygį;

- kritikuoti SAR operaciją (žiniasklaidai pateikti tik SAR operacijos faktus);

- reikšti savo mintis arba teoriją apie tai, kodėl įvyko avarija arba kaip jos buvo galima išvengti;

- skelbti žuvusių ar dingusių žmonių pavardes, kol nepranešta giminėms;

- skelbti pavardę laivo (lėktuvo) savininko (arba eksploatuojančią kompaniją), kol jam nepranešta;

- skelbti žmonių, kurie suteikia informaciją apie incidentą, pavardes.

III dalis

sar operacijos eiga orlaivio avarijos atveju sausumos teritorijoje. pagrindinių institucijų ir pareigūnų veiksmai

8. Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras

Įvykus orlaivio ar laivo avarijai nedelsiant reikia pradėti SAR operaciją ir aktyvuoti paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgas.

AGKC – ARCC Vilnius per KOP OB ir VSAT budėtoją duoda nurodymą orlaiviams pradėti vykdyti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus.

Kaimyninės valstybės SAR orlaivius patelkia AGKC – ARCC Vilnius per ARCC ir duoda leidimą kirsti Lietuvos Respublikos oro erdvę. Apie tai AGKC – ARCC Vilnius informuoja VSAT bei Muitinės departamentą.

AGKC – ARCC Vilnius aktyvuotoms paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgoms suteikia visapusišką informaciją, nurodo kursą, nuotolį iki avarijos vietos arba apytikrį avarijos rajoną ir t. t.

Taip pat AGKC – ARCC Vilnius skelbia paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijos pradžią, o gavę SMC (GDV, OSC) siūlymą nutraukti SAR operaciją kaip netikslingą, skelbia jos pabaigą.

AGKC – ARCC Vilnius:

- įvertina signalus, gautus per COSPAS-SARSAT palydovinę sistemą, ir jų tikrumą, registruoja gaunamą informaciją į „Gautų per COSPAS-SARSAT avarinių signalų registravimo žurnalą“ ir „Orlaivių avarijų ir nelaimių registravimo žurnalą“;

- pagal gautą informaciją kuo tiksliau nustato orlaivio apytikrę avarijos vietą orlaiviui išnykus iš radaro ekrano;

- skelbia SAR operacijos paieškos (SAR) pradžią;

- stebi orų būklę galimos avarijos vietoje ir prognozuoja galimą poveikį paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbams, pildo ir teikia paraišką KOP OB ir VSAT budėtojui SAR sraigtasparniams ir kitiems orlaiviams pakelti;

- per KOP OB ir VSAT budėtoją kelia SAR sraigtasparnius ir kitus orlaivius;

- teikia informaciją SAR sraigtasparnio (-ių) ir kitų orlaivių įguloms apie avariją patyrusį orlaivį, perduoda kursą, nuotolį, nurodo apytikrį orlaivio avarijos rajoną;

- palaiko ryšį su SAR sraigtasparnio (-ių) ir kitų orlaivių įgulomis per aerodromų SVC, priima informaciją iš SAR sraigtasparnio įgulos apie avariją patyrusio orlaivio keleivius, antžemines gelbėjimo pajėgas;

- paskiria OSC;

- jei avarija įvyko pasienio ruože ir savų pajėgų neužtenka, prašo papildomų paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgų iš ARCC arba jų prašymu siunčia jiems reikalingą pagalbą, pildo specialų pranešimų formatą „SITREP“, bendrauja su ARCc, kreipiasi (prireikus) į ARCC dėl pagalbos arba teikia pagalbą;

- organizuoja kuro papildymą SAR sraigtasparniams, užsitęsus SAR darbams, nurodo oro uostą, kuriame užsipildytų;

- registruoja informaciją (gaunamą ir perduodamą) žurnale;

- analizuoja informaciją apie orlaivio avariją, gautą iš VRSVC, juridinių bei fizinių asmenų;

- rengia dokumentus, avarijos vietos žemėlapius, planą, atlieka apskaičiavimus;

- renka duomenis apie avariją patyrusį orlaivį ir jo keleivius;

- skelbia visuotinę paiešką (prireikus), panaudodamas institucijų paieškos ir gelbėjimo priemones (SAR) ir resursus, ir siunčia juos į avarijos rajoną nepriklausomai kieno reguliavimo sričiai jie yra priskirti;

- organizuoja ir koordinuoja paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje;

- nustato dėl orlaivio avarijos susidariusios ekstremalios situacijos mastą ir reagavimo į ją lygį, nurodo sąveikaujančioms tarnyboms, SM ESVC vadovui, PGCST koordinatoriui ir kitoms suinteresuotoms institucijoms;

- teikia siūlymą SM ESVC vadovui aktyvuoti SM ESVC;

- teikia siūlymą SM ESVC vadovui aktyvuoti PGCST;

- nurodo PGCST tikėtiną avarijos rajoną, kur reikia pradėti vykdyti SAR operaciją;

- iškviečia AGT;

- teikia informaciją sąveikaujančioms ir suinteresuotoms institucijoms nustatyta tvarka, CSD OB krašto apsaugos ministro 2003 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl informacijos apie ekstremalią situaciją teikimo Ekstremalių situacijų valdymo centrui (Civilinės saugos departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2603) nustatyta tvarka (23 priedas);

- kaupia informaciją ir patirtį, analizuoja paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų atlikimo kokybę, veiksmus ir rengia išvadas;

- užbaigus SAR operaciją, parašo ataskaitą apie paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų eigą ir darbų atlikimo kokybę VĮ „Oro navigacija“ generaliniam direktoriui, SM ESVC vadovui, prireikus ataskaitos kopiją pateikia LRŽPGKC – CSD.

9. Informacijos apie orlaivio avariją gavimas

Informaciją apie orlaivio ar laivo avariją AGKC – ARCc Vilnius budintis koordinatorius gauna iš:

- VRSVC, kuris valdo skrydžius įvairiuose aukščiuose pagal oro erdvės naudojimo taisykles;

- Vilniaus aerodromo SVC, Kauno aerodromo SVC, Palangos aerodromo SVC, Šiaulių aerodromo SVC, kurie valdo skrydžius savo zonose (4 priedas);

- JGKC – MRCc Klaipėda;

- Jungtinio jūrų koordinacinio centro Bodė (Norvegija) per COSPAS-SARSAT palydovinę sistemą;

- fizinių bei juridinių asmenų per BPC.

Informacijos apie orlaivio avariją gavimo schema pateikta 8 priede.

10. SAR sraigtasparnių ir kitų orlaivių pakėlimas paieškai (SAR) atlikti

Visais atvejais priimti sprendimą dėl SAR operacijoje sraigtasparnių ir kitų orlaivių panaudojimo gali tik AGKC – ARCc Vilnius budintis koordinatorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 417 patvirtintomis „Paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo orlaiviais taisyklėmis“ (Žin., 2001, Nr. 33-1107).

AGKC – ARCc Vilnius budintis koordinatorius, priėmęs sprendimą dėl orlaivių panaudojimo SAR operacijoje, apie tai praneša KOP OB ar/ir VSAT budėtojui (8 ir 9 priedai).

SAR sraigtasparnių ir VSAT sraigtasparnių įguloms komandą pakilti duoda atitinkamai KOP OB ar/ir VSAT budėtojas, iš AGKC – ARCc Vilnius budinčio koordinatoriaus gavęs paraišką orlaivių panaudojimui ir kartu meteorologinę informaciją avarijos rajone.

Po pakilimo orlaivių įgulos vadovaujasi AGKC – ARCc Vilnius budinčio koordinatoriaus nurodymais, nuolat palaiko tiesioginį radijo ryšį su artimiausio nuo avarijos vietos oro uosto SVC vadovu ar/ir VJV arba per tarpininką: KOP OB, SK, JGKC – MRCc Klaipėda.

KOP OB telefonai pateikti 2 priede.

VSAT sraigtasparnių ir lėktuvų įgulos:

- dalyvauja vykdant paieškos (SAR) darbus;

- vykdo žvalgybą iš oro;

- vykdo avariją patyrusio orlaivio, laivo ar žmonių paiešką, o prireikus – gelbėjimą;

- perveža oru keleivius ir krovinius (įrangą, amuniciją, medikamentus ir pan.);

- vykdo radijo ryšio retransliavimą.

11. Institucijų ir pareigūnų veiksmai

11.1. Avariją patiriančio orlaivio vadas

11.1.1. Avariją patiriantis orlaivis skrydžio metu

- informuoja VRSVC skrydžių vadovą apie turimas problemas;

- perduoda (esant galimybei) kitą informaciją apie avarinę situaciją;

- įvertina avarinę situaciją;

- prireikus įjungia avarinį radijo švyturį 121,5; 243,0; 406,0 MHz dažniu;

- rengiasi avariniam tūpimui;

- priima galutinį sprendimą.

11.1.2. Avariją patiriantis orlaivis priverstinai leidžiasi avarinės situacijos metu

- veikia pagal avarinę instrukciją;

- rengiasi nutūpti taip, kad nukentėtų kuo mažiau orlaivio keleivių;

- apie priimtą sprendimą praneša VRSVC skrydžių vadovui.

11.2. VRSVC skrydžių vadovas

11.2.1. Avariją patiriantis orlaivis skrydžio metu

- informuoja AGKC – ARCc Vilnius budintį koordinatorių apie problemas su orlaiviu;

- su AGKC – ARCc Vilnius budinčiu koordinatoriumi įvertina avarinės situacijos rimtumą, pataria orlaivio vadui, tačiau galutinio sprendimo teisę palieka jam.

11.2.2. Avariją patiriantis orlaivis priverstiniai leidžiasi avarinės situacijos metu arba dingsta iš radaro ekrano

- informuoja AGKC – ARCc Vilnius budintį koordinatorių;

- užfiksuoja orlaivio dingimo iš radaro vietą;

- palaiko radijo ryšį su orlaivio įgula, kol jis nutrūksta.

11.3. AGKC – ARCC Vilnius budintis koordinatorius

- iš RSVC (arba orlaivio vado) gauna informaciją apie priverstinį orlaivio tūpimą;

- iš SVC skrydžių vadovo gauna pranešimą apie orlaivio dingimą iš radaro ekrano bei ryšio nutrūkimą;

- pagal orlaivio skrydžio tendenciją nustato apytikrę avarijos ar priverstinio tūpimo vietą;

- rengia dokumentus, žemėlapius ir avarinį planą;

- iš LHMT gauna avarijos rajono faktinį orą ir prognozę;

- užpildo paraišką SAR sraigtasparniui (-iams) pakelti (paraiškoje nurodo apytikrį kursą, nuotolį nuo SAR sraigtasparnio posto iki orlaivio avarijos vietos);

- paraišką kartu su meteorologine informacija SAR sraigtasparniui (-iams) pakelti perduoda KOP OB ir/arba VSAT budėtojui;

- palaiko radijo ryšį su SAR sraigtasparnio įgula per artimiausio SVC skrydžių vadovą;

- informuoja artimiausią nuo avarijos vietos oro uostą apie nelaimę ir apie galimą oro uosto panaudojimą gelbėjimo (SAR) darbų eigoje;

- informuoja CSD OB apie orlaivio avarinę situaciją dėl savivaldybių ir apskričių antžeminių paieškos ir gelbėjimo (SAR) komandų ar grupių pakėlimo bei būtinybės pradėti vykdyti gelbėjimo (SAR) darbus orlaivio avarijos rajone;

- perduoda SM ESVC vadovui, PGCST koordinatoriui ir SM OAITV informaciją apie orlaivio avariją;

- dėl orlaivio avarijos prašo SM ESVC koordinatorių aktyvuoti SM ESVC, esant reikalui ir pgcst;

- nuolat informuoja SM ESVC vadovą, PGCST vadovą, CAA, VĮ „Oro navigaciją“, CSD OB apie paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų eigą.

Pranešimo ir sąveikos apie orlaivio avarinę situaciją schemos pateiktos 8 ir 14 prieduose.

11.4. Karinės oro pajėgos

11.4.1. KOP operatyvinis budėtojas

Gavęs informaciją apie orlaivio avariją ir AGKC – ARCc Vilnius budinčio koordinatoriaus nurodymą dėl SAR sraigtasparnio (-ių) panaudojimo paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbams, veikia pagal 2001 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas „Paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo orlaiviais taisykles“ (Žin., 2001, Nr. 33-1107):

- priima iš AGKC – ARCc Vilnius budinčio koordinatoriaus faksu paraišką dėl SAR sraigtasparnio pakėlimo, kurioje nurodyti pirminiai duomenys apie orlaivio avariją ir meteorologinę informacija orlaivio avarijos rajone;

- faksu perduoda avarinę informaciją ir dokumentus SAR sraigtasparnio vadui;

- duoda komandą „kilti“ ir atlikti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus nurodytame rajone.

11.4.2. SAR sraigtasparnio įgulos vadas

SAR sraigtasparnio įgulos vadas nepriklausomai nuo jo karinio laipsnio ir užimamų pareigų negali savarankiškai priimti sprendimo pakelti SAR sraigtasparnį gelbėjimo (SAR) darbams vykdyti arba kitiems tikslams. Vykdydamas užduotį jis vadovaujasi „Paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo orlaiviais taisyklėmis“, „Paieškos ir gelbėjimo vadovu“, instrukcijomis ir SK nurodymais.

Visa perduodama SAR sraigtasparnio įgulai informacija gali būti tik patariamoji. SAR sraigtasparnio įgulos vadas, vertindamas turimą informaciją ir susidariusią situaciją, priima galutinį sprendimą dėl SAR sraigtasparnio panaudojimo ir įgulos veiksmų konkrečiame paieškos (SAR) ar gelbėjimo (SAR) etape ar epizode. SAR sraigtasparnio įgulos vadas turi teisę atsisakyti vykdyti pakilimą argumentuodamas savo sprendimą SK, kuris privalo apie tai pranešti ir SMC (CSOV), AGKC – ARCc Vilnius budinčiam koordinatoriui ir KOP OB.

SAR sraigtasparnio įgulos vadas:

- iš KOP OB gauna avarinę informaciją ir komandą „kilti“;

- skrenda į nurodytą avarijos rajoną ir vykdo paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus;

- palaiko radijo ryšį su vienu iš SVC (CSOV), VJV, KOP OB arba SK, JGKC – MRCc Klaipėda;

- suranda avariją patyrusį orlaivį (jo avarijos vietą).

Prisiėmus GDV (OSC, CSOV) pareigas ir atsakomybę:

- apžiūri patyrusį avariją orlaivį iš oro;

- nustato patyrusio avariją orlaivio tikslias koordinates;

- įvertina bendrą padėtį orlaivio avarijos vietoje ir orlaivio būklę;

- įvertina ir nustato SAR sraigtasparniui nutūpimo sąlygas;

- nustato avarijos metu nukentėjusių (gyvų) žmonių skaičių;

- perduoda informaciją apie padėtį avarijos vietoje SMC (CSOV), AGKC – ARCc Vilnius budinčiam koordinatoriui ar/ir VJV;

- suranda geresnes prieigas ir radijo ryšiu, specialiais ženklais ar signalais (11 priedas) perduoda informaciją antžeminėms paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgoms, PGT ir kitoms tarnyboms, vykstančioms į nelaimės vietą;

- pakelia sužeistuosius į orlaivį kabėdamas ore (jei nėra galimybės nutūpti);

- nusileidžia į iš oro pasirinktą aikštelę, jei yra sunkiai sužeistų žmonių;

- suteikia pirmąją pagalbą sužeistiesiems;

- evakuoja sužeistuosius;

- gabena nukentėjusiuosius į artimiausią ligoninę, kur įrengtos nusileidimo aikštelės;

- užbaigus paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus rašo ataskaitą KOP vadui ir AGKC – ARCc Vilnius viršininkui.

GDV (OSC, CSOV) pareigų ir atsakomybės perdavimas:

- į avarijos vietą atvykus PapGk, perduoda jos vadui GDV (OSC, CSOV) pareigas ir atsakomybę ir toliau vykdo jo nurodymus;

- į avarijos vietą atvykus pirmajai PGT, jos pareigūnui perduoda (jei PapGk nėra atvykusi) GDV (OSC) pareigas ir atsakomybę ir toliau vykdo PGT pareigūno nurodymus;

- į avarijos vietą atvykus SMC ir jam įrengus vadavietę, vykdo SMC nurodymus.

11.4.3. Sąveikos su aviacija karininkas

Jei SAR operacijoje dalyvauja du ir daugiau sraigtasparnių, skiriamas SK.

SK darbo vieta parenkama gelbėjimo pajėgų štabe arba SMC (CSOV) vadavietėje netoli orlaivio avarijos vietos. SK aprūpinamas nešiojamąja radijo stotimi (tipas „IKOM“ – „žemė-oras“), kad galėtų koreguoti užduotį įgulos vadui skrydžio metu.

Visi užsakymai SAR sraigtasparnio (-ių) pakilimui iš kitų gelbėjimo padalinių turi būti vykdomi tiktai per SK. SK priima sprendimą SAR sraigtasparniui pakilti. SK turi teisę leisti arba uždrausti SAR sraigtasparnio pakilimą, informuodamas apie savo sprendimą SMC (CSOV), AGKC – ARCc Vilnius budinčiam koordinatoriui, VJV ir KOP OB. SAR sraigtasparnio įgulos vadas nepriklausomai nuo jo karinio laipsnio ir užimamų pareigų negali savarankiškai priimti sprendimo pakelti SAR sraigtasparnį gelbėjimo (SAR) darbams vykdyti arba kitiems tikslams, jei tokio leidimo SK nedavė.

Visa perduodama SAR sraigtasparnio įgulai informacija gali būti tik patariamoji. SAR sraigtasparnio įgulos vadas, vertindamas turimą informaciją ir susidariusią situaciją, priima galutinį sprendimą dėl SAR sraigtasparnio panaudojimo ir įgulos veiksmų konkrečiame paieškos (SAR) ar gelbėjimo (SAR) etape ar epizode. SAR sraigtasparnio įgulos vadas turi teisę atsisakyti vykdyti pakilimą argumentuodamas savo sprendimą SK, kuris privalo apie tai pranešti KOP OB ir SMC. SK:

- priima sprendimą SAR sraigtasparniui pakelti;

- leidžia arba uždraudžia SAR sraigtasparnio pakėlimą;

- perduoda informaciją iš įvykio vietos AGKC – ARCc Vilnius budinčiam koordinatoriui ir KOP OB;

- apie savo sprendimus nuolat informuoja SMC (CSOV), KOP OB;

- užtikrina atgalinį ryšį su SAR sraigtasparnio (-ių) įgulos (-ų) vadu (-ais);

- priima užsakymus iš kitų gelbėjimo padalinių SAR sraigtasparnio (-ių) pakėlimui;

- sąveikauja su kitų gelbėjimo pajėgų padalinių atstovais per SMC (CSOV), kai atliekant gelbėjimo (SAR) darbus būtinas aviacijos panaudojimas ir aprūpinimas;

- efektyviai panaudoja SAR sraigtasparnį (-ius) planuojant ir vykdant gelbėjimo (SAR) darbus;

- priima sprendimus dėl SAR sraigtasparnio(-ių) bazavimosi vietos.

12. SAR operacijos vykdymas

12.1. Avarinės ir gelbėjimo tarnybos

Dėl avarijos susidarius ribotai ekstremaliai situacijai (žr. 3.1 punktą) ir esant 1-am ar 2-am reagavimo lygiui (žr. 4.1 ir 4.2 punktus) AGT nedelsdama pradeda vykdyti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus. AGT vadovas prisiima pareigas ir atsakomybę ir vykdo GDV (OSC, CSOV) funkcijas (GDV – pagal CSĮ 30 str. 1 p., OSC – pagal SAR ir Čikagos konvencijas, CSOV – pagal CSĮ 19 str. 7 p.).

Jei avarijos mastai dideli, AGT turimų pajėgų ir technikos ar kompetencijos nepakanka arba atsiranda kitų užduočių, trukdančių GDV (OSC, CSOV) vykdyti tiesiogines pareigas, jis kreipiasi į ūkio subjekto ESVC, kuris patelkia papildomai pajėgas ir pastiprinimą iš kitų ūkio subjektų, miesto arba aplink esančių gyvenviečių specialiosios paskirties tarnybas, su kuriomis yra pasirašyti sąveikos planai.

Pagal tarpusavio sąveikos planą į pagalbą atvykusių PGT vadovai derina savo veiksmus su AGT vadovu, vykdančiu GDV (OSC, CSOV) funkcijas. AGT vadovas:

- suteikia pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiesiems;

- evakuoja nukentėjusiuosius;

- likviduoja avarijos padarinius.

12.2. Pirmosios atvykusios į avarijos vietą paieškos komandos vadas

Į avarijos vietą atvykusios PapGk vadas iš SAR sraigtasparnio įgulos vado perima (OSC, CSOV) pareigas ir atsakomybę.

Prisiėmus GDV (OSC, CSOV) pareigas ir atsakomybę:

- praneša PGT, GMP ir policijai apie orlaivio avarijos vietą ir nusako charakteringus orientyrus, kad ją rastų;

- vadovauja pirminiams gelbėjimo darbams;

- apžiūri orlaivį ir įvertina jo būklę;

- nustato, ar yra likusių gyvų žmonių dėl avariją patyrusio orlaivio;

- gesina gaisrą, jei orlaivis apimtas ugnies;

- jei nėra ugnies, šalina gaisrui kilti priežastis;

- atidaro arba išlaužia orlaivio duris ir liukus;

- priešvėjinėje pusėje 100 m nuo orlaivio avarijos vietos pasirenka aikštelę;

- skubiai iškelia, išneša, išveda keleivius bei įgulą iš orlaivio avarijos vietos;

- užbaigus paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus rašo ataskaitą AGKC – ARCc Vilnius viršininkui.

GDV (OSC, CSOV) pareigų ir atsakomybės perdavimas:

- į avarijos vietą atvykus PGT, vyriausiajam pareigūnui perduoda GDV (OSC, CSOV) pareigas ir atsakomybę, toliau vykdo PGT vyriausiojo pareigūno nurodymus;

- į avarijos vietą atvykus SMC ir jam įrengus vadavietę, vykdo SMC nurodymus.

12.3. PGT ir kitos tarnybos

12.3.1. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

Susidarius vietinei ekstremaliai situacijai (žr. 3.2 punktą) ir esant 3-iam ir aukštesniam reagavimo lygiui (žr. 4.3 punktą), PGT reaguoja nedelsdama ir vykdo jai priskirtas funkcijas. Į avarijos vietą atvykęs vyriausiasis PGT pareigūnas iš SAR sraigtasparnio įgulos vado (arba iš AGT vadovo, ūkio subjekto ESVC vadovo, PapGk vadovo ar policijos pareigūno avarijos vietoje) perima GDV (OSC CSOV) pareigas ir atsakomybę ir vykdo nustatytas funkcijas (GDV – pagal CSĮ 30 str. 1 p., OSC – pagal SAR ir Čikagos konvencijas, CSOV – pagal CSĮ 19 str. 7 p.).

PGT pareigūnas, prisiėmęs GDV (OSC, CSOV) pareigas ir atsakomybę:

- organizuoja žmonių ir turto gelbėjimą bei vadovauja šiems darbams;

- organizuoja gaisro gesinimo ir priežasčių gaisrui kilti šalinimo darbus bei vadovauja šiems darbams;

- organizuoja pirmosios medicinos pagalbos suteikimą sužeistiesiems ir jų išnešimą iš orlaivio avarijos vietos bei vadovauja šiems darbams;

- nedelsdamas praneša GMP, policijai, savivaldybės CS darbuotojui bei PAGD apie avariją ir nusako avarijos vietos charakteringus orientyrus jos suradimui;

- orlaivio avarijos vietoje rūpinasi, kad orlaivio liekanos, aukų kūnai ar kūnų dalys, krovinys, keleivių materialinės vertybės ir kitų su avarija susijusių liekanų pirminė padėtis būtų maksimaliai išsaugoma, nejudinama arba jos judinamos kaip galima mažiau, jei tai susiję su žmogaus gelbėjimu ar gaisro gesinimu;

- jei gelbėjant žmogų orlaivio avarijos vietoje būtų pakeista su avarija susijusių liekanų pirminė padėtis, ją prieš tai nufotografuoja;

- organizuoja kitų PGT sutelkimą avarijos ir ekstremalios situacijos vietoje bei koordinuoja jų veiksmus;

- rūpinasi, kad išvesti iš avarijos vietos sužeistieji, esant galimybei, būtų apklausti, kad kuo tiksliau nustatytų žmonių skaičių ir kitą svarbią informaciją;

- teikia informaciją savivaldybės CS darbuotojui (savivaldybės ESVC vadovui).

GDV (OSC) pareigų ir atsakomybės perdavimas:

- perduoda GDV (OSC, CSOV) pareigas ir atsakomybę į avarijos vietą atvykusiam vyriausiajam PGT pareigūnui ir vykdo jo nurodymus;

- į avarijos vietą atvykus SMC ir jam įrengus vadavietę, jam perduoda OSC (CSOV), o užbaigus žmonių gelbėjimo bei gaisro gesinimo darbus ir GDV pareigas ir atsakomybę ir toliau vykdo SMC (GDV, CSOV) nurodymus.

12.3.2. Greitosios medicinos pagalbos tarnyba

- teikia būtinąją medicinos pagalbą;

- transportuoja nukentėjusiuosius į asmens sveikatos priežiūros įstaigas;

- pagal savo kompetenciją vykdo kitus GDV (OSC, CSOV) arba SMC (GDV, CSOV) nurodymus.

Savivaldybės gydytojas

- koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir medicinos pagalbos teikimą;

- esant reikalui kreipiasi pagalbos į apskrities gydytoją;

- koordinuoja visuomeninių organizacijų ir savanorių, papildomai patelktų toms užduotims spręsti, veiksmus.

Savivaldybės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos:

- teikia skubią stacionarinę medicinos pagalbą.

Visuomenės sveikatos centrų specialistai vykdo visuomenės sveikatos saugos stebėseną:

- incidento vietoje;

- gelbėjimo pajėgų ir kitų asmenų, sutelktų avarijos likvidavimo vietose;

- nukentėjusiųjų asmenų laikinojo apgyvendinimo vietose.

12.3.3. Policija

Policijos pajėgos avarijos vietoje:

- policijos pareigūnas, pirmasis atvykęs į avarijos vietą, neatidėliotinu atveju vykdo (OSC – pagal SAR ir Čikagos konvencijas, GDV – pagal CSĮ 30 str. 1 p., CSOV – pagal CSĮ 19 str. 7 p.) GDV (OSC, CSOV) funkcijas ir vadovauja paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbams, o atvykus PGT, jos vyriausiajam pareigūnui perduoda šias funkcijas;

- užtikrina avarijos vietos ir ekstremalios situacijos zonos apsaugą (10 priedas), prireikus atitveria jas atitvėrimo priemonėmis ir neleidžia į jas patekti pašaliniams asmenims;

- fiksuoja gelbėjimo tarnybų transporto priemonių atvykimo į šią teritoriją ir išvykimo iš jos laiką;

- kontroliuoja, kad gelbėjimo ir kitų tarnybų transportas ir/ar pajėgos, kurios nėra SMC (GDV, CSOV) patelktos, nebūtų įleistos į avarijos vietą ir ekstremalios situacijos zoną, neblokuotų privažiavimo kelių bei netrukdytų gelbėjimo darbams;

- užtikrina viešąją tvarką;

- reguliuoja transporto bei pėsčiųjų eismą;

- lydi transporto priemones ir/ar jų kolonas, kuriomis iš avarijos vietos evakuojami asmenys, į/iš avarijos vietą vyksta gelbėjimo pajėgos ar gabenamos gelbėjimo priemonės;

- identifikuoja žuvusiuosius bei organizuoja jų išgabenimą iš įvykio vietos;

- esant būtinybei teikia neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiems asmenims;

- vykdo kitus koordinuojančio policijos pareigūno nurodymus.

Policijos pajėgų darbą koordinuojantis policijos pareigūnas:

- derina policijos pajėgų veiksmus su SMC (GDV, CSOV) ir vykdo nurodymus, nuolat palaiko su juo ryšį; kol jo nėra avarijos vietoje – su GDV (OSC, CSOV);

- organizuoja nukentėjusiųjų ir žuvusiųjų asmeninių daiktų apsaugą;

- nuolat informuoja atitinkamos policijos įstaigos budėtojų padalinį apie situaciją avarijos vietoje;

- įvertina papildomų policijos pajėgų ir/ar priemonių poreikį bei apie tai informuoja atitinkamos policijos įstaigos budėtojų padalinį;

- pagal savo kompetenciją vykdo kitus SMC (GDV, CSOV) ar GDV (OSC, CSOV) nurodymus;

- avarijai įvykus pasienio zonoje, su SMC (GDV, CSOV) ar GDV (OSC, CSOV) bei VSAT pareigūnais koordinuoja ir derina policijos pajėgų veiksmus orlaivio avarijos vietoje.

Policijos įstaigos budėtojų padalinio pareigūnas:

- gavęs pranešimą apie avariją, nedelsdamas informuoja PGT, GMP ir savivaldybės CS darbuotoją;

- informuoja policijos įstaigos vadovybę ir vykdo jos nurodymus;

- pateikia pirminę informaciją CSD OB krašto apsaugos ministro 2003 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl informacijos apie ekstremalią situaciją teikimo Ekstremalių situacijų valdymo centrui (Civilinės saugos departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2603) nustatyta tvarka;

- į avarijos vietą siunčia atitinkamų policijos tarnybų pareigūnus (policijos patrulius, ekspertus ir pan.);

- nuolat palaiko ryšį su avarijos vietoje esančiais pareigūnais, stebi operatyvinės padėties pasikeitimus bei atitinkamai į juos reaguoja;

- užtikrina informacijos apie avariją rinkimą, apdorojimą, perdavimą ir saugojimą teisės aktų nustatyta tvarka.

12.4. Savivaldybės ESVC (apskrities ESVC)

Savivaldybės CS specialistas, gavęs iš avarijos vietoje esančios PGT (GDV, CSOV) pirminį pranešimą apie orlaivio avariją, nedelsdamas perduoda informaciją savivaldybės ESVC vadovui ir, atsižvelgęs į ekstremalią situaciją ir reagavimo į ją lygį, rekomenduoja savivaldybės ESVC vadovui aktyvuoti savivaldybės ESVC. Be to, jis:

- pagal sąveikos planus nedelsdamas perduoda informaciją kitoms avarinėms tarnyboms, ūkio subjektams, viešosioms įstaigos, jei orlaivio avarija tiesiogiai gali daryti poveikį žmonių saugumui;

- informuoja telefonu AVA CSD OB;

- apie orlaivio avariją ir dėl to susidariusią ekstremalią situaciją savivaldybės tam tikroje teritorijoje nedelsdamas informuoja telefonu, tačiau per 2 valandas faksu ar elektroniniu paštu atsiunčia reikalaujamą informaciją CSD prie KAM OB pagal krašto apsaugos ministro 2003 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl informacijos apie ekstremalią situaciją teikimo Ekstremalių situacijų valdymo centrui (Civilinės saugos departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2603) nustatytą tvarką (23 priedas);

- aktyvavus savivaldybės ESVC, vykdo jam priskirtas pareigas ir užduotis.

Savivaldybės (apskrities) ESVC vadovas:

- aktyvuoja ESVC ir organizuoja jo darbą;

- organizuoja valdymo ir koordinavimo, planavimo operatyvinę ir kitas grupes pagal poreikį;

- organizuoja ištisos paros budėjimą administracijos pastate, kai tik gauna informaciją apie savo teritorijoje įvykusią orlaivio avariją ir jos mastą;

- perspėja ir informuoja teritorijoje esančių PGT, policijos, ambulatorijų ir medicinos įstaigų, visuomeninių organizacijų vadovus;

- administracijos pastate organizuoja „karštą telefoną“ gyventojų skambučiams priimti ir ryšių su visuomene atstovų pamaininį darbą atsakant į gyventojų skambučius;

- perspėja ir informuoja gyventojus, panaudodamas žiniasklaidos priemones, specialius policijos automobilius su garsiakalbiais;

- orlaivio avarijos vietoje derina savivaldybės ESVC veiksmus su SMC, o kol jo nėra orlaivio avarijos vietoje – su GDV (OSC, CSOV);

- organizuoja visų SMC (GDV, CSOV) nurodymų įvykdymą įvykio vietoje;

- netoli nuo avarijos vietos specialiai parinktoje vietoje įrengia SMC vadavietę avarijos vietoje esančių ir patelktų pajėgų, resursų, pristatomos pagalbos nukentėjusiesiems bei kitų veiksmų koordinavimui;

- netoli nuo avarijos specialiai parinktoje vietoje įrengia nukentėjusiųjų išskirstymo punktą;

- aprūpina nukentėjusiuosius šiltais drabužiais, maistu, palapinėmis, patalpomis;

- nurodo medicinos įstaigas ir ligonines, kur bus gabenami sužeistieji;

- aprūpina specialiais maišais žuvusiųjų kūnams ir jų liekanoms gabenti;

- pagal SMC prašymą patelkia transportą bei kitą techniką;

- pagal SMC prašymą patelkia savivaldybės ir /ar apskrities pajėgas ir resursus (pagal prašymą);

- pagal SMC prašymą organizuoja karinių vienetų patelkimą (apskrities ESVC);

- organizuoja aplinkai padarytos žalos įvertinimą;

- padeda aviakompanijos ar orlaivio šeimininko atstovams surinkti orlaivio liekanas;

- organizuoja avarijos vietos aplinkos sutvarkymą (ekspertų komisijoms leidus).

Prireikus netoli avarijos vietos įsikuria AVA CSD, CSD operatyvinės grupės, kad padėtų savivaldybės ESVC koordinuoti apskrities telkiamas pajėgas, resursus, šalies ar tarptautinę teikiamą pagalbą.

12.5. Kitos organizacijos, savanoriai

Esant krašto ekstremalios situacijos mastui, yra didelė tikimybė, jog gelbėjimo, kitų tarnybų ir pajėgų orlaivio avarijos vietoje, ekstremalios situacijos paveiktoje teritorijoje, nukentėjusiųjų priėmimo ir išskirstymo punktuose gali neužtekti darbuotojų tam tikrų darbų baruose, tokių kaip: paieškos grupių po 10–15 žmonių ar specialiųjų švarinimo būrių suformavimui, orlaivio nuolaužų, dalių, detalių, žuvusiųjų kūnų dalių, orlaivio krovinio (nukentėjusiųjų asmeninių daiktų), vertybių surinkimui, pravažiavimo kelių ar teritorijos tvarkymui ir pan.– atsiras pakankamai didelis žmogiškųjų resursų poreikis.

SMC (pradiniu etapu – GDV, OSC) ir savivaldybės ESVC vadovas pasirūpina ir užtikrina, kad visuomeninių organizacijų (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Lietuvos šaulių sąjungos ir kt.), religinių bendruomenių atstovai, savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų (paieškos ir gelbėjimo, ugniagesių – savanorių, avarinių ir komunalinių tarnybų, organizacijų ar firmų darbuotojai ir pan.), vietiniai ir atvykę gyventojai, savanoriškai atvykę padėti nelaimės metu, būtų paskirstyti pagal savo kvalifikaciją, parengties lygį ir dalykines savybes pareigūnams, atsakingiems už SMC paskirtų užduočių vykdymą.

Atsakingi pareigūnai pasirūpina žmonių atrinkimu konkrečiai užduočiai atlikti, jų instruktavimu bei aprūpinimu būtinomis asmens apsaugos ir darbo priemonėmis bei užduoties suformulavimu. Savanoriui, įvykdžiusiam priskirtą užduotį, turi būti suteikta atitinkama streso pašalinimo, psichologinė ar medicinos pagalba.

12.6. Orlaivio savininkas, fraktuotojas

Orlaivio savininko ar fraktuotojo įgaliotasis atstovas ir darbuotojai dalyvauja SMC bei savivaldybės ESVC darbe. Orlaivio savininko ar fraktuotojo įgaliotasis atstovas:

- surengia skubų pasitarimą su savo darbuotojais;

- įkuria, padedant savivaldybės ESVC, nukentėjusiųjų priėmimo punktą;

- paskirsto darbuotojus darbui su nukentėjusiaisiais avarijos vietoje, savivaldybės ESVC bei nukentėjusiųjų priėmimo punkte;

- paskiria psichologus (gydytojus), galinčius suteikti psichologinę pagalbą patyrusiems stresą;

- pasirūpina nukentėjusiųjų dvasiniais reikalais, organizuoja atitinkamų konfesijų kulto tarnų pristatymą į nukentėjusiųjų priėmimo punktą;

- paskiria atsakingus darbuotojus už keleivių priėmimą, registravimą, socialinį aprūpinimą;

- paskiria atsakingus darbuotojus kontaktui su giminėmis ir žiniasklaida;

- ruošia avarinius komplektus, įrengia telefonus, sudaro kitas būtinas nukentėjusiesiems sąlygas;

- organizuoja nukentėjusiųjų pasitikimą priėmimo punkte;

- perveža į oro uostą avariją patyrusio orlaivio nesužeistus keleivius, kuriems oro uosto administracija organizuoja priėmimą ir aprūpinimą (jei orlaivis patyrė avariją netoli oro uosto).

13. Papildomų pajėgų patelkimas

13.1. Papildomų KOP pajėgų patelkimas

SK prašymu gali būti patelkti papildomi KOP orlaiviai paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijai. Lietuvos kariuomenės vado įsakymu į įvykio vietą gali būti papildomai skirtas vienas (arba daugiau) sraigtasparnis paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbams vykdyti. SAR operacijai skirti SAR sraigtasparniai ir kiti orlaiviai pereina SK žinion, kuris užtikrina sąveiką tarp SMC (CSOV), VJV ir orlaivių įgulų. Orlaivių įgulų vadai vykdo visus SK įsakymus.

Pasibaigus pirmam gelbėjimo (SAR) darbų etapui, kada žmonės išgelbėti ir nelaimės padariniai likviduoti, esant būtinybei, Lietuvos kariuomenės vado įsakymu gali būti skirtas transporto orlaivis (MI-8T, AN-2, AN-26, L-410) žmonėms arba kroviniams iš nelaimės vietos gabenti. Tuo atveju SK atsako ir už šių orlaivių panaudojimą.

13.2. Sausumos karinių vienetų patelkimas

SMC (CSOV) kreipiasi į apskrities ESVC vadovą dėl sausumos karinių vienetų patelkimo. Esant galimybei, apskrities ESVC vadovas pagal sąveikos su karinių įgulų vadais planus gali tiesiogiai prašyti įgulos vado skirti karius į pagalbą. Jei tokios galimybės nėra, apskrities ESVC vadovas kreipiasi į CSD direktorių, kuris prašo Lietuvos kariuomenės vadą skirti sausumos karinius vienetus. Lietuvos kariuomenės vadas, atsižvelgdamas į ekstremalią situaciją ir SMC (CSOV) prašomą karių poreikį, gali skirti papildomas pajėgas pagalbai civilinei valdžiai ir/ar policijai.

13.3. Aktyvavus VSAT užkardą pasienio ruože, pasienio vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje

- sustiprina teritorinės jūros ir pasienio vidaus vandenų bei pakrančių stebėjimą;

- informuoja gretimas užkardas (kitus struktūrinius tarnybos padalinius) bei rinktinę apie įvykusią orlaivio ar laivo avariją;

- užtikrina turimų orlaivių panaudojimą SAR operacijoje;

- užtikrina turimų laivų (plaukiojimo priemonių) panaudojimą SAR operacijoje;

- nukreipia kinologus prie pasienio vidaus vandenų pakrančių lėktuvo ar laivo avarijos rajone;

- įvykus orlaivio ar laivo avarijai pasienio zonoje, VSAT užkardos vadas pradiniu neatidėliotinu atveju vykdo (OSC – pagal SAR ir Čikagos konvencijas, GDV – pagal CSĮ 30 str. 1 p., CSOV – pagal CSĮ 19 str. 7 p.) GDV (OSC, CSOV) funkcijas ir vadovauja paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų operacijai, o aktyvavus savivaldybės ESVC, perduoda šias funkcijas savivaldybės ESVC vadovui arba į avarijos vietą atvykus SMC;

- įvykus orlaivio ar laivo avarijai pasienio zonoje, gelbėjimo tarnybas ir kitas pajėgas į avarijos ir/ar ekstremalios situacijos zoną praleidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos gelbėjimo pajėgų ir technikos vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 76-1831) nustatyta tvarka;

- orlaivio avarijai įvykus pasienio zonoje, SMC ir operacijų štabas koordinuoja ir derina VSAT ir policijos, PGT ir kitų tarnybų bei pajėgų veiksmus orlaivio avarijos ir ekstremalios situacijos paveiktoje vietoje;

- patikrina maršrutą nuo valstybės sienos iki lėktuvo nukritimo vietos, siekiant surasti asmenis, iškritusius ar kitus su avarija susijusius daiktus;

- pagal galimybes padeda policijai ar vykdo savarankiškai avarijos židinio ribų apsaugą, patekimo į šią teritoriją kontrolę, transporto bei pėsčiųjų eismo reguliavimą, viešosios tvarkos šioje teritorijoje palaikymą, sužeistųjų išgabenimą, neatidėliotinos pagalbos nukentėjusiesiems teikimą;

- esant poreikiui aktyvuoja užkardos operacijų grupę, skiria įgaliotą atstovą į savivaldybės ESVC;

- savivaldybės ESVC vadovo prašymu pasitelkia papildomas pajėgas bei teisės aktų nustatyta tvarka pereina į aukštesnį valstybės sienos apsaugos režimą.

14. Paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų užbaigimas

SAR darbai baigti tik tada, kai:

- orlaivis ar laivas ir juose buvę žmonės SAR operacijos metu yra surasti, išgelbėti ir jiems pavojus nebegresia;

- tapo aišku, kad tolesni paieškos (SAR) darbai neduos teigiamų rezultatų;

- SMC (GDV, OSC, CSOV) vadovas nedelsdamas informuoja AGKC – ARCc Vilnius apie tolesnių SAR darbų tęsimo beprasmiškumą ir siūlo nutraukti paieškos darbus;

- SM OAITV baigė darbą, o orlaivio katastrofos priežasčių tyrimo ekspertų komisija ir aukų identifikavimo ekspertų komisija davė leidimą aplinkos sutvarkymui;

- AGKC – ARCc Vilnius viršininkas praneša visoms sąveikaujančioms tarnyboms apie SAR darbų pabaigą (suderinęs SMC vadovo pasiūlymą su SM ESVC vadovu, CAA direktoriumi ir VĮ „Oro navigacija“ generaliniu direktoriumi).

15. Vadovavimas ir koordinavimas paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbams

Orlaivio avarijos vietos paieškos (SAR) fazės pabaigoje, kai yra aptikta orlaivio avarijos vieta, GDV pareigas ir užduotis bei OSC, CSOV funkcijas pradeda vykdyti SAR sraigtasparnio įgulos vadas.

Įvykus orlaivio avarijai, kuri sukelia ribotą arba vietinę ekstremalią situaciją (žr. 3.1 ir 3.2 punktus), pirmosios suradusios orlaivio avarijos vietą PapGk, policijos ar PGT vadovas perima iš SAR sraigtasparnio įgulos vado GDV pareigas ir užduotis bei OSC, CSOV funkcijas. Avarijos vietoje esančių avarinių, gelbėjimo ir kitų tarnybų vadovai vykdo GDV (OSC, CSOV) nurodymus.

Įvykus orlaivio avarijai, dėl kurio susidaro regioninė ekstremali situacija (žr. 3.3 punktą), SM ESVC vadovas skubiai aktyvuoja SM ESVC, į kurį kviečiami kompetentingi SM pareigūnai ir specialistai, SM ESVC nariai, PGCST.

Skubaus pasitarimo SM ESVC metu aptariama susidariusi situacija ir paskiriamas kompetentingiausias pareigūnas (ar specialistas) SMC – paieškos ir gelbėjimo darbų (SAR) koordinatoriumi. Jam atvykus į orlaivio avarijos vietą, įrengus vadavietę ir pradėjus vykdyti SMC pareigas, OSC ir CSOV funkcijos perduodamos SMC. Savivaldybės ESVC vadovas (apskrities ESVC vadovas) jam taip pat perduoda iki tol vykdytas CSOV funkcijas. Jei orlaivio avarijos vietoje neliko sužeistų ar turinčių gyvybės požymių nukentėjusiųjų, GDV funkcijos taip pat perduodamos SMC. Avarijos vietoje SMC (GDV, CSOV) yra vyriausiasis pareigūnas, koordinuojantis esamų pajėgų panaudojimą bei reikiamų pajėgų ir resursų patelkimą. Jis yra visiškai atsakingas dėl orlaivio avarijos vietoje ir ekstremalios situacijos zonoje vykdomų avarijos likvidavimo ir atstatomųjų darbų baigties. Esančių avarinių, gelbėjimo ir kitų tarnybų vadovai vykdo SMC nurodymus.

Ypač sudėtingu atveju, kai yra daug nukentėjusiųjų ir aukų, skridusių orlaiviu bei tarp gyventojų, ir susidaro krašto ekstremali situacija (žr. 3.4 punktą), SM ESVC, dalyvaujant susisiekimo ministrui, nedelsiant suteikia susisiekimo ministrui SMC įgaliojimus ir teikia ESK jo kandidatūrą skirti CSOV. Neeilinio posėdžio metu ESK priima sprendimą dėl CSOV kandidatūros ir, vykdydama CSĮ 19 str. 6 ir 7 punktų nuostatas, teikia siūlymą Ministrui Pirmininkui CSOV skirti susisiekimo ministrą. Ministro Pirmininko CSOV paskirtas susisiekimo ministras yra vyriausiasis pareigūnas tiek orlaivio avarijos vietoje, tiek šalies mastu. Jis koordinuoja valstybinių institucijų veiklą ir telkiamus šalies resursus, užsienio pagalbą. Jis visiškai atsako už orlaivio avarijos vietoje ir ekstremalios situacijos paveiktoje teritorijoje vykdomų avarijos likvidavimo ir atstatomųjų darbų baigtį. Esančių avarinių, gelbėjimo ir kitų tarnybų vadovai avarijos vietoje, aktyvuoti visų lygių ESVC bei valstybinės ir visuomeninės institucijos, kariniai vienetai vykdo susisiekimo ministro (SMC, GDV, CSOV) nurodymus. CSOV operacijų štabo funkcijas vykdo ir techniškai aptarnauja valstybinis ESVC.

15.1. Vietinis koordinatorius OSC

Jeigu SAR operacijoje dalyvauja daugiau negu viena paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonė, Čikagos konvencijos 12 priedas „Paieška ir gelbėjimas“ nustato, jog vienos iš jų vadovas yra skiriamas OSC operacijai koordinuoti avarijos vietoje. Taip pat OSC funkcijas ima vykdyti pirmasis paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonės vadovas, aptikęs avarijos vietą. Prireikus SMC gali specialiai paskirti OSC avarijos vietoje. OSC:

- avarijos vietoje savarankiškai realizuoja Plano nuostatas arba vykdo SMC nurodymus;

- vykdo GDV funkcijas;

- vykdo CSOV funkcijas.

15.2. Gelbėjimo darbų vadovas GDV

CSĮ 30 str. 2 p. nustato, jog neatidėliotinais atvejais likviduojant ekstremalių situacijų padarinius priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo padalinio ar policijos pareigūnas atlieka GDV funkcijas be atskiro nurodymo. Kadangi CSĮ 15 str. 8 p. įpareigoja ūkio subjekto vadovą vadovauti pirminiams gelbėjimo darbams ūkio subjekto atsakomybės ribose, matyti, jog ūkio subjekto vadovui (arba jo įgaliotiems atstovams – AGT vadovui ar ūkio subjekto ESVC vadovui) taip pat yra priskiriamos GDV pareigos ir atsakomybė ribotos ekstremalios situacijos atveju. Harmonizuojant Lietuvos Respublikos teisinę normą su tarptautinės teisės aktu – Čikagos konvencija, SAR operacijos pradinėje stadijoje yra pakankamai tikslu GDV pareigas, funkcijas, užduotis ir atsakomybę prilyginti OSC, kurios vėliau perduodamos SMC. Be to, CSĮ 19 str. 7 p. nustato: pradiniu neatidėliotinu atveju ekstremalaus įvykio židinyje – avarijos vietoje – GDV vykdo ir operacinį vadovavimą, t. y. CSOV (pagal CSĮ 19 str. 7 p.) funkcijas. GDV:

- organizuoja avariją patyrusių žmonių ir avarijos paveiktų vietos gyventojų gelbėjimą, likviduoja pavojaus šaltinį;

- avarijos vietoje vadovauja visoms pajėgoms, neatsižvelgiant į jų priklausomybę;

- vykdo CSOV funkcijas.

15.3. Paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų koordinatorius SMC

Dėl avarijos susidarius ribotai ar vietinei ekstremaliai situacijai SMC gali būti ir nepaskirtas, kadangi ūkio subjekto AGT arba ūkio subjekto ESVC pakanka kompetencijos ir galimybių likviduoti avarijos padariniams. Tačiau susidarius regioninei ar krašto ekstremaliai situacijai, SM ESVC nedelsiant paskiria SMC, kuris vadovauja SAR operacijai iki jos pabaigos bei padarinių likvidavimo arba kai tampa aišku, jog toliau vykdyti SAR operaciją beprasmiška.

SMC, atvykęs į avarijos vietą, iš SAR sraigtasparnio įgulos vado (ar PapGk vado, ar PGT vyriausiojo pareigūno, ar ūkio subjekto ESVC vadovo, ar savivaldybės ESVC vadovo) perima OSC pareigas ir atsakomybę. SMC:

- organizuoja ir, padedant savivaldybės ESVC, įrengia vadavietę;

- kviečia operatyvinio štabo pasitarimą;

- vadovauja operatyviniam štabui, kurį sudaro visų tarnybų vadovai nelaimės vietoje (14 priedas);

- avarijos vietą, paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgų kiekį ir kitus duomenis apie avariją žymi žemėlapyje;

- chronologine tvarka žurnale registruoja gelbėjimo darbų bei gelbėjimo tarnybų veiksmus;

- palaiko ryšį su gelbėjimo (SAR) grupėmis, PGT avarijos vietoje bei SAR sraigtasparnio įgula;

- kontroliuoja gelbėjimo (SAR) padalinių ir grupių darbą;

- reikalauja pajėgų papildymo (jei tai būtina);

- prireikus, padedant savivaldybės ESVC, organizuoja sraigtasparniui saugomos aikštelės įrengimą;

- fiksuoja visus duomenis apie ekstremalią situaciją ir kas su ja susiję bei kas vyksta aplinkui;

- reguliuoja technikos panaudojimą ir jos kiekį;

- suskirsto gelbėjimo padalinius šalia avarijos vietos (10 priedas);

- organizuoja pirmosios medicinos pagalbos suteikimo ir atpažinimo zonas (10 priedas);

- organizuoja žuvusiųjų, mirusiųjų bei nukentėjusiųjų registravimą;

- organizuoja orlaivio liekanų, nuolaužų bei žuvusiųjų fotografavimą;

- organizuoja drabužių, maisto, palapinių pristatymą nukentėjusiesiems;

- organizuoja orlaivio arba jo nuolaužų pašalinimą iš avarijos vietos;

- žino ir prireikus panaudoja gelbėjimosi priemones orlaivyje (21 ir 22 priedai);

- talkininkauja SM OAITV, avarijos priežasčių tyrimo bei aukų identifikavimo komisijoms, prokuratūros darbuotojams;

- atlikus visas būtinas gelbėjimo ir avarijos tyrimo procedūras, SM OAITV ir komisijoms leidus, priima sprendimą dėl gelbėjimo (SAR) darbų nutraukimo;

- rašo ataskaitą AGKC – ARCc Vilnius, SM ESVC vadovui, prireikus valstybinio ESVC vadovui (ESK, KVK).

SMC vykdo savo pareigas ir užduotis tol, kol vyksta paieškos (SAR), gelbėjimo (SAR), avarijos priežasčių tyrimo, aukų ir materialinių vertybių identifikavimo darbai, o kartais – kol pašalinamos orlaivio liekanos iš avarijos vietos ir sutvarkoma avarijos vietos aplinka.

15.4. Civilinės saugos operacijos vadovas CSOV

Įvykus nedideliam incidentui oro uosto teritorijoje, su kuriuo susitvarko AGT kasdieninių užduočių apimtyje per santykinai trumpą laiką, pagal CSĮ 19 str. 6 ir 7 punktų bei 30 str. 1 ir 2 punktų nuostatas, CSOV funkcijas vykdo AGT vadovas, vykdantis GDV funkcijas.

Kai AGKC – ARCc Vilnius gauna pranešimą apie orlaivį, kuris gali patirti avariją ir kurio paieškai (SAR) pakeliamas KOP SAR sraigtasparnis ar/ir VSAT sraigtasparniai, tuomet, vadovaudamasis CSĮ paminėtų punktų nuostatomis, sraigtasparnio įgulos vadas, pirmasis suradęs avarijos vietą, vykdo GDV (OSC) ir pagal savo kompetenciją CSOV funkcijas.

Įvykus orlaivio avarijai šalies teritorijoje, kai orlaivio avarijos vietą suranda PapGk, jos vadas pradeda vykdyti GDV (OSC) bei CSOV funkcijas, vadovaudamasis paminėtomis CSĮ nuostatomis. Į orlaivio avarijos vietą atvykus PGT, jų vadas iš PapGk vado perima GDV (OSC, CSOV) funkcijas. Į orlaivio avarijos vietą atvykus SMC, jis perima OSC, CSOV funkcijas. Aktyvavus savivaldybės ar apskrities ESVC, darbams užsitęsus, SMC gali perduoti savivaldybės ar apskrities ESVC vadovui CSOV funkcijas, jei nusprendžia, kad pagal SMC kompetenciją visi darbai yra baigti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministras Pirmininkas, vykdydamas CSĮ 19 str. 6 ir 7 punktų nuostatas, skiria susisiekimo ministrą CSOV. CSOV tampa vyriausiuoju pareigūnu tiek orlaivio avarijos vietoje, tiek šalies mastu: koordinuoja valstybinių institucijų veiklą, telkia šalies resursus ir užsienio pagalbą bei visiškai atsako dėl orlaivio avarijos vietoje ir ekstremalios situacijos paveiktoje teritorijoje vykdomų avarijos likvidavimo ir atstatomųjų darbų eigos.

IV dalis

sar operacijos eiga laivo ar orlaivio avarijos atveju lietuvos jpgar ar kuršių mariose. pagrindinių institucijų ir pareigūnų veiksmai

16. Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras

Įvykus laivo (orlaivio) avarijai Lietuvos JGPAR ir Kuršių mariose Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje, kai nedelsiant reikia aktyvuoti paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgas, JGKC – MRCC Klaipėda sprendžia jiems priskirtus uždavinius ir funkcijas.

JGKC – MRCC Klaipėda duoda nurodymą paieškos ir gelbėjimo (SAR) laivams ir laivams jūroje pradėti vykdyti paieškos ir gelbėjimo operaciją ir duoda nurodymą iš KVJU išvesti paieškai ir gelbėjimui (SAR) skirtus laivus.

JGKC – MRCC Klaipėda paieškos ir gelbėjimo pajėgoms suteikia visapusišką informaciją, nurodo kursą, nuotolį iki avarijos vietos arba apytikrį avarijos rajoną ir t. t.

JGKC – MRCC Klaipėda prireikus pasitelkti paieškos ir gelbėjimo (SAR) sraigtasparnį (-ius), atlikti gelbėjimo darbus jūroje, jis kreipiasi į AGKC – ARCC Vilnius, o pastarasis tiesiogiai per KOP OB ir/ar VSAT budėtoją duoda nurodymą KOP ir/ar VSAT paieškos ir gelbėjimo (SAR) sraigtasparniui (-iams) pradėti vykdyti paieškos (ir gelbėjimo) operaciją. Įvykus didelio masto laivo (orlaivio) avarijai Lietuvos JPGPAR ar Kuršių mariose, kai JGKC – MRCC Klaipėda reikia pasitelkti užsienio valstybių paieškos ir gelbėjimo (SAR) sraigtasparnį (-ius), jis kreipiasi į AGKC – ARCC Vilnius, kuris prašo tokios pagalbos kaimyninės valstybės ARCC.

Apie orlaivių ar laivų patelkimą iš kaimyninės valstybės ARCC ir/ar MRCC, AGKC – ARCC Vilnius arba JGKC – MRCC Klaipėda informuoja VSAT bei Muitinės departamentą ir gauna leidimą.

JGKC – MRCC Klaipėda operacinio pavaldumo schema pateikta 12 priede.

Paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų jūroje pajėgų skyrimo schema pateikta 13 priede.

JGKC – MRCC Klaipėda skelbia paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijos pradžią, o gavę SMC (GDV, OSC) siūlymą nutraukti paieškos (SAR) operaciją kaip netikslingą, skelbia jos pabaigą.

16.1. Ryšys

Geras ryšys – esminis faktorius paieškos ir gelbėjimo operacijoje.

Tinkamas ryšys užtikrina skubų RCC informavimą, o tai leidžia JGKC – MRCC Klaipėda kapitonas koordinatorius RCC nedelsiant išsiųsti paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemones ir įrengimus į paieškos rajoną ir palaikyti abipusį ryšį ir sąveiką SAR operacijos metu.

JGKC – MRCC Klaipėda sąveikos (ryšių) pateikta 9 ir 15 prieduose. 16 priede pateiktos radijo stotys, išdėstytos Lietuvos jūros pakrantėje, bei A1 ir A2 radijo ryšio zonos. Kirtus A2 zonos ribą paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonės, dalyvaujančios SAR operacijoje, privalo persijungti siųstuvus, kad turėtų ryšį tarpusavyje, avarijos vietoje esamais laivais ir priemonėmis bei avariją patyrusiu laivu (orlaiviu).

Ryšys su skraidančiais aparatais ir laivais palaikomas 121,5 Mhz ir 3023 Khz, 5680 Khz, 4125 Khz, turint GMDSS – 16 jūriniu kanalu 2182 Khz ir 126,8 Mhz dažniais (9 priedas).

SAR operacijos metu vadovai palaiko ryšį 6, 10 ir 13 jūriniais kanalais.

MEDICO konsultacijos organizuojamos palaikant radijo-telefoninį ryšį telefonais: su VšĮ „Klaipėdos ligoninė“ (+370~46) 39 65 22 ir/ar Klaipėdos jūrininkų ligoninės priimamuoju (+370~46) 49 10 19 (19 priedas) arba su ir Jūros medicinos centro vadovu (+370~46) 49 10 15.

16.2. Skubus (avarinis) ryšys

Avariniam ryšiui priklauso visi pranešimai apie neatidėliotiną pagalbą laivams, lėktuvams ir juose esantiems žmonėms, tarp jų ir medicinos pagalba.

Šiai ryšio kategorijai priskiriamas ryšys, naudojamas paieškai ir gelbėjimui (SAR) bendra prasme ir SAR operacijos metu avarijos vietoje. Nelaimės vietoje esantys laivai (orlaiviai) prašo pagalbos panaudodami įvairias turimas priemones ir nurodo savo vietą.

Avarinį ryšį užtikrina šios ryšio priemonės:

- GMDSS, kuri suteikia galimybę užtikrinti radijo ryšį jūros A1 ir A2 rajonuose (16 priedas);

- INMARSAT – B – palydovinio ryšio sistema;

- telefonai, mobilieji telefonai, faksimilinis ir elektroninis ryšys;

- tiesioginis ryšys su AGKC – ARCC Vilnius;

- mobiliosios radijo stotys.

JGKC – MRCC Klaipėda nelaimės signalus gali gauti:

- tiesiogiai iš laivų ar skraidančių aparatų;

- per BPC visuomenines ryšio priemones;

- iš AGKC – ARCC Vilnius per COSPAS – SARSAT.

16.3. Patikimas ryšys

Naudojamas ryšiui su kaimyninėmis MRCC Klaipėda, paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgomis, dalyvaujančiomis operacijoje, laivų agentavimo įmonėmis, pranešimų postais, LHMT, medicinos įstaigomis.

17. SAR operacijos vykdymas

17.1. Paieškos ir gelbėjimo (SAR) jūroje etapai

- I – pirminių duomenų gavimas;

- II – pradiniai veiksmai;

- III – operacijos planavimas;

- IV – paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų vykdymas;

- V – gelbėjimo (SAR) operacijos užbaigimas.

17.2. Paieškos (SAR) planavimas ir įvertinimas

17.2.1. Paieškos (SAR) planavimas

Paieškos (SAR) planavimą sudaro šie etapai:

- atliktos paieškos (SAR) rezultatų įvertinimas ir situacijos;

- avarinio įvykio vietos skaičiavimas ir galimų paklaidų nustatymas;

- likusių gyvų žmonių judėjimas po avarinės situacijos pradžios ir galimų paklaidų nustatymas;

- likusių gyvų žmonių informacijos panaudojimas nustatant tikrąją vietą;

- gelbėjimo (SAR) priemonių efektyviausio panaudojimo nustatymas ir optimalus paieškos (SAR) pajėgų paskirstymas;

- paieškos rajono padalijimas ir konkrečios paieškos schemos panaudojimas paieškos (SAR) priemonėms;

- paieškos (SAR) veiksmų plano nustatymas remiantis konkrečia situacija, nurodant paieškomą laivą (lėktuvą) ar žmogų, konkrečias gelbėjimo (SAR) pajėgoms funkcijas, supažindinama su veiksmų koordinacijos planu ir pranešimų tvarka, pravedant paieškos (SAR) darbus.

Šie etapai kartojasi iki momento, kol bus surasti gyvi žmonės arba aplinkybių įvertinimas parodys, kad tolesnė paieška (SAR) neduos rezultatų.

17.2.2. Situacijos įvertinimas

Situacijos ir prieš tai atliktos paieškos (SAR) rezultatų įvertinimui priskiriami:

- nustatytas maršrutas;

- paskutinė žinoma vieta;

- galimi pavojai judėjimo kelyje;

- paieškos (SAR) objekto eksploatacinė būklė ir jo galimybės;

- įgulos elgesys;

- išorinės aplinkos poveikis įvykio vietoje;

- ankstesnių paieškos (SAR) rezultatų panaudojimas.

17.2.3. Avarinio įvykio vietos skaičiavimas ir galimų paklaidų nustatymas

Pirmuoju etapu planuojant paiešką (SAR) yra nustatomos paieškos rajono ribos, kuriose gali būti visi likę gyvi. Paieškos (SAR) pradžios tašku gali būti linija arba rajonas. Be to, planuojantys paiešką (SAR) specialistai turi atsižvelgti į šiuos faktorius:

- paieškos (SAR) sąlygų prognozavimą;

- laiką išlikti gyvam – išgyvenimo laiką (18 priedas);

- objektų judėjimą paieškos metu;

- naujus duomenis;

- praktinius pamąstymus.

Galimų paklaidų sumažinimui naudojamos specialios kompiuterinės programos „SAR – DATA“ ir „SEATRACK WEB“.

17.3. JGKC – MRCC Klaipėda kapitono – koordinatoriaus veiksmai

- įvertina signalus, gautus iš AGKC – ARCc Vilnius per COSPAS-SARSAT palydovinę sistemą ir jų tikrumą, registruoja gaunamą informaciją žurnale;

- analizuoja informaciją apie avariją, gautą iš juridinių bei fizinių asmenų;

- pagal gautą informaciją kuo tiksliau nustato laivo (orlaivio) apytikrę avarijos vietą;

- skelbia SAR operacijos paieškos (SAR) Lietuvos JGPAR (Kuršių mariose) pradžią;

- organizuoja ir koordinuoja paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus Lietuvos JGPAR ir Kuršių mariose Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje;

- stebi orų būklę galimos avarijos vietoje ir prognozuoja galimą poveikį paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbams;

- informuoja ir prašo AGKC – ARCc Vilnius budinčiojo koordinatoriaus paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbams pakelti KOP, VSAT ir/ar užsienio valstybių SAR sraigtasparnius;

- teikia informaciją SAR sraigtasparnio (-ių) ir kitų orlaivių įguloms apie avariją patyrusį laivą (orlaivį), perduoda kursą, nuotolį, nurodo apytikrį orlaivio avarijos rajoną;

- palaiko ryšį su SAR sraigtasparnio (-ių) ir kitų orlaivių įgulomis, priima informaciją iš SAR sraigtasparnio įgulos apie avariją patyrusio laivo (orlaivio) keleivius, netoliese esančius laivus;

- skelbia visuotinę paiešką (prireikus), panaudodamas institucijų paieškos ir gelbėjimo priemones (SAR) ir resursus, ir siunčia juos į avarijos rajoną nepriklausomai kieno reguliavimo sričiai jie yra priskirti;

- užtikrina visose SAR operacijos stadijose nuo paieškos (SAR) pradžios iki nelaimės ištiktų asmenų atradimo ir jų išgelbėjimo (SAR) pranešimų perdavimo ir operatyvinį darbą;

- nustato dėl laivo (orlaivio) avarijos susidariusios ekstremalios situacijos mastą ir reagavimo į ją lygį, nurodo sąveikaujančioms tarnyboms, SM OC vadovui, PGCST koordinatoriui ir kitoms suinteresuotoms institucijoms;

- pažymi jūrlapyje laivo (orlaivio) avarijos vietą;

- siunčia į nelaimės rajoną laivus, pajėgas ir priemones nepriklausomai nuo to, kieno reguliavimo sričiai jos priskirtos (karinio laivo kapitonas, gavęs informaciją iš JGKC – MRCC Klaipėda apie avariją, savarankiškai priima sprendimą dėl dalyvavimo joje);

- paskiria paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų jūroje OSC;

- organizuoja gelbėjimo priemonių operatyvų pristatymą į nelaimės vietą;

- jei laivo avarijai likviduoti savų pajėgų neužtenka, prašo papildomų pajėgų iš kaimyninių valstybių MRCC laivų ir personalo pagalbos;

- koordinuoja SAR operacijos dalyvių darbą;

- palaiko nuolatinį ryšį su Baltijos jūros valstybių MRCC, o prireikus – viso pasaulio šalių MRCC, ir derina su jais veiksmus avarijų, katastrofų jūroje atvejais, keičiasi informacija, per juos organizuoja pagalbą žmonėms, patekusiems į nelaimę;

- nemokamai organizuoja MEDEVAC operacijas ir MEDICO konsultacijas;

- vykdo dingusių be žinios jūroje žmonių, laivų (orlaivių) ir/ar žmonių paiešką ir gelbėjimą (SAR), neatsižvelgdamas į asmens pilietybę ar statusą, aplinkybes, kuriomis tas asmuo buvo rastas;

- teikia siūlymą SM OC vadovui aktyvuoti SM OC;

- teikia siūlymą SM OC vadovui aktyvuoti PGCST;

- nurodo PGCST tikėtiną avarijos rajoną, kur reikia pradėti vykdyti SAR operaciją;

- iškviečia AGT;

- teikia informaciją CSD OB krašto apsaugos ministro 2003 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl informacijos apie ekstremalią situaciją teikimo Ekstremalių situacijų valdymo centrui (Civilinės saugos departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2603) nustatyta tvarka (23 priedas);

- kaupia informaciją ir patirtį, analizuoja paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų atlikimo kokybę, veiksmus ir rengia išvadas;

- Lietuvos JGPAR ir Kuršių mariose Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje organizuoja pagalbą laivams, patekus į įvairias avarines situacijas;

- organizuoja, vadovauja ir koordinuoja laivo gelbėjimo (SAR) operacijas tais atvejais, kai laivo savininkas atsisako gelbėti laivą su kroviniu ar be jo, o laivas kelia grėsmę kitų laivų saugiam plaukiojimui arba gali užteršti jūrą;

- kitų šalių MRCC prašymu organizuoja ir siunčia reikiamą pagalbą (laivus, gelbėjimo pajėgas, techniką, įrangą bei pagalbai skirtas medžiagas), prireikus Lietuvos SAR orlaivių, dėl jų pasiuntimo kreipiasi į AGKC – ARCc Vilnius budintįjį koordinatorių;

- užbaigus SAR operaciją, parašo ataskaitą apie paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų eigą ir darbų atlikimo kokybę vadovybei, SM oc vadovui, prireikus ataskaitos kopiją pateikia LRŽPGKC – CSD.

17.3.1. Esant neapibrėžtumo stadijai

JGKC – MRCC Klaipėda kapitonas koordinatorius kruopščiai išanalizuoja gautą informaciją, išaiškina jos svarbą, nustato veiksmų skubotumą ir operacijos tikslą. Įvertinęs informaciją, priima sprendimą ir nedelsdamas jį įgyvendina. Pradeda savo veiksmus nelaukdamas patvirtinimo (jei gauta informacija abejotina ar informacijos patvirtinimas vėluoja).

Jis preliminariai įvertina dėl laivo (orlaivio) avarijos susidariusios ekstremalios situacijos mastą ir reagavimo į ją lygį, perduoda pranešimą (9 ir 15 priedai) apie avariją, jo likvidavimo eigą sąveikaujančioms tarnyboms ir duoda joms nurodymus, praneša SM OC vadovui, PGCST koordinatoriui, CSD OB ir kitoms suinteresuotoms institucijoms.

JGKC – MRCC Klaipėda kapitonas koordinatorius:

- patikrina pranešimo tikrumą;

- sužino duomenis (jei nežinomi kapitono veiksmai) apie maršrutą, atplaukimo į uostą ir išplaukimo iš jo laiką;

- sudaro situacijos planą pagal turimą informaciją;

- pradeda paiešką su radijo ir laidinio ryšio pagalba;

- užbaigia incidentą (jeigu paieška radijo ir telefono ryšiais išaiškina, kad laivui negresia pavojus), apie tai praneša informavusiam apie nelaimę šaltiniui ir visoms institucijoms, su kuriomis buvo palaikomas ryšys;

- skelbia pavojaus stadiją (jeigu abejojama dėl laivo ir žmonių saugumo), apie tai pranešama pagal pranešimo schemą.

17.3.2. Esant pavojaus stadijai

- paskiria SAR operacijos SMS, skiria personalą bei gelbėjimo pajėgas;

- rašo žurnale užrašus apie gautą informaciją ir fiksuoja tolesnius pranešimus apie susidariusią situaciją ir nuveiktus darbus;

- tikrina gautos informacijos tikrumą;

- bando gauti informaciją apie dingusį laivą iš anksčiau nenaudotų šaltinių;

- visų pirma įvertina duomenis apie galimą laivo maršrutą, oro sąlygas, galimus ryšių sutrikimus, paskutinės vietos koordinates ir paskutinį ryšio seansą;

- organizuoja paieškos ir gelbėjimo operacijos vykdymą (jeigu situacija to reikalauja);

- praneša laivo savininkui arba agentui apie gautą informaciją ir apie tai, kokių veiksmų imamasi;

- užbaigia incidentą (jeigu pasisekė nustatyti laivo ar plaukiojančio objekto vietą ir kad pavojaus nėra), apie tai praneša laivo savininkui arba agentui bei visoms į paiešką įtrauktoms institucijoms pagal pranešimų schemą;

- skelbia nelaimės stadiją (jeigu laivas nesurastas ir manoma, kad jis yra patekęs į neišvengiamą pavojų), apie tai pranešama pagal pranešimo schemą.

17.3.3. Esant nelaimės stadijai

- pagal planą duoda nurodymą paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgoms pradėti SAR operaciją;

- nustato paieškos ir gelbėjimo (SAR) rajoną;

- praneša ir teikia informaciją apie SAR operacijos eigą laivo savininkui, jo agentui ir suinteresuotoms institucijoms;

- praneša apie nelaimę kaimyninių šalių MRCC (prireikus – ARCC per AGKC – ARCc Vilnius), kurie gali suteikti pagalbą ar gali būti susieti su vykdoma operacija;

- prašo pagalbos iš laivų arba kitų plaukiojančių objektų, tarnybų, kurios dar nedalyvauja operacijoje;

- sudaro bendrą SAR operacijos planą pagal turimus duomenis, prireikus jį koreguoja;

- praneša laivui (orlaiviui), patekusiam į nelaimę, apie gelbėjimo pajėgų veiksmus (jeigu yra galimybė);

- praneša konsultantams apie nelaimę;

- praneša tarnyboms, atliekančioms avarijos tyrimą.

17.3.4. Esant ypatingai ekologinei situacijai

Laivo avarijos atveju dėl išsiliejusios naftos, naftos produktų, cheminių medžiagų ar kito pavojingo krovinio gali susidaryti ypatinga ekologinė situacija. Nors ji nėra SAR operacijos veiksmų dalis, tačiau į ją reaguojama nedelsiant, aktyvavus atitinkamus planus, reagavimo tarnybas, pajėgas. Tokiu atveju JGKC – MRCC Klaipėda kapitonas koordinatorius lygiagrečiai organizuoja darbus dėl ypatingos ekologinės situacijos likvidavimo. JGKC – MRCC Klaipėda kapitonas koordinatorius:

- pildo kiekvienu atskiru atveju įvykių eigos žurnalą (užrašo išsamią gautą informaciją ir veiksmus);

- susega gautus pranešimus į atskirą segtuvą;

- įvertina turimą informaciją ir skelbia vieną iš avarijos stadijų;

- nedelsdamas informuoja atitinkamas institucijas (9 ir 15 priedai).

17.4. Paieškos operacija

Nustačius optimalų paieškos rajoną, pradedama SAR operacijos paieškos fazė, prieš tai instruktavus visus paieškos dalyvius. Jo metu dalyviai supažindinami su paieškos planu, t. y. kada, kur ir kaip turi būti rengiama paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacija, kiekvienos paieškos (SAR) komandos užduotys. Paaiškinama tarpusavio veiksmų tvarka ir sąveika, ryšio tvarka, dažniai, pranešimų turinio ir kiti reikalavimai bei duomenys saugios ir efektyvios paieškos SAR operacijos užtikrinimui.

Atliekant paieškos (SAR) darbus atrenkamos paieškos (SAR) priemonės, įvertinamos paieškos (SAR) sąlygos, matomumo nuotolis ir navigacinių priemonių tikslumas.

Paieška (SAR) gali būti atlikta pagal ELT ir EPIRB signalus.

Paieškoje (SAR) naudojamos vizualinės, radiolokacinės ir infraraudonųjų spindulių įrangos.

Paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgos, kurias gali panaudoti JGKC – MRCC Klaipėda, pateiktos 17 priede, o jų skyrimo schema – 13 priede.

Paieškos (SAR) darbams vadovauja paskirtas SMC, o paieškos rajone OSC, kurį paskiria JGKC – MRCC Klaipėda kapitonas – koordinatorius ar SMC.

Jei paieškos operacijoje yra kviečiamos dalyvauti užsienio paieškos pajėgos, kurios turi savo vadovą, tai šis vadovas yra pavaldus OSC.

Užsienio paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgos, pakviestos dalyvauti SAR operacijoje, Lietuvos Respublikos valstybės sieną kerta remiantis Plano 2.3 punkte nustatytais reikalavimais.

17.4.1. SAR sraigtasparnio pakėlimas SAR operacijai

Įvykus laivo (orlaivio) avarijai Lietuvos JPGAR ribose ar Kuršių mariose Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje (16 priedas) ir yra reikalinga SAR sraigtasparnio ar orlaivio pagalba, JGKC – MRCC Klaipėda budintis kapitonas – koordinatorius, o nesant tokiai galimybei – GMDSS operatorius, informuoja AGKC – ARCC Vilnius tiesioginiu ryšio kanalu arba telefonais (2 priedas) ir prašo pakelti KOP ir/ar VSAT sraigtasparnį ar orlaivį (9 priedas).

Jei JGKC – MRCC Klaipėda kapitonas – koordinatorius priima sprendimą patelkti kaimyninių valstybių SAR operacijai orlaivius, jis tai daro per AGKC – ARCC Vilnius paminėta tvarka.

Bet kuriuo atveju sprendimą dėl Lietuvos ar kaimyninių valstybių SAR orlaivių pakėlimo priima AGKC – ARCC Vilnius viršininkas, o nesant tokiai galimybei – koordinatorius, pasitaręs su JGKC – MRCC Klaipėda budinčiu kapitonu – koordinatoriumi ar GMDSS operatoriumi.

Prireikus AGKC – ARCC Vilnius gali patelkti Lietuvos aeroklubų orlaivius paieškai atlikti, priimti informaciją iš praskrendančių virš nelaimės vietos orlaivių.

Skrydžio metu JGKC – MRCC Klaipėda su SAR sraigtasparniu palaiko ryšį per UTB radijo stotį.

JGKC – MRCC Klaipėda kapitonas – koordinatorius gali informuoti apie SAR operacijos pradžią 1-ojo posto (Palanga, Nemirseta) SAR sraigtasparnio įgulos vadą (9 priedas).

17.4.2. Gelbėjimo (SAR) operacijos planavimas ir gelbėjimo darbai

Nustačius paieškos objekto koordinates operacijos vadovas nusprendžia, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis pradėti gelbėjimo darbus. Kad likę gyvi asmenys yra surasti, gelbėjimo vienetai turi pranešti šiais būdais:

- signaliniu žibintu;

- iššaudami vieną po kitos dvi (žalios spalvos) signalines raketas su keleto sekundžių tarpu tarp jų;

- jeigu gelbėjimo priemonė yra lėktuvas, tai lakūnas, skrisdamas virš likusių gyvų, nedideliame aukštyje signalizuoja įjungtais nusileidimo žibintais arba palinguoja sparnais.

Gelbėjimo operacija kai kuriais atvejais gali būti atliekama pristatant avarines gelbėjimo priemones, gelbėtojus, medicinos pagalbą, aprangą, karštus gėrimus, kurie gali būti pateikti ne tik plaukiojimo priemonėmis, bet ir skraidymo aparatais. Būtina, kad pirmoje gelbėtojų grupėje būtų medicinos darbuotojas. Išgelbėti sunkios būklės žmonės, kuriems reikalinga skubi medicinos pagalba, yra evakuojami sraigtasparniais. Sprendimus priima vietinis koordinatorius.

Analogiškos gelbėjimo operacijos yra atliekamos gelbėjant skraidančius aparatus. Ryšys su jais palaikomas 4125 KHz dažniu arba kitu galimu suderintu dažniu.

JGKC – MRCC Klaipėda pranešimų ir sąveikos apie avarinius atvejus schemos pateiktos 9 ir 15 prieduose.

Sraigtasparnių nusileidimo aikštelės VšĮ „Klaipėdos ligoninės“ ir VšĮ „Palangos ligoninės“ nurodytos 19 priede.

Tais atvejais, kada neužtenka pajėgų sėkmingai vykdyti SAR darbus, SMC kreipiasi į aukštesniojo lygmens OC koordinatorių, kuris aktyvuoja savo institucijos OC.

17.5. Gelbėjimo(SAR) operacija

SAR operacija pereina į baigiamąją stadiją tada, kai:

- gaunama informacija apie laivą (orlaivį), kitą plaukiojimo priemonę, skraidymo aparatą ar žmogų, kuris buvo SAR priežastis ir jam negresia pavojus;

- laivas (orlaivis), kita plaukiojimo priemonė, skraidymo aparatas ar žmogus, kurio ieškojo SAR pajėgos, yra rasti ir išgelbėti;

- nelaimės stadijoje SMC nustato, kad tolesnė SAR operacija neturi jokios tikimybės sėkmei.

Baigiant SAR operaciją, SMC (GDV, OSC, CSOV) nedelsiant informuoja visas institucijas, gelbėjimo pajėgas ir tarnybas, kurios buvo patelktos vykdyti gelbėjimo operaciją.

Visa informacija apie gelbėjimo (SAR) darbus turi būti sujungta su informacija apie paieškos (SAR) darbais ir parengta galutinė SAR operacijos ataskaita.

Informacija, kuria gali domėtis tiriančios įvykį ir medicininės institucijos, perduodama nedelsiant.

Apie SAR operacijos baigimą pranešama kitiems ARCC ir/ar MRCC, ypač jei jie pirmieji perdavė pranešimą arba jų pajėgos dalyvavo atliekant paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus.

17.5.1. Pagalbos teikimas nukentėjusiesiems

- pirmosios medicinos pagalbos suteikimas nukentėjusiesiems;

- medicinos pagalbos iškvietimas ir nukentėjusiųjų gabenimo į gydymo įstaigas organizavimas.

17.5.2. Nukentėjusiųjų apklausa

Apie Lietuvos JPGAR ribose ar Kuršių mariose Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje laivo (orlaivio) avariją patyrę nukentėjusieji asmenys apklausiami apie nelaimę patyrusį laivą (orlaivį). Gauta informacija padeda atitinkamai pasirengti ir pravesti SAR operaciją, todėl apklausą būtina atlikti kuo greičiau. Informacija perduodama SAR veiksmų koordinatoriui SMC. Apklausiant nukentėjusius asmenis, gaunama informacija apie laivą (orlaivį), kitą plaukiojimo priemonę ar kitą skraidymo aparatą arba žmogų, kuris buvo paieškos ir gelbėjimo (SAR) priežastimi ir jam negresia pavojus.

Nukentėjusiam asmeniui užduodami šie klausimai:

- įvykio laikas ir data;

- ar nukentėjusysis iššoko su parašiutu ar skraidantis aparatas nusileido ant vandens;

- iš kokio aukščio iššokta su parašiutu;

- kiek dar žmonių matė arba kiek dar žmonių iššoko su parašiutais;

- kiek žmonių nusileido su skraidančiuoju aparatu ant vandens;

- kiek likusių gyvų žmonių po nusileidimo ant vandens matė išlipančius iš skraidymo aparato;

- kiek nukentėjusysis matė vandenyje likusių gyvų žmonių;

- kokias priemones, padedančias išsilaikyti ant vandens, jie turėjo;

- kiek žmonių buvo skraidančiame aparate prieš avariją;

- kokios, nukentėjusiojo manymu, buvo avarijos priežastys;

- kiek žmonių buvo laive;

- kokios nukentėjusiajam buvo žinomos paskutinės vietos ar jų koordinatės;

- ar galėjo kas nors nuplaukti su gelbėjimo valtimi arba plaustu;

- kiek laiko nukentėjusysis išbuvo vandenyje ar ant vandens su kokia nors priemone, kuri neleido jam nuskęsti;

- ar nukentėjusysis matė SAR orlaivius ar laivus iki suradimo, jei taip – nurodyti datą ir laiką;

- ar nukentėjusysis naudojo gelbėjimo signalus, įrangą, kad būtų atkreiptas SAR orlaivių ar laivų dėmesys, jei taip – nurodyti kokius ir kada.

Iš nukentėjusio asmens gauta informacija užregistruojama ir jis kartu su informacija apie jam suteiktą medicinos pagalbą perduodamas tolesniam gydymui.

17.5.3. Procedūros žuvusiųjų atžvilgiu

Žuvusiųjų paieška ir evakuacija nelaikoma paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijos dalimi, tačiau išskirtiniais atvejais tenka atlikti kai kuriuos SAR operacijos veiksmus:

- be SMC leidimo negalima liesti žuvusiųjų lėktuvuose;

- identifikuoti žuvusiuosius.

Kiekvienam surastam žuvusiajam paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų metu arba jam mirus paieškos ir gelbėjimo (SAR) vienete reikia sustatyti lydraštį, kuriame būtina nurodyti:

- vardą, pavardę;

- amžių;

- mirimo vietą, datą ir priežastį.

- Lydraštis surašomas paieškos ir gelbėjimo SAR laivo vėliavos kalba, o esant galimybei – anglų kalba.

Pervežant žuvusiuosius, būtina turėti maišus arba burinį audeklą žuvusiųjų kūnams įvynioti laive.

SMC nurodymu žuvusiųjų kūnai ir lydraščiai atgabenami į nustatytą vietą ir perduodami specialioms tarnyboms ar teisėsaugos institucijoms.

Įtarus, jog žuvusysis sirgo infekcine liga, visa, ką lietė žuvusysis, turi būti išvalyta, išdezinfekuota arba sunaikinta.

Skraidantieji aparatai žuvusiųjų kūnų negabena, nors būna išimčių.

17.5.4. Kitos pagalbos suteikimas

SAR operacijoms skirtos pajėgos atlieka tik paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus.

Tačiau jei SAR operacija nebūtų vykdoma ir dėl to gali atsirasti pavojus – SAR operaciją būtina vykdyti. Tokiais atvejais gali būti teikiama pagalba, jei:

- jūroje susiduria laivai;

- sugenda laivo varikliai;

- užsidega laivas arba gaisro laive atveju;

- laivas užplaukia ant seklumos;

- į laivą sunkiasi vanduo;

- laive sumažėja kuro atsargos iki kritinės ribos;

- reikia suteikti medicinos pagalbą;

- atitinkamos institucijos gauna pranešimą apie neteisėtus veiksmus, panaudotus prieš laivą (orlaivį);

- laivą užpuola piratai;

- faktas apie mėginimą neteisėtai išplukdyti laivą (nuskraidinti lėktuvą).

18. Vadovavimas, koordinavimas

18.1. Vietinis koordinatorius (OSC)

Jeigu operacijoje dalyvauja daugiau negu viena paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonė, viena iš jų skiriama koordinuoti operacijos eigą įvykio vietoje. Paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijoje gali būti panaudotos paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonės arba kitų žinybų laivai. Kadangi paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgų įgulos turi operacijų pravedimo patyrimą ir parengtį, tinkamiausia vietiniu koordinatoriumi paskirti vieną šių pajėgų kapitoną. OSC:

- realizuoja operacijos planą pagal SMC nurodymus;

- koreguoja SAR operacijos planą atsižvelgdamas į pajėgų kiekį, operacijos mastą, sąlygas rajone bei praneša apie pakeitimus SMC;

- stebi orų ir jūros būklę įvykio vietoje ir prognozuoja galimą poveikį SAR operacijai, nustatytais intervalais praneša SMC;

- palaiko ryšį su SMC ir paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonėmis operacijos zonoje.

Fiksuoja detalią SAR operacijos eigą:

- paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonių atvykimą į operacijos rajoną ir išvykimą iš jos;

- fiksuoja rajonų, kuriuose atlikta paieška, halsų atstumus tarp paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonių, pranešimus apie vizualinius stebėjimus ir kryptis, kokie atlikti veiksmai ir kokie rezultatai;

- nuolat rengia SMC ataskaitas SITREP apie operacijos eigą;

- informuoja SMC apie pajėgų atleidimą ir išvedimą iš operacijos rajono, kai jų pagalba yra nereikalinga.

18.2. Gelbėjimo darbų vadovas GDV

CSĮ 30 str. 2 punktas nustato, jog neatidėliotinais atvejais likviduojant ekstremalių situacijų padarinius, gelbėjimo padalinio pareigūnas atlieka GDV funkcijas be atskiro nurodymo. SAR operacijos metu GDV skyrimo nuostatos yra analogiškos orlaivio avarijos atveju ir yra aprašytos Plano 14.2 punkte.

SAR operacijos metu pradinėje stadijoje vykdant gelbėjimo darbus, GDV funkcijas avarijos vietoje vykdys OSC. Vėliau, užbaigus gelbėjimo (SAR) darbus, GDV (OSC) funkcijos bus perduotos SMC, jei SAR operacijos kitos fazės bus tęsiamos.

CSĮ 19 str. 7 punktas nustato, jog pradiniu neatidėliotinu atveju ekstremalaus įvykio židinyje – avarijos vietoje – GDV vykdo ir operacinį vadovavimą, t. y. CSOV funkcijas.

18.3. Paieškos ir gelbėjimo darbų koordinatorius (SMC)

Kiekvienai konkrečiai SAR operacijai yra skiriamas paieškos ir gelbėjimo (SAR) veiksmų koordinatorius SMC. Ši institucija veikia tik konkretaus paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbo metu. SMC funkcijas vykdo JGKC – MRCC Klaipėda viršininkas arba jo paskirtas JGKC – MRCC Klaipėda kapitonas – koordinatorius, kuriam talkina tiek žmonių, kiek gali prireikti. Kadangi paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacija gali tęstis ilgai, tai vienvaldiškumo tikslais paskirtas SMC turi likti operacijos vadovu iki SAR operacijos užbaigimo, periodiškai suteikiant jam poilsį.

SMC vadovauja paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijai iki tol, kol nebaigtas gelbėjimas arba tolesnės pastangos tampa beprasmiškos. Jam suteikiama veikimo laisvė vykdant operacijos planą panaudojant turimas priemones, reikalaujant papildomų priemonių, taip pat turi teisę operacijos metu priimti arba atmesti siūlymus. SMC:

- renka ir vertina duomenis apie avariją;

- tikslina, kokie avariniai įrenginiai ir priemonės yra dingusiuose be žinios arba nelaimės ištiktuose laivuose (lėktuvuose);

- informuoja SAR operacijose dalyvius apie jūros būklę ir orų prognozę;

- esant reikalui gauna duomenis apie laivų judėjimą ir jų buvimo vietas;

- atkreipia praplaukiančių laivų dėmesį į avarinio laivo (lėktuvo) pagalbos prašymą, kad sustiprintų aplinkos stebėjimą, pradėtų radijo budėjimą paieškos ir gelbėjimo (SAR) dažniais, reikalui esant būti tarpininkais paieškos ir gelbėjimo operacijoje;

- pažymėti paieškos rajoną ir situaciją žemėlapyje;

- priima sprendimą panaudoti tinkamus metodus ir priemones;

- sudaro detalų SAR operacijos planą;

- paskirsto paieškos rajoną;

- paskiria OSC;

- siunčia paieškos ir gelbėjimo (SAR) vienetus;

- paskiria ryšio dažnius;

- informuoja JGKC – MRCC Klaipėda viršininką apie priimtus sprendimus vykdant paieškos ir gelbėjimo (SAR) planą;

- esant reikalui koordinuoja veiksmus su kaimyniniais MRCC;

- instruktuoja ir apklausia personalą;

- įvertina pranešimus, gautus iš įvairių šaltinių, ir įveda į operacijos veiksmų planą;

- organizuoja papildomą materialinį aprūpinimą ir jo pristatymą nukentėjusiesiems;

- rekomenduoja JGKC – MRCC Klaipėda viršininkui (ar kapitonui koordinatoriui) nutraukti arba sustabdyti SAR operaciją, jei tikslinga;

- atleidžia paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemones nuo tolesnių paieškos ir gelbėjimo darbų, kada jų pagalba daugiau nereikalinga;

- parengia pranešimą valdžios institucijoms apie operacijos rezultatus;

- naudoja Tarptautinį situacijos pranešimo formatą „SITREP“ arba Alternatyvų SITREP formatą; susisiekdamas su kaimyninių valstybių MRCC;

- panaudoja SAR sraigtasparnį arba gelbėjimo katerius MEDEVAC operacijos atlikimo metu.

Be to, SMC SAR operacijos metu fiksuoja įvykių eigą chronologine tvarka:

- paieškos rajonus, panaudotas paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemones ir pasiektus rezultatus;

- SAR sraigtasparnių ir kitų orlaivių skrydžių ir skraidymo valandų kiekį, panaudotų jūros laivų kiekį ir pasiektus rezultatus;

- pranešimus apie vizualinius ir garsinius stebėjimus;

- gaunamą ir išsiunčiamą informaciją ir pokalbius;

- įvertina paieškos rezultatus, pasiektus kiekvienos paros pabaigoje;

- rengia SAR operacijos eigos pranešimus: reguliariai – atitinkamoms valdžios institucijoms ir dingusio be žinios arba nelaimės ištikto laivo savininkui arba agentui ir žiniasklaidai, jei ūkio subjekto Ekstremalių situacijų valdymo centras nėra aktyvuotas.

SMC taip pat vykdo CSOV funkcijas, kurių priskyrimas aprašytas Plano 15.4 punkte.

Plano V dalis „Priedai“, skirta tarnybiniam naudojimui, išsiųsta suinteresuotoms institucijoms paprastuoju ir elektroniniu paštu.

CIVILINĖS SAUGOS DEPARTAMENTO PRIE KRAŠTO

APSAUGOS MINISTERIJOS DIREKTORIUS                               PLK. ANTANAS PAULIKAS

______________