LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.03.03:2005 „INŽINERINĖS TERITORIJŲ APSAUGOS NUO PATVENKIMO IR UŽTVINIMO PROJEKTAVIMAS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS“ PATVIRTINIMO
2005 m. rugsėjo 26 d. Nr. D1-466
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819) 1.2 punktu,
1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.03.03:2005 „Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ (pridedama).
2. Nustatau, kad 1 punkte nurodyto statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektuojant inžinerinės apsaugos statinius, kurie pradedami projektuoti po šio įsakymo įsigaliojimo.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. rugsėjo 26 d.
įsakymu Nr. D1-466
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato teritorijų ir statinių inžinerinės apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimo pagrindinius reikalavimus.
2. Reglamentas parengtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2000/60/EB, 1976/160/EEB, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais.
3. Projektuojant teritorijų inžinerinę apsaugą, būtina atsižvelgti į susisiekimo sistemų [7.3, 7.4, 7.10], Teritorijų planavimo bei Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo [7.8, 7.9] įstatymų reikalavimus, statybos techninių reglamentų [7.11–7.15, 7.17–7.25, 7.28–7.30] ir kitų dokumentų [7.26, 7.27, 7.35–7.38, 7.44] reikalavimus.
4. Inžinerinės apsaugos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką nustato reglamentas [7.16], o jų naudojimo ir priežiūros tvarką – [7.12, 7.13, 7.17, 7.22–7.26] ir kiti normatyviniai dokumentai.
5. Šį Reglamentą papildo melioracijos sistemų statinių projektavimą reglamentuojantys normatyviniai melioracijos techniniai dokumentai.
II SKYRIUS. Nuorodos
7. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:
7.2. Lietuvos Respublikos vandens įstatymą (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544);
7.3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksą (Žin., 1996, Nr. 105-2393);
7.4. Lietuvos Respublikos kelių įstatymą (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492);
7.5. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą (Žin., 1992, Nr. 5-75);
7.6. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902);
7.8. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617);
7.9. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105);
7.10. Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 72-489);
7.11. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);
7.12. STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ (Žin., 2002, Nr. 43-1639);
7.13. STR 1.04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“ (Žin., 2002, Nr. 42-1587);
7.14. STR 1.04.02:2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ (Žin., 2004, Nr. 25-779);
7.15. STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80);
7.16. STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475);
7.17. STR 1.12.03:2000 „Potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių techninės būklės įvertinimas“ (Žin., 2000, Nr. 90-2818);
7.18. STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 53-1899);
7.19. STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773);
7.20. STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ (Žin., 1999, Nr. 112-3260);
7.21. STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215);
7.22. STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-216);
7.23. STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216);
7.24. STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 1999, Nr. 107-3120);
7.25. STR 2.05.15:2004 „Hidrotechnikos statinių poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2004, Nr. 130-4681);
7.26. LAND 2-95 „Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės“ (Žin., 1997, Nr. 70-1790; 2004, Nr. 96-3563);
7.27. „Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2005, Nr. 94-3508);
7.28. STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ (Žin., 2004, Nr. 154-5624);
7.29. STR 2.05.14:2005 „Hidrotechnikos statinių pamatų ir pagrindų projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 36-1189);
7.30. STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (Žin., 2003, Nr. 83-3804);
7.31. STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ (Žin., 2002, Nr. 19-755);
7.32. STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“ (Žin., 2004, Nr. 50-1675);
7.33. HN 44:2003 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ (Žin., 2003, Nr. 42-1957);
7.34. HN 92:1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“ (Žin., 1999, Nr. 58-1907);
7.35. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. 207 „Dėl potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių priežiūros ir kontrolės“ (Žin., 1998, Nr. 98-2729);
7.36. „Aplinkosaugos reikalavimus nuotekoms tvarkyti „ (Žin., 2001, Nr. 87-3054);
7.37. „Paviršinio vandens telkinių klasifikavimo tvarką ir kokybės normas“ (Žin., 2001, Nr. 93-3295);
7.38. „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisykles“ (Žin., 2001, Nr. 95-3372);
7.39. „Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisykles“ (Žin., 2001, Nr. 83-2906);
7.40. „Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatus“ (Žin., 2004, Nr. 18-554);
7.41. „Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykles“ (Žin., 2004, Nr. 134-4878);
7.42. Hidrotechnikos statinių projektavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 3D-466 „Dėl melioracijos normatyvinių dokumentų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 127-4582);
7.43. Sausinamosios melioracijos projektavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 3D-466 „Dėl melioracijos normatyvinių dokumentų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 127-4582);
III SKYRIUS. Pagrindinės sąvokos
8. Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos atitinka sąvokas, pateiktas Lietuvos Respublikos statybos [7.1], Vandens [7.2] įstatymuose, gruntinių medžiagų užtvankų projektavimą reglamentuojančiuose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, reglamentuose ir taisyklėse [7.28, 7.42, 7.43].
9. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos:
9.2. atitvėrimo damba – damba šalia vandens telkinio esantiems plotams atitverti, saugant juos nuo apsėmimo bei užtvinimo arba sudarant pripildomą (natūraliai ar siurbliais) vandens saugyklą. Statoma upių vagotvarkos, jūrų krantosaugos polderiuose (jų atitvėrimo dambos pagal tradiciją vadinamos polderių pylimais) ir kitur. Būna apsemiamoji, neapsemiamoji (apsauginė), išilginė arba skersinė (traversas); dar žr. damba;
9.3. damba – hidrotechnikos statinys vietovei nuo apsėmimo ar užtvinimo saugoti, vandens tėkmei nukreipti, dirbtiniam vandens telkiniui šalia vandentėkmės sudaryti, kurio konstrukcija analogiška užtvankos konstrukcijai; dar žr. apsauginė ir atitvėrimo damba;
9.4. drenažas – 1) konstrukcija (elementas), po juo ir šalia jo besisunkiančiam (geofiltracijos) vandeniui saugiai surinkti ir nuvesti į žemutinį bjefą; 2) statinių ir jų dalių, pvz., rūsių apsaugos nuo požeminio vandens priemonė; 3) teritorijos sausinimo priemonė;
9.5. hidrografinis tinklas – upių ar kitų pastoviai ir/ar laikinai veikiančių vandentėkmių, taip pat kitų vandens telkinių konkrečioje teritorijoje visuma;
9.6. inžinerinė apsauga – inžinerinių, techninių ir kitų priemonių, užtikrinančių statinių bei teritorijų apsaugą nuo patvenkimo ir užtvinimo, visuma;
9.7. hidrotechnikos statinys, HTS – inžinerinis statinys vandens ištekliams naudoti ir teritorijoms nuo žalingų vandens poveikių apsaugoti;
9.8. inžinerinės apsaugos statiniai – pavieniai teritorijos inžinerinės apsaugos statiniai, užtikrinantys statinių ir teritorijų apsaugą nuo patvenkimo ir užtvinimo;
9.9. monitoringas (stebėsena) – inžinerinės apsaugos statinių ir jų aplinkos reguliarūs ir dažni standartiniai matavimai ir stebėjimai, skirti jų veiklos patikimumo ir kontrolės bei nelaimių prevencijos tikslams;
9.10. patvenkimas – požeminio (gruntinio) vandens lygio pakilimas ir aeracijos zonos gruntų užtvindymas, sutrikdantis ūkinę veiklą ir/arba gamtinės aplinkos pusiausvyrą šioje teritorijoje bei pakeičiantis fizinę, fizinę-cheminę požeminių vandenų sudėtį, dirvožemius, augmenijos sudėtį bei struktūrą, augalinio sluoksnio produktyvumą bei gyvūnų buveines;
9.11. patvenkimo zona – įrengus tvenkinius, vandens ūkio statinius ar dėl ūkinės veiklos patvenkta zona;
9.12. polderis – dambomis (pylimais) apsaugota nuo paviršinio vandens teritorija, kurios viduje vandens lygis reguliuojamas mašininiu sausinimu; pagrindinė teritorijų inžinerinės apsaugos nuo užliejimo ir patvenkimo forma (žr. Reglamento 1 priedą);
9.13. potvynis (poplūdis) – upės vandens režimo fazė, kasmet pasikartojanti tuo pačiu sezonu. Jai būdingi dideli debitai, ilgai besilaikantys aukšti vandens lygiai;
9.14. potvynių (užtvinstančių teritorijų) grėsmės valdymo planas – planas, nurodantis potvynių prigimtį, grėsmės mastą, efektyvias priemones jų grėsmės rizikai mažinti ir valdyti, kurios tenkina viso upės baseino valdymo tikslus, naudoja potvynių rizikos žemėlapius ir kt.;
9.15. potvynių grėsmės (rizikos) žemėlapis – sudaromas visam vandens telkinio baseinui žemėlapis, kurio tikslas – nustatyti dėl potvynių grėsmės rizikingas teritorijos dalis. Žemėlapyje nurodami mažiausiai 3 potvynių rizikos lygiai: a) dažnai užtvindomos teritorijos; b) rečiau užtvindomos teritorijos; c) labai retai užtvindomos teritorijos. Pateikiamos galimos dambų pralaužimo vietos, užtvinimų gyliai, galima žala ir kt.;
9.16. požeminio vandens patvankos zona – zona virš vandeningo sluoksnio, kurioje pakyla požeminio (gruntinio) vandens laisvojo paviršiaus lygis jį patvenkus (įrengus tvenkinį, pakilus vandens lygiui upėje ir pan.);
9.17. apsaugoma teritorija – inžineriniais apsaugos statiniais ir kitomis priemonėmis apsaugoma teritorija nuo patvenkimo, užtvinimo ir kito žalingo vandens poveikio;
9.18. sausinimo norma – požeminio vandens lygio pažeminimo aukštis, skaičiuojamas nuo apsaugomos teritorijos paviršiaus projektinės altitudės;
9.19. patvenkimo pazonės. Patvenktos natūralios gamtinės teritorijos skirstomos į:
9.19.1. stipraus patvenkimo pazonę, kai požeminio vandens lygis pakyla iki žemės paviršiaus tuo sudarydamas teritorijoje viršutinių dirvos sluoksnių užpelkėjimo galimybes;
9.19.2. vidutinio patvenkimo pazonę, kai požeminio vandens lygis laikosi 0,3-2,0 m nuo žemės paviršiaus ribose, sudarydamas galimybes vidurinių sluoksnių užmirkimui;
9.20. technogeninis patvenkimas ir užtvindymas – teritorijos patvenkimas ar užtvindymas dėl statybų ar gamybinės veiklos;
9.21. teritorijos inžinerinės apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo sistemos – įvairios paskirties hidrotechniniai statiniai, sujungti į bendrą teritorijos inžinerinę apsaugą nuo patvenkimo ir užtvinimo;
9.22. upių baseinų valdymas – teisinių, organizacinių, ekonominių ir kt. priemonių visuma, skirta upių baseino (upyno) vandens išteklių apsaugai ir tvariam naudojimui;
9.23. užtvinimas, užliejimas – laisvo vandens paviršiaus susidarymas teritorijoje, pakilus paviršinio ir/ar požeminio vandens lygiui;
9.24. vandens telkinys – natūrali ar dirbtinė vandens aplinkos dalis žemės paviršiaus įduboje, iškasoje ar damba atitvertame plote, kuriame vanduo iš viso nejuda, juda lėtai bei nesistemiškai (jūra, ežeras, tvenkinys, vandens saugykla, vandens talpykla) arba teka nuolydžio kryptimi (upė);
IV SKYRIUS. INŽINERINĖS APSAUGOS PROJEKTAVIMO Bendrosios nuostatos
10. Teritorijų inžinerinės apsaugos reikmės priklauso nuo jų paskirties ir ypatybių. Teritorijų inžinerinė apsauga nuo patvenkimo ir užtvinimo numatoma, jei yra poreikis užtikrinti:
12. Upių salpų skaičiuotiniai parametrai nustatomi inžineriniais hidrauliniais hidrologiniais skaičiavimais, atsižvelgiant į Reglamento V skyriuje pateiktas apsauginių statinių pasekmių klases. Užtvinimai skirstomi į:
13. Esamų ir projektuojamų tvenkinių, vandens saugyklų neigiama užtvinimo įtaka vertinama atsižvelgiant į jų darbo režimą, kai vanduo iš jų nuleidžiamas ar pripildomas, ir pakrantės teritorijos užtvinimo poveikio trukmę.
14. Užtvinimas skirstomas į:
15. Vertinant neigiamą teritorijos patvenkimo poveikį, privaloma atsižvelgti į apsaugomos teritorijos požeminių vandenų slūgsojimo gylį, patvenkimo trukmę ir intensyvumą, hidrogeologinius, inžinerinius geologinius, dirvožemio, agrotechnikos, melioracinius, ūkinius ir ekonominius ypatumus.
16. Vertinant patvenkimo žalą, privaloma atsižvelgti į teritorijos užstatymą, saugomų statinių ir objektų klases, žemės ūkio veiklai naudojamos žemės, naudingų iškasenų telkinių ir natūralios gamtos vertę.
17. Rengiant inžinerinės apsaugos nuo patvenkimo projektus, privaloma atsižvelgti į šiuos patvenkimo šaltinius:
17.1. požeminių vandenų patvankos išplitimą nuo tvenkinių, kanalų, hidroakumuliacinių elektrinių baseinų ir kitų hidrotechninių statinių;
17.2. požeminių (gruntinių) vandenų patvanką – nuo drėkinamų žemių filtracijos į gretimas teritorijas, vandens nutekėjimą iš vandens tiekimo tinklų ir statinių saugomoje teritorijoje, kritulius;
18. Projektuojamo tvenkinio arba kito vandens telkinio gretimos teritorijos patvenkimo zona nustatoma pagal šios zonos požeminio vandens patvankos prognozę, geologinių ir hidrogeologinių tyrinėjimų duomenis, o veikiančiuose vandens telkiniuose – pagal hidrogeologinio monitoringo duomenis.
19. Požeminių vandenų patvankos išplitimo zona nustatoma vandens balanso ir hidrodinaminiais skaičiavimais, geologiniais ir dirvožemio tyrinėjimais.
20. Įsisavintų teritorijų patvenkimo kiekybines prognozės charakteristikas būtina lyginti su hidrogeologinio monitoringo duomenimis. Tuo atveju, kai faktiniai duomenys viršija prognozę, būtina išaiškinti papildomus patvenkimo šaltinius.
21. Vykdant inžinerinę gyvenamųjų ir pramonės bei sandėliavimo objektų teritorijų apsaugą, privaloma atsižvelgti į neigiamą patvenkimo įtaką:
21.1. gruntų fizinių mechaninių savybių pokyčiams inžinerinių statinių pagrinduose ir požeminių vandenų agresyvumui;
21.2. statinių ir jų konstrukcijų, įskaitant statomų ir anksčiau pastatytų šiose teritorijose, patikimumui;
21.3. požeminių statinių stabilumui ir tvirtumui, keičiantis požeminio vandens hidrostatiniam slėgiui;
21.4. metalinių konstrukcijų požeminių dalių, vamzdynų, vandens ir šilumos tiekimo sistemų korozijai;
21.5. inžinerinių tinklų, statinių ir įrengimų funkcionavimo patikimumui, patekus vandeniui į požemines patalpas;
22. Žemės ūkio veiklai naudojamose teritorijose ir natūralios gamtos plotuose privaloma atsižvelgti į patvenkimo įtaką:
24. Pagrindinės inžinerinės apsaugos priemonės yra:
24.3. vagas reguliuojantys statiniai ir statiniai, reguliuojantys bei nuvedantys paviršinius vandenis;
25. Pagalbinės inžinerinės apsaugos priemonės naudoja natūralias gamtinių sistemų ir jų sudedamųjų dalių savybes, sustiprinančias pagrindinių priemonių poveikio efektyvumą. Joms priskirtinas vandens nuvedimo ir hidrografinio tinklo natūralaus drenavimo ir jo pralaidumo galimybių pagerinimas valant vagas ir senvages, taikant agrotechnines priemones.
26. Teritorijų inžinerinės apsaugos statinių projektai turi užtikrinti:
27. Projektuojant inžinerinę apsaugą nuo patvenkimo ir užtvinimo, privaloma numatyti:
28. Projektuojamų priešpotvyninių priemonių efektyvumą būtina nustatyti, lyginant teritorijų vandens telkinio kompleksinio panaudojimo techninius-ekonominius rodiklius su variantu, buvusiu iki priešpotvyninių priemonių įgyvendinimo.
29. Priešpotvynines užtvankas ir atitveriamas dambas, polderius privaloma projektuoti pagal Reglamento VI skyrių ir 1 priedą, taip pat pagal reikalavimus, pateiktus gruntinių medžiagų užtvankų projektavimą reglamentuojančiuose, betoninių ir gelžbetoninių užtvankų ir jų konstrukcijų projektavimą reglamentuojančiuose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose bei [7.28, 7.29, 7.42, 7.43], o apsaugant žemės ūkio paskirties teritorijas – ir pagal melioracijos sistemų statinių projektavimą reglamentuojančių normatyvinių melioracijos techninių dokumentų reikalavimus.
30. Projektuojant priešpotvynines apsaugos sistemas prie upių, privaloma laikytis jų vandens išteklių kompleksinio naudojimo reikalavimų. Skaičiuotinė potvynių praleidimo per vandens nuvedimo statinius tikimybė grindžiama techniniais-ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į Reglamento V skyriuje numatytus reikalavimus apsauginių statinių pasekmių klasėms.
31. Statinius, reguliuojančius paviršinio vandens nuvedimą užtvinstančiose teritorijose, privaloma skaičiuoti lietaus ar polaidžio paviršinio vandens, susidarančio šiose teritorijose (laikinos ir pastovios vandentėkmės), projektiniam debitui, nustatomam pagal apsauginio statinio pasekmių klasę.
32. Paviršinį vandenį nuo vandenskyros pusės iš apsaugomos teritorijos būtina nuvesti pašlaičių kanalais (grioviais), o esant reikalui, numatyti vandens akumuliavimo baseinus ar saugyklas, leidžiančias sukaupti dalį šalinamų vandenų.
33. Kompleksinė teritorijos apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo sistema turi apimti keletą skirtingų apsaugos priemonių šiais atvejais:
33.1. kai apsaugomoje teritorijoje yra statinių, kurių apsauga atskiromis inžinerinės apsaugos priemonėmis negalima ir mažai efektyvi;
V SKYRIUS. Inžinerinės apsaugos statinių pasekmių klasės
35. Inžinerinės apsaugos nuo natūralaus užtvinimo pagrindinių nuolatinių patvankinių HTS (atitvėrimo dambų) pasekmių klasės (CC1-CC4) nustatomos pagal STR 2.02.06:2004 [7.28] reikalavimus, atsižvelgiant į apsaugomos teritorijos pobūdį (žr. Reglamento 2 priedą). Pasekmių klasei nustatyti būtinas skaičiuotinis statinio aukštis (arba slėgio aukštis), preliminariai apskaičiuojamas pagal maksimalaus potvynių vandens lygio (MPVL) ir vietovės paviršiaus altitudžių skirtumą. MPVL altitudė priklauso nuo skaičiuotinės potvynio tikimybės, kuri savo ruožtu priklauso nuo statinio pasekmių klasės (žr. [7.28] 2 priedą), todėl jai nustatyti atliekami pakartotiniai bandymai.
36. Nepatvankinių inžinerinės apsaugos nuo natūralaus užtvinimo HTS (vagotvarkos, vandens nuotėkio reguliavimo ir pan.) pasekmių klasės nustatomos pagal tų HTS analogiją su STR 2.02.06:2004 [7.28] 2 lentelės 4 bei 6 poz. nurodytais HTS.
37. Inžinerinės apsaugos nuo patvenkimo HTS pasekmių klasės nustatomos, atsižvelgiant į teritorijos sausinimo normas ir skaičiuotinį požeminio vandens lygio pažeminimą (1 lentelė).
38. Sausinimo normos reikšmės priklauso nuo apsaugomos teritorijos būdo ir yra nustatomos pagal 2 lentelę.
39. 2 lentelėje nenurodytų teritorijų sausinimo normų nustatymo nuorodos tokios:
39.1. žemės ūkio veiklai naudojamų teritorijų sausinimo normos nustatomos pagal [7.43] nurodymus, taip pat pagal melioracijos sistemų statinių projektavimą reglamentuojančius normatyvinius melioracijos techninius dokumentus;
39.2. nustatant preliminarias naudingų iškasenų teritorijų sausinimo normas, būtina atsižvelgti į Lietuvos geologijos instituto direktoriaus patvirtintas „Nerūdinių naudingųjų iškasenų telkinių hidrogeologinių sąlygų tyrimo metodines rekomendacijas“;
40. Skaičiuotiniai maksimalūs požeminių vandenų lygiai apsaugomose teritorijose apskaičiuojami pagal Reglamento 17-20 punktų nurodymus atliekant jų prognozę. Lietaus-liūčių skaičiuotiniai debitai įvertinami vadovaujantis inžinerinės hidrologijos skaičiavimų nuostatas reglamentuojančiais normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir [7.30] reikalavimais.
VI SKYRIUS. inžinerinės apsaugos statinių projektavimo Reikalavimai
I SKIRSNIS. Teritorijos apsauga nuo užtvinimo
41. Teritorijos apsauga nuo užtvinimo vykdoma:
42. Inžinerinės apsaugos nuo užtvinimo statiniai yra dambos, pylimai, drenažo ir vandens nutekamieji tinklai, nutekamieji kanalai, greitvietės, slenksčiai, vamzdynai ir siurblinės.
43. Atsižvelgiant į apsaugomos teritorijos gamtines ir hidrogeologines sąlygas, inžinerinės apsaugos sistemas gali sudaryti keletas aukščiau nurodytų statinių arba atskiri statiniai.
44. Apsaugomos teritorijos atitvėrimo bendrą schemą visame jos paviršiaus plote būtina parinkti variantų techninio-ekonominio lyginimo pagrindu.
45. Saugant užtvinstančias teritorijas, naudojamos dvi atitvėrimo rūšys:
45.1. bendrasis teritorijos atitvėrimas, kurį tikslinga naudoti, kai apsaugomoje teritorijoje nėra vandentėkmių arba kai jų nuotėkis gali būti nuvedamas kanalu, vamzdynu ar siurblių pagalba į kitą vandentėkmę ar paviršinio vandens telkinį (žr. Reglamento 3 priedą);
46. Parenkant dambų konstrukcijų variantus, būtina įvertinti:
46.5. vietinių statybos produktų, statybos mašinų ir mechanizmų panaudojimo galimybes ir tikslingumą;
II SKIRSNIS. Teritorijos žemės paviršiaus dirbtinis paaukštinimas
48. Teritorijos žemės paviršius paaukštinamas:
49. Žemės paviršiaus dirbtinio paaukštinimo variantai parenkami analizuojant šias apsaugomos teritorijos savybes: dirvožemines, geologines, klimatines ir antropogenines, funkcines, socialines, ekologines ir kitas.
50. Vertikalaus lyginimo projektas, užpilant gruntą, rengiamas įvertinant teritorijos užstatymo tankį, anksčiau numatytų lyginimo darbų įvykdymo laipsnį, apsaugomų statinių pasekmių klases, upių ir vandens telkinių, esančių apsaugomoje teritorijoje, hidrologinio režimo pokyčius, atsižvelgiant į prognozuojamą požeminių vandenų lygio pakilimą.
51. Projektuojant dirbtinį teritorijos paaukštinimą nuo užtvinimo, atskaitiniu vandens lygiu privaloma laikyti vandens lygio upėje arba kitame vandens telkinyje altitudę, nustatytą pagal Reglamento 35, 36 punktų reikalavimus.
52. Saugant teritoriją nuo užtvinimo grunto užpylimu, teritorijos kranto šlaito briaunos altitudę privaloma nustatyti tokią pat, kaip ir atitveriančios dambos keteros ir parinkti ne žemesnę kaip 0,5 m aukščiau vandens lygio vandens telkinyje, įvertinus bangos užsiritimo ant šlaito aukštį (pagal [7.28] reikalavimus). Saugant nuo patvenkimo, užpiltos teritorijos paviršiaus altitudės nustatomos sausinimo normos dydžiu, įvertinus požeminio vandens lygio prognozę.
53. Projektuojant kranto šlaitą pakeliamose teritorijose, vadovaujamasi gruntinių medžiagų užtvankų projektavimą reglamentuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais.
54. Paviršinis vanduo iš apsaugomos teritorijos turi būti nuvedamas į vandens telkinius, vandentėkmes, griovas ar lietaus nuotakyno sistemas vadovaujantis inžinerinės hidrologijos skaičiavimų nuostatas reglamentuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų bei [7.30, 7.36] reikalavimais.
55. Dirbtinai pakeliant teritorijos žemės paviršių, būtina užtikrinti natūralų požeminių vandenų drenavimąsi. Užpilamoms arba užplaunamoms griovoms ar raguvoms privaloma nutiesti drenažą, o pastovias vandentėkmes prijungti prie drenažo kolektorių.
56. Dirbtinio užpylimo sausinimo būtinybę lemia greta esančios teritorijos hidrogeologinės sąlygos ir pagrindo bei užpilto gruntų filtracinės savybės.
57. Užpilant laikinas vandentėkmes, vandens telkinius ir požeminio vandens ištekėjimo vietas, užpilamo grunto pagrinde būtina įrengti filtruojantį sluoksnį arba drenažą.
58. Parenkant dirbtinio teritorijos paaukštinimo užpilant arba užplaunant technologiją, senojo kranto ar salpos neužtvindomų sklypų gruntą būtina perkelti į užtvindomus. Trūkstant grunto, naudojamas iškastas gruntas, gaunamas gilinant upių vagas laivininkystei ir tvarkant senvages, pratakas ir kitus vandens telkinius, esančius apsaugomoje teritorijoje arba netoli jos.
III SKIRSNIS. Paviršinio vandens reguliavimas ir nuvedimas iš apsaugomos teritorijos
59. Paviršinio vandens reguliavimo ir jo nuvedimo iš apsaugomos teritorijos pagrindinės schemos pateiktos Reglamento 3 priede.
60. Reguliuojant ir nuvedant paviršinį vandenį iš gyvenamųjų teritorijų ar pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų, būtina atsižvelgti į šių teritorijų esamų ar planuojamų inžinerinių tinklų išdėstymą. Diukeriai, išleistuvai, lietaus nuotakynai, sėsdintuvai, siurblinės ir kiti statiniai projektuojami vadovaujantis [7.30] išdėstytais reikalavimais.
61. Statiniais užimtose teritorijose įrengiamos uždaro tipo lietaus nuvedimo sistemos. Atvirų vandens nuvedimo inžinerinių statinių (griovių, kiuvetų, latakų) panaudojimas leidžiamas 1-2 aukštų pastatais užstatytose teritorijose, parkų ir poilsio zonose su pastatytais tilteliais arba vamzdžiais (pralaidomis) gatvių, kelių, pravažiavimų ir šaligatvių sankirtose, atsižvelgiant į [7.31] reikalavimus.
62. Nuotėkį ir upių vagas reguliuojantys statiniai, saugantys žemės ūkio paskirties teritorijas, esančias šalia nereguliuotų mažų ir vidutinių upių, taip pat naudingų iškasenų teritorijas bei kitus statinius (perėjas per kelius, priėjimus prie prieplaukų ir kt.), projektuojami atsižvelgiant į:
63. Reguliuojant ir nuvedant paviršinius vandenis nuo žemės ūkio paskirties teritorijų, būtina vadovautis šio Reglamento reikalavimais ir reikalavimais, pateiktais [7.43], bei melioracijos sistemų statinių projektavimą reglamentuojančiuose normatyviniuose melioracijos techniniuose dokumentuose.
64. Dirvožemio vandens erozija įvertinama priklausomai nuo kritulių normos, išgaravimo, žemės paviršiaus nuolydžio, dirvožemio infiltracinių savybių ir kt. Būtina užtikrinti apsaugą nuo užtvinimo liūčių ir pavasario polaidžio vandenimis, nuvedant paviršinius vandenis, pažeminant per aukštą požeminio vandens lygį, sausinant pelkes ir šlapias teritorijas.
65. Apsaugomoje teritorijoje nuotėkį reguliuojančiais įrenginiais paviršinis vanduo turi būti nuvedamas į hidrografinį tinklą ar kitus vandens imtuvus (raguvą, vandeniui laidų geologinį sluoksnį ir kt.).
66. Surenkant ir nuvedant paviršinius vandenis, taikomas plotų atitvėrimo su pašlaičių (gaudomaisiais) kanalais (grioviais) būdas.
67. Vagų reguliavimo statiniai vandentėkmėse, esančiose apsaugomų teritorijų ribose, turi būti:
67.1. skaičiuojami pavasario potvynio debitui ir skaičiuotiniam vandens lygiui, nesukeliančiam teritorijos užtvinimo, skaičiuojamojo (gamtosauginio) vandens kiekio praleidimui ir nesukeliant teritorijos persausėjimo, vadovaujantis inžinerinės hidrologijos skaičiavimų nuostatas reglamentuojančiais normatyviniais statybos techniniais dokumentais;
IV SKIRSNIS. Teritorijų apsauga nuo patvenkimo
69. Priklausomai nuo patvenkimo charakterio (pastovaus, sezoninio ar laikino) ir daromos žalos projektuojami tokie apsauginiai statiniai, kurie galėtų pašalinti pateiktas Reglamento 20–23 punktuose pagrindines patvenkimo priežastis.
69.1. Parenkant drenažo sistemas, turi būti įvertinta drenuojamos teritorijos forma ir dydis, požeminių vandenų judėjimo charakteris, geologinė sluoksnių sandara, filtracinės savybės, vandeningų sluoksnių vandens imlumas ir jų išplitimo zona, įvertinant požeminių vandenų maitinimo ir jų išsiliejimo sąlygas, nustatyti kiekybiniai požeminių vandenų balanso dydžiai, sudaryta požeminių vandenų kilimo prognozė ir jų pažeminimas įrengus apsaugos priemones.
69.2. Atlikus vandens balanso, filtracinius, hidrodinaminius ir hidraulinius skaičiavimus bei techninį-ekonominį variantų palyginimą, parenkamas galutinis teritorijos drenavimo sistemos variantas. Parinktos apsaugos priemonės užstatytose arba prie jų esančiose teritorijose neturi prieštarauti Reglamento 21 punkto reikalavimams.
70. Atliekant drenažo sistemų skaičiavimus, vadovaujantis Reglamento 15–22 punktų reikalavimais, apsaugos sistemos turi būti racionaliai išdėstytos ir įgilintos, išsprendžiantį normatyvinį požeminių vandenų pažeminimą visoje teritorijoje, vadovaujantis Reglamento V skyriaus reikalavimais.
71. Apsaugomose nuo patvenkimo teritorijose priklausomai nuo topografinių ir geologinių sąlygų, teritorijos užstatymo laipsnio, požeminių vandenų tekėjimo nuo vandenskyros sąlygų pagal natūralią ir dirbtinę tekėjimo kryptį, privaloma numatyti vieną-dvi daugialinijines kontūrines arba kombinuotas drenažo sistemas.
72. Infiltracinio vandens iš antžeminių ir požeminių vandens akumuliacijos statinių (rezervuarų, sėsdintuvų, šiukšlių saugyklų, išorinio vandentiekio tinklų, nuotekų šalinimo sistemų ir kt.) surinkimą ir nuvedimą privaloma numatyti, įrengiant kontūrinį drenažą.
73. Infiltracinio vandens nutekėjimą iš vandentiekos įrenginių, esančių už apsaugomos teritorijos, būtina apsaugoti ne tik drenažo sistemomis, bet ir antifiltraciniais ekranais ir užtvaromis, suprojektuotomis pagal [7.14] ir geotechninį projektavimą reglamentuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.
Pastabos:
1. Apsaugant požeminius statinius (rūsius, požemines perėjas, tunelius ir t. t.) nuo patvenkimo, būtina įrengti hidroizoliacines dangas, filtracines prizmes arba drenažą.
2. Apsaugant pastatus, reikalaujančius ypatingų požeminės ir antžeminės dalies apsaugos nuo drėgmės sąlygų (elevatoriai, muziejai, knygų saugyklos ir kt.), būtina įrengti vėdinimo drenažą, specialias pastato požeminę dalį izoliuojančias dangas, taip pat priemones, mažinančias drėgmės kondensavimąsi požeminėje pastato dalyje.
V SKIRSNIS. Gamtosauga. Sanitarijos-higienos reikalavimai
75. Teritorijos inžinerinės apsaugos projekte teisės aktų [7.9], [7.32] nustatytais atvejais atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, kuriame turi būti pateikta informacija apie:
75.1. pavojingus vagos ir krantų išplovimus, taip pat ruožus, kuriuose apsaugos statiniai siejasi su nesutvirtintais vagos krantais, dėl tėkmės susiaurėjimo pastačius dambas ar atlikus krantų stiprinimą;
75.4. agrotechninių, miško melioracinių, hidrotechninių priemonių įgyvendinimą apsaugomoje teritorijoje dėl galimos vandens erozijos;
75.6. galimą dirvos, naudojamos žemės ūkio veiklai, ir vandens telkinių, naudojamų rekreacijai, užteršimą infekcinių ligų sukėlėjais, pramonės įmonių atliekomis, naftos produktais ir nuodingais chemikalais;
75.8. senų nerštaviečių išsaugojimą ar naujų sukūrimą vietoje prarastų, apsausinus ežerus, senvages bei seklius tvenkinius;
76. Inžinerinės apsaugos sistemos projektuojamos atsižvelgiant į kiekvienos zonos gamtosauginius, sanitarinius, higieninius reikalavimus, taip pat į teritorines kompleksines gamtosaugos schemas, upės baseino valdymo planus.
77. Apsaugos statinių projektavimas ir statyba saugomose teritorijose turi neprieštarauti šios teritorijos apsaugos reglamento reikalavimams [7.5, 7.6, 7.8].
78. Statant inžinerinės apsaugos statinius žemės ūkio paskirties teritorijose ir užstatytose teritorijose, negalima pažeisti biogeocheminių procesų ciklo, turinčio teigiamą poveikį gamtinių sistemų funkcionavimui.
79. Statant apsauginius statinius, galima naudoti tik aplinkos neteršiančias statybos ir pramonės atliekas, neužterštą gruntą. Gruntą dambų statybai, esantį žemiau apsaugos statinių profilio, iškasti draudžiama. Neleidžiamas šlaitų nukasimas bei grunto iškasimas iš vietinių žaliavų karjerų vandensauginėje tvenkinių ir vandentėkmių zonoje.
80. Jei apsaugomoje teritorijoje yra pramonės ar geriamojo vandens šaltinių, planuojant jų vandensaugos priemones, privaloma sudaryti galimų vandens kokybės pakitimų perspektyvinę prognozę, įgyvendinus inžinerinės apsaugos projektus.
81. Inžinerinės apsaugos statinių projektuose, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, būtina numatyti centralizuotą gyvenviečių aprūpinimą vandeniu ir nuotekų šalinimo sistemų įrengimą pagal [7.30] reikalavimus.
82. Aplink vandenvietes, esančias apsaugomoje teritorijoje, privaloma nustatyti sanitarines apsaugos zonas [7.33, 7.41].
83. Inžinerinės apsaugos statinius (kanalus, pylimus), kertančius gyvūnų migracijos kelius, privaloma:
83.2. statinių šlaitus įrengti kuo lėkštesnius ir be tvirtinimo, sudarant kuo natūralesnę gyvūnų migracijai aplinką;
VI SKIRSNIS. Rekreaciniai reikalavimai
85. Užtvinstančių ir patvinstančių upių ar vandens saugyklų pakrančių teritorijas panaudoti rekreacijai ir kitiems tikslams galima tik išsprendus gamtonaudos tikslus.
VII SKIRSNIS. Papildomi reikalavimai inžineriniams tyrinėjimams
87. Inžinerinių tyrinėjimų papildomuose reikalavimuose įvertinamos esamų ir naujai sudaromų tvenkinių pakrančių, jau įsavintų ir naujai įsisavinamų teritorijų, susietų su patvenkimu ir užtvinimu, sąlygos.
88. Tyrinėjimais privaloma:
88.2. įvertinti inžinerinių-geologinių, hidrogeologinių, hidrologinių sąlygų pokyčius apsaugomoje teritorijoje, atsižvelgiant į technogeninius veiksnius, tarp jų:
88.2.6. teritorijos vandens balanso, taip pat paviršinio ir požeminio vandens lygio, cheminio ir temperatūros režimo (pagal vandens matavimo stočių, bandymų ir vandens balanso tyrimo aikštelių duomenis) įvertinimą;
89. Inžinerinių tyrinėjimų duomenyse turi atsispindėti patvenkimą ir užtvinimą lydintys procesai: nuošliaužos, krantų persiformavimas, karstiniai reiškiniai, liosinių gruntų sėdimas, sufozija ir pan.
90. Tyrinėjimų duomenis būtina papildyti požeminių vandenų ir geologinių procesų ilgamečių stebėjimų, vykdomų Lietuvos geologijos tarnybos, duomenų rezultatais bei hidrologiniais ir hidrogeologiniais skaičiavimais.
91. Pagal projektavimo stadiją grafinės dalies sudarymo masteliai pasirenkami tokie:
| Projektavimo stadija |
Grafinės medžiagos masteliai |
| 1. Kompleksinės teritorinės inžinerinės apsaugos sistemos schema (specialusis planas ir pan.) |
1:500 000-1:100 000 (pjūviai 1:25 000) Sudėtingose inžinerinėse sąlygose (1:10 000-1:1 000) |
| 2. Kompleksinis teritorinės inžinerinės apsaugos sistemos techninis /darbo projektas |
1:100 000-1:25 000 (pjūviai 1:25 000-1:5 000) |
| 3. Gyvenamosios teritorijos inžinerinės apsaugos schema (specialusis planas ir pan.) |
1:25 000-1:5 000 (apžvalgos planai 1:100 000-1:25 000, pjūviai 1:1 000) |
| 4. Inžinerinės apsaugos teritorijos užstatymo: a) techninis projektas b) darbo projektas |
1:5 000-1:500 1:1 000-1:500 |
92. Grafinę dalį, paruoštą pagal šią lentelę, būtina papildyti tokiais duomenimis:
VII SKYRIUS. APSAUGINIAI STATINIAI
I SKIRSNIS. Atitvėrimo dambos
94. Saugant teritoriją nuo užtvinimo, naudojamos dviejų tipų atitvėrimo dambos: neapsemiamos ir apsemiamos.
95. Neapsemiamos dambos naudojamos gyvenamųjų ir pramoninių bei sandėliavimo objektų teritorijų, esančių prie vandens telkinių, apsaugai.
96. Apsemiamos dambos naudojamos laikinai žemės ūkio veiklai naudojamų teritorijų apsaugai vegetacijos laikotarpiu, vandens saugyklų reikiamam NPL palaikyti, kuris galėtų užtikrinti upės tėkmės formavimą ir krantų stabilizaciją, vandens tėkmės ir paviršinio nuotėkio reguliavimą ir paskirstymą.
97. Meandruojančiose upėse inžinerinei apsaugai nuo užtvinimo projektuojami šie vagą reguliuojantys statiniai:
97.1. išilginės dambos, išdėstytos pagal tėkmę arba tam tikru kampu ir ribojančios tėkmės plotį upėje;
97.2. srovę nukreipiančios dambos – išilginės, įžambios ar kreivalinijinės, suteikiančios vandens srovei tolygų tekėjimą pro tiltų atramas, užtvankos į vandens ėmimo ar kitus hidrotechnikos statinius;
97.3. tvankos, perkertančios upės vagą nuo vieno kranto iki kito, skirtos pilnam ar daliniam tėkmės patvenkimui vagų atšakose arba protakose;
97.4. pustvankos (būnės) – skersiniai vagotvarkos statiniai, skirti tėkmei tvarkyti ir sudaryti reikiamus gylius laivybai;
97.5. trumpos neužtvindomos būnės (pentinai) statomos tam tikru kampu į tėkmę, skirtos apsaugoti krantus nuo išplovimo;
97.6. krantų ir dambų tvirtinimo elementai, skirt krantų ardymo ir paplovimo apsaugai nuo tėkmės ir bangavimo;
98. Ilgų dambų (palei vandentėkmę arba vandens saugyklą) keteros altitudė koreguojama pagal šių vandens telkinių skaičiuotinio lygio laisvojo paviršiaus išilginį nuolydį.
99. Atitvėrimo dambų tipas parenkamas, atsižvelgiant į topografines, inžinerines-geologines, hidrologines, klimatines sąlygas, vietinių statybos produktų gausą, technines galimybes, darbų organizavimo schemą, statybos terminus ir statinių eksploatacijos sąlygas, teritorijos vystymosi perspektyvas, gamtosaugos reikalavimus.
100. Parenkant dambų tipą, būtina numatyti vietinio grunto arba pramoninių ar statybinių atliekų panaudojimo galimybę, jei atliekos tinkamos šiems tikslams.
101. Grunto dambos tinka visam slėgio ruožui. Betono ir gelžbetonio užtvankos statomos tik potvyniams praleisti. Dambai kertant nuošliaužas arba galinčius nuslinkti ruožus, privaloma numatyti atitinkamas priemones nuošliaužoms ir nuoslankoms išvengti.
102. Dambos trasa parenkama vadovaujantis Reglamento 44 ir 45 punktų reikalavimais, atsižvelgiant į topografines, inžinerines geologines statybos sąlygas, minimaliai pakeičiant vandentėkmės hidrologinį režimą.
103. Esant laikinam šoniniam pritekėjimui, tikslinga numatyti ištisinį dambos trasavimą pagal išilginį vandens saugyklos arba vandentėkmės profilį. Esant pastoviam šoniniam pritekėjimui, dambos trasuojamos ruožais, įrengiant trasas tarp intakų ir jas sujungiant su pagrindiniu vandens telkinio ir intako krantų dambomis.
105. Statant dambas, saugančias žemės ūkio naudmenas, būtina laikytis melioracijos sistemų statinių projektavimą reglamentuojančių normatyvinių melioracijos techninių dokumentų reikalavimų.
106. Maksimalus projektinis vandens lygio pakilimas aukščiau skaičiuotinio lygio vandens telkinyje ar vandentėkmėje priimamas:
107. Rengiant inžinerinės apsaugos projektus, gali būti numatomas dambų keteros panaudojimas keliams ir geležinkeliams. Tuo atveju keteros plotį ir lanksmo spindulį privaloma parinkti pagal [7.31] reikalavimus. Visais kitais atvejais projektuojamas minimalus keteros plotis priklausomai nuo statybos ir būsimos priežiūros galimybių.
108. Dambos profilis parenkamas priklausomai nuo galimybės panaudoti vietinius statybos produktus, statybos technologijas, bangos aukščio šlapiajame šlaite bei dambos filtracijos sausajame šlaite.
109. Gruntinių medžiagų dambos elementai, besijungiantys su betoniniais statiniais ir elementais, turi:
109.1. sudaryti sąlygas tolygiai tėkmei vandens praleidimo statiniuose iš aukštutinio bjefo ir tolygiam ištekėjimui žemutiniame bjefe taip, kad damba, jos pagrindas ir vandentėkmės dugnas nebūtų plaunami;
II SKIRSNIS. Apsauginiai (pašlaičių) kanalai
111. Hidrauliniais kanalų (griovių) skaičiavimais nustatomi kanalo skersinio profilio parametrai: juose mažiausias skaičiuotinis greitis turi būti mažesnis už leistiną galimo išplovimo greitį ir didesnis už tą, dėl kurio vyktų nešmenų kaupimasis kanale.
112. Kanalų šiurkštumo koeficientų reikšmės parenkamos pagal [7.43] bei melioracijos sistemų statinių projektavimą reglamentuojančių normatyvinių melioracijos techninių dokumentų nuostatas. Skaičiuotinės hidrologinės charakteristikos nustatomos pagal [7.43] ir inžinerinės hidrologijos skaičiavimų nuostatas reglamentuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.
113. Skaičiuotinio debito praleidimui kanalo skerspjūvio formą būtina parinkti vadovaujantis analogiškai (pagal geologines ir hidrogeologines sąlygas) įrengtų kanalų duomenimis; nesant analogų, gilesnių kaip 5 m kanalų šlaitų koeficientai priimami vadovaujantis geotechniniais skaičiavimais.
114. Kanalo skerspjūvio forma turi būti tokia, kuri sugebėtų praleisti skaičiuotinį vandens debitą, nustatomą, įvertinant hidrologinį režimą bei apsaugomos teritorijos užstatymo lygį:
114.1. be dugno ir šlaitų stiprinimo, kanalų nuolydis turi sudaryti sąlygas minimalių debitų praleidimui, esant ne didesniems kaip 0,3–0,5 m/s greičiams. Nestiprintų kanalų didžiausias leistinas išilginis nuolydis priimamas 0,0005–0,005;
114.2. minimalus kanalo lanksmo spindulys turi būti ne mažesnis už dvigubą kanalo plotį ties skaičiuotinio debito vandens lygiu;
114.3. maksimalus posūkio spindulys hidrauliškai neskaičiuojamiems kanalams leidžiamas iki 25 m, hidrauliškai skaičiuojamiems – nuo 2 b iki 10 b (b – kanalo plotis ties vandens lygiu, m);
III SKIRSNIS. Siurblinės
116. Siurblinės įrenginių konstrukcija, sudėtis ir komponavimas priklauso nuo perpumpuojamo vandens kiekio ir galimybės sukurti akumuliuojančią talpą. Siurblinės projektuojamos pagal [7.42, 7.43] bei melioracijos sistemų statinių projektavimą reglamentuojančių normatyvinių melioracijos techninių dokumentų reikalavimus.
117. Siurblinės tipas, klasė bei įranga nustatoma, įvertinant:
118. Siurblių tipas ir skaičius siurblinėje, taip pat rezervinių siurblių būtinumas nustatomas priklausomai nuo jos tipo, įvertinant skaičiuotinio debito dydį ir slėgį bei vandens lygių svyravimo aukštutiniame ir žemutiniame bjefuose amplitudę.
119. Siurblinė su vandens ėmykla gali būti blokuoto ir atskiro tipo. Vandens ėmykla turi užtikrinti:
IV SKIRSNIS. Drenažo sistemos
121. Projektuojant drenažo sistemas, likviduojant ar sumažinant teritorijos patvenkimą, vadovaujamasi [7.43] ir melioracijos sistemų statinių projektavimą reglamentuojančių normatyvinių melioracijos techninių dokumentų reikalavimais.
124. Priklausomai nuo hidrogeologinių sąlygų yra naudojamas horizontalusis, vertikalusis arba kombinuotasis drenažas.
125. Drenažo sistema turi reguliuoti reikiamą požeminio vandens lygį: gyvenvietėse – pagal šio Reglamento reikalavimus, žemės ūkio paskirties teritorijose – pagal [7.43] ir melioracijos sistemų statinių projektavimą reglamentuojančių normatyvinių melioracijos techninių dokumentų reikalavimus.
126. Vienos stadijos drenažo sistemos projekte būtina atlikti patvenkimo priežasčių ir pasekmių analizę bei skaičiavimus, nurodytus Reglamento 17 punkte.
127. Dviejų stadijų drenažo sistemos projekte papildomai nurodomas drenažo sistemos išdėstymas plane, atstumai ir gyliai.
128. Parinktai drenažo schemai hidrogeologiniais skaičiavimais turi būti nustatoma:
128.1. krantinių, priekinių ir kitų drenų optimali padėtis dambos ar jo pagrindo ribų atžvilgiu pagal mažiausias debito reikšmes;
128.2. būtini drenavimo gyliai, atstumai ir drenažo debitas bei numatomi perpumpuoti vandens kiekiai;
129. Horizontalus drenažas gali būti įrengiamas tranšėjiniu ar betranšėjiniu būdu. Rengiant iki 4 m gylio sausinimo griovius, būtina įvertinti įšalo gylį bei griovių užaugimo augalija galimybes.
130. Visais vertikalaus drenažo naudojimo atvejais vandens įtekėjimas turi būti projektuojamas didelio vandens laidumo gruntuose.
131. Sausinamieji grioviai projektuojami didelėse teritorijose, kurių užstatymo tankis nedidelis. Šiuos griovius galima projektuoti ir apsaugant nuo patvenkimo antžemines susisiekimo komunikacijas.
132. Sausinamųjų griovių skaičiavimus būtina atlikti, įvertinant jų sąveiką su apsauginiais grioviais (pašlaičių ar gaudomaisiais) ar drenažo sistemos rinktuvais. Šiais atvejais sausinamųjų griovių profilis parenkamas pagal skaičiuojamojo paviršinio nuotėkio reikšmes, jį iš teritorijos pašalinant savitaka.
133. Griovių stiprinimui būtina naudoti betonines, gelžbetonines plokštes, akmenų metinį arba geosintetines medžiagas. Šiais būdais sustiprintuose šlaituose būtina numatyti drenažines angas.
134. Įrengiant drenažą, kaip filtratas ar filtracinis užpildas naudojamas smėlio-žvyro mišinys, keramzitas, šlakas, polimeriniai ir kiti statybos produktai.
135. Drenažo vandenį būtina nuvesti savitaka. Vandens nuvedimo įrenginiai su vandens perpumpavimo siurblinėmis projektuojami tais atvejais, kada apsaugomos teritorijos žemės paviršius aukštis yra žemiau vandens telkinio, į kurį turi būti nuvestas paviršinis nuotėkis iš apsaugomos teritorijos, lygio.
136. Drenažui naudojami keramikiniai, betoniniai, gelžbetoniniai, poringo betono arba poringo polimerbetono, polichlorviniliniai ir pan. vamzdžiai.
137. Betoniniai, gelžbetoniniai vamzdžiai, taip pat poringo betono filtraciniai vamzdžiai naudojami tik neagresyviuose betonui gruntuose ir vandenyse.
138. Naudojant filtracinį užpildą ir tranšėjos užpylimą gruntu, leidžiami tokie vamzdžių priklausomai nuo jų stiprio įgilinimai:
138.1. keramikiniams drenažo vamzdžiams:
138.2. keramikiniams nuotekų vamzdžiams:
139. Betoninių, gelžbetoninių ir kitų vamzdžių perforavimo skylių skaičius ir dydis nustatomas skaičiavimais priklausomai nuo angos vandens pralaidumo galimybių bei drenažinio debito.
140. Aplink drenažo vamzdžius būtina numatyti smėlio-žvyro atvirkštinį filtrą arba juos apvynioti filtraciniu audeklu. Granuliometrinę sudėtį ir filtracinės medžiagos (audeklo) storį būtina nustatyti pagal geotechninį projektavimą reglamentuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.
141. Drenažinis vanduo į vandens imtuvą (upę, griovį, ežerą) išleidžiamas, išleidimo žiotis įrengiant smailiu kampu (plane) vandens imtuvo tėkmės krypties atžvilgiu, žiotis sustiprinant akmenimis.
142. Drenažinį vandenį nuvesti į lietaus nuotakyną galima tuo atveju, jei lietaus nuotakyno įrenginiai yra apskaičiuoti, atsižvelgiant į papildomą vandens kiekį iš drenažo sistemos. Šiuo atveju drenažo sistemos negalima patvenkti.
143. Kontroliniai drenažo šuliniai tiesiuose drenažo linijų ruožuose įrengiami ne rečiau kaip kas 50 m, taip pat posūkiuose bei nuolydžio pasikeitimo vietose. Leidžiama naudoti kontrolinius šulinius, surinktus iš gelžbetoninių vamzdžių su sėsdintuvu (ne mažesniame kaip 0,5 m gylyje) ir betonuotais dugnais. Melioracinėse sistemose kontroliniai šuliniai projektuojami vadovaujantis [7.43] ir melioracijos sistemų statinių projektavimą reglamentuojančių normatyvinių melioracijos techninių dokumentų nuostatomis.
144. Drenažinės galerijos projektuojamos tais atvejais, kada horizontalus drenažas nesugeba iki reikiamo lygio pažeminti požeminio vandens lygio.
145. Galerijos formą ir skerspjūvis, taip pat sienų perforacijos laipsnis nustatomas priklausomai nuo reikalingo priimti drenažinio vandens kiekio.
147. Gręžiniai su siurbliais naudojami tais atvejais, kai požeminio vandens lygį pažeminti galima tik išsiurbiant vandenį.
148. Jeigu vandenį pažeminantys gręžiniai kerta kelis vandeningus sluoksnius, reikalui esant, filtrai įrengiami kiekviename sluoksnyje.
149. Išsiliejantys (slėginiai) gręžiniai naudojami sumažinant vandeningų sluoksnių slėgį. Šių gręžinių konstrukcija analogiška vandens lygį pažeminančių gręžinių konstrukcijai.
150. Vandenį sugeriantys gręžiniai ir ištisiniai filtrai naudojami tais atvejais, kai didelio laidumo gruntai su neslėginiais vandenimis yra žemiau vandensparos.
151. Kombinuotas drenažas naudojamas esant dvisluoksniam vandeningam sluoksniui, kai yra mažai laidus viršutinis sluoksnis, o po juo slūgso slėginis sluoksnis arba požeminis vanduo priteka iš šono. Horizontalus drenažas rengiamas viršutiniame sluoksnyje, o išsiliejantys gręžiniai – apatiniame.
152. Horizontalios ir vertikalios drenos plane išdėstomos ne mažesniu kaip 3 m atstumu viena nuo kitos ir sujungiamos vamzdžiais. Jungiant gręžinius į drenažo galerijas, jų antgaliai išvedami į galerijos nišą.
153. Spindulinis drenažas naudojamas tankiai užstatytos patvenktos teritorijos požeminio vandens lygio giliam pažeminimui.
VIII SKYRIUS. Inžinerinių apsaugos sistemų ir statinių darbo patikimumo skaičiavimai
155. Teritorijų inžinerinės apsaugos projektuose be skaičiavimų, pagrindžiančių statinių patikimumą, turi būti šie skaičiavimai:
155.2. vandens režimo naujai įrengiamų tvenkinių ir kanalų patvankos sąlygomis, taip pat inžinerinės apsaugos, užkertančios kelią požeminių vandenų patvankai;
IX SKYRIUS. inžinerinės apsaugos statinių monitoringo nuostatos
156. Priklausomai nuo drėkinimo, sausinimo, paviršinio nuotėkio poveikio, požeminio vandens lygio pakilimo patvenkimo zonoje atliekamas CC4 ir CC3 klasių inžinerinės apsaugos sistemų specialusis monitoringas, skirtas mokslo tiriamiesiems darbams – filtracinės tėkmės parametrų, dirvožemio vandens režimo pokyčio laike (išskyrus sistemų naudojimo monitoringą).
157. Inžinerinių apsaugos priemonių projekte nurodoma monitoringo įranga (kontrolinė matavimo aparatūra – KMA) hidrotechnikos statinių būklės, jų elementų ir pagrindų poslinkių, požeminio vandens lygio svyravimų, filtracinės tėkmės parametrų, dirvožemių savybių pokyčio vizualiniam ir instrumentiniam stebėjimui.
158. Stebėjimų trukmė priklauso nuo hidrogeologinių sąlygų, hidrotechnikos statinių pagrindų stabilizacijos ir statinių tarnavimo laiko.
159. Apsaugomoje nuo patvenkimo teritorijoje būtina numatyti pjezometrinį tinklą požeminio vandens lygio ir drenažo sistemos bei atskirų jo dalių veikimo efektyvumui stebėti.
STR 2.03.03:2005
1 priedas
Polderio principinė schema
1. Polderio principinė schema pateikta 1 paveiksle.
1 pav. Polderio principinė schema:
1 – vandens imtuvas (upė, vandens saugykla ir pan.), 2 – apsauginė damba, 3 – siurblinė, 4 – reguliavimo rezervuaras, 5 – magistralinis kanalas, 6 – sausinimo grioviai, 7 – apsauginiai grioviai, 8 – užtvinstančios zonos riba
2. Pagal funkcinę paskirtį ir dambų (pylimų) aukštį polderiai skirstomi į dvi pagrindines grupes: žiemos (apsaugo nuo potvynių ištisus metus) ir vasaros (apsaugo nuo potvynių tik vegetacijos periodu).
3. Polderių apsauginių dambų keteros altitudė apskaičiuojama pagal formulę
Zp=Zv + hb. u. + Dhs + a,
čia:
Zv – skaičiuotinė maksimalaus vandens lygio altitudė imtuve, m;
hb. u. – bangos užsiritimo ant dambos šlaito aukštis, m;
Dhs – sampūtos (vandens lygio pakilimo pučiant vėjui) aukštis (skaičiuojamas tik projektuojant polderius prie vandens telkinių, kai įsibangavimo atstumas didesnis kaip 2 km, kitur Dhs = 0);
a – atsargos koeficientas: žiemos polderių damboms a = 0,5 m, vasaros – a = 0,3 m.
4. Projektinė vandens lygio altitudė Zv lygi:
4.1. žiemos polderių damboms, jei užliejamoje zonoje nėra gyventojų, – 5 % tikimybės maksimalaus pavasario potvynio vandens lygio;
4.2. žiemos polderių damboms, jei užliejamoje zonoje yra gyventojų, – pagal statinio pasekmių klasę: CC1 klasės damboms – 1% tikimybės, CC2 klasės – 0,5 % tikimybės maksimalaus pavasario potvynio vandens lygio;
STR 2.03.03:2005
2 priedas
Apsauginių patvankinių statinių pasekmių klasės
|
Teritorijų pavadinimai ir apibūdinimas |
Maksimalus skaičiuotinis vandens slėgis į patvankos statinį apsauginių statinių klasėms, m |
|||
| CC4 |
CC3 |
CC2 |
CC1 |
|
| Gyvenamosios, kai užstatymo tankis, %: · daugiau kaip 25 · nuo 21 iki 25 · nuo 18 iki 21 · mažiau kaip 18 Rekreacinės |
* * * - - |
iki 5 iki 8 iki 10 daugiau kaip 10 - |
iki 3 iki 5 iki 8 iki 10 daugiau kaip 10 |
- iki 2 iki 5 iki 8 iki 10 |
| Pramonės ir sandėliavimo įmonių |
* |
daugiau kaip 8 |
iki 8 |
iki 5 |
| Kultūros paveldo objektų ir gamtinių rezervatų |
- |
iki 3 |
- |
- |
* Atitinkamai pagrindus, apsauginius statinius leidžiama priskirti CC4 klasei, jei jų griūtis/avarija gali sukelti katastrofinio pobūdžio pasekmes.
______________
STR 2.03.03:2005
3 priedas
APSaugomos teritorijos nuo užtvinimo paviršinio vandens tvarkymo
schemos
1 pav. Apsaugomos teritorijos nuo užtvinimo paviršinio vandens tvarkymo schemos:
a – paviršinis vanduo pašalinamas siurbline; b – paviršinis vanduo kaupiamas akumuliavimo baseine ir pašalinamas savitaka kanalu; c – tas pats atvejis kaip b, tik vanduo pašalinamas slėgio vamzdynu. 1 – vandens lygis; 2 – apsaugoma teritorija; 3 – apsauginis kanalas; 4 – atitveriamoji damba; 5 – drenažas; 6 – siurblinė; 7 – vandens telkinys; 8 – vandentėkmė (intakas); 9 – vandens akumuliavimo baseinas (tvenkinys ar saugykla); 10 – nuvedamasis kanalas; 11 – slėgio vamzdynas
______________
STR 2.03.03:2005
4 priedas
Žemės ūkio veiklai naudojamų teritorijų inžinerinės apsaugos tyrinėjimų sudėtis
| Tyrinėjimai |
Grafinių priedų masteliai |
||
| specialiųjų planų, schemų ir kt. |
techninio projekto |
darbo projekto |
|
| Žemėlapiai |
|||
| 1. Hidrogeologiniai |
1:500 000–1:200 000 |
1:100 000–1:50 000 |
1: 10 000 |
| 2. Hidrogeologinio melioracinio rajonavimo |
1:500 000–1:200 000 |
1:100 000–1:50 000 |
– |
| 3. Inžinerinio geologinio rajonavimo |
1:500 000–1:200 000 |
1:100 000–1:50 000 |
– |
| 4. Inžineriniai geologiniai |
1:50 000–1:20 000 |
1:25 000 |
1:10 000 |
| 5. Požeminių vandenų naudojimo išteklių |
– |
1:50 000 |
1:10 000 |
| 6. Geologolitologinių kompleksų |
1:50 000–1:20 000 |
1:50 000 |
1:10 000 |
| 7. Hidroizogipsių ir gruntinio vandens slūgsojimo gylio |
1:500 000–1:200 000 |
1:100 000–1:50 000 |
1:10 000 |
| 8. Rajonavimo pagal filtracines schemas |
1:500 000–1:200 000 |
1:100 000–1:50 000 |
1:10 000 |
| 9. Požeminių vandenų prognozinių naudojimo išteklių |
1:500 000–1:200 000 |
1:100 000–1:50 000 |
– |
| 10. Statybos produktų telkinių |
1:500 000–1:200 000 |
– |
– |
| 11. Žemės ūkio užstatymo schemos |
1:500 000–1:200 000 |
– |
– |
| 12. Dirvožemio |
1:500 000–1:200 000 |
– |
– |
| 13. Dirvožemio–melioracijos |
– |
1:25 000 |
1:10 000 |
| 14. Topografiniai |
1:500 000–1:100 000 |
1:50 000–1: 25 000 |
1:10 000–1: 2000 |
| Kita |
|||
| 15. Inžineriniai–geologiniai ir hidrogeologiniai pjūviai1 |
Pagal ataskaitą |
||
| 16. Požeminio vandens lygio svyravimų grafikai |
Pagal ataskaitą |
||
| 17. Inžineriniai geologiniai ir hidrogeologiniai |
Pagal ataskaitą |
||
| 18. Dirvožemių vandens fizinių savybių |
Pagal ataskaitą |
||
| 19. Dirvožemio melioraciniai |
Pagal ataskaitą |
||
| 20. Apsaugomų teritorijų rajono klimatinės charakteristikos |
Pagal projektą |
||
| 21. Hidrologinės upių ir vandens telkinių apsaugomoje teritorijoje charakteristikos |
Pagal projektą |
||
1 Pjūvių masteliai turi būti suderinti su žemėlapių masteliais tam tikroms projektavimo stadijoms.
______________