LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
N U T A R I M A S
DĖL PAKLAUSIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIAM TEISMUI
2012 m. lapkričio 6 d. Nr. XI-2378
Vilnius
atsižvelgdamas į tai, kad Vyriausiąją rinkimų komisiją po 2012 m. spalio 14 d. vykusių Seimo rinkimų pasiekė per tūkstantį pranešimų apie rinkėjų balsų pirkimą ir kitus Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – Seimo rinkimų įstatymas) pažeidimus ir kad dėl mažiausiai dvidešimt septynių iš jų pradėti ikiteisminiai tyrimai,
pažymėdamas, kad Seimo rinkimų įstatymo 51 ir 91 straipsniuose nustatyta, kad rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų balsų pirkimas yra šiurkštus Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas, dėl kurio gali būti neįmanoma nustatyti esminių rinkimų rezultatų ir patys rinkimų rezultatai gali būti pripažinti negaliojančiais;
atkreipdamas dėmesį, kad daugiamandatėje rinkimų apygardoje dėl masinio rinkėjų balsų pirkimo yra pagrįstų abejonių, ar kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičius galėjo būti nustatytas ne daugiau kaip vieno mandato tikslumu, kaip tai nustatyta Seimo rinkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kadangi vieno mandato netekimą ar įgijimą vienam sąrašui ir to mandato įgijimą ar netekimą kitam sąrašui šiuose rinkimuose lėmė keli tūkstančiai balsų (nes galutinis mandatų skaičius, tenkantis kandidatų sąrašui, daugiamandatėje apygardoje yra skaičiuojamas atsižvelgiant į liekanos po kablelio dydį);
konstatuodamas, kad daugelyje vienmandačių rinkimų apygardų tarp kandidatų, patekusių į antrąjį rinkimų turą ir tarp nepatekusių į jį, buvo nedidelis balsų skirtumas, taigi masinio ir (ar) sistemingo balsų pirkimo atvejai kai kuriose iš tų apygardų turėjo įtakos ir rinkimų rezultatams daugiamandatėje apygardoje, o Seimo nario mandatus per šią apygardą gautų net tie asmenys, kurie labiausiai pasižymėjo balsų pirkimo bylose;
pabrėždamas, kad šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai gali turėti esminės įtakos rinkėjų valios iškreipimui, politinės valdžios formavimui bei valstybės ir tautos ateičiai;
konstatuodamas, kad: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 106 straipsnio 5 dalyje nustatyta Seimo teisė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
Tautininkų sąjunga 2012 m. spalio 22 d. Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir Seimui įteikė skundus „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. Sp-308 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatų vienmandatėse rinkimų apygardose ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje“. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas buvo priimtas, neišnagrinėjus Tautininkų sąjungos skundo, kuriuo buvo prašoma daugiamandatėje ir kai kuriose vienmandatėse rinkimų apygardose panaikinti Seimo rinkimų rezultatus ir įstatymų nustatyta tvarka skelbti pakartotinius rinkimus.
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo valdyba nusprendė nenagrinėti Tautininkų sąjungos skundo iki antrojo Seimo rinkimų turo rezultatų nustatymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 27 d. sugrąžino nenagrinėtą Tautininkų sąjungos skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos neveikimo nustatant esminius rinkimų rezultatus, motyvuodamas tuo, kad remiantis Tautininkų sąjungos skundu Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimas turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą per 48 valandas nuo skundo gavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 27 d. nutartis pridedama).
Po antrojo Seimo rinkimų turo Tautininkų sąjunga, atsižvelgdama į Seimo valdybos sprendimą, kad esminių rinkimų rezultatų nustatymo klausimas bus svarstomas tik po antrojo rinkimų turo, kuris baigsis 2012 m. spalio 28 d., pateikė pakartotinį patikslintą skundą, kuriame prašoma, kad Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir kai kuriose vienmandatėse rinkimų apygardose Vyriausioji rinkimų komisija pripažintų negaliojančiais (Tautininkų sąjungos 2012 m. lapkričio 5 d. skundas Seimui pridedamas). Šiame skunde buvo atsižvelgta ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvadą. Tačiau Vyriausioji rinkimų komisija 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. Sp-321 nustatė galutinius Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose, iš esmės atmesdama Tautininkų sąjungos pateiktus skundus, motyvuodama atliktų tyrimų rezultatais, kad Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams.
Tautininkų sąjunga šį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą per 24 valandas apskundė Seimui, motyvuodama tuo, kad Vyriausioji rinkimų komisija tyrimą atliko neišsamiai, neišnagrinėjo daugelio rinkėjų balsų pirkimo faktų ir kitų šiurkščių pažeidimų įtakos esminiams rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir mažiausiai šešiose vienmandatėse apygardose.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nariai renkami remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Konstitucinis slapto balsavimo principas yra nustatytas Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje: „Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta šio įstatymo 66 straipsnio 6 dalyje. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti.“ Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį.“
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje pabrėžė, kad demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu rinkimai vyksta, paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras ar apgaudinėjant rinkėjus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. spalio 26 d. išvadoje pažymėjo, kad „masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas, inter alia dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, vykstant rinkimų procesui (inter alia rinkimų agitacijos kampanijos, balsavimo laikotarpiu) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu. Tokie rinkimų principų pažeidimai sudaro prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu, taigi gali apriboti arba išvis paneigti Tautos aukščiausios suverenios galios raišką per Tautos atstovybę – Seimą.“ Be to, Konstitucinis Teismas šioje išvadoje nurodė įstatymų leidėjo paliktas spragas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmingumo, užkertant kelią rinkėjų valios iškraipymui stoką: „kai kurios Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, kuriomis draudžiama papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis, taip pat kuriomis nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos ir apygardų rinkimų komisijų įgaliojimai užkirsti kelią rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimui, nėra pakankamai veiksmingos.“;
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 5 dalimi, taip pat Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalimi, 91 ir 95 straipsniais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 73 ir 74 straipsniais,
p r i i m a šį nutarimą:
1 straipsnis.
Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados:
1) ar per Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus 2012 m. spalio 14 d. daugiamandatėje rinkimų apygardoje nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo 5, 51, 61, 67, 671, 84, 87 straipsnių nuostatos, įtvirtinančios slapto balsavimo principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais; ar šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai leido Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatyti esminius rinkimų rezultatus (rinkėjų balsų skaičių) daugiamandatėje rinkimų apygardoje daugiau kaip vieno mandato tikslumu;
2) ar per Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus 2012 m. spalio 14 d. vienmandatėse Šilutės–Pagėgių (Nr. 32), Biržų–Kupiškio (Nr. 48), Širvintų–Vilniaus (Nr. 55), Vilniaus–Trakų (Nr. 57), Kaišiadorių–Elektrėnų (Nr. 59), Jurbarko (Nr. 62) rinkimų apygardose, kuriose buvo nustatyta daugybė balsų pirkimo faktų, nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo 5, 51, 61, 67, 671, 84, 87 straipsnių nuostatos, įtvirtinančios slapto balsavimo principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais; ar šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai šiose vienmandatėse rinkimų apygardose leido Vyriausiajai rinkimų komisijai tiksliai nustatyti visus kandidatus, patekusius į antrąjį Seimo rinkimų turą.