LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL AUKŠTADVARIO REGIONINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2002 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 412
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 5 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484) 1.2 punktu,
2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „saugomos teritorijos“, „valdymo sistema“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 412
AUKŠTADVARIO REGIONINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamentas (toliau vadinama – Reglamentas) – tai teisės aktas, nustatantis specialius Aukštadvario regioninio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus.
2. Veiklą Aukštadvario regioniniame parke reglamentuoja Saugomų teritorijų, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Vandens, Teritorijų planavimo, Statybos, Turizmo bei kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Aukštadvario regioninio parko nuostatai, statybos techniniai reglamentai, šis Reglamentas bei apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų Aukštadvario regioniniame parke, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo, Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planas (planavimo schema), jo dalių specialieji ar detalieji planai, taip pat bendrieji planai.
3. Kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms), esantiems Aukštadvario regioniniame parke, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) apsaugos reglamentai.
II. Šiame reglamente vartojamos sąvokos
5. Apžvalgos aikštelė (regykla) – teritorija, skirta stebėti atsiveriančią panoramą, kurioje gali būti įrengtas į žemę besiremiantis statinys. Jame gali būti įrengti stebėjimui pritaikyti įrenginiai (žiūronai, teleskopai), mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.
6. Atokvėpio vieta – trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija greta pažintinių takų, rekreacinio prioriteto zonose ir kitose vietose. Joje įrengiami miško baldai, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos).
7. Buvusi sodyba – sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu.
8. Istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis, susiformavęs iki 20 a. vidurio.
9. Kraštovaizdžio estetinė vertė – bendraisiais estetikos kriterijais išreiškiamas natūraliai susiformavusio ir natūralų pobūdį išlaikiusio ar žmogaus veiklos sukurto ir jo sambūvį su aplinka atspindinčio kraštovaizdžio apibūdinimas.
10. Lankomi objektai – skirti ir/ar pritaikyti lankymui paveldo objektai ir kiti saviti kraštovaizdžio kompleksai bei objektai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos, poilsiavietės, pliažai bei kiti visuomenės reikmėms skirti objektai.
11. Mažasis pramoginis laivas – laivas, kurio korpusas trumpesnis kaip 15 m, neatsižvelgiant į varomąją priemonę, skirtas pramogų ir laisvalaikio reikmėms.
12. Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai – tvoros, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos), informaciniai ženklai bei riboženkliai, laiptai, lieptai ir kt.
13. Medinė valčių pastogė – medinis statinys, įrengtas ant vandens telkinio kranto ir skirtas laikyti ne daugiau kaip 5 valtims.
14. Pažintinis takas – ne platesnis kaip 4 m takas, skirtas pėstiesiems, bevariklio transporto priemonių naudotojams ar žirginiam turizmui, įrengtas siekiant sudaryti sąlygas susipažinti (aplankyti) su gamtos ir/ar kultūros paveldo objektais, savitais reginiais bei reiškiniais, turintis informacijai skirtų mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių.
15. Poilsiavietė – laikinai apsistoti be nakvynės skirta teritorija, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.
16. Rekreaciniai įrenginiai – miško baldai, pavėsinės, stoginės, sporto ar laisvalaikio įrenginiai (laipynės, sūpynės ir kt.), persirengimo kabinos ir pan.
17. Rekreaciniai pastatai – ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui skirti statiniai, statinių grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, sanatorijos, sveikatingumo kompleksai, kempingai, turizmo bazės, nakvynės paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai).
18. Stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai. Joje sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti bei aktyviam poilsiui organizuoti.
19. Tradicinė regiono architektūra – etnografinei sričiai būdinga gyvenamosios ir kitos paskirties pastatų ir statinių architektūra bei teritorinė erdvinė struktūra, susiformavusi iki profesionaliosios architektūros atsiradimo.
20. Visuomenės poreikiai saugomose teritorijose – viešieji poreikiai, susiję su gyventojų bei lankytojų teise ir reikme turėti galimybes poilsiauti, susipažinti su vertybėmis saugomose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldu.
III. REGIONINIO PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOS
22. Aukštadvario regioninio parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis:
22.1. konservacinio prioriteto: Mergiškių gamtinis rezervatas, Bagdanonių, Mergiškių, Saloviškių, Spindžiaus, Verknės, Vilkokšnio kraštovaizdžio draustiniai; Antakmenių, Tabaliukų, Verknės aukštupio, Verniejaus hidrografiniai draustiniai; Skrebio botaninis draustinis; Aukštadvario urbanistinis draustinis;
22.2. ekologinės apsaugos prioriteto: Sienio, Mošos ežerų apyežeriai, Strėvos ištakos, Aukštadvario vandens saugyklos pietinės pakrantės, Spindžiaus miško rytinė dalis, kalvos Drabužninkų kaimo apylinkėse;
22.3. rekreacinio prioriteto: teritorijos Aukštadvario apylinkėse ir Sienio paežerėje su Aukštadvario vandens saugyklos didžiąja dalimi ir Skrebio ežeru, Vilkokšnio ežero Kojos įlankos šiaurinėje pakrantėje su Pakojaus ežeru, aplink Šamuko ežerą, ir Drabužio ežero šiaurės vakarinėje pakrantėje, Ungurio ežeras su šiaurine ir rytine pakrantėmis, Aukšlinio ežero pietinės pakrantės, Strėvos kaimas, teritorijos prie Grinapolio ir Kareiviškių kaimų;
22.4. ūkinio prioriteto: miškų ūkio teritorijos, apimančios Ūbiškių miškų masyvą, Kamaravos, Ruklabalio miškų dalis; žemės ūkio teritorijos, apimančios plotus į šiaurę ir vakarus nuo Aukštadvario, Drabužninkų, Karaliūnų, Naujasodžių kaimų apylinkėse;
23. Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose teritorijos naudojimas ir apsauga reguliuojama pagal tipinius apsaugos reglamentus.
IV. REIKALAVIMAI veiklai visose regioninio PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOSE reglamentuoti
25. Statiniai Aukštadvario regioniniame parke projektuojami, statomi ar rekonstruojami, atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus, siekiant:
25.1. išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius;
25.2. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus;
26. Naujos sodybos, įskaitant ir ūkininko ūkio sodybas, projektuojamos ir statomos tik regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose.
27. Rengiant detalųjį planą arba rengiant statybos projektus buvusioms sodyboms atkurti, vietos pastatams statyti gali būti parinktos kitose vietose, nei jie stovėjo anksčiau, tačiau visais atvejais nepažeidžiant vertingų kraštovaizdžio elementų, taip pat laikantis 25 punkte išdėstytų reikalavimų. Kitose vietose ne miško paskirties žemėje pastatai gali būti projektuojami ir tuo atveju, kai buvusiose negalima statyti dėl inžinerinių tinklų, susiformavusių želdinių ir kt.
28. Rekonstruojant esamas ir rengiant naujas žemos įtampos elektros perdavimo linijas, rekomenduojama jas tiesti požeminiais kabeliais.
29. Inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) projektuojama ar įrengiama, kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos. Projektuojant ar rekonstruojant kelius, parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) numatytus naudoti autoturizmui, gerinant kelių dangą išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, išlikę senojo „Karališkojo vieškelio“ akmenimis grįsti ruožai).
30. Projektuojant lengvųjų automobilių ir autobusų stovėjimo aikšteles, didesnes kaip 500 m2 ploto, turi būti numatytos želdinių juostos, skaidančios aikšteles mažesnėmis dalimis.
31. Aukštadvario regioninio parko miškuose, išskyrus rekreacinio prioriteto zonų miškus, formuojama tik minimali rekreacinė infrastruktūra: įrengiami pažintiniai (pėsčiųjų, dviračių, žirginio turizmo) takai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, išsaugant natūralią gamtinę aplinką.
32. Aukštadvario regioniniame parke esančiose namų valdose, išskyrus gyvenamąsias zonas, įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, gali būti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai, laikantis statybos techninių reglamentų ir šių sąlygų:
32.1. nauji pastatai gali būti statomi ar didinamas esamų pastatų tūris ne statesniuose kaip 15 laipsnių šlaituose, 100 m atstumu iki šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos prie Vilkokšnio, Antakmenių, Verniejaus, Spindžiaus, Skrebės ežerų, Bagdanonių tvenkinio;
32.2. viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą su vienu gyvenamuoju namu ir priklausiniais. Neleidžiama statyti sublokuotų gyvenamųjų namų;
32.3. nauji gyvenamieji namai statomi ne aukštesni kaip 10 m. Gyvenamųjų namų aukštis iki pastatų karnizo – iki 3,0 m, iki kraigo – 10 m. Aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo ploto žemės paviršiaus nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo;
32.5. pastatų statybai ir apdailai naudojamos tradicinės statybinės medžiagos: medis, akmuo, tinkas. Stogo dangai – čerpės, nendrės, šiaudai, skiedros, gontai, neblizgių paviršių skarda;
33. Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimas turi atitikti šiuos reikalavimus:
33.1. tvorų pobūdis, dydžiai ir medžiagos numatomos detaliuosiuose planuose, atsižvelgiant į kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurioje yra planuojama teritorija, reikalavimus bei aptveriamų pastatų stilių. Paveldo objektams aptverti nustatomos specialios sąlygos, naudojamos autentiškos arba imituojančios autentiškas medžiagos ir formos;
33.2. neleidžiama aptverti sodybų (namų valdų) aukštesnėmis nei 1,5 m aukščio neperregimomis tvoromis. Rekomenduojama tverti tvoras be cokolių: vielos, virbų, tašelių, karčių, pinučių;
33.3. neleidžiama užtverti rekreacinių teritorijų – paežerių, paupių, apžvalgos aikštelių ir pravažiavimų bei praėjimų į juos, pažintinių takų ir kelių, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, užstatyti ar kitaip riboti Aukštadvario regioninio parko lankymą;
33.4. neleidžiama aptverti miškų, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti pažeistus medynus, kitus gamtos išteklius;
33.5. vandens telkinių, išskyrus esančių rezervatuose, pakrantėse gali būti įrengti mediniai lieptai ir tilteliai iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, bet ne didesni kaip 30 m2 ploto, iki 0,5 m nuo vandens paviršiaus;
33.6. prie vandens telkinių, išskyrus esančių rezervatuose ir draustiniuose gali būti įrengiamos medinės valčių pastogės 1-2 valtims;
33.7. užrašai reklamos skyduose, stenduose, nuorodose rašomi valstybine, o kitomis kalbomis, suderinus su Aukštadvario regioninio parko direkcija;
34. Buvusių žemės ūkio įmonių pastatus ir buvusius karinės paskirties statinius, ypač esančius draustiniuose, ekologinės apsaugos bei rekreacinio prioriteto zonose, prie pažintinių takų, regyklų bei lankomų objektų, gyvenviečių vizualinėje aplinkoje, rekomenduojama griauti arba perstatyti į atitinkančius regioninio parko steigimo tikslus bei architektūrinius reikalavimus pastatus, reikalingus visuomenės poreikiams.
V. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Konservacinio prioriteto funkcinėsE zonosE (rezervatUOSE ir draustiniUOSE) REGLAMENTUOTI
35. Aukštadvario regioninio parko Mergiškių rezervate statyba draudžiama, išskyrus statinius, reikalingus rezervato tikslams įgyvendinti.
36. Rengiant detaliuosius etnografiniu požiūriu vertingos Aukštadvario miestelio bei Pakalninkų, Spindžiaus, Mackantiškių, Strėvininkų, Petrašiškių kaimų, Mošos, Tamelių vienkiemio, išlaikiusių senąją struktūrą ir/ar architektūrą, planus, iš esmės nekeisti susiklosčiusios planinės struktūros, vertingų gamtos ar kultūros elementų, numatyti būdus jiems išryškinti ar atkurti prarastiems.
37. Projektuojant ar rekonstruojant kelius, naudojamus autoturizmui, gerinant kelių dangą išlaikomas esamų kelių pobūdis: susiformavę vingiai, nuolydžiai, akmenimis grįsto kelio atkarpos Strėvos, Petrašiškių kaimuose, Aukštadvario – Onuškio kelio dalis Tamelių miške.
38. Pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės (regyklos) gali būti įrengiamos vietose, nustatytose Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje), draustinių tvarkymo planuose bei kituose saugomų teritorijų planavimo dokumentuose.
39. Aukštadvario regioninio parko draustiniuose draudžiama veikla, nurodyta Saugomų teritorijų įstatyme. Aukštadvario regioninio parko draustiniuose statomiems statiniams taikomi šie reikalavimai:
39.1. esamose ir buvusiose sodybose, taip pat sodybose, numatytose Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plane ir/ar draustinių tvarkymo planuose, projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti draustinyje esančius kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti, formuoti buvusio (iki 1940 m.) užstatymo pobūdį, pastatyti apžvalgos ar miškų priešgaisrinio stebėjimo bokštą;
39.2. gyvenamųjų namų aukštis iki pastatų karnizo – iki 3 m, iki kraigo – iki 7,5 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo ploto žemės paviršiaus nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo);
39.4. nauji pastatai gali būti statomi ar didinamas esamų pastatų tūris ne statesniuose kaip 15 laipsnių šlaituose, 100 m atstumu iki šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos prie Vilkokšnio, Antakmenių, Spindžiaus, Skrebės ežerų, Bagdanonių tvenkinio;
40. Draustiniuose esamas sodybas galima pritaikyti kaimo turizmui ir lankytojams aptarnauti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas.
41. Išeksploatuotus nerūdinių statybinių medžiagų karjerus ir durpynus rekomenduojama rekultivuoti taikant priemones, atitinkančias draustinio steigimo tikslus (įveisiant miškus, įrengiant vandens telkinius, atkuriant pievų ir pelkių bendrijas), biologinės įvairovės apsaugos bei gausinimo reikalavimus.
VI. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI EKOLOGINĖS APSAUGOS prioriteto funkcinėSE zonOSE REGLAMENTUOTI
42. Paviršinio vandens telkinio apsaugos zonose esančiose sodybose, neartinant užstatymo linijos prie vandens telkinio, galima rekonstruoti esamus pastatus ar statyti naujus vietoj buvusiųjų, ne aukštesnius kaip 7,5 m nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo.
43. Vandens telkinių pakrantėse gali būti įrengti mediniai lieptai iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, bet ne didesni kaip 20 m² ploto. Viename žemės sklype galima įrengti vieną lieptą.
VII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI rekreacinio prioriteto funkcinėSE zonOSE REGLAMENTUOTI
45. Rekreacinio prioriteto zonose gali būti išskiriamos intensyvaus ir ekstensyvaus rekreacinio naudojimo tvarkymo teritorijos.
46. Rekreacinio prioriteto zonose esamas sodybas rekomenduojama rekonstruoti į rekreacinius pastatus.
47. Intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijose (rekreacinės paskirties žemėje), rekreacinės funkcijos prioriteto Aukštadvario miestelio ir kaimuose, pagal detaliuosius planus galima rekreacinių įrenginių ir pastatų statyba, jeigu tai numatyta Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje).
48. Rekreacinio prioriteto zonose plėtojama tik poilsio ir turizmo infrastruktūra. Jose negalima bloginti rekreacinių išteklių kokybės, naikinti kraštovaizdžio estetinio potencialo, projektuoti ir statyti su rekreacija nesusijusių pastatų bei įrangos.
49. Rekreacinė infrastruktūra kuriama rekreacinio prioriteto zonose, pradėtose urbanizuoti teritorijose, neplečiant rekreacinių statinių statybos gamtinį pobūdį išlaikiusiame kraštovaizdyje, neplanuojant statyti naujų didelių (daugiau nei 60 vietų) rekreacinių pastatų. Rekreacinių pastatų statyba ribojama Aukšlinės, Ungurio rekreacinio prioriteto zonose, Kozelkiškių, Verniejaus rekreacinių pastatų teritorijose.
50. Projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip 1–2 aukštų su mansarda rekreaciniai pastatai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia įrengti apžvalgos bokštą.
51. Rekreacinių pastatų (įstaigų) talpumas gali būti didinamas plečiant esamus rekreacinius pastatus bei rekonstruojant sodybas.
52. Rekreacinio prioriteto zonose, įskaitant miškus, įgyvendinamos sanitarinių – higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo bei medynų atsparumo didinimo priemonės.
53. Miško parkai kuriami Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) numatytose vietose, įrengiant jiems būtiną rekreacinę infrastruktūrą.
54. Autoturizmui pritaikomi esami bendro naudojimo keliai ir miško bei lauko keliai, įrengiant specialius pažintinius autoturizmo maršrutus, rekomenduojama formuoti teritoriškai atskiras turizmo (autoturizmo, vandens turizmo, dviratininkų ir pėsčiųjų turizmo) sistemas, turistinių trasų tinklas kuriamas taip, kad būtų sudarytos galimybės pasiekti visus svarbiausius lankomus Aukštadvario regioninio parko objektus.
55. Gamtinė aplinka rekreaciniams interesams pertvarkoma minimaliai. Aukštadvario regioninio parko rekreacinio prioriteto zonose nustatomos šios teritorijų tvarkymo veiklos sąlygos ir apribojimai:
55.1. vykdomi darbai, didinantys vietovės estetinį potencialą, naudojamos specialios kraštovaizdžio architektūros priemonės;
55.4. vandens telkiniai ar jų dalys naudojamos, formuojant aplinką numatytoms vandens rekreacijos rūšims;
56. Išeksploatuotus nerūdinių statybinių medžiagų karjerus ir durpynus rekomenduojama rekultivuoti, pritaikant visuomenės poreikiams (įrengiant vandens telkinius, sodinant miškus, kt.).
57. Aukštadvario regioninio parko rekreacinio prioriteto, gyvenamosiose ir ūkinio prioriteto zonose, tam tikslui skirtose vietose, numatytose specialiuosiuose planuose, gali būti įrengiami laikini statiniai, lengvai išardomi ir kilnojami sezoniniai statiniai (paviljonai, palapinės) įvairiems renginiams organizuoti, vasaros teatrai, estrados, atviros šokių aikštelės.
VIII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Kitos (gyvenamosios) paskirties funkcinėsE zonosE REGLAMENTUOTI
58. Rengiant detaliuosius miestelio bei kaimų planus, būtina laikytis šių planavimo nuostatų: neplėsti Aukštadvario regioninio parko Aukštadvario miestelio ir kaimų, išskyrus esančių gyvenamosiose ir/ar ūkinėse zonose. Jų urbanistiniai-architektūriniai ir inžinerinių tinklų klausimai sprendžiami rengiant detaliuosius planus pagal specialiuosius reikalavimus, nustatytus gyvenamajai ar ūkinei zonai.
59. Esamose gyvenvietėse galima didinti namų valdų skaičių. Gyvenamieji namai statomi esamose ir buvusiose sodybose, rekonstruojant esamas sodybas ir pastatus. Gyvenviečių plėtra diferencijuojama pagal Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) nustatytą jų reglamento tipą.
60. Namų valdose, esančiose Aukštadvario regioninio parko gyvenamosiose zonose, įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, gali būti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai, laikantis galiojančių statybos techninių reglamentų ir šių sąlygų:
60.1. esamose ir buvusiose sodybose, taip pat sodybose, numatytose Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti, formuoti buvusio (iki 1940 m.) užstatymo pobūdį, pastatyti apžvalgos ar kitos paskirties bokštą;
60.2. gyvenamieji namai gali būti statomi vieno aukšto su mansarda, jų aukštis iki pastato karnizo – iki 3 m, iki kraigo – iki 7 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo ploto žemės paviršiaus nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo);
61. Aukštadvario miestelyje rekomenduojama įrengti šiuolaikinį technikos lygį atitinkančius inžinerinius tinklus, gerinti kelių, gatvių, aikščių bei kiemų paviršiaus dangą. Prioritetas teikiamas inžinerinei įrangai, kuo mažiau keičiančiai tradicinį miestelio ir kaimų vaizdą bei esamą kraštovaizdžio pobūdį.
IX. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI ūkinio prioriteto funkcinėsE zonosE REGLAMENTUOTI
62. Žemės ūkio ir miškų ūkio prioriteto funkcinėse zonose esančiose sodybose galima atstatyti gyvenamuosius namus ar priklausinius vietoj buvusiųjų bei rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus bei priklausinius.
X. SKATINAMA VEIKLA
64. Aukštadvario regioniniame parke skatinama:
64.2. miškų ekosistemų apsaugos funkcijų stiprinimas, didinant biologinę įvairovę, veisiant ir formuojant mišrius medynus;
64.3. miškų sodinimas nuskurdintose agrarinėse teritorijose, esančiose gamtinio karkaso elementuose, išskyrus kalvas Drabužninkų–Derionių kaimų sandūroje bei šiaurinėje Pamiškės kaimo pusėje. Želdinių juostomis ar grupėmis rekomenduojama skaidyti plačius intensyvios žemdirbystės laukus arba želdinti ribas tarp ūkininkų sklypų;
64.4. pažeistų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų atkūrimas: Aukštadvario, Vladislavos, Mergiškių, Tolkiškių, Verniejaus, Kamaravos, Modastavos, Gubiškių dvarviečių, Grinkavos malūno, Aukštadvario lentpjūvės autentiškas atkūrimas ir esančių želdinių išsaugojimas, neūkiškai tvarkomų buvusių žemės ūkių bendrovių gamybinių pastatų likvidavimas Aukštadvaryje, Tolkiškių kaime, prie Tabaliuko ežero; Gedanonių, Antaveršio, Pakalninkų karjerų rekultivacija;
64.5. gamtos ir kultūros paveldo objektų tyrimas, ieškant efektyvesnių jų išsaugojimo bei panaudojimo būdų, taip pat naujų vertingų objektų paieška ir įteisinimas;
64.6. gamtos ir kultūros paveldo objektų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos propagavimas, siekiant suinteresuoti objektų savininkus, valdytojus ir naudotojus vertybių apsauga, pritraukti Aukštadvario regioninio parko lankytojus, sukuriant galimybę gauti papildomų pajamų;
64.7. specialių apžvalgos bokštų įrengimas ir naudojimas pagal nustatyta tvarka parengtus projektus;
64.8. pažintinio turizmo organizavimas, prioritetą teikiant pažintinių takų pėsčiųjų, dviračių, vandens ir žirginiam turizmui, žiemos sezono metu pažintinius takus bei jų įrangą panaudojant slidžių turizmui;
64.9. poilsiaviečių įrengimas rekreacinėse zonose, kitose teritorijų planavimo dokumentuose (planavimo schemose, specialiuosiuose planuose) nustatytose vietose;
65. Aukštadvario regioninio parko draustiniuose skatinama veikla, išvardyta 64.1–64.8 punktuose, taip pat mokomųjų ir pažintinių takų projektavimas ir įrengimas, etnokultūros, tradicinės kaimo gyvensenos puoselėjimas, kaimo turizmo organizavimas.