LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL MIŠKO KIRTIMO PRIVAČIOSE VALDOSE, KAI NĖRA BENDROJO AR PRIVAČIOS VALDOS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO, TVARKOS PATVIRTINIMO
2002 m. kovo 18 d. Nr. 119
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 71-1808; 2001, Nr. 63-2287) patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 10 punktu:
1. Tvirtinu Miško kirtimo privačiose valdose, kai nėra bendrojo ar privačios valdos miškotvarkos projekto, tvarką (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2000 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 123 „Dėl miško kirtimo privačiose valdose, kai nėra bendrojo ar individualaus miškotvarkos projekto, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 60-1803).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 119
MIŠKO KIRTIMO PRIVAČIOSE VALDOSE, KAI NĖRA BENDROJO AR PRIVAČIOS VALDOS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO, TVARKA
Bendrosios nuostatos
1. Ši Tvarka reglamentuoja miško kirtimą privačiose valdose, kai nėra bendrojo ar privačios valdos miškotvarkos projekto.
Miško kirtimo tvarka, kai nėra bendrojo ar privačios valdos miškotvarkos projekto
3. Miško savininkams privačiose valdose, kai nėra bendrojo ar privačios valdos miškotvarkos projekto, leidžiami tarpiniai miško kirtimai:
3.1. Jaunuolynų ugdymo (iki 20 metų) kirtimai.
Kirtimo tvarka. Šiais atvejais kirstinus medžius gali atrinkti pats miško savininkas, tačiau ugdant jaunuolynus (iki 20 metų), negali būti iškertami perspektyvūs pagrindinių rūšių medžiai, o medynų skalsumas negali likti mažesnis kaip 0,6.
3.2. Retinimai ir einamieji kirtimai.
Kirtimo tvarka. Miško sklypuose, kuriuose medynų taksacinė charakteristika iš esmės nepasikeitė, šiuos suprojektuotus kirtimus galima vykdyti pagal galiojantį miškų urėdijos ar nacionalinio parko miškams sudarytą miškotvarkos projektą. Kai nėra galiojančio miškotvarkos projekto, retinimai ir einamieji kirtimai gali būti leidžiami valstybiniam miškų pareigūnui (toliau – pareigūnui) ar ne valstybiniam miškų pareigūnui – miškininkui specialistui (toliau – miškininkui specialistui), turinčiam teisę ženklinti kirstinus medžius, nustačius, kad tame sklype būtina atlikti miško ugdymo kirtimus. Vadovaudamiesi Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklėmis, kirstinus medžius paženklina pareigūnai, miškininkai specialistai bei savo miškuose – miško savininkai, kurie yra baigę specialius miško savininkų mokymo kursus ir įgiję teisę turėti asmeninius žymeklius.
3.3. Rinktiniai sanitariniai kirtimai.
Kirtimo tvarka. Rinktiniais sanitariniais kirtimais kertamus sausuolius, vėjavartas bei vėjalaužas atrenka pats miško savininkas, kirstinus medžius ženklinti neprivaloma. Kiti rinktiniais sanitariniais kirtimais kertami medžiai atrenkami vadovaujantis Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklėmis ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis. Juos kirtimui atrenka ir paženklina pareigūnai, miškininkai specialistai bei savo miškuose – miško savininkai, kurie yra baigę specialius miško savininkų mokymo kursus ir įgiję teisę turėti asmeninius žymeklius.
4. Miško savininkams privačiose valdose, kai nėra bendrojo ar privačios valdos miškotvarkos projekto, leidžiami šie pagrindiniai kirtimai:
4.1. III–IV grupių miškuose inventorizuotų grynųjų drebulynų, baltalksnynų, gluosnynų bei blindynų kirtimai.
Kirtimo tvarka. Kai nėra bendrojo ar privačios valdos miškotvarkos projekto, vietoje patikslinę sklypo taksacinę charakteristiką, biržę atrėžia ir brėžinį sudaro pareigūnai arba miškininkai specialistai. Gryni drebulynai, baltalksnynai, blindynai bei gluosnynai gali būti kertami plynais ar neplynais kirtimais. Grynu medynu laikomas toks medynas, kai viena medžių rūšis sudaro 9 – 10 medynų sudėties dalis. Šių kirtimų biržėse kirstinus medžius ženklinti neprivaloma. Rėžiant tokias biržes prie vandens telkinių, vadovautis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis.
4.2. III – IV grupių miškuose mišriuose medynuose nepriklausomai nuo amžiaus drebulių, baltalksnių, blindžių bei gluosnių kirtimai:
Kirtimo tvarka. Mišriuose medynuose nepriklausomai nuo amžiaus atrankiniais kirtimais kertamas drebules, baltalksnius, blindes bei gluosnius gali atrinkti pats miško savininkas. Kirstinų medžių ženklinti neprivaloma. Tačiau medyno skalsumas po kirtimo negali likti mažesnis kaip 0,5.
4.3. Sanitariniai plyni kirtimai:
Kirtimo tvarka: Sanitariniai plyni kirtimai atliekami tuose medynuose, kuriuose rinktiniais kirtimais neįmanoma pagerinti medyno sveikatingumo. Tais atvejais, kai, atlikus rinktinius sanitarinius kirtimus, medynų skalsumas liktų ne didesnis kaip 0,4, miško savininkui pageidaujant, leidžiama tokį medyną kirsti plynai. Sanitariniai kirtimai laikomi plynais, kai dėl blogos sanitarinės būklės iškertami visi sklypo medyną ar jo dalį sudarantys medžiai nepriklausomai nuo medyno amžiaus ir iškertamo sklypo ploto.
Privačiuose miškuose, kai kertamo medyno plotas yra iki 1 ha, dalyvaujant miško savininkui, medyną apžiūri valstybinis miškų pareigūnas, išduodantis leidimus kirsti mišką, ir girininkas. Kai kertamo medyno plotas yra 1 ha ir didesnis, medyną, dalyvaujant miško savininkui, apžiūri komisija, kurią sudaro: rajono aplinkos apsaugos agentūros atstovas, valstybinis miškų pareigūnas, išduodantis leidimus miškui kirsti, ir VšĮ „Miško apsaugos stotis“ specialistas.
Sanitarinių plynų kirtimų dokumentacija parengiama vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis.
4.4. Pribręstančių medynų bei brandžių ir perbrendusių medžių nebrandžiuose medynuose kirtimai III – IV grupių miškuose nuosavų statinių statybai ir remontui.
Kirtimo tvarka. Pribręstančių medynų bei brandžių ir perbrendusių medžių nebrandžiuose medynuose kirtimai nuosavų statinių statybai ir remontui vykdomi Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
5. Kai nėra bendrojo ar miško valdos miškotvarkos projekto, pagrindiniai ir pagrindiniai atkuriamieji kirtimai draudžiami, išskyrus šioje Tvarkoje nurodytus atvejus.