LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VILNIAUS PILIŲ VALSTYBINIO KULTŪRINIO REZERVATO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2002 m. liepos 11 d. Nr. 1111
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. VIII-388 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo“ (Žin., 1997, Nr. 66-1620; 1998, Nr. 39-1036) 2 straipsnio 1 punktą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 7 straipsnio 3 dalimi ir 27 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Kultūros ministerijai nuo 2003 m. sausio 1 d. įsteigti Vilniaus pilių valstybiniam kultūriniam rezervatui valdyti ir jo veiklai organizuoti biudžetinę įstaigą – rezervato direkciją.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. liepos 11 d. nutarimu
Nr. 1111
VILNIAUS PILIŲ VALSTYBINIO KULTŪRINIO REZERVATO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas (toliau vadinama - kultūrinis rezervatas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-388 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo“ (Žin., 1997, Nr. 66-1620; 1998, Nr. 39-1036), siekiant išsaugoti Lietuvos istorinį valstybės ir dvasinės kultūros centrą – Vilniaus pilis, pilių teritoriją ir joje esančias kultūros ir gamtos vertybes, organizuoti nuolatinius jų mokslinius tyrimus, reikiamai jas tvarkyti ir naudoti.
2. Kultūrinio rezervato teritorija, joje esantys objektai ir kultūrinis kraštovaizdis saugomi, tvarkomi ir naudojami pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus šios teritorijos planavimo dokumentus, šios teritorijos, jos zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipinius ir (ar) individualius apsaugos, taip pat teritorijos regioninius architektūros reglamentus, įskaitant laikinuosius reglamentus.
3. Kultūrinio rezervato žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė. Kultūrinio rezervato direkcija valdo ir naudoja jai suteiktą valstybinę žemę patikėjimo teise.
4. Kultūrinio rezervato žemės apsaugos ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai bei šie nuostatai.
5. Kultūriniame rezervate tyrimo, projektavimo, remonto, konservavimo, restauravimo ir kiti nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbai vykdomi Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
6. Kultūrinio rezervato teritorijoje kultūrinio rezervato direkcija, Vilniaus miesto savivaldybė ir kiti žemės naudotojai įstatymų nustatyta tvarka naudoja žemę pagal pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį, tvarko ir prižiūri teritoriją, jų valdomus patikėjimo teise ar nuosavybės teise pastatus ir kitą nekilnojamąjį turtą išnuomotame ar suteiktame naudotis žemės sklype.
II. KULTŪRINIO REZERVATO STEIGIMO TIKSLAI IR JŲ ĮGYVENDINIMAS
7. Kultūrinio rezervato steigimo tikslai yra šie:
7.1. išsaugoti Vilniaus pilių komplekso teritorijos kultūrinį sluoksnį, žemėje ir virš jos išlikusius bokštus, gynybines sienas, arsenalus, rūmus, kitos paskirties pastatus, vidines jų patalpas ir atstatomus pilių statinius;
7.2. išsaugoti Vilniaus Aukštutinės pilies kompleksą (išlikusius XIV–XV a. susiformavusius fragmentus: vakarinį bokštą, pietinio bokšto, rūmų liekanas, aptvarinių sienų ir vartų fragmentus), buvusį kartu su papilio gyvenviete jau priešistoriniais (I tūkst. pr. Kr.) laikais, užtikrinti šio komplekso ir objektų (vertybių) autentiškumo palaikymą;
7.3. išsaugoti Vilniaus Žemutinės pilies kompleksą: rezidencinius didžiųjų kunigaikščių rūmus (išlikusius XIII–XVIII a. pamatus), kitus reikšmingus statinius ir jų liekanas: senąjį ir naująjį arsenalus, pilininko namą, gynybinį bokštą ir sienų fragmentus, vertingus archeologinius sluoksnius, užtikrinti šio komplekso ir objektų (vertybių) autentiškumo palaikymą;
7.4. išsaugoti buvusių medinių pilių kompleksą ir gynybinių įtvirtinimų sistemą: Kreivąjį – Trijų Kryžių, Stalo, Bekešo kalnus, Gedimino kapo piliakalnį ir jo papilį, vertingus archeologinius sluoksnius;
7.5. išsaugoti sakralinius objektus: Vilniaus Arkikatedrą (XIII, XIV, XV–XVIII a.), atstatytą A. Vivulskio Trijų Kryžių paminklą, Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčių pamatus;
7.6. išsaugoti buvusį Botanikos sodą (dabar Sereikiškių parkas), jo pakraštyje išlikusius buvusius Kirdiejų rūmus (B. Radvilaitės g. 6);
7.8. organizuoti rezervato teritorijos ir joje esančių kultūros vertybių nuolatinius mokslinius tyrimus ir stebėjimus, muziejinį darbą;
7.9. ištirti ir eksponuoti vertingus archeologinius sluoksnius ir archeologinius radinius, išryškinti buvusią gynybinę, reprezentacinę ir architektūrinę jų struktūrą ir pagal mokslinius tyrimus atkurti ansamblį;
8. Kultūrinio rezervato teritorijoje leidžiama tik ši veikla:
8.2. veiklos pažeistų kultūrinio kraštovaizdžio teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) atkūrimas;
8.3. kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) remontavimas, tyrinėjimas, restauravimas ir konservavimas;
8.4. kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) pritaikymas lankymui ir eksponavimas;
9. Kultūrinio rezervato teritorijoje draudžiama:
9.1. vykdyti didelės apimties žemės judinimo darbus (statybos, kelių tiesimo ir panašius) be nustatytąja tvarka atliktų archeologinių tyrimų;
9.2. keisti istoriškai vertingo reljefo formas ir istoriškai vertingą hidrografinį tinklą, išskyrus tuos atvejus, kai atkuriami prarasti jų elementai;
III. KULTŪRINIO REZERVATO VALDYMAS
11. Kultūrinio rezervato direkciją steigia, jos nuostatus tvirtina, kultūrinio rezervato ir kultūros paveldo objektų (vertybių) apsaugą ir tvarkymą organizuoja, kultūrinio rezervato naudojimo ir lankymo tvarką nustato Kultūros ministerija.
Kultūrinį rezervatą valdo ir jo veiklą organizuoja biudžetinė įstaiga – rezervato direkcija. Direkcija yra viešasis juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitas banke. Jai vadovauja kultūrinio rezervato direktorius, kurį įstatymų nustatyta tvarka skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų kultūros ministras.
12. Direkcija atsako už kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, organizuoja nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą, koordinuoja žemės naudotojų veiklą, rengia ir įgyvendina kultūrinio rezervato kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) tyrimo, tvarkymo programas ir investicinius projektus, teikia mokslinę metodinę paramą kitiems rezervato teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto naudotojams, atsako už Žemutinės pilies atstatymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla teritorijoje atitiktų šios teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas. Prie rezervato direkcijos sudaroma taryba – kolegiali patariamoji institucija moksliniams tyrimams, stebėjimams ir muziejiniam darbui, kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugai, jų priežiūrai ir tvarkymui koordinuoti. Į ją skiriami kultūrinio rezervato žemės ir kito nekilnojamojo turto naudotojų atstovai. Jos sudėtį ir darbo reglamentą direktoriaus teikimu tvirtina kultūros ministras.
IV. FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
13. Kultūrinio rezervato teritorijoje fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų šiuose nuostatuose nurodytuose įstatymuose, kultūrinio rezervato naudojimo ir lankymo tvarkoje, kituose teisės aktuose.