LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠOJO SEKTORIAUS ATSKAITOMYBĖS

Į S T A T Y M A S

 

2007 m. birželio 26 d. Nr. X-1212

Vilnius

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato viešojo sektoriaus subjekto finansinę ir biudžeto vykdymo atskaitomybę, ataskaitų rinkinio sudėtį, finansinių ataskaitų rinkinio ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudėtį, jų sudarymo reikalavimus ir atsakomybę už ataskaitų rinkinio sudarymą ir pateikimą.

2. Šis įstatymas nustato reikalavimus atskiro viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkiniui, viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniui, valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniui, savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniui ir nacionaliniam ataskaitų rinkiniui, taip pat finansinių Valstybinio socialinio draudimo fondo ir finansinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkiniams.

3. Šis įstatymas taikomas viešojo sektoriaus subjektams, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones ir Lietuvos banką. Valstybės ir savivaldybės įmonės ir Lietuvos bankas teikia valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniui ir nacionaliniam ataskaitų rinkiniui parengti reikalingas ataskaitas.

4. Šio įstatymo VI skirsnis netaikomas Valstybinio socialinio draudimo fondui, Privalomojo sveikatos draudimo fondui ir šių fondų administravimo įstaigoms.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kuriam sudaromas metinių arba tarpinių ataskaitų rinkinys.

2. Ataskaitos straipsnis – ataskaitos duomenų eilutė.

3. Aukštesniojo lygio biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita – biudžeto vykdymo ataskaita, kurioje pateikiama viešojo sektoriaus subjekto išlaidų sąmata ir jos vykdymo duomenys pagal valstybės funkcijas.

4. Aukštesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaitų aiškinamasis raštas – biudžeto vykdymo ataskaita, kurioje paaiškinamos aukštesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaitose nurodytos finansinės sumos, taip pat pateikiama papildoma reikšminga informacija, nenurodoma kitose aukštesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaitose.

5. Biudžeto pajamos – teisės aktuose nustatytos piniginės įplaukos į atitinkamą biudžetą: valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Privatizavimo fondo, Rezervinio (stabilizavimo) fondo, valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo, Garantinio fondo, savivaldybių privatizavimo fondų.

6. Biudžeto pajamų ir išlaidų plano vykdymo ataskaita – aukštesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaita, kurioje pateikiamas tam tikro biudžeto pajamų ir išlaidų planas ir jo vykdymo duomenys.

7. Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys – periodiškai rengiamas teisės aktų nustatytų ataskaitų rinkinys, kuriame pagal teisės aktuose nustatytą formą pateikiami biudžeto (biudžeto pajamų ir išlaidų sąmatos) vykdymo duomenys.

8. Biudžeto vykdymo atskaitomybė – duomenų apie biudžeto pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymą periodinis rengimas pagal nustatytą formą.

9. Finansavimo sumos – valstybės ir savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitų valstybės išteklių fondų, savivaldybių privatizavimo fondų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų arba kitų asmenų perduoti pinigai arba kitas turtas viešojo sektoriaus subjekto įstatuose nustatytiems tikslams ir programoms įgyvendinti. Finansavimo sumos apima ir valstybės biudžeto bei savivaldybių biudžetų asignavimų sumas, pervestas viešojo sektoriaus subjektui pavedimams vykdyti, ir kitas lėšas bei neatlygintinai gautą arba perduotą turtą, įskaitant ir gautus arba perduotus paramos ar labdaros būdu.

10. Finansiniai metai – metinis ataskaitinis laikotarpis, kuriam sudaromas metinių ataskaitų rinkinys. Viešojo sektoriaus subjekto finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Viešojo sektoriaus subjekto, kuris pradeda veiklą, yra reorganizuojamas arba likviduojamas, finansiniai metai gali būti trumpesni už kalendorinius.

11. Inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktiškai rastų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis.

12. Mokesčių fondai – Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento sąskaitos, kuriose kaupiamos turto ir įsipareigojimų, susijusių su administruojamais Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nurodytais mokesčiais, rinkliavomis ir kitomis įmokomis, sumos ir kitos sumos, susijusios su minėtų įstaigų atliekamomis funkcijomis, kurios joms perduotos kitais teisės aktais.

13. Nacionalinis ataskaitų rinkinys – ataskaitų rinkinys, kurį sudaro valstybės, visų savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir jungtinis finansinių ataskaitų rinkinys, kurį sudaro visų savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai, pateikti kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys.

14. Pajamos – gauta, gaunama arba gautina ekonominė nauda už viešųjų paslaugų teikimą, prekių ir paslaugų pardavimą per ataskaitinį laikotarpį, kai turto vertė padidėja arba įsipareigojimai sumažėja, dėl ko padidėja grynasis turtas, išskyrus tiesioginį jo didinimą.

15. Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys – Privalomojo sveikatos draudimo fondo administravimo įstaigų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo bei kitų subjektų, kuriuose šio fondo administravimo įstaigos įgyvendina steigėjo arba savininko (dalininko) teises, ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami apibendrinti minėtų viešojo sektoriaus subjektų finansinių metų apskaitos duomenys.

16. Reikšminga informacija – informacija, kurios nepateikimas arba klaidingas pateikimas gali iškreipti ataskaitą ir paveikti informacijos vartotojų priimamus sprendimus.

17. Sąnaudos – ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, perdavimo, netekimo arba nuvertėjimo ir įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, dėl ko sumažėja grynasis turtas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.

18. Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys – savivaldybės biudžetinių įstaigų, savivaldybės privatizavimo fondo ir kitų subjektų, kuriuose savivaldybė įgyvendina steigėjo arba savininko (dalininko) teises ir kontroliuoja bei finansuoja jų veiklą, ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami apibendrinti minėtų viešojo sektoriaus subjektų finansinių metų apskaitos duomenys.

19. Tarpinių ataskaitų rinkinys – ataskaitų rinkinys, sudaromas apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis.

20. Valstybės išteklių fondas – pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus įsteigtas fondas, kurio sudarymo šaltinis yra valstybės ištekliai, naudojami šio fondo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytiems tikslams.

21. Valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys – valstybės biudžetinių įstaigų, mokesčių fondų, valstybės išteklių fondų, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondą, ir kitų subjektų, kuriuose valstybė įgyvendina steigėjo arba savininko (dalininko) teises ir kontroliuoja bei finansuoja jų veiklą, ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami apibendrinti minėtų viešojo sektoriaus subjektų finansinių metų apskaitos duomenys.

22. Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo bei kitų subjektų, kuriuose šio fondo administravimo įstaigos įgyvendina steigėjo arba savininko (dalininko) teises, ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami apibendrinti minėtų viešojo sektoriaus subjektų finansinių metų apskaitos duomenys.

23. Viešojo sektoriaus subjektai – valstybė, savivaldybės, valstybės išteklių fondai (tarp jų Valstybinio socialinio draudimo fondas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas) ir savivaldybių privatizavimo fondai, mokesčių fondai, valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos, kiti subjektai, atliekantys įstatymų nustatytas viešojo administravimo funkcijas.

24. Viešojo sektoriaus subjekto finansinė atskaitomybė – finansinių duomenų apie viešojo sektoriaus subjekto finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir jų aiškinimo periodinis rengimas nustatyta forma.

25. Viešojo sektoriaus subjekto finansinės būklės ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas viešojo sektoriaus subjekto turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai ir grynasis turtas paskutinę atskaitinio laikotarpio dieną.

26. Viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas – finansinė ataskaita, kurioje detalizuojamos ir paaiškinamos viešojo sektoriaus subjekto finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų ir grynojo turto pokyčių ataskaitose nurodytos sumos, taip pat pateikiama papildoma reikšminga informacija, nenurodoma kitose finansinėse ataskaitose. Į šį aiškinamąjį raštą įtraukiama Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų reikalaujama pateikti informacija.

27. Viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys – periodiškai rengiamas teisės aktų nustatytų ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami finansiniai duomenys pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų nustatytą formą apie viešojo sektoriaus subjekto finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus.

28. Viešojo sektoriaus subjekto grynasis turtas – turto dalis, likusi iš viešojo sektoriaus subjekto turto atėmus visų jo įsipareigojimų vertę ir finansavimo sumas.

29. Viešojo sektoriaus subjekto grynojo turto pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje pateikiami duomenys apie viešojo sektoriaus subjekto grynojo turto pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį.

30. Viešojo sektoriaus subjektų grupė – grupė, kurią sudaro viešojo sektoriaus subjektas, jam pavaldžios biudžetinės įstaigos, valstybės išteklių fondai, savivaldybių privatizavimo fondai ir (arba) kiti subjektai, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka viešojo sektoriaus subjektas kontroliuoja, gali daryti įtaką jų finansiniams, ekonominiams ir kitiems sprendimams ir yra jų steigėjas arba savininkas (dalininkas).

31. Viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys – viešojo sektoriaus subjektų grupės, kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto, sudarytas metinių ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami apibendrinti viešojo sektoriaus subjektų finansinių metų apskaitos duomenys.

32. Viešojo sektoriaus subjekto išlaidos – ištekliai, panaudoti atliekant viešojo sektoriaus subjektui pavestas funkcijas, numatytas viešojo sektoriaus subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

33. Viešojo sektoriaus subjekto išmokos – pinigai, išmokėti atliekant viešojo sektoriaus subjektui pavestas funkcijas, numatytas viešojo sektoriaus subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

34. Viešojo sektoriaus subjekto metinių ataskaitų rinkinys – ataskaitų rinkinys, sudaromas apibendrinus viešojo sektoriaus subjekto finansinių metų apskaitos duomenis.

35. Viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos bei išmokos.

36. Viešojo sektoriaus subjekto veiklos rezultatų ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai.

37. Žemesniojo lygio biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita – biudžeto vykdymo ataskaita, kurioje pateikiama viešojo sektoriaus subjekto išlaidų sąmata, pagal ją gauti biudžeto asignavimai ir jų panaudojimas pagal vykdomas programas, valstybės funkcijas, ekonominę klasifikaciją ir pagal finansavimo šaltinius, jei atsiskaityti už finansavimo panaudojimą yra nustatyta teisės aktuose.

38. Žemesniojo lygio biudžeto išlaidų sąmatų vykdymo aiškinamasis raštas – biudžeto vykdymo ataskaita, kurioje paaiškinamos biudžeto išlaidų sąmatų nevykdymo priežastys, taip pat pateikiama papildoma reikšminga informacija, nenurodoma žemesniojo lygio biudžeto išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitose.

39. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Buhalterinės apskaitos įstatyme, Valstybės iždo įstatyme, Biudžeto sandaros įstatyme, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme, Sveikatos draudimo įstatyme ir Valstybės kontrolės įstatyme.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI

 

3 straipsnis. Bendrųjų apskaitos principų taikymas

1. Viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – finansinės ataskaitos) turi būti sudarytas taip, kad tikrai ir teisingai parodytų viešojo sektoriaus subjekto turtą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, grynąjį turtą, pinigų srautus.

2. Viešojo sektoriaus subjektai, tvarkydami buhalterinę apskaitą ir sudarydami finansines ataskaitas, vadovaujasi šiais bendraisiais apskaitos principais:

1) subjekto;

2) veiklos tęstinumo;

3) periodiškumo;

4) pastovumo;

5) piniginio mato;

6) kaupimo;

7) palyginimo;

8) atsargumo;

9) neutralumo;

10) turinio viršenybės prieš formą.

3. Viešojo sektoriaus subjektai, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą, sudarydami biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį (toliau – biudžeto vykdymo ataskaitos), vadovaujasi šio straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais bendraisiais apskaitos principais ir pinigų principu.

 

4 straipsnis. Subjekto principas

1. Kiekvienas viešojo sektoriaus subjektas, sudarantis finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius (toliau – ataskaitų rinkiniai arba ataskaitos), laikomas atskiru apskaitos vienetu.

2. Apskaitoje registruojamas tik to viešojo sektoriaus subjekto nuosavas ir patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės ar savivaldybės turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos.

3. Valstybės išteklių fondo ir savivaldybės privatizavimo fondo tvarkytojas šio fondo apskaitą tvarko atskirai nuo savo, kaip asignavimų valdytojo, apskaitos. Į valstybės išteklių fondo ir savivaldybės privatizavimo fondo apskaitą įtraukiamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytas turtas ir su juo susiję įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos.

4. Mokesčių fondo apskaitą tvarko mokesčių administratorius atskirai nuo savo, kaip asignavimų valdytojo, apskaitos. Į mokesčių fondo, kaip atskiro subjekto, apskaitą įtraukiamos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su mokesčių fondo veikla bei įgyvendinamais uždaviniais administruojant mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas bei vykdant įstatymais ar kitais teisės aktais perduotas funkcijas.

 

5 straipsnis. Veiklos tęstinumo principas

1. Tvarkant apskaitą, daroma prielaida, kad:

1) viešojo sektoriaus subjekto veiklos laikotarpis neribotas;

2) viešojo sektoriaus subjekto nenumatoma likviduoti.

2. Šis principas netaikomas viešojo sektoriaus subjektams, kai yra priimtas sprendimas juos likviduoti, ir ribotam veiklos laikotarpiui įsteigtiems viešojo sektoriaus subjektams.

 

6 straipsnis. Periodiškumo principas

Viešojo sektoriaus subjekto veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaromos ataskaitos.

 

7 straipsnis. Pastovumo principas

1. Viešojo sektoriaus subjektas pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti nuolat.

2. Apskaitos metodą galima keisti tik tuo atveju, jeigu siekiama teisingiau parodyti viešojo sektoriaus subjekto finansinių metų turtą, finansavimo sumas ir įsipareigojimus.

 

8 straipsnis. Piniginio mato principas

Viešojo sektoriaus subjekto turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai ataskaitose rodomi pinigine išraiška.

 

9 straipsnis. Kaupimo principas

Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje registruojami tada, kai jie įvyksta, ir pateikiami tų ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose. Pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – tada, kai jos patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.

 

10 straipsnis. Palyginimo principas

1. Finansinėse ataskaitose turi būti pateikiami ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienų finansinių metų duomenys.

2. Pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas.

3. Finansinės ataskaitos turi būti parengtos taip, kad jų vartotojai galėtų palyginti jose pateiktus duomenis su kitų ataskaitinių laikotarpių bei kitų viešojo sektoriaus subjektų finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis ir teisingai įvertinti viešojo sektoriaus subjekto finansinės būklės pokyčius.

 

11 straipsnis. Atsargumo principas

Viešojo sektoriaus subjektas pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriuos taikant viešojo sektoriaus subjekto turto, finansavimo sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta.

 

12 straipsnis. Neutralumo principas

Apskaitos informacija pateikiama nešališkai. Jos pateikimas neturi daryti įtakos apskaitos informacijos vartotojų priimamiems sprendimams ir neturi būti siekiama iš anksto numatyto rezultato.

 

13 straipsnis. Turinio viršenybės prieš formą principas

Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų teisinę formą.

 

14 straipsnis. Pinigų principas

Viešojo sektoriaus subjekto išlaidos pripažįstamos tada, kada išmokami pinigai, o pajamos pripažįstamos tada, kada gaunami pinigai.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ATASKAITŲ RINKINIO SUDĖTIS

 

15 straipsnis. Ataskaitų rinkinio lygiai

1. Ataskaitų rinkiniai yra aukštesniojo ir žemesniojo lygio. Žemesniojo lygio ataskaitų rinkinį sudaro kiekvienas viešojo sektoriaus subjektas ir viešojo sektoriaus subjektų grupė. Aukštesniojo lygio ataskaitų rinkinį sudaro valstybė ir savivaldybės.

2. Viešojo sektoriaus subjektų grupių sudėtį ataskaitoms konsoliduoti nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).

 

16 straipsnis. Viešojo sektoriaus subjekto metinių ataskaitų rinkinys

Viešojo sektoriaus subjekto metinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės ataskaitos) sudaro:

1) metinės finansinės ataskaitos;

2) metinės biudžeto vykdymo ataskaitos.

 

17 straipsnis. Tarpinių ataskaitų rinkinio sudėtis

Tarpinių ataskaitų rinkinio (toliau – tarpinės ataskaitos) sudėtį nustato Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija).

 

18 straipsnis. Nacionalinio ataskaitų rinkinio sudėtis

1. Nacionalinį ataskaitų rinkinį sudaro:

1) jungtinės finansinės ataskaitos – visų savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir valstybės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, pateiktos kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinės ataskaitos;

2) valstybės biudžeto vykdymo ataskaitos;

3) suvestinės savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitos;

4) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos;

5) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos.

2. Nacionalinio ataskaitų rinkinio ataskaitoms taikomi aukštesniojo ataskaitų rinkinio lygio reikalavimai.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI ATASKAITOMS

 

19 straipsnis. Bendrieji reikalavimai ataskaitoms

1. Metines ataskaitas viešojo sektoriaus subjektai sudaro pasibaigus finansiniams metams pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis Finansų ministerijos nustatytais terminais.

2. Finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu ir Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais.

3. Biudžeto vykdymo ataskaitos sudaromos vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymu, Valstybės iždo įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais.

4. Valstybinio socialinio draudimo fondo bei šio fondo administravimo įstaigų biudžeto vykdymo ataskaitos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo bei šio fondo administravimo įstaigų biudžeto vykdymo ataskaitos sudaromos vadovaujantis šių fondų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

5. Valstybės išteklių fondai, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondą, savivaldybių privatizavimo fondai, mokesčių fondai ir viešosios įstaigos nesudaro biudžeto vykdymo ataskaitų, jei kituose teisės aktuose nenustatyta ko kita.

6. Teisės aktų nustatyta tvarka valstybės ir (arba) savivaldybės institucijos gali reikalauti, kad joms pavaldžios įstaigos pateiktų šiame įstatyme nenurodytas ataskaitas.

7. Ataskaitos sudaromos lietuvių kalba.

8. Iki ataskaitų sudarymo apskaitoje turi būti registruotos visos viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.

9. Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

10. Ataskaitinių finansinių metų pradžios finansinių ataskaitų straipsnių sumos turi sutapti su praėjusių finansinių metų pabaigos finansinių ataskaitų atitinkamų straipsnių sumomis.

11. Ataskaitos pasirašomos šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

20 straipsnis. Ataskaitų įforminimo reikalavimai

1. Viešojo sektoriaus subjekto ataskaitos pradžioje turi būti nurodyta:

1) viešojo sektoriaus subjekto pavadinimas, kodas, buveinės adresas;

2) paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena arba ataskaitinis laikotarpis;

3) kad ataskaitoje pateikiami duomenys išreiškiami Lietuvos Respublikos piniginiais vienetais.

2. Konsoliduotosios ataskaitos pradžioje turi būti nurodyta:

1) viešojo sektoriaus subjektų grupės pavadinimas;

2) viešojo sektoriaus subjekto, parengusio konsoliduotąją ataskaitą, pavadinimas, kodas, buveinės adresas;

3) paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena arba ataskaitinis laikotarpis;

4) kad konsoliduotojoje ataskaitoje pateikiami duomenys išreiškiami Lietuvos Respublikos piniginiais vienetais, išskyrus valstybės konsoliduotąsias ir savivaldybės konsoliduotąsias ataskaitas, kuriose duomenys išreiškiami tūkstančiais Lietuvos Respublikos piniginių vienetų.

3. Nacionalinio ataskaitų rinkinio ataskaitos pradžioje turi būti nurodyta:

1) kad ataskaita yra nacionalinio ataskaitų rinkinio dalis;

2) paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena arba ataskaitinis laikotarpis;

3) kad ataskaitoje pateikiami duomenys išreiškiami tūkstančiais Lietuvos Respublikos piniginių vienetų.

 

21 straipsnis. Papildomi reikalavimai finansinėms ataskaitoms

1. Tarpines ataskaitas viešojo sektoriaus subjektai sudaro prireikus arba teisės aktų nustatytais ataskaitiniais laikotarpiais.

2. Įregistruoti nauji viešojo sektoriaus subjektai parengia veiklos pradžios viešojo sektoriaus subjekto finansinės būklės ataskaitą (toliau – finansinės būklės ataskaita), kurioje nurodomas viešojo sektoriaus subjekto veiklos pradžioje buvęs turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai.

3. Jei yra priimtas sprendimas likviduoti ar reorganizuoti viešojo sektoriaus subjektą, tas viešojo sektoriaus subjektas turi parengti finansinės būklės ataskaitą ir žemesniojo lygio biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą pagal sprendime likviduoti ar reorganizuoti viešojo sektoriaus subjektą nurodytos datos duomenis ir pagal faktinio likvidavimo ar reorganizavimo dienos duomenis.

4. Jei ataskaitinių ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų straipsnių dėl apskaitos principų, ataskaitos formos pakeitimo arba kitų priežasčių neįmanoma palyginti, praėjusių finansinių metų pabaigos likučiai taisomi, kad juos būtų galima palyginti. Finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte nurodoma taisymo priežastis, skaičiavimo metodas ir atsiradę skirtumai.

5. Kai šio įstatymo reikalavimų bei Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų nepakanka, kad finansinės ataskaitos teisingai parodytų viešojo sektoriaus subjekto finansinių metų turtą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte turi būti pateikta papildoma informacija.

6. Nukrypti nuo Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų galima tik esant aplinkybėms, nepriklausančioms nuo viešojo sektoriaus subjekto valios, suderinus su Finansų ministerija. Informacija apie kiekvieną nukrypimą nuo Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų, apie nukrypimo priežastis ir poveikį viešojo sektoriaus subjekto turtui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

 

22 straipsnis. Reikalavimai konsoliduotosioms ataskaitoms

1. Konsoliduotosioms ataskaitoms taikomi šio įstatymo 19 straipsnio 1, 2, 3, 6, 7, 8, 10 ir 11 dalių reikalavimai. Konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms taikomi ir šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies reikalavimai.

2. Konsoliduojamos to paties ataskaitinio laikotarpio viešojo sektoriaus subjektų grupės ataskaitos.

3. Konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose turi būti parodytas visas konsoliduojamų viešojo sektoriaus subjektų grupės turtas, įsipareigojimai, finansavimo sumos ir grynasis turtas, pajamos ir sąnaudos, pinigų srautai.

4. Valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotosiose biudžeto vykdymo ataskaitose turi būti parodytos visos konsoliduojamų viešojo sektoriaus subjektų grupės biudžeto pajamos ir išlaidos, o kitų viešojo sektoriaus subjektų konsoliduotosiose biudžeto vykdymo ataskaitose turi būti parodytos tik viešojo sektoriaus subjekto grupės atitinkamo biudžeto išlaidos.

 

23 straipsnis. Konsoliduotųjų ataskaitų ir nacionalinio ataskaitų rinkinio rengimas

1. Atitinkamų viešojo sektoriaus subjektų grupių konsoliduotąsias ataskaitas sudaro Vyriausybės nurodyti viešojo sektoriaus subjektai.

2. Valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį (toliau – valstybės konsoliduotosios ataskaitos) sudaro Finansų ministerija.

3. Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį (toliau – savivaldybės konsoliduotosios ataskaitos) sudaro savivaldybės administracija.

4. Valstybinio socialinio draudimo fondo ataskaitų rinkinius sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

5. Nacionalinio ataskaitų rinkinio ataskaitas sudaro Vyriausybės įgaliota institucija.

 

24 straipsnis. Turto, finansavimo sumų ir įsipareigojimų įvertinimas

1. Sudarydami finansines ataskaitas, viešojo sektoriaus subjektai įvertina turtą, finansavimo sumas ir įsipareigojimus vadovaudamiesi Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais.

2. Kiekvienas turto, finansavimo sumų ir įsipareigojimų straipsnis vertinamas atskirai. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto, finansavimo sumų, ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, grynojo turto, pajamų ir sąnaudų straipsnių tarpusavio užskaitos negali būti atliekamos, išskyrus Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose nurodytus atvejus.

 

25 straipsnis. Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui ir klaidų taisymas

1. Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, sudarant finansines ataskaitas, registruojami Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų nustatyta tvarka.

2. Klaidų, paaiškėjusių pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, taisymo tvarką, sudarant finansines ataskaitas, nustato Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai.

3. Klaidos, paaiškėjusios pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, sudarant biudžeto vykdymo ataskaitas, paaiškinamos to laikotarpio, kurį buvo pastebėtos, biudžeto išlaidų sąmatų vykdymo aiškinamajame rašte arba biudžeto vykdymo aiškinamajame rašte.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO SUDĖTIS

 

26 straipsnis. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis

1. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį neatsižvelgiant į ataskaitų rinkinio lygį sudaro šios finansinės ataskaitos:

1) finansinės būklės ataskaita;

2) viešojo sektoriaus subjekto veiklos rezultatų ataskaita;

3) viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautų ataskaita;

4) viešojo sektoriaus subjekto grynojo turto pokyčių ataskaita (toliau – grynojo turto pokyčių ataskaita);

5) finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas.

2. Grynojo turto pokyčių ataskaitos gali nesudaryti tie viešojo sektoriaus subjektai, kurių ataskaitinių metų ir praėjusių finansinių metų pabaigoje grynasis turtas buvo lygus nuliui.

3. Žemesniojo ir aukštesniojo lygio finansinių ataskaitų formas ir jų sudarymo tvarką nustato Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai.

 

27 straipsnis.       Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio ir nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis

Žemesniojo ir aukštesniojo lygio konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys susideda iš 26 straipsnyje nurodytų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITŲ RINKINIO SUDĖTIS

 

28 straipsnis. Metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudėtis

1. Metinių žemesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį sudaro šios biudžeto vykdymo ataskaitos:

1) žemesniojo lygio biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitos;

2) žemesniojo lygio biudžeto išlaidų sąmatų vykdymo aiškinamasis raštas.

2. Metinių aukštesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį sudaro šios konsoliduotosios biudžeto vykdymo ataskaitos:

1) biudžeto pajamų ir išlaidų plano vykdymo ataskaita;

2) aukštesniojo lygio biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitos;

3) aukštesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaitų aiškinamasis raštas.

3. Kitus žemesniojo ir aukštesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaitų formų ir jų sudarymo tvarkos reikalavimus viešojo sektoriaus subjektams nustato Finansų ministerija.

 

29 straipsnis. Konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudėtis

Žemesniojo lygio konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį sudaro 28 straipsnio 1 dalyje nurodytos, o aukštesniojo lygio – 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos konsoliduotosios ataskaitos.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ ATASKAITŲ RINKINIŲ SUDARYMĄ IR PATEIKIMĄ

 

30 straipsnis. Ataskaitų rinkinių auditas

Viešojo sektoriaus subjekto metinių ataskaitų rinkinių ir viešojo sektoriaus subjektų grupių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, savivaldybių kontrolierių tarnybos, nepriklausomos audito įmonės pagal Valstybės kontrolės įstatymą, Biudžeto sandaros įstatymą, Vietos savivaldos įstatymą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymą ir kitus teisės aktus.

 

31 straipsnis. Ataskaitų pasirašymas

1. Viešojo sektoriaus subjekto ataskaitas pasirašo viešojo sektoriaus subjekto vadovas, ministerijoje – ministerijos valstybės sekretorius, savivaldybėje – savivaldybės administracijos direktorius.

2. Viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotąsias ataskaitas pasirašo juos sudariusio viešojo sektoriaus subjekto vadovas, ministerijoje – ministerijos valstybės sekretorius, savivaldybėje – savivaldybės administracijos direktorius.

3. Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį (toliau – savivaldybės konsoliduotosios ataskaitos) pasirašo savivaldybės administracijos direktorius.

4. Valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį (toliau – valstybės konsoliduotosios ataskaitos) pasirašo finansų ministras.

5. Nacionalinio ataskaitų rinkinio ataskaitas pasirašo Vyriausybės įgaliotos jas rengti institucijos vadovas.

 

32 straipsnis. Ataskaitų rinkinių teikimas

1. Viešojo sektoriaus subjektų grupės nariai metinių ataskaitų rinkinius teikia už viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio parengimą atsakingam viešojo sektoriaus subjektui jo nustatytais terminais. Metinių viešojo sektoriaus subjektų grupių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinius, įstatymų nustatytais atvejais kartu su auditoriaus (valstybinio audito) išvada, teikia už šių rinkinių parengimą atsakingi viešojo sektoriaus subjektai Finansų ministerijai jos nustatytais, su Valstybės kontrole (auditą atliekančia įmone ar institucija) suderintais terminais.

2. Metines konsoliduotąsias ataskaitas savivaldybės teikia Finansų ministerijai pasibaigus finansiniams metams, ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 15 dienos.

3. Valstybės konsoliduotąsias ataskaitas ir visų savivaldybių konsoliduotąsias ataskaitas Finansų ministerija teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai, atsakingai už nacionalinio ataskaitų rinkinio parengimą, pasibaigus finansiniams metams, ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 15 dienos.

4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos savo metines konsoliduotąsias ataskaitas teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai, atsakingai už nacionalinio ataskaitų rinkinio parengimą, pasibaigus finansiniams metams, ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 15 dienos.

5. Vyriausybė nacionalinį ataskaitų rinkinį kartu su audito išvada teikia Lietuvos Respublikos Seimui iki kitų finansinių metų spalio 1 dienos.

 

33 straipsnis. Ataskaitų rinkinių skelbimas

1. Viešojo sektoriaus subjektas savo metinių ataskaitų rinkinius skelbia jį kontroliuojančio subjekto nustatyta tvarka.

2. Viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinius, įstatymų nustatytais atvejais kartu su auditoriaus (valstybinio audito) išvada, skelbia už jų sudarymą atsakingas viešojo sektoriaus subjektas savo interneto svetainėje.

3. Savivaldybė metines konsoliduotąsias ataskaitas kartu su auditoriaus išvada skelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 dienų nuo auditoriaus išvados pasirašymo.

4. Finansų ministerija valstybės konsoliduotąsias ataskaitas kartu su auditoriaus (valstybinio audito) išvada ir visų savivaldybių ataskaitas skelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 dienų nuo auditoriaus išvados dėl valstybės konsoliduotųjų ataskaitų pasirašymo.

5. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkiniai skelbiami šių fondų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Nacionalinį ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija.

 

34 straipsnis. Ataskaitų rinkinių saugojimo tvarka

Ataskaitų rinkiniai saugomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

 

35 straipsnis.       Atsakomybė už ataskaitų rinkinių sudarymą, pateikimą ir paskelbimą laiku

1. Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Už viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinių sudarymą, pateikimą teisės aktuose nurodytoms įstaigoms ir institucijoms ir paskelbimą laiku atsako viešojo sektoriaus subjekto vadovas arba jo įgaliotas administracijos vadovas teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Už konsoliduotųjų ataskaitų sudarymą, pateikimą teisės aktuose nurodytoms įstaigoms ir institucijoms ir paskelbimą laiku atsako jas parengusio viešojo sektoriaus subjekto vadovas teisės aktų nustatyta tvarka.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

36 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

2. Pagal šį įstatymą viešojo sektoriaus subjektas sudaro, teikia ir skelbia 2009 metų ir vėlesnių metų ataskaitų rinkinius. Viešojo sektoriaus subjekto 2009 metų finansinių ataskaitų rinkinyje turi būti pateikti praėjusių finansinių metų palyginamieji skaičiai. Viešojo sektoriaus subjektas turi teisę sudaryti 2008 metų ataskaitų rinkinius pagal šį įstatymą. Jei viešojo sektoriaus subjektas sudaro 2008 metų ataskaitų rinkinius pagal šį įstatymą, jis turi sudaryti ir teikti ir kitų iki 2009 m. sausio 1 d. priimtų teisės aktų nustatytas ataskaitas valstybės ir savivaldybės biudžeto įvykdymo apyskaitoms rengti.

3. Pagal šį įstatymą sudaromos 2010 metų ir vėlesnių metų metinės viešojo sektoriaus subjektų grupių, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir mokesčių fondus, konsoliduotosios ataskaitos. Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir mokesčių fondų konsoliduotosios ataskaitos sudaromos nuo 2009 metų.

4. Pagal šį įstatymą sudaromi 2012 metų ir vėlesnių metų metiniai nacionaliniai ataskaitų rinkiniai.

 

37 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė iki 2008 m. sausio 1 d. parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         VALDAS ADAMKUS