VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

N U T A R I M A S

DĖL Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų paslaugų ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodinių gairių

2013 m. liepos 5 d. Nr. O3-287

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2012, Nr. 17-752) 9 straipsniu, 68 straipsnio 5, 9 ir 11 dalimis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975; 2011, Nr. 4-125) 7 straipsniu, Viešojo konsultavimosi dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teisės aktų projektų taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2011 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. O3-350 (Žin., 2011, Nr. 132-6304), Komisijos 2012 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. O3-87 „Dėl sąnaudų apskaitos modelio elektros energetikos sektoriuje“ (Žin., 2012, Nr. 45-2215), atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL L 211, 2009, p. 55) preambulės 36 punktą ir 31 straipsnį, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (OL L 211, 2009, p. 15) 13 straipsnio 6 dalį bei Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2013 m. birželio 28 d. pažymą Nr. O5-233 „Dėl Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų paslaugų ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodinių gairių“, Komisija n u t a r i a :

Patvirtinti Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų paslaugų ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodines gaires (pridedama)*.

Komisijos narys,

laikinai einantis Komisijos

pirmininko pareigas                                                                Vygantas Vaitkus

_________________

* Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų paslaugų ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodinės gairės skelbiamos „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.

_________________

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. O3-287

ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIAUS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ IR ELEKTROS ENERGIJOS SKIRSTOMŲJŲ TINKLŲ OPERATORIAUS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ ILGO LAIKOTARPIO VIDUTINIŲ PADIDĖJIMO SĄNAUDŲ (LRAIC) APSKAITOS MODELIO FORMAVIMO METODINĖS GAIRĖS

Turinys

1. Įvadas

1.1. Dokumento tikslas

1.2. Metodinių gairių tikslas

1.3. Santrumpų sąrašas

2. Modeliavimo principų pagrindai

2.1. Bendra metodikos apžvalga

2.1. Modeliuojamas laikotarpis

2.2. Rinkos apibrėžimas

2.3. Hipotetinis efektyviai veikiantis operatorius

2.4. Pagrindinės technologijos

2.5. Tinklo topologijos optimizavimo principai

2.6. Geografinės prielaidos

2.7. Vidutinių metinių kapitalo sąnaudų apskaičiavimas

2.8. Taikytini vertės nustatymo metodai

2.9. PSO ir STO teikiamos paslaugos

3. Modelio struktūra

3.1. Bendra LRAIC modelio struktūra

3.2. Žemos įtampos tinklo konstrukcija

3.3. Vidutinės įtampos tinklo konstrukcija

3.4. Aukštos įtampos tinklo konstrukcija

3.5. Ypatingai aukštos įtampos tinklo konstrukcij

3.6. Kiti tinklo elementai

3.7. Elektros energijos poreikio įvertinimas

3.8. Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas

3.9. Vidutinių metinių PSO ir STO sąnaudų apskaičiavimas

1. Įvadas

1.1. Dokumento tikslas

Šis dokumentas – LRAIC apskaitos modelio metodinės gairės (toliau – LRAIC metodinės gairės) – parengtas vykdant Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų paslaugų ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelių formavimo ir su šių modelių formavimu susijusių paslaugų projektą (toliau – Projektas), remiantis sutartimi, sudaryta tarp Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) ir UAB „PricewaterhouseCoopers“.

Šis dokumentas yra pirminė LRAIC metodinių gairių versija, kuria remiantis bus parengti LRAIC techninis-technologinis ir ekonominis modeliai. Tai nėra galutinė detali metodikos versija. Šiame dokumente aprašyti principai ir metodai nustatyti remiantis pirminiais duomenimis, surinktais ir aptartais VKEKK, LITGRID AB (perdavimo sistemos operatorius – PSO) ir AB LESTO (skirstomojo tinklo operatorius – STO) atstovų susitikimuose, bei informacija, turima šio dokumento parengimo dieną, vėliau jie bus peržiūrėti, parengus LRAIC techninį-technologinį ir ekonominį modelius. Vėlesniame Projekto etape bus parengtas antras metodinių dokumentų rinkinys, t. y. peržiūrėtos LRAIC metodinės gairės ir Metodika duomenims surinkti, kuriame bus išsamiai aprašytas LRAIC techninis-technologinis ir ekonominis modeliai.

1.2. Metodinių gairių tikslas

LRAIC metodinių gairių tikslas – pristatyti ir aprašyti pagrindinius LRAIC techninio-technologinio ir ekonominio modelių suformavimo principus, kuriais remiantis modeliai apskaičiuos nustatytų reguliuojamų paslaugų ilgo laikotarpio vidutines padidėjimo sąnaudas. Šie principai apima (tuo neapsiribojant):

• hipotetinio efektyviai veikiančio operatoriaus modeliavimo apimtį;

• modeliuojamą laikotarpį;

• atitinkamų PSO ir STO rinkų nustatymą;

• pagrindines technologijas, į kurias bus atsižvelgta modeliuojant;

• vidutinių metinių kapitalo sąnaudų apskaičiavimo metodus;

• turto vertės nustatymo metodus;

• PSO ir STO teikiamas paslaugas;

• techninio-technologinio modelio formavimą skirtinguose įtampos lygiuose;

• prognozuojamos paklausos įvertinimą;

• tinklo elementų pajėgumų įvertinimą.

LRAIC metodinės gairės bus naudojamos kaip rekomendacijos, kuriomis remiantis vėlesniuose Projekto etapuose bus formuojami PSO ir STO techninis-technologinis ir ekonominiai modeliai.

Rengiant techninį-technologinį ir ekonominį modelius, bus atsižvelgiama į atitinkamų aktualių teisės aktų reikalavimus, nustatančius sistemos darbą (pvz., stabilumo, patikimumo, valandinio balanso užtikrinimo, ir kt.), transformatorių ir kitos įrangos techninius parametrus, reikalavimus linijoms ir kt.

1.3. Santrumpų sąrašas

Santrumpa	Angliškas terminas	Lietuviškas terminas
AĮ	High voltage	Aukšta įtampa (110 kV)
CAPEX	Capital expenditure	Kapitalo sąnaudos
CAPM	Capital Asset Pricing Model	Kapitalo vertinimo modelis
CCA	Current cost accounting	Sąnaudų apskaita einamąja verte
-	Cost of capital	Kapitalo kaina
CJC	Common and joint costs	Bendrosios sąnaudos
D/E	Debt to equity ratio	Skolinto ir nuosavo kapitalo santykis
EK	European Commssion	Europos Komisija
HCA	Historical cost accounting	Sąnaudų apskaita istorine (įsigijimo) verte
ID	Identifier	Identifikacijos numeris
YAĮ	Extra-high voltage	Ypač aukšta įtampa (300 kV ir daugiau)
kV	-	Kilovoltas
LRAIC	Long-run Average Incremental Cost	Ilgo laikotarpio vidutinės padidėjimo sąnaudos
OPEX	Operational expenses	Veiklos sąnaudos
PSO	Transmission system operator	Perdavimo sistemos operatorius
PwC	-	PricewaterhouseCoopers
STO	Distribution system operator	Skirstomojo tinklo operatorius
VĮ	Medium voltage	Vidutinė įtampa (35 kV – 6 kV)
VKEKK	-	Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
ŽĮ	Low voltage	Žema įtampa (0,4 kV)
WACC	Weighted average cost of capital	Vidutinė svertinė kapitalo kaina

2. Modeliavimo principų pagrindai

2.1. Bendra metodikos apžvalga

LRAIC metodinės gairės parengtos remiantis:

• Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Direktyvoje 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių numatytais principais ir nuostatomis;

• esamos elektros energijos rinkos padėties Lietuvoje analize;

• susitikimuose su PSO ir STO gauta informacija.

Remiantis ekonomikos teorija, optimali kaina pasiekiama tuomet, kai teikiamų paslaugų ribinės pajamos lygios ribinėms sąnaudoms. Ribinės sąnaudos šiame kontekste apibrėžiamos kaip sąnaudų padidėjimas, atsiradęs teikiant papildomą paslaugų vienetą. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo sektoriui būdinga didelė bendrųjų sąnaudų (angl. common and joint costs) dalis ir ilgi investavimo ciklai. Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų koncepcija remiasi prielaida, kad ilguoju laikotarpiu ir kintamos, ir pastovios sąnaudos yra kintamos.

Pagal LRAIC koncepciją sąnaudos, patirtos teikiant papildomą paslaugų vienetą, turėtų būti apskaičiuojamos remiantis į ateitį orientuotomis ilgojo laikotarpio vidutinėmis padidėjimo sąnaudomis, atsižvelgiant į investicijas į naują infrastruktūrą bei tinklo elementus (atsižvelgiant į pačių efektyviausių prieinamų technologijų panaudojimą), tinkamą esamos infrastruktūros ir tinklo elementų proporciją, taip pat į tinkle patiriamus nuostolius tol, kol infrastruktūra naudojama nustatytoms paslaugoms teikti.

LRAIC koncepciją apibrėžia:

1. Ilgasis laikotarpis (angl. long-run) reiškia, kad visi įvesties duomenys traktuojami kaip kintami ir turi apimti laikotarpį, sietiną su visais esamais investavimo sprendimais.

2. Vidutinis (angl. average) reiškia vidutines paslaugų apimties padidėjimo sąnaudas per visą laikotarpį, t. y. visas suteiktų paslaugų padidėjimo sąnaudas.

3. Padidėjimas (angl. incremental) reiškia paslaugų apimties padidėjimą. Jis gali būti apibrėžtas kaip papildomas esamų paslaugų apimties vienetas arba esamo paslaugų portfelio papildymas nauja paslauga.

LRAIC koncepcijos taikymas grindžiamas šiais principais:

• Koncepcijos taikymas gali paskatinti efektyvias investicijas ir efektyvų esamos infrastruktūros panaudojimą.

• Taikant „iš apačios į viršų“ (angl. bottom-up) metodą, galima išvengti moraliai pasenusių investicijų sąnaudų, negrįžtamųjų sąnaudų bei praeities veiklos neefektyvumo.

• Tai sąnaudomis pagrįstas metodas, paremtas modernaus turto, skirto perdavimo ir skirstymo tinklams optimizuoti, dabartinėmis kainomis.

• Tai prognozuojantis metodas, pagrįstas skaidriu technologijų optimizavimu, sąnaudų apskaičiavimu bei paklausos prognozėmis.

Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Direktyvoje 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių numatytos bendrosios elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo taisyklės, taip pat vartotojų apsaugos nuostatos, siekiant pagerinti ir integruoti konkurencingas elektros energijos rinkas į Bendrijos rinką. Joje numatytos taisyklės, susijusios su elektros energijos sektoriaus organizavimu ir funkcionavimu, kriterijai bei procedūros, taikytinos konkursų skelbimo tvarkai, įgaliojimams suteikti bei tinklams eksploatuoti. Šioje direktyvoje numatyta, kad šalys narės turėtų:

• Užtikrinti, kad elektros energijos įmonės būtų valdomos siekiant sukurti konkurencingą, saugią ir aplinką tausojančią elektros energijos rinką.

• Nustatyti įpareigojimus elektros energijos sektoriuje veikiančioms įmonėms teikti bendros ekonominės svarbos viešąsias paslaugas, kurios gali būti susijusios su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, reguliarumą, kokybę ir kainą, bei su aplinkos apsauga, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, energiją iš atsinaujinančių išteklių ir klimato apsaugą.

• Užtikrinti, kad tokie įpareigojimai būtų aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai, patikrinami ir užtikrinantys Bendrijos elektros energijos įmonėms vienodas galimybes teikti paslaugas nacionaliniams vartotojams.

• Įgyvendinti priemones socialinės ir ekonominės sanglaudos bei aplinkosaugos tikslams pasiekti, kurios prireikus apima energijos vartojimo efektyvumo ir paklausos valdymo, kovos su klimato kaita ir tiekimo saugumo užtikrinimo priemones. Tokios priemonės visų pirma apima atitinkamų ekonominių paskatų taikymą, tam tikrais atvejais panaudojant visas galiojančias nacionalines ir Bendrijos priemones, reikalingas tinklo infrastruktūros, įskaitant tarpsisteminius pajėgumus, priežiūrai ir statybai.

Minėtoje direktyvoje taip pat numatyta, kad:

• Veiksmingai neatskyrus tinklų nuo gamybos ir tiekimo veiklos (toliau – veiksmingas atskyrimas), lieka diskriminacijos pavojus ne tik eksploatuojant tinklą, bet ir skatinant vertikalios integracijos įmones pakankamai investuoti į savo tinklus.

• Veiksmingą atskyrimą galima užtikrinti tik pašalinus vertikalios integracijos įmonių siekį diskriminuoti konkurentus prieigos prie tinklų ir investicijų atžvilgiu.

• Bet kuri veiklų atskyrimo sistema turėtų veiksmingai pašalinti gamintojų, tiekėjų ir perdavimo sistemos operatorių interesų konfliktą, kad būtų skatinama vykdyti būtinas investicijas ir užtikrinti prieigą naujiems rinkos dalyviams pagal skaidrų ir veiksmingą reguliavimo režimą, o nacionalinėms reguliavimo institucijoms neturėtų būti sukuriamas apsunkinantis reguliavimo režimas.

• Reikėtų imtis papildomų priemonių, siekiant užtikrinti skaidrius ir nediskriminacinius prieigos prie tinklų tarifus, kurie turėtų būti taikomi nediskriminuojant nei vieno sistemos naudotojo.

2.1. Modeliuojamas laikotarpis

LRAIC modeliavime naudojami 2-jų tipų modeliuojami laikotarpiai:

1. Modeliai, kuriuose atskirai modeliuojami kiekvieni metai.

2. Modeliai, kuriuose modeliuojami tiksliniai metai ateityje.

Teoriškai modeliai, kuriuose LRAIC apskaičiuojamos atskirai kiekvieniems metams, geriau atspindi realią padėtį rinkoje, tačiau tokiam modeliavimui reikia surinkti daugiau įvesties duomenų, kurių parengimas gali būti sudėtingas ir reikalaujantis daug laiko. Jeigu tokių duomenų nėra, tuomet reikia atlikti skaičiavimus ir taikyti prielaidas, kas gali pakenkti modelių objektyvumui. Modeliai, kuriuose LRAIC apskaičiuojamos tiksliniams metams ateityje, remiasi hipotetine numatoma padėtimi tam tikru laiko momentu ateityje. Šio tipo modeliui reikia mažiau įvesties duomenų, tačiau jame negali būti atvaizduojami reikšmingi pasikeitimai rinkoje, jeigu tokie pasikeitimai kartojasi kasmet.

Projekto apimtyje modeliavimui bus naudojamas tikslinių metų modeliavimas. Bus taikomi du VKEKK nustatyti laikotarpiai – 5 ir 10 metų, pradedant nuo 2015 m. (t. y. 2020-ieji ir 2025-ieji metai).

1 pav. PSO ir STO LRAIC modelių laikotarpių grafinis pavaizdavimas

2015 m.		2020 m.	2025 m.	>
<----------------------------------------->
	LRAIC 5 m. laikotarpiui

<_____________________________________________________________________________________________ >

LRAIC 10 m. laikotarpiui

2.2. Rinkos apibrėžimas

Rinkos ribos nustatomos rinkos dalyvių ir rinkoje teikiamų paslaugų, į kurias bus atsižvelgiama rengiant LRAIC modelį, atžvilgiu. Remiantis apibrėžta rinka, nustatomi kiti modeliavimo principai, pavyzdžiui, hipotetinio efektyviai veikiančio operatoriaus užimama santykinė rinkos dalis arba rinkų, kuriose hipotetinis efektyviai veikiantis operatorius teikia savo paslaugas, skaičius.

Remiantis Lietuvos elektros energijos rinkos analize, šiuo metu nustatytos atitinkamos rinkos PSO ir STO LRAIC modeliui yra šios:

• Šiuo metu Lietuvoje yra viena elektros perdavimo rinka su vienu perdavimo sistemos operatoriumi ir viena elektros skirstymo rinka su vienu pagrindiniu skirstomojo tinklo operatoriumi, atitinkamai valstybės valdomomis įmonėmis LITGRID AB (PSO) ir AB LESTO (STO).

• PSO LRAIC modeliui rinka apibrėžiama kaip rinka, kurioje veikia perdavimo sistemos operatorius, užimantis 100 proc. rinkos. Rinkoje teikiamos elektros energijos perdavimo aukštos įtampos tinklais paslaugos, taip pat prijungimo prie aukštos įtampos tinklo tarpsisteminėse jungtyse bei gamintojų ir vartotojų prijungimo prie aukštos įtampos tinklo ir kitos susijusios reguliuojamos veiklos paslaugos.

• STO LRAIC modeliui rinka apibrėžiama kaip rinka, kurioje veikia skirstomojo tinklo operatorius, užimantis 100 proc. rinkos. Rinkoje teikiamos elektros energijos persiuntimo vidutinės ir žemos įtampos linijomis paslaugos, gamintojų ir vartotojų prijungimo prie vidutinės ir žemos įtampos tinklo bei kitos susijusios reguliuojamos veiklos paslaugos.

2.3. Hipotetinis efektyviai veikiantis operatorius

LRAIC metodika rinkoje, kurioje veikia 2 ar daugiau konkurentų, remiasi hipotetinio efektyviai veikiančio operatoriaus modeliu, kuriame modeliuojama tokio efektyviai veikiančio operatoriaus elgsena visiškai konkurencingoje rinkoje. Hipotetinis efektyviai veikiantis operatorius naudoja efektyviausias technologijas ir tinklo elementus, jis apibrėžiamas vienu iš 3 būdų:

1. Hipotetinis efektyviai veikiantis operatorius apibrėžiamas remiantis rinkos dalyviu, kurio paslaugų kainos yra mažiausios nustatytoje reguliuojamoje rinkoje.

2. Hipotetinis efektyviai veikiantis operatorius apibrėžiamas remiantis visų rinkos dalyvių vidutinėmis paslaugų kainomis nustatytoje reguliuojamoje rinkoje.

3. Hipotetinis efektyviai veikiantis operatorius apibrėžiamas kitu atskiru būdu.

Kadangi Lietuvoje veikia tik vienas operatorius apibrėžtoje elektros perdavimo rinkoje ir vienas pagrindinis operatorius elektros skirstymo rinkoje, šie operatoriai vertinami kaip veikiantys efektyviausiai jų atitinkamoje rinkoje pirminio neoptimizuoto modeliavimo požiūriu. Pirminiai neoptimizuoti hipotetiniai efektyviai veikiantys PSO ir STO vėliau bus optimizuoti, taikant techninio-technologinio modelio rengimo principus.

2.4. Pagrindinės technologijos

PSO ir STO tinklo atitinkamuose įtampos lygiuose bus modeliuojamos šios pagrindinės tinklo technologijos:

• ŽĮ tinklas – ŽĮ maitinančios linijos (angl. – feeders) ir VĮ/ŽĮ transformatoriai;

• VĮ tinklas – VĮ maitinančios linijos ir VĮ/VĮ bei AĮ/VĮ transformatoriai;

• AĮ tinklas – AĮ linijos ir YAĮ/AĮ transformatoriai;

• YAĮ tinklas – YAĮ linijos.

• Nuolatinės srovės keitikliai, nuolatinės srovės jungtys (tarp jų ir kabelinės jungtys) skirtingoms sinchroninėms zonoms sujungti.

Tinklui modeliuoti ir optimizuoti kiekviename įtampos lygyje naudojamos standartizuotos tinklo technologijos. Technologijų sąrašą sudaro faktiškai naudojamos technologijos, prieinamos rinkoje. Optimizuotas tinklas papildomas kitomis tinklo technologijomis. Siūlomų kitų technologijų sąrašas pateiktas 3.6 skyriuje „Kiti tinklo elementai“.

2.5. Tinklo topologijos optimizavimo principai

Plačiausiai naudojami 2 hipotetinio efektyviai veikiančio operatoriaus tinklo modeliavimo principai, kurie skiriasi hipotetinio efektyvumo modeliavimo apimtimi, yra:

•“Išdegintos žemės“ principas – pagal šį principą teorinis efektyviai veikiantis tinklas formuojamas neatsižvelgiant į esamo tinklo topologiją ir į tinklo elementų geografinę buvimo vietą. Tinklas modeliuojamas taip, tarytum jis būtų nuo pat pradžių pastatytas kaip hipotetinis efektyviai veikiantis tinklas. Šis principas taip pat vadinamas „plyno lauko“ principu.

• Išdegintų mazgų“ principas – pagal šį principą hipotetinis efektyviai veikiantis tinklas formuojamas atsižvelgiant į esamo tinklo topologiją bei tinklo elementų geografinę buvimo vietą ir tik atskiri tinklo elementai teritorijoje yra modeliuojami kaip hipotetiniai efektyviai veikiantys.

„Išdegintos žemės“ principo pranašumas – tai, kad jis leidžia modeliuoti hipotetinį efektyviai veikiantį operatorių ir išvengti dabartinio operatoriaus esamos veiklos neefektyvumo. Hipotetinis efektyviai veikiantis operatorius modeliuojamas taip, tarytum neegzistuotų joks tinklas ir tinklas projektuojamas su optimaliu geografiniu elementų (pvz., linijų ir transformatorių) pasiskirstymu, naudojant tik šiuo metu turimas ir pačias efektyviausias techninių parametrų ir įsigijimo savikainos požiūriu technologijas. Tačiau „išdegintos žemės“ principui būdingi šie esminiai apribojimai:

• Jis gali būti ekonomiškai nerealus, nes tinklo mazgai ir elementai niekada nebūna išsidėstę teoriškai idealiose vietose, todėl taikant „išdegintos žemės“ principą gali būti modeliuojamas mažesnis tinklas.

• Tinklo modeliavimas pagal „išdegintos žemės“ principą praktikoje yra sudėtingas, kadangi naujo hipotetinio efektyviai veikiančio tinklo modeliavimas nuo pat pradžių yra sudėtingas procesas, apimantis didelį skaičių veiksnių ir parametrų, kurių ne visi gali būti išmatuojami ir apskaičiuojami.

• Jis gali optimizuoti tinklą tik dabartiniu laiko momentu, nes naudojamos prielaidos gali pasikeisti laikui bėgant.

„Išdegintų mazgų“ principas naudojamas dažniau, nes:

• Pripažįstama, kad yra labai sudėtinga parodyti naudojamų prielaidų poveikį vien tik prognozuojamojo pobūdžio hipotetiniame modelyje.

• Pripažįstama, kad nėra komerciškai ir ekonomiškai perspektyvu keisti tinklo topologiją į hipotetinį efektyviai veikiantį tinklą trumpuoju laikotarpiu.

• Naudojasi rinkos operatorių pateiktais statistiniais duomenimis, susijusiais su esamo tinklo konstrukcija ir topologija, todėl geriau atspindi realią dabartinę situaciją.

Atsižvelgiant į aukščiau aprašytus abiejų principų apribojimus ir teikiamą naudą, PSO ir STO tinklams modeliuoti bus naudojamas „išdegintų mazgų“ principas, kaip geriau atspindintis dabartinę situaciją Lietuvos rinkoje. Remiantis pirminėmis diskusijomis su PSO ir STO, perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra buvo nulemta istorinių aplinkybių, kurios turėtų atsispindėti modelyje taip, kad būtų atsižvelgta į dabartines tinklo elementų (tokių, kaip transformatorių ir linijų) buvimo vietas. Jeigu hipotetinis efektyviai veikiantis tinklas būtų pastatytas pagal „išdegintos žemės“ principą, gautas modelis neatspindėtų realios PSO ir STO situacijos Lietuvoje.

2.6. Geografinės prielaidos

Kiekvienas finansinis modelis tam tikru lygiu supaprastina realią situaciją, kadangi neįmanoma sumodeliuoti kiekvieno atskiro vartotojo ar gamintojo bei jų vartojimo ir gamybos charakteristikų. Modeliavimo tikslais rinkos dalyviai, tinklo elementų tipai ir geografinės teritorijos gali būti grupuojami į geotipus.

Nustatant geotipus, turi būti atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

• vartotojų (gyventojų, įmonių) geografinį pasiskirstymą;

• specifines technines-technologines tinklo charakteristikas, pavyzdžiui, dominuojantį linijų tipą pagal geotipus, transformatorių tankumą teritorijoje, vidutinį linijų tarp tinklo elementų ilgį ir t. t.;

• kitus veiksnius, kurie turi įtakos PSO ir STO tinklų statybai, pavyzdžiui, statybos sąnaudas pagal geotipus, tinklo topologijos specifiką tam tikrame geotipe ir t. t.

Remiantis PSO ir STO duomenų prieinamumo analize bei siekiant supaprastinti šiuos geotipus PSO ir STO tinklams modeliuoti, naudojamos šios prielaidos:

• “kaimo“ geotipas – teritorija tarp apgyvendintų vietovių (miestų / kaimų) ir miestai / kaimai, kuriuose gyventojų skaičius yra mažesnis negu 3 tūkst., dominuojantis vartotojų tipas – namų ūkiai;

• “miesto“ geotipas – miestai / kaimai, kuriuose gyventojų skaičius yra nuo 3 tūkst. iki 100 tūkst. ir yra mišraus tipo vartotojų, t. y. ir namų ūkių, ir komercinių vartotojų;

• “metro” geotipas – miestai / kaimai, kuriuose gyventojų skaičius viršija 100 tūkst. ir yra mišraus tipo vartotojų, t. y. ir namų ūkių, ir komercinių vartotojų.

Remiantis 2012 m. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyventojų skaičius pagal geotipus yra:

• “kaimo“ geotipas – 1,1 mln. gyventojų;

• “miesto“ geotipas – 0,8 mln. gyventojų;

• “metro” geotipas – 1,1 mln. gyventojų.

Skirtingos geotipų rūšys nustatytos tam, kad galima būtų atspindėti skirtumus, susijusius su, pavyzdžiui, tinklo statybos sąnaudomis skirtinguose geotipuose, rengiamomis paklausos prognozėmis skirtingiems geotipams arba standartizuotomis technologijomis, kurios bus naudojamos tam tikram geotipui tais atvejais, kai tam tikroms tinklo dalims modeliuoti reikalingas tam tikro laipsnio supaprastinimas (dažniausiai ŽĮ lygyje).

Siūlomas geotipų detalumo lygis pasirinktas atsižvelgiant į duomenis, reikalingus pakankamam modeliavimo detalumui užtikrinti, ir ŽĮ tinklo supaprastinimu modeliavimo tikslais. Išsamesnė informacija apie ŽĮ tinklo supaprastinimą pateikta 3.2 skyriuje „Žemos įtampos tinklo konstrukcija“. VĮ, AĮ ir YAĮ tinklai bus modeliuojami detaliau (transformatorių, maitinančių linijų, linijų, vartojimo ir gamybos atžvilgiu), kai bus surenkami atskirų tinklo elementų detalūs duomenys, jų nesuprastinant, remiantis standartizuotais geotipais. Geotipai šiuose įtampos lygiuose dažniausiai naudojami tam, kad būtų atskirtos tinklo statybos sąnaudos skirtinguose geotipuose, tuo tarpu vartojimas ir gamyba šiuose lygiuose bus įtraukti į modelį tiesiogiai ir detaliai.

Siūlomas geotipų nustatymo detalumo lygis taip pat buvo aptartas pirminių susitikimų su PSO ir STO metu. Didesnis geotipų nustatymo detalumo lygis nėra būtinas, kadangi atsižvelgiant į supaprastinimus, naudojamus modeliuojant tinklą, didesnis detalumas neturėtų reikšmingos įtakos skaičiavimų tikslumui.

2.7. Vidutinių metinių kapitalo sąnaudų apskaičiavimas

LRAIC modeliavimo tikslas – apskaičiuoti nustatytų paslaugų padidėjimo sąnaudas per konkrečius metus. Tinklo statybos sąnaudos atitinka kapitalo sąnaudas, kurios turi būti apskaičiuojamos kiekvieniems metams. Šiam tikslui dažniausiai taikomi tiesiogiai proporcingo nusidėvėjimo arba ekonominio nusidėvėjimo metodai.

Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) nusidėvėjimas

Tiesinis nusidėvėjimas yra paprasčiausias metodas, pagal kurį apskaičiuojama metinės nusidėvėjimo sumos dalis su turto pirkimu susijusiose kapitalo sąnaudose, atėmus turto likvidacinę vertę naudingo tarnavimo laiko pabaigoje (jeigu tokia yra) ir vėliau padalinus iš turto naudingo tarnavimo laiko. Apskaičiuojamos pastovios metinės nusidėvėjimo sąnaudos. Tačiau, atliekant šį skaičiavimą, neatsižvelgiama į kapitalo kainą.

C = (I_t=0 – RV) / n

kur:

• C – metinės nusidėvėjimo sąnaudos;

• I_t=0 – pirkimo sąnaudos/su turto pirkimu susijusios kapitalo sąnaudos turto naudingo tarnavimo laiko pradžioje;

• RV – turto likvidacinė vertė jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje;

• n – turto naudingo tarnavimo laikas (metais).

Ekonominis nusidėvėjimas

Ekonominiu požiūriu turto nusidėvėjimas turėtų atspindėti turto vertės pasikeitimą per jo naudingo tarnavimo laiką. Turto vertei įtakos gali turėti:

• veiklos sąnaudų apimtis ir jų apimties pokyčiai per turto naudingo tarnavimo laiką;

• suteiktų paslaugų vertė ir jų vertės pokyčiai per turto naudingo tarnavimo laiką;

• turto efektyvumas (paslaugų, kurios gali būti suteiktos panaudojant turtą, apimtis) ir jo pokyčiai per turto naudingo tarnavimo laiką;

• naujų ir / arba alternatyvių technologijų buvimas rinkoje ar jų atsiradimo tikimybė.

Praktikoje šį metodą taikyti gana sudėtinga ir praktiškai neįmanoma tiksliai įvertinti kiekvieno veiksnio poveikio individualiai ir modeliuoti jų pinigų srautų poveikį. Dėl šios priežasties parengti supaprastinti metodai ekonominiam nusidėvėjimui apskaičiuoti, tokie kaip anuiteto ar indeksuoto anuiteto metodai.

Anuiteto metodas

Anuiteto metodas naudojamas norint apskaičiuoti pastovias nusidėvėjimo sąnaudas per turto naudingo tarnavimo laiką. Tokiu būdu vidutinės metinės kapitalo sąnaudos yra lygios ekonominio nusidėvėjimo ir kapitalo kainos sumai.

Anuitetas apskaičiuojamas pagal formulę:

C=(I_t=0 * WACC) / (1–(1+WACC))^(–n)

kur:

• C – metinės kapitalo sąnaudos;

• I_t=0 – turto pradinė vertė;

• WACC – svertinė vidutinė kapitalo kaina (ar kitas kapitalo kainos įvertinimas);

• n – turto naudingo tarnavimo laikas (metais).

Pagal anuiteto metodą apskaičiuojamos tikslios metinės kapitalo sąnaudos, susijusios su turtu tokiais atvejais, kai turto kaina nesikeičia per visą turto naudingo tarnavimo laiką. Tačiau akivaizdu, kad tokia prielaida neatitinka realios situacijos energetikos sektoriuje, kuriam būdingas labai ilgas investavimo ciklas bei turto naudingo tarnavimo laikas, o turto kainos ilgu laikotarpiu dažniausiai negali išlikti nepasikeitusios.

Indeksuoto anuiteto metodas

Taikant indeksuoto anuiteto metodą, į metines kapitalo sąnaudas galima įtraukti turto kainų pasikeitimo įtaką. Indeksuotas anuitetas apskaičiuojamas pagal formulę:

formulė

kur:

• Ct – metinių kapitalo sąnaudų suma per laikotarpį t;

• I_t=0 – turto pradinė vertė;

• i – turto metinis kainos pasikeitimas;

• WACC – svertinė vidutinė kapitalo kaina (ar kitas kapitalo kainos įvertinimas);

• n – turto naudingo tarnavimo laikas;

• t -1 – ankstesnis laikotarpis.

Jeigu daroma prielaida, kad laikotarpis, kuriam apskaičiuojamos kapitalo sąnaudos, yra neaktualus (su sąlyga, kad laikotarpis lygus tam, kuriam nustatytas kainos pasikeitimas), tuomet pirmiau pateiktas formules galima supaprastinti ir metinę kapitalo sąnaudų sumą apskaičiuoti už t=1 metus pagal formulę:

formulė

kur:

• Ct – metinių kapitalo sąnaudų suma per laikotarpį t;

• I_t=0 – turto pradinė vertė;

• i – turto metinis kainos pasikeitimas;

• WACC – svertinė vidutinė kapitalo kaina (ar kitas kapitalo kainos įvertinimas);

• n – turto naudingo tarnavimo laikas.

Aukščiau pateiktos formulės numato, kad kainos pasikeitimo rodiklis i atitinka turto naudingo tarnavimo laiką n. Abu šie kintamieji – i ir n – yra egzogeniniai, t. y. i – tai vidutinis metinis kainos pasikeitimas per turto naudingo tarnavimo laiką. Taikant šį metodą abu kintamieji – i ir n – turi būti nustatomi individualiai kiekvienam modeliuojamam turto vienetui pagal turto kategorijas kiekviename įtampos lygyje.

Laikas iki eksploatavimo pradžios

Ankstesnės formulės rėmėsi prielaida, kad turtas įsigyjamas, įrengiamas (pastatomas) ir pradedamas eksploatuoti tuo pačiu momentu. Tai per daug supaprastintas požiūris, nes neatsižvelgiama į laiką, kurio reikia turtui pastatyti ar eksploatacijai pradėti. Per laiką nuo įsigijimo iki eksploatavimo pradžios sąnaudos jau būna patirtos, tačiau jokios pajamos dar nėra uždirbamos. Tai reiškia, kad nėra nebaigtos statybos, dėl ko tam tikru laikotarpiu tinklo sąnaudos nepakankamai įvertinamos.

Norint to išvengti, turto pradinė vertė gali būti pakoreguota, siekiant atspindėti realų momentą, kada atsiranda kapitalo sąnaudos, bei parodyti kapitalo kainą per laikotarpį nuo kapitalo sąnaudų atsiradimo iki eksploatavimo pradžios. Toks koregavimas apskaičiuojamas pagal formulę:

formulė

kur:

• I’_t=o – pakoreguota turto pradinė vertė;

• I_t=0 – turto pradinė vertė;

• u – vidutinis laiko tarpas tarp kapitalo sąnaudų atsiradimo ir eksploatavimo pradžios;

• i – turto metinis kainos pasikeitimas;

• WACC – svertinė vidutinė kapitalo kaina (ar kitas kapitalo kainos įvertinimas).

Pakoreguotos formulės anuitetui ir indeksuotam anuitetui apskaičiuoti, atsižvelgiant į laiką iki eksploatavimo pradžios:

Anuitetas:

formulė

Indeksuotas anuitetas:

formulė

Išvada

Tiesiogiai proporcingo (tiesinio) nusidėvėjimo metodas yra pats paprasčiausias, kurį lengva suprasti ir apskaičiuoti, jis yra plačiai pripažintas ir naudojamas. Tokiu būdu apskaičiuotas rezultatas – pastovi metinė nusidėvėjimo suma. Tačiau šis metodas neatsižvelgia į turto kainos pasikeitimus ir neatspindi laiko nuo išteklių panaudojimo pirminio momento iki turto įsigijimo ir momento, kai turtas pradedamas eksploatuoti.

Ekonominio nusidėvėjimo (anuiteto ir indeksuoto anuiteto) metodai yra tikslesni, nes atspindi turto įsigijimo kainos pasikeitimus, kapitalo kainą ir laiką iki eksploatavimo pradžios. Tačiau šie metodai reikalauja daugiau ir geresnės kokybės įvesties duomenų, kadangi kiekvienam turtui reikia pateikti pagrįstas kainos tendencijas ir vidutinį laiką iki eksploatavimo pradžios. Šie duomenys remiasi ekspertų nuomone, taigi egzistuoja subjektyvaus įvertinimo rizika, todėl tokie įvertinimai gali iškraipyti skaičiavimo rezultatus.

Vadovaujantis VKEKK reikalavimais, PSO ir STO LRAIC modelyje bus numatyta galimybė taikyti visus 3 galimus metinių kapitalo sąnaudų apskaičiavimo būdus: tiesiogiai proporcingo (tiesinio) nusidėvėjimo, anuiteto ir indeksuoto anuiteto metodus, pakoreguotus atsižvelgiant į laiką iki turto eksploatavimo pradžios.

2.8. Taikytini vertės nustatymo metodai

Nustatant turto vertę dažniausia naudojami 2 metodai– sąnaudų apskaita istorine (įsigijimo) verte (angl. historical cost accounting) ir sąnaudų apskaita einamąja verte (angl. current cost accounting).

• Sąnaudų apskaita istorine (įsigijimo) verte (HCA) – pagal šį metodą naudojami istoriniai apskaitos duomenys, paimti iš įstatymų nustatyta tvarka rengiamų finansinių ataskaitų, t. y. turto įsigijimo vertė, kuria turtas buvo pradėtas eksploatuoti, neatsižvelgiant į jokius vėlesnius šio turto perkainojimus. Šis metodas suteikia patikimus ir objektyvius duomenis apie tinkle naudojamo įvairaus turto įsigijimo vertes, tačiau jam būdingi tam tikri apribojimai, susiję su tokiais veiksniais, kaip kainų pasikeitimai bei naujų technologijų atsiradimas. Dėl šios priežasties istorinės (įsigijimo) vertės duomenys neatspindi reikšmingų kainos pasikeitimų (padidėjimo ir sumažėjimo), o gautos hipotetinio efektyviai veikiančio operatoriaus sąnaudos pagal įsigijimo vertės modelį gali skirtis nuo sąnaudų, kurias patirtų realus naujas rinkos dalyvis. Be to, sąnaudų apskaita istorine (įsigijimo) verte orientuota į praeitį, atspindi visus veiklos neefektyvumus praeityje ir neatsižvelgia į tokius veiksnius, kaip modernios ir efektyvesnės technologijos.

• Sąnaudų apskaita einamąja verte (CCA) – pagal šį metodą turtas perkainojamas į jo dabartinę atkuriamąją vertę ir turtas, kuriuo nebeprekiaujama rinkoje dėl technologijų pažangos ir kuris yra technologiškai pasenęs, vertinamas pagal modernaus ekvivalentiško turto (angl. Modern Equivalent Asset) kriterijų. Sąnaudų apskaita einamąja verte atliekama koreguojant istorinę (įsigijimo) vertę dėl infliacijos ir dėl turtui būdingų kainos pasikeitimų, kurie įvyko dėl technologinių ar rinkos pasikeitimų.

Turto vertės nustatymas gali remtis:

• įrangos tiekėjų pateikta informacija;

• vidaus ar išorės lyginamaisiais rodikliais;

• duomenimis, pateiktais rinkos dalyvių įvesties duomenų surinkimo etape.

Dažniausia surenkami duomenys apie tinklo elementų kainas iš rinkos dalyvių ir vėliau jie palyginami ir (arba) koreguojami atsižvelgiant į lyginamųjų kriterijų duomenis.

Išvada

Kiekvienam sąnaudų apskaitos metodui būdingi tam tikri pranašumai ir trūkumai.

1 lentelė. Sąnaudų apskaitos metodų palyginimas

Metodas	Pranašumai	Trūkumai
Sąnaudų apskaita istorine (įsigijimo) verte	• Patikimi ir objektyvūs duomenys, paimti iš įstatymų nustatyta tvarka parengtų finansinių ataskaitų. • Istoriniais duomenimis galima naudotis iš karto. • Atspindi faktines operatoriaus patirtas sąnaudas.	• Neatsižvelgia į kainos pasikeitimus ir naujų technologijų atsiradimą. • Apima veiklos neefektyvumus praeityje.
Sąnaudų apskaita einamąją verte	• Atsižvelgia į turto kainos pasikeitimus ir infliaciją. • Atsižvelgia į technologinius pasikeitimus. • Pateikia operatoriaus sąnaudas, tarytum tinklas būtų pastatytas dabartyje.	• Modernus ekvivalentiškas turtas gali neatitikti pasenusių technologijų parametrų. • Duomenys apie dabartines kainas nėra prieinami iš karto, todėl lieka vietos subjektyviems ir savavališkiems vertinimams.

Atsižvelgiant į abiejų metodų pranašumus ir trūkumus bei VKEKK reikalavimus, LRAIC modelyje bus naudojami abu galimi turto vertinimo metodai – sąnaudų apskaita istorine (įsigijimo) verte ir sąnaudų apskaita einamąja verte.

2.9. PSO ir STO teikiamos paslaugos

Paslaugas, kurioms rengiamas PSO ir STO LRAIC modelis, nustato VKEKK. Toliau lentelėje pateiktas šių paslaugų sąrašas.

2 lentelė. PSO teikiamos paslaugos

Paslauga	Paslaugos aprašymas
Perdavimo aukštos įtampos tinklais paslauga	Elektros energijos persiuntimas perdavimo 330-110 kV įtampos tinklais.
Vartotojų prijungimo paslauga	Vartotojų elektros įrenginių prijungimas prie perdavimo tinklo ir tos jungties palaikymas.
Gamintojų prijungimo paslauga	Gamintojų elektros įrenginių prijungimas prie perdavimo tinklo ir tos jungties palaikymas.
Tinklo valdymo paslauga	Perdavimo tinklo operacijų (veiklos) valdymo veiksmų kompleksas, užtikrinantis perdavimo sistemos darbą pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., stabilumo, patikimumo, valandinio balanso užtikrinimo ir kt.).
Kitos nereguliuojamos veiklos paslaugos	Perdavimo sistemos operatoriaus teikiamos paslaugos tais pačiais perdavimo sistemos tinklo elementais, tačiau jos nėra VKEKK reguliuojamos, įskaitant elektros energijos tranzito paslaugą.

3 lentelė. STO teikiamos paslaugos

Paslauga	Paslaugos aprašymas
Skirstymo vidutinės įtampos tinklais paslauga	Elektros energijos persiuntimas vidutinės įtampos skirstomaisiais tinklais.
Vartotojų prijungimo prie vidutinės įtampos skirstomojo tinklo paslauga	Vartotojų elektros įrenginių prijungimas prie vidutinės įtampos skirstomojo tinklo ir tos jungties palaikymas.
Gamintojų prijungimo prie vidutinės įtampos skirstomojo tinklo paslauga	Gamintojų elektros įrenginių prijungimas prie vidutinės įtampos skirstomojo tinklo ir tos jungties palaikymas .
Kitos nereguliuojamos vidutinės įtampos tinklo paslaugos	Skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamos paslaugos, tais pačiais (tiems patiems) vidutinės įtampos skirstomojo tinklo elementais, tačiau jos nėra VKEKK reguliuojamos.
Skirstymo žemos įtampos tinklais paslauga	Elektros energijos persiuntimas žemos įtampos skirstomaisiais tinklais.
Vartotojų prijungimo prie žemos įtampos skirstomojo tinklo paslauga	Vartotojų elektros įrenginių prijungimas prie žemos įtampos skirstomojo tinklo ir tos jungties palaikymas.
Gamintojų prijungimo prie žemos įtampos skirstomojo tinklo paslauga	Gamintojų elektros įrenginių prijungimas prie žemos įtampos skirstomojo tinklo ir tos jungties palaikymas.
Kitos nereguliuojamos žemos įtampos tinklo paslaugos	Skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamos paslaugos, tais pačiais (tiems patiems) žemos įtampos skirstomojo tinklo elementais, tačiau jos nėra VKEKK reguliuojamos.
Tinklo valdymo paslauga vidutinės ir žemos įtampos tinkle	Skirstomųjų tinklų operacijų (veiklos) valdymo veiksmų kompleksas, užtikrinantis skirstymo sistemos darbą pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., stabilumo, patikimumo, valandinio balanso užtikrinimo ir kt.).

3. Modelio struktūra

3.1. Bendra LRAIC modelio struktūra

Principinė PSO ir STO LRAIC apskaičiavimo tvarka pavaizduota schemoje žemiau.

2 pav. LRAIC modelio architektūra

(pav.)

Visų pirma nustatoma tinklo pikinė (maksimali) apkrova atskiruose įtampos lygiuose. Bendra tinklo pikinė apkrova proporcingai paskirstoma žemos įtampos tinklo elementams ir, atsižvelgiant į pakoreguotą pikinę apkrovą tinklo elementuose, esami tinklo elementai (taikant „išdegintų mazgų“ modeliavimo principą) yra optimizuojami pagal Technologijų optimizavimo lentelę (žr. 3.8 skyrių „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“). Tinklo elementai modeliuojami iš apačios į viršų, t. y. nuo žemos įtampos lygio iki aukštesnės įtampos lygių, balansavimą atliekant ypatingai aukštos įtampos lygyje.

Modelyje taip pat atsižvelgiama į elektros energijos suvartojimą savo reikmėms bei tinklo nuostolius ir atitinkamai koreguojama maksimali apkrova tinklo elementuose. Siekiant užtikrinti tiekimo patikimumą ir tenkinti N-1 kriterijaus reikalavimus, pasirinktiems tinklo elementams nustatomas specialus ribinis procentinis dydis nuo maksimalios apkrovos tinklo elementuose (pavyzdžiui, 50 proc. maksimalios apkrovos pagal tinklo elementų techninius parametrus). Kai šis ribinis dydis viršijamas, modelis automatiškai įvertina technologijų pajėgumus su aukštesniais techniniais parametrais konkrečiam tinklo elementui. PSO ir STO gali nustatyti tinklo elementus, kurie turi tenkinti N-1 kriterijaus reikalavimus, o ribinis procentinis dydis nustatomas atsižvelgiant į PSO ir STO pateiktus variantus.

Pasibaigus pajėgumų įvertinimo ir optimizavimo procedūrai, optimizuojamas PSO ir STO tinklas ir modelis pateikia tinklo elementų sąrašus ir skaičių kiekviename atskirame įtampos lygyje. Kainos įvesties duomenys naudojami siekiant ekonomiškai įvertinti techninio-technologinio modelį, kai CAPEX metinė reikšmė apskaičiuojama taikant vieną iš nustatytų nusidėvėjimo ir vertės nustatymo metodų. Apskaičiuota CAPEX metinė reikšmė vėliau padidinama OPEX priedais, taip apskaičiuojant galutines PSO ir STO sąnaudas.

3.2. Žemos įtampos tinklo konstrukcija

Tinklo topologija VĮ/ŽĮ transformatorių atžvilgiu atspindi dabartinę STO tinklo topologiją. Atskirų transformatorių pajėgumai įvertinami ir optimizuojami atsižvelgiant į įvertintą pikinę apkrovą. Optimalios technologijos bus parinktos modeliavimui pagal technologijų optimizavimo lentelę (žr. 3.8 skyrių „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“).

ŽĮ maitinančios linijos ir linijos, įskaitant „paskutinę mylią“, modeliuojamos supaprastintu būdu dėl riboto duomenų apie atskiras ŽĮ linijas kiekio ir apribojimų, būdingų atliekant modeliavimą MS Excel priemonėmis. Todėl ŽĮ linijoms bus surenkami duomenys apie dominuojantį ŽĮ maitinančių linijų tipą bei jų ilgį ir naudojami tik ekonomiškai įvertinti susijusias sąnaudas. ŽĮ maitinančioms linijoms neatliekamas joks optimizavimas remiantis nustatyta pikine apkrova. Likusių ŽĮ linijų dalių atžvilgiu surenkami tik duomenys apie jų bendrą ilgį, darant prielaidą, kad egzistuoja vienas vidutinis ŽĮ linijų tipas.

Maitinanti linija – tai grupė visų sekcijų (viename įtampos lygyje), kurios yra išdėstytos maitinančios linijos veikimo teritorijoje ir maitinantys paskirstymo transformatoriai, prijungti prie vieno šaltinio (AĮ/VĮ arba VĮ/VĮ transformatoriaus) vienoje radialinėje perdavimo sistemoje, kuri prasideda maitinančios linijos skirtuvu perdavimo pastotėje. Maitinančios linijos gali būti sujungtos tarpusavyje per paprastai atvirus (angl. normally-open) sujungimo taškus. Dominuojantis maitinančios linijos tipas – tai toks maitinančios linijos tipas, kurio ilgis sudaro reikšmingiausią viso maitinančios linijos ilgio dalį. Pavyzdžiui, jeigu maitinanti linija susideda iš 30 km oro linijų ir/arba kabelių, iš kurių 10 km sudaro „AXEKCEY 150“ tipo kabelis, 5 km „ANKTOY 150“ kabelis ir 15 km „AlFe 150“ oro linija, dominuojančiu maitinančios linijos tipu bus laikoma „AlFe 150“ oro linija, sudaranti reikšmingiausią maitinančios linijos ilgio dalį (15 iš 30 km).

Įvesties duomenys surenkami iš STO duomenų surinkimo etape, naudojant standartinį klausimyną, kuris sudarys modelio dalį.

ŽĮ tinklo modelio grafinis pavaizdavimas pateikiama žemiau:

3 pav. ŽĮ tinklo modelio struktūra

(pav.)

Žemos įtampos tinklą sudaro šie pagrindiniai tinklo elementai:

• žemos įtampos maitinančios linijos;

• VĮ/ŽĮ transformatoriai.

Tai yra pagrindinės technologijos, naudojamos tinkle ir modeliuojamos atsižvelgiant į aukščiau aprašytus apribojimus bei supaprastinimus, remiantis pirminio susitikimo su STO rezultatais. Visoms kitoms technologijoms, aprašytoms 3.6 skyriuje „Kiti tinklo elementai“, pajėgumai įvertinami atsižvelgiant į įvertintus šių pagrindinių tinklo elementų pajėgumus.

VĮ/ŽĮ transformatoriai

Faktinė VĮ/ŽĮ transformatorių apkrova modeliuojama atsižvelgiant į pikinės apkrovos duomenis, kuriuos pateiks STO. Apkrova apskaičiuojama individualiai kiekvienam VĮ/ŽĮ transformatoriui.

Kiekvienam VĮ/ŽĮ transformatoriui reikalingi šie techniniai parametrai:

• buvimo vieta;

• pirminė ir antrinė įtampa;

• nominali galia;

• nominalūs nuostoliai;

• galios nuostoliai, proc.;

• pikinė apkrova;

• gamintojas;

• nuosavybė;

• geotipas;

• įsigijimo metai, eksploatavimo pradžios metai ir naudingo tarnavimo laikotarpio pabaiga;

• rezervas – jeigu transformatorius naudojamas kaip kito transformatoriaus rezervinis transformatorius VĮ/ŽĮ pastotėje – tokiems transformatoriams taikomas kitoks optimizavimo slenkstis;

Kiekvienas VĮ/ŽĮ transformatorius yra susietas su unikalia VĮ maitinančia linija, naudojant unikalų identifikavimo numerį.

ŽĮ maitinančios linijos

Žemos įtampos tinklas modeliuojamas kiekvienam VĮ/ŽĮ transformatoriui supaprastintu būdu, t. y. pagal dominuojantį maitinančių linijų tipą ir bendrą maitinančių linijų ilgį. Maitinančių linijų tipai neoptimizuojami atsižvelgiant į pikinę apkrovą, o duomenys naudojami tik ekonomiškai įvertinti žemos įtampos tinklą.

Kiekvienam VĮ/ŽĮ transformatoriui reikalingi šie techniniai parametrai, susiję su žemos įtampos maitinančiomis linijomis:

• ŽĮ maitinančių linijų skaičius;

• galios nuostoliai, proc.;

• dominuojantis linijų tipas ir jų ilgis;

• visų kitų linijų ilgis.

3.3. Vidutinės įtampos tinklo konstrukcija

Vidutinės įtampos tinklas modeliuojamas atsižvelgiant į STO pateiktus duomenis apie VĮ/VĮ bei AĮ/VĮ transformatorius ir apie VĮ maitinančias linijas, siekiant atspindėti dabartinę STO topologiją. Transformatorių ir maitinančių linijų pajėgumai įvertinami ir optimizuojami atsižvelgiant į pikinę apkrovą, o optimalios tinklo technologijos parenkamos modeliavimui pagal technologijų optimizavimo lentelę (žr. 3.8. skyrių „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“). STO taip pat teikia duomenis apie elektros energijos gamybą ir vartojimą VĮ lygyje ir atitinkami apkrovos parametrai atsispindi vertinant tinklo elementų, su kuriais susijusi elektros energijos gamyba ir vartojimas, pajėgumus.

VĮ maitinančios linijos modeliuojamos supaprastintu būdu, kai modeliuojama tik pirma maitinančių linijų sekcija ir jų pajėgumai įvertinami pagal konkrečias optimizuotas technologijas, atsižvelgiant į pikinę apkrovą, o likusioji VĮ linijų dalis įtraukiama į modelį tik kaip modelio įvesties duomenys linijų ilgiui įvertinti, t. y. neatliekamas jos pajėgumų įvertinimas ir ji neoptimizuojama atsižvelgiant į pikinę apkrovą.

Maitinančios linijos sekcija – tai maitinančios linijos atkarpa tarp perjungiklių (angl. switching devices). Pirma maitinančios linijos sekcija – tai maitinančios linijos sekcija, prasidedanti skirtuvu (angl. breaker).

Įvesties duomenys surenkami iš STO duomenų surinkimo etape, naudojant standartinį klausimyną, kuris sudarys modelio dalį.

VĮ tinklo modelio grafinis pavaizdavimas pateikiamas žemiau.

4 pav. VĮ tinklo modelio struktūra

(pav.)

Vidutinės įtampos tinklą sudaro šie pagrindiniai tinklo elementai:

• vidutinės įtampos maitinančios linijos (tik 35 kV);

• vidutinės įtampos maitinančios linijos (visi kiti);

• VĮ/VĮ transformatoriai;

• AĮ/VĮ transformatoriai;

• VĮ gamyba;

• VĮ vartotojai.

Tai yra pagrindinės technologijos, naudojamos tinkle, ir modeliuojamos atsižvelgiant į aukščiau aprašytus apribojimus ir supaprastinimus, remiantis pirminio susitikimo su STO rezultatais. Visoms kitoms technologijoms, aprašytoms 3.6 skyriuje „Kiti tinklo elementai“, pajėgumai įvertinami atsižvelgiant į įvertintus šių pagrindinių tinklo elementų pajėgumus.

VĮ maitinančios linijos (visoms maitinančioms linijoms)

Kiekviena VĮ maitinanti linija turi unikalų identifikacijos numerį, kuris siejamas su unikaliu identifikuotu AĮ/VĮ transformatoriumi. Kiekvienos VĮ maitinančios linijos apkrova apskaičiuojama kaip maitinančioms linijoms priskirtų VĮ/ŽĮ transformatorių pikinių apkrovų suma. Maitinančių linijų, priskirtų konkrečiam AĮ/VĮ transformatoriui, apkrovų suma palyginama su įvertinta AĮ/VĮ transformatoriaus apkrova ir apskaičiuojamas skirtumas. Remiantis šiuo skirtumu apskaičiuojami pikinės apkrovos koregavimo koeficientai kiekvienai atitinkamai maitinančiai linijai ir tuomet apskaičiuojama koreguota pikinė apkrova kiekvienai VĮ maitinančiai linijai, priskirtai AĮ/VĮ transformatoriui. Ši koreguota pikinė apkrova naudojama maitinančioms linijoms optimizuoti.

Kiekvienai VĮ maitinančiai linijai reikalingi šie techniniai parametrai:

• AĮ/VĮ transformatoriaus unikalus identifikacinis numeris;

• įtampos lygis;

• galios nuostoliai, proc.;

• geotipas;

• pirmos maitinančios linijos sekcijos tipas, jo ilgis ir nominali galia;

• visų kitų linijų ilgis;

• rezervas – jeigu maitinanti linija naudojama kaip kitos maitinimo linijos rezervinė maitinimo linija, tokioms maitinimo linijoms taikomas kitoks optimizavimo slenkstis.

VĮ gamyba

Kiekvienas gamintojas, prisijungęs prie VĮ tinklo, turi unikalų identifikacinį numerį ir yra susietas su unikalia VĮ maitinimo linija. Kiekvienam VĮ gamintojui reikalingi šie techniniai parametrai:

• buvimo vieta;

• energijos šaltinio tipas;

• VĮ maitinimo linijos unikalus identifikacinis numeris;

• nominali galia;

• pikinė apkrova.

VĮ vartotojai

Kiekvienas vartotojas, prisijungęs prie VĮ tinklo, turi unikalų identifikacinį numerį ir yra susietas su unikalia VĮ maitinimo linija. Kiekvienam VĮ vartotojui reikalingi šie techniniai parametrai:

• buvimo vieta;

• VĮ maitinimo linijos unikalus identifikacinis numeris;

• rezervinė galia;

• pikinė apkrova.

VĮ/VĮ ir AĮ/VĮ transformatoriai

VĮ/VĮ ir AĮ/VĮ transformatorių faktinė apkrova modeliuojama pagal įvertintus pikinės apkrovos duomenis, pateikiamus PSO ir STO. Apkrova apskaičiuojama individualiai kiekvienam VĮ/VĮ ir AĮ/VĮ transformatoriui. Pikinė apkrova būsimais laikotarpiais kiekviename VĮ/VĮ ir AĮ/VĮ transformatoriuje apskaičiuojama pagal VĮ maitinimo linijų, priskirtų VĮ/VĮ ir AĮ/VĮ transformatoriams, koreguotas pikines apkrovas.

AĮ/VĮ transformatorių prijungimas prie AĮ linijų atliekamas atsižvelgiant į faktinę STO tinklo topologiją.

Kiekvienam VĮ/VĮ ir AĮ/VĮ transformatoriui reikalingi šie techniniai parametrai:

• buvimo vieta;

• VĮ ir AĮ linijos unikalus identifikacinis numeris;

• pirminė, antrinė ir tretinė įtampa;

• nominali galia;

• nominalūs nuostoliai;

• galios nuostoliai, proc.;

• įvertinta pikinė apkrova;

• gamintojas;

• nuosavybė;

• geotipas;

• įsigijimo metai, eksploatavimo pradžios metai ir naudingo tarnavimo laiko pabaiga;

• rezervas – jeigu transformatorius naudojamas kaip kito transformatoriaus rezervinis transformatorius VĮ/ŽĮ pastotėje, tokiems transformatoriams taikomas skirtingas optimizavimo ribinis dydis.

3.4. Aukštos įtampos tinklo konstrukcija

Siekiant atspindėti dabartinę PSO tinklo topologiją, AĮ tinklas konstruojamas remiantis PSO pateikta informacija apie YAĮ/AĮ transformatorius bei AĮ linijas. Transformatorių ir linijų pajėgumai bus įvertinami ir optimizuojami pagal pikinę apkrovą, o optimalios tinklo technologijos bus parinktos modeliavimui pagal technologijų optimizavimo lentelę (žr. 3.8 skyrių „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“).

Modelyje AĮ linijos bus vaizduojamos pagal žiedinę topologiją, kur kiekvienas AĮ/VĮ transformatorius yra prijungtas prie AĮ linijų skirtingomis kryptimis, o AĮ linijos krypsta link pagrindinės AĮ linijos, prijungtos tiesiai prie YAĮ/AĮ transformatoriaus. Modeliavimo tikslais supaprastintą tinklo topologiją, AĮ/VĮ transformatorių ir AĮ linijų susiejimą, vienų AĮ linijų susiejimą su kitomis AĮ linijomis bei AĮ linijų ir YAĮ/AĮ transformatorių susiejimą apibrėš modelio kūrėjas, remdamasis PSO pateikta tinklo topologija.

PSO taip pat pateiks ir informaciją apie elektros energijos gamybą ir vartojimą bei jos eksportą ir importą AĮ lygyje, o atitinkami apkrovos parametrai bus atspindėti pagal tinklo elementus, su kuriais sujungti gamybos bei vartojimo ir eksporto/importo mazgai.

Įvesties duomenys bus surinkti iš PSO duomenų surinkimo etape, naudojant standartinį klausimyną, kuris sudarys modelio dalį.

AĮ tinklo modelio grafinis pavaizdavimas:

5 pav. AĮ tinklo modelio struktūra

(pav.)

Aukštos įtampos tinklą sudaro šie pagrindiniai tinklo elementai:

• aukštos įtampos linijos;

• YAĮ/AĮ transformatoriai;

• AĮ elektros energijos gamyba;

• AĮ elektros energijos vartojimas;

• eksportas/importas AĮ lygyje.

Tai yra pagrindinės technologijos, naudojamos tinkle ir modeliuojamos atsižvelgiant į anksčiau aprašytus apribojimus ir supaprastinimus, remiantis pirminio susitikimo su PSO rezultatais. Visų kitų technologijų, aprašytų 3.6 skyriuje „Kiti tinklo elementai“, pajėgumai įvertinami atsižvelgiant į įvertintus šių pagrindinių tinklo elementų pajėgumus.

AĮ linijos

Kiekviena AĮ linija turės unikalų identifikacinį numerį ir bus susieta arba su kita AĮ linija, arba su YAĮ/AĮ transformatoriumi. AĮ linijų atvaizdavimas kitoje AĮ linijoje ar YAĮ/AĮ transformatoriuje įvykdomas remiantis faktine PSO tinklo topologija.

Kiekvienos AĮ linijos apkrova bus apskaičiuojama kaip AĮ/VĮ transformatoriaus apkrovos ir prieš tai buvusios AĮ linijos apkrovos suma. Atskirų AĮ linijų optimizavimas (techninių parametrų ir linijų tipų atžvilgiu) bus paremtas apskaičiuota pikine apkrova.

Kiekvienai AĮ linijai reikalingi šie techniniai parametrai:

• 2 prie linijos prijungtų AĮ/VĮ pastočių pavadinimai;

• įtampos lygis;

• nominali galia;

• apkrova, apskaičiuota PSO programine įranga;

• galios nuostoliai, proc.;

• dominuojantis geotipas;

• linijos tipas, jos ilgis;

• rezervas – jei linija naudojama kaip kitos linijos rezervinė linija, jai taikomas kitoks optimizavimo slenkstis.

AĮ elektros energijos gamyba

Kiekvienas prie AĮ tinklo prisijungęs elektros energijos gamintojas turės unikalų identifikacinį numerį ir bus prijungtas prie unikalios AĮ linijos.

Kiekvienam AĮ elektros energijos gamintojui reikalingi šie techniniai parametrai:

• vieta;

• unikalus AĮ linijos ID;

• nominali galia;

• pikinė apkrova (gamyba).

AĮ elektros energijos vartotojai

Kiekvienas vartotojas prisijungęs prie AĮ tinklo bus identifikuojamas pagal unikalų identifikacinį numerį ir bus susietas su individualia AĮ maitinimo linija. Situacijose, kuriose tam tikros kategorijos vartotojams turi būti užtikrinamas elektros tiekimas iš dviejų ar daugiau šaltinių, modelyje bus naudojamas atitinkamas multiplikatorius.

Kiekvienam AĮ elektros energijos vartotojui reikalingi šie techniniai parametrai:

• vieta;

• unikalus AĮ linijos ID;

• rezervinis pajėgumas;

• pikinė apkrova.

Eksporto/Importo mazgai AĮ lygyje

Eksportas/Importas AĮ lygyje bus modeliuojamas remiantis specialiais Eksporto/Importo mazgais, prijungtais prie AĮ linijos. Teigiamos apkrovos vertės įvardijamos kaip eksportas, o neigiamos – kaip importas. Eksporto ir importo apkrova įtraukiama į apkrovos AĮ linijoje skaičiavimus, o vėliau – į apkrovos apskaičiavimą YAĮ/AĮ transformatoriuose.

YAĮ/AĮ transformatoriai

Faktinė YAĮ/AĮ transformatorių apkrova modeliuojama pagal apskaičiuotą ir apibendrintą pikinę apkrovą priskirtose AĮ linijose. Kiekvieno YAĮ/AĮ transformatoriaus apkrova apskaičiuojama atskirai.

YAĮ/AĮ transformatorių atvaizdavimas YAĮ linijose įvykdomas remiantis faktine PSO tinklo topologija.

Kiekvienam YAĮ/AĮ transformatoriui reikalingi šie techniniai parametrai:

• buvimo vieta;

• YAĮ linijos unikalus identifikacinis numeris;

• pirminė, antrinė ir tretinė įtampa;

• nominali galia;

• tuščios eigos nuostoliai;

• apkrovos nuostoliai;

• apkrova, apskaičiuota PSO;

• gamintojas;

• nuosavybė;

• geotipas;

• įsigijimo metai, eksploatavimo pradžios metai ir naudingo tarnavimo laiko pabaiga;

• rezervas – jeigu transformatorius naudojamas kaip kito transformatoriaus rezervinis transformatorius AĮ/YAĮ pastotėje, tokiems transformatoriams taikomas skirtingas optimizavimo ribinis dydis.

3.5. Ypatingai aukštos įtampos tinklo konstrukcija

Norint atspindėti esamą PSO tinklo topologiją, YAĮ tinklas bus modeliuojamas pagal PSO pateiktus duomenis apie YAĮ/AĮ transformatorius, keitiklių stotis bei YAĮ vidaus ir tarpsisteminės linijas. Transformatorių ir linijų pajėgumai bus įvertinami ir optimizuojami pagal pikinę apkrovą, o optimalios tinklo technologijos bus parinktos modeliavimui pagal technologijų optimizavimo lentelę (žr. skyrių 3.8 „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“).

Modelyje YAĮ linijos bus vaizduojamos pagal žiedinę topologiją, kur kiekvienas YAĮ/AĮ transformatorius yra sujungtas su YAĮ linijomis, einančiomis skirtingomis kryptimis, o YAĮ linijos krypsta link pagrindinės YAĮ linijos, prijungtos prie menamo YAĮ balansinio mazgo, skirto tam tikrai teritorijai (YAĮ balansinio mazgo paaiškinimas pateikiamas žemiau). Modeliavimo tikslais supaprastintą tinklo topologiją, YAĮ/AĮ transformatorių ir YAĮ linijų susiejimą, vienų YAĮ linijų susiejimą su kitomis YAĮ linijomis bei YAĮ linijų ir YAĮ balansinio mazgo susiejimą apibrėš modelio kūrėjas, remdamasis PSO pateikta tinklo topologija.

PSO taip pat pateiks ir informaciją apie elektros energijos gamybą ir vartojimą bei jos eksportą ir importą YAĮ lygyje. Atitinkami apkrovos parametrai bus atspindėti įvertinant tinklo elementus, prie kurių yra prijungti elektros gamybos ir vartojimo bei eksporto/importo mazgai.

Įvesties duomenys surenkami iš PSO duomenų surinkimo etape, naudojant standartinį klausimyną, kuris sudarys modelio dalį.

YAĮ tinklo modelio grafinis pavaizdavimas pateikiamas žemiau.

6 pav. YAĮ tinklo modelio struktūra

(pav.)

Ypatingai aukštos įtampos tinklą sudarys šie pagrindiniai tinklo elementai:

• YAĮ linijos;

• YAĮ generatorius;

• eksportas/importas YAĮ lygyje;

• YAĮ balansinis mazgas.

• nuolatinės srovės jungtys bei keitikliai

Tai yra pagrindinės technologijos, naudojamos tinkle ir modeliuojamos atsižvelgiant į aukščiau aprašytus apribojimus ir supaprastinimus, remiantis pirminio susitikimo su PSO rezultatais. Visų kitų technologijų, aprašytų 3.6 skyriuje „Kiti tinklo elementai“, pajėgumai įvertinami atsižvelgiant į įvertintus šių pagrindinių tinklo elementų pajėgumus.

YAĮ linijos

Kiekviena YAĮ linija turės unikalų identifikacinį numerį. Ji bus susieta arba su kita YAĮ linija, arba su YAĮ balansiniu mazgu. YAĮ linijų susiejimas su kitomis YAĮ linijomis YAĮ balansiniu mazgu bus atliekamas remiantis realia PSO tinklo topologija.

Kiekvienos YAĮ linijos apkrova bus apskaičiuojama kaip YAĮ/AĮ transformatoriaus ir prieš tai buvusios YAĮ linijos apkrovų suma. Atskirų YAĮ linijų optimizavimas (techninių parametrų ir linijų tipų atžvilgiu) bus paremtas apskaičiuota pikine apkrova.

Kiekvienai YAĮ linijai bus reikalingi šie techniniai parametrai:

• 2 prie linijos prijungtų YAĮ/AĮ pastočių pavadinimai;

• įtampos lygis;

• nominali galia;

• apkrova, apskaičiuota pagal PSO programinę įrangą;

• galios nuostoliai, proc.;

• geotipas;

• linijos tipas ir ilgis;

• rezervas – jei linija naudojama kaip kitos linijos rezervinė linija – tokioms linijoms taikomas skirtingas optimizavimo ribinis dydis.

YAĮ elektros energijos gamyba

Kiekvienas prie YAĮ tinklo prisijungęs elektros energijos gamintojas turės unikalų identifikacinį numerį ir bus prijungtas prie unikalios YAĮ linijos.

Kiekvienam YAĮ elektros energijos gamintojui bus reikalingi šie techniniai parametrai:

• vieta;

• unikalus YAĮ linijos ID;

• nominali galia;

• pikinė apkrova.

YAĮ lygio eksporto/importo mazgai

Eksportas/importas YAĮ lygyje bus modeliuojamas specialiais eksporto/importo mazgais, prijungtais prie YAĮ linijos. Teigiamos apkrovos reikšmės įvardijamos kaip eksportas, o neigiamos – kaip importas. Eksporto ir importo apkrova bus įtraukta į YAĮ linijos apkrovos skaičiavimus ir atitinkamai į YAĮ balansinio mazgo apkrovos skaičiavimus.

YAĮ balansinis mazgas

Modeliavimo tikslais į modelį bus įtrauktas specialus YAĮ balansinis mazgas, kuris atspindės galutinį (dis)balansą menamoje teritorijoje. Jei apkrovos balansas lygus nuliui, vadinasi, modelis yra subalansuotas.

Balansinis mazgas yra prijungtas prie menamos teritorijos per menamą YAĮ 0 km ilgio liniją. YAĮ balansinis mazgas nebus įtrauktas į ekonominius LRAIC modelio skaičiavimus.

3.6. Kiti tinklo elementai

Be modeliuojamų pagrindinių tinklo elementų (maitinimo linijų, linijų ir transformatorių) į ekonominį modelį bus įtraukti ir kiti sėkmingam PSO ir STO darbui reikalingi tinklo elementai. Siūlomas kitų tinklo elementų sąrašai pateikiami žemiau.

Kiti esminiai tinklo elementai:

• matavimo elementai:

• elektros energijos skaitikliai;

• matavimo transformatoriai.

• Komutaciniai aparatai:

• skyrikliai;

• skirtuvai;

• jungtuvai;

• trumpikliai;

• įžemikliai.

• Reaktyviosios galios kompensavimo įrenginiai:

• kondensatorių baterijos;

• šuntiniai reaktoriai;

• valdomi šuntiniai reaktoriai;

• Relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai:

• transformatorių apsaugos;

• šynų apsaugos;

• linijų apsaugos;

• automatinės sistemos apsaugos;

• specialios apsaugos;

• avarijų prevencijos automatika.

Šių kitų esminių tinklo elementų duomenys nebus apskaičiuojami pagal pikinę apkrovą. Jų skaičius bus nustatomas įvertinant pagrindinių tinklo elementų skaičių ir naudojant iš anksto nustatytas skaičiavimo taisykles (pvz., vidutinis skyriklių skaičius vienam transformatoriui).

Papildomi tinklo elementai:

• tinklo valdymo technologijos;

• valdymo punktas/dispečerinė;

• tinklo IT sistemos

PSO ir STO pateiks informaciją apie papildomus tinklo elementus. Pateiktas kitų tinklo elementų sąrašas nėra galutinis. Jis gali keistis atsižvelgiant į PSO ir STO komentarus. Į ekonominį modelį nebus įtrauktas šių elementų skaičiaus optimizavimas.

3.7. Elektros energijos poreikio įvertinimas

Elektros energijos pikinės apkrovos prognozės bus naudojamos norint įvertinti tinklo elementų poreikį ateityje.

Paklausos prognozės

Elektros energijos paklausos pikinės apkrovos prognozės atskiriems įtampos lygiams bus paremtos esamos paklausos pikine apkrova ir numatomu pikinės apkrovos kitimu. Paklausa ateinantiems 10 metų bus prognozuojama remiantis turima PSO ir STO informacija ir lyginama su tarptautinio lygio Lietuvos rinkos poreikių pikinės apkrovos ataskaita. Nesant tokių duomenų, prognozavimui bus naudojama ekonometrinė analizė.

Numatomas pikinės apkrovos paklausos skirstymas:

• pikinė apkrova – ŽĮ el. energijos vartojimas – „kaimo“ geotipas;

• pikinė apkrova – ŽĮ el. energijos vartojimas – „miesto“ geotipas;

• pikinė apkrova – ŽĮ el. energijos vartojimas – „metro“ geotipas;

• pikinė apkrova – VĮ el. energijos vartojimas;

• pikinė apkrova – VĮ el. energijos gamyba;

• pikinė apkrova – AĮ el. energijos vartojimas;

• pikinė apkrova – AĮ el. energijos gamyba;

• pikinė apkrova – AĮ el. energijos eksportas/importas;

• pikinė apkrova – YAĮ el. energijos gamyba;

• pikinė apkrova – YAĮ el. energijos eksportas/importas.

Specifinių tinklo elementų paklausa bus modeliuojama iš apačios į viršų. Paklausos pikinė apkrova ŽĮ lygyje prognozuojamiems metams bus proporcingai išskirstyta esamiems žemos įtampos tinklo elementams pagal išmatuotas pikines apkrovas pirmaisiais metais.

Padidėjęs elektros energijos poreikis ŽĮ bus perkeliamas atitinkamiems tinklo aukštesnės įtampos elementams remiantis tinklo topologijos sąsajomis. Papildoma paklausa pikinei apkrovai bus pridėta aukštesnių įtampų lygiuose remiantis atitinkamomis sąnaudomis ir gamyba arba importu ir eksportų atitinkamuose aukštesnės įtampos lygiuose. Tada poreikių prognozė ir tinklo elementų poreikiai bus panaudojami įvertinant tinklo elementus.

Žemiau esančioje schemoje pavaizduotas pikinių apkrovų paklausos prognozės perkėlimas tinklo elementų poreikiui.

7 pav. Tinklo elementų poreikio grafinis pavaizdavimas

(pav.)

Nauji gamintojai ir vartotojai

Be bendros poreikio prognozės į modelį taip pat bus galima įtraukti ir naujus tinklo elementus – naujus gamintojus ir vartotojus vidutinės ar aukštesnės įtampos lygiuose. Jei naujų gamintojų ar vartotojų elektros įrenginių prijungimas prie tinklo yra planuojamas analizuojamu laikotarpiu, šie nauji elementai bus tiesiogiai pridedami prie jau esančiųjų modelyje, su tokio pat lygmens analize kaip ir kiti atitinkamos įvesties dalies elementai.

Pavyzdžiui, jei planuojama AĮ lygyje prijungti naują elektros jėgainę, šis naujas elementas modelyje bus pridėtas prie AĮ skilties – AĮ elektros energijos gamyba, ir tokia pati informacija, kaip ir jau esantiems AĮ lygio elektros energijos gamybos įrenginiams, prijungtiems prie tinklo, turės būti pateikta. Ši reikalinga informacija apibrėžta 3.4 skyriaus „Aukštos įtampos tinklo konstrukcija“ skilties dalyje AĮ elektros energijos gamyba, t. y. vietovė, unikalus AĮ linijos, prie kurios prijungtas generatorius, ID, nominali galia, pikinė apkrova ir metai, kuriais naujas elementas bus prijungtas prie tinklo.

Papildomų naujų elektros energijos gamintojų ar vartotojų elektros įrenginių prijungimas įvairiuose įtampos lygiuose gali išbalansuoti viršutinį tinklo mazgą. Pridėjus naują el. energijos gamintoją ar vartotoją prie tam tikro YAĮ balansinio mazgo, modelio naudotojas turės iš naujo subalansuoti tinklą. YAĮ balansinis mazgas yra menamas tinklo elementas, esantis tam tikros menamos teritorijos viršūnėje (daugiau informacijos apie balansinį mazgą žr. 3.5 „Ypatingai aukštos įtampos tinklo konstrukcija“).

YAĮ balansinio mazgo balansavimo pavyzdys

Jei nauja el. energijos jėgainė yra prijungiama prie tinklo, kuris yra subalansuotas el. energijos gamybos ir vartojimo bei eksporto ir importo atžvilgiu visuose įtampos lygiuose, t. y. jei nėra pridedamas papildomas el. energijos suvartojimas, nauja el. energijos gamyba su tam tikra apkrova sukels teigiamą pokytį YAĮ balansiniame mazge. Tokiu atveju reikia į tinklą įtraukti naują el. energijos vartotoją arba naujos el. energijos gamybos sukeltą pokytį kompensuoti koreguojant eksportą Eksporto/Importo mazge atitinkamoje teritorijoje. Detalus YAĮ balansinio mazgo balansavimo naujo el. energijos gamintojo ar vartotojo atveju aprašymas bus pateiktas informacijos surinkimo metodologijos dokumente.

3.8. Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas

Techniniame modelyje kiekvienos technologijos (maitinimo linijų, linijų, transformatorių) įvertinimo parametrai bus nurodomi kiekvienam įtampos lygiui.

Į parametrus įeina:

• Slenkstis, pagal kurį vienas tinklo elementas gali būti pakeistas labiausiai tinkančiu kitu tinklo elementu (su didesniais / mažesniais pajėgumais).

• Slenkstis, pagal kurį rezervinis tinklo elementas gali būti pakeistas labiausiai tinkančiu kitu tinklo elementu (su didesniais / mažesniais pajėgumais).

• Technologinės lentelės, nurodančios apatinius ir viršutinius slenksčius tinklo technologijoms, naudojančioms modelio optimizavime, standartizuoti.

4 lentelė. Technologijų optimizavimo lentelės VĮ/ŽĮ transformatoriams pavyzdys

Tipo ID	Transformatoriaus pavadinimas	Apatinis slenkstis	Sn
#		kVA	kVA
ŽĮT tipas 1	Pavadinimas 1		40
ŽĮT tipas 2	Pavadinimas 2	41	63
ŽĮT tipas 3	Pavadinimas 3	64	100
ŽĮT tipas 4	Pavadinimas 4	101	160
ŽĮT tipas 5	Pavadinimas 5	161	250
ŽĮT tipas 6	Pavadinimas 6	251	320
ŽĮT tipas 7	Pavadinimas 7	321	400

Modelis leis įvairius tinklo elementų optimizavimo variantus, paremtus iš anksto nustatytais kriterijais. Pavyzdžiui:

• visų tinklo elementų optimizavimą.

• tik tų tinklo elementų, kurių naudingo tarnavimo laikotarpis baigsis modelio naudotojo nurodytu laikotarpiu, optimizavimą.

• tik tų tinklo elementų, kurių naudingo tarnavimo laikotarpis baigsis analizuojamu laikotarpiu (nuo pirmųjų iki paskutinių analizuojamų metų), optimizavimą.

3.9. Vidutinių metinių PSO ir STO sąnaudų apskaičiavimas

Grafiniai PSO ir STO teikiamų paslaugų metinių sąnaudų skaičiavimai:

8 pav. Grafinis metinių sąnaudų skaičiavimas

(pav.)

PSO ir STO metinės sąnaudos susideda iš kelių komponentų:

• tinklo CAPEX (pagrindinėms technologijoms, kaip nurodyta 3.2– 3.5 skyriuose, bei kitiems tinklo elementams, kaip nurodyta 3.6 skyriuje);

• kitos tinklo CAPEX;

• tinklo OPEX;

• kitos OPEX.

Tinklo CAPEX

Skaičiavimai pradedami nuo techninio-technologinio modelio rezultatų, pvz., optimalūs tinklo elementų kiekvienam įtampos lygiui (pvz., transformatoriai, linijos, maitinimo linijos) ir kitų elementų kiekių. Metinės CAPEX pagal pasirinktą nuvertėjimo skaičiavimo metodą yra skaičiuojamos pagal tinklo elementų kainas ir WACC.

Toliau visos kitos, su tinklu susijusios CAPEX, yra pridedamos prie metinių tinklo CAPEX kaip priedas (proc.). Kitos tinklo CAPEX susideda iš kapitalo sąnaudų, kurios neįeina į bazinę tam tikro tinklo elemento kainą, bet įeina į įrangos įsigijimo sąnaudas, kaip nurodoma buhalterinėje apskaitoje, yra įrangos įsigijimo išlaidų dalis. Tai apima ir to inventoriaus, kuris yra neatsiejama modeliuojamos technologijos dalis, sąnaudas (pvz., linijų atveju – elektros stulpai, jei jie nėra įskaičiuoti į bazinę vieneto kainą kilometrui; transformatorių – sąnaudos korpusui ar pastatui, kur bus laikomas transformatorius).

Kitos tinklo CAPEX bus pridedamos prie su tinklu susijusio CAPEX vienu iš dviejų būdų:

• Kaip tinklo CAPEX priedas (angl. mark-up). Šis būdas naudojamas kitoms tinklo CAPEX kategorijoms, kurių sąnaudos yra priklausomos nuo tinklo elemento bazinio CAPEX dydžio. Šiuo atveju kitų tinklo CAPEX priedas yra skaičiuojamas kiekvienam tinklo elementui pagal formulę:

Tinklo kitų CAPEX priedas =

Kitos tinklo kapitalo sąnaudos _____________________________ Bazinė tinklo elemento vieneto kaina

• Kaip absoliutus dydis (tinklo elementui). Šis būdas naudojamas kitoms tinklo CAPEX kategorijoms, kurių sąnaudos nėra priklausomos nuo tinklo elemento bazinio CAPEX dydžio, tačiau priklauso nuo tinklo elementų skaičiaus.

Kitų tinklo CAPEX kategorijų sąrašas, kartu su priklausomybe nuo CAPEX arba nuo tinklo elementų skaičiaus, bus pateiktas kartu su detalia LRAIC modelio skaičiavimo metodologija.

Tiesiogiai su tinklu nesusijusios metinės sąnaudos

Tiesiogiai su tinklu nesusijęs turtas yra visas kitas PSO ir STO turtas, naudojamas vykdant reguliuojamas veiklas. Kadangi toks turtas nėra tiesiogiai susijęs su PSO ir STO tinklu, jo sąnaudos laikomos nepriklausomomis sąnaudomis. Šis turtas apima administracinius pastatus, informacines sistemas ir IT įrangą, nesusijusią su tinklo valdymu, ir kitą turtą. Kadangi šio turto apimtis ir vertė nėra tiesiogiai priklausoma nuo tinklo dydžio, toks turtas bus įtraukiamas į modelį absoliučiu dydžiu (investicijų suma) naudojant vidutinį naudingo tarnavimo laikotarpį kiekvienai turto kategorijai. Metinės sąnaudos bus apskaičiuojamos naudojant vieną iš aukščiau aprašytų nusidėvėjimo skaičiavimo metodų.

Tinklo OPEX

Su tinklu susijusios OPEX sąnaudos susideda iš veiklos sąnaudų, tiesiogiai priskirtų perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų veiklai. Jos gali apimti medžiagų, remonto, įrangos palaikymo ir darbo užmokesčio sąnaudas, kurios kyla tiesiogiai iš tinklų veiklos. Tikslus OPEX kategorijų, įtrauktų į su tinklu susijusias OPEX, sąrašas turi atitikti OPEX reglamentavimo taisykles, kaip nustatyta VKEKK.

Su tinklu susijusios OPEX yra pridedamos prie tinklo sąnaudų vienu iš dviejų būdų:

• Kaip priedas (angl. mark-up) prie metinių nusidėvėjimo sąnaudų. Su tinklu susijusios OPEX kaip antkainis pridedamos prie metinio nusidėvėjimo, skaičiuojamo pagal metines tinklo CAPEX ir metines tinklo kitas CAPEX. Šis būdas naudojamas tinklo OPEX kategorijoms, kurių sąnaudos yra priklausomos nuo tinklo elemento CAPEX. Tokiu atveju tinklo OPEX priedas yra skaičiuojamas pagal formulę:

Tinklo OPEX priedas =

Tinklo veiklos sąnaudos _____________________________ Tinklo elemento CAPEX * (1 + Tinklo kitų CAPEX priedas)

• Kaip absoliutus dydis (tinklo elementui). Šis būdas naudojamas tinklo OPEX kategorijoms, kurių sąnaudos nėra priklausomos nuo tinklo elemento CAPEX, tačiau yra priklausomos nuo tinklo elementų skaičiaus.

Tinklo OPEX kategorijų sąrašas, kartu su priklausomybe nuo CAPEX arba nuo tinklo elementų skaičiaus, bus pateiktas kartu su detalia LRAIC modelio skaičiavimo metodologija.

Kitos OPEX

Paskutiniuose skaičiavimo etapuose visos kitos OPEX pridėdamos kaip metinių išlaidų priedas. Kitos OPEX susideda iš kitų veiklos sąnaudų, kurios pagal reguliavimą yra leidžiamos PSO ir STO veikloje. Tai gal apimti sąnaudas darbuotojams, išorės paslaugoms, komunikacines/IT sąnaudas, auditą ir konsultacijas, remontą ir palaikymo darbus (nesusijusius su tinklu) ir kt. Priešingai nei „iš viršaus“ (angl. top-down) modeliuose, „iš apačios“ (angl. bottom-up) modeliuose OPEX nėra skaičiuojamos atskirai kiekvienam inventoriniam vienetui ir priskiriamos technologijoms ar paslaugoms, naudojant priskyrimo rodiklius/koeficientus, bet yra nusakomos kaip procentinis priedas, kuris yra pridedamas prie tinklo elementų sąnaudų. OPEX mastas ir tipai, kurie yra įtraukiami į OPEX priedo skaičiavimus, turi atitikti OPEX reglamentuojančias taisykles, kaip nustatyta VKEKK.

Kitos OPEX yra kaip priedas, pridedamas prie metinio nusidėvėjimo, kuris yra skaičiuojamas pagal metines tinklo CAPEX ir metines kitas tinklo CAPEX pagal šią formulę:

Kitų OPEX priedas =

Kitos veiklos sąnaudos _____________________________ Tinklo elemento CAPEX * (1 + Kitų tinkloCAPEX priedas)

Tinklo CAPEX, OPEX ir kitos OPEX priedai yra modelio kintamieji ir bus įvertinami atsižvelgiant į realias PSO ir STO sąnaudų ataskaitas arba paremti standartiniais duomenimis.

Galutiniai metinių sąnaudų skaičiavimai

Galutinės metinės sąnaudos tinklo elementui bus skaičiuojamos pagal formulę:

Metinės sąnaudos = Tinklo CAPEX + Tinklo kitos CAPEX + Tinklo OPEX + Kitos OPEX

Galutinės metinės paslaugų sąnaudos bus skaičiuojamos atsižvelgiant į tinklo elementų metinių sąnaudų priskyrimą paslaugoms pagal priskyrimų lentelę. Sąnaudų priskyrimo lentelė nurodo įtampos lygių ir tinklo elementų tuose įtampos lygiuose svorinius koeficientus, pagal kuriuos kaštai bus priskiriami paslaugoms. Sąnaudų paskirstymas pateikiamas lentelėje žemiau.

5 lentelė. Sąnaudų priskyrimo lentelės pavyzdys

Paslauga	ŽĮ tinklas		VĮ tinklas		AĮ tinklas		YAĮ linijos	Tinklo valdymas
	ŽĮ linijos	Transf.	VĮ linijos	Transf.	AĮ linijos	Transf.	YAĮ linijos
Skirstymas VĮ skirstymo linijomis			1	1	1	1	1
Vartotojų prijungimas prie VĮ tinklo			1	1	1	1	1
Gamintojų prijungimas prie VĮ tinklo			1	1	1	1	1
Kitos VĮ tinklo nereguliuojamos paslaugos
Skirstymas ŽĮ skirstymo linijomis	1	1	1	1	1	1	1
Vartotojų prijungimas prie ŽĮ tinklo	1	1	1	1	1	1	1
Gamintojų prijungimas prie ŽĮ tinklo	1	1	1	1	1	1	1
Kitos ŽĮ tinklo nereguliuojamos paslaugos
ŽĮ ir VĮ tinklų valdymas								1

_________________