STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL DARBO SĄNAUDŲ STATISTINIO TYRIMO ATASKAITOS FORMOS
PATVIRTINIMO
2008 m. gruodžio 4 Nr. DĮ-228
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54–1048; 1999, Nr. 114–3299) 12 straipsnio 2 dalį ir atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 530/1999 dėl darbo užmokesčio struktūros ir darbo kaštų statistikos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 341) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 (OL 2006 L 393, p. 1), 1999 m. liepos 27 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1726/1999, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 530/1999 dėl darbo užmokesčio struktūros ir darbo kaštų statistikos, apibrėžiant informaciją apie darbo kaštus ir reglamentuojant jos perdavimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 391) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 973/2007 (OL 2007 L 216, p. 10),
tvirtinu Darbo sąnaudų statistinio tyrimo 2008 m. vienkartinės ataskaitos DS-01 formą (pridedama)*.
GENERALINIS DIREKTORIUS ALGIRDAS ŠEMETA
_________________
Darbo sąnaudų statistinio tyrimo
2008 m. ataskaitos DS-01 vienkartinės
1 priedas
INFORMACIJA DĖL DARBO SĄNAUDŲ STATISTINIO TYRIMO 2008 M.
(ataskaita DS-01 vienkartinė)
| STATISTINIO TYRIMO TEISINIS PAGRINDAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048, 1999, Nr. 114-3299). 1999 m. kovo 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 530/1999 dėl darbo užmokesčio struktūros ir darbo kaštų statistikos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 341), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 (OL 2006 L 393, p. 1). 1999 m. liepos 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1726/1999, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 530/1999 dėl darbo užmokesčio struktūros ir darbo kaštų statistikos, apibrėžiant informaciją apie darbo kaštus ir reglamentuojant jos perdavimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 391), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 973/2007 (OL 2007 L 216, p. 10). |
| STATISTINIO TYRIMO RŪŠIS, APIMTIS IR TIKSLAS |
Tai atrankinis tyrimas. Darbo sąnaudų statistinio tyrimo ataskaitą pildo į imtį patekusios visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos. Tiriamasis laikotarpis – 2008 m. Tyrimo tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų skaičių, jų darbo sąnaudas ir darbo laiką šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis ir įmonių dydžio grupes. |
| STATISTINĖS INFORMACIJOS PASKELBIMO LAIKAS IR VIETA |
2010 m. liepos mėn. – pranešimas spaudai, mėnraštis „Lietuvos ekonominė ir socialinė raida“; Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainėje www.stat.gov.lt. |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis: „Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.“ |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis: „Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis: „Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1732 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557): „Statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistinių duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.“ |
Darbo sąnaudų. statistinio tyrimo
2008 m. ataskaitos DS-01 vienkartinės
2 priedas
PAAIŠKINIMAI DARBO SĄNAUDŲ STATISTINIO TYRIMO 2008 M. ATASKAITAI DS-01 VIENKARTINEI PILDYTI
1. Darbo sąnaudų statistinio tyrimo 2008 m. ataskaitoje DS-01 vienkartinėje (toliau – ataskaita) pateikiami samdomųjų darbuotojų (toliau – darbuotojai) skaičiaus, jų darbo užmokesčio, darbdavio socialinių įmokų ir išmokų, darbo laiko ir kiti rodikliai.
2. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) nuo 2008 m. sausio 1 d. ūkio subjektams priskiria naujus ekonominės veiklos rūšies kodus pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių EVRK 2 red. (toliau – EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877), vadovaujantis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatančiu statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL 2006 L 393, p.1) ir atsižvelgiant į Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 1.1 red.), patvirtinto Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 252 (Žin., 2002, Nr. 126-5744), atnaujinimą.
3. Išsamesnę informaciją apie EVRK 2 red. rasite Statistikos departamento interneto svetainės http://www.stat.gov.lt skyriuje „Klasifikatoriai“.
4. Ataskaitos I skyriaus 1–3 eilutėse pateikiamas vidutinis darbuotojų, dirbusių visą ir ne visą darbo laiką pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje, ir atskirai – mokinių, skaičius:
4.1. Darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 13 straipsnį, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą ir dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.
4.2. Vidutinis darbuotojų skaičius parodo darbuotojų – fizinių asmenų, o ne etatų skaičių. Pvz., įmonėje dirbo 3 darbuotojai 0,5, 2 darbuotojai – visu etatu, tuomet vidutinis darbuotojų skaičius lygus 5.
4.3. Priskiriami:
4.3.1. darbuotojai, sudarę darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį, neatsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį, darbo laiko trukmę (visas ar ne visas darbo laikas) ir sutarties trukmę (terminuota ar neterminuota).
4.3.2. sąlygiškai priskiriami:
4.3.2.1. valstybės tarnautojai, kurių tarnybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708);
4.3.2.2. statutiniai valstybės tarnautojai, kurių tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 7-140);
4.3.2.3. valstybės politikai, teisėjai ir valstybės pareigūnai, kurių darbo apmokėjimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 75-2271).
4.3.3. Priskiriamų darbuotojų pavyzdžiai:
4.3.3.3. laikinai nedirbę dėl ligos ar sužalojimo, atostogų (kasmetinių, mokymosi ir kt.), streiko, prastovų, nemokamų atostogų, laikino darbo nutraukimo trūkstant žaliavų, elektros energijos ir kt.;
4.4. Nepriskiriami:
4.4.5. įmonių vadovai ar įmonių valdymo organų (valdybos, tarybos ir pan.) nariai, apmokami tik iš pelno;
4.5. Laikinai dirbęs personalas iš kitų įmonių įskaitomas į įmonės, kuri jį samdė, o ne į įmonės, kurioje faktiškai jis dirbo, darbuotojų skaičių.
4.6. Darbuotojai, dirbę visą darbo laiką, – asmenys, dirbę teisės aktų ar kolektyvinėje sutartyje nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsniu, darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Kasdienė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias darbo dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
4.7. Darbuotojai, dirbę teisės aktų nustatyta tvarka sutrumpintą darbo laiką, kuriems mokėtas darbo užmokestis už visą darbo laiką, laikomi dirbusiais visą darbo laiką (pvz., darbuotojai, auginantys du vaikus iki dvylikos metų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę, mokant jo vidutinį darbo užmokestį, laikomi dirbančiais visą darbo laiką ir kt.).
4.8. Darbuotojai, įmonės administracijos įsakymu vietoj įprastinės penkių ar šešių darbo dienų savaitės dirbę tris ar keturias dienas, laikomi dirbusiais visą darbo laiką.
4.9. Darbuotojai, dirbę ne visą darbo laiką, – asmenys, kurie, susitarę su darbdaviu ar darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės dirbę trumpesnį darbo laiką (pusę dienos, tris ketvirtadalius nustatytos darbo laiko trukmės ir pan.) negu teisės aktų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo laiko trukmė. Ne viso darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 1508 „Dėl su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusių sąlygų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 173-6406).
5. Vidutinis darbuotojų skaičius gali būti skaičiuojamas dviem būdais:
5.1. Įmonėse, kuriose didelė darbuotojų kaita, vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas sudedant 2008 m. kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą dalijant iš tų metų kalendorinių dienų skaičiaus.
Skaičiuojama pagal formulę:
čia:
– vidutinis darbuotojų skaičius 2008 m.;
Di – darbuotojų skaičius i-tąją 2008 m. kalendorinę dieną, i = 1, ..., n;
n – 2008 m. kalendorinių dienų skaičius.
5.2. Įmonėse, kuriose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas sudedant 2008 m. sausio–lapkričio mėn. paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių ir 2007 bei 2008 m. gruodžio 31 d. pusės darbuotojų skaičių ir gautą sumą dalijant iš 12.
Skaičiuojama pagal formulę:
čia:
– vidutinis darbuotojų skaičius 2008 m.;
Di – i-ojo 2008 m. mėnesio paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius;
D0 – 2007 m. gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius;
D12 – 2008 m. gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius.
6. Ataskaitos I skyriaus 4–6 eilutėse pateikiamas visą ir ne visą darbo laiką dirbusių darbuotojų bei mokinių dirbtų valandų skaičius:
6.2. Nustatytas darbo laikas – teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyta darbo laiko trukmė.
6.4. Į dirbtą laiką taip pat įskaitoma: laikas darbo vietoje, kai pasiruošiama darbui, atliekamas remontas ar kiti aptarnavimo darbai, paruošiami ir valomi instrumentai, rengiami važtaraščiai, grafikai ir ataskaitos; prastovų laikas dėl tokių priežasčių kaip darbo nebuvimas, įrengimų gedimas, nelaimingas atsitikimas ir t. t., kai pagal darbo sutartį numatyta už tą laiką sumokėti; trumpos pertraukos darbo vietoje, pvz., arbatos ar kavos pertraukėlės.
6.5. Į dirbtą laiką neįskaitoma: apmokėtas, bet faktiškai nedirbtas laikas (atostogos, ligos dienos ir pan.), poilsio laikas (pertrauka pailsėti ir pavalgyti ir kt.), laikas, sugaištas kelionėms į darbo vietą ir atgal ir pan.
6.6. Darbuotojams, dirbantiems ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
7. Ataskaitos I skyriaus 7–9 eilutėse nurodomas visą ir ne visą darbo laiką dirbusių darbuotojų bei mokinių apmokėtų valandų skaičius:
7.1. Apmokėtas darbo laikas – darbuotojo nustatytos darbo laiko trukmės ir viršvalandžių suma, taip pat nedirbtas, bet darbdavio įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka apmokėtas laikas, pvz., darbdavio apmokėtos prastovos; atostogų laikas ir pan.
8. Ataskaitos II skyriuje pateikiami darbo sąnaudų rodikliai:
8.1. Darbo sąnaudos – visos darbdavio išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus. Jas sudaro:
8.3. Ataskaitos II skyriaus 1–7 eilutėse pateikiamas bruto darbo užmokestis (pinigais). 1 eilutėje nurodyta suma turi būti didesnė ar lygi 2–7 eilutėse nurodytai sumai.
8.4. Bruto darbo užmokestis – per metus apskaičiuotas darbo užmokestis, įskaitant privalomuosius atskaitymus (gyventojų pajamų mokestį ir darbuotojo valstybinio socialinio draudimo įmokas):
8.4.1. Į bruto darbo užmokestį įskaitoma:
8.4.1.1. pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonėje) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines (pareigines) algas ir vienetinius įkainius;
8.4.1.2. reguliarūs ir nereguliarūs priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų (pvz., priedai už tarnybos stažą, už laipsnį ir kt.); priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis ir pan.);
8.4.1.3. reguliarios ir nereguliarios premijos, vienkartinės piniginės išmokos, skirtos darbuotojams skatinti (teisės aktų nustatytų švenčių progomis, atlikus vienkartines ypatingos svarbos užduotis ir pan.), mokamos pagal įmonės darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą; tantjemos;
8.4.1.4. anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse numatytais atvejais;
8.4.1.5. darbo užmokestis už laiką, kai darbuotojas teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse numatytais atvejais nedirbo įmonėje (darbo užmokestis už kasmetines atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, papildomas atostogų dienas ir pan.);
8.4.1.6. padidintas darbo užmokestis, jei yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyje nustatytais atvejais;
8.4.1.7. laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų etatiniams literatūriniams (kūrybiniams) darbuotojams darbo sutarties pagrindu mokamas literatūrinis (kūrybinis) honoraras, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
8.4.2. Į bruto darbo užmokestį neįskaitoma:
8.4.2.8. pašalpos laikino nedarbingumo metu, mokamos iš darbdavio lėšų ar iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų;
8.4.2.12. komandiruočių išlaidos (dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis);
8.4.2.13. atlygis už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas asmenims, įsigijusiems verslo liudijimą;
8.4.2.15. atlyginimas už darbuotojams padarytą žalą dėl jų suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susijusio su darbu;
9. Ataskaitos II skyriaus 2 eilutėje nurodoma nereguliariai mokamų premijų, priedų, priemokų ir vienkartinių piniginių išmokų suma. Tai išmokos, kurių mokėjimas priklauso nuo asmeninių arba įmonės darbo rezultatų (įmonės pelno, apyvartos, darbo našumo ir kt.) ar kurių suma ar periodiškumas nustatomi iš anksto, neatsižvelgiant į įmonės veiklos, asmeninius ar kolektyvinius darbo rezultatus:
9.1. Priskiriama:
9.1.1. premijos iš pelno arba sutaupyto darbo užmokesčio, už ketvirčio, pusmečio, devynių mėnesių ar metų darbo rezultatus;
9.1.3. vienkartinės priemokos už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) arba raštišku darbuotojo sutikimu – papildomų darbų vykdymą (jeigu nesudaroma papildoma darbo sutartis);
9.1.4. vienkartinės piniginės išmokos darbuotojui atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis, už darbuotojo ar grupės darbuotojų individualius rezultatus, už labai gerą darbuotojo darbą kalendoriniais metais, darbuotojui atlikus nenumatytus vienkartinius darbus;
9.1.5. įstatymo nustatytų švenčių (pvz., šv. Velykų ar šv. Kalėdų ir kt.) progomis išmokėtos sumos, vadinamasis „tryliktasis“ ar „keturioliktasis“ atlyginimas;
10. Ataskaitos II skyriaus 3 eilutėje nurodomas darbo užmokestis už kasmetines atostogas (įskaitoma tik už vienus darbo metus priskaičiuota suma):
10.1. Taip pat įskaitoma pailgintų kasmetinių atostogų apmokėjimas darbuotojams, kurių darbas susijęs su didele nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, ar jų darbo sąlygos yra specifinės; papildomų kasmetinių atostogų apmokėjimas už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų, už ilgalaikį nepertraukiamą darbą toje darbovietėje, už ypatingą darbų pobūdį ir kt.
11. Ataskaitos II skyriaus 4 eilutėje pateikiamas darbo užmokestis už kitas teisės aktų ir kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka nedirbtas dienas. Įskaitomas darbo užmokestis už:
11.1. mokymosi atostogas darbuotojams, kurie mokosi, laiko stojamuosius egzaminus į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas turėdami įmonių siuntimus;
12. Ataskaitos II skyriaus 5 eilutėje nurodoma išmokų už priverstinai trumpiau dirbto laiką suma. Joms priskiriamos išmokos už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės; darbdavio išmokos darbuotojams, nedalyvaujantiems streike, bet dėl jo negalintiems dirbti savo darbo, kuris apmokamas kaip prastova ne dėl jų kaltės; kitos išmokos darbuotojams už priverstinai trumpiau dirbtą laiką, nustatytos kolektyvinėje ar darbo sutartyje.
13. Ataskaitos II skyriaus 6 eilutėje pateikiama darbdavio gautų subsidijų darbo užmokesčiui suma. Tai subsidijos, skirtos padengti dalį ar visas darbo užmokesčio išlaidas. Čia nurodomos tik darbo užmokesčiui kompensuoti skirtos lėšos (neįskaitoma valstybinio socialinio draudimo įmokų kompensacija).
14. Ataskaitos II skyriaus 7 eilutėje nurodomas darbo užmokestis mokiniams. Tai ataskaitos I skyriaus 3 eilutėje nurodytiems darbuotojams (mokiniams) apskaičiuota bruto darbo užmokesčio suma (ji taip pat įtraukiama į ataskaitos II skyriaus 1 eilutę).
15. Ataskaitos II skyriaus 9–13 eilutėse nurodomos išmokos natūra. Išmokos natūra – visos prekės ir paslaugos, darbdavio suteiktos darbuotojui, įskaitant įmonės produkciją, darbdavio išlaidas, susijusias su darbuotojo buto išlaikymu, komunalinėmis paslaugomis, negrąžintinomis paskolomis būstui įsigyti, dovanos (natūra) ir kt. Joms priskiriama:
15.1. Išmokos produktais (9 eil.), tai:
15.1.1. įmonių gaminama produkcija, kurią darbdavys nemokamai suteikia darbuotojams asmeniniam vartojimui arba parduoda pigiau už savikainą, pvz., maisto produktai ir gėrimai, avalynė, drabužiai ir pan.;
15.2. Išlaidos būstui (10 eil.). Priskiriama:
15.2.1. nemokamai įmonės darbuotojams teikiamų paslaugų vertė, pvz., už savikainą arba mažesnėmis kainomis nei savikaina darbuotojams tiekiama elektra, dujos, kuras;
15.3. Išlaidos asmeniniams reikalams naudojant įmonės automobilius (11 eil.):
15.3.1. Priskiriamos eksploatacijos išlaidos (automobilio nusidėvėjimo, draudimo, priežiūros, nedidelio remonto, automobilio pastatymo vietos).
15.3.2. Neįtraukiamos automobilio įsigijimo, jo kapitalinio remonto išlaidos ar bet kokios pajamos, gautos pardavus automobilį, ar išlaidos, atsirandančios naudojant automobilį darbo reikalais.
15.4. Suteiktos akcijos (12 eil.). Tai išlaidos, kurios atsiranda darbdaviui pardavus akcijas savo darbuotojams. Pardavus akcijas mažesne nei rinkos kaina, nurodomas lengvatinės kainos ir rinkos kainos akcijų suteikimo metu skirtumas. Nemokamas akcijų paskirstymas arba jų pardavimas mažesne kaina darbuotojams gali būti laikomas išlaidomis natūra tik tada, jei šios akcijos įsigyjamos rinkoje. Tokiu atveju įmonės išlaidos natūra – skirtumas tarp lengvatinės akcijos kainos ir rinkos kainos akcijų suteikimo metu.
15.5. Kitos išmokos natūra (13 eil.). Įskaitoma:
15.5.1. valgyklų, kultūros, sporto, poilsio įrangos ir paslaugų; vaikų darželių, parduotuvių ir kitų padalinių išlaikymo išlaidos (t. y. amortizaciniai atskaitymai, išlaidos nedideliam remontui, reguliariai pastatų ir instaliacijos priežiūrai, minėtuose padaliniuose dirbančių iš kitų įmonių ir įstaigų darbuotojų darbo užmokestis);
16. Jei darbuotojams darbdavys daiktus išduoda ar paslaugas suteikia nemokamai, išmokomis natūra laikoma jų savikaina, jei daiktas parduodamas mažesne kaina negu savikaina, nurodomas skirtumas tarp savikainos ir faktiškos pardavimo kainos.
17. Ataskaitos II skyriaus 15–20 eilutėse nurodomos darbdavio mokamos socialinės įmokos ir išmokos (socialinės įmokos mokiniams nurodomos 19 eilutėje, todėl neįskaitomos į 15–18 ir 20 eilutes):
17.1. Tai darbdavio valstybinio socialinio draudimo įmokos (15 eil.) – bendrasis valstybinio pensijų, sveikatos, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifas 2008 m. sudarė 30,7 procento, bendrasis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifas – 0,3 procento apskaičiuotos apdraustojo asmens darbo užmokesčio sumos. Į šią eilutę taip pat įskaitomos darbdavio įmokos į Garantinį fondą (0,1 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos).
17.2. Ataskaitos II skyriaus 16 eilutėje nurodomos kolektyvinėje sutartyje nustatytos ar savanoriškos socialinio draudimo įmokos. Tai gali būti įmokos į įmonės pensinio draudimo fondą (jei įmonėje yra toks fondas), kitos socialinio pobūdžio savanoriškai darbdavio mokamos ar nustatytos kolektyvinėje sutartyje įmokos (pvz., papildomas darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų; darbdavio išlaidos darbuotojų sveikatos draudimui, gyvybės draudimui, transporto priemonių draudimui ir pan.).
17.3. Ataskaitos II skyriaus 17 eilutėje nurodomos privalomosios ligos pašalpos, mokamos iš darbdavio lėšų. Tai išmokų, kurias darbdavys moka darbuotojams dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, suma. Jos mokamos iš darbdavio lėšų pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 111-3574). Neįskaitomos ligos pašalpos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Čia taip pat nurodomos pareigūnams (dirbusiems Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ir pan. įstaigose) darbdavio mokamos išmokos laikinojo nedarbingumo atveju.
17.4. Ataskaitos II skyriaus 18 eilutėje pateikiama išeitinių išmokų ir piniginių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas suma. Tai sumos, kurias darbdavys išmoka darbuotojui, kai pasibaigus darbo santykiams darbuotojui negali būti suteiktos kasmetinės atostogos arba kai darbuotojas jų nepageidauja. Išeitinės išmokos ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas mokamos teisės aktų nustatyta tvarka ar pagal kolektyvinėje sutartyje nustatytas darbo sutarčių nutraukimo sąlygas (ar šalims susitarus).
17.5. Ataskaitos II skyriaus 19 eilutėje nurodomos socialinės išmokos mokiniams (įskaitytiems į ataskaitos I skyriaus 3 eilutę). Tai darbdavio mokiniams priskaičiuota valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomųjų ligos pašalpų, išeitinių išmokų ir piniginių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kitų socialinių išmokų suma.
17.6. Ataskaitos II skyriaus 20 eilutėje nurodoma kitų socialinių išmokų suma. Joms priskiriama:
17.6.1. papildomos ligos pašalpos, kurias darbdavys moka remdamasis kolektyvine sutartimi, o ne Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu;
17.6.2. darbdavio išmokos darbuotojams už sanatorinius kelialapius, vaistus ir pan., jei tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje;
17.6.3. piniginės išmokos, skirtos materialiai remti šeimas (tai gali būti darbdavio išmokamos sutuoktuvių, laidojimo pašalpos, išmokos gimus vaikui ir kitos išmokos, kurios mokamos remiantis kolektyvine sutartimi);
17.6.4. stipendijos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos, žalos dėl darbingumo netekimo atlyginimas, kad kompensuotų darbo užmokestį, mokami iš darbdavio lėšų savanoriškai ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ir pan.;
17.6.5. kitos teisės aktų nustatytos darbdavio socialinės išmokos (kitos, niekur kitur nepaminėtos, išmokos, mokamos teisės aktų nustatyta tvarka). Į jas įskaitoma:
17.6.5.1. atlyginimas darbuotojams už sužalotą sveikatą, kad kompensuotų darbo užmokestį (be to, įskaitomos išlaidos už sužalotą sveikatą buvusiems įmonės darbuotojams);
17.6.5.3. kompensacijos valstybės tarnautojų sutuoktiniams ir vaikams, išvykstantiems į užsienį kartu su paskirtais valstybės tarnautojais, išlaikyti;
17.6.6. Į kitas teisės aktų nustatytas darbdavio socialinės išmokas neįskaitoma:
17.6.6.1. vienkartinės pašalpos artimiesiems darbuotojui žuvus nuo nelaimingo atsitikimo darbe, materialinė pašalpa artimiesiems darbuotojui mirus;
18. Ataskaitos II skyriaus 22–25 eilutėse nurodomos kitos išmokos. Tai:
18.1. Profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos (22 eil.):
18.1.1. Priskiriamos darbdavio išlaidos, susijusios su įmonės darbuotojų profesiniu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu. Šią išmokų grupę sudaro įmonės profesinio mokymo padalinių pastatų ir patalpų priežiūros, nedidelio remonto, įrangos, naudojamo inventoriaus ir mokymo priemonių įsigijimo ir amortizacijos išlaidos; mokestis už kursus; darbo užmokestis dėstytojams (ne įmonės darbuotojams); darbdavio išmokos mokymo įstaigoms ir kt.
18.2. Įmokos į darbuotojų taupymo fondus (23 eil.). Nurodoma darbdavio sumokėta į darbuotojų taupymo fondus (įmonės taupymo fondus, jei įmonėje jie sudaryti) pinigų suma.
18.3. Komandiruočių dienpinigiai (24 eil.). Nurodoma vieno komandiruočių išlaidų elemento – dienpinigių suma. Kitos komandiruočių išlaidos (bagažo vežimo bei saugojimo, ryšių, transporto, taksi paslaugos, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos ir kt.) į ataskaitą neįskaitomos.
18.4. Kitos išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus (25 eil.). Joms priskiriama:
18.4.1. darbdavio įdarbinimo agentūroms už žiniasklaidoje skelbiamus darbo reklaminius skelbimus atsirandančios išlaidos; kelionės išlaidos kandidatams, pakviestiems pokalbio dėl įdarbinimo; įdarbinimo pašalpos įdarbinant naujus darbuotojus. Neįskaitomas įdarbinimo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis, šių įstaigų administravimo išlaidos ir kt.;
18.4.2. išlaidos darbuotojų darbo drabužiams, kurie gali būti dėvimi ne tik darbo vietoje, bet ir kitur, pvz., muitinės, krašto apsaugos, policijos pareigūnų, miškininkų uniformos ir pan. Išlaidos specialiesiems darbo drabužiams, dėvimiems tik darbo vietoje, nepriskiriamos darbo sąnaudoms, nes jų būtinumą lemia pats gamybos procesas. Tokios išlaidos priskiriamos gamybos sąnaudoms. Tai apsaugos drabužiai (pvz., atominėse elektrinėse); pramonės, statybos ar kitų įmonių, įstaigų specialieji drabužiai ir t. t. Išlaidos darbo saugos, asmens higienos reikmenims ir kanceliarinėms prekėms nepriskiriamos darbo sąnaudoms. Jas lemia gamybos procesas ir įmonės veikla;
19. Ataskaitos pabaigoje nurodomas laikas, sugaištas statistiniams duomenims rengti ir ataskaitai pildyti.
20. Siekiant geresnės statistinių duomenų kokybės, bus atliekama ataskaitoje nurodyto darbuotojų skaičiaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdraustųjų asmenų duomenų analizė.
Dėkojame už dalyvavimą statistiniame tyrime.