LRS dokumento tekstas

Sutartis dėl laisvosios prekybos žemės ūkio prekėmis tarp

Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos^*

PREAMBULĖ

Estijos Respublika (toliau vadinama „Estija“), Latvijos Respublika (toliau vadinama „Latvija“) ir Lietuvos Respublika (toliau vadinama „Lietuva“), toliau kartu vadinamos „Šalys“,

remdamosi Laisvosios prekybos sutarties tarp Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos, pasirašytos 1993 m. rugsėjo 13 d., Preambule ir 3 straipsniu,

prisimindamos savo ketinimą aktyviai dalyvauti Europos integracijos procese ir išreikšdamos savo pasiruošimą bendradarbiauti ieškant būdų ir priemonių stiprinti šį procesą,

tvirtai įsitikinusios, kad ši Sutartis paskatins abipusiškai naudingų prekybinių santykių tarp jų intensyvumą ir prisidės prie integracijos proceso Europoje,

norėdamos sukurti palankias sąlygas prekybos tarp jų plėtojimui ir diversifikacijai ir prekybiniam-ekonominiam bendradarbiavimui bendrų interesų srityse paskatinti, pagal lygybės, abipusės naudos ir tarptautinės teisės principus,

nusprendusios prisidėti prie daugiašalės prekybos sistemos stiprinimo ir plėtoti savo prekybinius santykius pagal Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) įkuriančią sutartį, Estijai, Latvijai ir Lietuvai turint tikslą tapti PPO narėmis,

pasiryžusios įgyvendinti šią Laisvosios prekybos sutartį, turėdamos tikslą saugoti ir globoti aplinką, užtikrinti optimalų gamtinių išteklių panaudojimą pagal ilgalaikio augimo principą,

pareikšdamos, atsiradus svarbiems veiksniams, savo pasiruošimą nagrinėti galimybes dėl ekonominių ryšių plėtojimo, stengiantis išplėsti juos į sritis, kurių nereguliuoja ši Sutartis,

siekdamos visa tai įgyvendinti, nutarė sudaryti tokią sutartį (toliau vadinama „ši Sutartis“):

1 straipsnis

Tikslai

Šios Sutarties tikslai yra:

a) įkurti laisvosios prekybos žemės ūkio, maisto ir žuvies prekėmis erdvę tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos;

b) prekybos žemės ūkio prekėmis liberalizavimo dėka skatinti ekonominių ryšių tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos harmoningą plėtojimą;

c) užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas prekyboje tarp Šalių.

2 straipsnis

Taikymas

Ši Sutartis taikoma prekėms, išvardintoms Harmonizuotos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 01-24 skirsniuose, turinčioms Estijos, Latvijos arba Lietuvos kilmę.

3 straipsnis

Importo muito mokesčiai ir rinkliavos, turinčios lygiavertį poveikį

1. Šalys prekyboje tarp jų nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos panaikina visus importo muito mokesčius ir visas rinkliavas, turinčias lygiavertį poveikį, prekėms, turinčioms Šalių kilmę pagal 7 straipsnio (Kilmės taisyklės) nuostatas.

2. Prekyboje tarp Šalių neįvedami jokie nauji importo muito mokesčiai arba rinkliavos, turinčios lygiavertį poveikį.

4 straipsnis

Fiskaliniai muito mokesčiai

3 straipsnio (Importo muito mokesčiai ir rinkliavos, turinčios lygiavertį poveikį) nuostatos taikomos ir fiskaliniams muito mokesčiams.

5 straipsnis

Eksporto muito mokesčiai ir rinkliavos, turinčios lygiavertį poveikį

1. Šalys prekyboje tarp jų nuo šios Sutarties įsigaliojimo datos panaikina visus eksporto muito mokesčius ir rinkliavas, turinčias lygiavertį poveikį.

2. Prekyboje tarp Šalių neįvedami jokie nauji eksporto muito mokesčiai ar rinkliavos, turinčios lygiavertį poveikį.

6 straipsnis

Kiekybiniai eksporto arba importo apribojimai bei priemonės, turinčios lygiavertį poveikį

1. Prekyboje tarp Šalių nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos panaikinami kiekybiniai eksporto arba importo apribojimai ir priemonės, turinčios lygiavertį poveikį.

2. Prekyboje tarp Šalių neįvedami jokie nauji kiekybiniai eksporto arba importo apribojimai ir priemonės, turinčios lygiavertį poveikį.

7 straipsnis

Prekių kilmės taisyklės

Prekių kilmės taisyklės šios Sutarties vykdymui yra nurodytos Laisvosios prekybos sutarties tarp Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos, pasirašytos 1993 m. rugsėjo 13 d., Protokole A.

8 straipsnis

Bendrosios išimtys

Ši Sutartis netrukdo taikyti draudimų ar apribojimų prekių eksportui, importui ar tranzitui, pagrįstų viešosios moralės, valstybinės politikos ar visuomenės saugumo; žmonių sveikatos ar gyvybės, gyvūnijos ar augmenijos ir aplinkos apsaugos; nacionalinių vertybių, turinčių meninę, istorinę ar archeologinę vertę, apsaugos; intelektualinės nuosavybės apsaugos. Vis dėlto šie draudimai ar apribojimai nesukuria savavališkos diskriminacijos ar paslėptų prekybos tarp Šalių apribojimų.

9 straipsnis

Vidaus mokesčiai

1. Šalys susilaiko nuo bet kokių vidaus fiskalinio pobūdžio priemonių ar veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia diskriminaciją tarp prekių, turinčių vienos Šalies kilmę, ir panašių prekių, turinčių kitos Šalies kilmę.

2. Eksportuotojai negali turėti naudos dėl vidaus mokesčių grąžinimo, didesnio negu visų tiesioginių ir netiesioginių mokesčių, kuriais prekės buvo apmokestintos, suma, eksportuojant jas į vienos iš Šalių teritoriją.

10 straipsnis

Mokėjimai

1. Mokėjimai, susiję su prekyba tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos, ir tokių mokėjimų pervedimas į Šalių teritorijas, kuriose reziduoja kreditorius, yra be apribojimų. Mokėjimai tarp Šalių vykdomi laisvai konvertuojamomis valiutomis, jei kitaip nesusitaria konkrečios kompanijos konkrečiais atvejais.

2. Šalys susilaiko nuo bet kokių valiutos keitimo ar administracinių apribojimų dotacijoms, trumpalaikių ir vidutinės trukmės kreditų, skirtų komerciniams sandoriams, kuriuose dalyvauja rezidentas, grąžinimui ir akceptavimui.

11 straipsnis

Eksporto subsidijos

1. Šalies suteiktos eksporto subsidijos, kurios pažeidžia ar gresia pažeisti konkurenciją, kai suteikiama pranašumų tam tikroms įmonėms ar tam tikrų prekių gamybai tiek, kiek tos subsidijos gali įtakoti prekybą tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos, yra nesuderinamos su tinkamu šios Sutarties veikimu.

2. Jeigu Šalis mano, kad tam tikra veikla yra nesuderinama su šio straipsnio 1 punkto nuostatomis, ta Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal sąlygas ir tvarką, nustatytą 16 straipsnyje (Apsaugos priemonių taikymo tvarka).

12 straipsnis

Dempingas

Jeigu Šalis įsitikina, kad dempingas Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 VI straipsnio prasme yra prekyboje su kita Šalimi, suinteresuotoji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių prieš tokią veiklą pagal tvarką, nustatytą 16 straipsnyje (Apsaugos priemonių taikymo tvarka).

13 straipsnis

Ypatingos priemonės, susijusios su tam tikrų prekių importu

Kai bet kokios prekės, turinčios Estijos, Latvijos arba Lietuvos kilmę, importas padidėja taip ar tokiomis sąlygomis, kad sukelia ar gresia sukelti:

a) didelę žalą vietiniams panašios ar tiesiogiai konkuruojančios prekės gamintojams importuojančiosios Šalies teritorijoje; arba

b) didelius nesklandumus bet kurioje susijusioje ūkio srityje arba sunkumus, kurie galėtų sąlygoti pakankamai didelį Šalies ekonominės situacijos pablogėjimą;

suinteresuotoji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal sąlygas ir tvarką, nustatytą 16 straipsnyje (Apsaugos priemonių taikymo tvarka).

14 straipsnis

Mokėjimų balanso sunkumai

1. Neprieštaraujant 3 straipsnio (Importo muito mokesčiai ir rinkliavos, turinčios lygiavertį poveikį), 4 straipsnio (Fiskaliniai muito mokesčiai) ir 6 straipsnio (Kiekybiniai eksporto arba importo apribojimai ir priemonės, turinčios lygiavertį poveikį) nuostatoms, Šalis, laikydamasi savo kitų tarptautinių įsipareigojimų, gali įvesti apribojimus prekybai tada, kai ji turi rimtų mokėjimo balanso sunkumų arba yra neišvengiama grėsmė jiems atsirasti. Šios priemonės yra riboto laikotarpio ir nediskriminacinės, ir jų dydis neturi viršyti būtinybės, reikalingos, kad mokėjimų balanso padėtis būtų pagerinta. Pirmenybė suteikiama kainos reguliavimo priemonėms, kurios bus progresyviai mažinamos, gerėjant mokėjimų balanso sąlygoms, ir panaikinamos, kai sąlygos nebepateisina jų taikymo.

2. Apie priemones, kurių imtasi pagal šio straipsnio 1 paragrafą, turi būti informuojamas Jungtinis komitetas, jeigu įmanoma, prieš tokių priemonių įvedimą. Jungtinis komitetas kitos Šalies prašymu privalo ištirti priemonių, kurių imtasi, būtinumą.

3. Vis dėlto Šalys stengiasi vengti apribojančių priemonių, susijusių su mokėjimų balansu, įvedimo.

15 straipsnis

Reeksportas ir didelis prekių stygius

1. Kai 5 straipsnio (Eksporto muito mokesčiai ir rinkliavos, turinčios lygiavertį poveikį) ir 6 straipsnio (Eksporto arba importo kiekybiniai apribojimai ir priemonės, turinčios lygiavertį poveikį) nuostatų taikymas sukelia:

(a) reeksportą į trečiąją šalį, kurios atžvilgiu eksportuojanti Šalis konkrečiai prekei taiko kiekybinius eksporto apribojimus, eksporto muito mokesčius ar priemones ar rinkliavas, turinčias lygiavertį poveikį; arba

(b) didelį prekės, būtinos eksportuojančiai Šaliai, stygių ar grėsmę stygiui atsirasti;

ir kai aukščiau paminėta situacija sukelia ar gresia sukelti esminius sunkumus eksportuojančiai Šaliai, ta Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal sąlygas ir tvarką, išdėstytą 16 straipsnyje (Apsaugos priemonių taikymo tvarka). Priemonės, nurodytos (b) paragrafe, turi būti nediskriminacinės. Priemonės bus panaikintos tada, kai sąlygos nebepateisina jų taikymo.

16 straipsnis

Apsaugos priemonių taikymo tvarka

1. Šalis, kuri ruošiasi imtis apsaugos priemonių, turi apie tai skubiai pranešti kitoms Šalims bei pateikti visą su tuo susijusią informaciją. Siekiant rasti bendrą priimtiną sprendimą, Jungtiniame komitete nedelsiant turi būti surengtos konsultacijos tarp Šalių.

2. (a) 11 straipsnio (Eksporto subsidijos) atžvilgiu, Šalys suteikia Jungtiniam komitetui visą reikiamą pagalbą, siekiant ištirti atvejį, ir, jei reikia, nutraukti nepageidaujamą veiklą. Jeigu toji Šalis nenutraukia nepageidaujamos veiklos per Jungtinio komiteto nustatytą laikotarpį arba jeigu Jungtinis komitetas nepasiekia susitarimo po konsultacijų arba po trisdešimties dienų po kreipimosi dėl tokių konsultacijų, suinteresuotoji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių įveikti sunkumus, kuriuos ta veikla sukelia.

(b) 12 straipsnio (Dempingas), 13 straipsnio (Ypatingos priemonės, susijusios su tam tikrų prekių importu) ir 15 straipsnio (Reeksportas ir didelis prekių stygius) atžvilgiu, Jungtinis komitetas svarsto atvejį arba situaciją ir gali priimti bet kokį sprendimą, reikalingą įveikti suinteresuotos Šalies nurodytus sunkumus. Jei po trisdešimties dienų po kreipimosi į Jungtinį komitetą tokio sprendimo nėra, Šalis gali imtis priemonių, būtinų, kad padėtis pagerėtų.

(c) 21 straipsnio (Įsipareigojimų vykdymas) atžvilgiu, suinteresuotoji Šalis pateikia Jungtiniam komitetui visą susijusią informaciją, reikalingą visapusiškam situacijos ištyrimui, siekiant bendro priimtino sprendimo. Jeigu Jungtinis komitetas nesuranda tokio sprendimo arba nuo pranešimo praeina trys mėnesiai, suinteresuota Šalis gali imtis atitinkamų priemonių.

3. Apie apsaugos priemones, kurių imtasi, nedelsiant pranešama kitai Šaliai. Jų dydis ir trukmė yra griežtai apriboti iki lygio, būtino, kad padėtis, dėl kurios jos buvo pradėtos taikyti, pagerėtų, bei neviršys tam tikros veiklos ar sunkumų padarytos žalos. Pirmenybė teikiama tokioms priemonėms, kurios mažiausiai trukdo šio Sutarties veikimui.

4. Apsaugos priemonės, kurių imtasi, yra nuolatinių konsultacijų objektas, norint jas sumažinti, kai esamos sąlygos nebepateisina jų taikymo.

5. Kai išimtinėms aplinkybėms verčiant nedelsiant veikti yra neįmanomas išankstinis tyrimas, suinteresuotoji Šalis 12 straipsnio (Dempingas), 13 straipsnio (Ypatingos priemonės, susijusios su tam tikrų prekių importu) ir 15 straipsnio (Reeksportas ir didelis prekių stygius) atvejais ir eksporto subsidijų, tiesiogiai ir staigiai paveikiančių prekybą tarp Šalių, atvejais, gali nedelsiant taikyti įspėjamąsias ir laikinas priemones, būtinas pagerinti situaciją. Apie priemones nedelsiant pranešama ir konsultacijos Jungtiniame komitete tarp Šalių surengiamos per kuo trumpesnį laiką.

17 straipsnis

Jungtinis komitetas

Jungtinis komitetas, įkurtas pagal Laisvosios prekybos sutarties tarp Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos, pasirašytos 1993 m. rugsėjo 13 d., 24 straipsnį (Jungtinis komitetas), yra atsakingas už šios Sutarties administravimą.

18 straipsnis

Mokslinis ir techninis bendradarbiavimas

Šalys remia abipusiškai naudingą mokslinį ir techninį bendradarbiavimą žemės ūkio ir su juo susijusiose srityse. Bendradarbiavimas gali apimti bendrų įmonių steigimą, pasikeitimą informacija ir dokumentacija, pasikeitimą ekspertais, taip pat seminarų ir darbinių susitikimų organizavimą.

19 straipsnis

Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės

Šalys taiko nediskriminacinį sanitarinį ir fitosanitarinį reguliavimą ir neįveda jokių naujų priemonių, kurios nepagrįstai trikdytų prekybą.

20 straipsnis

Evoliucijos straipsnis

Šalys įsipareigoja, atsiradus svarbiems veiksniams, nagrinėti galimybes toliau plėtoti ir plėsti bendradarbiavimą pagal šią Sutartį ir išplėsti jį į sritis, kurių ši Sutartis neapima. Šalys gali pavesti Jungtiniam komitetui išnagrinėti šias galimybes ir, jei tikslinga, pateikti rekomendacijas, ypač siekiant pradėti derybas.

21 straipsnis

Įsipareigojimų vykdymas

1. Šalys imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti šios Sutarties tikslų pasiekimą ir įsipareigojimų pagal šią Sutartį vykdymą.

2. Jeigu Šalis mano, kad kita šalis neįvykdė įsipareigojimų pagal šią Sutartį, suinteresuota Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal sąlygas ir tvarką, nustatytą 16 straipsnyje (Apsaugos priemonių taikymo tvarka).

22 straipsnis

Muitų sąjungos, laisvosios prekybos erdvės ir pasienio prekyba

Ši Sutartis netrukdo turėti arba kurti muitų sąjungų, laisvosios prekybos erdvių ar pasienio prekybos susitarimų tiek, kiek tai nekenkia prekybos režimui ir ypač prekių kilmės reikalavimų vykdymui pagal šią Sutartį.

23 straipsnis

Depozitaras

Lietuvos Vyriausybė yra šios Sutarties Depozitaras. Depozitaras praneša visoms Šalims apie ratifikavimo dokumentų deponavimą, apie šios Sutarties įsigaliojimą ar bet kurį kitą veiksmą arba pranešimą, susijusį su Sutarties galiojimu.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šalys raštu praneša Depozitarui, kai konstituciniai reikalavimai, reikalingi šios Sutarties įsigaliojimui atitinkamose valstybėse, yra įvykdyti.

Ši Sutartis, gavus paskutinės Šalies pranešimą, įsigalioja pirmąją antrojo mėnesio po to deponavimo dieną ir galioja laikotarpį, nurodytą atitinkamose Laisvosios prekybos sutarties tarp Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos, pasirašytos 1993 m. rugsėjo 13 d., nuostatose.

25 straipsnis

Denonsavimas

Bet kuri Šalis gali denonsuoti šią Sutartį raštu pranešdama Depozitarui. Šios Šalies atžvilgiu sutartis nustoja galioti praėjus šešiems mėnesiams nuo tos datos, kai Depozitaras gavo tokį pranešimą. Ši Sutartis galios kitoms Šalims ir nustos galioti po šešių mėnesių, kai bet kuri iš šių Šalių raštu ją denonsuos.

TAI PALIUDYDAMI, žemiau pasirašę, atitinkamų Vyriausybių tinkamai įgalioti asmenys, pasirašė šią Sutartį.

Sudaryta Vilniuje 1996 m. birželio 16 d. vienu egzemplioriumi, estų, latvių, lietuvių ir anglų kalbomis. Sutartį saugo Lietuvos Vyriausybė. Ginčo atveju bus remiamasi angliškuoju Sutarties tekstu.

Estijos Respublikos Latvijos Respublikos Lietuvos Respublikos

vardu vardu vardu

______________

Supratimo memorandumas prie Sutarties dėl laisvosios

prekybos žemės ūkio prekėmis tarp Estijos

Respublikos ir Latvijos Respublikos ir

Lietuvos Respublikos

Šalys susitarė, kad ši Sutartis ir Laisvosios prekybos sutarties tarp Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos 4 straipsnio bei Protokolo A pakeitimai įsigalios tą pačią dieną.

______________