LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTAS
Į S A K Y M A S
DĖL KATILŲ, KURIUOSE NAUDOJAMAS ORGANINIS KURAS, TERŠALŲ EMISIJOS Į ATMOSFERĄ NORMAVIMO TVARKOS PAKEITIMO
1993 m. balandžio 9 d. Nr. 28
Vilnius
Teršalų emisijos į atmosferą iš garo ir vandens šildymo katilų kontrolei pagerinti, orientuojantis į Europos ekonominės Bendrijos ekologinius normatyvus,
1. Patvirtinti ir nuo 1993 m. birželio 1 d. įvesti teršalų didžiausių leistinų koncentracijų (mg/m3) normas garo ir vandens šildymo katilų dūmuose (priedas 1) ir šių normų taikymo tvarką (priedas 2).
2. Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims, eksploatuojantiems garo ir vandens šildymo katilus, užtikrinti šio įsakymo 1 punkte nurodytų normų ir jų taikymo tvarkos laikymąsi.
3. Aplinkos apsaugos departamento Atmosferos valdybai ir regionų agentūroms pavesti šių normų laikymosi kontrolę.
4. Atmosferos valdybai iki 1993 m. balandžio 30 d. organizuoti instruktažą regionų agentūrų specialistams šių normų taikymo tvarkos klausimais.
5. Kanceliarijai iki 1993 m. balandžio 20 d. išsiųsti šio įsakymo, normų ir jų taikymo tvarkos nuorašus visoms ministerijoms, miestų, rajonų savivaldybėms ir aplinkos apsaugos agentūroms.
Patvirtinta Aplinkos apsaugos
departamento 1993 04 09 įsak. Nr. 28
TERŠALŲ DIDŽIAUSIŲ LEISTINŲ KONCENTRACIJŲ (MG/M3) NORMOS GARO IR VANDENS ŠILDYMO KATILŲ DŪMUOSE (PRIE STANDARTINIO PERTEKLINIO ORO KOEFICIENTO)
Kuro rūšis |
Katilo kūryklos šiluminis našumas |
Didžiausių leistinų koncentracijų normos (mg/m3) |
|||
SO2 |
NOx |
||||
nuo 93.05.01 |
nuo 96.01.01 |
nuo 93.05.01 |
nuo 96.01.01 |
||
Dujinis kuras |
1–50 |
– |
– |
400 |
350 |
gamtinės ir suskystintos |
50–300 |
– |
– |
450 |
350 |
naftos dujos |
300 |
– |
– |
500 |
350 |
Skystas kuras – |
1–50 |
3400 |
2700 |
580 |
450 |
|
50–300 |
3400 |
2700 |
680 |
450 |
|
|
|
|
|
|
krosninis ir mazutas – |
300 |
3400 |
2700 |
780 |
450 |
Kietas kuras |
0,5–1 |
2400 |
2000 |
400 |
400 |
anglis, antracitas |
1–20 |
2400 |
1600 |
500 |
400 |
|
|
|
|
|
|
skalūnai, koksas, |
20–50 |
2400 |
1200 |
650 |
400 |
durpės, šiaudai, mediena ir jos perdirbimo produktai (be cheminių priedų) |
50 |
2400 |
800 |
650 |
400 |
CO kietos dalelės |
Perteklinio oro koeficientas () deguonies kiekis išmet. dūmuose (O2) |
|||
nuo 93.05.01 |
nuo 96.01.01 |
nuo 93.05.01 |
nuo 96.01.01 |
|
400 |
400 |
20 |
20 |
=1,17 (02 = 3 proc) |
300 |
300 |
20 |
20 |
=1,17 (02 = 3 proc) |
|
|
|
|
|
200 |
200 |
20 |
20 |
=1,17 (02 = 3 proc) |
|
|
|
|
|
500 |
500 |
150 |
110 |
=1,17 (02 = 3 proc) |
|
|
|
|
|
400 |
400 |
140 |
100 |
=1,17 (02 = 3 proc) |
|
|
|
|
|
300 |
300 |
130 |
90 |
=1,17 (02 = 3 proc) |
|
|
|
|
|
1400 |
1200 |
1800 |
900 |
=1,4 (02 = 6 proc) |
|
|
|
|
|
1200 |
1000 |
1600 |
700 |
=1,4 (02 = 6 proc) |
|
|
|
|
|
1000 |
800 |
1300 |
500 |
=1,4 (02 = 6 proc) |
|
|
|
|
|
900 |
700 |
1000 |
300 |
=1,4 (02 = 6 proc) |
AAD ATMOSFEROS VALDYBOS VIRŠININKAS M. BILKIS
______________
Patvirtinta Aplinkos apsaugos
departamento 1993 04 09 įsakymu Nr. 28
TERŠALŲ DIDŽIAUSIŲ LEISTINŲ KONCENTRACIJŲ (DLK) (MG/M3) NORMŲ (PRIE STANDARTINIO PERTEKLINIO ORO KOEFICIENTO) GARO IR VANDENS ŠILDYMO KATILŲ DŪMUOSE TAIKYMO TVARKA
1. Teršalų DLK (mg/m3) normos pakeičia didžiausius leistinus teršalų kontrolinius normatyvus (g/s) garo ir vandens šildymo katilams, kuriuose naudojamas dujinis, skystas ir kietas kuras.
3. Naujiems pradedamiems eksploatuoti ir rekonstruojamiems katilams taikomos nuo 1996 01 01 galiojančios teršalų DLK normos.
4. Atsižvelgiant į lokalinį užterštumą naujiems, pradedamiems eksploatuoti arba rekonstruojamiems katilams gali būti nustatytos individualios teršalų DLK normos.
5. Vienu metu deginant dvi arba daugiau kuro rūšis taikomos didesnį suminį teršalų kiekį išskiriančio kuro normos.
6. Jeigu yra įrengtas bendras keliems katilams atmosferą teršiančių medžiagų valymo įrenginys, teršalų DLK normos nustatomos už valymo įrenginio, pagal didžiausio šiluminio našumo katilą.
7. Kietų dalelių, SO2, CO, NOx koncentracijos matuojamos pagal Aplinkos apsaugos departamento 1992 10 19 įsakymu Nr. 97 patvirtintą „Stacionarių atmosferos taršos šaltinių Valstybinės kontrolės instrukciją“.
8. Katilo šiluminis našumas (MW) nustatomas pagal formulę Q = B. Q nž, kur B – kuro sunaudojimas (kg/s, m3/s) nurodytas katilo registracijos arba derinimo dokumentuose, o Qnž – kuro žemutinė degimo šiluma (/MJ/kg, MJ/m3).
9. Kietų dalelių, SO2, CO, NOx koncentracijų perskaičiavimas prie standartinių perteklinio oro koeficientų:
Oro perteklinis koeficientas parodo, kiek kartų daugiau (mažiau) paduodama oro kuro deginimui, lyginant su teoriškai būtinu oro kiekiu pilnam kuro sudeginimui.
alfa = |
parduodamo oro debitas |
(1) |
teoriškai būtinas oro debitas |
Dažniausiai šis santykis didesnis už vienetą (alfa>1), nes oro į kūryklą paduodama daugiau negu teoriškai reikėtų kuro sudeginimui. Perteklinis oras, patekdamas į dūmus, praskiedžia juos ir sumažina degimo produktų (jų tarpe SO2, CO, kietų dalelių, NOx) koncentracijas. Matavimo duomenų įvertinimui reikia išmatuotas koncentracijas perskaičiuoti į koncentracijas, kurios būtų esant standartiniam oro pertekliniam koeficientui st. Realus oro perteklinis koeficientas apskaičiuojamas pagal 02, CO, CH4 ir H2 matavimų duomenis dūmuose, bandinių paėmimo vietoje.
alfa (real) = |
21 |
(2) |
21-(O2-2. CH4-0,5. CO-0,5 H2 |
čia O2, CH4, CO, H2 – atitinkamų komponentų koncentracijos (proc. pagal tūrį). SO2, CO, NOx ir kietų dalelių bandinių paėmimo vietoje, perskaičiuotos į normalias sąlygas. Jeigu išmatuota ppm vienetais, tai tūrinė koncentracija proc. perskaičiuojama pagal formulę
:
C(proc) = 10-4. C(ppm) (3)
Praktiškai, kai dūmuose esančių CH4, CO ir H2 suminė koncentracija neviršija 0,1 proc., tai šių komponentų galima nevertinti ir alfa real. apskaičiuoti tik pagal O2 koncentracijos matavimo duomenis:
alfa (real.)= |
21 |
; O2 – tūrio proc. (4) |
21 – O2 |
Jeigu nėra galimybės pamatuoti CH4 ir H2, kurie paprastai sudaro daug mažesnį dydį negu CO, alfa (real.) galima apskaičiuoti tik pagal O2 ir CO matavimų rezultatus:
alfa (real.) = |
21 |
; CO – tūrio proc. (5) |
21 – O2 + 0,5. CO |
Apytiksliai alfa (real.) galima nustatyti išmatuojant dūmuose CO2 ir SO2, kurių suminė koncentracija RO2 dažniausiai matuojama GCHP-100 ar kitų analizatorių pagalba. Oro perteklinis koeficientas šiuo atveju apskaičiuojamas:
real = |
RO2 max |
(6) |
RO2 |
Praktiškai RO2 = CO2 koncentracijai. Sudėtingiau nustatyti RO2 max, nes RO2 max kiekvienam kurui turi skirtingą reikšmę. Galima taikyti RO2 max = 16,1 proc. mazutui ir RO2 max = 11,8 proc. gamtinėms dujoms, o a. angliai – nuo 18,3 iki 20,1 proc. Pažymėtina, kad ši formulė (6) mažiau tiksli ir galioja tik esant pilnam kuro sudegimui (t. y. CO, CH4 ir H2 suminė koncentracija neviršija 0,1 proc).. SO2, CO, NOx ir kietų dalelių koncentracijos išmatuotos dūmuose, perskaičiuojamos prie standartinių sąlygų pagal formulę:
C (SO2, CO, kietos dalelės, NOx)st = |
C (SO2, CO, kietos alfa (real.) |
(7) |
dalelės, NOx) real. alfa (st) |
Perskaičiuota į standartines sąlygas koncentracija Cst gaunama tokiais vienetais, kokiais nustatyta C real – mg/m3, proc, ppm.
Perskaičiavimo pavyzdys:
Katilo dūmų trakte buvo iš matuota: NOx = 136 mg/m3, O2 = 2,1 proc ir CO = 1000 ppm. Deginamas mazutas (alfa (st) = 1,167). CO proc. = 1000 * 10-4 = 0,1 proc.
alfa (real) = |
21 |
= 1,108 |
21-(2,1-0,5.0,1) |
(NOx)st = 136 * |
1,108 |
= 129 mg/m3 |
1,167 |
Analogiškai skaičiuojamos ir CO, SO2 ir kietų dalelių koncentracijų prie standartinės oro perteklinio koeficiento reikšmės.
AAD Atmosferos valdybos vyresn. inž. P. LIUGA
______________