LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIAUDIES ŪKIO VADOVAUJANČIŲJŲ DARBUOTOJŲ IR SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMO INSTITUTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PERTVARKYMO Į LIETUVOS VADYBOS AKADEMIJĄ IR JOS STATUTO TVIRTINIMO
1990 m. liepos 19 d. Nr. 243
Vilnius
Siekdama ugdyti Lietuvos vadybos kultūrą, rengti valstybinio ir ūkio valdymo vadovus, užtikrinti efektyvų vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, teikti ministerijoms, departamentams, susivienijimams bei įmonėms mokslinę, metodinę ir konsultacinę paramą rinkos ekonomikos sąlygomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pertvarkyti nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. Liaudies ūkio vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo institutą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės į Lietuvos vadybos akademiją, veikiančią prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
2. Nustatyti, kad Lietuvos vadybos akademijos pagrindinės mokslinės pedagoginės veiklos kryptys yra šios:
kadrų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo problemų moksliniai tyrimai;
Respublikos ūkio ir valdymo sferos vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas ir rengimas;
organizacinis bei metodinis vadovavimas ūkio ir valstybinio valdymo kadrų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sistemai, pagrindinių jos plėtojimo ir tobulinimo krypčių nustatymas, šios sistemos įstaigų darbo koordinavimas, mokymo proceso ir turinio kokybės kontrolė.
4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 100 „Dėl liaudies ūkio vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo sistemos pertvarkymo“ (Žin., 1988, Nr. 14-123) 9 punktą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1990 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 243
LIETUVOS VADYBOS AKADEMIJOS
S T A T U T A S
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Lietuvos vadybos akademija (toliau vadinama Akademija) yra mokymo ir mokslo įstaiga, veikianti ūkiskaitiniais pagrindais prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
2. Svarbiausias Akademijos uždavinys – ugdyti nacionalinę vadybos kultūrą, rengti valstybinio ir ūkio valdymo vadovus, užtikrinti efektyvų vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, vadybos mokslo priemonėmis įgyvendinti valstybinę ekonominės ir socialinės raidos politiką.
3. Akademija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, šiuo statutu ir, remiantis juo, Akademijos tvirtinamais reglamentais.
II. AKADEMIJOS KLAUSYTOJAI IR STUDENTAI
6. Akademijos klausytojai – visų ūkio šakų įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, valstybinio aparato vadovaujantys darbuotojai, valstybinio ir ūkio valdymo bei kiti specialistai, besitobulinantys ir persikvalifikuojantys vadybos, valstybinio ir ūkio valdymo srityje.
III. AKADEMIJOS MOKSLINIAI IR PEDAGOGINIAI DARBUOTOJAI
8. Pedagoginį ir mokslinį darbą Akademijoje atlieka aukštos kvalifikacijos, autoritetingi ir pripažinti visuomenėje specialistai, turintys didelę pedagoginės, mokslinės ir gamybinės veiklos patirtį. Akademijoje dirba etatiniai profesoriai, docentai, vyresnieji dėstytojai, dėstytojai, moksliniai bendradarbiai.
9. Pedagoginiam ir moksliniam darbui atlikti Akademija pasitelkia Respublikos vadovaujančiuosius darbuotojus, geriausius valstybinio ir ūkio valdymo specialistus, žymius mokslininkus, mokslo, mokymo, gamybinių įstaigų ir organizacijų vadovus ir specialistus.
IV. MOKYMO DARBAS
11. Mokymo darbas Akademijoje vykdomas šiomis kryptimis:
ūkio vadovų, valstybinio aparato vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų rengimas;
ūkio vadovų, valstybinio aparato vadovaujančiųjų darbuotojų, valstybinio ir ūkio valdymo specialistų kvalifikacinis ugdymas.
12. Akademija:
vykdo ūkio vadovų, valstybinio aparato vadovaujančiųjų darbuotojų, valstybinio ir ūkio valdymo specialistų, savivaldybių Tarybų deputatų ir valdybų kadrų kvalifikacinį ugdymą ilgalaikio bei periodinio trumpalaikio mokymo formomis, perkvalifikuoja vadovaujančiuosius darbuotojus ir specialistus;
įvairiomis mokymo formomis (dieninė, vakarinė, neakivaizdinė) rengia valstybinio ir ūkio valdymo specialistus su aukštuoju išsimokslinimu.
13. Akademija bendradarbiauja su Respublikos bei užsienio šalių aukštosiomis mokyklomis, kvalifikacinio ugdymo, mokslo ir gamybinėmis įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis, vyriausybinėmis institucijomis, organizuoja klausytojų ir studentų studijas, stažuotes kitose Respublikos bei užsienio šalių mokymo, mokslo, gamybinėse įstaigose, savarankišką mokymąsi bei mokslinį darbą.
14. Akademija išduoda parengtiems bei perkvalifikuotiems vadovaujantiesiems darbuotojams, valstybinio ir ūkio valdymo bei kitiems specialistams jų kvalifikacinį lygį apibūdinančius diplomus, o pakėlusiems kvalifikaciją asmenims – atitinkamus atestacinius dokumentus. Diplomų ir atestacinių dokumentų išdavimo tvarka Akademijoje nustatoma savarankiškai, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais.
V. MOKSLINIS DARBAS
15. Akademija atlieka fundamentalius ir taikomuosius mokslinius tyrimus kadrų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo, vadybos, valstybinio ir ūkio valdymo srityje. Ji dalyvauja rengiant šiais klausimais Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų, valstybinių programų projektus, vykdant jų mokslinę ekspertizę, taip pat juos įgyvendinant.
Akademija aktyviai dalyvauja rengiant ir įgyvendinant tarptautines vadybos mokslines programas.
16. Remdamasi mokslinio darbo ir mokymo integracija, Akademija sprendžia aktualias valstybinio ir ūkio valdymo problemas, užtikrina spartų mokslinių tyrimų rezultatų diegimą mokymo procese. Mokslinio darbo pagrindu įgyvendinamas nepertraukiamas Akademijos mokslinių ir pedagoginių darbuotojų kvalifikacinis ugdymas.
17. Akademija rengia aukščiausiosios kvalifikacijos mokslinius ir pedagoginius vadybos, valstybinio ir ūkio valdymo kadrus. Akademijoje veikia stacionarinė ir neakivaizdinė aspirantūra ir doktorantūra, specializuotos tarybos disertacijoms ginti, sprendžiami mokslo vardų ir laipsnių suteikimo klausimai.
VI. METODINIS, KONSULTACINIS, LEIDYBINIS, INFORMACINIS DARBAS
18. Akademija atlieka metodinį, konsultacinį, leidybinį, informacinį, taip pat organizacinį darbą, įgalinantį plėtoti vadybos mokslą ir tobulinti mokymo procesą.
19. Metodinio darbo pagrindu yra kuriami ir praktiškai taikomi efektyvūs mokymo ir mokslinių tyrimų metodai. Akademija teikia konsultacines paslaugas įmonėms, organizacijoms ir asmenims vadybos, valstybinio ir ūkio valdymo bei kitose srityse.
20. Leidybinio ir informacinio darbo tikslas – plačiai skleisti vadybos mokslo naujoves, gerąją valstybinio ir ūkio valdymo patirtį. Akademija turi leidybos teises, leidžia mokslinę, metodinę, mokymo, informacinę ir kitą literatūrą, rengia mokslinius pasitarimus, simpoziumus, konferencijas, seminarus, parodas ir kitus mokslinius renginius.
VII. AKADEMIJOS VALDYMAS
22. Akademijos valdyme dalyvauja visi jos darbuotojai, taip pat klausytojai ir studentai. Valdymo sistema užtikrina aukštą mokymo proceso, mokslinio tyrimo, konsultacinių darbų lygį, taip pat deramą darbuotojų, klausytojų ir studentų socialinių klausimų sprendimą, visapusį kolektyvo ugdymą.
23. Pagrindiniai Akademijos valdymo organai yra: Mokslinė taryba, rektorius ir rektoratas, katedros, programų direkcijos (dekanatai), kiti padaliniai, taip pat klausytojų, studentų, darbuotojų tarybos ir komisijos.
24. Mokslinė taryba yra aukščiausiasis Akademijos valdymo organas. Ji sudaroma rektoriaus įsakymu iš kvalifikuočiausių Akademijos profesorių, docentų, mokslinių bendradarbių, atsižvelgiant į katedrų kolektyvų pasiūlymus, taip pat įtraukiant Respublikos vadovaujančiuosius darbuotojus, kitose įstaigose ir organizacijose dirbančius mokslininkus, valstybinio ir ūkio valdymo specialistus. Mokslinės tarybos darbo tvarka nustatoma šio statuto pagrindu parengtais reglamentais. Mokslinė taryba:
sprendžia Akademijos veiklos strategijos nustatymo ir įgyvendinimo klausimus;
sprendžia Akademijos savarankiškų padalinių steigimo ir panaikinimo klausimus;
sprendžia mokymo, mokslinių tyrimų ir konsultacinių darbų tematikos bei jų efektyvumo didinimo problemas;
renka mokslinius ir pedagoginius darbuotojus konkursinėms pareigoms bei sprendžia mokslo vardų suteikimo klausimus.
Mokslinės tarybos pirmininkas yra rektorius.
25. Akademijos veiklai vadovauja rektorius. Jį skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Rektorius veikia Akademijos vardu, jai atstovauja be specialių įgaliojimų, tvarko jos turtą, sudaro sutartis, dalį savo teisių gali perduoti kitiems Akademijos darbuotojams. Rektorius leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, kurie yra privalomi Akademijos darbuotojams, klausytojams, studentams, sudaro ir tvirtina darbuotojų etatų sąrašus, skelbia konkursus mokslinių ir pedagoginių darbuotojų pareigoms, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl prorektorių paskyrimo ir nustato jų įgaliojimus, įstatymų nustatyta tvarka priima ir atleidžia Aka demijos darbuotojus, juos materialiai ir moraliai skatina bei skiria drausmines nuobaudas. Rektorius savo įsakymais tvirtina Mokslinės tarybos nutarimus bei pagal šį statutą parengtus Akademijos reglamentus. Jis skiria Mokslinės tarybos sekretorių Akademijos mokslinį sekretorių, kuris organizuoja Mokslinės tarybos darbą, kontroliuoja, kad priimti sprendimai būtų įgyvendinti. Rektorius, prorektoriai, Akademijos mokslinis sekretorius, taip pat rektoriaus pakviesti Akademijos padalinių vadovai sudaro rektoratą – konsultacinį rektoriaus organą.
26. Pagrindinis Akademijos mokslinis-pedagoginis padalinys yra specializuota katedra. Svarbiausias katedros specializacijos požymis – mokslinis-pedagoginis darbas fundamentalioje mokslo ar praktinės veiklos šakoje.
Katedroje dirba aukštos kvalifikacijos profesoriai, docentai, vyresnieji dėstytojai, dėstytojai ir moksliniai bendradarbiai. Pagrindiniai katedros nariai turi būti etatiniai. Ne Akademijoje dirbantys kvalifikuoti mokslininkai ir specialistai praktikai į katedrą yra kviečiami antraeilėms pareigoms ar pagal sutartis. Katedroje gali dirbti iš užsienio šalių pakviesti specialistai ir konsultantai.
Katedros moksliniai ir pedagoginiai darbuotojai konkurso tvarka yra priimami į darbą kadencijai, griežtai apibrėžtam laikui (iki 5 metų). Pasibaigus kadencijai, jie gali būti perrenkami iš naujo. Prireikus moksliniai ir pedagoginiai darbuotojai gali būti priimami į darbą be rinkimų, rektoriaus įsakymu bandomajam laikui (iki 1 metų). Moksliniai ir pedagoginiai darbuotojai rektoriaus įsakymu gali būti renkami ar atestuojami iš naujo, jei pasikeičia katedros specializacija ar mokymo proceso, mokslinio, metodinio, konsultacinio darbo turinio ir kokybės reikalavimai.
27. Katedrai vadovauja katedros vedėjas. Jis renkamas kadencijai, griežtai apibrėžtam laikui (iki 5 metų), Mokslinėje taryboje ir skiriamas pagal rinkimų rezultatus rektoriaus įsakymu. Pasibaigus kadencijai, jis gali būti perrenkamas. Išimtiniais atvejais laikinai iki rinkimų katedros vedėjas gali būti paskiriamas rektoriaus įsakymu. Katedros vedėju renkamas aukštos kvalifikacijos specialistas, paprastai mokslų daktaras, profesorius.
Katedros vedėjas:
rūpinasi katedros mokslinio ir pedagoginio darbo ilgalaikės strategijos, aktualių ir perspektyvių veiklos krypčių nustatymu, katedros specializacijos tikslinimu;
padeda katedros darbuotojams pasirinkti mokslinio ir pedagoginio darbo kryptis, spręsti jų specializacijos, dalykinės ir pedagoginės kvalifikacijos kėlimo bei persikvalifikavimo klausimus;
įgyvendindamas Mokslinės tarybos bei rektoriaus sprendimus, nustato kiekvienam katedros darbuotojui būtino atlikti mokymo, mokslinio, metodinio, konsultacinio, taip pat organizacinio darbo apimtį, sudaro tam sąlygas;
užtikrina deramą mokslinio ir pedagoginio darbo kokybę bei sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
Iš katedros mokslinių ir pedagoginių darbuotojų katedros vedėjo siūlymu rektorius gali paskirti vedėjo pavaduotoją.
28. Katedros mokslinis ir pedagoginis darbuotojas:
užtikrina mokymo, mokslinio, metodinio ir konsultacinio darbo aukštą lygį, ugdo savo mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją, taiko perspektyvius mokslinio ir pedagoginio darbo metodus, periodiškai stažuojasi gamybinėse ir mokslo organizacijose;
dalyvauja nustatant ir įgyvendinant katedros mokslinės ir pedagoginės veiklos strategiją.
29. Kvalifikacinis vadovaujančiųjų darbuotojų, valstybinio ir ūkio valdymo specialistų ugdymas Akademijoje vykdomas ilgalaikių bei trumpalaikių, kompleksinių ir lokalinių tikslinių programų pagrindu. Jose yra integruotas mokymo, metodinis, mokslinis, konsultacinis, organizacinis darbas. Programos orientuotos padėti spręsti aktualias Respublikos ekonominės ir socialinės raidos problemas, ugdyti vadovaujančiuosius darbuotojus ir valdymo specialistus. Programų turinys sąlygoja Akademijos potencialo vystymo kryptis, katedrų ir kitų padalinių struktūrą bei jos kitimus, įvairių padalinių specializaciją, funkcijas ir darbo formas, kadrų politiką, parenkant ir kviečiant dirbti į Akademiją įvairių sričių specialistus.
Programos rengimui ir įgyvendinimui vadovauja vadovas (mokslinis vadovas) ar jų grupė. Programų vadovais gali būti Akademijos profesoriai ir docentai, taip pat ne Akademijoje dirbantys mokslininkai ir aukštos kvalifikacijos specialistai.
30. Siekiant užtikrinti Akademijos rengiamų ir įgyvendinamų programų kompleksiškumą, sąveiką ir suderinamumą, jos jungiamos į integruotus programinius kompleksus. Programinių kompleksų rengimą ir įgyvendinimą organizuoja Akademijos programų direkcijos (dekanatai). Kiekvienai programų direkcijai vadovauja programų direktorius (dekanas).
Programų direkcijos yra specializuotos. Specializacijos kryptis ir ribas nustato rektorius pagal Mokslinės tarybos rekomendacijas.
31. Programų direkcijas formuoja ir jų direktorius (dekanus) skiria rektorius. Apie savo veiklą programų direktoriai (dekanai) turi reguliariai atsiskaityti Mokslinei tarybai ir rektoriui.
Programų direktorius (dekanas):
nustato aktualią ir perspektyvią programų tematiką, pateikia visoms Akademijos katedroms ir kitiems padaliniams, taip pat kitoms organizacijoms ir specialistams rekomendacijas dalyvauti rengiant ir įgyvendinant programas;
palaiko nuolatinius mokslinius ir informacinius ryšius su įstaigų, įmonių, organizacijų, dalyvaujančių rengiant ir įgyvendinant programas, vadovaujančiaisiais darbuotojais;
formuoja kompleksines programas, atsižvelgdamas į temų aktualumą, mokslinį naujumą, teorinę ir praktinę svarbą, užtikrina atskirų programų tarpusavio sąveiką ir suderinamumą, koordinuoja jų rengimą ir įgyvendinimą;
remdamasis katedrų bei rektoratų rekomendacijomis, skiriaprogramų vadovus bei nustato jų įgaliojimus;
sudaro sutartis su programų užsakovais ir vykdytojais (išskyrus sutartis, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo), užtikrina programų finansavimą, įsipareigojimų vykdymą;
užtikrina programų rengimo ir įgyvendinimo materialinį techninį, metodinį, informacinį ir kitą aprūpinimą, griežtą vykdymo drausmę, visapusišką programų ir vykdytojų aptarnavimą, remdamasis programose numatytais reikalavimais.
Programų direktoriai (dekanai) koordinuoja tarpusavio veiklą, užtikrindami jos vienovę ir Akademijos mokymo proceso, mokslinio, metodinio, konsultacinio bei organizacinio darbo kompleksiškumą.
32. Vykdyti mokymo, mokslinį, metodinį, konsultacinį, organizacinį darbą padeda mokslinės, mokomosios laboratorijos, sektoriai ir centrai, administraciniai ir ūkiniai skyriai, tarnybos, kiti padaliniai. Jų steigimo, veiklos sąlygų bei likvidavimo klausimus sprendžia, etatus ir darbuotojų skaičių nustato rektorius, remdamasis Mokslinės tarybos rekomendacijomis.
33. Akademija gali turėti filialus ir fakultetus. Jų steigimo, veiklos sąlygų bei likvidavimo klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais, taip pat šiuo statutu.
34. Akademija nustatytąja tvarka gali steigti įmones, tarp jų ir bendras su kitomis Respublikos bei užsienio šalių įmonėmis, firmomis, organizacijomis.
VIII. TURTAS, LĖŠOS, DARBO APMOKĖJIMAS
36. Akademijos turtą sudaro materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, intelektualinio darbo produktai ir kitas Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamas turtas. Šį turtą Akademija valdo, naudojasi ir disponuoja juo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Akademijos turtas naudojamas jos veiklai vykdyti, taip pat darbuotojų, klausytojų ir studentų darbo ir buitinėms sąlygoms gerinti. Darbuotojai, klausytojai ir studentai naudojasi Akademijos turtu, laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių.
37. Akademija už savo veiklą gauna pajamų, iš kurių padengia savo išlaidas. Pagrindinis pajamų šaltinis – lėšos, gautos iš užsakovų už mokymo, kvalifikacinio ugdymo, mokslinio tyrimo bei kitus darbus ir paslaugas. Valstybinio užsakymo vykdymui finansuoti gali būti naudojamos Lietuvos valstybės biudžeto lėšos. Pajamos gali būti gaunamos ir iš įvairių labdaros ir kitų fondų. Už darbus ir paslaugas su Akademija atsiskaitoma sutartinėmis kainomis, nustatomomis sąmatų ir kalkuliacijos pagrindu.
38. Visas turimas lėšas Akademija tvarko savarankiškai. Pajamų skirstymo ir naudojimo nuostatai tvirtinami rektoriaus įsakymu įstatymų nustatyta tvarka. Amortizacinius atskaitymus pagrindinių fondų renovacijai ir kapitaliniam remontui Akademija naudoja savarankiškai, siekdama gausinti savo valdomą valstybinį turtą.
39. Akademija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, savarankiškai formuoja ir įgyvendina darbo apmokėjimo sistemą. Ji įteisinama rektoriaus įsakymu patvirtintais nuostatais, aprobuotais Mokslinės tarybos ir profsąjungos.
Pagal darbo apmokėjimo sistemą:
darbuotojams nustatomi pareiginiai atlyginimai pagal galiojančias atlyginimų schemas, remiantis normatyvine darbų apimtimi bei darbo kokybės reikalavimais;
darbuotojams papildomai mokama už normatyvinės darbų apimties viršijimą;
darbuotojai nustatytąja tvarka skatinami už ypač gerą darbų kokybę, svarų indėlį tobulinant Akademijos veiklą;
darbuotojams, neįvykdantiems normatyvinės darbų apimties arba neužtikrinantiems geros darbo kokybės, gali būti mažinami pareiginiai atlyginimai, darbuotojai gali būti perkeliami į kitą darbą, peratestuojami ir nustatytąja tvarka atleidžiami iš darbo.
40. Akademijoje gali būti suformuotas klausytojų ir studentų stipendijų fondas, iš kurio nustatytąja tvarka mokamos stipendijos.
41. Ūkinės bei finansinės veiklos ir darbo apmokėjimo sistemos taikymo rezultatus analizuoja rektoratas, padalinių vadovai, o prireikus ir Mokslinė taryba. Ūkinei bei finansinei veiklai ir darbo apmokėjimo sistemai tobulinti Akademijoje gali būti įsteigta ūkio taryba, kuri analizuotų Akademijos ūkinę bei finansinę veiklą ir teiktų rekomendacijas, kaip ją tobulinti.
______________