LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL VANDENS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO IR TERŠALŲ, IŠLEIDŽIAMŲ SU NUOTEKOMIS, PIRMINĖS APSKAITOS IR KONTROLĖS TVARKOS PATVIRTINIMO

 

2001 m. kovo 30 d. Nr. 171

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1997, Nr. 65-1540) 6 ir 19 straipsniais, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2000, Nr. 61-1816) 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 6.13 ir 11.2 punktais, Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės nuostatais (Žin., 1999, Nr. 1-30) ir siekdamas įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvos „Dėl miesto nutekamųjų vandenų valymo“ (91/271/EEC) nuostatas:

1. Tvirtinu Vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarką (pridedama).

2. Nustatau, kad ši Tvarka privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, kuriems pagal galiojančius teisės aktus būtina vykdyti vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, apskaitą ir kontrolę.

3. Laikau netekusia galios Aplinkos apsaugos departamento generalinio direktoriaus 1991 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 125 1 punktu patvirtintą „Laikiną vandens naudojimo apskaitos ir nuotekų laboratorinės kontrolės instrukciją“ (Žin., 1997, Nr. 103-2601).

4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „valdymo sistema“, „vanduo“.

 

 

Aplinkos Ministras                                                                      Henrikas Žukauskas

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2001 m. kovo 30 d. įsakymu

Nr. 171

 

VANDENS IŠTEKLIų NAUDOJIMO IR TERŠALų, IŠLEIDŽIAMų SU NUOTEKOMIS, PIRMINĖS APSKAITOS IR KONTROLĖS TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR TAIKYMO SRITIS

 

1. Nustatyta Tvarka privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, kuriems pagal galiojančius teisės aktus būtina vykdyti vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, apskaitą ir kontrolę.

2. Ši Tvarka reglamentuoja vandens išteklių naudojimo, teršiančių medžiagų išleidimo pirminę apskaitą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje.

 

II. NUORODOS

 

3. Rengiant vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarką, vadovautasi šiais dokumentais:

3.1. Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 1997, Nr. 104-2615);

3.2. Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka LAND 32-99 (Žin., 1999, Nr. 106-3087);

3.3. Vandens išteklių naudojimo valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo tvarka (Žin., 2000, Nr. 8-213);

3.4. Nuotekų užterštumo normomis LAND 10-96 (Žin., 1997, Nr. 73-1888);

3.5. Mėšlo ir nuotekų tvarkymo fermose aplinkos apsaugos reikalavimais LAND 33-99 (Žin., 2000, Nr. 8-217);

3.6. Europos Sąjungos tarybos direktyva (91/271/EEC) „Dėl miesto nutekamųjų vandenų valymo“ 1991 m. gegužės 21 d.;

3.7. Helsinkio komisijos (HELCOM) rekomendacijomis 5/1, 6/2, 7/3, 9/2, 11/2, 13/2, 14/2, 14/3, 16/5, 16/6, 16/7, 16/9, 16/10, 17/6, 17/8, 17/9, 17/10;

3.8. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 74-1768);

3.9. LST EN 2:1999. Vandens kokybė. Mėginių ėmimas 1-oji dalis. Nurodymai kaip imti mėginius;

3.10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1 „Dėl leidimų išdavimo aplinkos ir jos taršos šaltinių laboratoriniams matavimams atlikti“ patvirtinta leidimų išdavimo tvarka (Žin., 1999, Nr. 3-89).

 

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

 

4. Šioje tvarkoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

4.1. šioje tvarkoje vartojamos sąvokos: „vandens ištekliai“, „paviršinio vandens telkinys“, „nuotėkos“, „vandens naudotojai“, „vandens naudotojai abonentai“, „nuotėkų užterštumo normos“, „kanalizacija“ atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatyme apibrėžtas sąvokas [3.1];

4.2. ūkinė veikla – poveikį aplinkai daranti žmogaus veikla;

4.3. gyventojų ekvivalentas (GE) – santykinis žmonių skaičius, apskaičiuojamas pagal teršalų kiekį nuotekose (70 g BDS7/d žm.).

 

IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

5. Vandens naudotojams ir vandens naudotojams abonentams, vykdantiems vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminę apskaitą, privalomi šie reikalavimai:

5.1. parengti objekto vandens ūkio schemas. Schemose būtina pažymėti vandens paėmimo, perdavimo kitiems naudotojams abonentams, nuotekų išleidimo ir ėminių ėmimo vietas. Šios ėminių ėmimo vietos turi būti įrengtos ir pažymėtos objekte. Schemos taip pat turi būti pateiktos laboratorijoms, atliekančioms nuotekų kontrolę;

5.2. įrengti vietas debitui išmatuoti;

5.3. šioje Tvarkoje numatytais atvejais įrengti debito matavimo įtaisus vandens paėmimo ir nuotekų išleidimo vietose (žr. VIII skyrių);

5.4. šioje Tvarkoje numatytais atvejais įrengti automatinius ėminių semtuvus arba vietas jiems pastatyti;

5.5. ėminių ėmimo ir nuotekų matavimo vietos turi būti įrengtos taip, kad būtų sudaryta galimybė kontroliuoti projektuose ir gamtos išteklių leidimuose nustatytus parametrus;

5.6. vykdyti vandens išteklių naudojimo valstybinę statistinę apskaitą, vadovaujantis [3.3].

 

V. NUOTEKų KONTROLĖ

 

6. Visi vandens naudotojai, kurie nuotekoms išleisti turi gauti gamtos išteklių naudojimo leidimus, ir vandens naudotojai abonentai, kurie gamybos metu suvartoja ne mažiau kaip 50 m3/d vandens, privalo vykdyti nuotekų kontrolę.

7. Teršiančių medžiagų koncentracijas ir kitus parametrus nuotekose matuoja ūkinės veiklos objektų laboratorijos arba laboratorijos, dirbančios sutarčių pagrindu. Šiems darbams atlikti laboratorijos privalo turėti Aplinkos ministerijos institucijų išduotus leidimus [3.10].

8. Ūkinės veiklos objektai, išleidžiantys paviršines nuotekas į paviršinio vandens telkinius ar į lietaus kanalizacijos tinklus ir turintys gamtos išteklių naudojimo leidimus, privalo vykdyti paviršinių (lietaus) nuotekų kontrolę.

9. Vykdant nuotekų sudėties kontrolę, privalomas ir nuotekų debito matavimas bei teršalų kiekio apskaita.

10. Gyvulininkystės nuotekų (skysto mėšlo filtrato, srutų) drenažo sistema ištekančių į paviršinio vandens telkinius kontrolė atliekama pagal LAND 33–99 reikalavimus[3.5].

11. Žuvininkystės ūkiai tiria iš žuvininkystės tvenkinių į paviršinio vandens telkinius išleidžiamo vandens užterštumą bei matuoja priimtuve foninę atitinkamos teršiančios medžiagos koncentraciją (užpildant tvenkinius).

12. Ūkio subjektai teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, apskaitos žurnalą pildo pagal pridedamą A priedą.

13. Ūkinės veiklos objekto nuotekų kontrolės duomenys saugomi objekte ir pagal pareikalavimą teikiami Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – RAAD).

 

VI. NUOTEKų KONTROLĖS DAŽNIO NUSTATYMAS

 

14. Miestų ir kitų gyvenamųjų teritorijų buitinių nuotekų, išleidžiamų į gamtos aplinką, kontrolė atliekama priklausomai nuo jų dydžio (gyventojų ekvivalento, nuotekų kiekio). Minimalus metinis ėminių skaičius yra:

14.1. kai vandens naudotojas išleidžia 5 m3/d ir daugiau (iki 2 000 GE) nuotekų, analizės atliekamos kartą per ketvirtį;

14.2. nuo 2 000 iki 10 000 GE – kartą per mėnesį. Jeigu nuotekų užterštumo lygis atitinka leidime nustatytus reikalavimus, vėlesniais metais pakanka atlikti nuotekų kontrolę 4 kartus per metus. Tačiau jei vienas iš ėminių neatitinka nuotekų užterštumo normų, toliau ėminiai turi būti imami ne rečiau kaip kas mėnesį;

14.3. nuo 10 000 iki 50 000 GE – kartą per mėnesį;

14.4. nuo 50 000 GE ir daugiau – 2 kartus per mėnesį.

15. Didesniuose kaip 2 000 GE miestuose ėminiai turi būti imami automatiniais ėminių semtuvais priklausomai nuo srauto arba laiko toje pačioje tiksliai nustatytoje nuotekų išleidimo vietoje:

15.1. virš 50 000 GE – nuo 2002 m.

15.2. nuo 10 000 iki 50 000 GE – nuo 2003 m.

15.3. nuo 2 000 iki 10 000 GE – nuo 2004 m.

16. Kai vandens naudotojas išleidžia į gamtos aplinką:

16.1. nuo 5 iki 50 m3/d gamybinių nuotekų, analizės atliekamos kartą per mėnesį;

16.2. nuo 50 iki 500 m3/d – du kartus per mėnesį.

17. RAAD turi teisę pareikalauti dažniau imti ėminius, kai gamybinės nuotekos gali turėti neigiamą poveikį aplinkai. Tai įforminama protokolu, kuris pridedamas prie gamtos išteklių naudojimo leidimo [3.2].

18. Kai vandens naudotojas abonentas išleidžia:

18.1. nuo 50 iki 500 m3/d gamybinių nuotekų, turinčių specifinių teršalų, nurodytų B priede, nuotekų kontrolė vykdoma kartą per ketvirtį;

18.2. nuo 500 m3/d ir daugiau – kartą per mėnesį.

19. Paviršinės (lietaus) nuotekos analizuojamos ne rečiau kaip 4 kartus per metus (kas ketvirtį, prasidėjus lietui).

20. Žuvininkystės ūkiuose vandens užterštumas nustatomas kiekvieną kartą užpildant žuvininkystės tvenkinius vandeniu ir išleidžiant iš jų vandenį į paviršinio vandens telkinius [3.2].

21. Kai vandens naudotojas viršija į gamtos aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normas [3.4.], leistinos taršos normatyvus [3.2] ir kitais atvejais (pvz., esant nestabiliam technologiniam procesui) kontroliuojančios institucijos gali pareikalauti keisti ėminių ėmimo periodiškumą (nurodytąjį 15 ir 16 punktuose).

22. Visi nuotekų ėminiai imami pagal LST EN 2:1999 [3.9] reikalavimus.

 

VII. KONTROLIUOJAMI NUOTEKų PARAMETRAI

 

23. Vandens naudotojai, išleidžiantys miestų ir kitų gyvenamųjų teritorijų nuotekas (išskyrus paviršines) į gamtos aplinką, kontroliuoja šiuos parametrus: pH, skendinčias medžiagas, BDS, ChDS, amonio azotą, nitratus, nitritus, bendrą azotą, fosfatus, bendrą fosforą ir kitus konkrečiam objektui normuojamus teršalus (priklausomai nuo esančių taršos šaltinių).

24. Vandens naudotojai ir vandens naudotojai abonentai, išleidžiantys gamybines nuotekas, matuoja B priede nurodytus parametrus, kurių nustatymo metodai reglamentuojami Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniuose dokumentuose.

25. Matuojami šie paviršinių (lietaus) nuotekų parametrai: pH, skendinčios medžiagos, BDS, ChDS, naftos produktai ir kitos konkrečiam objektui normuojamos medžiagos.

 

VIII. PAIMAMO VANDENS IR NUOTEKų APSKAITA

 

26. Paimamo vandens pirminei apskaitai privaloma įrengti vandens apskaitos prietaisus:

26.1. atskiruose vandens tiekimo įrenginiuose (gręžiniuose, siurblinėse ir kt.);

26.2. ant vandens paėmimo įvadų;

26.3. ant įvadų į atskirus cechus, barus.

27. Miestų ir kitų gyvenamųjų teritorijų nuotekų, išleidžiamų į gamtos aplinką, ir teršalų apskaitai vykdyti privaloma įrengti automatinius debitmačius:

27.1. virš 50 000 GE – nuo 2002 m.

27.2. nuo 10 000 iki 50 000 GE – nuo 2003 m.

27.3. nuo 2 000 iki 10 000 GE – nuo 2004 m.

28. Kai vandens naudotojas išleidžia 5 m3/d nuotekų ir daugiau (iki 2 000 GE), nuotekų ir teršalų apskaitai vykdyti privaloma įrengti debito matavimo įrenginius (matavimo slenkstį, Venturi lataką, diafragmą, tūtą ir kt).

29. Paviršinių (lietaus) nuotekų apskaitai vykdyti ant išleistuvų privaloma įrengti debitmačius:

29.1. nuo miestų ir kitų gyvenamųjų teritorijų 10 ha ir didesnio ploto, nuo pramonės įmonių bei kitų labai užterštų teritorijų;

29.2. specifinės ūkinės veiklos atvejais (potencialiai teršiamose teritorijose) pagal RAAD nurodymą, kol bus parengti nauji teisės aktai;

29.3. nenumatytais atvejais paviršinių (lietaus) nuotekų kiekis įvertinamas pagal kritulių kiekį.

30. Nuotekų išleistuvuose į filtravimo laukus ar žemdirbystės drėkinimo laukus, kai išleidžiama 50 m3/d ir daugiau nevalytų nuotekų, privaloma įrengti debito matavimo įrenginius.

31. Nuotekų apskaita kaupimo rezervuaruose gali būti vykdoma ne prietaisais.

32. Vandens ir nuotekų kiekio apskaita turi būti vykdoma matavimo prietaisais, atitinkančiais metrologinius reikalavimus [3.8].

 

IX. ATSAKOMYBĖ

 

33. Už teisingą pirminę vandens paėmimo, suvartojimo, tiekimo, teršalų išleidimo su nuotekomis apskaitą, valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo formos pildymą ir atsiskaitymą laiku atsako ūkinės veiklos objektų vadovai.

34. Už vandens išteklių naudojimo ir taršos apskaitos, nuotekų kontrolės nevykdymą, už duomenų nuslėpimą arba jų falsifikavimą taikoma Lietuvos Respublikoje įstatymais nustatyta atsakomybė.

______________

 

A priedas

 

__________________________________________

          (Ūkio subjekto pavadinimas, adresas)

__________________________________________

(Nuotekų išleistuvo pavadinimas, Nr. pagal vandens ūkio schemą)

__________________________________________

               (Surinktuvo pavadinimas ir kodas)

 

TERŠALų, IŠLEIDŽIAMų SU NUOTEKOMIS, APSKAITOS ŽURNALAS

 

Pradėtas_________________

Baigtas__________________

Žurnale yra __________lapų

 

Kontroliuojamas teršalas*: ___________________________________________________________

Eil. Nr.

Ėminio ėmimo data, laikas, vieta, būdas

Laikotarpis,* * d

Teršalo koncentracija, mg/l

Debitas ėminio ėmimo metu, l/s (m3/d)

Nuotekų kiekis,* ** m3

Teršalo kiekis, *** kg

Atsakingo asmens v., pavardė, parašas

1

2

3

4

5

6

7

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

* kiekvienam teršalui skiriamas atskiras žurnalo lapas

** nuo paskutinio ėminio ėmimo

*** per tiriamąjį laikotarpį

 

Patikrino_________________________________                                                

                    (V., pavardė, pareigos, parašas)                               (Data)

______________

 

B priedas

 

Į apskaitą įtraukiami šie kontroliuojami nuotekų parametrai [3.7]:

1. Miestų ir kitų gyvenamųjų teritorijų valymo įrenginių išleistuvuose – pH, skendinčiosios medžiagos, biocheminis deguonies suvartojimas (BDS), cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), amonio azotas, nitritai, nitratai, bendras azotas, fosfatai, bendras fosforas, kiti parametrai priklausomai nuo esančių taršos šaltinių (pramonė, paviršinės nuotekos).

2. Naftos perdirbimo pramonės gamyklų išleidžiamose nuotekose – cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), biocheminis deguonies suvartojimas (BDS), bendra organinė anglis (BOA), fenolio junginiai, naftos produktai, sulfidai, bendras azotas.

3. Pesticidų gamyklų (kurios gamina daugiau negu 5 t/metus veikliųjų medžiagų) išleidžiamose nuotekose – adsorbuojami organiniai halogenai (AOH) ir, jeigu egzistuoja šių teršalų tikimybė nuotekose, – varis, bendras chromas, chromas(VI), cinkas, arsenas; atliekamas toksiškumo testas.

4. Stiklo pramonės įmonių išleidžiamose nuotekose – švinas, arsenas, stibis, fluoridai.

5. Chemijos pramonės įmonių išleidžiamose nuotekose – pH, ištirpęs deguonis, ChDS (BOA), AOH, gyvsidabris, kadmis, varis, nikelis, švinas, bendras chromas, chromas(VI), cinkas; atliekamas toksiškumo testas (parametrai gali būti koreguojami priklausomai nuo naudojamų technologijų ir žaliavų).

6. Paviršių padengimo metalais (galvanikos) įmonių nuotekose – kadmis, gyvsidabris, bendras chromas, chromas(VI), cinkas, varis, švinas, nikelis, sidabras, cianidai, lakūs organiniai halogeninti junginiai (parametrai gali būti koreguojami priklausomai nuo naudojamų technologijų ir žaliavų).

7. Odų pramonės įmonių išleidžiamose nuotekose – bendras chromas, ChDS, bendras azotas.

8. Tekstilės pramonės įmonių išleidžiamose nuotekose – ChDS, bendras fosforas, spalva, aktyvusis chloras, AOH, bendras chromas, chromas(VI), varis, cinkas; atliekamas toksiškumo testas.

9. Trąšų pramonės gamyklų išleidžiamose nuotekose – bendras azotas, fosfatai, fluoridai, kadmis, gyvsidabris, cinkas.

10. Celiuliozės pramonės įmonių išleidžiamose nuotekose – ChDS, AOH, bendras azotas, bendras fosforas.

11. Maisto pramonės įmonių išleidžiamose nuotekose – ChDS, BDS, bendras fosforas*, amonio azotas, riebalai.

Pastaba. * Įmonėms, išleidžiančioms daugiau kaip 500 m3/d nuotekų.

______________