LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ KASŲ PATALPŲ ĮRENGIMO REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO

 

2001 m. vasario 5 d. Nr. 49

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 15-398) patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 20 punktu:

1. Tvirtinu Biudžetinių įstaigų kasų patalpų įrengimo rekomendacijas (pridedama).

2. Pavedu policijos generaliniam komisarui įgalioti tarnybą, kuri kontroliuos pateiktų biudžetinių įstaigų kasų patalpų įtvirtinimo bei apsauginės įsilaužimo bei užpuolimo signalizacijos projektų sutikimą su patvirtintomis Biudžetinių įstaigų kasų patalpų įrengimo rekomendacijomis.

 

 

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                   VYTAUTAS MARKEVIČIUS

______________


PATVIRTINTA

vidaus reikalų ministro

2001 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 49

 

biudžetinių įstaigų kasų patalpų ĮRENGIMO rekomendacijos

 

I. Bendroji dalis

 

1. Šios rekomendacijos nustato biudžetinių įstaigų kasų patalpų įtvirtinimo bei apsauginės signalizacijos įrengimo jose reikalavimus.

2. Šiomis rekomendacijomis galima naudotis įrengiant ir kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų kasų patalpas.

3. Rekomendacijose vartojamos sąvokos:

3.1. Apsauginė įsilaužimo signalizacija – tai objekto apsaugos pultų ir kitų signalizacijos priemonių visuma, kurios automatiškai nustato ir fiksuoja įsilaužimą bei apie tai perduoda informaciją į centralizuoto arba vietinio stebėjimo pultą. Apsauginė įsilaužimo signalizacija sudaryta iš apsaugos lygių. Apsauginė įsilaužimo signalizacija gali turėti pirmą ir antrą apsaugos lygius arba pirmą, antrą ir trečią apsaugos lygius.

3.2. Apsauginė užpuolimo signalizacija – tai objekto apsaugos pultų ir kitų signalizacijos priemonių visuma, kurias įjungus nustatomas ir fiksuojamas užpuolimas bei apie tai perduodama informacija į centralizuoto arba vietinio stebėjimo pultą.

3.3. Centralizuoto stebėjimo pultas – prietaisas, priimantis saugomų objektų apsaugos pultų pranešimus laidinėmis ir belaidėmis ryšio linijomis, formuojantis šviesos ir garso signalus savo indikatoriuose arba periferiniuose įrenginiuose.

3.4. Vietinio stebėjimo pultas – prietaisas, priimantis saugomo objekto (saugomų objektų skaičius negali būti didesnis negu vienas) apsaugos pultų pranešimus laidinėmis ir belaidėmis ryšio linijomis, formuojantis šviesos ir garso signalus savo indikatoriuose arba periferiniuose įrenginiuose.

3.5. Objekto apsaugos pultas – tai prietaisas, kuris formuoja, kontroliuoja ir valdo kitas objekto signalizacijos priemones bei perduoda informaciją apie jų būklę kitoms sistemoms.

3.6. Pirmas apsaugos lygis – signalizacijos priemonių visuma, kuriomis blokuojamos įėjimo durys, langai, žaliuzės, ventiliacijos bei kitos angos, lubos, sienos ir grindys.

3.7. Antras apsaugos lygis – signalizacijos priemonių visuma, kuriomis blokuojama visa patalpos erdvė.

3.8. Trečias apsaugos lygis – signalizacijos priemonių visuma, kuriomis blokuojamas konkretus daiktas (seifas, metalinė dėžė ar kt.) arba patalpos dalis, kurioje laikomi pinigai.

3.9. Plokštelinė spyna – spyna, kurioje sklendės judesys sukeliamas raktu (rakto iškilimai ir įdubimai yra stačiakampio formos) tiesiogiai arba per papildomus spynos elementus veikiant spynos sklendę.

3.10. Šerdelinė spyna – spyna, kurioje sklendės judesys sukeliamas raktu (rakto įdubimai yra trapecijos arba kūgio formos) per spynos šerdį veikiant spynos sklendę.

 

II. Kasos patalpų įtvirtinimas

 

4. Kasos patalpų įrengimo rekomendacijos:

4.1. Patalpa turi būti izoliuota nuo šalia esančių tarnybinių ir kitų patalpų, turėti ne plonesnes kaip 250 mm storio išorines sienas arba sustiprintas iš vidinės pusės atitinkamo tankumo ir storio metaliniu tinklu (grotomis) nekapitalines sienas. Grotos gaminamos iš ne plonesnių kaip 16 mm skersmens metalinių strypų, langeliai turi būti ne didesni kaip 150x150 mm. Strypų galai įtvirtinami lubose, grindyse ir sienose (ne mažiau kaip 80 mm gylyje) ir užliejami cemento skiedinio mišiniu. Kryžiavimo ir sujungimo taškuose strypai suvirinami.

4.2. Turėti tvirtus ne plonesnius kaip 220 mm arba analogiškus jiems pagal stiprumą gelžbetoninius perdengimus. Lubos ir grindys, neatitinkančios šių reikalavimų, turėtų būti sutvirtintos metalinėmis grotomis. Grotos turi atitikti 4.1 punkto reikalavimus.

4.3. Turėti šių rekomendacijų priede (pridedamas) nurodytas I arba II saugumo klasės duris:

4.3.1. pirmos saugumo klasės durys įrengiamos kasos patalpose, jeigu jose laikomos didesnės negu 100 000 Lt pinigų sumos;

4.3.2. antros saugumo klasės durys įrengiamos kasos patalpose, jeigu jose laikomos mažesnės negu 100 000 Lt pinigų sumos.

Anksčiau įrengtos kasos patalpos gali turėti dvejas duris. Išorinės durys gali būti medinės, jos turi atsidaryti į išorę ir rakintis dviem vidinėmis įleidžiamomis spynomis. Vidinės durys turi būti grotinės ir pagamintos iš ne plonesnių kaip 16 mm plieninių virbų, juos sukryžiuojant ir kryžiavimo taškuose suvirinant, durų langeliai neturėtų būti didesni kaip 150x150 mm. Jos turi atsidaryti į vidų ir rakintis pakabinama arba įleidžiama spyna. Išorinės durys turi būti vientisos, pagamintos iš ne plonesnių kaip 40 mm storio lentų, kurios iš abiejų pusių apkalamos cinkuotos skardos lakštais, lakštų kraštus užlenkiant į vidinę pusę. Iš išorinės durų pusės negali būti lakštų sudūrimų. Skarda prie lentų tvirtinama ne trumpesnėmis kaip 35 mm ilgio vinimis. Vinys kalamos 60 mm žingsniu pagal perimetrą ir įstrižainę. Durų stakta turėtų būti pagaminta iš ne plonesnio kaip 5 mm storio plieninio kampuočio ir įtvirtinta į sieną ne plonesniais kaip 16 mm storio bei ne trumpesniais kaip 80 mm ilgio plieniniais strypais ne mažiau kaip 6 vietose;

4.3.3. duryse turi būti nejudama rankena iš lauko pusės ir judama iš vidaus;

4.3.4. ant durų iš vidinės kasos patalpos pusės turi būti įrengta metalinė grandinėlė ar kitokia papildoma durų fiksavimo priemonė bei apžvalgos akutė.

4.4. Patalpoje langai turi būti patikimi, dvigubo stiklo. Ant langų iš vidinės kasos patalpų pusės turi būti įrengtos grotos arba iš išorinės kasos patalpų pusės fiksuojamos legiruoto plieno žaliuzės. Grotos turi atitikti 4.1 punkto reikalavimus. Langų grotos gali būti darinėjamos. Šiuo atveju grotų vyriai į sieną įtvirtinami ne mažesnio kaip 150 mm ilgio strypais ir užliejami betonu. Grotos rakinamos dviem pakabinamomis spynomis.

4.5. Kasos langelis turėtų būti įrengtas taip:

4.5.1. kasos langelis negali būti didesnis kaip 200x300 mm. Jis iš vidaus turi būti sutvirtintas „kylančios saulės“ tipo metalinėmis grotomis arba turi turėti neperšaunamo stiklo pertvarą su ne didesniu kaip 200x50 mm dydžio tarpeliu apačioje;

4.5.2. kasos langelio durelės turi būti uždaromos ir iš vidaus fiksuojamos;

4.5.3. langelio stakta gaminama iš ne mažesnio kaip 40 mm pločio ir 5 mm storio plieninio kampuočio. Ji turi būti įtvirtinta į sieną ne plonesniais kaip 14 mm storio bei ne trumpesniais kaip 80 mm ilgio plieniniais strypais ne mažiau kaip 4 vietose;

4.5.4. langelio varčios konstrukcija turi būti pagaminta iš profilinio plieno. Pagal visą karkaso perimetrą dedamas ne mažesnis kaip 20x40 mm vamzdinis profilis, o ant jo iš išorinės varčios pusės uždedamas ne plonesnis kaip 2 mm storio plieninis lakštas, kuris ne mažiau kaip 12 mm turi dengti tarpą tarp staktos ir varčios. Anksčiau įrengtose kasos patalpose langelio varčia gali būti pagaminta iš ne plonesnių kaip 40 mm storio lentų, kurios iš abiejų pusių turi būti apkaltos cinkuota skarda.

4.6. Kasos patalpų ventiliacijos kanaluose, sienų, grindų ir lubų kiaurymėse, skirtose inžineriniams tinklams tiesti, bei kitose angose (jeigu angos didesnės nei 200x200 mm) turėtų būti įrengtos grotos. Grotos įrengiamos pagal 4.1 punkto reikalavimus.

4.7. Kasos patalpų ventiliacijos kanalų, sienų, grindų ir lubų kiaurymių, skirtų inžineriniams tinklams tiesti, bei kitų angų (jeigu angos mažesnės nei 200x200 mm) kraštai sutvirtinami ne mažesniu kaip 5 mm storio ir 40 mm pločio plieniniu kampuočiu.

 

III. Kasos patalpų Apsauginė signalizacija

 

5. Kasos patalpose rekomenduojama įrengti dviejų arba trijų lygių apsauginę įsilaužimo signalizaciją.

5.1. Trimis lygiais rekomenduojama blokuoti patalpą, jeigu joje bus laikomos didesnės negu 100 000 Lt pinigų sumos. Jeigu laikomų pinigų sumos mažesnės nei 100 000 Lt, pakanka įrengti dviejų apsaugos lygių signalizaciją.

5.2. Statybinių konstrukcijų blokavimą pirmu lygiu galima atlikti:

5.2.1. įėjimo durų (atidarymas) – magnetokontaktiniais jutikliais;

5.2.2. įėjimo durų (išlaužimas) – pasyviaisiais infraraudonųjų spindulių (toliau PIR) jutikliais su užuolaidinio veikimo Frenelio lęšiu. Toks jutiklis tvirtinamas virš durų staktos, nukreipiant jį taip, kad blokavimo zona būtų lygiagreti durims;

5.2.3. langų (atidarymas) – taip pat kaip ir durų;

5.2.4. langų stiklų (stiklo išdaužimas) – stiklo dūžio jutikliais. Stiklo išėmimas blokuojamas PIR jutikliais su užuolaidinio veikimo Frenelio lęšiu;

5.2.5. kasos langelio blokavimas atliekamas taip pat kaip ir įėjimo durų;

5.2.6. ventiliacijos ir kitos angos, jei anga didesnė kaip 200x200 mm, blokuojamos dvigubo veikimo PIR jutikliais su plokštuminio veikimo Frenelio lęšiu arba signalinėmis grotelėmis. Grotelės gaminamos iš 6-10 mm skersmens vamzdelių, juos sukryžiuojant. Grotelių tankis turi būti ne didesnis kaip 100x100 mm, vamzdeliai sukryžiavimo taškuose suvirinami. Signalines groteles reikia nejudamai pritvirtinti prie blokuojamos angos sienelės. Grotelių vamzdeliuose tiesiami signaliniai laidai;

5.2.7. išorinės žaliuzės blokuojamos magnetokontaktiniais jutikliais.

5.3. Patalpų blokavimui antruoju lygiu naudojami PIR jutikliai su įvairaus veikimo Frenelio lęšiais (priklausomai nuo blokuojamos patalpos dydžio), radijo bangų arba tūrio pokyčio jutikliai.

5.4. Patalpų apsaugai trečiuoju lygiu naudojami pasyvieji infraraudonųjų spindulių jutikliai su įvairaus veikimo Frenelio lęšiais, talpumo pokyčio, seisminiai, radijo bangų arba ultragarsiniai jutikliai.

5.5. Objekto apsaugos pultas turi būti įrengtas kasos patalpos viduje.

5.6. Kasų patalpose turėtų būti įrengta apsauginė užpuolimo signalizacija, įjungta į centralizuoto arba vietinio stebėjimo pultą. Apsauginė užpuolimo signalizacija (pavojaus mygtukai) montuojama tokiose saugomų patalpų vietose, kuriose būtų galima nepastebimai ja pasinaudoti. Ji jungiama atskiru apsauginės signalizacijos spinduliu.

5.7. Apsauginės įsilaužimo bei užpuolimo signalizacijos priemonės turi turėti sabotažinius kontaktus, sujungtus į atskirą apsauginės signalizacijos spindulį.

6. Gaisrinės signalizacijos jutikliai montuojami pagal gamintojo nustatytas taisykles, nepažeidžiant galiojančių norminių teisės aktų reikalavimų.

7. Apsauginės įsilaužimo bei užpuolimo signalizacijos priemonės turi turėti:

7.1. rezervinį maitinimo šaltinį, kuris, nutraukus elektros srovės tiekimą, užtikrintų nepertraukiamą objekto apsaugos pulto ir kitų signalizacijos priemonių darbą ne trumpiau kaip 7 valandas;

7.2. garso ir šviesos signalizatorius pastato išorėje ir garso signalizatorius kasos patalpų viduje. Lauke montuojami garso ir šviesos signalizatoriai, įrengiami matomiausioje vietoje. Jų laidai turi būti sumontuoti paslėptu būdu arba tam skirtose metalo rankovėse.

______________

 

 

Biudžetinių įstaigų kasų patalpų

įrengimo rekomendacijų

priedas

 

Reikalavimai I ir II saugumo klasės durims

 

Sau-gumo klasė

Stakta

Staktos tvirtinimas

Varčios

karkasas ir užpildas

Išorinė varčios pusė

Vidinė varčios pusė

Vyriai

(lankstai)

Spyna (spynos)

Mecha-nizmas

I

 

Stakta gaminama iš profilinio plieno (vamzdinis profilis ne mažesnis kaip

80x 40 mm, sienelės storis

3 mm).

Stakta tvirtinama ne mažiau kaip aštuoniuose taškuose ne mažesnio kaip 14 mm skersmens metaliniais strypais arba ne mažesnio kaip 12 mm skersmens ir 150 mm ilgio mūrvinėmis. Tarpas tarp staktos ir sienos įstačius strypus visu perimetru turi būti užliejamas cemento skiedinio mišiniu.

Varčios konstrukcija turi būti pagaminta iš profilinio plieno (vamzdinis profilis ne mažesnis negu 20x40 mm, sienelės storis ne mažesnis negu 2 mm). Vamzdinis profilis dedamas pagal visą karkaso perimetrą, taip pat spynos montavimo vieta turi būti sustiprinta vamzdinio profilio (ne mažesnio kaip 20x40 mm) dėžute pagal visą spynos perimetrą, durų plokštumoje. Esant didesniam negu 800 mm varčios pločiui, turi būti montuojamas papildomas statramstis per visą varčios aukštį. Tarpas tarp varčios ir staktos negali būti didesnis negu 6 mm. Akmens vatos užpildas turi būti ne mažesnis kaip 40 mm storio.

Iš išorinės varčios pusės ant vamzdinių profilių turi būti dedamas plieninis lakštas, kurio storis ne mažesnis kaip

2 mm, privirinimo žingsnis prie varčios karkaso turi būti ne mažesnis negu 150 mm. Lakštas ne mažiau kaip 12 mm turi dengti tarpą tarp staktos ir varčios. Ant plieno lakšto galimos įvairios apdailos.

Iš vidinės varčios rėmelio pusės turi būti pritvirtintas plieninis lakštas, kurio storis ne mažesnis kaip

2 mm. Ant plieno lakšto galimos įvairios apdailos.

Vyrių pusėje turi būti ne mažiau kaip keturi ne mažesnio kaip 12 mm skersmens ir 20 mm ilgio metaliniai stacionarūs kaiščiai.

Duryse turi būti ne mažiau kaip dvi spynos: pagrindinė spyna – plokštelinė, kurioje yra ne mažiau kaip 6 plokštelės (paslaptys). Plokštelinių raktų kombinacijų skaičius ne mažesnis kaip 500 000; papildoma spyna – plokštelinė arba šerdelinė su legiruoto plieno šerdies apsauga nuo gręžimo ir laužimo.

Turi būti seifinis mechanizmas, kuriuo durys rakinamos ne mažiau kaip trimis kryptimis.

II

 

Stakta gaminama iš profilinio plieno (vamzdinis profilis ne mažesnis kaip

80 x 40 mm, sienelės storis

3 mm).

Stakta tvirtinama ne mažiau kaip šešiuose taškuose ne mažesnio kaip 14 mm skersmens metaliniais strypais arba varžtais, arba ne mažesnio kaip 12 mm skersmens ir 150 mm ilgio mūrvinėmis. Tarpas tarp staktos ir sienos įstačius strypus turi būti užliejamas cemento skiedinio mišiniu.

Varčios konstrukcija turi būti pagaminta iš profilinio plieno (vamzdinis profilis ne mažesnis negu 20x28 mm, sienelės storis ne mažesnis negu 1,5 mm). Vamzdinis profilis dedamas pagal visą karkaso perimetrą, taip pat spynos montavimo vieta turi būti sustiprinta vamzdinio profilio (ne mažesnio kaip 20x28 mm) dėžute pagal visą spynos perimetrą, durų plokštumoje. Esant didesniam negu 800 mm varčios pločiui, turi būti montuojamas papildomas statramstis per visą varčios aukštį. Tarpas tarp varčios ir staktos negali būti didesnis negu 6 mm. Akmens vatos užpildas turi būti ne mažesnis kaip 28 mm storio.

Iš išorinės varčios pusės ant vamzdinių profilių turi būti dedamas plieninis lakštas, kurio storis ne mažesnis kaip 1,5 mm. Lakštas ne mažiau kaip 12 mm turi dengti tarpą tarp staktos ir varčios. Ant plieno lakšto galimos įvairios apdailos.

Iš vidinės varčios rėmelio pusės turi būti pritvirtintas plieninis lakštas, kurio storis ne mažesnis kaip 1,5 mm. Ant plieno lakšto galimos įvairios apdailos.

Vyrių pusėje turi būti ne mažiau kaip trys ne mažesnio kaip 12 mm skersmens ir 15 mm ilgio metaliniai stacionarūs kaiščiai.

Duryse turi būti ne mažiau kaip dvi spynos: pagrindinė spyna – plokštelinė, kurioje yra ne mažiau kaip 6 plokštelės (paslaptys). Plokštelinių raktų kombinacijų skaičius ne mažesnis kaip 100 000; papildoma spyna – šerdelinė su šerdies apsauga nuo gręžimo ir laužimo.

-

______________